CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Meta ir „Amazon“ milijardinis susitarimas dėl „Graviton“: kaip tai keičia DI lustų rinką

    Meta ir „Amazon“ milijardinis susitarimas dėl „Graviton“: kaip tai keičia DI lustų rinką

    Meta sudarė daugiametį, milijardinės vertės susitarimą su „Amazon Web Services“ dėl „Graviton“ procesorių naudojimo savo dirbtinio intelekto infrastruktūroje. Apie sandorį pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi su susitarimu susipažinusiais šaltiniais ir abiejų pusių komentarais.

    Pagal kontraktą „Amazon“ turėtų tiekti dešimtis milijonų „Graviton“ CPU branduolių, kurie bus naudojami Meta duomenų centruose. Šie procesoriai numatomi darbams, susijusiems su DI modelių išvadų skaičiavimu, taip pat vadinamaisiais DI agentais ir kitomis didelio masto užduotimis.

    Sandoris atspindi didžiųjų technologijų bendrovių lenktynes dėl skaičiavimo pajėgumų, kurių reikia DI modeliams diegti ir plėsti. Pastaraisiais metais būtent skaičiavimo infrastruktūra tapo vienu pagrindinių ribojančių veiksnių, o tiekimo grandinės ir pajėgumų rezervavimas vis dažniau sprendžiamas ilgalaikiais kontraktais.

    Alternatyva brangiai kainuojančiai GPU infrastruktūrai

    „Amazon“ pozicionuoja „Graviton“ kaip sprendimą, leidžiantį pasiekti gerą našumo ir kainos santykį bendros paskirties skaičiavimuose. Nors DI mokymui dažniausiai dominuoja specializuoti spartintuvai, ypač GPU, didelė dalis kasdienio DI paslaugų darbo tenka būtent išvadoms, duomenų paruošimui, infrastruktūros aptarnavimui ir kitoms užduotims, kur CPU gali būti ekonomiškesnis pasirinkimas.

    Meta atvirai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir užsitikrinti daugiau lankstumo, todėl šalia „Amazon“ sprendimų ji toliau remiasi ir kitų gamintojų įranga. Praktikoje tai reiškia mišrią architektūrą, kai skirtingoms DI dalims parenkami skirtingi procesoriai ir spartintuvai, o tai leidžia geriau valdyti kaštus ir rizikas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Šis susitarimas sustiprina tendenciją, kai debesijos paslaugų teikėjai kuria nuosavus lustus ir siūlo juos kaip alternatyvą tradiciniams rinkos lyderiams. Toks poslinkis gali didinti konkurenciją duomenų centrų aparatinės įrangos rinkoje, o didžiausi klientai, tokie kaip Meta, tampa svarbiais svertais, lemiančiais, kokios architektūros įsitvirtins.

    Meta ir „Amazon“ partnerystė taip pat rodo, kad DI infrastruktūros plėtra vis dažniau planuojama ne mėnesiams, o metams į priekį. Ilgalaikiai įsipareigojimai dėl lustų tiekimo tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu sprendimu, galinčiu nulemti, kokiu tempu įmonės diegs naujas DI funkcijas savo produktuose.

    „Tikslas yra suteikti klientams našesnę ir ekonomiškai efektyvesnę infrastruktūrą, ypač ten, kur svarbus našumo ir kaštų balansas“, – sakė „Amazon Web Services“ atstovas, komentuodamas „Graviton“ procesorių strategiją.

    Kol kas viešai neatskleidžiama tiksli sutarties vertė eurais ir detalus pristatymų grafikas, tačiau pats mastas, apibūdinamas kaip dešimtys milijonų CPU branduolių, signalizuoja apie vieną didesnių pastarojo meto DI infrastruktūros užsakymų. Rinkoje tai gali paskatinti ir kitus didžiuosius žaidėjus spartinti alternatyvių platformų paiešką, siekiant sumažinti priklausomybę nuo ribotos pasiūlos ir kainų svyravimų.

    Meta šį sandorį pristato kaip platesnės strategijos dalį, kai DI plėtrai reikalingi resursai užsitikrinami iš kelių šaltinių. Tokia diversifikacija tampa vis svarbesnė, nes DI paklausą augina ne tik naujų modelių kūrimas, bet ir jų diegimas vartotojams realiu laiku.

    Šaltiniai:

    https://www.bloomberg.com/news/articles/2025-04-xx/meta-signs-multi-year-aws-graviton-deal-for-ai-infrastructure

    https://aws.amazon.com/ec2/graviton/

  • DI keičia kibernetinį saugumą ir dezinformaciją: ar Lenkijos verslas spės su nauja grėsmių banga?

    DI keičia kibernetinį saugumą ir dezinformaciją: ar Lenkijos verslas spės su nauja grėsmių banga?

    DI plėtra keičia kibernetinio saugumo taisykles: ji vienu metu stiprina gynybą, bet ir pigina bei spartina atakas. Lenkijoje šis lūžis ypač ryškus, nes šalis turi stiprių IT kompetencijų, tačiau verslo ir valstybės pasirengimas nevienodas.

    Europos ekonomikos kongrese „Accenture“ kibernetinio saugumo paslaugų Europai vadovas Artur Józefiak pabrėžė, kad atakuojantieji dažnai turi pranašumą. Jiems nereikia laikytis teisinių ar etikos ribų, todėl DI „demokratizavo“ kibernetines atakas ir sumažino jų kaštus.

    Langas sprendimams dabar

    Pasak A. Józefiako, Lenkijai atsiveria galimybių langas: vien technologijų prieinamumo nepakanka, reikia strateginių sprendimų, kaip DI įdiegti į procesus. Jis perspėjo, kad per didelis susitelkimas į rizikas gali sustabdyti diegimą, panašiai kaip daliai organizacijų nutiko su debesijos sprendimais.

    Šiandien diskusija, anot jo, turėtų suktis ne apie pavienius bandymus, o apie sisteminį DI pritaikymą. Tarptautinės organizacijos, tarp jų ir Pasaulio ekonomikos forumas, pastaraisiais metais akcentuoja, kad eksperimentų etapas baigiasi ir konkurencingumą lems tai, kas DI integruos į kasdienę veiklą.

    Didžiausia kliūtis dažnai yra žmonės

    DI diegimą lėtina ne tik reguliavimo baimės, bet ir organizacinė inercija. A. Józefiakas išskyrė, kad DI keičia darbo roles, ypač žiniomis grįstose srityse, todėl kyla pasipriešinimas, neapibrėžtumas ir poreikis persikvalifikuoti.

    „Daug didesnė problema yra tai, kad DI keičia žmogaus rolę. Naudojant kodo generavimo įrankius radikaliai keičiasi programuotojo vaidmuo: jis mažiau rašo kodą, o daugiau apibrėžia reikalavimus, testuoja ir tikrina“, – sakė Artur Józefiak.

    Jis teigė, kad masinio darbo vietų praradimo riziką dažnai pervertiname, o tikrasis iššūkis yra perėjimas prie naujo darbo modelio. Tam reikia kitų įgūdžių, naujų vidinių taisyklių, mokymų ir aiškaus vadovų sprendimo, ką įmonė automatizuoja, o ką palieka žmogaus atsakomybei.

    DI gynyboje padeda, bet puolime laimi

    Gynybinėje pusėje DI jau taikomas saugumo operacijų centruose, incidentų triage procesuose, anomalijų aptikime, pažeidžiamumų paieškoje ir didelių duomenų srautų analizėje. Tačiau praktikoje tai dažnai tebėra ribotos apimties diegimai, kuriems keliami aukšti patikimumo reikalavimai.

    Atakuojantieji, pasak eksperto, sau gali leisti mažesnį tikslumą, nes jiems užtenka dalinės sėkmės. Jei gynybinės sistemos nepasiekia maždaug 95 proc. aptikimo tikslumo, komandos užverčiamos klaidingais pavojaus signalais, o tai mažina realų efektyvumą ir didina nuovargį.

    „Atakuojantieji neturi teisinių ar reguliacinių apribojimų, todėl nesijaudina, ar pažeidžia standartus. DI sumažino kibernetinių atakų kaštus, o tikslinės dezinformacijos kampanijos tapo techniškai paprastos ir pigios“, – sakė Artur Józefiak.

    Ši logika tiesiogiai siejasi ir su dezinformacija: DI leidžia automatizuotai gaminti turinį, greitai adaptuoti žinutes skirtingoms auditorijoms ir testuoti, kas veikia. Verslui tai tampa ne tik reputacijos klausimu, bet ir veiklos tęstinumo rizika, kai melagingos naratyvos gali paveikti pardavimus, partnerystes, darbuotojų pasitikėjimą ar net investuotojų sprendimus.

    Dezinformacija verslui dar per menkai matoma

    A. Józefiakas akcentavo, kad Lenkijos versle dezinformacija vis dar per retai vertinama kaip įprasta rizikų valdymo sritis. Jo vertinimu, labiau pasirengę sektoriai dažniausiai yra tie, kurie jau patyrė koordinuotų naratyvų žalą, pavyzdžiui, farmacija, telekomunikacijos ar energetika.

    Problema, anot jo, yra koordinacijos stoka: trūksta aiškios politikos, institucinių mandatų ir mechanizmų, kurie leistų keistis informacija tarp sektorių. Šiuolaikinės atakos dažnai kerta tiekimo grandines, todėl vienos įmonės ar vieno sektoriaus priemonės nebeužtikrina atsparumo.

    Europos ekonomikos kongrese pristatytame tyrime, parengtame IBRIS fondo Grupiės PTWP užsakymu, teigiama, kad 86 proc. apklaustųjų dezinformaciją laiko realia grėsme verslui. Kartu pabrėžiama, kad prevencinės priemonės vis dar vėluoja, o organizacijos dažnai reaguoja pavėluotai.

    Eksperto vertinimu, sprendimas turi būti dvilypis: technologinis ir organizacinis. DI būtina naudoti ne tik produktyvumui didinti, bet ir gynybai, įskaitant ankstyvą dezinformacijos aptikimą, signalų analizę ir koordinuotą reagavimą kartu su partneriais.

    „Kibernetinis saugumas yra darbas ilgiems metams, ir mums reikės žmonių. Šiandien DI pirmiausia padeda ekspertams dirbti greičiau ir efektyviau, jų nepakeičia, bet sumažina įėjimo kartelę naujiems žmonėms“, – sakė Artur Józefiak.

    Todėl, jo teigimu, vien didinti darbuotojų skaičių nepakaks. Reikia nuoseklaus kompetencijų ugdymo, realių pratybų, aiškių atsakomybių ir tarpsektorinių procesų, kad DI sustiprintų gynybą, o ne tik padidintų triukšmą ir fragmentaciją.

    Šaltiniai:
    https://www.weforum.org/reports/the-global-risks-report-2024/
    https://www.nist.gov/itl/ai-risk-management-framework

  • Kinijos SAIC ruošia pirmą MG elektromobilių gamyklą Europoje: kodėl pasirinkimas krypsta į Ispaniją

    Kinijos SAIC ruošia pirmą MG elektromobilių gamyklą Europoje: kodėl pasirinkimas krypsta į Ispaniją

    Kinijos automobilių pramonės milžinė SAIC Motor, valdanti prekės ženklą MG, artėja prie sprendimo dėl pirmosios gamyklos Europoje. Pasak „Bloomberg“, bendrovė svarsto elektromobilių gamybą pradėti Ispanijoje, nors galutinio investicinio sprendimo dar nėra.

    Dar visai neseniai realiausiu kandidatu buvo Vengrija, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Kinijos gamintojų traukos centrų Europos Sąjungoje. Tačiau derybose ir vertinimuose į priekį išsiveržė Ispanija, kur MG jau turi stipresnes pozicijas rinkoje.

    Kodėl Ispanija lenkia Vengriją

    Vertinant gamyklos vietą, lemiamais argumentais tampa ne vien mokesčių ar darbo jėgos kaštai, bet ir logistika. Ispanija turi geresnę prieigą prie jūrų uostų, todėl paprasčiau organizuoti komponentų tiekimą ir automobilių eksportą į kitas Europos rinkas.

    Be to, Ispanija yra viena didžiausių automobilių gamintojų Europoje, turinti išvystytą tiekėjų tinklą ir ilgą pramonės tradiciją. Tokia ekosistema leidžia greičiau paleisti gamybą, lengviau rasti partnerių ir darbuotojų, o tai ypač svarbu, kai elektromobilių paklausa ir modelių atnaujinimo tempas sparčiai auga.

    ES rinka tampa strateginiu frontu

    SAIC planai įsilieja į platesnę tendenciją, kai Kinijos gamintojai vis dažniau siekia gaminti Europoje, o ne vien importuoti. Taip mažinama priklausomybė nuo ilgesnių tiekimo grandinių, lengviau prisitaikoma prie vietinių reikalavimų ir didėja galimybės konkuruoti kainomis.

    Europoje tuo pat metu stiprėja politinis dėmesys elektromobilių rinkai, tiek dėl pramonės konkurencingumo, tiek dėl klimato tikslų. Dėl to valstybės ir regionai dažnai konkuruoja tarpusavyje siūlydami paramą investicijoms, infrastruktūrai ir mokymams, o derybose svarbios tampa ir energijos kaštų, ir tiekimo saugumo sąlygos.

    Ką reiškia, kad sprendimas dar nepriimtas

    Nors Ispanija šiuo metu įvardijama kaip labiausiai tikėtina kryptis, projektas tebėra analizės stadijoje. Galutinį sprendimą gali lemti investicijų kaina, numatomas valstybės ir savivaldos palaikymas, tiekimo grandinių struktūra bei gamybos apimtys, kurias SAIC būtų pasirengusi perkelti į Europos Sąjungą.

    Aišku viena: SAIC vis atviriau signalizuoja, kad jos strategija Europoje neapsiribos vien prekyba. Jei sprendimas bus palankus, tai gali tapti vienu didžiausių MG žingsnių į ilgalaikę gamybą Europos Sąjungoje ir sustiprinti konkurenciją elektromobilių segmente.

    Šaltiniai:
    https://www.bloomberg.com/news/articles/2025-04-18/china-s-saic-is-said-to-eye-spain-for-first-european-ev-plant
    https://www.reuters.com/world/china/saic-motor-weighs-european-plant-mg-brand-sources-say-2025-04-18/

  • Kinijos automobilių gamintojai įsibėgėja Europoje: jų rinkos dalis šoktelėjo iki 11,3 proc.

    Kinijos automobilių gamintojai įsibėgėja Europoje: jų rinkos dalis šoktelėjo iki 11,3 proc.

    Kinijos automobilių gamintojai sparčiai stiprina pozicijas Europoje: pirmojo ketvirčio pabaigoje jų dalis rinkoje pasiekė 11,3 proc. Dar 2024 metų pabaigoje ji siekė apie 2 proc., o 2025 metų pabaigoje buvo išaugusi iki maždaug 8 proc.

    Apie šiuos pokyčius Katovicuose vykusiame Europos ekonomikos kongrese kalbėjo Lenkijos automobilių pramonės asociacijos vadovas Jakubas Faryśas. Pasak jo, Europa išgyvena vieną svarbiausių momentų savo automobilių pramonės istorijoje, nes vienu metu susiduria keli spaudimo veiksniai.

    Rinka traukiasi, spaudimas didėja

    Vienas iš iššūkių, anot J. Faryśo, yra lėtesnis nei planuota perėjimas prie nulinės emisijos transporto, nors gamintojai jau investavo dideles sumas į pertvarką. Kitas signalas yra bendras pardavimų ir registracijų kritimas, palyginti su 2019 metais, kurie daugeliui gamintojų buvo vieni stipriausių.

    Jo teigimu, nuo 2019 metų Europos lengvųjų automobilių registracijų apimtys sumažėjo maždaug 2 000 000 vienetų. Jis pabrėžė, kad artimiausiu metu nematyti aiškių prielaidų, kurios leistų šį skirtumą greitai užpildyti.

    Kinijos tikslas – bent 15 proc.

    Trečiasis veiksnys, stipriausiai keičiantis pusiausvyrą, yra augantis Kinijos gamintojų svoris Europos rinkoje. J. Faryśo vertinimu, Kinijos įmonių vadovai kelia tikslą per artimiausius kelerius metus pasiekti bent 15 proc. Europos rinkos.

    „Jeigu pažiūrėtume į Kinijos įmonių vadovų ambicijas, jos tokios, kad per artimiausius kelerius metus jie norėtų užimti bent 15 proc. Europos rinkos“, – sakė Jakubas Faryśas.

    Jei toks scenarijus išsipildytų, tai reikštų reikšmingą spaudimą Europos gamybos apimtims. J. Faryśo vertinimu, tai gali reikšti apie 1 500 000 automobilių, kurie būtų parduoti Europoje, tačiau nebūtinai pagaminti pačioje Europoje, jei neatsirastų naujų gamyklų regione.

    Diskusija dėl Europos pramonės krypties

    Kongrese skambėjo ir raginimai Europai daugiau remtis savo turimomis kompetencijomis, ypač vidaus degimo variklių technologijose. WUZETEM vadovas Jacekas Pużukas įspėjo, kad pernelyg greitas ir vienkryptis kursas į nulinę emisiją gali atverti papildomas galimybes Kinijos gamintojams plėsti įtaką.

    „Turėtume Europoje susitelkti į tai, ką mokame ir ką 70 metų tobulinome“, – sakė Jacekas Pużukas.

    Jis pabrėžė, kad Europos gamintojų konkurencingumą apsunkina didesnės gamybos sąnaudos ir brangesnė energija. Tokie argumentai vis dažniau tampa platesnės diskusijos dalimi: kaip suderinti klimato tikslus, pramonės konkurencingumą ir darbo vietų išsaugojimą automobilių sektoriuje.

    Pastaraisiais metais Europos Komisija taip pat ėmėsi priemonių vertinti importo iš Kinijos poveikį rinkai ir konkurencijai, ypač elektrinių automobilių segmente. Automobilių gamintojams ir tiekėjams tai reiškia, kad konkurencinė kova vyks ne tik dėl pirkėjo, bet ir dėl gamybos grandinių, investicijų bei technologijų plėtros Europoje.

    Kinijos gamintojų rinkos dalies augimas iki 11,3 proc. rodo, kad vartotojų pasirinkimai, kainodara ir technologijų pasiūla keičiasi greičiau, nei dalis Europos pramonės spėjo prisitaikyti. Artimiausi keli metai, kaip teigia sektoriaus atstovai, bus lemiami sprendžiant, kiek vertės grandinės liks Europoje.

    Šaltiniai:
    https://www.acea.auto/pc-registrations/new-car-registrations-2-6-in-q1-2025-battery-electric-15-2-market-share/
    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/green-deal/fit-for-55-reducing-emissions-from-transport/
    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_24_3630

  • „Meta“ ir „Amazon“ susitarė dėl „Graviton“ lustų: sandoris keičia DI skaičiavimo galių rinką

    „Meta“ ir „Amazon“ susitarė dėl „Graviton“ lustų: sandoris keičia DI skaičiavimo galių rinką

    „Meta Platforms“ sudarė daugiametę, milijardų eurų vertės sutartį su „Amazon Web Services“ dėl „Graviton“ procesorių naudojimo savo dirbtinio intelekto infrastruktūroje, apie tai pranešė „Bloomberg“. Susitarimas apima dešimtis milijonų CPU branduolių tiekimą „Meta“ duomenų centrams.

    Šie procesoriai bus naudojami DI užduotims, kurios reikalauja didelės ir stabilios skaičiavimo galios, pirmiausia modelių išvedimo veiksmams, kai jau apmokyti modeliai generuoja atsakymus realiu laiku. Taip pat numatoma, kad jie aptarnaus DI agentus ir kitus automatizuotus sprendimus, kuriuos „Meta“ integruoja į savo produktus ir vidines sistemas.

    Kas yra „Graviton“ ir kodėl tai svarbu

    „Graviton“ yra „Amazon“ sukurti procesoriai, plačiai naudojami AWS infrastruktūroje, o jų pagrindinis argumentas rinkai yra našumo ir kaštų santykis. „Amazon“ akcentuoja, kad tokie procesoriai gali padėti efektyviau valdyti išlaidas, ypač ten, kur svarbus ne vien maksimalus greitis, bet ir kaina už skaičiavimo vienetą.

    Toks pasirinkimas rodo, kad didžiosios technologijų bendrovės DI plėtrai vis dažniau dėlioja mišrią architektūrą, kur vienoms užduotims pasirenkami grafikos procesoriai ar specializuoti akceleratoriai, o kitoms, pavyzdžiui, išvedimui ir aptarnavimui mastu, pasitelkiami CPU. Pastaruoju metu būtent išvedimas tampa vis didesne sąnaudų ir infrastruktūros dalimi, nes DI funkcijos diegiamos vartotojų produktuose.

    „Meta“ tikslas – mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo

    Susitarimas su „Amazon“ įsirašo į platesnę „Meta“ strategiją diversifikuoti skaičiavimo infrastruktūros tiekėjus. Bendrovė dirba ir su kitais lustų gamintojais, tarp jų „Nvidia“ ir AMD, siekdama užsitikrinti pakankamus pajėgumus bei lankstumą, kai paklausa duomenų centrų įrangai išlieka itin aukšta.

    Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros grandinėje vyksta persigrupavimas: dalis apkrovų perkeliama į alternatyvias platformas, o debesijos paslaugų teikėjai, turintys nuosavas lustų linijas, gali stiprinti pozicijas siūlydami ne tik paslaugą, bet ir pačią skaičiavimo architektūrą.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokio tipo sandoriai gali daryti įtaką kainodarai ir technologiniams pasirinkimams visoje pramonėje, nes didieji DI kūrėjai siekia ne tik kuo daugiau galios, bet ir didesnio prognozuojamumo: tiekimo, sąnaudų ir infrastruktūros plėtros tempų.

    „Amazon“ savo ruožtu stiprina argumentą, kad nuosavi procesoriai gali būti reali alternatyva, ypač ten, kur svarbu aptarnauti didelį užklausų srautą. Jei „Meta“ masto diegimas pasiteisins, tai gali paskatinti ir kitus didelius žaidėjus aktyviau svarstyti panašius sprendimus.

    Šaltiniai:

    https://www.bloomberg.com/news

    https://aws.amazon.com/ec2/graviton/

  • Tuskas apie antrą Lenkijos atominę: Bełchatów dabar arčiausiai, bet spręs ekspertai

    Tuskas apie antrą Lenkijos atominę: Bełchatów dabar arčiausiai, bet spręs ekspertai

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad vertinant socialines ir logistines aplinkybes Bełchatów šiuo metu atrodo arčiausiai vietos, kur galėtų iškilti antroji šalies atominė elektrinė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai yra politinė rekomendacija, o galutinį sprendimą priims specialistai.

    Premjeras žurnalistams akcentavo, kad vietos parinkimas priklausys ne tik nuo regiono pasirengimo ir visuomenės nuotaikų, bet ir nuo techninių parametrų. Reikšmę turės tai, kas laimės konkursą, kokio tipo reaktorius bus pasirinktas ir kokie aušinimo sprendimai bus reikalingi.

    „Yra daug aplinkybių, tačiau aš tai vertinu labiau politiniu, socialiniu ir logistiniu požiūriu. Labai daug priklauso nuo to, kas bus vykdytojas, koks reaktoriaus tipas ir kokio aušinimo reikia, todėl tai dar užtruks“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Bełchatów premjeras išskyrė ir dėl elektros tinklų geografinio centro argumento, kuris galėtų palengvinti naujų galių integravimą į sistemą. Jis taip pat užsiminė, kad energetikos poreikių požiūriu svarstomas ir Silezijos regionas, kuriam būtina didelė ir stabili energijos pasiūla.

    Lenkijos Vyriausybė šiuo metu kaip prioritetines antrosios atominės vietas dažniausiai mini Bełchatów ir Konin. Kaip atsarginiai variantai įvardijami Połaniec ir Kozienice, o galutinio pasirinkimo laukiama po išsamesnių techninių ir ekonominių vertinimų.

    Grafikas ir technologijų tiekėjai

    Europos ekonomikos kongreso Katovicuose metu Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai Wojciechas Wrochna pranešė, kad dialogą su potencialiais technologijų tiekėjais siekiama užbaigti 2027 metais. Pasak jo, šiame etape tarp realiausių kandidatų minimi tiekėjai iš Kanados, JAV ir Prancūzijos.

    Atominės programos kontekste primenama, kad pirmąją Lenkijos atominę elektrinę Pomeranijoje, Choczewo savivaldybėje, vysto bendrovė Polskie Elektrownie Jądrowe. Pagrindiniu rangovu pasirinktas JAV įmonių konsorciumas, o pirmasis reaktorius turėtų pradėti veikti 2036 metais, kiti du numatomi 2037 ir 2038 metais.

    Lenkijos strateginis tikslas išlieka pastatyti dvi atomines elektrines, kurių bendra įrengtoji galia siektų apie 6–9 gigavatus. Naujausia Programo polskiej energetyki jądrowej versija 2025 metų birželį buvo pateikta konsultacijoms, o tai rodo, kad sprendimai dėl antrojo projekto vis dar yra aktyvioje planavimo fazėje.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/energia/premier-tusk-belchatow-moze-byc-najblizej-lokalizacji-drugiej-elektrowni-jadrowej,1055839.html

    https://www.gov.pl/web/polski-atom/program-polskiej-energetyki-jadrowej

  • Lenkijoje PIT našta per 3 metus šoktelėjo 70 proc.: kodėl mokesčiai vejasi algas ir ką praleidžia e-PIT

    Lenkijoje PIT našta per 3 metus šoktelėjo 70 proc.: kodėl mokesčiai vejasi algas ir ką praleidžia e-PIT

    Lenkijoje gyventojų pajamų mokesčio (PIT) našta per pastaruosius trejus metus pastebimai išaugo. Remiantis „PITax“ analize, vidutinė metinė PIT suma per metus pakilo nuo maždaug 5 000 iki 6 000 zlotų, o per trejus metus bendras augimas siekia apie 70 proc.

    Perskaičiavus į eurus, kalbama apie maždaug nuo 1 150 iki 1 380 eurų per metus vienam mokesčių mokėtojui. Toks šuolis sutapo su laikotarpiu, kai didėjo atlyginimai, tačiau kartu aukšta infliacija ir nepakitę mokesčių slenksčiai didesnes pajamas vis dažniau stumia į didesnės apmokestinimo naštos zoną.

    Kas kelia PIT naštą?

    „PITax“ ekspertai pabrėžia, kad didesnė sumokamo PIT suma nėra vien atlyginimų augimo pasekmė. Vienas svarbiausių veiksnių yra vadinamasis fiskalinis slinkimas, kai dėl infliacijos kyla nominalios pajamos, bet mokesčių ribos ar lengvatų parametrai nesikeičia, todėl efektyvi mokesčių našta didėja.

    „Vidutinės PIT sumos augimas iš dalies susijęs su infliacija, kuri vertė darbdavius kelti atlyginimus, tačiau kai mokesčių slenksčiai nesikeičia, praktiškai tai reiškia didesnį mokestį“, – sakė „PITax“ mokesčių konsultantas dr. Krzysztofas Biernackis.

    Du mokesčių pasauliai: kas pasinaudoja lengvatomis?

    Analizė rodo aiškų pasidalijimą tarp gyventojų, kurie aktyviai tikrina ir pritaiko lengvatas, ir tų, kurie tiesiog patvirtina automatiškai parengtą deklaraciją. Nors Lenkijos e-PIT sistema supaprastina deklaravimą, ji ne visada automatiškai įtraukia papildomus atskaitymus, todėl dalis žmonių gali prarasti teisėtą grąžintiną sumą.

    „Šimtai tūkstančių žmonių patvirtina parengtas deklaracijas ir praranda nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių zlotų grąžinimo. Praktikoje tai yra mokestis už nežinojimą“, – sakė dr. Krzysztofas Biernackis.

    Lengvatos, kurios labiausiai keičia rezultatą

    Pagal „PITax“ duomenis, platformos naudotojai kai kuriomis lengvatomis naudojasi gerokai dažniau nei tie, kurie apsiriboja valstybine e-PIT deklaracija. Pavyzdžiui, kraujo donorystės atskaitymai fiksuojami daugiau nei 9 kartus dažniau, interneto lengvata – apie 7,5 karto dažniau, o termomodernizacijos lengvata – maždaug 2,5 karto dažniau.

    Bendroje mokesčių mokėtojų populiacijoje taip pat matyti augantis kai kurių lengvatų vaidmuo. Reabilitacijos lengvatos taikymas didėjo apie 17,6 proc., o vaikų lengvata išlieka populiariausia ir apima 32,7 proc. deklaracijų, tai yra maždaug kas trečią atvejį.

    Regioniniai skirtumai ir didėjanti parama

    „PITax“ apžvalgoje pažymimi ryškūs regioniniai skirtumai: vienose vietovėse lengvatomis naudojasi didžioji dalis deklaruojančiųjų, kitur aktyvumas kelis kartus mažesnis. Toks netolygumas rodo, kad finansinis raštingumas ir įprotis peržiūrėti deklaraciją Lenkijoje auga nevienodai.

    Nepaisant didėjančios mokestinės naštos, 2026 metais fiksuotas ir filantropijos augimas per 1,5 proc. mechanizmą. Vidutinė skiriama suma, pasak „PITax“, per metus padidėjo beveik 11 proc. – nuo maždaug 110 iki 122 zlotų, tai yra apytikriai nuo 25 iki 28 eurų.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/rynki/podwyzka-podatkow-o-70-proc-w-3-lata-pit-rosnie-szybciej-niz-wynagrodzenia,1055830.html

  • Pramonė perspėja dėl elektros kainų: Lenkijoje įmonės moka 25 proc. daugiau nei Vokietijoje

    Pramonė perspėja dėl elektros kainų: Lenkijoje įmonės moka 25 proc. daugiau nei Vokietijoje

    Lenkijos energetiškai imli pramonė skundžiasi, kad elektros kaina jai išlieka didesnė nei daliai pagrindinių konkurentų Europos Sąjungoje. Pasak „Forum Energii“ atstovo Marcino Dusiło, kai kuriais atvejais skirtumai yra tokie dideli, kad tiesiogiai veikia Lenkijos gamintojų konkurencingumą ir investicijų planus.

    Diskusijoje Europos ekonomikos kongrese akcentuota, jog šios problemos neapsiriboja vien atskirais sektoriais. Energetiškai imlios pramonės mastas reiškia, kad brangi elektra gali virsti platesniu ekonomikos iššūkiu: nuo gamybos apimčių iki darbo vietų ir eksporto pozicijų.

    Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

    Marcinas Dusiło teigė, kad Lenkijoje energetiškai imlios įmonės už elektrą vidutiniškai moka apie 25 proc. daugiau nei konkurentai Vokietijoje. Jo vertinimu, kai kuriais atvejais skirtumas su Prancūzija gali siekti ir daugiau nei 100 proc., o tai iš esmės keičia „žaidimo taisykles“ Europos rinkoje.

    „Lenkijoje pramonė moka maždaug 25 proc. daugiau nei konkurentas Vokietijoje ir daugiau nei 100 proc. daugiau nei konkurentas Prancūzijoje. Tai keičia žaidimo taisykles“, – sakė Marcinas Dusiło.

    Kaip vieną iš pirmųjų reakcijų į tokią situaciją jis įvardijo valstybės pagalbą ar kompensacinius mechanizmus, tačiau pabrėžė, kad tai dažniausiai būna laikinas sprendimas. Pasak jo, vien skirtumui su Vokietijos sąlygomis „užlopyti“ kasmet reikėtų apie 593 000 000 eurų, tačiau tokia parama labiau mažintų simptomus, o ne spręstų priežastis.

    „Natūrali pirma reakcija yra priemokos ir valstybės intervencija, bet tai nepašalina problemos priežasčių“, – sakė Marcinas Dusiło.

    Ką siūlo pramonė ir reguliuotojai

    „Grupa Azoty“ atstovas Piotras Mikusekas pristatė priemones, kurios, pramonės vertinimu, galėtų padėti suvienodinti konkurencines sąlygas. Tarp jų minėtos kompensacijos dėl netiesioginių sąnaudų, atnaujinant paramos taisykles pagal Europos Komisijos sistemą, taip pat didesnis aiškumas dėl valstybės pagalbos instrumentų, skirtų švarios pramonės transformacijai.

    Jis taip pat akcentavo CISAF mechanizmo reikšmę stabilizuojant energijos kainas pramonei iki 2030 metų. Pramonės atstovų teigimu, kai kurios valstybės jau planuoja reikšmingas sumas tokioms priemonėms, todėl Lenkijai svarbu turėti palyginamą atsaką, kad energijos kaštai netaptų ilgalaikiu konkurenciniu trūkumu.

    Dar viena jautri tema – tinklo mokesčiai. P. Mikusekas teigė, kad Lenkija išsiskiria tuo, jog pramonė dažnu atveju už tinklo paslaugas moka daugiau nei buitiniai vartotojai, o tokia struktūra, pramonės vertinimu, nėra įprasta didelėje dalyje Europos.

    „Lenkija yra tam tikra išimtis, kur pramonė iš esmės moka daugiau nei buitinis vartotojas beveik visoje Europoje, išskyrus Vengriją“, – sakė Piotras Mikusekas.

    Ilgalaikė kryptis: investicijos ir aiški strategija

    Diskusijoje pabrėžta, kad vien kompensacijomis konkurencingumo išlaikyti nepavyks, jei elektros kainos struktūriškai išliks aukštos. Todėl pramonė vis dažniau orientuojasi į energijos vartojimo efektyvumą, procesų elektrifikaciją ir nuosavą elektros gamybą, įskaitant atsinaujinančius išteklius bei ilgalaikes tiekimo sutartis, kurios gali sumažinti kainų svyravimų riziką.

    „Heidelberg Materials Polska“ atstovas Andrzejus Losoras kalbėjo apie tai, kad trumpuoju laikotarpiu energetiškai imliems sektoriams, kurių technologiniai procesai yra pastovūs ir sunkiai pritaikomi prie elektros gamybos svyravimų, reikalingas pereinamasis palaikymas. Tačiau ilgainiui, jo teigimu, svarbiausia yra nuspėjama valstybės kryptis, kad įmonės galėtų planuoti investicijas.

    „Ilguoju laikotarpiu pramonei reikia aiškios valstybės pramonės strategijos, be jos sunku planuoti ilgalaikes investicijas“, – sakė Andrzejus Losoras.

    Ekspertai sutaria, kad energijos kainos tampa ne tik sąnaudų eilute finansinėse ataskaitose, bet ir strateginiu veiksniu, lemiančiu, kur bus vykdoma gamyba, kur keliaus kapitalas ir kaip greitai pramonė galės pereiti prie mažiau taršių technologijų. Todėl sprendimai dėl tinklo tarifų, kompensacijų schemų ir aiškių taisyklių investicijoms artimiausiais metais turės tiesioginę įtaką Lenkijos pramonės vietai Europos rinkoje.

    Šaltiniai:
    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8301.html
    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/
    https://www.wnp.pl/energia/eec-ceny-energii-spedzaja-przemyslowi-sen-z-powiek-placi-25-proc-wiecej-niz-konkurencja-z-niemiec,1055757.html

  • Santander Bank Polska keičia vardą į Erste Bank Polska: ką tai reiškia 6 mln. klientų?

    Santander Bank Polska keičia vardą į Erste Bank Polska: ką tai reiškia 6 mln. klientų?

    Santander Bank Polska traukiasi iš Lenkijos rinkos kaip prekės ženklas ir pereina prie naujo pavadinimo Erste Bank Polska. Pokytis susijęs su tuo, kad Austrijos „Erste Group“ įsigijo 49 proc. banko akcijų ir perima prekės ženklo valdymą.

    Ryškiausias etapas numatytas 2026 metų balandžio 25–26 dienomis, kai bus vykdoma sistemų migracija ir pilnas rebrandingas. Bankas nurodo, kad klientams tai daugiausia reikš naują vizualinę tapatybę, skaitmeninius kanalus ir dalies paslaugų pavadinimų pokyčius.

    Sandoris ir platesnis kontekstas

    Sandorio vertė siekia apie 7 mlrd. eurų. Po nuosavybės pokyčių ir registravimo nacionaliniame registre bankas formaliai galėjo pradėti prekės ženklo keitimo procesą, apimantį padalinius, bankomatus ir skaitmenines sistemas.

    „Erste Group“ šiuo žingsniu stiprina pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, o į grupę įtraukiama reikšminga klientų bazė Lenkijoje. Tai viena didžiausių pastarųjų metų rokiruočių regiono bankininkystėje, kur didieji žaidėjai vis dažniau konsoliduoja veiklą ir investuoja į skaitmenizaciją.

    Kas keičiasi klientams?

    Bankas perspėja, kad migracijos savaitgalį gali būti laikini sutrikimai naudojantis interneto banku ir mobiliąja programėle, kurie gali trukti apie devynias valandas. Taip pat gali būti iš dalies ribojamas kai kurių bankomatų ir įnešimo bankomatų pasiekiamumas, nors bazinės kortelių operacijos turėtų veikti.

    Kasdienėje praktikoje klientai pirmiausia matys naują logotipą, atnaujintą programėlę ir interneto banką jau su Erste prekės ženklu. Taip pat numatomas interneto domeno pasikeitimas į erste.pl, o daliai produktų gali būti pakeisti pavadinimai.

    Bankas pabrėžia, kad esminės sutartinės sąlygos išlieka tokios pačios. Neturėtų keistis sąskaitų numeriai, galiojančios sutartys, mokėjimo kortelės ir PIN kodai, todėl klientams nereikės iš naujo pasirašinėti dokumentų ar atlikti administracinių veiksmų.

    Migracijos laikotarpiu klientams rekomenduojama iš anksto suplanuoti svarbiausius pavedimus ir atsiskaitymus, o kilus neaiškumams naudotis banko informacijos kanalais. Bankas skelbia, kad klientų aptarnavimo linija turėtų veikti viso perėjimo metu.

    Tokie perėjimai paprastai reiškia ir sustiprintą sukčiavimo riziką, nes nusikaltėliai išnaudoja informacinį triukšmą. Klientams verta išlikti budriems ir neatidarinėti įtartinų žinučių, kurios prašo suvesti prisijungimo duomenis ar patvirtinti mokėjimus, ypač jei jos siejamos su prekės ženklo keitimu.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/rynki/santander-bank-polska-zmienia-nazwe-na-erste-bank-polska-to-wynik-wielomiliardowej-fuzji,1025196.html

    https://www.wnp.pl/rynki/santander-bank-polska-zmienia-sie-w-erste-bank-polska-prezes-wskazuje-na-nowe-mozliwosci,1025485.html

  • „Buzz“ (Ryanair grupė) vėl ieško darbuotojų Lenkijoje: prieš 2026 metų vasarą planuoja 200 etatų

    „Buzz“ (Ryanair grupė) vėl ieško darbuotojų Lenkijoje: prieš 2026 metų vasarą planuoja 200 etatų

    „Buzz“, Lenkijoje veikianti oro linijų bendrovė, priklausanti „Ryanair“ grupei, skelbia apie naują atranką ir žada sukurti 200 darbo vietų skrydžių palydovams. Įdarbinimą bendrovė sieja su pasirengimu 2026 metų vasaros sezonui, kai planuojama plėsti skrydžių tinklą ir didinti reisų skaičių iš Lenkijos oro uostų.

    Bendrovė nurodo, kad samdos banga yra platesnės plėtros dalis, orientuota į augantį keleivių srautą regione. „Ryanair“ grupė Europos mastu išlieka viena didžiausių pagal pervežamų keleivių skaičių, o Lenkija jai yra svarbi rinka, kurioje veikia kelios bazės ir aptarnaujami tiek vidaus, tiek tarptautiniai srautai.

    „Džiaugiamės galėdami pranešti apie didelę atranką Lenkijoje, kurios metu sukuriame 200 naujų darbo vietų skrydžių palydovams mūsų „Buzz“ bazėse“, – sakė „Ryanair“ komunikacijos Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse vadovė Alicja Wójcik-Gołębiowska.

    „Kviečiame kandidatus į atrankos renginį Krokuvoje, kur jie galės susitikti su mūsų komanda ir dabartiniais įgulų nariais“, – pridūrė ji.

    Plėtra prieš sezono piką

    Pasak „Buzz“ vadovo Michało Kaczmarzyko, 2026 metų vasaros sezonui numatomas veiklos iš Lenkijos oro uostų stiprinimas, o nauji etatai reikalingi tam, kad būtų užtikrintas sklandesnis išaugusio skrydžių skaičiaus aptarnavimas. Bendrovė taip pat akcentuoja galimybę karjerą tęsti tarptautinėje „Ryanair“ grupės struktūroje.

    Aviacijos rinkoje vasaros sezonas tradiciškai laikomas intensyviausiu laikotarpiu, kai oro linijos didina pajėgumus, o oro uostai fiksuoja didžiausius keleivių srautus. Dėl to įgulų planavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių punktualumą ir skrydžių vykdymo stabilumą, ypač plečiant maršrutų tinklą.

    „Buzz“ samda Lenkijoje signalizuoja apie siekį iš anksto susikomplektuoti įgulas 2026 metų vasarai, kai didesnė pasiūla paprastai reiškia ir didesnį personalo poreikį bazėse. Kandidatams tokie cikliniai įdarbinimo etapai dažnai tampa proga patekti į aviacijos sektorių tuo metu, kai bendrovės aktyviausiai formuoja sezonines komandas.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/logistyka/spolka-ryanaira-znow-zatrudnia-w-polsce-firma-przygotowuje-sie-na-szczyt-sezonu,1055868.html