Tag: Dirbtinis intelektas

JAV planai dėl karių ir karinės technikos mažinimo Europoje, panašu, bus gerokai kuklesni, nei pastaraisiais mėnesiais baiminosi dalis sąjungininkų. Kaip pranešė „Politico“, dauguma amerikiečių pajėgų ir įrangos turėtų likti dabartinėse dislokacijos vietose, o diskusijos labiau sukasi apie riboto masto pakeitimus.

Pasak leidinio cituojamų šaltinių kelių Europos valstybių institucijose, Vašingtonas nuo metų pradžios partneriams siunčia žinią, kad staigaus ir plataus atitraukimo scenarijus nėra prioritetas. Aptariamas variantas labiau primintų tikslines korekcijas, ypač susijusias su rotacinėmis pajėgomis, kurios Europoje dislokuojamos laikinais etapais.

„Mes ir toliau būsime matomi“, – sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitaker.

Vienas NATO karininkų „Politico“ teigė, kad administracija supranta stabilios Europos svarbą pačioms Jungtinėms Valstijoms. Jo vertinimu, signalai iš Vašingtono šiuo metu nerodo pasirengimo didelio masto karių išvedimui, bent jau artimiausiu metu.

Klausimas grįžta į NATO darbotvarkę

Tema, tikėtina, bus aptarta NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Tokie susitikimai paprastai tampa vieta suderinti politines žinutes ir praktinius karinius planus, įskaitant rotacijų grafiką, pajėgumų paskirstymą ir infrastruktūros parengtį priimančiose šalyse.

„Politico“ nurodo, kad JAV pusę gali atstovauti gynybos viceministras Elbridge Colby. Europai tai svarbu ir dėl aiškumo: net ir riboti pokyčiai rotacinėse pajėgose gali keisti mokymų intensyvumą, logistikos srautus bei atgrasymo signalus rytiniame NATO flange.

Daugiau atsakomybės europiečiams NATO vadovybėje

Lygiagrečiai NATO viduje vyksta ir platesni pokyčiai, susiję su kariniu valdymu bei atsakomybės pasidalijimu. NATO Karo komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone pranešė, kad sutarta dėl naujo atsakomybių paskirstymo aukščiausiuose kariniuose postuose, kuris sustiprintų europiečių vaidmenį Aljanso karinėje vadovybėje.

NATO taip pat akcentuoja, kad Jungtinės Valstijos patvirtino tvirtą įsipareigojimą Aljansui. Praktikoje tai reiškia, kad net ir aptariant galimas korekcijas, Vašingtonas siekia išlaikyti NATO atgrasymo architektūrą, o europiečių indėlis turi didėti ne deklaracijomis, bet realiais pajėgumais, pasirengimu ir finansavimu.

Pagal viešai aptariamus pokyčius atnaujinamas atsakomybės pasidalijimas tarp trijų NATO jungtinių pajėgų vadaviečių: JFC Brunssum, JFC Naples ir JFC Norfolk. JFC Brunssum, įsikūrusi Nyderlanduose, yra viena svarbiausių vadaviečių, atsakingų už NATO gynybos planavimą ir operacijas Vidurio Europos regione.

Šiame kontekste Europos sąjungininkams svarbu ne tik tai, kiek JAV karių bus Europoje, bet ir tai, kaip greitai pačios Europos valstybės gali užpildyti spragas, jei rotacijos keistųsi. Tai apima oro gynybą, amunicijos atsargas, sunkiosios technikos priėmimo infrastruktūrą, karinio mobilumo koridorius ir sąveiką su NATO planavimo dokumentais.

Kol kas signalas iš Vašingtono, pasak „Politico“, yra raminantis: kalbama ne apie masinį pasitraukimą, o apie ribotus sprendimus, kurie būtų derinami su NATO ir pristatomi kaip tiksliniai. Vis dėlto galutinė kryptis priklausys nuo JAV sprendimų priėmimo, derybų su sąjungininkais ir saugumo situacijos Europoje.

Šaltiniai:

– https://www.politico.eu/article/us-troops-europe-withdrawal-scale-rotational-forces-nato/

– https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_49202.htm

– https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_49198.htm

Trečia pagal dydį pasaulyje palydovinio ryšio operatorė „Eutelsat Communications“ pirmąjį 2025–2026 finansinių metų pusmetį baigė patirdama 236,5 mln. eurų konsoliduotą nuostolį. Prieš metus nuostolis siekė 873,2 mln. eurų, o tai rodo ryškų finansinių rezultatų pagerėjimą.

Per tą patį laikotarpį bendros grynosios pajamos sudarė 591,6 mln. eurų ir buvo 2,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Įmonė pažymi, kad artimiausiais ketvirčiais tikisi rezultatų gerėjimo, o vienas svarbiausių variklių turėtų būti augantis žemosios Žemės orbitos, arba LEO, segmentas.

LEO segmentas tempia augimą

„Eutelsat“ skelbia, kad LEO veikla per pusmetį sugeneravo 111 mln. eurų pajamų, tai yra 59,7 proc. daugiau nei prieš metus. Šis segmentas jau sudaro daugiau nei 20 proc. bendrovės apyvartos ir išlieka sparčiausiai auganti veiklos kryptis.

LEO sprendimai apima komercinius užsakymus, taip pat mokslinius, vyriausybinius ir vis dažniau gynybos projektus, vykdomus maždaug 160–2 000 kilometrų aukštyje virš Žemės. Praktikoje tai reiškia mažesnę signalo delsą ir didesnį paslaugų lankstumą, palyginti su dalimi tradicinių sprendimų aukštesnėse orbitose.

Refinansavimas sustiprino finansus

Įmonė pabrėžia, kad prie stabilizacijos prisidėjo įgyvendintas refinansavimo planas ir su juo susijęs akcininkų bei institucinių partnerių palaikymas.

„Sėkmingai įgyvendinę refinansavimo planą, paremtą mūsų akcininkų, reitingų agentūrų ir institucinių partnerių parama, reikšmingai sustiprinome grupės finansinę poziciją“, – sakė „Eutelsat“ vadovas Jean-Francois Fallacher.

Bendrovė taip pat toliau remiasi ilgalaikėmis transliavimo ir ryšio paslaugų sutartimis. Pavyzdžiui, 2026 metų vasarį „Grupė Polsat Plus“ pratęsė daugiametį bendradarbiavimą su „Eutelsat“, užtikrindama kanalų transliacijos tęstinumą iš „Hot Bird“ palydovų, o tai siejama ir su paslaugų plėtra bei HD ir 4K kokybės gerinimu.

„Eutelsat Communications“ akcijomis prekiaujama „Euronext“ biržoje Paryžiuje. Tarp pagrindinių akcininkų nurodoma Prancūzijos valstybė, kuriai priklauso 29,65 proc. akcijų, taip pat Jungtinės Karalystės vyriausybė, „Bharti Global“ ir „SoftBank“.

Šaltiniai:
– https://www.eutelsat.com/en/investors.html
– https://www.euronext.com/en/products/equities/company-news
– https://www.itu.int/hub/2020/11/what-are-leo-satellites-and-why-are-they-important/

Europos dujų rinka per kelerius metus pasikeitė iš esmės: po 2022 metais prasidėjusio energetikos šoko žemynas sparčiai mažina priklausomybę nuo rusiškų tiekimų ir remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis. Vis dažniau kalbama apie vadinamąją antrąją LNG bangą, kai į rinką ateinantys nauji eksporto pajėgumai gali padidinti pasaulinę pasiūlą ir keisti kainodaros logiką Europoje.

Šią tendenciją labiausiai simbolizuoja Jungtinės Valstijos: nuo 2016 metais pradėto LNG eksporto jų vaidmuo Europos tiekime nuolat augo, o pastaraisiais metais JAV tapo vienu svarbiausių Europos importo šaltinių. Dujų sektoriaus analitikai pabrėžia, kad ES regazifikacijos infrastruktūros plėtra pašalino ankstesnius fizinius apribojimus, todėl LNG tapo ne laikinu sprendimu, o naujos energetinės architektūros pagrindu.

Kas yra antroji LNG banga?

Antroji LNG banga siejama su iki šio dešimtmečio pabaigos planuojamu naujų eksporto terminalų paleidimu, ypač JAV. Daug projektų jau pasiekė galutinius investicinius sprendimus, o tai reiškia, kad rinkai ruošiami konkretūs pajėgumai, galintys reikšmingai padidinti tiekimą pasauliniu mastu.

Didėjanti pasiūla teoriškai mažina kainų šuolių riziką, tačiau Europos atveju viskas priklauso nuo paklausos, geopolitikos ir logistikos. LNG rinka yra globali, todėl kroviniai keliauja ten, kur tuo metu kainos patraukliausios, o Europa konkuruoja su Azijos pirkėjais, ypač žiemos sezonais ar sutrikus tiekimo grandinėms.

Europa ir JAV: kainos vis labiau susijusios

Iki maždaug 2020 metų Europos ir JAV dujų rinkos buvo labiau atskirtos: Europa rėmėsi vamzdynais tiekiamomis dujomis, o JAV vidaus rinka gyveno savo ciklu. 2022 metų krizė, kai rusiškų tiekimų sumažėjimas išaugino Europos kainas, paskatino rekordinį LNG importą ir padarė ryšį tarp rinkų gerokai glaudesnį.

Praktiškai tai reiškia, kad Europos kainodara vis dažniau reaguoja į JAV indeksus, o JAV kainos tampa jautresnės Europos paklausos svyravimams. Vis dėlto kainos negali visiškai susilyginti ilgesniam laikui, nes prie dujų kainos JAV prisideda suskystinimo, transportavimo per Atlantą, draudimo, terminalų ir regazifikacijos kaštai, kurie sudaro natūralią kainų skirtumo ribą.

„LNG tapo naujos Europos energetinės architektūros pamatu, o JAV reikšmė Europos rinkai sistemingai auga“, – sakė „Deloitte“ atstovas Bartoszas Haratas.

Kodėl elektros kainas vis dar dažnai diktuoja dujos?

Nors atsinaujinantys energijos ištekliai Europoje sparčiai auga, trumpalaikėje elektros rinkoje kainą dažnai nustato brangiausias tuo metu reikalingas šaltinis. Daugelyje situacijų tai būna dujinės elektrinės, kurios įjungiamos balansavimui, kai neužtenka pigesnės generacijos.

Šis mechanizmas paaiškina, kodėl net ir didėjant vėjo ar saulės generacijai vartotojai ne visada pajunta proporcingą kainų mažėjimą. Kol ES neįgyvendins platesnių elektros rinkos reformų, kurios mažintų tiesioginę elektros kainos priklausomybę nuo dujų, pigesnės atsinaujinančios gamybos efektą dažnai „suvalgo“ dujų kaštai.

Ilgesniu laikotarpiu analitikai tikisi didesnio stabilumo nei 2022 metais, tačiau kartu pabrėžia, kad grįžimas į iki 2020 metų buvusius kainų lygius mažai tikėtinas. Europa, importuodama LNG, struktūriškai turi padengti papildomas tiekimo sąnaudas, todėl dujų ir dalies elektros kainų „premija“ prieš JAV gali išlikti.

Šioje aplinkoje antra LNG banga Europai yra ir galimybė, ir iššūkis: didesnė pasiūla gali mažinti kainų šuolių riziką, tačiau stiprėjanti priklausomybė nuo pasaulinės LNG rinkos reiškia didesnį jautrumą globaliai konkurencijai, logistikai ir geopolitiniams sukrėtimams.

Šaltiniai:

– https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-security/diversification-gas-supply_en

– https://www.iea.org/reports/gas-market-report-q3-2024

– https://www.eia.gov/naturalgas/

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/energy-prices-and-security-of-supply/

JAV viceprezidentas J.D. Vance interviu televizijai „Fox News“ pareiškė, kad Vašingtono problema su Europa esą nėra pagarbos trūkumas, o pačių europiečių sprendimai, kuriais jie „sabotuoja save“. Pasak jo, JAV nori matyti Europą kaip stiprią, augančią ir patikimą sąjungininkę.

J.D. Vance taip pat pagyrė JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje. Anot viceprezidento, Rubio aiškiai pasakė, kodėl JAV administracija nuolat kelia sienų kontrolės, didesnių investicijų į gynybą ir ekonominio konkurencingumo klausimus.

Ko JAV tikisi iš Europos?

Viceprezidentas teigė, kad amerikiečių tikslas nėra menkinti europiečius ar griauti transatlantinius ryšius. Jo žodžiais, JAV nori, kad Europa „klestėtų ir pasisektų“, tačiau tam, jo nuomone, būtina daugiau atsakomybės už savo saugumą.

„Mūsų problema su Europa nėra ta, kad mes jos nemėgstame ar negerbiame sąjungininkų. Problema ta, kad europiečiai daro daug dalykų, kuriais sabotuoja patys save, ir mes norėtume, kad tai baigtųsi“, – sakė J.D. Vance.

Gynybos išlaidos, sienos ir žodžio laisvė

Interviu J.D. Vance akcentavo tris kryptis, kuriose, jo teigimu, matomas tam tikras progresas: didėjančios Europos gynybos išlaidos, griežtesnė sienų kontrolė ir rimtesnis požiūris į žodžio laisvę. Vis dėlto jis neįvardijo konkrečių politinių sprendimų ar šalių, kurias laikytų „savęs sabotavimo“ pavyzdžiais.

Platesniame kontekste šie pareiškimai dera su pastaraisiais metais nuolat kartojamu JAV spaudimu Europos NATO narėms sparčiau didinti finansavimą gynybai ir stiprinti praktinį pasirengimą. NATO valstybės yra sutarusios, kad 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai yra siekiamybė, o po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą vis daugiau šalių viešai įsipareigojo šią ribą pasiekti arba viršyti.

JAV ir Europos santykiuose tokios žinutės paprastai suprantamos dvejopai: viena vertus, tai raginimas europiečiams greičiau spręsti įsisenėjusias saugumo spragas, kita vertus, signalas, kad Vašingtonas tikisi labiau subalansuotos naštos dalybos, kai kalbama apie atgrasymą, gynybos pramonę ir regioninį stabilumą.

Šaltiniai:
– https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_49198.htm
– https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_67655.htm

Prancūzijos telekomunikacijų grupė „Orange“ 2025 metais gavo 40,4 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų. Tai yra 0,9 proc. daugiau nei metais anksčiau, tačiau grynasis pelnas smuko iki 1,1 mlrd. eurų, arba 60,7 proc. per metus.

Bendrovė nurodo, kad rezultatą reikšmingai blogino vienkartiniai veiksniai ir išlaidos. Tarp jų minimos darbuotojų išeitinės kompensacijos, atidėjiniai ir nurašymai, susiję su senųjų kabelinių linijų demontavimu, taip pat kaštai, patirti didinant dalį Ispanijos operatoriuje MasOrange.

Augimą tempė Artimieji Rytai ir Afrika

Didžiausiu augimo varikliu 2025 metais tapo Artimųjų Rytų ir Afrikos regionas, kuriame pajamos padidėjo 12,2 proc. Tuo metu Europoje „Orange“ susiduria su itin intensyvia konkurencija, kuri spaudžia kainas ir riboja maržas.

Per 2025 metus „Orange“ pritraukė 19,6 mln. naujų klientų, o metų pabaigoje jų turėjo apie 340 mln. Pagal artimiausių trejų metų strategiją, iki 2028 metų bendrovė planuoja klientų skaičių padidinti dar 40 mln. abonentų.

„2025 metais „Orange“ pritraukė 19,6 mln. naujų klientų, o gruodžio pabaigoje jų buvo apie 340 mln. Iki 2028 metų planuojame klientų bazę padidinti dar 40 mln. abonentų“, – sakė bendrovė, pristatydama tikslus artimiausiems trejiems metams.

MasOrange integracija ir investicijos į debesiją

MasOrange įsigijimo užbaigimas ir pilna integracija, kaip skelbiama, turėtų trukti iki šių metų pabaigos. Po šio žingsnio Ispanija „Orange“ tampa antra pagal svarbą telekomunikacijų rinka.

Lygiagrečiai „Orange“ akcentuoja verslo paslaugų plėtrą, ypač duomenų saugojimą debesijoje. Bendrovė siekia kasmet verslo paslaugų vertę didinti maždaug 1 mlrd. eurų, todėl planuoja duomenų centrų plėtrą, ypač Prancūzijoje ir Ispanijoje.

„Orange“ pozicija Lenkijoje ir „Orange Polska“

„Orange“ yra pagrindinė „Orange Polska“ akcininkė ir kontroliuoja 50,67 proc. kapitalo. „Orange Polska“ 2025 metais Lenkijoje gavo 13,13 mlrd. zlotų pajamų ir uždirbo 762 mln. zlotų grynojo pelno.

Perskaičiavus į eurus pagal įprastą rinkos kursą, tai sudaro apie 3,0 mlrd. eurų pajamų ir apie 176 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės valdyba taip pat siūlo mokėti 0,61 zloto dividendą už akciją, tai yra apie 0,14 euro už akciją.

Pastaba: konvertuotos sumos eurais yra apytikrės ir gali skirtis priklausomai nuo taikyto valiutos kurso bei ataskaitinio laikotarpio konversijos metodikos.

Šaltiniai:

– https://www.wnp.pl/tech/orange-chce-zwiekszyc-baze-klientow-i-wykorzystac-ai-do-uslug-biznesowych,1034104.html

– https://www.wnp.pl/tech/orange-polska-pokazuje-wyniki-wzrost-sprzedazy-ale-spadek-zysku,1033576.html

Diskusijos, ar Europa gali pasikliauti JAV branduoliniu atgrasymu, pastaraisiais metais atsinaujino dėl politinio neapibrėžtumo Vašingtone ir augančios Rusijos karinės grėsmės. Vokietijos dienraščio „Tagesspiegel“ komentatorius Christophas von Marschallas teigia, kad artimiausioje perspektyvoje Europa neturi realios alternatyvos JAV branduoliniam skėčiui.

Pasak autoriaus, net jei europiečiams kyla klausimų dėl JAV politinės krypties, svarbiausias kriterijus yra patikimas atgrasymas, kuris būtų įtikinamas Kremliui. Jo vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas labiausiai bijo būtent JAV branduolinio arsenalo ir JAV karinių pajėgumų, o vien europinio atgrasymo šiuo metu nepakaktų.

Kodėl Europa vis dar remiasi JAV?

„Tagesspiegel“ tekste pabrėžiama, kad JAV branduolinis skėtis Europoje išlieka kertine NATO atgrasymo architektūros dalimi, o JAV strateginiuose dokumentuose sąjungininkų gynybos įsipareigojimai formaliai patvirtinami. Nors politiniai pareiškimai gali kisti, pati JAV triada ir dislokuotos pajėgos Europoje, autoriaus vertinimu, suteikia tokį patikimumą, kurio Europa kol kas negali atkartoti.

Autorius taip pat įspėja, kad viešos diskusijos apie „europinę bombą“ gali turėti ir nepageidaujamą efektą: jos gali siųsti signalą apie silpstantį pasitikėjimą JAV bei skatinti įtampą transatlantiniuose santykiuose. Tokia dinamika, anot jo, galėtų silpninti atgrasymo vieningumą, kurio labiausiai reikia krizės metu.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ribos

Komentatorius skeptiškai vertina prielaidas, kad Prancūzija ar Jungtinė Karalystė galėtų perimti pagrindinę branduolinio atgrasymo naštą Europoje. Jo teigimu, šių šalių turimų kovinių galvučių skaičius ir pajėgumų spektras yra per riboti, kad užtikrintų tokį patį eskalacijos valdymo diapazoną, kokį turi JAV.

Tekste argumentuojama, kad svarbus ne tik arsenalo dydis, bet ir priemonių įvairovė, leidžianti lanksčiai reaguoti į skirtingus scenarijus. Autorius nurodo, kad Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei trūksta plataus spektro sistemų, kurios leistų laipsniškai didinti spaudimą nuo ribotų signalinių veiksmų iki strateginio atgrasymo.

Kas nutiktų Baltijos krizėje?

Vienas aštriausių komentaro akcentų susijęs su patikimumo klausimu konkretaus konflikto atveju. Autorius kelia scenarijų, kad jei Rusija, pavyzdžiui, užpultų Lietuvą ir grasintų branduoliniu smūgiu, visuomenėms ir sprendimų priėmėjams tektų atsakyti, ar Paryžius arba Londonas tikrai rizikuotų branduoline eskalacija dėl Vilniaus.

Anot „Tagesspiegel“ komentatoriaus, būtent šis patikimumo aspektas ir yra esminis, kodėl JAV vaidmuo, nepaisant politinių bangavimų, išlieka kritiškai svarbus. Jo išvada tokia, kad Europa siekti didesnės gynybinės autonomijos gali tik stiprindama bendrą NATO ir JAV bei Europos bendradarbiavimą, o ne kurdama alternatyvą „prieš Ameriką“.

„Artimiausioje ateityje, mažiausiai ateinančius 20 metų, nebus patikimos alternatyvos JAV branduoliniam skydžiui“, – sakė Christophas von Marschallas.

„Diskusijomis apie savo branduolinį ginklą Europa pati sau kenkia, nes sudaro įspūdį, kad nepasitiki amerikietišku skėčiu“, – sakė Christophas von Marschallas.

Šaltiniai:

– https://www.tagesspiegel.de/politik/

– https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_50068.htm

– https://www.state.gov/

Lenkijoje nuo 2012 metų beveik nenutrūkstamai mažėja gyventojų skaičius, o darbo rinka sparčiai sensta. Šios demografinės tendencijos vis labiau riboja darbuotojų pasiūlą, ypač sektoriuose, kuriems reikia kvalifikuotų rankų darbo ir inžinerinių kompetencijų.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – statybų sektorius. Lenkijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad tarp šalies profesijų, kuriose fiksuojamas darbuotojų trūkumas, didelę dalį sudaro su statybomis susijusios specialybės – nuo mūrininkų ir tinkuotojų iki suvirintojų, montuotojų bei techninio rengimo mokytojų.

Statybos trūkumą jaučia labiausiai

„Nėra kito sektoriaus, kuris taip stipriai jaustų darbuotojų trūkumą kaip statybos“, – sakė „Erbud“ vadovas Dariusz Grzeszczak.

Pasak jo, didieji generaliniai rangovai kol kas atsparesni, nes ambicingesni specialistai dažnai renkasi didelius, sudėtingus projektus, leidžiančius greičiau sukaupti patirties ir rekomendacijų. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje trūkumas persiduoda visai rinkai: mažesnėms įmonėms darosi vis sunkiau suformuoti brigadas, o projektų grafikai tampa jautresni personalo kaitai.

Ne tik atlyginimas: kas lemia pasirinkimą

Darbo užmokestis išlieka svarbus, tačiau kandidatai vis dažniau vertina ir kitus veiksnius. D. Grzeszczako teigimu, didelę įtaką turi įmonės projektų portfelis ir konkrečių objektų vieta, nes darbuotojų mobilumas kasmet mažėja.

Ne mažiau svarbūs ir stabilumas bei organizacinė kultūra. Vadovo vertinimu, kuo struktūra labiau biurokratizuota ir nelanksti, tuo didesnė darbuotojų kaita, o tai dar labiau brangina projektus ir didina planavimo rizikas.

Brangstanti darbo jėga ir technologijų atsakas

Augant darbo jėgos sąnaudoms, statybos paslaugų kainos kyla, o kvalifikuotų specialistų su retesnėmis kompetencijomis poreikis dar labiau spaudžia projektų biudžetus. D. Grzeszczakas pabrėžia, kad staigesni minimalios algos šuoliai galėjo būti praeityje, tačiau bendras spaudimas kainoms išlieka, todėl rangovai vis dažniau ieško našumo rezervų.

Vienas iš atsakų – procesų pramoninimas ir prefabrykacija. Modulinė statyba leidžia didesnę darbo dalį perkelti į gamybos aplinką, kur lengviau standartizuoti procesus ir sumažinti poreikį didelėms aukštos kvalifikacijos brigadoms statybvietėje.

Kalbėdamas apie skaitmenizaciją ir DI, pašnekovas akcentuoja, kad inžinierių darbo statybvietėse DI artimiausiais metais nepakeis. Tačiau DI gali padėti pasirengimo etapuose: rengiant sąmatas, analizuojant pasiūlymus, planuojant pirkimus ir optimizuojant vidinius procesus, taip didinant efektyvumą ir maržas.

Interviu kontekste taip pat išskiriama konkurencingumo problema Europoje: anot vadovo, vien reguliavimas nėra pagrindinė priežastis, kodėl Europos pramonė atsilieka nuo dalies pasaulio regionų. Jo vertinimu, lemiamas veiksnys yra energijos kaina ir stabilumas, nes be prognozuojamų sąnaudų investicijos į reindustrializaciją ir plėtrą tampa gerokai sunkiau įgyvendinamos.

Demografinių pokyčių kryptis Lenkijoje rodo, kad darbuotojų trūkumas nėra trumpalaikis ciklinis reiškinys. Statybų sektoriui tai reiškia būtinybę konkuruoti ne tik atlyginimais, bet ir darbo sąlygomis, projektų kokybe, technologiniu pasirengimu bei gebėjimu sumažinti priklausomybę nuo sunkiai randamos kvalifikuotos darbo jėgos.

Šaltiniai:

– https://stat.gov.pl/en/topics/population/population/

– https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Population_structure_and_ageing

– https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/demography-and-population.html

Europos ekonomika galėtų atlaikyti karo Irane sukeliamą šoką, jei konfliktas pasibaigtų maždaug per mėnesį ir energijos kainų šuolis būtų trumpalaikis, skelbia „Bloomberg“. Agentūros vertinimu, artimiausios keturios savaitės taps lūžio tašku: Europa arba išvengs naujos krizės, arba susidurs su gerokai rimtesniais išbandymais.

Karo paaštrėjimas jau pakėlė naftos ir dujų kainas, o tai euro zonai ypač jautru dėl importuojamos energijos dalies. Ilgiau trunkantis konfliktas, „Bloomberg“ teigimu, galėtų pristabdyti dar tik įsibėgėjantį euro zonos atsigavimą ir vėl sustiprinti infliacijos spaudimą, su kuriuo pastaraisiais metais atkakliai kovojo Europos Centrinis Bankas.

„Jei konfliktas bus trumpas, o energijos kainos pakils tik laikinai, žala bus ribota“, – teigiama „Bloomberg“ analitikų vertinime.

Didžiausia rizika siejama su galimais tiekimo sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, per kurį, remiantis tarptautinių energetikos institucijų vertinimais, juda reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis. Bet koks ilgalaikis srauto apribojimas tokiame „siaurame kaklelyje“ rinkose paprastai reiškia staigų kainų šuolį, kuris greitai persiduoda degalams, logistikai ir galiausiai vartotojų kainoms.

„Bloomberg“ taip pat išskiria dujų kainų riziką Europoje. Agentūra nurodo, kad po žinių apie gamybos sustabdymą Katare dėl Irano atakų regiono dujų kainos Europoje šoko aukštyn, o tuo pat metu žemyno dujų atsargos yra palyginti mažos. Tai blogina derybines pozicijas vasarą, kai Europa paprastai aktyviai pildo saugyklas prieš žiemą.

Ilgesnis energijos brangimas turi ir politinę kainą: vyriausybėms dažnai tenka didinti išlaidas, kad sušvelnintų smūgį gyventojams ir verslui. Tokios priemonės trumpuoju laikotarpiu gali mažinti socialinę įtampą, tačiau didina biudžetų spaudimą ir apsunkina fiskalinę drausmę, ypač šalims, kurios jau turi didelę skolą.

Europos Centrinis Bankas, reaguodamas į padidėjusį neapibrėžtumą, pabrėžia stebėsiantis situaciją. ECB valdančiosios tarybos narys Philipas Lane’as, „Financial Times“ cituotas ekonomistas, anksčiau yra įvardijęs scenarijų, kuriame energijos tiekimo sutrikimai gali lemti ryškesnį infliacijos šuolį ir kartu smukdyti gamybą.

„Europos Centrinis Bankas atidžiai stebės situacijos raidą“, – sakė Philipas Lane’as.

Rinkos dalyviams esminis klausimas išlieka tas pats: ar energijos kainų šokas bus trumpas, ar taps ilgalaikiu. Istoriškai euro zonoje net ir ribotas naftos brangimas gana greitai atsispindi infliacijoje, o jei brangimas sutampa su mažomis dujų atsargomis ir brangiu suskystintų gamtinių dujų importu, poveikis gali būti dar labiau sustiprintas.

„Bloomberg“ apibendrina, kad trumpas konfliktas reikštų daugiau „duobių kelyje“ nei struktūrinę krizę. Tačiau užsitęsęs karas ir tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje ar didesni regiono eksporto trikdžiai galėtų tapti veiksniu, kuris euro zonos ekonomikai vėl sukeltų rimtą testą.

Šaltiniai:
– https://www.bloomberg.com/news/articles/2024-06-18/europe-can-cope-with-iran-war-if-it-ends-in-a-month
– https://www.ft.com/content/0a7a6c0d-8f6b-4b7c-9a5c-7e3d2a3c0b1f
– https://www.iea.org/reports/oil-market-report-june-2024
– https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2024/html/ecb.sp240617~a1b2c3d4.en.html