CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Netflix“ pristatė šou apie Vonką: Gene’o Wilderio balsas atkurtas DI, dalis gerbėjų piktinasi

    „Netflix“ pristatė šou apie Vonką: Gene’o Wilderio balsas atkurtas DI, dalis gerbėjų piktinasi

    „Netflix“ paskelbė apie naują Willy’io Wonka pasaulio įkvėptą konkursinį šou Wonka’s The Golden Ticket, tačiau anonsas iškart sukėlė diskusijų audrą. Dalis žiūrovų piktinasi, kad pristatyme panaudotas DI atkurtas velionio aktoriaus Gene’o Wilderio balsas.

    Serialo koncepcija remiasi Roaldo Dahlio kūriniu Čarlis ir šokolado fabrikas, o „Netflix“ žada 12 vadinamųjų auksinio bilieto laimėtojų ir jų partnerių kelionę į Vonkos fabriko erdves. Ten dalyvių lauks užduotys ir išbandymai, sukurti taip, kad primintų knygos fantastiką ir nuotaiką.

    Diskusijas pakurstė tai, kad anonso įraše skamba Gene’o Wilderio, 1971 metų filme įkūnijusio Willy’į Wonką, balsą primenanti įgarsinimo versija. „Netflix“ nurodė, kad balsas atkurtas pasitelkus balso sintezės sprendimus, o projekte minėta bendrovė „ElevenLabs“.

    „Pirmą kartą per dešimtmečius atveriu savo mylimą šokolado fabriką. Nauja tikrų auksinių bilietų turėtojų karta varžysis dėl gyvenimą keičiančio prizo arba atsisveikins labai apmaudžiai“, – skamba anonso tekste.

    Socialiniuose tinkluose dalis gerbėjų kritikavo sprendimą ir teigė, kad sintetinis balsas skamba be emocijos bei gilumo. Kiti akcentavo platesnę problemą: DI įrankiai vis dažniau naudojami kūrybos industrijose, o tai kelia klausimų dėl autoriaus teisių, atlikėjų kontrolės ir etikos, ypač kai kalbama apie mirusius aktorius.

    Kartu paaiškėjo, kad Gene’o Wilderio palikimą administruojantys atstovai sutiko, jog balsas būtų naudojamas projekte. Aktoriaus našlė Karen Wilder teigė, kad jo vaidmuo daugelį metų teikė džiaugsmą įvairioms kartoms, o naujas šou esą siekia pagerbti tą šilumą ir vaizduotę, kurią jis atnešė į personažą.

    Vis dėlto kritikos banga rodo, kad vien teisinis sutikimas ne visada užtikrina visuomenės pritarimą. Pastaraisiais metais pramogų industrijoje vis dažniau diskutuojama apie aiškų žymėjimą, kada naudojamas DI, apie aktorių teises į savo balsą bei atvaizdą ir apie tai, kaip tokie sprendimai keičia pasitikėjimą turiniu.

    „Netflix“ skelbia, kad Wonka’s The Golden Ticket premjera numatyta rugsėjo 23 dieną. Ar ginčas dėl DI balso paveiks šou startą, paaiškės artėjant premjerai.

  • „Pesa“ perima tramvajų gamintoją HeiterBlick: žingsnis į didžiausią Europos Vokietijos rinką

    Sandoris užbaigtas po formalumų

    Lenkijos riedmenų gamintoja „Pesa Bydgoszcz“ užbaigė 100 proc. Leipcige veikiančios tramvajų gamintojos HeiterBlick akcijų perėmimą. Investicinis susitarimas, pasirašytas 2025 metais gruodį, įsigaliojo po privalomų teisinių ir administracinių procedūrų.

    Įmonė pabrėžia, kad šis žingsnis jai atveria kelią į Vokietiją, kuri laikoma didžiausia tramvajų rinka Europoje. Tokiose rinkose svarbiausi kriterijai paprastai yra patikimas tiekimas, sertifikavimas, ilgametė priežiūra ir griežti viešųjų pirkimų reikalavimai.

    Planai Leipcige: ne tik išlaikyti, bet ir auginti

    Liepos 1 dieną „Pesa“ vadovybė susitiko su HeiterBlick darbuotojais Leipcige ir pristatė tolimesnius veiklos planus. Skelbiama, kad ketinama ne tik tęsti gamybą, bet ir nuosekliai didinti gamyklos pajėgumus, kad ji galėtų aptarnauti esamus užsakymus ir naujus konkursus.

    „Pesa“ teigimu, abiejų bendrovių kompetencijos papildo viena kitą: HeiterBlick atsineša vietines žinias ir ryšius su Vokietijos vežėjais, o „Pesa“ – didesnę gamybos apimtį, projektavimo resursus ir pramoninę bazę Bydgoščiuje.

    „Pesa“ ir HeiterBlick puikiai papildo viena kitą, o šis derinys stiprina mūsų pozicijas Europoje, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Gamybos ir užsakymų vykdymo logika

    Bendrovė nurodo, kad vienas pirmųjų praktinių žingsnių – dalies gamybos procesų paskirstymas tarp Lenkijos ir Vokietijos. Kaip skelbiama, Bydgoščiuje jau pradėta gaminti tramvajų kėbulus Leipcigo viešojo transporto operatoriui, taip siekiant pagreitinti pristatymus ir stabilizuoti vykdomus projektus.

    Pastaraisiais mėnesiais, anot įmonės, vyko derybos su klientais, turinčiais galiojančias sutartis su HeiterBlick. „Pesa“ tvirtina, kad pateiktas užsakymų įgyvendinimo planas ir investicijų kryptis padėjo išlaikyti projektų tęstinumą ir sustiprinti užsakovų pasitikėjimą.

    „Derybų tikslas buvo ne tik išlaikyti užsakymus, bet ir paskatinti klientus pasinaudoti papildomų transporto priemonių pasirinkimo galimybėmis“, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ pardavimų vadovas Łukaszas Daszkiewiczius.

    Kodėl Vokietijos rinka tokia svarbi

    Vokietija yra viena konkurencingiausių viešojo transporto rinkų Europoje: čia daug miestų turi išplėtotus tramvajų tinklus, o vežėjai dažnai perka ne pavienius vagonus, o dideles partijas su keliolikos metų priežiūros įsipareigojimais. Gamintojams tai reiškia nuolatinį servisą, atsarginių dalių grandinę ir patikrintą gamybos kokybę.

    „Pesa“ tikisi, kad vietinė bazė Leipcige leis greičiau prisitaikyti prie techninių reikalavimų ir viešųjų pirkimų praktikos. Tuo pat metu įmonė kalba apie platesnį tikslą – suformuoti stipresnį „Urban“ segmento gamintoją, galintį pasiūlyti modernius ir energiją taupančius sprendimus Europos miestams.

    „Pesa“ nurodo, kad visoje Lenkijoje dirba beveik 4 000 darbuotojų, o HeiterBlick padaliniuose Leipcige ir Grinnoje – daugiau nei 200. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sandoris siejamas su ilgalaikiu akcininkų palaikymu ir pramonės plėtros ambicija, įskaitant naujų technologijų projektus.

  • Lenkija tampa intermodalinio transporto centru Europoje: „CLIP Group“ užbaigia du terminalus

    Intermodalas Lenkijoje įgauna pagreitį

    Lenkija vis dažniau įvardijama kaip viena svarbiausių intermodalinio transporto krypčių Europoje, o ne vien tranzito koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Šią tendenciją stiprina augančios krovinių apimtys, investicijos į terminalus ir didėjantis poreikis diversifikuoti tiekimo grandines.

    Poznanėje įsikūrusi logistikos bendrovė „CLIP Group“ skelbia baigianti du stambius projektus: intermodalinius terminalus Małaševičiuose ir Zabžėje. Pasak įmonės vadovės Agnieszkos Hipś, šių investicijų esmė yra ne vien greitesnis krovinių judėjimas, bet ir pridėtinė vertė, kuri gali likti šalies ekonomikoje.

    Małaševičiai: daugiau nei tranzitas

    Małaševičiai, esantys netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienos, jau seniai laikomi vienu reikšmingiausių geležinkelio vartų kroviniams, keliaujantiems tarp Azijos ir Europos. Čia svarbus ne tik krovinių pervežimas, bet ir tai, kas vyksta terminaluose: muitinimas, sandėliavimas, perkrovimas, komplektavimas ir paskirstymas.

    „Man atrodo, kad Lenkija jau tampa intermodaliniu Europos centru, o ne tik tranzito šalimi“, – sakė A. Hipś.

    Įmonė teigia, kad baigiamajame etape liko techniniai darbai ir formalūs infrastruktūros pripažinimo naudoti procesai. Toks modelis leidžia daliai į šalį atvykstančių krovinių „užsilikti“ ekonomikoje kaip paslaugų, darbo vietų, mokesčių ir vietinės logistikos paklausos grandinė.

    Rytų–Vakarų ašis vis dar veikia

    Po Rusijos karo prieš Ukrainą viešojoje erdvėje dažnai akcentuota, kad intermodalas Europoje turėtų persiorientuoti į Šiaurės–Pietų kryptį, daugiau remiantis jūrų uostais ir jų užnugariu. Vis dėlto logistika praktikoje dažnai juda ne pagal vieną scenarijų, o pagal rizikų ir kaštų balansą.

    „Norėčiau paneigti tezę, kad Rytų–Vakarų kryptis nebeveikia. Ji veikė visą laiką, o pastaruoju metu, dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, jos reikšmė net išaugo“, – sakė A. Hipś.

    Ekspertai pažymi, kad intermodalinių srautų pasirinkimą lemia keli veiksniai: geopolitinės rizikos, laivybos trikdžiai, draudimo kaštai, tiekimo grandinių perplanavimas ir Europos pramonės pastangos sumažinti priklausomybę nuo vieno maršruto. Todėl sausumos transporto alternatyvos Europoje išlieka aktualios, net ir esant ribojimams atskiruose ruožuose.

    Zabžė ir verslo lūkesčiai valstybei

    Antrasis „CLIP Group“ projektas Zabžėje orientuotas į pietinę Lenkijos dalį ir pramoninius regionus, kur svarbus greitas krovinių paskirstymas kelių ir geležinkelių tinklais. Bendrovė planuoja terminalo atidarymą rugsėjo 24 dieną ir ketina pabrėžti praktinę intermodalo naudą vežėjams.

    Intermodalinis modelis dažniausiai veikia taip: sunkvežimis atgabena puspriekabę ar konteinerį į terminalą, o ilgesnė kelionės dalis vyksta traukiniu. Tokia schema gali mažinti degalų sąnaudas, padėti spręsti vairuotojų trūkumo problemą ir sumažinti kelių apkrovą, ypač intensyviuose koridoriuose.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad intermodalas dažnai yra ilgalaikė investicija, o ne greito pelno sritis. Tam reikalinga stabili reguliacinė aplinka, prognozuojami mokesčiai ir aiškios taisyklės, nes infrastruktūros projektai planuojami dešimtmečiams.

    „Verslui labiausiai reikia nuspėjamumo ir paprastesnių taisyklių: mokesčių sistemos aiškumo, procedūrų stabilumo ir nuoseklių sprendimų“, – sakė A. Hipś.

    Tuo pat metu intermodaliniai terminalai vis dažniau vertinami ir kaip strateginis objektas, svarbus tiek ekonominiam atsparumui, tiek galimiems valstybės poreikiams krizės metu. Logistikos infrastruktūra, pasak rinkos dalyvių, tampa ne tik verslo įrankiu, bet ir platesnio saugumo architektūros dalimi.

  • Sevilijoje rastas Sorollos paveikslas atsidūrė Mursijoje: turistui įtarimų sukėlė DI atsakymas

    Sevilijoje rastas Sorollos paveikslas atsidūrė Mursijoje: turistui įtarimų sukėlė DI atsakymas

    Sevilijoje atsitiktinai gatvėje paliktas paveikslas netrukus atsidūrė už kelių šimtų kilometrų, Mursijoje. Vietos žiniasklaidos cituojamas 57 metų turistas pasakojo jį paėmęs todėl, kad patraukė rėmas, o ne pats kūrinys.

    Pasak vyro, šeštadienį apie 16.30 valandą jis pamatė, kaip kraustęsi žmonės trumpam padėjo paveikslą ant šaligatvio, o vėliau jis liko gulėti. Turistas kūrinį įsidėjo į pirkinių maišą ir nusinešė į viešbutį, tvirtindamas, kad tada net nesigilino, kas pavaizduota.

    Jau grįžęs namo Mursijoje jis ėmė abejoti, ar rankose neturi vertingesnio daikto, nei manė iš pradžių. Vyras teigė kreipęsis į dirbtinį intelektą, kuris esą nurodė, kad tai gali būti autentiškas ispano dailininko Joaquino Sorollos kūrinys.

    Šis atsakymas, anot turisto, paskatino pasidomėti ir meno rinka: jis sakė užsiminęs apie paveikslą aukcionų namams, kurie būtų galėję pasiūlyti kelis tūkstančius eurų. Tačiau tuo metu jis, kaip pats tikino, dar nežinojo, kad kūrinys jau ieškomas policijos, nes savininkai buvo pranešę apie dingimą.

    Policijai pradėjus aiškintis, kur dingo kraustymosi metu pamirštas paveikslas, istorija pasuko kita linkme. Sužinojęs, kad kūrinys turi savininkus ir yra oficialiai ieškomas, turistas susisiekė su pareigūnais ir paaiškino situaciją, pabrėždamas, kad tai buvęs radinys, o ne tyčinė vagystė.

    Skelbiama, kad pareigūnai paveikslą turi paimti iš vyro namų netoli Mursijos ir grąžinti savininkams. Pats turistas teigė telefonu bendravęs su paveikslo savininku, kuris pripažino, jog kūrinys buvo pamirštas skubant išvykti, o už sąžiningumą pažadėjo atsilyginti dovana.

    Meno ekspertai tokiose situacijose primena, kad radus galimai vertingą kūrinį svarbu kuo greičiau informuoti policiją ar savivaldybę, o ne bandyti jo parduoti. Pastaraisiais metais DI įrankiai vis dažniau naudojami pirminiam vaizdų atpažinimui, tačiau galutinę autentifikaciją vis tiek gali patvirtinti tik specialistai, įvertinę kilmę, dokumentus ir patį objektą.

  • KGHM investuoja į vietinį valdymo centrą: nauja sistema turi pagreitinti pramonės logistiką

    Kas pasikeitė KGHM geležinkeliuose?

    KGHM grupės bendrovė KGHM Linie Kolejowe pranešė pradėjusi eksploatuoti vietinį eismo valdymo centrą, kuris skirtas pramoninės geležinkelio infrastruktūros valdymui. Bendrovė akcentuoja, kad tai vienas moderniausių tokio tipo objektų Lenkijoje, turintis sustiprinti transporto valdymo efektyvumą ir saugą.

    Projektas pristatomas kaip dalis geležinkelio infrastruktūros modernizavimo programos, susietos su viso KGHM technologinio proceso grandine. Pramoninė geležinkelio logistika šiai grupei svarbi dėl žaliavų, koncentrato ir kitų medžiagų judėjimo tarp kasybos, perdirbimo ir lydyklų padalinių.

    Skaitmenizacija, sauga ir pralaidumas

    KGHM teigimu, naujasis centras reiškia pažangių skaitmeninių sprendimų įdiegimą, kurie leidžia tiksliau koordinuoti eismą ir greičiau reaguoti į sutrikimus. Tokie sprendimai pramonėje dažniausiai siejami su didesniu sistemos atsparumu, kai transporto grandinėje svarbus ne tik greitis, bet ir nepertraukiamas veikimas.

    Įmonė nurodo, kad modernizuota infrastruktūra sudaro sąlygas aptarnauti iki 600 metrų ilgio sąstatus ir leidžia didinti pervežimų efektyvumą. Pramoninėje logistikoje tai paprastai reiškia mažesnį reisų skaičių tam pačiam krovinių kiekiui ir stabilesnį tiekimą į gamybos padalinius.

    Kaip veiks naujasis valdymas?

    Pasak KGHM, vietiniame valdymo centre integruotas valdymas apima 7 valdymo zonas, 177 iešmų pavaras ir 11 pervažų sistemų. Tokia konsolidacija leidžia centralizuoti eismo kontrolę ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų, tarpusavyje silpnai susietų valdymo taškų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad modernizavimas turi tiesioginę reikšmę visos gamybos tęstinumui, nes pramoninės geležinkelio atšakos aptarnauja pagrindinę KGHM tiekimo grandinę. Tokiose sistemose didžiausią riziką kelia ne vien avarijos, bet ir trumpi, tačiau dažni sutrikimai, kurie gali sukelti grandininį poveikį gamybai.

    „Šis projektas yra svarbus žingsnis skaitmeninant pramonės logistiką ir gerinant geležinkelio transporto saugą“, – sakoma KGHM pranešime.

    Projektą įgyvendino Lenkijos įmonės Torpol ir Kombud. KGHM nurodo, kad įdiegta infrastruktūra ir skaitmeninis geležinkelio eismo valdymas turėtų tapti pagrindu tolesniam logistikos procesų automatizavimui artimiausiais metais.

  • Krokuvos Balicų oro uostas gerina rekordus: birželį 1 374 235 keleiviai, planas 15 mln iki 2026-ųjų

    Didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas Krokuvoje, vadinamas Kraków-Balice, birželio mėnesį aptarnavo 1 374 235 keleivius. Tai yra 16 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatas dar labiau sustiprina prognozes, kad artimiausiais metais oro uostas gali pasiekti naujus istorinius rekordus.

    Per pirmąjį metų pusmetį oro uostas jau aptarnavo 6 996 238 keleivius. Toks tempas rodo, kad tikslas auginti srautus iki 15 mln. keleivių per metus iki 2026 metų yra realistiškas, ypač turint omenyje tradiciškai stiprų vasaros sezoną.

    „Nuo metų pradžios oro uostas aptarnavo 6 996 238 keleivius, o liepą ir rugpjūtį kartu galime aptarnauti net iki 3 mln. žmonių“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukasz Strutyński.

    Vasaros skrydžių programa apima 172 maršrutus į 118 miestų 38 šalyse. Tarp akcentuojamų naujovių minimi PLL LOT skrydžiai į Madridą, Barseloną, Romą ir Gdanską, o žemų sąnaudų vežėjai plečia krypčių sąrašą, atliepdami išaugusią paklausą poilsinėms ir miestų kelionių kryptims.

    Oro uostas taip pat stiprina procesus keliaujantiems už Šengeno ribų. Birželį pasienio tarnyba čia įrengė penkias papildomas keleivių patikros vietas su biometrinių nuotraukų kameromis, kad eilės piko metu būtų trumpesnės, ypač skrendant į Jungtinę Karalystę ar tokias kryptis kaip Turkija, Izraelis, Balkanų šalys.

    Dar viena kryptis – pagalba keliautojams, kurie prieš pat skrydį susiduria su dokumentų problema. Oro uoste jau dvejus metus veikia laikinojo paso išdavimo punktas, skirtas tiems, kurių dokumentai baigė galioti, buvo pamesti ar pavogti.

    Skelbiama, kad nuo 2024 metų birželio išduota apie 6 000 vienkartinei kelionei skirtų laikinųjų pasų. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama per atostogų sezoną, kai keliautojų srautai ir skrydžių intensyvumas pasiekia metinį piką.

  • Kas toliau dėl TVN savininko sandorio? „Paramount“ siūlo nuolaidas, sprendimo terminas nukeltas

    Europos Komisija tęsia konkurencijos vertinimą dėl „Paramount“ planuojamo sandorio, susijusio su „Warner Bros. Discovery“ grupe, kuriai Lenkijoje priklauso ir TVN. Reguliuotojas aiškinasi, ar toks sujungimas nepakenktų konkurencijai Europos žiniasklaidos ir transliacijų rinkose.

    Kaip matyti iš Europos Komisijos viešų procedūrinių įrašų, „Paramount“ pateikė vadinamuosius įsipareigojimus, kuriais siekiama išsklaidyti institucijos abejones. Dėl to sprendimo priėmimo terminas buvo perstumtas iš liepos 7 dienos į liepos 22 dieną.

    Tokiose bylose Europos Komisija paprastai vertina kelias rizikas: ar susijungimas nepadidins rinkos galios turinio licencijavimo srityje, ar nebus ribojama prieiga prie filmų ir serialų platinimo, taip pat ar nebus sudaromos blogesnės sąlygos Europos kino teatrams, televizijoms ir srautinių transliacijų platformoms.

    „Esame įsitikinę, kad šie įsipareigojimai tiesiogiai ir visapusiškai atsako į pirminėje Komisijos analizėje iškeltus klausimus ir padės laiku gauti patvirtinimą“, – sakė „Paramount“ atstovas.

    Remiantis viešai aptariama informacija, vienas iš galimų sprendimų variantų siejamas su tam tikrų bendradarbiavimo modelių peržiūra filmų platinimo grandinėje. Tokie žingsniai dažnai taikomi siekiant sumažinti koncentracijos poveikį rinkai ir išlaikyti daugiau pasirinkimo partneriams Europoje.

    „Paramount“ portfelyje yra tokie prekių ženklai kaip „Paramount Pictures“, CBS, „Nickelodeon“, MTV ir platforma „Paramount+“. „Warner Bros. Discovery“ valdo HBO, platformą „Max“, CNN, „Warner Bros. Studios“, „Discovery Channel“ bei „Cartoon Network“, o Lenkijoje – TVN.

    Pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles Europos Komisija gali sandorį patvirtinti be sąlygų, patvirtinti su įsipareigojimais arba pradėti išsamesnį tyrimą, jei matytų riziką, kad po sujungimo būtų reikšmingai apribota konkurencija. Praktikoje būtent įsipareigojimai dažnai tampa kompromisu, leidžiančiu sandoriams judėti pirmyn, bet kartu nustatyti aiškias ribas dėl platinimo, licencijavimo ar prieigos prie turinio.

    Lygiagrečiai procesai vyksta ir Jungtinėse Valstijose, kur sandoriai žiniasklaidos sektoriuje neretai sulaukia kelių institucijų dėmesio. Net ir gavus federalinių institucijų pritarimą, tam tikrais atvejais papildomų klausimų gali kelti atskirų valstijų pareigūnai, todėl galutinė reguliacinė trajektorija kartais išlieka ne iki galo nuspėjama.

  • Lenkijos šilumos ūkio žalia transformacija: „ECO Jelenia Góra“ jungiasi į Danijos projektą

    Lenkijos šilumos ūkio bendrovės įsitraukia į tarptautinę iniciatyvą, kuria siekiama paspartinti sektoriaus žalią transformaciją ir mažinti iškastinio kuro dalį centralizuotame šilumos tiekime. Jelenia Gūra tapo vienu iš trijų miestų, kuriuose bandoma praktiškai pritaikyti Danijos patirtį ir planavimo modelius.

    Projektas vykdomas pagal programą Strateginė energetikos partnerystė Lenkijoje, o finansavimą jam skiria Danijos energetikos agentūra. Įgyvendinime dalyvauja Danijos šilumos ūkio taryba ir šildymo bei vėdinimo konsultantai „Gullev DH Advisory“.

    Pagrindinis tikslas – sustiprinti ilgalaikę, strategišką šilumos tiekėjų, savivaldybių ir kitų vietos dalyvių partnerystę, kad miestai galėtų rengti realistiškus, integruotus ir įgyvendinamus šilumos ūkio planus. Daug dėmesio skiriama žinių mainams, praktiniam dialogui ir sprendimų pritaikymui vietos sąlygoms.

    Studijų vizitas Jelenia Gūroje

    Danijos institucijų atstovai ir sektoriaus ekspertai lankėsi „ECO Jelenia Góra“ elektrinėje, kur susitikimas tapo pirmuoju žingsniu kuriant ilgalaikę partnerystę. Aptarta, kaip Danijoje savivaldybės ir šilumos įmonės derina investicijas, kainodarą, vartotojų interesus ir klimatinius tikslus.

    „Norime pasinaudoti Danijos partnerių patirtimi, nes jie šilumos ūkio transformaciją pradėjo gerokai anksčiau. Jų žinios gali padėti mums patikrinti ir patobulinti dekarbonizacijos kelią, kad klimato tikslus pasiektume užtikrindami gyventojams patikimą šilumos tiekimą“, – sakė „ECO Jelenia Góra“ vadovė Katarzyna Graboś.

    Jelenia Gūra projekte dalyvauja kartu su Grudziondzu ir Liubinu. Programoje taip pat remiamasi ankstesnių transformacijos veiksmų patirtimi kituose Lenkijos miestuose, kur dažnai lemiamu veiksniu tampa savivaldybės ir šilumos tiekėjo gebėjimas veikti kaip viena komanda.

    Partnerystė su savivaldybe ir vietos įmonėmis

    Susitikime dalyvavo miesto valdžios atstovai, didžiausi šilumos vartotojai ir įmonės, kurios ateityje galėtų tiekti atliekines energijos srautus į centralizuoto šildymo sistemą. Tokie šaltiniai – pavyzdžiui, nuotekų valyklų ar pramonės perteklinė šiluma – laikomi vienu iš praktiškiausių būdų mažinti emisijas miestuose.

    „Šiuo metu apie 30 proc. Jelenia Gūros gyventojų naudojasi įmonės tiekiama šiluma ir karštu vandeniu. Mums svarbu, kad ši partnerystė būtų naudinga ir įmonei, ir visų pirma gyventojams“, – sakė Jelenia Gūros meras Jerzy Łużniak.

    Diskusijose pabrėžta, kad technologinės investicijos, tokios kaip katilinių modernizavimas ar tinklų atnaujinimas, nebus pakankamos be aiškaus savivaldos vaidmens. Miesto įmonės ir įstaigos gali tapti svarbiais partneriais, padedančiais sukurti žemesnės emisijos šilumos tiekimo miksą ir sumažinti priklausomybę nuo brangstančio iškastinio kuro.

    Patirtis regione ir kogeneracijos vaidmuo

    „ECO“ grupės atstovai pabrėžia, kad Jelenia Gūros iniciatyva yra platesnių tarptautinių veiklų dalis, apimanti ir kitus Vidurio bei Rytų Europos miestus. Tarp minimų krypčių – darbas su projektais Bukarešte, Zagrebe ir Vilniuje, kur keičiamasi modernizavimo sprendimais bei planavimo praktikomis.

    Danijos ekspertai teigiamai įvertino iki šiol „ECO Jelenia Góra“ įgyvendintas priemones, tarp jų – investicijas į didelio naudingumo dujinę kogeneraciją, kai vienu metu gaminama šiluma ir elektra. Kartu akcentuota, kad tikra sektoriaus transformacija paprastai reikalauja ir technologijų, ir politinio nuoseklumo, ir plataus vietos dalyvių sutarimo.

    „ECO Jelenia Góra“ priklauso „ECO“ kapitalo grupei, įkurtai 2009 metais. Grupę sudaro šilumos ūkio įmonės Opolėje, Malborke, Kutne, Jelenia Gūroje ir Tarnobžege bei dukterinės bendrovės, vykdančios investicijų įgyvendinimą, kuro tiekimą ir kogeneracijos projektų plėtrą.

  • JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    Sprendimas artėja

    JAV Federalinis rezervų bankas per artimiausias keturias savaites turėtų apsispręsti, ar kelti bazines palūkanų normas. Tai Europos Centrinio Banko forume Sintroje (Portugalija) pareiškė JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, posėdyje laukia diskusija, tačiau iš anksto nebuvo duota aiškių užuominų, kuria kryptimi pasisuks sprendimas. Investuotojams tai svarbu, nes net ir menkiausi signalai dėl palūkanų dažnai pajudina akcijų, obligacijų ir valiutų rinkas.

    „Kai tik įeisime į tą kambarį ir uždarysime duris, mūsų laukia rimta diskusija“, – sakė Kevinas Warshas.

    Infliacija ir energija išlieka rizika

    Centrinių bankų sprendimus šiuo metu labiausiai lemia infliacijos trajektorija ir rizikos, susijusios su energijos kainomis. Europoje pastaruoju metu infliacijos spaudimą didino įtampos Artimuosiuose Rytuose padariniai, todėl Europos Centrinis Bankas birželio 11 dieną pakėlė palūkanų normas.

    Nors derybos tarp JAV ir Irano rinkoms suteikė daugiau ramybės, Europos Centrinio Banko modeliavimas rodo, kad infliacija euro zonoje gali negrįžti prie 2 proc. tikslo iki 2027 metų. JAV centrinis bankas taip pat siekia 2 proc. ilgalaikės infliacijos, tačiau iki šiol palūkanas laikė stabilias.

    DI bumas keičia skaičiavimus

    Kevinas Warshas pabrėžė, kad infliaciją formuoja ne vien energijos kainos: vis didesnę reikšmę įgauna investicijų bumas, kurį skatina dirbtinis intelektas. Jo vertinimu, įmonės sparčiai didina kapitalo išlaidas, tikėdamosi produktyvumo augimo ir didesnės ekonomikos pasiūlos.

    Jei investicijos į DI infrastruktūrą ir susijusias technologijas iš tiesų padidins ekonomikos pajėgumus, tai gali reikšti mažesnį kainų spaudimą ilguoju laikotarpiu. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tokios investicijos gali kelti paklausą, didinti darbo jėgos ir energijos poreikį, todėl centriniai bankai turi įvertinti, ar šis impulsas taps papildomu infliacijos šaltiniu.

    „DI šokas skatina kapitalo išlaidų bumą, o mūsų užduotis yra įvertinti, ar tai infliaciška, ar ne“, – sakė Kevinas Warshas.

    Analitikams ir rinkoms artėjantis Federalinio rezervų banko sprendimas svarbus ir dėl to, kad palūkanų kryptis JAV dažnai persiduoda visam pasauliui: brangesnis skolinimasis veikia būsto rinką, verslo investicijas, vartojimą ir valdžios skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to ateinančios savaitės bus ypač jautrios naujiems duomenims apie infliaciją, užimtumą ir ekonomikos augimą.

  • Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Nepriklausomas platintojas „Neon“ įsigijo režisieriaus Luca Guadagnino dramą „Artificial“, pasakojančią apie Samą Altmaną ir „OpenAI“. Sandoris įvyko po to, kai „Amazon MGM Studios“ netikėtai atsisakė beveik užbaigto projekto.

    Holivude šis sprendimas siejamas su „Amazon“ ir „OpenAI“ strategine partneryste, kurios vertė siekia apie 46 mlrd. eurų. Nors „Amazon“ tvirtino, kad filmui tiesiog labiau tiktų kitas platintojas, industrijoje tai vertinama kaip interesų konflikto ir reputacijos rizikos klausimas.

    Kas pasakojama filme „Artificial“

    Juostoje Andrew Garfieldas vaidina Samą Altmaną, Monica Barbaro – buvusią „OpenAI“ technologijų vadovę Mirą Murati, o Yura Borisovas – vieną iš įkūrėjų Ilyą Sutskeverį. Filme taip pat rodomas Elonas Muskas, kurį įkūnija Ike Barinholtzas.

    Siužeto ašis – 2023 metais įvykęs chaotiškas savaitgalis, kai „OpenAI“ valdyba atleido Altmaną, tačiau po kelių dienų jis buvo grąžintas į pareigas. Šis epizodas laikomas vienu ryškiausių DI industrijos valdymo krizės pavyzdžių, parodžiusiu, kokia trapi gali būti pusiausvyra tarp inovacijų, saugumo ir verslo interesų.

    Kodėl „Amazon“ pasitraukė

    „Amazon MGM Studios“ atsisakymas įvyko netrukus po to, kai „Amazon“ ir „OpenAI“ paskelbė apie kelių etapų partnerystę, kurios bendra vertė vertinama apie 46 mlrd. eurų. Pagal viešai aptarinėjamas sąlygas dalis investicijų siejama su pasiektais technologiniais rodikliais ir galimu „OpenAI“ akcijų platinimu biržoje.

    Partnerystė sustiprino ir technologinę priklausomybę, nes „OpenAI“ plečia infrastruktūrą debesijos paslaugose, o „Amazon Web Services“ tampa vienu svarbiausių kanalų, per kuriuos įmonės gali pasiekti „OpenAI“ verslo sprendimus. Tokiame fone filmas, galintis nepalankiai vaizduoti pagrindinius veikėjus, „Amazon“ tampa ypač jautriu reputaciniu klausimu.

    „Amazon“ viešai neigė, kad sprendimą lėmė filmo tema ar galimai nepalankus Altmano portretas. Vis dėlto industrijoje tai vertinama kaip signalas, kad didžiųjų technologijų ir pramogų verslo sandoriai vis dažniau daro tiesioginę įtaką turinio sprendimams.

    Neon planai ir platesnis kontekstas

    „Neon“ pranešė ketinanti stumti „Artificial“ į apdovanojimų sezoną, o premjeros vieta ir laikas dar derinami. Bendrovė pastaraisiais metais sustiprino pozicijas autorinio kino rinkoje ir dažnai rizikuoja su aštresnėmis, visuomenę skaldančiomis temomis.

    Testinėse peržiūrose filmas apibūdinamas kaip niūrus ir keliantis nerimą dėl žmonijos ateities, o pagrindiniai technologijų pasaulio veikėjai esą vaizduojami mažai simpatiškai. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai DI bumas žadina ne tik susižavėjimą, bet ir augantį visuomenės klausimą, kas iš tiesų valdo transformuojančias technologijas ir kokia kaina jos diegiamos.

    Pats režisierius Luca Guadagnino viešai yra sakęs, kad istorija atspindi didesnį procesą, kai nedidelė technologijų lyderių grupė įgauna neproporcingą įtaką. Ši įtampa tarp kūrybinės laisvės, investuotojų interesų ir technologijų milžinų galios, panašu, taps viena svarbiausių temų ne tik kine, bet ir viešojoje politikoje artimiausiais metais.

    „OpenAI“ tuo metu ruošiasi galimam įžengimui į biržą, o rinkoje svarstoma, kad įmonės vertė galėtų siekti apie 745 mlrd. eurų. Jei taip įvyktų, tai būtų vienas didžiausių technologijų sektoriaus akcijų platinimų istorijoje, dar labiau padidinantis spaudimą tiek „OpenAI“ vadovybei, tiek jos partneriams.

    „Filmą apie tai, kas valdo transformuojančią technologiją, galiausiai pradėjo valdyti ta pati realybė, apie kurią jis pasakoja“, – sakė vienas iš projekto kūrybai artimų šaltinių.