Tag: Dirbtinis intelektas

  • Broliai Dardenne gaus apdovanojimą už nuopelnus ir perspėja: kinui būtina išlikti žmogiškam

    Broliai Dardenne gaus apdovanojimą už nuopelnus ir perspėja: kinui būtina išlikti žmogiškam

    Belgijos režisierių duetas Jeanas-Pierre’as ir Lucas Dardenne’as kitų metų sausį bus pagerbti Europos kino akademijos apdovanojimu už viso gyvenimo nuopelnus. Broliai, garsėjantys humanistinėmis dramomis, sako, kad kinas privalo išlaikyti žmogiškumą – ypač sparčiai augant dirbtinio intelekto (DI) galimybėms.

    Apie šį įvertinimą ir savo požiūrį į kino ateitį broliai kalbėjo interviu „Euronews“. Jų teigimu, per beveik keturis dešimtmečius kurtas filmų ciklas susijungia į vientisą kūrybinį kelią, o apdovanojimas – tai ženklas, kad Europos kinas vis dar vertina autorinį balsą.

    Dardenne’ų filmai ne kartą buvo įvertinti Kanų festivalyje: per karjerą jie yra pelnę šešis prizus, tarp jų – dvi „Auksines palmės šakeles“ už „Rosetta“ ir „L’Enfant“ („Vaikas“). Naujausias jų darbas „Jeunes Mères“ („Jaunos mamos“) pernai Kanuose laimėjo geriausio scenarijaus apdovanojimą.

    Režisieriai neslepia nerimo, kad kino industriją spaudžia keli veiksniai iš karto: mažėjantis kino teatrų skaičius, didėjanti transliacijų platformų įtaka ir noras standartizuoti turinį. Jų akimis, DI gali tapti ir naudingu įrankiu, ir grėsme, jei bus naudojamas pakeisti kūrėjų darbą ar „sukurti“ filmus be gyvų žmonių indėlio.

    „Nenorime, kad aktorius pakeistų DI“

    Lucas Dardenne’as interviu pabrėžė, kad režisieriai nenori matyti ateities, kurioje aktorius ir aktores pakeistų technologijos, o filmai būtų montuojami DI sprendimais. Jo žodžiais, kinas turi išlikti žmogiškas, o dėl to „reikia kovoti“ – kartu atsargiai vertinant, kiek savo duomenų ir kontrolės kūrėjai atiduoda technologijoms.

    Vis dėlto broliai nesiūlo DI demonizuoti. Jeanas-Pierre’as Dardenne’as pripažįsta, kad sveikatos apsaugoje ar kitose srityse DI gali būti itin naudingas, pavyzdžiui, padedant analizuoti didelius duomenų kiekius. Tačiau mene, jų manymu, svarbiausia – ne efektyvumas, o gyvas autoriaus žvilgsnis.

    Lucas Dardenne’as taip pat perspėja dėl rizikos supainioti „simuliakrą“ su realybe: jei visuomenė pradės priimti dirbtinai sukurtą pakaitalą kaip tikrovę, tai, jo teigimu, būtų pavojinga ne tik kinui, bet ir pačiai visuomenei.

    Europos kino ateitis ir „kultūrinė išimtis“

    Kalbėdami apie Europos kino kryptį, broliai pripažįsta, kad laikai neramūs ir aiškių atsakymų nėra. Vis dėlto jie tiki, kad scenaristų ir režisierių balsai išliks – klausimas tik, ar jie turės technines ir finansines galimybes kurti taip, kaip nori.

    Jeanas-Pierre’as Dardenne’as akcentavo, kad Europos kinui svarbi vadinamoji „kultūrinė išimtis“ – idėja, jog kultūra neturėtų būti traktuojama kaip paprasta komercinė prekė. Jo manymu, jei Europa kada nors nuspręstų atsisakyti tokio požiūrio, tai būtų „tikra katastrofa“ kino įvairovei.

    Režisieriai taip pat pabrėžė kino socialinę reikšmę: filmas, jų teigimu, skatina žmones kalbėtis, ginčytis ir reflektuoti, o tai prisideda prie viešosios diskusijos ir demokratijos. Šią kino funkciją jie sieja su empatija – gebėjimu per istorijas kurti ryšį tarp žmonių.

    Apdovanojimas – 2027 metų sausį Atėnuose

    Europos kino akademijos viso gyvenimo nuopelnų apdovanojimas broliams Dardenne’ams bus įteiktas per Europos kino apdovanojimų ceremoniją 2027 metų sausio 16 dieną Atėnuose.

    Paklausti apie kitus savo planus, broliai užsiminė, kad tikisi pradėti filmavimus kitų metų rugsėjį arba spalį, tačiau pabrėžė, kad kol kas nėra tikri dėl finansavimo.

  • Personalo paieškos aklavietė: britų verslininkas ragina talentus ugdyti, o ne „pirkti“

    Personalo paieškos aklavietė: britų verslininkas ragina talentus ugdyti, o ne „pirkti“

    Britų programinės įrangos bendrovės „Halo Service Solutions“ įkūrėjas Paulas Hamiltonas teigia, kad įmonės per dažnai varžosi dėl tų pačių patyrusių kandidatų ir taip pačios palaiko talentų trūkumą.

    Jo siūlomas kelias – daugiau investuoti į jaunos karjeros žmones: absolventus, pameistrius, kolegijų baigusius darbuotojus, suteikiant jiems realias užduotis ir aiškų progresavimo planą.

    P. Hamiltonas pasakoja, kad prieš 15 metų pirmą darbuotoją rinkosi praktiškai – negalėjo konkuruoti su didelėmis įmonėmis dėl „ilgo CV“. Pasamdžius absolventą, pasikeitė požiūris: gebėjimai ir patirtis nėra tas pats, o žmonės sparčiai auga, kai gauna atsakomybę ir aiškius lūkesčius.

    Šią mintį jis lygina su sportu: stipri komanda ne tik „perka“ žaidėjus, bet ir turi akademiją, kuri laiku pastebi potencialą, moko ir paruošia kelią į pagrindinę sudėtį.

    Įmonė – labiau komanda nei šeima

    Autorius rašo, kad verslą linkęs matyti kaip sporto komandą, kur svarbu priklausymas, bet kartu išlaikomi aukšti standartai. Patyrę komandos nariai čia turi vaidmenį ugdant naujokus, nes nuo to laimi visa organizacija.

    Jo vertinimu, vadovai turėtų sąmoningai rinktis ne visada „padaryti patiems greičiau“, o leisti jaunesniems darbuotojams mokytis. Klaidos, pasak jo, yra proceso dalis, tačiau jos neturėtų tapti priežastimi nuolat atimti atsakomybę.

    P. Hamiltonas kritikuoja praktiką, kai įmonės skundžiasi įgūdžių stygiumi, bet tuo pat metu tarpusavyje permoka už patyrusius specialistus ir net pradinėms pozicijoms reikalauja daugybės metų patirties.

    „Akademijos“ modelis: aiškus kelias į roles

    Savo įmonėje jis šį požiūrį įvardija „Cantera“ – taip vadina absolventų, stipendijų, pameistrystės ir kitas ankstyvos karjeros programas. Terminas pasiskolintas iš ispaniško futbolo, kur „cantera“ reiškia jaunimo ugdymo sistemą ir pažodžiui – „karjerą“, vietą, kur atrandama ir atsargiai išvystoma vertė.

    Kaip pavyzdį jis pateikia Ispanijos klubą „Athletic Bilbao“, kuris, turėdamas aiškias žaidėjų atrankos taisykles, priverstas ypač rimtai žiūrėti į jaunimo sistemos kokybę. Pamoka darbdaviams, anot autoriaus, nėra kopijuoti sporto taisykles, o talentų ugdymą laikyti kasdienio verslo dalimi.

    P. Hamiltonas mini ir konkretų karjeros kelią: Gianmarco Rubino prie „Halo“ prisijungė 2020 metais pagal absolventų programą, 2022 metais iš programinės įrangos konsultanto tapo produkto vadovu, o 2023 metais – direktoriumi.

    Jo teigimu, naujokams svarbu matyti, kad atsakomybė nėra rezervuota tik tiems, kurie ateina su „senjoro“ titulu. Tam reikia aiškaus mandato, matomo vadovų palaikymo ir galimybių vesti susitikimus, atsakinėti į sudėtingus klausimus bei prisiimti rezultatą.

    Paramos priemonės padeda įdarbinti, bet neužaugina talento

    Straipsnyje taip pat aptariamos Jungtinės Karalystės 2026 metų spalio biudžeto priemonės, skirtos darbdaviams, kurie samdo jaunus žmones. Tarp jų – 100 mln. svarų (straipsnyje nurodyta, kad tai maždaug 120 mln. eurų) planas plėsti pameistrystės tarpininkavimą Anglijoje, 2 000 svarų išmoka (apie 2 400 eurų) už tinkamus jaunuosius pameistrius ir 3 000 svarų (apie 3 600 eurų) „Youth Jobs Grant“ įdarbinant atitinkančius kriterijus bedarbius jaunuolius.

    Autoriaus teigimu, tokia parama gali palengvinti pirmą žingsnį, ypač mažesnėms įmonėms, tačiau ji nepakeičia darbdavio atsakomybės: svarbu, kas vyksta po įdarbinimo – kokia mentorystė, kokios užduotys ir ar realiai įmanoma kilti pareigose.

    DI keičia, kaip mokosi naujokai

    P. Hamiltonas atkreipia dėmesį ir į dirbtinio intelekto poveikį: keičiasi darbai, per kuriuos nauji darbuotojai įprastai įgyja įgūdžių. Jo nuomone, sprendimas nėra „užkonservuoti“ pasikartojančias užduotis vien tam, kad būtų ką daryti pradedantiesiems.

    Vietoj to jis siūlo perkurti ankstyvos karjeros mokymą taip, kad DI taptų „akademijos“ dalimi, o ne pakaitalu. Naujokai turi naudotis DI, bet kartu mokėti kvestionuoti rezultatą ir paaiškinti, kodėl atsakymas teisingas arba klaidingas – priešingu atveju gali atsirasti klaidingas pasitikėjimas be gylio.

    Autorius priduria, kad ugdymo modelis turi numatyti ir nesėkmingas atrankas, o patyrusiems kolegoms – skirti laiko mokyti bei vertinti pažangą. Svarbiausias testas, anot jo, yra ne kiek jaunuolių priimama, o ar jie iš tiesų tampa pajėgūs prisiimti vis daugiau atsakomybės.

    Jis teigia, kad įmonėje darbuotojų, dirbančių ilgiau nei dvejus metus, išlaikymas išlieka gerokai virš 90 proc., tačiau pripažįsta, kad toks kelias tinka ne visais atvejais. Vis dėlto alternatyva, jo manymu, taip pat brangi: nuolatiniai atrankos mokesčiai, didėjančios algos už retą patirtį, ilgos neužpildytos pozicijos ir priklausomybė nuo išorinės rinkos.

    P. Hamiltonas rašo, kad iki 2030 metų Jungtinėje Karalystėje siekia turėti daugiau nei 1 000 žmonių komandą, suburtą daugiausia per absolventų, pameistrystės ir kitas jaunimo programas. Jo žinutė paprasta: klausimas ne tai, ar vertinti patirtį, o ar darbdaviai pasirengę suteikti žmonėms progą ją įgyti.

  • „Nvidia“ rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau valdyba atmetė Jenseno Huango grįžimą į CEO

    „Nvidia“ rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau valdyba atmetė Jenseno Huango grįžimą į CEO

    „Nvidia“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pagerino prognozes, bet kartu aiškiai užkirto kelią vienam scenarijui – bendrovė neplanuoja grąžinti bendraįkūrėjo Jenseno Huango į generalinio direktoriaus pareigas.

    Tai pirmasis bendrovės finansinių rezultatų pranešimas po to, kai J. Huangas pasitraukė. Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės pajamos per finansinių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigusį spalio 25 dieną, pasiekė 115,8 mlrd. JAV dolerių (105,4 mlrd. eurų) – tai 103 proc. daugiau nei prieš metus ir viršijo Volstrito lūkesčius.

    Grynasis pelnas per tą patį laikotarpį išaugo iki 65,3 mlrd. JAV dolerių (59,4 mlrd. eurų), arba 2,70 JAV dolerio (2,46 euro) vienai praskiestai akcijai. Pakoreguotas pelnas siekė 2,68 JAV dolerio (2,44 euro) akcijai ir viršijo „FactSet“ fiksuotą 2,48 JAV dolerio (2,26 euro) konsensusą.

    Įmonė rezultatus sieja su išaugusia dirbtinio intelekto lustų paklausa. Po paskelbtų skaičių „Nvidia“ akcijos prekyboje po biržos uždarymo vienu metu kilo apie 5 proc.

    Valdyba: Huango neketina sugrąžinti

    Per pajamų pristatymo skambutį valdybos pirmininkas Harvey Jonesas teigė, kad valdyba „vienbalsiai priėmė jo atsistatydinimą ir neketina atkurti Jenseno CEO pareigose“. Laikinąja vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress, kol bus ieškoma nuolatinio generalinio direktoriaus.

    Tą pačią dieną J. Huangas socialiniuose tinkluose buvo pareiškęs, kad sutiktų grįžti, jei valdyba manytų, jog tai geriausia bendrovei, akcininkams, darbuotojams ir JAV. Praėjusią savaitę pradėta peticija „Stand with Jensen“ sulaukė dalies Silicio slėnio atstovų, tarp jų – „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovo Elono Musko, palaikymo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat signalizavo, kad Huango sugrįžimą vertintų palankiai.

    Pasak tekste cituojamos „Reuters“ informacijos, J. Huangas atsistatydino po atskleistų nesantuokinių romanų, tarp jų – su Kinijos verslininke, kurios galimus ryšius su Kinijos žvalgyba nagrinėja JAV žvalgybos institucijos. Kinija atmetė kaltinimus, kad vykdė šnipinėjimo operaciją, nukreiptą į J. Huangą.

    Prognozės kyla, bet maržos trumpam mažės

    „Nvidia“ pranešė, kad duomenų centrų pajamos daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 107,6 mlrd. JAV dolerių (97,9 mlrd. eurų). Tai signalas, kad dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra išlieka intensyvi.

    Bendrovė prognozuoja, kad ketvirtojo ketvirčio pajamos sieks apie 130 mlrd. JAV dolerių (118,3 mlrd. eurų) – daugiau, nei tikėjosi rinka. Į šį ketvirtį įtraukiama papildoma savaitė, o prognozėje daroma prielaida, kad duomenų centrų skaičiavimo lustai į Kiniją nebus parduodami.

    Tuo pat metu „Nvidia“ laukia mažesnių pakoreguotų bendrojo pelningumo maržų: jos gali siekti 71–72 proc., palyginti su 74,9 proc. trečiąjį ketvirtį. C. Kress aiškino, kad maržas laikinai suspaudė sprendimas vykdyti anksčiau suderintus užsakymus senomis kainomis, tačiau ji tikisi, kad dugnas bus pasiektas ketvirtąjį ketvirtį ir kitais finansiniais metais maržos atsigaus, koregavus kainodarą.

    C. Kress taip pat pabrėžė atsargesnį požiūrį į būsimas investicijas į DI infrastruktūrą – bendrovė ketina būti „disciplinuota ir selektyvi“. Prioritetu įvardijami žemės, elektros ir pastatų trūkumų mažinimas duomenų centrams bei skatinimas klientams, turintiems investicinį reitingą, projektus finansuoti patiems.

    Kongreso dėmesys ir naujas komitetas

    JAV Atstovų Rūmų trys komitetai pranešė, kad J. Huangas ir „Nvidia“ generalinis teisininkas Timas Teteris sutiko duoti uždarus, protokoluojamus interviu. Įstatymų leidėjai aiškinasi, kaip pažangūs „Nvidia“ lustai galėjo pasiekti Kiniją.

    J. Huangas turėtų pasirodyti gruodžio 1 dieną, o T. Teteris – gruodžio 2 dieną. Be to, naujienų agentūra AP skelbė, kad J. Huangas, dviejų su situacija susipažinusių žmonių teigimu, gali būti kviečiamas ir į Senato Bankininkystės komitetą.

    Tuo metu „Nvidia“ valdyba įsteigė nuolatinį komitetą, kuris prižiūrės nacionalinio saugumo, eksporto kontrolės laikymosi ir pasaulinės prekybos rizikas. D. Trumpas, antradienį kalbėdamas Maniloje, šį sprendimą pavadino „gera idėja“.

  • „Claude“ kūrėja „Anthropic“ šiandien nustato IPO kainą: ką turi žinoti investuotojai

    „Claude“ kūrėja „Anthropic“ šiandien nustato IPO kainą: ką turi žinoti investuotojai

    Dirbtinio intelekto modelio „Claude“ kūrėja „Anthropic“ trečiadienį turėtų nustatyti savo pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) kainą – tai taps vienu ryškiausių pastarojo meto bandymų patikrinti investuotojų apetitą DI bendrovėms.

    Kaip skelbia „Euronews“, po kainos nustatymo bendrovės akcijų prekyba „Nasdaq“ biržoje turėtų prasidėti ketvirtadienį, jos simbolis – ANT. Planuojama, kad IPO kaina bus paskelbta pačios bendrovės IPO svetainėje.

    Rinka šį platinimą vertina atidžiai, nes DI sektoriaus akcijos pastaruoju metu smarkiai svyravo: dalis investuotojų abejoja, ar didžiulės išlaidos technologijai netaps našta pelningumui.

    Prie neapibrėžtumo prisideda ir galimas griežtesnis sektoriaus reguliavimas JAV, apie kurį imta kalbėti po to, kai demokratai per tarpinius rinkimus laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę.

    Kokios apimties siūlymas ir terminai Europoje

    Naujausiame JAV pateiktame prospekte „Anthropic“ nurodo, kad siūlymą sudarytų 825 mln. akcijų, o orientacinė vienos akcijos kaina – nuo 70 iki 78 JAV dolerių.

    Galutinę siūlymo kainą bendrovė ir platintojai turėtų patvirtinti trečiadienį JAV Rytų pakrantės laiku. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad esant dideliam susidomėjimui kaina galėtų kilti ir virš 80 JAV dolerių už akciją.

    Mažmeniniai investuotojai devyniose Europos ekonominės erdvės šalyse, tarp jų Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, gali teikti paraiškas per dalyvaujančius brokerius.

    Europos prospekte kaip orientacinis mažmeninių pavedimų terminas nurodomas trečiadienis, 16 val. Vidurio Europos laiku.

    Ką reikš prekybos startas „Nasdaq“

    Prekybai prasidėjus ketvirtadienį, brokeriai turėtų patvirtinti, kam ir kiek akcijų paskirta. Tie, kurie gaus paskirstymą, už akcijas mokės IPO kainą, o pirkėjai po prekybos starto – tuo metu rinkoje susiformavusią kainą.

    Straipsnyje primenama, kad birželį į biržą išėjusių „SpaceX“ akcijos pirmąją prekybos dieną pabrango 19 proc., tačiau tokie šuoliai nėra garantija kiekvienam IPO.

    Investuotojai gali gauti netiesioginę ekspoziciją ir per indeksinius fondus. MSCI nurodo, kad „Anthropic“ į pasaulinius akcijų indeksus galėtų būti įtraukta jau nuo gruodžio 1 dienos, jei atitiks kriterijus.

    „Bloomberg“ taip pat pranešė, kad bendrovė galėtų patekti į „Nasdaq-100“ indeksą gruodžio 21 dieną. Toks įtraukimas paprastai paskatina indeksus sekančius fondus įsigyti akcijų, taip sukuriant papildomą paklausą jau po IPO.

    Kiek lėšų gali pritraukti ir kokias rizikas įvardija

    Jei kaina būtų nustatyta ties viršutine orientacinio intervalo riba, siūlymas galėtų siekti apie 64,4 mlrd. JAV dolerių (58,6 mlrd. eurų), įskaitant ir esamų akcininkų parduodamas akcijas, dar neskaičiuojant papildomo akcijų išleidimo.

    Tokia kaina „San Franciske“ įsikūrusią bendrovę vertintų maždaug 1,4 trln. JAV dolerių (1,27 trln. eurų), įskaitant darbuotojų opcionus ir ribojamas akcijas. Tai būtų mažiau nei rekordas, kai „SpaceX“ birželį pritraukė 85,7 mlrd. JAV dolerių (78 mlrd. eurų) po to, kai platintojai įsigijo papildomų akcijų.

    Prospekte teigiama, kad „Anthropic“ pajamos trečiąjį ketvirtį pasiekė 17 mlrd. JAV dolerių (15,5 mlrd. eurų), kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu siekė 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,3 mlrd. eurų). Metinis pajamų „run rate“ rodiklis spalio 31 dieną, bendrovės teigimu, siekė apie 81 mlrd. JAV dolerių (73,7 mlrd. eurų) ir buvo 10 mlrd. JAV dolerių (9,1 mlrd. eurų) didesnis nei rugsėjo pabaigoje.

    Septynios technologijų bendrovės, įskaitant „Google“, „Nvidia“, AMD ir „Microsoft“, yra sutarusios atskirame privačiame platinime įsigyti 26 mlrd. JAV dolerių (23,7 mlrd. eurų) vertės nebalsavimo teisę suteikiančių akcijų už IPO kainą.

    „Anthropic“ įkūrė Dario ir Daniela Amodei kartu su kolegomis 2021 metais, pasitraukę iš „OpenAI“. Bendrovė taip pat įspėja apie rizikas: IPO dokumentuose teigiama, kad pažangios DI sistemos, jei būtų kuriamos ar naudojamos neatsakingai, gali kelti katastrofiškas ar net egzistencines grėsmes, o bendrovės pozicija dėl reguliavimo ir saugumo gali sukelti politinį atgarsį ar neproporcingas reguliacines priemones.

  • ECB: DI bumas primena „dot-com“ burbulą – technologijų milžinai vis labiau skolinasi

    ECB: DI bumas primena „dot-com“ burbulą – technologijų milžinai vis labiau skolinasi

    Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad dirbtinio intelekto (DI) bumas vis labiau primena „dot-com“ laikų euforiją, o rinkos gali tapti pažeidžiamos staigiam išsipardavimui.

    Savo dukart per metus skelbiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje ECB pabrėžia, kad šį optimizmą lydintis įmonių veržimasis į biržas ir spartėjantis technologijų milžinų skolinimasis didina rizikas.

    ECB viceprezidentas Borisas Vujčičius teigia, kad euro zonos finansinio stabilumo rizikos „išlieka padidėjusios“ dėl užsitęsusio geoekonominio neapibrėžtumo ir augančios ekspozicijos DI sektoriui.

    Nors bankas pripažįsta, kad Europos ekonomika, Europos Komisijos vertinimu, energijos šoką po karo su Iranu atlaikė geriau nei tikėtasi, kartu įspėja: DI entuziazmas, kuris padeda ekonomikai, pats savaime gali tapti rizikos šaltiniu.

    DI akcijų kainoms keliami lūkesčiai

    ECB atkreipia dėmesį, kad DI bendrovių akcijų kainas palaiko „ypač stiprūs pelno lūkesčiai“, kuriuos įgyvendinti gali būti sunku. Papildomu iššūkiu įvardijami ir pigesni DI modeliai, galintys spausti šiandienos rinkos lyderius.

    Dar viena tendencija – DI investicijos jau viršija pinigų srautus, kuriuos šios įmonės sugeneruoja iš veiklos. Dėl to JAV technologijų milžinės skolinasi rekordiniu tempu, vis dažniau leisdamos skolą eurais, o tai didina Europos investuotojų ekspoziciją.

    ECB skaičiuoja, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje didžiosios technologijų bendrovės buvo sukaupusios daugiau nei 4 trln. JAV dolerių (apie 3,63 trln. eurų) nebalansinių įsipareigojimų – į skolą panašių įsipareigojimų, kurie apskaitoje nėra registruojami kaip įsipareigojimai.

    Nors ECB oficialiai DI pakilimo burbulu nevadina, teigia, kad toks greitas poslinkis į skolą neišvengiamai kelia asociacijas ir su „dot-com“, ir su 2000-ųjų pradžios antrinės būsto paskolų burbulu.

    IPO bumas ir „mažiau informuoti“ investuotojai

    Centrinis bankas taip pat įspėja, kad staigus viešųjų akcijų siūlymų (IPO) suaktyvėjimas gali signalizuoti vėlyvo ciklo euforiją. ECB teigimu, tokie sąjūdžiai istorijoje neretai sutapdavo su rinkų viršūnėmis.

    ECB vertinimu, 2026 metais JAV IPO rinkoje gali būti pritraukta apie 212 mlrd. JAV dolerių (apie 192 mlrd. eurų), kai 2025 metais ši suma siekė maždaug 44 mlrd. JAV dolerių (apie 40 mlrd. eurų).

    Kaip pavyzdžiai minimi „SpaceX“ rekordinis IPO birželį, o DI modelių „Claude“ kūrėjos „Anthropic“ atveju tikimasi, kad jos IPO kaina bus nustatyta trečiadienį, o prekyba „Nasdaq“ prasidės ketvirtadienį.

    ECB perspėja, kad dideli vieši platinimai gali perkelti „neįvertintą riziką“ mažiau informuotiems pirkėjams, įskaitant mažmeninius investuotojus.

    Įtampa didėja ir valstybės skolose

    Finansinio stabilumo apžvalgoje ECB taip pat akcentuoja viešųjų finansų trapumą didžiosiose išsivysčiusiose ekonomikose: tai, banko vertinimu, gali sukelti pasaulinį valstybės skolų perkainojimą.

    Kai kuriose šalyse ilgalaikio skolinimosi kaštai pasiekė aukščiausius lygius per daugiau nei du dešimtmečius, o euro zonoje vyriausybės, ECB vertinimu, už skolinimąsi moka daugiausia nuo 2012 metų skolų krizės.

    ECB atkreipia dėmesį, kad euro zonos šalys skolos vertybinių popierių išleidžia daugiausiai nuo pandemijos laikų, o pagrindiniu veiksniu įvardijamos Vokietijos išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Bankas priduria, kad ECB nebeperkant vyriausybių obligacijų pagal skatinamąsias programas, didesnė jų dalis atitenka užsienio investuotojams ir rizikos fondams, kurie krizės metu gali būti „nepastovesni“ ir sustiprinti išsipardavimą.

    Bankai stiprūs, pažeidžiamumų daugiau ne bankuose

    ECB teigimu, bankų sektorius šiuo metu atrodo gerai pasirengęs sugerti sukrėtimus: pelningumas – didžiausias per dešimtmetį, o neveiksnių paskolų dalis rugsėjį siekė rekordiškai žemus 2,2 proc.

    Vis dėlto didesnės pažeidžiamumo vietos, ECB vertinimu, matomos dalyje ne bankų sektoriaus – investiciniuose ir rizikos fonduose, kur apsaugos priemonės mažiau išplėtotos. Skaičiuojama, kad JAV technologijų ir su DI susijusios įmonės sudaro nuo 16 proc. iki 26 proc. euro zonos ne bankų turimų akcijų investicijų.

    ECB taip pat primena liepos mėnesį beveik žlugusį JAV rizikos fondą „Situational Awareness“, kurio valdomas turtas sumažėjo nuo maždaug 45 mlrd. JAV dolerių (apie 40,9 mlrd. eurų) iki 10 mlrd. JAV dolerių (apie 9 mlrd. eurų) po nesėkmingų svertinių statymų, susijusių su DI.

    Galiausiai įspėjama, kad didesnės energijos kainos gali dar labiau apsunkinti namų ūkių ir įmonių įmokų vykdymą, o blogų paskolų augimas po energijos šoko neretai pasimato tik po kelerių metų.

    Kova dėl posto po Christine Lagarde

    ECB ataskaita pasirodė tuo metu, kai ES sostinėse artėjama prie susitarimų dėl ECB vadovybės. Vokietijos finansų ministerija antradienį pranešė siekianti vyriausiojo ekonomisto pareigų Prinstono universiteto profesoriui Markusui Brunnermeieriui.

    Tuo pat metu Berlynas, kaip pranešama, mainais remia buvusį Ispanijos centrinio banko vadovą Pablo Hernándezą de Cosą kaip kandidatą pakeisti Christine Lagarde ECB prezidento poste.

  • V4 šalių dujotiekių operatoriai susitarė glaudžiau bendradarbiauti dėl saugesnio dujų tiekimo

    Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos dujotiekių perdavimo sistemų operatoriai pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti regioninį bendradarbiavimą ir užtikrinti sklandesnį dujų srautą.

    Apie tai trečiadienį pranešė Lenkijos perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“, pabrėždamas, kad sutartis orientuota į efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą Vidurio ir Rytų Europoje.

    Dokumentas pasirašytas Varšuvoje vykusio 7-ojo Ministerialinio Transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystės (P-TEC) susitikimo metu. Renginį bendrai organizavo JAV Energetikos departamentas, Lenkijos Energetikos ministerija ir „Atlantic Council“ Global Energy Center.

    Susitarimas apima V4 šalių – vadinamosios Višegrado grupės – operatorius ir, pasak „Gaz-System“, atspindi siekį kurti atsparesnę, saugesnę ir geriau sujungtą regioninę dujų rinką.

    Ką numato V4 operatorių susitarimas

    Skelbiama, kad šalys planuoja glaudžiau derinti veiksmus, kad jau turimas infrastruktūros potencialas virstų praktiniais sprendimais – nuo rinkos atsparumo stiprinimo iki konkurencingesnių dujų perdavimo maršrutų regione.

    Taip pat akcentuojama, jog tikslas – pilniau išnaudoti per pastaruosius metus įgyvendintas investicijas į dujų perdavimo infrastruktūrą.

    „Gaz-System“ teigimu, bendradarbiavimas remiasi bendru Vidurio ir Rytų Europos valstybių siekiu didinti energetinį saugumą plečiant prieigą prie įvairesnių gamtinių dujų šaltinių.

    Įmonė atkreipė dėmesį, kad šiame kontekste vis svarbesnį vaidmenį atlieka SGD (LNG) – jos esą padeda užtikrinti patikimesnes ir lankstesnes dujų tiekimo galimybes, kartu prisidedant prie labiau integruotos rinkos.

    Akcentas – rinkoms be priėjimo prie jūros

    Pranešime pabrėžiama, kad toks bendradarbiavimas ypač reikšmingas šalims ir rinkoms, kurios neturi tiesioginės prieigos prie jūros ir ieško patikimų alternatyvių tiekimo kelių bei transporto koridorių.

    Susitarime taip pat įtvirtintas įsipareigojimas veikti laikantis galiojančių reguliavimo taisyklių – atsižvelgiant į nacionalines tarifų sistemas, leistinų pajamų nustatymo principus ir vietos rinkos reguliuotojų kompetencijas.

    Nurodoma, kad visi sprendimai, kurie bus rengiami bendradarbiavimo metu, turėtų būti skaidrūs, paremti konkurencingumu ir užtikrinti vienodas sąlygas rinkos dalyviams.

    Susitarimas – permainų Europos dujų sektoriuje fone

    „Gaz-System“ atkreipė dėmesį, kad susitarimas pasirašytas tuo metu, kai Europos dujų sektorius išgyvena reikšmingas permainas.

    Taip pat primenama, kad per pastarąjį dešimtmetį Lenkija iš esmės pakeitė savo dujų infrastruktūrą – investavo į SGD importo pajėgumus, tarpvalstybines jungtis, srautų reverso galimybes ir perdavimo tinklo plėtrą.

  • Lenkija stato naujas elektrines, bet problema gilesnė: tinklai ir energijos kaupimas nespėja

    Lenkija sparčiai plečia elektros gamybos pajėgumus, tačiau vien naujų elektrinių statybų nepakanka, kad sistema būtų saugi. Energetikos atstovai įspėja: vis daugiau lemia tinklų atsparumas, energijos kaupimas ir gebėjimas veikti krizės sąlygomis.

    Tai ypač aktualu, kai daugėja rizikų – nuo kibernetinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą iki karo Ukrainoje, ekstremalių orų ir realios „blackout“ grėsmės. Apie iššūkius kalbėta ir „Open Eyes Economy Summit“ renginyje Krokuvoje.

    Pasak „Tauron Zielona Energia“ valdybos viceprezidentės Annos Jedynak-Rykałos, anksčiau įmonės daugiausia koncentravosi į energijos tiekimą ir infrastruktūros plėtrą, o dabar vis svarbesnė tampa tiekimo tęstinumo ir saugumo tema, įskaitant kibernetines grėsmes.

    Kitaip tariant, vien pagaminti pakankamai elektros nebeužtenka – sistema turi atlaikyti sutrikimus, o įvykus avarijai kuo greičiau atsigauti. Tam reikalingi ne tik nauji šaltiniai, bet ir tinkamas tinklų valdymas bei atsargos.

    OZE plečiasi, bet balansavimas darosi vis sudėtingesnis

    „Tauron“ skaičiuoja, kad jau turi apie 1 GW veikiančių atsinaujinančios energetikos (OZE) pajėgumų. Šie objektai išsidėstę skirtingose Lenkijos vietose, o vien fotovoltinių elektrinių portfelyje – apie 16 parkų, kurių bendra galia siekia maždaug 300 MW.

    Įmonė planuoja tolesnes investicijas, tarp jų – ir 190 MW galios vėjo jėgainių parką Miejska Górka vietovėje. Tačiau kartu pabrėžiama, kad OZE augimas privalo eiti išvien su energijos kaupimo sprendimais bei šaltiniais, galinčiais užtikrinti galią, kai trūksta vėjo ar saulės.

    Kaip vieną iš sprendimų energetikos atstovai mini dujinius pajėgumus, kurie galėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą tais laikotarpiais, kai atsinaujinanti gamyba smarkiai krenta.

    Be to, didėja poreikis dalintis informacija apie rizikas ir gerinti apsaugą: ji apima ne tik fizines priemones, bet ir skaitmeninį monitoringą bei veikiančią komunikaciją tarp įmonių.

    Energijos kaupimo reikia, tačiau prisijungti prie tinklo – sunku

    Energetikos transformacijoje daug vilčių siejama su decentralizuota gamyba: vietiniai šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didina šaltinių įvairovę. Vis dėlto vien išskaidymas pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo.

    „Sunly Polska“ vadovas Marekas Motylis pabrėžė, kad vietiniai šaltiniai duoda daugiausia naudos tik tada, kai kartu atsiranda tinkama tinklų infrastruktūra ir energijos kaupikliai. Būtent čia, anot jo, rinkoje matomos didžiausios kliūtys.

    Bendrovė Lenkijoje turi daugiau nei 230 MW veikiančių saulės elektrinių ir norėtų plėtoti energijos kaupimą šalia jų, tačiau susiduria su prisijungimo sąlygų gavimo problema. Kaip pavyzdį jis pateikė 22 pateiktas paraiškas, iš kurių teigiamai baigėsi tik keturios, o sprendimų kartais teko laukti 8–10 mėnesių.

    Motylio vertinimu, problema nėra kapitalo trūkumas – labiau procedūros ir reguliavimas, kurie nespėja paskui rinkos poreikius. Dėl to investuotojai, galintys teikti tinklui stabilizuoti reikalingas paslaugas, įstringa administraciniuose ir reguliaciniuose barjeruose.

    Kas mokės už saugumą: bankai vis dažniau klausia apie rizikas

    Tinklų plėtra, energijos kaupimas, kibernetinis saugumas ir rezervų palaikymas kainuoja, o dalis šių investicijų ne visada tiesiogiai didina įmonių pajamas. Vis dėlto jos kuria naudą ekonomikai ir visuomenei, todėl kyla klausimas, kaip sąžiningai paskirstyti sąnaudas.

    Annos Jedynak-Rykałos teigimu, finansinė našta neturėtų tekti vienam dalyviui – saugumo išlaidos turi būti dalijamos solidariai. Ji akcentavo, kad energetikos įmonės dažnai remiasi išoriniu finansavimu, įskaitant investicijas į energijos kaupimą, kad kaštai mažiau persiduotų galutinėms kainoms vartotojams.

    Į finansinį aspektą atkreipia dėmesį ir bankai. BNP Paribas Bank Polska atstovas Michałas Siwekas sakė, kad įmonių atsparumas energetinėms krizėms tampa reikšminga kredito rizikos vertinimo dalimi.

    Finansų įstaigos analizuoja ne tik tai, kaip kainų šokas paveiks maržas, bet ir ką reikštų fiziniai elektros tiekimo sutrikimai: kas nutiktų sutartims, pajamoms ir likvidumui, jei gamykla ar objektas turėtų stabdyti veiklą. Jo teigimu, įmonės, kurios aktyviai valdo energijos prieinamumą, kainą ir dekarbonizaciją, ateityje bus vertinamos palankiau.

    „Blackout“ grandininė reakcija ir efektyvumas, kuris mažina riziką

    Didžiausius tiekimo sutrikimų padarinius greitai pajunta miestai: sutrikus elektrai, gali strigti vandens tiekimas, šiluma, telekomunikacijos ir transportas. Gliwicų merė Katarzyna Kuczyńska-Budka pabrėžė, kad svarbūs ne tik infrastruktūros sprendimai, bet ir aiškios reagavimo procedūros bei tarnybų koordinacija.

    Gliwicai investuoja daugiau nei 500 mln. zlotų į Žaliosios energijos parką, kuriame numatyta kogeneracija, saulės elektrinės ir šilumos kaupiklis. Projektu siekiama paruošti miesto šilumos sistemą pokyčiams ir mažinti riziką, kad šilumos kaina smarkiai išaugs.

    Kita saugumo pusė – energijos, kurios nereikia suvartoti, mažinimas. „Velux“ viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai Krisztiánas Mészárosas priminė, kad pastatų energinis efektyvumas leidžia mažinti sąnaudas, priklausomybę nuo importo ir gyventojų sąskaitas.

    Jo vertinimu, investicijos į naujus energijos šaltinius ir pastatų modernizaciją turi papildyti viena kitą. O kad sprendimai būtų realiai naudingi, svarbu tinkamai parinkti įrenginius pagal poreikį – per dideli ar netinkamai suprojektuoti sprendimai gali ir nesuteikti laukiamų sutaupymų.

    Energetikos atstovai sutaria, kad konkurencingos kainos, dekarbonizacija ir tiekimo saugumas nebūtinai yra nesuderinami tikslai. Tačiau tam transformaciją reikia vertinti kaip visos sistemos pertvarką – nuo gamybos ir tinklų iki kaupimo ir vartojimo.

  • Lenkija skelbia naujas degalų kainų lubas: benzinas ir dyzelinas turėtų pigti

    Lenkijoje vairuotojų laukia dar vienas pokytis degalinių švieslentėse – energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios yra mažesnės nei galiojančios trečiadienį.

    Remiantis trečiadienį paskelbtu pranešimu, ketvirtadienį litras 95 markės benzino turėtų kainuoti ne daugiau kaip 5,97 zloto, 98 markės benzino – 6,62 zloto, o dyzelino – 7,30 zloto.

    Palyginimui, trečiadienį Lenkijoje maksimalios kainos buvo aukštesnės: 95 markės benzinas – iki 5,99 zloto, 98 markės – iki 6,64 zloto, o dyzelinas – iki 7,57 zloto.

    Taip pat nurodoma, kad kitas energetikos ministro pranešimas dėl maksimalių degalų kainų turi būti paskelbtas ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną, ir jame bus nustatytos kainos penktadieniui.

    Programos tikslas – riboti kainų augimą

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra viena iš priemonių programoje „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) – tai jau trečioji jos dalis. Programos tikslas – apriboti degalų kainų kilimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas pradėtas taikyti įsigaliojus daliai nuostatų, susijusių su įstatymu dėl mokesčio už neeilinius (viršpelnio) degalų įmonių pelnus. Skelbiama, kad prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl vėlesnės kontrolės.

    Už maksimalių degalų kainų nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zlotų.

    Mokesčiai ir laikinos lengvatos

    Įstatymas atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir pridėtinės vertės mokestį degalams. Šių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauju mokesčiu, taikomu degalų koncernams, kurie uždirba virš vidutinių pelnų.

    Pagal valdžios planus visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zlotų.

    Naujos nuostatos numato 60 proc. mokestį nuo papildomų pelnų, gautų parduodant skystuosius degalus. Šis mokestis apimtų neeilinius pelnus, uždirbtus nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, degalų gamybos įmonėms ir subjektams, turintiems licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Ankstesnės CPN paketo dalys

    Pirmoji CPN programos dalis buvo įvesta šių metų kovo pabaigoje kaip reakcija į brangstančią naftą, siejamą su JAV ir Izraelio karu su Iranu. Tuomet laikinai buvo sumažinti PVM ir akcizas benzinui bei dyzelinui, taip pat įvestas ministro skelbiamas kainų lubų mechanizmas.

    Ši pirmoji priemonių dalis galiojo iki birželio pabaigos, o akcizo mažinimas – iki birželio vidurio. Antroji programos dalis buvo taikyta vasarą, nuo rugpjūčio 17 iki 31 dienos, tačiau be akcizo mažinimo.

  • „InPost“ automatizavo sandėlį: 118 robotų pakuoja iki 1 600 užsakymų per valandą

    „InPost“ automatizavo prekių sandėlį (fulfillment) Lenkijoje, Wola Bykowska vietovėje: čia užsakymus komplektuoja ir siuntas pakuoja robotai.

    Bendrovė skelbia, kad 118 robotų šiame objekte gali aptarnauti iki 1 600 užsakymų per valandą, o prekės iki pakavimo vietų atkeliauja automatizuota linija.

    Sistema sukurta taip, kad darbuotojams nereikėtų vaikščioti po sandėlį ieškant prekių – vietoje to reikiamas konteineris atvežamas į vieną iš kelių paėmimo stočių, kurios dirba lygiagrečiai.

    Toks veikimo principas, anot „InPost“, trumpina laiką nuo užsakymo gavimo iki išsiuntimo ir mažina klaidų tikimybę komplektuojant siuntas.

    Kaip veikia robotizuotas pakavimas

    Sandėlyje prekės laikomos į vienas ant kitų sustatytuose konteineriuose. Bendras plotas viršija 1 400 kv. metrų, o talpa siekia 41 tūkst. konteinerių.

    Kiekvieno konteinerio talpa – 75 litrai, o leistinas svoris – iki 30 kg, todėl juose galima laikyti tiek smulkius, tiek sunkesnius produktus.

    Gavus užsakymą, vienas iš 118 robotų, važinėjančių virš sandėliavimo tinklo, ištraukia reikiamą konteinerį ir pristato jį į paėmimo vietą.

    „Tradiciniame sandėlyje žmogus eina pas prekę, o pas mus prekė atvažiuoja pas žmogų – todėl siuntos pakuojamos greičiau ir tiksliau“, – teigė „InPost“ įkūrėjas ir vadovas Rafałas Brzoska.

    10 sekundžių vienam produktui ir mažiau klaidų

    Bendrovė nurodo, kad vieno produkto supakavimas į kartoninę dėžę trunka beveik 10 sekundžių. Kadangi stotys veikia vienu metu, kiti užsakymai nelaukia bendroje eilėje.

    Be to, sistema pati parodo teisingą prekių lokaciją, todėl, pasak įmonės, komplektavimo metu pasitaiko gerokai mažiau klaidų.

    Pakavimo dalyje įranga matuoja produktų matmenis ir apskaičiuoja svorį, o pakuotę suformuoja pagal konkretaus siuntinio aukštį. Taip, teigiama, galima tiksliau pritaikyti dėžės dydį ir išvengti perteklinių užpildų.

    „InPost“ taip pat pažymi, kad visa sistema integruota su užsakymų ir sandėlio valdymo sistemomis (ERP/WMS), todėl įmonė realiu laiku mato prekių likučius ir kiekvieno užsakymo būseną.

  • Vokietijos teismas: lenko automobilio patikra Görlitze pažeidė ES teisę, Berlynas skųs sprendimą

    Drezdeno administracinis teismas pripažino, kad Vokietijos pareigūnų atlikta Lenkijos piliečio automobilio patikra pasienyje Görlitze pažeidė Europos Sąjungos teisę. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

    Incidentas įvyko 2024 metų rugsėjo 25 dieną, kai Vokietijos policija sustabdė vyrą, kilusį iš Zgorzelco ir gyvenantį Görlitze. Vairuotojas nesutiko, kad būtų tikrinama jo tapatybė ir apžiūrimas automobilio bagažinės skyrius, o vėliau kreipėsi į teismą, apie tai rašo focus.de.

    Byla buvo sujungta su panašiu ginču dėl įvažiavimo patikros Saksonijoje, pasienyje su Čekija. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais ir konstatavo, kad tapatybės patikrinimas bei bagažinės apžiūra šiuo atveju buvo neteisėti veiksmai.

    Teismas taip pat nusprendė, kad proceso išlaidas turi padengti atsakovė – Vokietijos valstybė. Kartu pažymėta, kad tokios patikros gali kartotis ir ateityje, todėl teisėje reikalingas aiškesnis reglamentavimas.

    Sprendimas dar ne galutinis

    Vokietijos vidaus reikalų ministerija pranešė ketinanti teismo sprendimą apskųsti. Pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę teikti apeliaciją Saksonijos aukštesniajam administraciniam teismui.

    Tačiau pareiškėjas kompensacijos negaus – byla buvo susijusi tik su fakto nustatymu, ar policijos praktika buvo neteisėta. Jo atstovas Christophas Tomettenas tvirtino, kad federacinė valdžia pasienio patikras turėtų nutraukti nedelsdama.

    Gyvenimas pasienyje – su kamščiais ir patikromis

    Vyras, nusprendęs bylinėtis, pasakojo, kad Lenkijos–Vokietijos pasienyje kasdien tenka taikytis prie spūsčių. Pasak jo, problemos apsiriboja ne vien eismo sulėtėjimu.

    Jis teigė, kad važiuojant per sieną tenka pravažiuoti per du patikros punktus, kuriuose dažnai stovi ginkluoti pareigūnai, kartais su ilgaisiais ginklais. Esą vieną dieną tikrinama tapatybė ir automobilis, kitą – tik mostelima sulėtinti ir žvilgtelima į vairuotoją įtariai.

    Vyras taip pat prisiminė kitą patikrą, vykusią praėjus keliems mėnesiams po minėto incidento: kai jis užsiminė apie Šengeno kodeksą, situacija, pasak jo, tapo įtempta. Jis tvirtino, kad pareigūnai prieš padangas padėjo vadinamąjį „ežį“, o už automobilio pastatė policijos mašiną, kad šis neišvažiuotų.