Tag: Dirbtinis intelektas

Didžiausias Vidurio ir Rytų Europos kibernetinio saugumo forumas CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 vyks Katovicuose birželio 15–16 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad registracija į renginį jau pradėta, o programoje atsiranda nauja dalis – apdovanojimų CYBERSEC Awards ceremonija.

Renginys vyks Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose ir tradiciškai suburs viešojo sektoriaus, verslo, pramonės, gynybos, technologijų gamintojų ir mokslo atstovus. Be diskusijų ir debatų, numatoma EXPO erdvė bei lydintys renginiai, skirti praktiniams sprendimams ir kontaktų mezgimui.

Šių metų konferencijos šūkis We are the firewall pabrėžia bendrą atsakomybę už sistemų, duomenų, procesų ir paslaugų saugumą. Tai tiesiogiai siejama su valstybės veiklos tęstinumu, kritinės infrastruktūros apsauga ir ekonomikos stabilumu, ypač augant geopolitinei įtampai ir reguliaciniam spaudimui.

„Šiandien, kai didėja geopolitinis ir reguliacinis spaudimas, sprendimai dėl tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir gebėjimo reaguoti į incidentus tampa esminiai. Norime kalbėti ne tik apie grėsmes, bet ir apie konkrečius bendradarbiavimo modelius, reguliavimą, technologijas bei kompetencijas, kurios lems skaitmeninį atsparumą regione“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

Kas bus aptariama forume?

Organizatorių teigimu, dviejų dienų darbotvarkė rengta kartu su programos taryba, išskiriant temas, kurios artimiausiais metais darys didžiausią įtaką organizacijų atsparumui. Viena pagrindinių krypčių – kibernetinio saugumo geopolitika ir Europos vaidmuo technologinės konkurencijos bei reguliavimo aplinkoje.

Didelis dėmesys bus skiriamas ir praktiniams reikalavimams: kaip organizacijoms pasiruošti NIS2 direktyvos įgyvendinimui, kaip planuoti investicijas į saugumą ir kaip stiprinti kompetencijas. NIS2 valstybėms narėms numato griežtesnius rizikos valdymo, incidentų pranešimo ir tiekimo grandinės kontrolės standartus platesniam sektorių ratui.

Programoje numatytos diskusijos apie organizacijų kibernetinį atsparumą: saugumo operacijų centrų ir incidentų reagavimo komandų veiklą, rizikos valdymą, veiklos tęstinumą ir pasirengimą krizinėms situacijoms. Taip pat žadama nagrinėti skaitmeninių produktų ir paslaugų saugumą Europos Sąjungos reguliavimo kontekste.

Organizatoriai atskirai išskiria dirbtinio intelekto temą, kuri bus aptariama ir kaip verslo diegimų kryptis, ir kaip naujų pareigų bei rizikų šaltinis. Kartu numatytos temos apie dezinformacijos mažinimą, kovą su kibernetiniu nusikalstamumu, debesijos ir duomenų centrų saugumą bei visuomenės atsparumo stiprinimą.

CYBERSEC Awards: naujas akcentas

Pirmą kartą renginio metu vyks CYBERSEC Awards apdovanojimai, skirti organizacijoms, komandoms ir asmenims, kurie reikšmingai prisideda prie skaitmeninio atsparumo stiprinimo. Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimai bus įteikiami šventinės ceremonijos metu birželio 15 dieną.

Numatytos kelios kategorijos, apimančios inovacijas, organizacijų pasiekimus, švietimą ir išskirtinį indėlį reaguojant į incidentus. Taip pat planuojamas specialus apdovanojimas už ilgalaikį poveikį kibernetinio saugumo plėtrai.

CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizuoja Grupa PTWP. Daugiau informacijos apie programą ir registraciją skelbiama oficialiame CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 puslapyje.

Šaltiniai:

https://www.cybersecforum.eu/2026/pl/sesje/

https://www.cybersecforum.eu/2026/pl/rejestracja/2434/

https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2022/2555/oj

https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/cyber-resilience-act

Rekordinis ketvirtis Europoje

Nyderlandų technologijų koncernas ASML, gaminantis pažangias puslaidininkių įrangos sistemas, 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 8,77 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų. Tai daugiau nei prieš metus, kai tuo pačiu laikotarpiu pajamos siekė 7,8 mlrd. eurų.

Grynasis pelnas per ketvirtį sudarė kiek daugiau nei 2,76 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 2,4 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė, kad rezultatai viršijo metų pradžioje formuotus lūkesčius, o tai sustiprino investuotojų dėmesį visam Europos puslaidininkių sektoriui.

DI didina paklausą lustams

ASML sieja rinkos augimą su tęstinėmis, didelėmis investicijomis į sprendimus, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas. Pastaraisiais metais DI skaičiavimo pajėgumų poreikis tapo vienu svarbiausių veiksnių, skatinančių tiek pažangiausių lustų, tiek jų gamybos įrangos paklausą.

„Puslaidininkių sektoriaus augimo perspektyvos toliau pasitvirtina dėl nuolatinių, didelių investicijų į dirbtinio intelekto sprendimus“, – sakė ASML generalinis direktorius Christophe Fouquet.

Rinka šį impulsą sieja ne tik su duomenų centrų plėtra, bet ir su sparčiai didėjančiomis DI taikymo apimtimis pramonėje, gynybos technologijose, medicinoje ir vartotojų elektronikoje. Dėl to gamintojai didina užsakymus, o ASML įranga išlieka vienu svarbiausių grandinės elementų.

Didinama 2026 metų prognozė

Įvertinusi užsakymų portfelį artimiausiems mėnesiams, ASML pakėlė metinę pajamų prognozę. Vietoje anksčiau skelbtų 36–39 mlrd. eurų bendrovė dabar tikisi 36–40 mlrd. eurų pajamų.

Finansų rinkose ASML akcijos kotiruojamos „Euronext“ Amsterdame ir „Nasdaq“ Niujorke. Bendrovė nurodo, kad tarp pagrindinių akcininkų yra JAV ir Europos investiciniai fondai, o tai atspindi tarptautinį susidomėjimą įmonės vaidmeniu globalioje lustų ekosistemoje.

Pastaruoju metu ASML veiklą veikia ir geopolitiniai veiksniai, ypač JAV eksporto ribojimai, susiję su pažangiausių lustų gamybos įrangos tiekimu Kinijos klientams. Šios taisyklės daro įtaką pardavimų struktūrai ir planavimui, tačiau bendrovė išlieka optimistiška dėl bendros paklausos krypties.

Šaltiniai:

https://www.asml.com/en/investors/financial-results/q1-2026

https://www.asml.com/en/investors/annual-report

https://www.nasdaq.com/market-activity/stocks/asml

Europos Komisija nurodė bendrovei „Meta“ taikyti laikinąsias priemones ir iš esmės atkurti galimybę trečiųjų šalių tiekėjams teikti DI asistentų paslaugas per WhatsApp. Komisija trečiadienį pateikė papildytą kaltinimų sąrašą, įtardama, kad pakeista WhatsApp verslo taisyklė galėjo pažeisti ES konkurencijos teisę.

Ginčas kilo dėl WhatsApp API prieigos sąlygų, kurios apribojo išorinių tiekėjų galimybes integruoti pokalbių robotus ir kitus DI sprendimus į klientų aptarnavimo kanalus. Tokios integracijos įmonėms leidžia automatizuoti atsakymus, priimti užklausas ar nukreipti klientą pas konsultantą, o vartotojams suteikia galimybę gauti informaciją tiesiog pokalbio lange.

Tyrimas dėl piktnaudžiavimo dominuojant

Komisija dar anksčiau pradėjo formalų antimonopolinį tyrimą, vertindama, ar „Meta“ nepiktnaudžiavo galimai dominuojančia padėtimi, kai WhatsApp verslui pakeitė taisykles ir apribojo išorinių DI asistentų prieigą. Reguliuotojo vertinimu, toks žingsnis galėjo eliminuoti konkurentus ir užkirsti kelią tretiesiems tiekėjams siūlyti paslaugas ten, kur pasiekiama itin didelė vartotojų auditorija.

Iki pakeitimų išorinės įmonės galėjo naudoti WhatsApp API ir integruoti savo sistemas klientų aptarnavimui. Tarp tokių sprendimų buvo ir „OpenAI“ paslaugos, leidusios vartotojams sąveikauti su „ChatGPT“ per WhatsApp, pavyzdžiui, gaunant atsakymus į klausimus ar pagalbą atliekant kasdienes užduotis.

„Meta“ argumentavo, kad chatbotai generuoja didelį srautą ir apkrauna sistemą, todėl WhatsApp API turėtų grįžti prie pirminės paskirties, t. y. verslo komunikacijos. Vis dėlto Komisija pabrėžė, kad toks ribojimas ypač jautrus, jei „Meta“ pačios produktams ar sprendimams lygiaverčių kliūčių nėra taikoma.

Laikinosios priemonės ir reikalavimas grįžti prie ankstesnių sąlygų

„Meta“ kovą pranešė, kad dalį prieigos išoriniams DI asistentams atnaujino, tačiau su sąlyga, jog tiekėjai mokės nustatytą mokestį. Europos Komisijos vertinimu, toks modelis gali mažai skirtis nuo faktinio draudimo, jei kainodara ar sąlygos tampa ekonominiu barjeru, ribojančiu konkurenciją.

Komisija nurodė bendrovei laikinai atkurti funkcionalumą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo iki politikos pakeitimų 2025 metų spalį, kol bus baigtas tyrimas ir priimtas galutinis sprendimas. Reguliuotojas aiškina, kad laikinosios priemonės reikalingos siekiant užkirsti kelią sunkiai atitaisomai žalai rinkoje, ypač sparčiai besikeičiančiame DI paslaugų segmente.

„Konkurentų išstūmimas greitai besikeičiančiose rinkose, tokiose kaip dirbtinio intelekto rinka, yra būtent toks elgesys, kuriam ir skirtos laikinosios priemonės. Teisinio draudimo pakeitimas kainomis nepakeičia mūsų preliminaraus vertinimo, kad „Meta“ elgesys panašus į piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, galintį rimtai pakenkti konkurencijai“, – sakė Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Teresa Ribera.

Jei Komisija galutiniame sprendime konstatuotų pažeidimą, „Meta“ galėtų būti įpareigota pakeisti praktiką ilgesniam laikui, o taip pat grėstų finansinės sankcijos. Tuo pat metu sprendimas dėl laikinųjų priemonių siunčia signalą ir kitoms didžiosioms platformoms, kad su prieiga prie pagrindinių sąsajų ir integracijų susiję ribojimai bus vertinami ne tik kaip techninis ar komercinis pasirinkimas, bet ir kaip galimas konkurencijos ribojimas.

Rinkai tai reikšminga ir dėl platesnės tendencijos: klientų aptarnavimo automatizavimas DI asistentais tampa viena sparčiausiai augančių skaitmeninių paslaugų sričių, o prieiga prie didelių komunikacijos platformų dažnai lemia, ar nauji sprendimai gali pasiekti masinę auditoriją. Dėl to konkurencijos institucijos vis dažniau žiūri į platformų taikomas taisykles kaip į galimą vartus kontroliuojančią galią.

Šaltiniai:

https://commission.europa.eu/law/antitrust

https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/digital-markets-act_en

https://commission.europa.eu/about/organisation/commissioners-2024-2029/teresa-ribera_en

Pasaulyje didžiausia sutartinė puslaidininkių gamintoja „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC) paskelbė dar vieną itin stiprų rezultatų ketvirtį. 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 33,3 mlrd. eurų, o grynasis pelnas – maždaug 16,9 mlrd. eurų.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelnas augo 58 proc., o tai jau aštuntas ketvirtis iš eilės, kai TSMC fiksuoja dviženklį pelno didėjimą. Toks tempas rodo, kad pasaulinė paklausa pažangiausiems lustams išlieka itin didelė.

DI bumas kelia kartelę

Bendrovė savo komentaruose pabrėžė, kad rinką stipriai veikia vadinamasis megatrendas dirbtinio intelekto srityje. Tai reiškia, kad tiek technologijų bendrovės, tiek duomenų centrų operatoriai didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus, o kartu auga ir užsakymai pažangiems puslaidininkiams.

„Pasaulis gyvena dirbtinio intelekto megatrendo sąlygomis, todėl bendrovės investicijos pasieks ankstesnių prognozių viršutinę ribą“, – teigiama TSMC pranešime.

TSMC yra vienas svarbiausių tiekėjų „NVIDIA“, kurios sprendimai DI infrastruktūrai tapo rinkos standartu. Didėjanti paklausa ypač ryški pažangiausioje gamyboje: 3 nanometrų technologijos lustai, pasak bendrovės, jau sudaro apie 25 proc. visų pardavimų.

Prognozės ir plėtra JAV

TSMC taip pat nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį tikisi didesnių pajamų. Bendrovės planuose numatyta, kad jos gali siekti maždaug 36,2–39,0 mlrd. eurų, priklausomai nuo užsakymų struktūros ir rinkos dinamikos.

Siekiant sustiprinti tiekimo grandinės patikimumą ir santykius su JAV partneriais, TSMC Arizonos valstijoje tęsia naujo gamyklų projekto plėtrą. Skelbiama investicijų apimtis – apie 153 mlrd. eurų, o tai vienas didžiausių tokio pobūdžio pramonės projektų Jungtinėse Valstijose.

Rinkai tai svarbus signalas: puslaidininkių gamyba tampa ne tik verslo, bet ir strateginės politikos dalimi, o investicijos į gamybos pajėgumus yra vertinamos kaip atsakas į DI paklausos šuolį bei siekį mažinti tiekimo rizikas.

Šaltiniai:
https://investor.tsmc.com/english/quarterly-results/2026/first-quarter
https://www.wnp.pl/tech/najwiekszy-na-swiecie-producent-ukladow-scalonych-bije-kolejne-rekordy-zysku-pomaga-w-tym-ai,1052987.html

Dirbtinis intelektas iš „papildomos“ technologijos vis sparčiau virsta naujos ekonomikos infrastruktūra. Kaip anksčiau strateginę reikšmę turėjo energetikos tinklai ar magistralės, taip dabar konkurencingumą vis dažniau lemia skaičiavimo galia, duomenys ir pajėgūs duomenų centrai.

Šis poslinkis ypač svarbus Europai, kur verslas ir viešasis sektorius vienu metu sprendžia dvi užduotis: spartinti produktyvumą, bet kartu išlaikyti technologinį savarankiškumą. Praktikoje tai reiškia investicijas į didelio našumo skaičiavimą, debesijos sprendimus, duomenų saugumą ir DI modelių kūrimo aplinkas.

Kas yra DI fabrikos?

DI fabrikomis vis dažniau vadinamos aplinkos, skirtos didelio masto DI modelių mokymui, testavimui ir diegimui. Tam reikia ne tik galingų procesorių, bet ir patikimos elektros infrastruktūros, aušinimo, tinklų pralaidumo bei aiškių taisyklių, kaip tvarkomi ir saugomi duomenys.

Augant generatyvinio DI taikymams, skaičiavimo galios poreikis tapo vienu pagrindinių ribojančių veiksnių. Dėl to valstybių ir įmonių konkurencija vis dažniau vyksta ne vien dėl talentų, bet ir dėl galimybės greitai gauti skaičiavimo resursų ir kokybiškų duomenų rinkinių.

Duomenys ir saugumas tampa strategija

Be duomenų nėra nei DI, nei šiuolaikinės debesijos paslaugų. Įmonėms svarbu ne tik surinkti informaciją, bet ir užtikrinti jos kokybę, teisinį naudojimo pagrindą, prieigos kontrolę bei atsparumą sutrikimams.

Technologinio savarankiškumo klausimas tampa ir praktinis: ar organizacijos gali tęsti veiklą, jei keičiasi tiekėjų sąlygos, atsiranda geopolitinių ribojimų ar nutrūksta prieiga prie kritinių paslaugų. Dėl to vis dažniau kalbama apie paslaugų dubliavimą, atsargines architektūras ir vietinių pajėgumų stiprinimą.

„Šiandien esame veikiami rizikos. Stovime ant vienos kojos, o tai nėra saugu. Turime planuoti paslaugas ir infrastruktūrą taip, kad turėtume redundanciją, nes gyvename laikais, kai rizika materializuojasi“, – sakė Wojciech Stramski.

Lenkija DI lenktynėse: dar galima pasivyti

Lenkijos rinka, kaip ir dalis Vidurio Europos, DI diegimo prasme vis dar yra ankstyvesnėje stadijoje nei JAV ar kai kurios Vakarų Europos šalys. Tačiau tai reiškia ir didelį augimo potencialą, nes daugelyje sektorių DI sprendimai dar tik pradedami taikyti procesuose, klientų aptarnavime, analizėje ar programavimo darbuose.

„Akivaizdu, kad DI bus kiekvienoje įmonėje. Tai, kad dabar jo Lenkijoje mažai, reiškia, jog esame tokioje raidos stadijoje. Per 10 metų vaizdas bus visiškai kitoks, ir DI greičiausiai bus 100 proc. įmonių“, – sakė Kuba Filipowski.

Tolimesnė kryptis priklausys nuo investicijų masto į skaičiavimo infrastruktūrą, duomenų centrus ir kompetencijas, taip pat nuo reguliavimo aiškumo. Ne mažiau svarbus ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimas, nes be bendrų standartų ir projektų sunku sukurti mastą, reikalingą tarptautinei konkurencijai.

DI revoliucija Europoje vis labiau persikelia iš demonstracinių projektų į pramoninius sprendimus. Kuo greičiau bus sutarta dėl infrastruktūros prioritetų, duomenų valdymo ir saugumo principų, tuo didesnė tikimybė, kad regionas taps ne tik kitur sukurtų technologijų vartotoju, bet ir jų kūrėju.

Šaltiniai:
https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/ai-continent-action-plan
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/data-act
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/national-strategies-artificial-intelligence

Prancūzijos kapitalas Lenkijoje sparčiai stiprina pozicijas, o sukaupta investicijų vertė jau viršija 26 mlrd. eurų. Pasak Lenkijos ir Prancūzijos prekybos rūmų vadovės Joannos Jaroch-Pszeniczna, Prancūzijos įmonės šiandien mato geriausias perspektyvas energetikos transformacijoje, skaitmenizacijoje ir modernioje pramonėje.

Dviejų šalių ekonominis bendradarbiavimas vis dažniau pristatomas kaip būdas didinti Europos tiekimo grandinių atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių šokų. Į pirmą planą iškyla strateginės sritys, kuriose sprendimai daro įtaką ne tik ekonomikai, bet ir saugumui.

Gynyba ir technologijos

Gynybos pramonėje akcentuojama, kad partnerystės padeda greičiau modernizuoti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas ir kartu stiprina Europos gynybos pramonės konkurencingumą. Bendri projektai dažnai apima technologijų perdavimą, tiekimo grandinių kūrimą ir didesnį vietos įmonių įtraukimą į gamybą.

Vienu iš pavyzdžių įvardijama daugiau nei 20 metų trunkanti „Thales“ partnerystė su Gdynės įmone „Radmor“, kurios metu Lenkijos kariuomenei buvo pristatyta apie 10 000 PR4G ryšio stočių. Taip pat minimi susitarimai dėl šaudmenų ir parako gamybos pajėgumų plėtros, siekiant užtikrinti stabilesnį tiekimą krizės sąlygomis.

„Šiandien Lenkijos ir Prancūzijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje turi strateginę reikšmę tiek Lenkijos pajėgumams, tiek Europos pramonės konkurencingumui“, – sakė Joanna Jaroch-Pszeniczna.

Energetikos transformacija ir atominių projektų klausimas

Energetikoje Prancūzijos grupės aktyviai dalyvauja atsinaujinančios energetikos, šilumos ūkio ir efektyvumo didinimo projektuose. Rinkos dalyviai pažymi, kad dekarbonizacijos tikslai vis dažniau tampa praktinių investicijų pagrindu, o dalis bendrovių iš anksto numato CO2 mažinimo planus ir tam skiria lėšas.

Lenkijoje veikia tokios Prancūzijos bendrovės kaip „Veolia“ ir „TotalEnergies“, o „EDF“ išlieka svarbi diskusijų dėl branduolinės energetikos dalyvė. Aptariant galimą „EDF“ vaidmenį būsimuose atominiuose projektuose, pabrėžiamas vietos pramonės įtraukimas ir tiekėjų grandinės kūrimas, nes tai lemtų ilgalaikę naudą Lenkijos gamintojams.

Skaitmenizacija, duomenų centrai ir pramonė

Skaitmenizacijos kryptį stiprina investicijos į duomenų centrus ir infrastruktūrą. Vienas ryškesnių pavyzdžių yra „Data4“ vystomas duomenų centrų miestelis šalia Varšuvos, kurio planuojama vertė viršija 230 mln. eurų, o tai signalizuoja apie augantį regiono patrauklumą debesų kompiuterijos ir didžiųjų duomenų paslaugoms.

Modernioje pramonėje akcentuojami ir kiti projektai: „Saint-Gobain“ investicijos į tvaresnes statybines medžiagas, „Somfy“ sprendimai išmaniųjų pastatų automatizacijai, o „L’Oréal“ plėtra, kurios mastas Lenkijoje siekė apie 280 mln. eurų ir prisidėjo prie vienos didžiausių koncerno gamybos bazės plėtros.

„Prancūzijos kapitalas yra visuose Lenkijos ekonomikos sektoriuose, tačiau dabar geriausios perspektyvos siejamos su energetikos transformacija, skaitmenizacija ir modernia pramone“, – sakė Joanna Jaroch-Pszeniczna.

Prancūzijos investicijų apimtį papildo ir reinvesticijų tendencija: dalis Lenkijoje uždirbtų pelnų grįžta į vietos rinką tolesnei plėtrai. Tai vertinama kaip signalas, kad įmonės planuoja ilgalaikį buvimą ir renkasi didinti pajėgumus, o ne tik išnaudoti trumpalaikę paklausą.

Ekonominis bendradarbiavimas siejamas ir su politinėmis iniciatyvomis, tarp jų Lenkijos ir Prancūzijos sutarties Nansi mieste įtvirtintais siekiais. Verslo atstovai pabrėžia, kad praktiniai projektai prasidėjo anksčiau nei politiniai pareiškimai, tačiau sutartis suteikė papildomą impulsą naujoms partnerystėms bei didesniam prioritetui strateginėse srityse.

Artimiausiais metais dėmesys, tikėtina, išliks nukreiptas į branduolinės energetikos kompetencijų vystymą, skaitmeninės infrastruktūros plėtrą, gynybos pramonės pajėgumus ir inovacijas. Šiose srityse sprendžiamas ne tik ekonomikos augimo, bet ir Europos konkurencingumo klausimas.

Šaltiniai:

https://sdw.ecb.europa.eu/quickview.do?SERIES_KEY=122.EXR.D.PLN.EUR.SP00.A

https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document/EPRS_BRI(2024)757807

https://www.iea.org/reports/electricity-2024

JAV administracija apkaltino Kinijoje veikiančius subjektus kryptinga DI technologijų ir intelektinės nuosavybės vagyste, kuri, pasak Baltųjų rūmų, vykdoma pramoniniu mastu. Apie tai, remdamasis JAV pareigūnų parengtu dokumentu, pranešė „Financial Times“.

Dokumente teigiama, kad užsienio subjektai, kurių dauguma siejami su Kinija, siekia neteisėtai perimti amerikietiškas DI inovacijas ir panaudoti jas kuriant konkurencingus produktus mažesnėmis sąnaudomis. JAV žada peržiūrėti priemones, kurios leistų patraukti atsakomybėn tokias praktikas taikančius subjektus ir stiprinti verslo apsaugą.

Kas yra DI modelių destiliavimas?

Diskusijų centre atsidūrė vadinamoji DI modelių destiliacija, kai mažesnis modelis mokomas pagal didesnio modelio atsakymus ar elgseną. Šis metodas plačiai žinomas mokslinėje literatūroje ir gali būti teisėtas, pavyzdžiui, kai tai daroma turint aiškias teises bei laikantis licencijų.

Tačiau JAV pareigūnai ir dalis pramonės atstovų pabrėžia kitą pusę: destiliavimas gali būti naudojamas kaip būdas funkcionaliai atkartoti pažangių modelių gebėjimus be leidimo, pasitelkiant automatizuotas užklausas ir didelius duomenų srautus. Tokiu atveju kalbama ne apie tyrimus ar sąžiningą konkurenciją, o apie galimą intelektinės nuosavybės pasisavinimą.

Įtarimai dėl mokymų iš amerikietiškų modelių

Viešojoje erdvėje ši tema suintensyvėjo po įtarimų, kad kai kurie Kinijoje kuriami pokalbių robotai galėjo būti tobulinami pasitelkiant JAV bendrovių pasiekimus. „Financial Times“ rašo, kad dokumente akcentuojama būtent pramoninio masto kampanijų grėsmė, kai tokie metodai tampa sistemine praktika.

JAV technologijų sektoriuje vis dažniau keliami klausimai, kaip apsaugoti DI modelius nuo automatizuoto išgaudinėjimo, kai prieiga prie paslaugų naudojama ne galutiniams vartotojams, o masiškam atsakymų rinkimui. Tokios schemos gali apeiti tiek komercines sąlygas, tiek saugumo mechanizmus.

Rizikos: saugumas ir reguliavimas

JAV DI bendrovės, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“, pastaruoju metu viešai kalba apie bandymus nusikopijuoti jų modelių gebėjimus per destiliavimą. „Anthropic“ anksčiau yra teigusi, kad fiksavo veiksmus, kuriuos siejo su Kinijos įmonėmis, bandžiusiomis išgauti jų modelių elgseną ir ją atkartoti.

Pasak su tema susipažinusių ekspertų, didžiausias nerimas kyla ne vien dėl konkurencijos, bet ir dėl saugumo. Destiliuoti ar kitaip atkartoti modeliai gali neturėti tų pačių apsaugų, kurios riboja žalingą panaudojimą, pavyzdžiui, kenkėjiškų kibernetinių veiksmų planavimą ar pavojingų medžiagų kūrimo instrukcijų generavimą.

Artimiausiu metu JAV sprendimai gali apimti tiek teisines, tiek technines priemones: griežtesnę prieigos kontrolę, pažangesnį piktnaudžiavimo aptikimą, didesnes galimybes taikyti sankcijas bei atsakomybę už neteisėtą intelektinės nuosavybės panaudojimą. Kartu tai dar labiau aštrina geopolitinę įtampą dėl DI lyderystės ir to, kas laikytina sąžiningu technologiniu progresu.

„Per distiliavimą Kinijos įmonės siekia kompensuoti skaičiavimo pajėgumų trūkumą ir neteisėtai atkartoti svarbiausius JAV modelių gebėjimus“, – sakė Chrisas McGuire’as.

Šaltiniai:

https://www.ft.com/content/2a0a1d7c-5bf3-4f2a-9d4d-3a1a3c9a2b2d

https://www.anthropic.com/news

https://www.cfr.org/technology-and-innovation

Kinijos automobilių pramonė artėja prie dar vieno lūžio taško: gamintojai vis sparčiau diegia dirbtinį intelektą elektromobiliuose, kad šie taptų vis labiau savarankiški, paremti vietiniais lustais ir kiniška programine įranga. Ši kryptis siejama ir su platesne valstybės strategija mažinti priklausomybę nuo pažangių puslaidininkių, kurių tiekimą veikia JAV eksporto ribojimai.

Naujausiame Kinijos penkerių metų plane įtvirtinta iniciatyva AI Plus, kuria siekiama DI sprendimus diegti pramonėje, sveikatos apsaugoje ir kituose sektoriuose. Automobilių sektorius čia tampa viena svarbiausių demonstracinių aikštelių, nes elektromobiliai vis labiau virsta programinės įrangos valdomais įrenginiais su nuolat atnaujinamomis funkcijomis.

„Nebėra aiškios ribos tarp technologijų įmonės ir automobilių gamintojo“, – sakė „Nissan“ vadovas Kinijoje Stephenas Ma, kalbėdamas Pekino automobilių parodoje.

Tarptautinės automobilių gamintojų organizacijos OICA generalinis sekretorius Francois Roudier naujausias permainas apibūdino dar griežčiau. Pasak jo, Kinijos gamintojų technologinis šuolis jau keičia pasaulinę automobilių rinkos pusiausvyrą ir spaudžia tradicinius gamintojus greičiau pereiti prie programinės įrangos ir DI sprendimų.

„Tai ne transformacija. Tai revoliucija“, – sakė Francois Roudier.

DI funkcijos keliasi į saloną

Kinijos gamintojai demonstruoja, kad DI automobilio viduje tampa ne vien balsu valdoma multimedija, o visos kelionės logikos dalimi. Pavyzdžiui, „Xpeng“ teigia atnaujinęs DI modelį taip, kad vairuotojas galėtų pateikti užduotį natūralia kalba, pavyzdžiui, paprašyti pastatyti automobilį prie prekybos centro įėjimo, o ne žymėti konkretų tašką žemėlapyje.

Įmonė taip pat akcentuoja kameras ir kompiuterinę regą kaip alternatyvą tradicinei navigacijai, kai kuriuose scenarijuose leidžiančią orientuotis ir be detalaus žemėlapių susiejimo. Tokia kryptis svarbi ir dėl to, kad vizija paremti sprendimai gali mažiau priklausyti nuo išorinių duomenų sluoksnių bei infrastruktūros.

„Xiaomi“ ir HyperOS ambicijos

Į DI varžybas aktyviai jungiasi ir technologijų bendrovės. „Xiaomi“, per pastaruosius metus agresyviai įžengusi į elektromobilių rinką, pristatė atnaujintą DI modelį ir pabrėžė, kad jos operacinė sistema „HyperOS“ automobiliuose bus orientuota į sudėtingesnį užduočių vykdymą.

Pasak bendrovės, sistema turėtų padėti vairuotojams planuoti užduočių sekas, daryti rezervacijas, užsakyti gėrimus, fiksuoti kelionės pastabas, o taip pat atpažinti, kada vairuotojas patiria stresą, ir pagal tai koreguoti aplinkos parametrus, pavyzdžiui, apšvietimą ar muziką. Toks funkcijų rinkinys rodo siekį automobilį paversti asmeniniu skaitmeniniu asistentu, integruotu į kasdienius vartotojo įpročius.

Ši DI banga glaudžiai susijusi su kita Kinijos kryptimi: stiprinti vietinę puslaidininkių ir programinės įrangos ekosistemą. Pasaulinei rinkai tai reiškia didesnę konkurenciją ne tik kainos ar baterijų srityje, bet ir vartotojo patirties, atnaujinimų, autonominių funkcijų bei duomenų valdymo sprendimuose.

Europai ir kitiems regionams tokie pokyčiai didina spaudimą greitinti inovacijų ciklą ir aiškiau apibrėžti reguliavimą, ypač kai DI funkcijos susijusios su sauga, vairuotojo dėmesio valdymu ir duomenų privatumu. Kuo daugiau kritinių funkcijų perkelta į programinę įrangą, tuo svarbesniais tampa kibernetinio saugumo ir sistemų patikimumo reikalavimai.

Artimiausiais metais pagrindinis klausimas bus ne vien tai, kas pagamins daugiau elektromobilių, o kas greičiausiai sukurs patikimą DI ekosistemą automobilyje. Kinijos gamintojų tempas rodo, kad ši konkurencija jau persikėlė iš laboratorijų į masinę rinką.

Šaltiniai:
https://www.reuters.com/world/china/