Tag: Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas šiandien tampa ne vien programinės įrangos klausimu, o nauja kritinės infrastruktūros pakopa, nuo kurios priklausys ekonomikos augimas ir konkurencingumas. Apie tai viešai kalba ir Lenkijos rinkoje dirbančios bendrovės „OVHcloud“ atstovai, perspėdami, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo uždarų, nesuverenių sprendimų gali tapti strategine rizika.

„OVHcloud“ pardavimų Centrinėje ir Rytų Europoje viceprezidentas Grzegorz Soczewka pabrėžia, jog svarbiausias pavojus DI srityje nėra idėjų ar kūrybiškumo trūkumas. Didesnė problema, anot jo, yra infrastruktūros monopoliai ir oligopoliai, nes būtent jie valdo skaičiavimo galią, be kurios nei didieji kalbos modeliai, nei pažangios analizės sprendimai neveikia.

DI reikalauja ne tik kodo

DI ekosistemą jis apibūdina kaip keturių dedamųjų visumą: skaičiavimo galios, žmonių kompetencijų, duomenų ir algoritmų. Jei trūksta bent vienos dalies, likusios praranda vertę, o praktikoje didžiausias „kamštis“ dažniausiai yra būtent modernūs lustai, tinklai ir energijos poreikiai, reikalingi modeliams mokyti ir paleisti.

„Diskusija apie suverenius ir atvirus DI sprendimus jau seniai nebėra apie modelių madą. Tai klausimas, ar po 10 metų kursime modernią ekonomiką, ar stovėsime eilėje pas didžiuosius tiekėjus dėl skaičiavimo galios likučių“, – sakė G. Soczewka.

Tekste akcentuojama, kad didelė DI mokymo ir pritaikymo sąnaudų dalis susijusi su skaičiavimo ištekliais, o tai iškart didina priklausomybės riziką. Kuo ilgiau organizacija „prisijaukina“ vieno tiekėjo modelius, integracijas ir duomenų apdorojimo grandinę, tuo brangiau ir sudėtingiau vėliau persikelti kitur.

Priklausomybė nuo hiperskalerių

Debesijos paslaugų rinkoje pastaraisiais metais ryškėja kelių tiekėjų dominavimas. Straipsnyje cituojami vertinimai, kad trys didieji žaidėjai – „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ – valdo apie 70 proc. debesijos infrastruktūros rinkos, kuri tampa pagrindu dideliems DI modeliams kurti ir eksploatuoti.

G. Soczewka teigia, kad tokia koncentracija kuria ekonomines, finansines ir operacines rizikas: nuo kainodaros bei paslaugų sąlygų diktato iki scenarijaus, kai „vienu sprendimu“ gali būti apribota paslaugų prieiga. Tai ypač jautru sektoriams, kuriems svarbi veiklos tęstinumą užtikrinanti infrastruktūra ir duomenų kontrolė.

„Tai tarsi ginklas, kurį kas nors gali panaudoti prieš mus“, – sakė jis, kalbėdamas apie situaciją, kai skaitmeninė ekonomika tampa priklausoma nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų.

Duomenys ir teisinė aplinka

Dar vienas akcentuojamas aspektas – jurisdikcija ir duomenų prieiga. G. Soczewka atkreipia dėmesį, kad kai kurios technologijų bendrovės, net ir turėdamos veiklą Europoje, lieka pavaldžios savo kilmės šalies teisei. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais nacionalinės institucijos gali reikalauti duomenų ar informacijos, o įmonės privalo vykdyti tokius reikalavimus.

DI naudojimo mastas taip pat plečiasi: įrankiams patikimos finansinės analizės, vidiniai dokumentai, klientų informacija, o kartais ir jautrūs sveikatos ar kiti privatūs duomenys. Dėl to tiek verslui, tiek viešajam sektoriui kyla klausimas, kiek kritinių procesų galima patikėti vienam tiekėjui ir kokios turi būti alternatyvos.

Kaip teigiama tekste, išeitis įmanoma, bet tai procesas. Viena pagrindinių krypčių – tiekėjų diversifikacija ir kelių debesijų strategijos, kurios mažina priklausomybę nuo vienos platformos. Taip pat akcentuojamas atvirojo kodo ir atvirų standartų vaidmuo, nes jie dažniausiai leidžia lengviau keisti tiekėjus ir mažina technologinį užraktą.

Straipsnyje minimi ir verslo įpročiai: didžiosios technologijų bendrovės daugelį metų investavo į mokymus, ekosistemas ir „numatytąjį pasirinkimą“, todėl priklausomybę pakeisti sunku ne tik techniškai, bet ir organizaciškai. Vis dėlto teigiama, kad dalis įmonių jau rengia pasitraukimo planus ir aktyviai ieško europinių alternatyvų debesijai bei DI sprendimams.

Lenkijos kontekste cituojami ir įmonių skaitmenizacijos rodikliai: pagal „KPMG“ pateikiamus duomenis didelė dalis organizacijų jau pradėjo diegti sprendimus, susijusius su dirbtiniu intelektu, o debesijos paslaugos yra plačiai naudojamos. Tai reiškia, kad priklausomybės klausimas tampa ne teorinis, o praktinis: kuo daugiau procesų perkeliama į debesis ir automatizuojama DI, tuo svarbiau iš anksto įvertinti tiekėjų riziką ir duomenų valdymo sąlygas.

Galiausiai, straipsnyje keliama ir platesnė ekonominė dilema: investicijos į technologijas gali reikšti arba nuolatinį mokėjimą užsienio tiekėjams, arba didesnę vietinės ir europinės ekosistemos grąžą per kompetencijas, darbo vietas ir mokesčius. Būtent todėl suverenumo tema, pasak pašnekovo, turėtų būti vertinama kaip strateginė, o ne vien IT pirkimų detalė.

Šaltiniai:

https://kpmg.com/pl/pl/wiedza/technologia/monitor-transformacji-cyfrowej-biznesu-edycja-2025.html

https://www.mckinsey.com/capabilities/quantumblack/our-insights/time-to-place-our-bets-europes-ai-opportunity

https://www.cambridge.org/core/journals/cambridge-forum-on-ai-law-and-governance/article/architectures-of-ai-tech-power-broking-war/90CEC9E0D9E88CCD48301228A33F2335

Lenkijoje veikianti Opolės politechnika skelbia pradedanti naują studijų kryptį, skirtą norintiems kurti dirbtinis intelektas sprendimus nuo matematinių ir inžinerinių pagrindų. Universitetas pabrėžia, kad programa orientuota ne į populiarių įrankių „valdymą“, o į gebėjimą suprasti, suprojektuoti ir praktiškai įdiegti DI sistemas.

Pasak universiteto atstovų, naujos studijos išsiskiria tuo, kad didelį dėmesį skiria fundamentinėms disciplinoms, be kurių sudėtingi modeliai lieka „juodąja dėže“. Programoje numatytos temos nuo tiesinės algebros ir matematinės analizės iki tikimybių teorijos bei statistikos, kurios leidžia ne tik naudoti modelius, bet ir juos optimizuoti bei tobulinti.

„Tai nėra studijos apie ChatGPT. Studijų metu studentai nuo pagrindų susipažins su dirbtinio intelekto projektavimo principais“, – sakė Opolės politechnikos atstovė Anna Kułynycz.

Ko bus mokoma studijose

Universitetas nurodo, kad studijų turinys apima visą DI sistemos gyvavimo ciklą: duomenų parengimą, modelių kūrimą ir mokymą, o vėliau ir sprendimų diegimą bei integravimą su informacinių technologijų infrastruktūra. Praktinis pasirengimas ypač svarbus todėl, kad rinkoje dažnai ieškoma ne tik tyrėjų, bet ir inžinierių, gebančių patikimai perkelti modelius į realius produktus.

Studijų metu studentai mokysis mašininio mokymosi, giliojo mokymosi, duomenų analizės, natūralios kalbos apdorojimo bei vaizdo analizės metodų. Akcentuojamas inžinerinis požiūris: baigęs studentas turi gebėti suprojektuoti sprendimą, jį įgyvendinti ir įvertinti, ar jis iš tiesų veikia pagal keliamus tikslus.

Etika, atsakomybė ir reguliavimas

Opolės politechnika į programą įtraukia ir etikos bei socialinio poveikio temas, susijusias su DI diegimu. Tai apima atsakingą sistemų projektavimą, rizikų vertinimą ir kritinį technologijų poveikio visuomenei supratimą, kuris vis dažniau tampa būtina kompetencija tiek versle, tiek viešajame sektoriuje.

Toks dėmesys aktualus ir dėl Europos Sąjungoje diegiamo DI reguliavimo, kuris numato rizikos pagrindu taikomas prievoles kai kurioms sistemoms, ypač naudojamoms jautriose srityse. Praktikoje tai reiškia, kad techniniai sprendimai vis dažniau turės būti kuriami kartu su aiškiai apibrėžtomis atsakomybėmis, dokumentavimu ir rizikų valdymu.

Karjeros kryptys ir priėmimas

Universitetas skelbia, kad absolventai galės siekti DI inžinieriaus, duomenų analitiko ar mašininio mokymosi specialisto pozicijų. Tokios kompetencijos pritaikomos tiek pramonėje ir paslaugų sektoriuje, tiek mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros komandose ar technologijų startuoliuose.

Priėmimas į naują studijų kryptį, pasak Opolės politechnikos, startuoja gegužės 1 dieną.

Šaltiniai:
https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj
https://www.nist.gov/itl/ai-risk-management-framework
https://www.oecd.org/en/topics/policy-sub-issues/artificial-intelligence.html

Dalis įmonių, planuodamos dirbtinio intelekto diegimą, vis dažniau pradeda nuo to, kas mažiau matoma, bet lemia rezultatų patikimumą: duomenų tvarkos ir aiškių taisyklių. Deloitte tyrimas rodo, kad duomenų valdymas tampa viena iš sričių, į kurią skiriama daugiau finansų ir žmonių, nes be šio pagrindo DI sprendimus sunku patikimai išplėsti visoje organizacijoje.

Remiantis Deloitte Chief Data Officer Survey 2025, per pastaruosius 12 mėnesių 43 proc. apklaustų organizacijų padidino biudžetus duomenų valdymui. Deloitte pabrėžia, kad duomenų vadovai (CDO) vis dažniau veikia kaip strategai, kuriantys prielaidas sprendimams, pagrįstiems duomenimis, ir DI sprendimų mastelio didinimui.

„Tai, nuo ko įmonės pradeda, nėra atsitiktinumas: duomenų sutvarkymas ir jų valdymo principai yra būtina sąlyga, kad dirbtinį intelektą būtų galima taikyti platesniu mastu ir užtikrinti rezultatų patikimumą“, – sakė Deloitte praktikos Data Strategy, Governance & Architecture vadovas Krzysztofas Wnukas.

Kur keliauja investicijos

Tyrime išskiriama, kad 73 proc. respondentų investuoja į duomenų valdymo technologijas ir data governance praktiką. Kartu 54 proc. nurodė, kad per metus augino duomenų komandų dydį, o tai rodo, jog duomenų kompetencijos įmonėse vis rečiau laikomos vien IT funkcija.

Vis dėlto net ir didėjant investicijoms, pažangą dažnai lėtina vidiniai prioritetų konfliktai: 47 proc. vadovų teigia, kad konkuruojančios iniciatyvos trukdo pilnai išnaudoti duomenų potencialą. Dar viena dažna kliūtis, siejama su platesniu DI diegimu, yra biudžeto ir išteklių ribotumas, kurį įvardija beveik pusė respondentų.

Pasak Deloitte, organizacijos toliau stiprina bazę: 51 proc. CDO pastaraisiais 12 mėnesių data governance įvardijo kaip vieną svarbiausių prioritetų. Tai siejama su sparčiai augančiu DI naudojimu ir poreikiu aiškiai apibrėžti, kokie duomenys naudojami, kas už juos atsako, kaip užtikrinama kokybė ir atitiktis reikalavimams.

Matuojama grąža ir praktinė nauda

Daugiau nei 60 proc. tyrime dalyvavusių CDO nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių DI ir analitikos iniciatyvos atnešė apčiuopiamą naudą verslui. Tarp dažniausiai minimų rezultatų išskiriami procesų efektyvinimas ir geresnė atitiktis reguliavimui.

Deloitte akcentuoja, kad rinkoje auga spaudimas pagrįsti duomenų ir DI projektus ne vien technologiniu progresu, bet ir aiškiais rodikliais. Vis dažniau vertinama, kiek duomenų sprendimai prisideda prie pajamų augimo, produktyvumo ir inovacijų, o ne tik prie vidinės tvarkos ar kontrolės.

EEC aktualijos: DI ir pramonės temos

Deloitte taip pat pranešė dalyvausianti diskusijose Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kuris vyks balandžio 22 dieną–balandžio 24 dieną. Tarp numatomų temų minimos su DI susijusios infrastruktūros prielaidos, taip pat pramonės ir tvarumo klausimai, kuriuose duomenų valdymas tampa svarbia įgyvendinimo dalimi.

Augant investicijoms į duomenų valdymą, ryškėja bendra kryptis: DI projektai vis dažniau vertinami kaip organizacijos masto transformacija, o ne atskirų komandų eksperimentai. Tai reiškia, kad duomenų architektūra, atsakomybės modelis, kokybės kontrolė ir prieigos taisyklės tampa ne priedu, o centrine DI strategijos dalimi.

Šaltiniai:
https://www2.deloitte.com/global/en/pages/about-deloitte/articles/chief-data-officer-survey.html
https://www.wnp.pl/tech/firmy-zwiekszaja-budzety-na-zarzadzanie-danymi-deloitte-na-eec-to-fundament-pod-skalowanie-ai,1053631.html

Lenkijoje 2025 metais fiksuotas rekordinis kibernetinių incidentų skaičius, o vienu svarbiausių šio augimo veiksnių įvardijamas spartus dirbtinio intelekto įrankių įsitvirtinimas nusikaltėlių arsenale. Lenkijos skaitmeninimo ministras ir vyriausybės įgaliotinis kibernetiniam saugumui Krzysztofas Gawkowskis pabrėžia, kad DI tapo jėgos daugikliu, leidžiančiu greičiau ir plačiau vykdyti atakas.

Vyriausybės kibernetinio saugumo ataskaitoje DI apibūdinamas kaip viena ryškiausių 2025 metų tendencijų, pagreitinusi tiek socialinės inžinerijos kampanijas, tiek technines atakų fazes. Dokumente akcentuojama, kad automatizuojamas žvalgybos etapas, lengviau apeinamos aptikimo taisyklės, o kenkėjiškų scenarijų ir skriptų kūrimas tampa paprastesnis.

Phishing ir deepfake tampa kasdienybe

Lenkijoje 2025 metais užregistruota daugiau nei 682 000 kibernetinių grėsmių, o apdorota beveik 273 000 incidentų. Tai reikšmingas šuolis, kurį ataskaitos autoriai sieja ir su geopolitine šalies padėtimi, ir su tuo, kaip greitai nusikaltėliai prisitaiko prie naujų technologijų.

„Dirbtinis intelektas yra ginklas kibernetinėje erdvėje ir apie tai turime kalbėti tiesiai, nes DI tapo jėgos daugikliu“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

Jo teigimu, ypač matomas masinis gramatiškai taisyklingų, suasmenintų phishing laiškų generavimas, o deepfake įrašai vis dažniau tampa sunkiai atskiriami nuo tikrų. Tai didina riziką ne tik institucijoms ar verslui, bet ir privatiems asmenims, nes sukčiai gali įtikinamiau apsimesti vadovais, kolegomis ar artimaisiais.

Taikinys yra ir DI sistemos

Ataskaitoje pabrėžiama, kad DI plėtra tampa rizikos veiksniu ir nacionalinio kibernetinio saugumo sistemos dalyviams. Dėl augančios atakų apimties ir įvairovės didėja spaudimas gerokai greičiau aptikti įvykius, susieti signalus ir reaguoti į incidentus.

Kartu daugėja atakų, nukreiptų į pačias DI sistemas, kai siekiama išprovokuoti klaidingus sprendimus ar iškreipti modelių veikimą. Tokios atakos gali būti sunkiau pastebimos, nes dažnai neprimena tradicinių įsilaužimų, o jų pasekmės gali pasireikšti netiesiogiai, pavyzdžiui, per neteisingas rekomendacijas ar klaidingą rizikų vertinimą.

Valstybė ieško, kaip DI panaudoti gynybai

Lenkijos institucijos kartu pripažįsta, kad DI gali tapti ir gynybos priemone, jei bus diegiamas atsakingai. Valstybinėje diskusijoje keliama idėja stiprinti automatinę incidentų analizę, kad būtų greičiau apdorojamos ataskaitos ir tiksliau nukreipiami priežiūros resursai.

Taip pat akcentuojama, kad viešajame sektoriuje reikalingos vieningos saugumo politikos, reguliuojančios DI naudojimą. Tokiose gairėse turėtų būti numatyti duomenų saugumo standartai, veikimo skaidrumas ir aiški nuostata, kad galutinė atsakomybė už administracinius sprendimus išlieka žmogui.

Specialistai pabrėžia ir kitą problemą: nors DI gali padėti gynyboje, jo pritaikymas organizacijose dažnai juda lėčiau nei nusikaltėlių gebėjimas išnaudoti naujus įrankius atakoms. Dėl to gynybos pusė gali atsidurti nepalankioje padėtyje, ypač kai sukčiavimo kampanijos pradeda plisti beveik realiu laiku.

Ekspertų vertinimu, 2026 metais didžiausią grėsmę gali kelti su DI susiję sukčiavimo scenarijai, kai derinami phishing, balsu paremti deepfake skambučiai ir spaudimas apeiti vidines patikros procedūras. Tai reiškia, kad vien technologinių filtrų nepakaks, o organizacijoms teks peržiūrėti patvirtinimo grandines, darbuotojų mokymus ir incidentų valdymo praktiką.

Šaltiniai:

https://www.gov.pl/attachment/73507c5b-eab8-432d-ac3a-890061346e31

https://www.wnp.pl/tech/cyberbezpieczenstwo/ataki-kosztuja-nas-miliardy-zlotych-wypowiadamy-wojne-cyfrowym-terrorystom,1052962.html

https://www.wnp.pl/tech/cyberfront-pod-ostrzalem-wojsko-raportuje-lawinowy-wzrost-atakow-na-polske,1053094.html

Dezinformacija verslui vis dažniau tampa ne reputaciniu nepatogumu, o apčiuopiamu rizikos veiksniu, galinčiu paveikti pajamas, investuotojų sprendimus ir net kasdienes operacijas. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinančios žinutės gali greitai sukelti vartotojų nepasitikėjimą, partnerių abejones ar papildomą reguliacinį spaudimą.

Pastaraisiais metais problemą dar labiau paaštrino generatyvusis DI: turinį, kuris atrodo tikroviškas, galima sukurti greitai ir pigiai, o jo platinimas socialiniuose tinkluose pasiekia dideles auditorijas per trumpą laiką. Dėl to įmonėms sudėtingiau atskirti, kas yra autentiška informacija, o kas kryptingai sukurta klaidinanti kampanija.

DI keičia mastą ir greitį

Komunikacijos ir rizikų valdymo specialistai atkreipia dėmesį, kad DI leidžia lengviau kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ir vaizdo įrašus, pritaikytus skirtingoms auditorijoms. Tai didina tikimybę, kad klaidinanti žinutė bus priimta kaip patikima, ypač jei ji paremta emocijomis, tariamai ekspertine kalba ar iš konteksto ištrauktomis detalėmis.

„Dezinformacija šiandien tampa realia ir išmatuojama operacine grėsme“, – sakė agentūros Lighthouse vadovas Przemysławas Mitraszewskis.

Jo teigimu, smūgis dažniausiai tenka pasitikėjimui, o tai gali greitai atsispindėti įmonės vertinime ir derybinėse pozicijose. Kartu akcentuojama, kad mažėjant atakų kaštams, dezinformacija nebėra tik valstybių ar didelių geopolitinių konfliktų įrankis, ji vis dažniau nutaikoma į konkrečias organizacijas.

Smūgis finansams ir investuotojų elgsenai

Dezinformacija gali būti naudojama siekiant apčiuopiamos finansinės naudos, pavyzdžiui, paveikiant rinkos lūkesčius, sandorių sąlygas ar investuotojų sprendimus. Tai ypač aktualu jautriais momentais, tokiais kaip susijungimai, įsigijimai ar įmonių debiutai biržoje, kai informacijos fonas gali turėti tiesioginę įtaką vertinimams.

„Generatyvusis DI pakeitė situaciją organizacijų nenaudai: išaugo mastas ir tapo sunkiau aptikti suklastotą turinį“, – sakė „Accenture“ Lenkijoje atstovas Arturas Józefiakas.

Jo mintį papildo praktinis aspektas: jei klaidinančios žinutės kuriamos automatizuotai ir dideliu tempu, vien rankinių patikrų nepakanka. Dėl to daugėja įmonių, kurios vertinimą ir patikrą bando automatizuoti, tačiau tuo pat metu susiduria su sprendimų priėmimo grandinėmis ir atsakomybės pasidalijimu krizės metu.

Nuo gaisrų gesinimo prie ankstyvo perspėjimo

Dažna problema ta, kad organizacijos imasi veiksmų tik tuomet, kai tema jau peržengia vieną kanalą ir tampa plačiai matoma. Tokiu atveju reakcija būna vėluojanti, o didžiausias stabdis neretai yra ne komunikacijos priemonių stoka, bet sprendimo delsimas ir aiškių procedūrų nebuvimas.

„Organizacijos dažnai pradeda veikti tik tada, kai tema tampa plačiai matoma“, – sakė „Medicover“ komunikacijos vadovė Renata Toczyska-Seliga.

Vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvo perspėjimo logikai: ne vien fiksuoti paminėjimus, bet laiku atpažinti, kada naratyvas ima sparčiai augti ir gali virsti krize. Tam naudojami pažangesni stebėsenos sprendimai, kurie apdoroja didelius informacijos srautus ir siunčia signalus apie galimai pavojingas temas.

Ekspertai sutaria, kad vien technologijų neužtenka. Ilgalaikis atsparumas remiasi aiškiomis atsakomybėmis, darbuotojų mokymais, vidaus komunikacijos disciplina ir bendradarbiavimu su išorės partneriais, o kai kuriais atvejais ir su viešuoju sektoriumi, ypač strateginėse srityse.

Dezinformacijos grėsmė skirtinguose sektoriuose atrodo nevienodai, tačiau bendras vardiklis tas pats: klaidinanti informacija plinta greičiau, nei dauguma organizacijų turi įprastų reakcijos mechanizmų. Todėl dezinformacija vis dažniau įtraukiama į rizikų registrus ir vertinama kartu su kibernetinėmis, teisinėmis bei tiekimo grandinės grėsmėmis.

Šaltiniai:

https://www.accenture.com/us-en/insights/security/cyber-resilience-report

https://commission.europa.eu/publications/digital-services-act_en

https://www.nist.gov/itl/ai-risk-management-framework

DI diegimas viešajame sektoriuje spartėja, tačiau technologijų tempas dažnai lenkia žmonių ir organizacijų pasirengimą. Tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2028 metų bent 80 proc. viešojo sektoriaus institucijų naudos DI agentus, siekdamos automatizuoti sprendimų priėmimo procesus, didinti administracijos efektyvumą ir gerinti paslaugas gyventojams.

Vis dėlto praktikoje dalis institucijų apsiriboja pavieniais bandomaisiais projektais ir atskirais įrankiais, todėl reali nauda būna ribota. DI sprendimai gali veikti konkrečioje grandyje, bet neperžengia vieno skyriaus ribų, o bandymai taip ir netampa ilgalaikiu darbo modeliu.

Kur DI jau naudojamas?

Viešojo sektoriaus organizacijos dažniausiai pradeda nuo sričių, kuriose rezultatą galima pamatyti greitai ir kur rizika lengviau valdoma. Tai apima gyventojų aptarnavimo pokalbių robotus ir virtualius agentus, dokumentų atpažinimą, automatizuotą klasifikavimą, vertimą, vaizdo analizę bei pagalbą darbuotojams rengiant atsakymus, santraukas ar vidinius dokumentus.

Tokie sprendimai gali sutrumpinti atsakymų laiką, mažinti rutininių užduočių apimtį ir gerinti informacijos pasiekiamumą. Tačiau be bendro plano jie dažnai tampa atskirais eksperimentais, kuriuos sunku saugiai perkelti į kitus padalinius ar pritaikyti platesniam procesų spektrui.

Kodėl pilotai neperauga į sistemą?

Dažniausios kliūtys susijusios su pasitikėjimu DI rezultatais, teisinėmis ir etinėmis rizikomis bei negebėjimu aiškiai pamatuoti vertės. Jei institucija negali paaiškinti, kodėl sistema siūlo vieną ar kitą atsakymą ar klasifikaciją, mažėja tiek darbuotojų, tiek visuomenės pasitikėjimas, o sprendimai stringa.

Kitas jautrus aspektas yra šališkumo rizika ir vienodo traktavimo principas. Viešajame sektoriuje klaidos kaina gali būti ypač didelė: netikslūs ar šališki pasiūlymai gali lemti nepagrįstus sprendimus, didinti skundų skaičių ir apskritai silpninti institucijos patikimumą.

Trečiasis barjeras yra vertės skaičiavimas. Kai nėra iš anksto sutartų rodiklių, DI iniciatyvos lieka „įdomios“, bet sunkiai pagrindžiamos: neaišku, ar laimėtas laikas virto mažesnėmis sąnaudomis, ar pagerėjo paslaugų kokybė, ar sumažėjo klaidų ir rizikų.

Ką reiškia brandus DI diegimas?

„Gartner“ pabrėžia, kad universalaus DI strategijos šablono nėra, nes institucijos skiriasi pagal funkcijas, reguliacinę aplinką, procesų struktūrą ir duomenų brandą. Tačiau bendra kryptis aiški: DI neturi būti tik technologinis projektas, jis turi būti siejamas su institucijos misija, aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais.

Praktikoje tai reiškia, kad prieš plečiant DI naudojimą reikia susitarti, kokios problemos sprendžiamos, kokie procesai yra kritiniai ir kokiose vietose DI duos didžiausią efektą. Taip pat būtina iš anksto įvertinti poveikį darbo organizavimui, atsakomybių pasiskirstymui ir gyventojų pasitikėjimui.

„Jei viešasis sektorius nori pereiti nuo eksperimentų prie tvarių rezultatų, reikia trijų dalykų vienu metu: strategijos, priežiūros ir pamatuojamumo. Technologija jau yra. Sunkiausia dalis yra nuosekliai sukurti veikimo modelį, kuriame DI realiai padeda įgyvendinti institucijos misiją“, – sakė „Gartner“ analitikas Deanas Lacheca.

Brandus požiūris į DI diegimą remiasi ne tik įrankių pasirinkimu, bet ir aiškiomis valdymo taisyklėmis: kas atsakingas už sprendimą, duomenis ir riziką, kaip tikrinama kokybė, kaip prižiūrimas modelio veikimas laikui bėgant ir kaip dokumentuojami sprendimai. Ne mažiau svarbu turėti nuoseklią vidinę komunikaciją bei darbuotojų pasirengimo programą, kad DI taptų kasdienio darbo dalimi, o ne atskiru „IT bandymu“.

Galiausiai, svarbus ir skaidrumas gyventojams: aiškus paaiškinimas, kur DI naudojamas, kokie saugikliai taikomi ir kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus. Tokia praktika mažina konfliktų riziką ir padeda kurti pasitikėjimą, be kurio DI plėtra viešajame sektoriuje dažnai sustoja.

Šaltiniai:

https://www.gartner.com/en/newsroom/press-releases

https://www.gartner.com/en/topics/artificial-intelligence

„New York Times“ pranešė, kad Elono Musko valdoma SpaceX pasirašė susitarimą su startuoliu „Cursor“, kuris gali baigtis šio verslo perėmimu maždaug už 55 mlrd. eurų. Skelbiama, kad bendradarbiavimo esmė – pagreitinti dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą ir pritaikymą didelio masto projektuose.

Pasak leidinio, sandoryje numatyta alternatyva: jei perėmimas neįvyktų, SpaceX galėtų investuoti apie 9 mlrd. eurų į bendrus DI projektus ir skaičiavimo infrastruktūrą. Tokia konstrukcija rodo, kad abi pusės siekia greitai užsitikrinti resursus, reikalingus modelių mokymui ir produktų plėtrai.

Kas yra „Cursor“ ir kuo jis patrauklus

„Cursor“ – programuotojams skirtus kodavimo įrankius kuriantis startuolis, įkurtas 2022 metais. „New York Times“ teigimu, bendrovė sparčiai augo ir, mažiau nei per dvejus metus, pasiekė apie 92 mln. eurų metinių pajamų lygį, o rizikos kapitalo rinkoje pritraukė maždaug 3,1 mlrd. eurų finansavimą.

Leidinys taip pat akcentuoja vieną esminių šios rinkos kliūčių: skaičiavimo galios trūkumą. Tokie įrankiai ir DI modeliai reikalauja didžiulių pajėgumų, o prieiga prie modernių lustų ir duomenų centrų tampa strateginiu pranašumu, kuris lemia, kaip greitai galima išleisti naujas funkcijas ir konkuruoti su rinkos lyderiais.

SpaceX interesas ir platesnis Musko DI planas

Iš pirmo žvilgsnio kodavimo įrankiai gali atrodyti tolimi nuo SpaceX veiklos, kuri apima raketų kūrimą ir palydovinį internetą. Vis dėlto DI vis dažniau laikomas kritine technologija ir kosmoso pramonėje: nuo inžinerinio projektavimo ir gamybos optimizavimo iki autonominių sistemų, signalų apdorojimo bei palydovų tinklų valdymo.

„New York Times“ kontekste primenama ir platesnė Elono Musko DI ekosistema: jis anksčiau prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo, vėliau įkūrė „xAI“, o pastaraisiais mėnesiais viešai kalbėjo apie didelio masto skaičiavimo infrastruktūros svarbą. Tokios kryptys leidžia suprasti, kodėl SpaceX partnerystė su „Cursor“ galėtų būti vertinama kaip bandymas greičiau užsitikrinti talentus, produktą ir prieigą prie DI vystymui būtinos infrastruktūros.

Pranešimas pasirodė tuo metu, kai viešojoje erdvėje toliau aptarinėjami SpaceX planai dėl galimo akcijų platinimo biržoje. Kol kas neaišku, ar potencialus „Cursor“ perėmimas būtų įgyvendintas iki galimo debiuto, ar po jo, tačiau pats faktas, kad svarstomos tokio dydžio sumos, signalizuoja apie didėjančią konkurenciją dėl DI kompetencijų ir skaičiavimo resursų.

Rinkos spaudimas taip pat auga dėl stiprių konkurentų, kurie aktyviai investuoja į programuotojams skirtus DI sprendimus ir modelių tobulinimą. Jei SpaceX iš tiesų pasirinktų perėmimo kelią, tai galėtų sustiprinti „Cursor“ pozicijas ir kartu SpaceX suteikti spartesnį kelią į DI produktų plėtrą, kurioje didžiausią vertę kuria ne vien algoritmai, bet ir mastas.

Šaltiniai:

https://www.nytimes.com/

Dezinformacija verslui jau seniai nebėra vien reputacijos klausimas. Naujausias tyrimas rodo, kad ji vis dažniau veikia pardavimus, investuotojų pasitikėjimą ir kasdienes operacijas, o reali žala gali atsirasti greičiau, nei spėja sureaguoti organizacijos.

Ataskaitoje „Dezinformacija kaip rizika Lenkijos verslui“, kurią parengė „Fundacja IBRIS“ „Grupa PTWP“ užsakymu, 86 proc. apklaustų įmonių atstovų dezinformaciją įvardija kaip realią grėsmę. Beveik 40 proc. nurodo, kad jų organizacija jau susidūrė su dezinformaciniu išpuoliu, o dalis patyrė apčiuopiamas neigiamas pasekmes.

Grėsmė ne teorinė, o operacinė

Tyrime akcentuojama, kad klaidinančios žinutės vis dažniau daro spaudimą ne tik komunikacijos komandoms, bet ir verslo sprendimų grandinei. Tokia informacija gali paveikti vartotojų pasirinkimus, apsunkinti santykius su partneriais, o krizės metu sukelti tiekimo, personalo ar klientų aptarnavimo trikdžių.

„Dezinformacija šiandien nebėra teorinis terminas. Tai reali ir išmatuojama operacinė grėsmė“, – sakė agentūros „Lighthouse“ įkūrėjas ir vadovas Przemysławas Mitraszewskis.

Jo teigimu, taikinys dažniausiai yra pats brangiausias įmonės turtas – pasitikėjimas. Jam susvyravus, rinkos vertė ir investuotojų lūkesčiai gali keistis labai greitai, o atstatymo procesas užtrunka gerokai ilgiau nei pats informacinis išpuolis.

DI sumažino kainą ir padidino mastą

Ataskaitoje pabrėžiama, kad generatyvinių technologijų pažanga pakeitė žaidimo taisykles. DI įrankiai sumažino dezinformacijos kūrimo kaštus, o platinimo greitis ir pasiekiamumas išaugo, todėl net lokali, į konkrečią įmonę nukreipta kampanija gali atrodyti įtikinamai ir plisti plačiai.

„Drastiškai sumažėjo dezinformacinių veiksmų kaštai, o jų mastas ir prieinamumas išaugo daug kartų“, – sakė „Accenture Polska“ viceprezidentas Arturas Józefiakas.

Pasak jo, tokios atakos nebėra vien valstybių ar didelių struktūrų įrankis. Jos vis dažniau nutaikomos į pavienes organizacijas, o didėjantis netikrų tekstų, vaizdų ir garso įrašų realistiškumas apsunkina greitą atpažinimą.

Įmonės dažnai gesina gaisrus, o ne kuria prevenciją

Nors deklaruojamas problemos suvokimas aukštas, tyrimo dalyviai įvardija ryškią spragą tarp suvokimo ir pasirengimo. Dviem iš trijų respondentų atrodo, kad verslas apie rizikas mąsto tarsi 2020 metais, kai tuo metu dezinformacijos aplinka jau primena 2030 metų realybę.

Kaip didžiausios kliūtys minimi aiškių procedūrų trūkumas, nepakankamas vidinis pasirengimas ir per retai taikomi darbuotojų mokymai. Dėl to reakcija į incidentus dažnai būna pavėluota ir fragmentiška, o priemonės aktyvuojamos tik tada, kai problema jau eskalavosi.

Tyrimo išvados pristatytos Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje apie dezinformaciją versle. Ataskaita parengta remiantis kiekybine 205 įmonių atstovų apklausa ir giluminiais interviu; tyrimas atliktas 2026 metų balandį, taikant CAWI ir IDI metodus.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/rynki/dezinformacja-uderza-w-biznes-firmy-dopiero-buduja-odpornosc,1054240.html

https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8121.html