CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Europa pramonė traukiasi, o Kinijos importas auga: ką tai reiškia ES ekonomikai ir rinkai

    Europos ekonomika susiduria su dviem susijusiais iššūkiais: spartėjančia deindustrializacija ir didėjančiu prekių importu iš Kinijos. Banko „Millennium“ valdybos narė Magdalena Zmitrowicz pabrėžia, kad tai jau daro apčiuopiamą poveikį investicijoms, darbo vietoms ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Pasak jos, Europa prieš kelis dešimtmečius uždarė dalį gamybos pajėgumų, o dabar vis dažniau jaučia tokio sprendimo kainą. Nors kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, turi daugiau paramos priemonių investicijoms skatinti, bendras žemyno pramonės konkurencingumas išlieka jautrus išorės sukrėtimams.

    Deindustrializacija ir konkurencingumas

    Deindustrializacija paprastai reiškia mažėjančią pramonės dalį ekonomikoje, kai gamyba ir kapitalas persikelia į kitus regionus, o vietoje auga paslaugų sektorius. Problema paaštrėja tuomet, kai pramonės nykimą lydi lėtesnės investicijos į technologinį atnaujinimą, o energijos ir reguliavimo kaštai tampa sunkiau pakeliami.

    Pastaraisiais metais ES vis aktyviau kalba apie pramonės politiką, strateginių sektorių stiprinimą ir tiekimo grandinių saugumą. Tačiau verslas dažnai akcentuoja, kad vien deklaracijų nepakanka, jei investicinė aplinka išlieka neapibrėžta, o sprendimai dėl paramos ar apsaugos priemonių užtrunka.

    Kinijos prekių srautas ir rinkos apsauga

    Ekspertė atkreipia dėmesį, kad Europos gamintojams vis sunkiau konkuruoti, kai rinką sparčiai užpildo Kinijoje pagamintos prekės. Toks importo augimas ypač jautrus sektoriams, kuriuose kainos yra pagrindinis konkurencinis veiksnys, o gamybos sąnaudos Europoje didesnės.

    Rinkos apsauga šiuo atveju gali reikšti griežtesnę importo kontrolę, antidempingo priemones ar reikalavimus, susijusius su tvarumu ir kilmės grandinės skaidrumu. Tačiau priemonės turi būti suderintos taip, kad kartu būtų išsaugota konkurencija ir nenukentėtų vartotojai bei Europos įmonės, priklausomos nuo importuojamų komponentų.

    Energetinis saugumas kaip ekonomikos pamoka

    Zmitrowicz taip pat pabrėžia energetinės nepriklausomybės svarbą, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų metu. Energijos tiekimo sutrikimai ar logistinės krizės greitai persiduoda pramonei, didina gamybos kaštus ir mažina galimybes planuoti ilgalaikes investicijas.

    Jos vertinimu, Europa turi kryptingai diversifikuoti energijos šaltinius, plėsti atsinaujinančios energijos gamybą ir stiprinti infrastruktūrą, įskaitant dujų tiekimo alternatyvas. Tai ne tik energetikos, bet ir pramonės konkurencingumo klausimas, nes energijos kaina tampa vienu svarbiausių faktorių renkantis gamybos vietą.

    „Negalime leisti, kad pramonė Europoje išnyktų, o mes taptume priklausomi nuo importo iš JAV, Kinijos ar Artimųjų Rytų“, – sakė Magdalena Zmitrowicz.

    Ji akcentuoja, kad konflikto ar krizės metu priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tampa ypač rizikinga, todėl investicijos į gamybos bazę ir energijos atsparumą turi būti vertinamos kaip ilgalaikė strategija, o ne trumpalaikė reakcija.

  • T-Rex oda iš laboratorijos: kaip DI ir sintetinė biologija kuria naują prabangos mados kryptį

    T-Rex oda iš laboratorijos: kaip DI ir sintetinė biologija kuria naują prabangos mados kryptį

    Prabangos mados pasaulyje atsirado dar nematyta idėja: oda, sukurta laboratorijoje ne iš gyvūnų, o remiantis prieš maždaug 68 mln. metų išnykusio tiranozauro kolagenu. Projekto autoriai teigia, kad tai gali tapti nauju impulsu alternatyvioms medžiagoms, kurios bando konkuruoti su tradicine galvijų oda.

    Biomedžiaga, pristatoma kaip T-Rex oda, kuriama bendrovei Lab-Grown Leather Ltd bendradarbiaujant su kūrybos agentūra VML ir partneriais. Idėjos viešuoju veidu tapo VML pasaulinis kūrybos vadovas Dimitri Guerassimov, su kuriuo apie projektą kalbėjosi Euronews Culture komanda.

    Kaip atkuriamas dinozauro kolagenas?

    Projekto esmė – nuo fosilizuotų kolageno fragmentų pereiti prie pilnesnio baltymo „brėžinio“, kurį būtų galima pagaminti šiuolaikinėmis biotechnologijomis. Pasak kūrėjų, vien tik turimų fosilijų duomenų neužtenka, todėl trūkstamoms dalims atkurti pasitelkiami skaičiavimai ir dirbtinis intelektas.

    „Turėjome dalį informacijos, tačiau kita dalis buvo prarasta, todėl reikėjo atkurti tai, ko trūko“, – sakė Dimitri Guerassimov.

    Autoriai pabrėžia, kad DI šiame procese tampa kritiniu įrankiu, leidžiančiu modeliuoti, kokia galėjo būti trūkstama baltymo struktūros dalis, ir parinkti artimiausius variantus. Tokie metodai siejami su sparčiai besivystančia kompiuterine biologija, kai skaitmeniniai modeliai padeda greičiau ir tiksliau planuoti laboratorinius bandymus.

    Kodėl pasirinkta rankinė?

    Pirmasis viešai pristatytas gaminys – vienetinė prabangi rankinė, sukurta kaip demonstracinis pavyzdys. Projekto komanda atvirai sako, kad tai ir technologijos įrodymas, ir istorija, kuri padeda naujai medžiagai išeiti iš „pigios alternatyvos“ rėmų.

    „Norėjome sukurti medžiagą, kuri nebūtų lyginama su karvės oda kaip šalutinis produktas, o būtų savarankiška ir vertinga“, – sakė Dimitri Guerassimov.

    Rankinės formatas pasirinktas neatsitiktinai: prabangos segmente mažesni kiekiai leidžia greičiau išbandyti naujas medžiagas, o pirkėjai dažniau priima neįprastas istorijas ir riboto leidimo produktus. Tokie pristatymai taip pat veikia kaip rinkodaros signalas: medžiaga skirta ne tik „ekologiškesniam“ masinės gamybos pakaitalui, bet ir aukščiausios klasės dizainui.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Pastaraisiais metais alternatyvios odos kryptys sparčiai plečiasi: kuriamos medžiagos iš grybienos, augalinių pluoštų ar laboratorijose auginamų ląstelių. Didžiausia šių sprendimų kliūtis dažnai yra mastelio didinimas, kaina ir vartotojų pasitikėjimas ilgaamžiškumu, todėl ryškūs „pirmieji kartai“ mados industrijoje tampa svarbia konkurencijos dalimi.

    Projekto autoriai teigia matantys augantį susidomėjimą bendradarbiavimu ir potencialiais užsakymais, todėl partneriai kalba apie gamybos plėtrą. Vis dėlto reali rinkos sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks užtikrinti nuoseklią kokybę, atsekamumą ir aiškius tvarumo kriterijus, nes vien laboratorinė kilmė savaime negarantuoja mažesnio poveikio aplinkai.

    Kalbėdamas plačiau apie DI kūrybos industrijose, D. Guerassimov tvirtino, kad šiandien DI dažniausiai veikia kaip procesus supaprastinantis įrankis, o ne žmogų pakeičianti jėga. „Kol kas tai labiau jaudinantis įrankis, stiprinantis tai, ką darome, o ne priešas“, – sakė jis.

    Jei laboratorijoje auginta T-Rex oda iš tiesų pasieks platesnę gamybą, tai gali tapti dar vienu atveju, kai biotechnologijos ir dizainas susijungia ne vien dėl tvarumo deklaracijų, bet ir dėl naujos prabangos sampratos. Mados rinkai tai būtų signalas, kad „istorija“ ir pažangios medžiagos gali tapti tokios pat svarbios kaip tradicija.

  • „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    Siūlomas 5 proc. paketas

    „OpenAI“ pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei įsigyti 5 proc. bendrovės akcijų paketą, apie tai pranešė Financial Times. Taip „ChatGPT“ kūrėja, kaip teigiama, siekia sumažinti augantį politinį spaudimą Vašingtone ir sustiprinti pasitikėjimą sparčiai besiplečiančia DI rinka.

    Skaičiuojama, kad toks paketas galėtų būti vertas apie 37,4 mlrd. eurų. Šis vertinimas siejamas su investuotojų nustatyta maždaug 749 mlrd. eurų bendrovei priskiriama verte, kuri minima po naujo finansavimo pritraukimo 2026 metų kovo mėnesį.

    Altmano idėja apimtų ir konkurentus

    Pasak publikacijos, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas esą siūlo panašų 5 proc. akcijų modelį pritaikyti ir kitiems dideliems JAV DI žaidėjams, tarp jų „Anthropic“, „Google“ ir „Meta“. Tokiu būdu valstybė gautų dalį nuosavybės platesnėje JAV DI ekosistemoje, o ne vienoje įmonėje.

    Kol kas neaišku, ar konkurentai sutiktų su tokiu žingsniu, nes jis reikštų tiesioginį valstybės dalyvavimą privačių technologijų bendrovių kapitale. Toks modelis galėtų kelti klausimų dėl valdymo, interesų konfliktų ir įtakos konkurencijai, ypač kai DI sektorius jau atsidūręs reguliuotojų akiratyje.

    Viešasis turto fondas ir dividendų idėja

    Siūlymas siejamas su anksčiau S. Altmano minėta „viešojo turto fondo“ koncepcija, kuri investuotų į DI įmones, o iš investicijų gautą grąžą nukreiptų gyventojams. Idėja lyginama su Aliaskos naftos dividendų schema, kai dalis valstijos naftos pajamų kasmet paskirstoma rezidentams.

    Panašių minčių viešojo intereso kryptimi yra išsakę ir konkurentai: „Anthropic“ yra aptarusi skaitmeninių dividendų modelį, kuris būtų finansuojamas apmokestinant DI sektorių. Tokios iniciatyvos rodo platesnę tendenciją ieškoti būdų, kaip technologijų kuriama vertė galėtų pasiekti ne tik investuotojus, bet ir visuomenę.

    Politinis fonas Vašingtone

    Pranešime teigiama, kad S. Altmanas šią idėją aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir iždo sekretoriumi Scottu Bessentu. Taip pat jis kalbėjosi su senatoriumi Bernie Sandersu, kuris esą mano, kad siūlymas yra per menkas, palyginti su realios viešos nuosavybės ambicijomis.

    B. Sandersas, remiantis publikacija, ragina svarstyti vienkartinį 50 proc. mokestį „OpenAI“, „Anthropic“ ir „xAI“ akcijoms, o S. Altmano planą vertina kaip švelnesnę alternatyvą. D. Trumpas yra pripažinęs, kad pokalbiai vyksta, tačiau nepatvirtino, jog būtų pasiektas konkretus susitarimas.

    Teigiama, kad idėja pirmąkart viešai nuskambėjo 2025 metų pradžioje, o derybos užkulisiuose tęsėsi daugiau nei metus. Augant DI svarbai ekonomikai ir nacionaliniam saugumui, diskusijos dėl valstybės vaidmens šiame sektoriuje, tikėtina, artimiausiu metu tik intensyvės.

  • Volstrytas nusisuko nuo „Didžiojo septyneto“: DI sąskaitos, brangūs lustai ir 2 trln. eurų

    Volstrytas nusisuko nuo „Didžiojo septyneto“: DI sąskaitos, brangūs lustai ir 2 trln. eurų

    Daugiau nei trejus metus Volstrytą tempė vadinamasis „Didysis septynetas“: „Nvidia“, „Apple“, „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Tesla“. Tačiau 2026 metų birželis tapo lūžio tašku, kai beveik visų šių milžinių akcijos smuko vienu metu.

    Per mėnesį „Nvidia“ krito daugiau nei 5 proc., „Microsoft“ apie 17 proc., „Alphabet“ beveik 6 proc., „Amazon“ apie 12 proc., o „Meta“ maždaug 11 proc. „Apple“ po rekordinio uždarymo mėnesio pradžioje vėliau nusileido daugiau nei 10 proc. nuo piko, o „Tesla“ po audringų svyravimų mėnesį baigė beveik nepakitusi.

    Bendrai skaičiuojama, kad per vieną mėnesį ši grupė ištrynė apie 2 trilijonus eurų rinkos vertės. Investuotojus nustebino ne vien kritimo mastas, o tai, kad smuko beveik visi grupės nariai, kai anksčiau dažniausiai klupdavo tik viena ar dvi bendrovės.

    DI bumas atsitrenkė į sąnaudas

    Birželį spaudimą dar labiau išryškino investuotojų pasitraukimas iš fondo, kuris paprastai laikomas paprasčiausiu būdu statyti už šią technologijų grupę. „Roundhill Magnificent Seven ETF“ per mėnesį fiksavo apie 615 mln. eurų nutekėjimą, o jo kaina nuo gegužės pabaigos rekordo buvo nukritusi maždaug 13 proc.

    Rinkos nuotaiką pakurstė ir signalai iš kitų didelių DI infrastruktūros pirkėjų. „Oracle“ birželį smuko apie 35 proc., investuotojams sunerimus dėl šuolio DI išlaidose ir skolos didėjimo, o tai tapo dar vienu priminimu, kad rinka vis griežčiau vertina brangiai kainuojančią plėtrą.

    Analitikų vertinimais, didžiausi debesijos paslaugų tiekėjai 2026 metais DI infrastruktūrai gali skirti daugiau nei 615 mlrd. eurų. Vien „Microsoft“ investicijos, remiantis rinkos prognozėmis, gali artėti prie 167 mlrd. eurų, o kai kurių vertintojų teigimu, kapitalo išlaidos jau priartėjo prie beveik viso veiklos pinigų srauto.

    Brangsta atminties lustai, mažėja kantrybė

    Kuo daugiau statoma duomenų centrų, tuo didesnė paklausa komponentams, be kurių DI neveikia, ypač atminties lustams. Dėl pasiūlos įtampos atminties kainos kilo, o tai automatiškai didina sąnaudas toms bendrovėms, kurios sparčiausiai plečia duomenų centrų pajėgumus.

    Šioje grandinėje gerai matoma ir kita tendencija: dalis pelno bei augimo persikelia pas puslaidininkių ir atminties gamintojus, o ne pas galutines platformas. Todėl investuotojai vis dažniau klausia, kada šimtus milijardų eurų siekiančios DI investicijos virs apčiuopiamomis pajamomis, o ne vien didėjančiomis sąskaitomis.

    Tuo pat metu platesnė rinka demonstravo, kad augimas nebūtinai turi remtis vien keliomis mega bendrovėmis. Skaičiuojant be „Didžiojo septyneto“, likusios S&P 500 įmonės 2026 metų pradžioje uždirbo sparčiau, o tai paskatino kapitalo rotaciją iš anksčiau dominavusių technologijų lyderių į platesnį sektorių spektrą.

    Ar „Didysis septynetas“ praranda titulą?

    Nors šios įmonės išlieka DI ekosistemos branduoliu ir vis dar generuoja reikšmingą pelno augimą, jų akcijose įsivyravo nauja logika. Investuotojai vis mažiau perka vien pažadą, kad DI pakeis ekonomiką, ir vis labiau reikalauja įrodymų, kada investicijos pradės atsipirkti.

    Rinka taip pat vertina faktą, kad DI plėtra tampa mažiau koncentruota: atsiranda daugiau konkurentų, plinta atvirojo kodo sprendimai, o DI paslaugų kainodara kinta. Todėl statymas už DI vis rečiau sutapatinamas tik su septyniomis akcijomis, net jei jos ir toliau išlieka vienos svarbiausių pasaulio biržose.

  • „Google“ pristatė naują DI vaizdų modelį: žada geresnę kokybę ir mažesnes išlaidas

    „Google“ pristatė naują DI vaizdų modelį: žada geresnę kokybę ir mažesnes išlaidas

    Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia vaizdų ir vaizdo įrašų kūrimą, o „Google“ plečia savo „Gemini“ ekosistemą naujais įrankiais kūrėjams ir verslui. Bendrovė paskelbė apie naują vaizdams skirtą modelį „Nano Banana 2 Lite“ ir išplečia bandomąją „Gemini Omni Flash“ prieigą, kuri orientuota į vaizdo generavimą.

    „Google“ „Nano Banana 2 Lite“ pristato kaip greitą ir ekonomišką „Gemini Image“ šeimos sprendimą, skirtą darbui beveik realiuoju laiku. Jis taikomas scenarijams, kur svarbus mažas vėlavimas ir didelės užklausų apimtys, pavyzdžiui, masinei grafikos generacijai ar automatizuotai produktų vizualizacijai.

    Naujasis modelis siūlomas kaip alternatyva ankstesniam „Nano Banana“ variantui, o atnaujinimas turėtų reikšti geresnę vaizdo kokybę ir greitesnį generavimą. „Google“ taip pat akcentuoja mažesnes eksploatacines sąnaudas, kas aktualu įmonėms, kurios DI turinį generuoja dideliais kiekiais.

    Kur jis jau pasiekiamas?

    „Nano Banana 2 Lite“ jau integruojamas į „Google AI Studio“, „Gemini“ API ir „Gemini Enterprise Agent Platform“. Bendrovė nurodo, kad sprendimas numatytas ir platesniam „Gemini“ produktų rinkiniui, kuriame DI pasitelkiamas kūrybiniam turiniui kurti bei redaguoti.

    Toks plėtimas atspindi bendrą rinkos kryptį: DI generuojamas turinys vis dažniau keliasi iš eksperimentinių įrankių į kasdienius produktus. Verslui tai reiškia spartesnį kūrybinį ciklą, o kūrėjams – galimybę automatizuoti dalį rutininės grafikos gamybos, nors kokybės kontrolė ir autorinių teisių klausimai išlieka aktualūs.

    „Gemini Omni Flash“: vaizdas iki 10 sekundžių

    Antra naujiena – bandomoji „Gemini Omni Flash“ versija, pristatyta „Google I/O“ konferencijos kontekste. Šis sprendimas sujungia multimodalinį „Gemini“ supratimą su natyviu vaizdo įrašų generavimu ir redagavimu, kai įvestimi gali būti tekstas, vaizdai ar vaizdo duomenys.

    Bandomojoje versijoje taikomi ribojimai: generuojami klipai negali viršyti 10 sekundžių, taip pat nurodomi apribojimai darbui su garso nuorodomis ir tam tikromis API funkcijomis. Tokie ribojimai įprasti bandomiesiems leidimams, kai funkcijos palaipsniui plečiamos, o infrastruktūra testuojama realiomis apkrovomis.

    Kainodara pateikiama pagal sugeneruotą trukmę: 10 JAV centų už sekundę, tai yra apie 0,09 euro už sekundę. Praktikoje tai reikštų, kad 10 sekundžių klipas kainuotų maždaug 0,90 euro, tačiau galutinė kaina gali priklausyti nuo planų, naudojimo apimties ir papildomų paslaugų.

    Turinio žymėjimas ir patikimumas

    „Google“ taip pat pabrėžia suderinamumą su „SynthID“ – technologija, skirta DI sugeneruoto turinio žymėjimui. Tokie sprendimai vis dažniau minimi kaip atsakas į augančią dezinformacijos, klastočių ir autorystės nustatymo problemą, ypač plintant realistiškiems vaizdams ir trumpiems vaizdo klipams.

    Bendrovė nurodo, kad „Gemini Omni Flash“ galima derinti su „Nano Banana 2 Lite“, kad būtų sklandesni darbo srautai tarp vaizdo ir vaizdų generavimo. Tai atitinka tendenciją kurti vieną ekosistemą, kurioje skirtingi DI modeliai papildo vienas kitą ir leidžia greičiau pereiti nuo idėjos prie paruošto turinio.

  • Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Trys Krokuvos studentai sukūrė programėlę, kuri pasitelkdama DI iš vaizdo kameros atpažįsta gestų kalbos abėcėlę ir ją paverčia ekrane rodomu tekstu. Projekto tikslas – palengvinti bendravimą tarp girdinčių ir negirdinčių žmonių kasdienėse situacijose.

    Sistema analizuoja rankų vaizdą, identifikuoja 21 būdingą plaštakos tašką ir stebi jų padėtį bei judesį laike. Remdamasi šiais duomenimis ji atpažįsta konkrečią raidę arba tarpą, o rezultatą pateikia kaip tekstą telefone ar kompiuteryje.

    Kūrėjai pabrėžia, kad naudojami du DI modeliai: vienas patikrina, ar judesys iš tiesų yra gestas, kitas priskiria jam raidę. Toks sprendimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir išvengti atsitiktinių atpažinimų, kai ranka patenka į kadrą, bet žmogus nekomunikuoja gestų kalba.

    Projektas atsirado reaguojant į plačiai paplitusią socialinę problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 430 mln. žmonių pasaulyje dėl reikšmingo klausos sutrikimo reikia reabilitacijos, o Pasaulio kurčiųjų federacija skaičiuoja, kad gestų kalbomis naudojasi per 70 mln. žmonių.

    Šiuo metu programėlė atpažįsta pavienes gestų kalbos abėcėlės raides, tačiau komanda planuoja pereiti prie žodžių ir sakinių, kad įrankis tiktų natūralesniam dialogui. Taip pat svarstoma sukurti trimatį avatarą, kuris tekstą pateiktų gestų kalba, bei integruoti sprendimą su interneto komunikatoriais ir vaizdo konferencijų platformomis.

    Kūrėjai pripažįsta, kad dabartinė versija dar nėra galutinis produktas, o veikimui realiose situacijose būtini platesni bandymai su vartotojais. Jų vertinimu, platesniems testams tinkama versija galėtų atsirasti per 9–12 mėnesių.

  • Lenkija sukaupė daugiau nei 70 proc. dujų atsargų: ką tai reiškia žiemai ir regiono rinkai?

    Lenkija į žiemos sezoną žengia su vienais didžiausių gamtinių dujų rezervų regione. Dujų saugyklų, kurias valdo sistemos operatorius „Gas Storage Poland“, užpildymas liepos pradžioje perkopė 70 proc., nors tikslas šiam laikotarpiui buvo 60 proc.

    Operatoriaus duomenimis, 2026 metų liepos 1 dieną saugyklose buvo sukaupta apie 26,2 TWh gamtinių dujų. Toks energijos kiekis atitinka maždaug 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai rodo gerokai ankstesnį pasirengimą šaltajam sezonui nei įprasta.

    „Jau liepos mėnesį pasiektas aukštas užpildymo lygis patvirtina pažengusį pasirengimą žiemos sezonui ir stiprina šalies energetinį saugumą“, – sakė „Gas Storage Poland“ vadovė Karina Szostak.

    Įmonė pabrėžia, kad augantis rinkos poreikis saugojimo paslaugoms skatina planuoti pajėgumų plėtrą. Pasak operatoriaus, didesnė saugyklų talpa leistų lanksčiau reaguoti į vartojimo šuolius, svyruojančias kainas ir tiekimo srautų pokyčius, taip pat lengvintų sistemos balansavimą.

    Lenkijos dujų atsargų lygis išsiskiria ir Europos mastu. Skelbiama, kad 2026 metų birželio 30 dieną vidutinis Europos Sąjungos saugyklų užpildymas siekė apie 49 proc., o Lenkijos rodiklis buvo gerokai aukštesnis ir lenkė praėjusių metų tempą.

    Praėjusiais metais, 2025 metų liepos 1 dieną, Lenkijos saugyklų užpildymas siekė apie 64 proc., tad šiemet atsargų kaupimas vyksta sparčiau. Tokia dinamika rodo, kad rinka aktyviai naudojasi saugyklomis ne tik kaip atsarga žiemai, bet ir kaip priemone valdyti kainų riziką bei tiekimo neapibrėžtumą.

    Lenkija, anot operatoriaus, pagal atsargų lygį šiuo metu patenka tarp Europos lyderių kartu su Portugalija, Ispanija ir Italija. Didesnis užpildymas vasaros pradžioje paprastai reiškia mažesnę tikimybę, kad žiemą prireiks skubiai pirkti dujas nepalankiomis kainomis.

    „Gas Storage Poland“ yra Lenkijos dujų saugojimo sistemos operatorius, atsakingas už saugyklų pajėgumų ir galių siūlymą rinkos dalyviams bei efektyvų jų panaudojimą. Bendrovė priklauso „Gaz-System“, kuris valdo dujų perdavimo tinklą ir yra vienas svarbiausių šalies energetinės infrastruktūros operatorių.

  • PERN plečia valdybą nuo liepos 1 dienos: prisijungė Jakubas Dulski, buvęs PGZ ir PZU vadovas

    Nauja kadencija ir platesnė komanda

    PERN eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė nuo liepos 1 dienos naujai kadencijai paskirti bendrovės valdybą. Kartu buvo išplėsta valdybos sudėtis, o nauju nariu tapo Jakubas Dulski.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad susirinkimas patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitas ir suteikė valdybos bei stebėtojų tarybos nariams patvirtinimą už pareigų vykdymą. Po sprendimų PERN valdyba dirba penkių narių sudėtyje.

    Kas yra Jakubas Dulski?

    Pasak PERN, į valdybą prisijungęs Jakubas Dulski yra baigęs Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetą. Anksčiau jis dirbo Lenkijos teisingumo ministerijoje ir Ministrų tarybos pirmininko kanceliarijoje.

    „Prie PERN valdybos prisijungė ponas Jakubas Dulski“, – pranešė bendrovė.

    PERN nurodo, kad Dulski buvo valdybos departamento direktorius Lenkijos gynybos pramonės grupėje PGZ, vėliau ėjo Pramonės plėtros agentūros viceprezidento pareigas. Pastaruoju metu jis dirbo draudimo grupės PZU prezidento patarėju.

    Strateginė reikšmė energetiniam saugumui

    PERN yra strateginė Lenkijos valstybės valdoma bendrovė, svarbi šalies energetiniam saugumui. Ji atsakinga už naftos transportavimą vamzdynais į perdirbimo gamyklas ir už naftos bei degalų atsargų kaupimą ir saugojimą.

    Bendrovė valdo daugiau kaip 2 500 kilometrų naftos ir naftos produktų vamzdynų tinklą. Taip pat ji eksploatuoja 19 degalų bazių, kurių bendra talpa viršija 2 800 000 kubinių metrų.

    PERN administruoja ir keturias naftos bazes, kurių bendra talpa viršija 4 200 000 kubinių metrų. Tokia infrastruktūra leidžia užtikrinti tiekimo stabilumą bei greičiau reaguoti į rinkos ar geopolitinius sutrikimus.

  • Duomenų centrai ryja elektrą ir vandenį: 2025 metais jų klimato pėdsakas išaugo labiau nei manyta

    Augantis duomenų centrų apetitas

    Duomenų centrai tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų pasaulyje, o jų poveikis klimatui vertinamas vis dažniau ir griežčiau. Naujesni skaičiavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesioginės šio sektoriaus emisijos siekė apie 285 mln. tonų anglies dioksido.

    Tai yra maždaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus, kai vertinimai rėmėsi pačių technologijų bendrovių prielaidomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartus debesijos paslaugų ir DI plėtros tempas iš esmės pakeitė energijos paklausos trajektoriją.

    Kodėl vien atsinaujinančių šaltinių nepakanka

    Technologijų sektorius viešai deklaruoja orientaciją į atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau realybėje duomenų centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo visą parą. Dėl to vien tik saulės ar vėjo gamyba, be kaupimo, tinklų plėtros ir rezervinių pajėgumų, dažnai neužtikrina reikalingo patikimumo.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalyje regionų duomenų centrai vis dar remiasi mišriu elektros krepšeliu, kuriame išlieka iškastinio kuro dalis. Kuo didesnė anglies ir dujų dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmeninės infrastruktūros taršos pėdsakas.

    „Duomenų centrai daro gerokai didesnį poveikį emisijoms, nei anksčiau buvo pateikiama. Jie iš marginalaus reiškinio tapo struktūriniu veiksniu, didinančiu milžinišką energijos paklausą daugelyje regionų“, – sakė „Allianz Trade“ klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.

    Vanduo – tylusis kaštas

    Be elektros, sparčiai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objektų šiluma šalinama vandeniu pagrįstomis aušinimo sistemomis. Skaičiuojama, kad 2025 metais duomenų centrų aušinimui sunaudota apie 814 mlrd. litrų vandens.

    Prognozuojama, kad augant skaičiavimo poreikiui, vandens paklausa gali didėti toliau, ypač ten, kur statomi dideli hiperskalės objektai. Didžiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens ištekliai ir taip įtempti dėl gyventojų augimo, pramonės ir klimato kaitos.

    Didelis iššūkis išryškėja šalyse, kuriose elektros gamyba yra tarši, o karštas klimatas didina aušinimo poreikį. Pavyzdžiui, Indijoje intensyvi plėtra reiškia didesnę priklausomybę nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesnę emisijų bei vandens vartojimo naštą.

    Tuo pat metu valstybės, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teoriškai turėtų pranašumą dėl mažesnių emisijų. Vis dėlto investicijų geografiją riboja kiti veiksniai, įskaitant vandens kainą, vietos reguliavimą, tinklų pajėgumus ir duomenų srautų bei ryšio infrastruktūrą.

    Tarptautiniu lygmeniu vis dažniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypač kalbant apie DI plėtros kaštus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudimą technologijų bendrovėms ne tik pirkti žalią elektrą sutartimis, bet ir realiai mažinti vartojimą, diegti efektyvesnį aušinimą bei planuoti plėtrą atsižvelgiant į vietos išteklių ribas.

  • Lenkija dėl nuolatinės JAV bazės kalba vienu balsu: gynybos ministras ir prezidentas derina poziciją NATO

    Lenkijos gynybos ministras ir prezidentas po susitikimo paskelbė turintys suderintą poziciją, kurią ketina pristatyti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis, pabrėžęs, kad bendras kursas apima ir platesnius santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus.

    Pasak viceministro, susitikime aptarti pasirengimo darbai bei galutinių sprendimų projektai, kurie paprastai nugula į viršūnių susitikimo pabaigoje skelbiamą dokumentą. Jis akcentavo, kad iki pat susitikimo pabaigos sąjungininkai dar derina formuluotes, todėl gali vykti papildomos konsultacijos darbo tvarka.

    Nuolatinė JAV bazė – bendras prioritetas

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje klausimas. Pawełas Zalewskis teigė, kad prezidentas ir gynybos ministras šiuo klausimu sutaria ir planuoja kalbėti vieninga pozicija, siekdami didesnio aiškumo bei politinio impulso derybose.

    „Informavome prezidentą apie darbų dėl bazių eigą. Šiuo klausimu turime vieną poziciją“, – sakė Pawełas Zalewskis.

    Viceministro vertinimu, nuolatinis JAV karinis buvimas būtų svarbus abiem pusėms: Lenkijai tai reikštų papildomą atgrasymo veiksnį Rusijos atžvilgiu, o Jungtinėms Valstijoms – ilgalaikį įsitvirtinimą regione, kuris laikomas strategiškai reikšmingu NATO rytiniame flange.

    Derybos tęsiasi, sprendimus lems JAV vertinimai

    Lenkijos gynybos ministerija pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie tolesnę derybų eigą po gauto palankaus atsakymo į kreipimąsi dėl nuolatinio pajėgų dislokavimo. Kartu pabrėžiama, kad galutinius sprendimus gali lemti platesnis JAV pajėgų peržiūros procesas ir Pentagonui priklausantys planavimo terminai.

    Lygiagrečiai prie šio klausimo dirba ir prezidento institucija bei Nacionalinio saugumo biuras, palaikantys politinius kontaktus su Vašingtonu. Lenkijos pusė viešai signalizuoja, kad nuolatinė bazė būtų ne tik simbolinis, bet ir praktinis saugumo sprendimas, skirtas užtikrinti greitesnę sąjungininkų reakciją krizės atveju.

    NATO susitikimas Ankaroje

    NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis. Lenkijai jame atstovaus prezidentas, o tradiciškai delegacijoje dalyvauja ir gynybos bei užsienio reikalų sričių atstovai.

    Tikėtina, kad sąjungininkų diskusijose dėmesys bus skiriamas rytinio flango stiprinimui, atgrasymo priemonėms ir praktiniams sprendimams dėl pajėgų laikysenos regione. Lenkijos siekis įtvirtinti nuolatinę JAV bazę šiame kontekste pristatomas kaip vienas iš svarbiausių ilgalaikio saugumo prioritetų.