CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI keičia fotografijos ribas: apdovanota menininkė Nóra Bereczki atvirai apie kūrybą ir mokyklas

    DI keičia fotografijos ribas: apdovanota menininkė Nóra Bereczki atvirai apie kūrybą ir mokyklas

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš nišinės technologijos tapo kasdienybe, kuri keičia ne tik verslą ar mediciną, bet ir vizualiuosius menus. Kūrėjai vis dažniau pasitelkia vaizdų generavimo modelius, o kartu stiprėja diskusija, kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, dirbanti slapyvardžiu Digital Umami, išgarsėjo socialiniuose tinkluose serijomis, kuriose DI pagalba atgaivina vengrų poetus ir rašytojus. 2026 metais ji laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą, kuriame varžėsi apie 52 000 dalyvių, ir gavo maždaug 85 000 eurų pagrindinį prizą.

    Kaip gimsta DI vaizdas

    Apdovanota serija „Dolce Impossible“ įkvėpta Viduržemio jūros vasaros: atostogų scenos joje atpažįstamos daugeliui, tačiau kiekvieną kadrą papildo sąmoningai įterpta siurrealistinė detalė. Pasak menininkės, toks rezultatas atsiranda ne iš atsitiktinumo, o iš nuoseklaus darbo su idėja, kompozicija ir šviesa.

    N. Bereczki pabrėžia, kad DI jai nepakeitė fotografijos, o tapo papildomu instrumentu. Ji derina analoginę ir skaitmeninę fotografiją su generuojamais vaizdais, o kiekvieną kartą renkasi priemonę pagal sumanymą, o ne pagal madas.

    „Svarbu ne tai, ar įrankis dirbtinis, o tai, ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Kūrybos procese esminiu ji laiko autoriaus kontrolę: aiškiai apibrėžtą viziją ir iteracijas, kai rezultatas tikslinamas keliais etapais. Ilgas aprašas pats savaime, anot jos, negarantuoja kokybės, o per daug nurodymų gali net pabloginti rezultatą, nes skirtingi modeliai tekstą interpretuoja nevienodai.

    Kada prasideda menas, o kada tik turinys

    Menininkė atkreipia dėmesį, kad techninis slenkstis šiandien itin žemas: įspūdingą vaizdą galima gauti per kelias sekundes, todėl internete daugėja masiškai gaminamo žemos kokybės turinio. Būtent dėl šios priežasties, jos vertinimu, labiausiai išsiskiria tie, kurie turi vizualinės kalbos pagrindus ir geba kryptingai valdyti rezultatą.

    Ji teigia pastebinti, kad tarptautinėje scenoje ryškūs DI kūrėjai dažnai ateina iš fotografijos, kino, grafikos ar dailės. Tokia patirtis padeda ne tik sukurti gražų kadrą, bet ir papasakoti istoriją, suvaldyti ritmą bei emociją.

    DI mokyklose ir darbo rinkoje

    N. Bereczki sako, kad DI gali būti naudingas mokymosi procese, tačiau pirmiausia reikia pasirengti patiems mokytojams. Jos vertinimu, svarbu ne vien praktiniai įgūdžiai, bet ir supratimas, kada DI tinka, kaip tikrinti atsakymus, kokios kyla autorių teisių, duomenų apsaugos ir etikos rizikos.

    Kalbėdama apie vaikų naudojimą namuose, ji akcentuoja pamatinių kompetencijų svarbą: gebėjimą mokytis savarankiškai, kritiškai vertinti informaciją ir suprasti, kaip veikia DI. Tik tuomet, pasak menininkės, atsiveria personalizuoto mokymosi galimybės, kai ta pati tema paaiškinama skirtingais būdais ir pritaikoma prie tempo.

    Darbo rinkos tema kūrėja ragina neignoruoti pokyčių: kai kurios profesijos jaučia spaudimą, bet kartu atsiranda ir naujų vaidmenų. Ji pabrėžia, kad prisitaikymui lemiami tampa nuolatinis mokymasis, technologinis raštingumas ir gebėjimas perkelti patirtį į naujas užduotis.

    Nors DI įrankiai tampa vis įtikinamesni ir sunkiau atskirti tikrą vaizdą nuo sugeneruoto, menininkė ragina nepainioti technologijos su asmenybe. Jos požiūriu, kūrybinė intencija, sprendimų priėmimas ir atsakomybė privalo likti žmogui, o DI turi būti aiškiai suvokiamas kaip įrankis.

  • Baigiasi elektros kainų „įšaldymas“: didmeninės kainos kyla, o sąskaitų smūgis dar tik artėja

    Lenkijoje administracinis elektros kainų ribojimas pamažu traukiasi, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad vartotojai tik dabar pradės jausti tikrąją pokyčių kainą. Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose energetikos atstovai kalbėjo apie augančias didmenines elektros ir dujų kainas bei CO2 taršos leidimų brangimą.

    Valstybės energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis teigė, kad situacija didmeninėje rinkoje šiuo metu atrodo stabili, tačiau vien trumpalaikių kainų stebėjimo nepakanka. Anot jo, ruošiama ilgalaikė energetikos politika iki 2050 metų ir atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato planas, kuriuose prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai, tinklų modernizavimui ir elektrifikacijai.

    Diskusijoje skambėjo ir itin ambicingi investicijų mastai. Pasak K. Wojnarowskio, per artimiausius keliolika metų investicijos į energetiką gali siekti apie 230 milijardų eurų, o valdžios tikslas yra mažesnės galutinės kainos vartotojams ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Lenkijos energijos biržos vadovas Piotras Listwońis atkreipė dėmesį, kad pastarieji mėnesiai atnešė didmeninių elektros ir dujų kainų augimą. Jo teigimu, dujų brangimas persiduoda elektros kainoms, o papildomą spaudimą daro CO2 taršos leidimų kaina, kuri 2026 metais buvo pastebimai pakilusi.

    Jis taip pat akcentavo pasikeitusį prekybos modelį: kai dujos brangsta, rinkos dalyviai dažniau renkasi trumpalaikius sandorius, o elektros rinkoje, priešingai, aktyviau naudojami ilgesnio laikotarpio kontraktai. Tai, anot jo, didina kainų svyravimo riziką ir apsunkina planavimą tiek tiekėjams, tiek dideliems vartotojams.

    Ar kainų ribojimas padėjo?

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis kainų „įšaldymo“ politiką vertino kritiškai. Jo nuomone, kompensacijų mechanizmai dažnai virsta neefektyvia pinigų perskirstymo schema, kuri nekuria ilgalaikių sprendimų.

    „Nematau jokių teigiamų dalykų, nes kainų įšaldymas yra pinigų ištraukimas iš dešinės kišenės, kad būtų įdėta į kairę, tik ne tiek pat, o gerokai mažiau“, – sakė G. Onichimowskis.

    Jo teigimu, vietoje dirbtinai palaikomų tarifų reikia skatinti vartotojų lankstumą, kad elektra būtų vartojama tada, kai jos daug ir ji pigesnė. Tam būtinos išmanesnės apskaitos priemonės, dinaminiai tarifai ir energijos kaupikliai, kurie ypač svarbūs augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai.

    Dinaminiai tarifai ir kaupikliai

    Įmonių „Bankilo Obrót“ ir „Pstryk Energy Group“ vadovas Mirosławas Bielińskis teigė, kad po kainų ribojimo laikotarpio rinka formaliai „atšilo“, tačiau dalis struktūrinių barjerų liko. Jo nuomone, didžiausias potencialas slypi dinaminėse kainose ir energijos kaupikliuose, kurie leistų vartotojams pigiai įsikrauti energiją mažų kainų valandomis ir daugiau sutaupyti piko metu.

    „Prieš kainų įšaldymą rinka buvo užbetonuota, vėliau įšaldyta. Ji buvo atšildyta, bet betonas liko ir tai yra didelė kliūtis lankstesniems tarifams“, – sakė M. Bielińskis.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad lankstumo priemonės neturėtų būti skirtos tik vienai vartotojų grupei, o aiškesnės taisyklės ir vienodesnės teisės prie prijungimo tinklui galėtų paskatinti platesnį dalyvavimą rinkoje, įskaitant daugiabučių gyventojus.

    Konkurencija, duomenys ir CSIRE

    Rinkos dalyviai konferencijoje aptarė ir didesnės konkurencijos klausimą. P. Listwońis aiškino, kad didesnė prekyba per biržą paprastai didina rinkos likvidumą, mažina kainų skirtumus ir pagerina skaidrumą, o tai svarbu ir galutinių tiekėjų konkurencijai.

    Vienu iš kertinių projektų įvardytas CSIRE, kuris turi pagerinti duomenų apsikeitimą energetikos rinkoje ir supaprastinti tiekėjo keitimą. Anot diskusijos dalyvių, dinaminiai tarifai realiai veiks tik tada, kai vartotojai gaus aiškius ir detalius duomenis apie savo suvartojimą.

    Parama pramonei ir ilgas perėjimas

    Audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ partneris Sławomiras Czajka atkreipė dėmesį, kad kainų ribojimo pabaiga nereiškia, jog valstybės įsikišimas visiškai baigėsi. Jo vertinimu, dalis pagalbos persikėlė į priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, kurios susiduria su tarptautinės konkurencijos spaudimu.

    Jo teigimu, ankstesniais metais kompensacijoms pramonei buvo skirta apie 1,3 milijardo eurų, o naujuose planuose numatomi papildomi paramos paketai, kurie turėtų būti siejami su dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumu ir investicijomis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto jis pabrėžė, kad atrankos kriterijai turi būti aiškesni, kad panašaus profilio įmonės nebūtų traktuojamos skirtingai.

    Kalbant apie ilgalaikį miksą, Lenkijos valdžia deklaruoja kryptį į atsinaujinančius išteklius ir branduolinę energetiką, pirmąjį reaktorių planuojant 2036 metais. Tačiau konferencijos dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu daug lems didmeninių kainų dinamika, tinklų modernizavimas, kaupiklių plėtra ir tai, kaip greitai vartotojams bus pasiūlyti realiai veikiantys dinaminiai tarifai.

  • „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    DI pažadai ir smulkaus verslo skepticizmas

    Europos mažos ir vidutinės įmonės vis dažniau klausia, ar dirbtinis intelektas iš tiesų kuria vertę, ar tik kelia triukšmą. Praktikoje sprendimus lemia ne skambios deklaracijos, o tai, ar įrankiai padeda mažinti kaštus, klaidas ir riziką.

    Tiekimo grandinėse klaidos brangiai kainuoja, nes pasirinkimas priklauso ne vien nuo kainos. Verslui svarbūs ir kokybės rodikliai, atitiktis reikalavimams, logistikos patikimumas bei pristatymo terminai.

    „Alibaba.com“ DI: mažiau spėjimų, daugiau patikros

    „Alibaba.com“ prezidentas Kuo Zhang savo komentare teigia, kad platformos DI kuriamas remiantis realiais prekybos duomenimis, o ne bendrais interneto tekstais. Tokia kryptis siejama su mažesne klaidinančių atsakymų rizika ir didesniu sprendimų patikimumu B2B pirkimuose.

    Pasak jo, rekomenduodama tiekėją sistema tikrina sertifikatus ir dokumentus, vertina atitiktį reglamentams, skaičiuoja pilną įsigijimo kainą ir padeda su prekių kodais muitinei. Tai turėtų mažinti tikimybę, kad verslas pasirinks netinkamą partnerį ir vėliau patirs papildomų išlaidų.

    „Prekybos ateitis priklausys ne ryškiausiam modeliui, o patikimiausiam. Ir ta ateitis prasideda dabar“, – sakė Kuo Zhang.

    Kas yra „AI Mode“ ir kuo jis svarbus

    „Alibaba.com“ planuoja gruodį pristatyti naują funkciją „AI Mode“, kuri turėtų veikti agentinio DI principu. Tai reiškia, kad įrankis ne tik atsako į užklausą, bet ir atlieka kelis nuoseklius veiksmus: analizuoja techninius failus, lygina variantus ir pateikia labiausiai tinkančius sprendimus.

    Pavyzdžiui, pirkėjas galėtų natūralia kalba paklausti, kas pagamintų biologiškai suyrančią pakuotę su reikiamu sertifikatu ir pristatytų per nustatytą laiką. Sistema, kaip teigiama, palygintų kainodarą, gamybinius pajėgumus, terminus ir atitiktį reikalavimams.

    Smulkiam verslui tai aktualu dėl ribotų žmogiškųjų išteklių. Įmonėms, neturinčioms pirkimų specialisto, tokie sprendimai gali sutrumpinti tiekėjų atranką ir sumažinti riziką, tačiau galutinė atsakomybė už sprendimą vis tiek lieka verslui.

    Kontekstas Europoje taip pat keičiasi: Europos Sąjungoje įsigalioja DI aktas, o tai reiškia aiškesnes taisykles, kam ir kaip DI gali būti taikomas, kokie reikalavimai keliami rizikingoms sistemoms. Verslui tai svarbu dėl atitikties, duomenų valdymo ir atsakomybės klausimų.

  • Duomenų centrų bumas Europoje: kur samdymas šovė labiausiai ir kodėl algos gerokai didesnės?

    Duomenų centrų bumas Europoje: kur samdymas šovė labiausiai ir kodėl algos gerokai didesnės?

    Duomenų centrų paklausa Europoje sparčiai auga, o kartu ryškėja ir nauja tendencija darbo rinkoje: šio sektoriaus įmonės skelbia vis daugiau darbo pasiūlymų ir dažnai siūlo didesnį atlyginimą nei analogiškose pozicijose kitose srityse. Augimą labiausiai kaitina dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, kurioms reikia vis daugiau skaičiavimo galios, elektros ir specializuotos infrastruktūros.

    Remiantis pasaulinės įdarbinimo platformos Indeed duomenimis, 2026 metų rugpjūtį duomenų centrų darbo skelbimų lygis 10 Europos ekonomikų jau buvo aukščiau nei iki pandemijos. Tuo pat metu kiti technologijų sektoriaus skelbimai daugelyje šalių dar nebuvo grįžę į ankstesnį lygį, todėl atotrūkis tarp duomenų centrų ir likusios technologijų rinkos tapo ypač pastebimas.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausias šuolis fiksuotas Ispanijoje, Italijoje ir Airijoje. Indeed indeksuojant skelbimų skaičių pagal 2019 metų gruodžio–2020 metų vasario vidurkį, šių šalių rodikliai 2026 metų rugpjūtį viršijo 200 punktų, tai reiškia, kad paklausa darbui duomenų centruose daugiau nei padvigubėjo.

    Ispanijoje indeksas siekė 260, Italijoje 237, Airijoje 210. Reikšmingesnis augimas matomas ir Nyderlanduose, Lenkijoje bei Šveicarijoje, nors ten pokytis buvo mažesnis, bet stabilus ir gerokai viršijo bendrą darbo skelbimų dinamiką.

    Indeed ekonomistai Aubrey Woessner ir tyrimų vadovas Pawel Adrjan pabrėžė, kad Ispanija ir Italija augo nuo žemesnės bazės, todėl dvigubėjimas čia labiau tikėtinas. Jų vertinimu, šiose šalyse matyti nauji DI orientuoti projektai ir infrastruktūros plėtra ne vien tradiciniuose didmiesčių mazguose, bet ir naujose lokacijose.

    „Ispanijoje ir Italijoje daugėja naujų DI projektų, o plėtra vis dažniau vyksta ne tradiciniuose centruose, o naujose vietovėse“, – sakė Aubrey Woessner ir Pawel Adrjan.

    Kodėl duomenų centruose moka daugiau?

    Vienas ryškiausių tyrimo aspektų yra atlygio priedas. Indeed skelbimuose matyti, kad duomenų centrų sektoriuje siūlomi atlyginimai daugeliu atvejų didesni nei toms pačioms profesijoms kituose sektoriuose toje pačioje šalyje, o tokia persvara fiksuota beveik visose lygintose šalių ir pareigybių kombinacijose.

    Italijoje duomenų centrų darbdaviai išsiskyrė didžiausiais skirtumais: vadovavimo pozicijose siūlomas atlygis buvo apie 65 proc. didesnis, o montavimo ir priežiūros darbuose apie 50 proc. didesnis nei už analogišką darbą kituose sektoriuose. Jungtinėje Karalystėje vadovų pozicijų atlygis buvo maždaug 49 proc. didesnis, o Vokietijoje montavimo ir priežiūros darbuose apie 36 proc. didesnis.

    Ekspertų aiškinimu, didesnį atlygį lemia konkurencija dėl tų pačių specialistų, kurių reikia ir kitoms sritims, įgyvendinančioms skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Be to, duomenų centrai dažniau reikalauja platesnio techninių ir skaitmeninių kompetencijų spektro, o dalyje pozicijų ryškesnis ir anglų kalbos poreikis, ypač tarptautinių projektų aplinkoje.

    „Duomenų centrų skelbimuose dažniau prašoma daugiau įgūdžių, o didesnis atlygis padeda greičiau pritraukti žmones ir neatsilikti nuo projektų grafikų“, – sakė Aubrey Woessner ir Pawel Adrjan.

    Kokios pozicijos dominuoja?

    Darbo skelbimų struktūra rodo dvi lygiagrečias kryptis: tęsiamą esamų duomenų saugyklų ir debesijos objektų aptarnavimą bei augantį naujų, DI skaičiavimams skirtų pajėgumų statybų ciklą. Dėl to duomenų centrų sektoriuje vienu metu reikalingi tiek informacinių technologijų, tiek inžineriniai, tiek projektų valdymo gebėjimai.

    Didžiausią dalį skelbimų sudaro IT infrastruktūros, operacijų ir palaikymo pozicijos, programinės įrangos kūrimas, vadovavimas, montavimas ir priežiūra bei projektų valdymas. Nors absoliutus skelbimų skaičius auga, daugelyje šalių duomenų centrų rolės vis dar sudaro apie 1 proc. ar mažiau visų darbo skelbimų, tačiau Airija išsiskiria: ten beveik 5 proc. skelbimų jau tiesiogiai mini duomenų centrus.

    Analitikai prognozuoja, kad augimo fazė gali tęstis, nes Europos Sąjunga yra įvardijusi tikslą per artimiausius penkerius–septynerius metus reikšmingai didinti duomenų centrų pajėgumus. Tačiau kartu didėja rizika, kad kvalifikuotų specialistų stoka taps rimtu stabdžiu, nes techninių kompetencijų trūkumas daugelyje Europos darbo rinkų buvo fiksuojamas dar iki dabartinio duomenų centrų plėtros tempo.

  • Mažai kam žinoma „Soitec“ tyliai maitina lustų bumą: jos technologijos jau jūsų telefone

    Mažai kam žinoma „Soitec“ tyliai maitina lustų bumą: jos technologijos jau jūsų telefone

    Alpių „Silicio slėnis“

    Netoli Grenoblio, Grėsivodano slėnyje, kasmet pagaminami milijonai itin sudėtingų silicio plokštelių, kurios tampa šiuolaikinių mikroschemų pagrindu. Regionas dėl laboratorijų, universitetų ir pramonės koncentracijos neretai vadinamas Alpių Silicio slėniu.

    Šių plokštelių gamyboje išsiskiria Prancūzijos bendrovė „Soitec“, plačiajai visuomenei menkai žinoma, tačiau laikoma viena svarbiausių pažangių puslaidininkių substratų tiekėjų. Tokie substratai naudojami nuo išmaniųjų telefonų iki automobilių elektronikos ir didžiųjų duomenų centrų.

    Kas yra „Soitec“ ir ką ji daro

    „Soitec“ atsirado prieš 33 metus, išaugusi iš technologijos, sukurtos Prancūzijos tyrimų ekosistemoje, siejamoje su CEA-Leti. Nuo keliolikos žmonių komandos bendrovė išaugo iki daugiau nei 2 000 darbuotojų ir yra sukaupusi per 4 700 galiojančių patentų visame pasaulyje.

    Bendrovė gamina pažangius substratus, tai yra itin aukštos kokybės silicio plokšteles, ant kurių vėliau formuojami pažangūs lustai. Ši bazinė medžiaga padeda pasiekti didesnį našumą ir mažesnes energijos sąnaudas, o tai tampa kritiška moderniai elektronikai ir ryšių įrangai.

    „Mūsų šaknys yra Prancūzijoje, tačiau mastas yra pasaulinis. Mūsų darbas yra bėgti greičiau už konkurentus“, – sakė „Soitec“ technologijų vadovas Christophe Maleville.

    Gamyba ir investicijos į pranašumą

    „Soitec“ švariose patalpose procesai vyksta itin griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, o plokštelės pereina nuo 30 iki 50 etapų. Vienas esminių principų, itin plonų medžiagos sluoksnių perkėlimas tarp substratų atominiu masteliu, reikalauja preciziškos inžinerijos.

    Kiekvienais metais iš gamyklų iškeliauja keli milijonai pažangių substratų. Apie 60 proc. pajamų bendrovė generuoja Azijoje, apie 30 proc. Europoje ir apie 10 proc. Jungtinėse Valstijose, tai atspindi, kur šiandien telkiasi didžiausios puslaidininkių gamybos ir paklausos grandys.

    Technologinį pranašumą „Soitec“ sieja su nuolatinėmis investicijomis, bendrovė moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiria apie 20 proc. pajamų. Šis tempas svarbus dėl augančios konkurencijos ir dėl spartėjančių ciklų, kai naujos kartos lustų sprendimai rinkoje keičia vieni kitus vis greičiau.

    DI bumas didina spaudimą

    Pastaraisiais metais papildomą impulsą rinkai suteikia DI plėtra, kuri kelia didžiulę paklausą vis galingesniems duomenų centrams. Kartu didėja visuomenės ir reguliuotojų dėmesys energijos vartojimui, aušinimo poreikiams ir platesniam infrastruktūros pėdsakui.

    „Soitec“ teigia matanti galimybę fotonikos sprendimuose, kurie padeda perduoti informaciją greičiau ir su mažesnėmis energijos sąnaudomis. Praktikoje tai reiškia potencialą efektyvinti duomenų centrų jungtis ir sumažinti energijos nuostolius, kai dideli duomenų srautai keliauja tarp serverių.

    „Kaip šis DI naudojamas, yra diskusija, kurią verta turėti. Kaip jį reguliuojame ir kaip panaudojame geriausiai, yra svarbu visuomenei. O DI sunaudoja daug energijos ir resursų, todėl svarbu siūlyti produktus, kurie padėtų tai spręsti“, – sakė „Soitec“ operacijų vadovas Cyril Menon.

    Europa kovoja dėl vietos grandinėje

    Puslaidininkių pramonė šiandien laikoma strategine, o Europos ambicija stiprinti gamybą ir mokslą siejama ne tik su ekonomika, bet ir su tiekimo saugumu. Tokios įmonės kaip „Soitec“ šioje grandinėje užima nišą, kuri yra mažiau matoma nei galutinių lustų gamyba, tačiau lemia našumą ir energijos efektyvumą.

    Pasak bendrovės vadovų, pažangios substratų technologijos yra vienas iš svertų, leidžiančių Europai išlikti konkurencinei globalioje puslaidininkių ekosistemoje. Kitaip tariant, tai kova ne tik dėl gamyklų, bet ir dėl kritinių technologijų, kurios nulemia, kas turės įtaką ateities skaitmeninei infrastruktūrai.

    „Būtent turėdami tokias pažangias technologijas galime daryti įtaką Europos ateičiai ir turėti vietą prie stalo“, – sakė Cyril Menon.

  • Euro zonos infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc.: brangstanti energija spaudžia ECB spręsti dėl palūkanų

    Infliacija euro zonoje vėl įsibėgėjo

    Euro zonos vartotojų kainos 2026 metų rugsėjį augo sparčiausiai per pastaruosius trejus metus. Eurostato skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu (HICP) metinė infliacija pasiekė 3,8 proc., o tai didina spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) išlaikyti griežtesnę pinigų politiką.

    Palyginimui, 2026 metų rugpjūtį HICP euro zonoje siekė 3,2 proc., o liepą buvo 2,9 proc. Rugsėjo šuolis rodo, kad kainų mažėjimo tendencija nėra tvari, o infliacijos rizikos vėl ryškėja.

    Energijos kainos tapo pagrindiniu veiksniu

    Didžiausią įtaką bendram rodikliui, remiantis Eurostato duomenimis, darė energijos brangimas. Skaičiuojama, kad energijos kainos rugsėjį buvo beveik 20 proc. didesnės nei prieš metus, todėl bendras kainų lygis kilo net ir tuomet, kai dalyje kitų prekių bei paslaugų augimas buvo nuosaikesnis.

    Analitikai pabrėžia, kad tokį foną stiprina geopolitinė įtampa ir su tuo susiję tiekimo bei logistikos sutrikimai. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius išjudinti naftos ir dujų kainas, nes energija greitai persiduoda į transporto, gamybos ir paslaugų kainodarą.

    ECB dilema: ar dar kartą kelti palūkanas?

    Infliacijos atšokimas jau nulėmė ECB sprendimus 2026 metais: bankas palūkanas didino 0,25 procentinio punkto birželį ir pakartojo žingsnį rugsėjį. Po pastarojo sprendimo pagrindinė refinansavimo palūkanų norma siekia 2,65 proc., o rinkoje vėl stiprėja lūkesčiai, kad griežtinimo ciklas gali nesibaigti.

    Rinkų ekspertai vertina, kad naujausi skaičiai yra argumentas išlaikyti ribojančią politiką ilgiau, nei buvo tikėtasi vasaros pradžioje. Kartu tai kelia riziką ekonomikos augimui, nes brangesnis skolinimasis paprastai lėtina vartojimą, investicijas ir nekilnojamojo turto rinką.

    „Naujausi duomenys yra dar vienas argumentas išlaikyti griežtesnę centrinio banko laikyseną. Tačiau lieka klausimas, ar tai ilgalaikės infliacijos problemos pradžia, ar laikinas energijos kainų šuolio efektas“, – sakė finansų rinkų ekspertas Janas Karczewskis.

    Kitas ECB posėdis numatytas spalio 28–29 dienomis. Iki jo lemiamu veiksniu gali tapti tai, ar įtampa tarptautinėse rinkose slops ir energijos kainos stabilizuosis, ar priešingai, brangimas įsitvirtins ir padidins tikimybę, kad ECB dar kartą kels palūkanas.

  • Lenkijoje plečiamas „PIT-Radwar“ padalinys: į radarų ir ryšio gamybą Žemutinėje Silezijoje – apie 20 mln. eurų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pasirašė sutartį dėl „PIT-Radwar“ padalinio plėtros Černicoje, Žemutinėje Silezijoje. Projektas apima esamos infrastruktūros modernizavimą ir naujos įrangos įsigijimą, o bendra investicijų vertė sieks apie 20 mln. eurų.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius per sutarties pasirašymo renginį pabrėžė, kad plėtra turi padidinti visos grupės gamybinius pajėgumus. Jo teigimu, tai reiškia perėjimą prie modernesnių technologijų ir darbo su naujos kartos įranga, o poveikį pajus ir regiono ekonomika bei vietos bendruomenė.

    Ne nauja gamykla, o trūkstamų pajėgumų stiprinimas

    „PIT-Radwar“ atstovai akcentuoja, kad Černicoje nebus statoma nauja gamykla nuo nulio. Planuojama plėsti ir modernizuoti cechus tam, kad juose būtų galima įrengti naujas gamybos linijas ir pastatyti daugiau kaip 100 modernių, dalinai robotizuotų įrenginių.

    „Mes nestatome naujos gamyklos. Papildome kompetencijas, kurių mums trūko, ir modernizuojame sales, kad galėtume jose įrengti naują techniką“, – sakė PGZ grupės įmonės valdybos narys Adamas Zasada.

    Pasak įmonės, Černicos padalinyje gaminama ir aptarnaujama įranga naudojama tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų ginkluotosiose pajėgose. Bendrovė pabrėžia ryšio sistemų svarbą kariuomenei, o „PIT-Radwar“ specializacija siejama su radarais ir radiolokacijos sprendimais, taip pat kariniu ryšiu.

    Investicijos siejamos su priešdronine gynyba

    Projektas siejamas su SAN programa, kuri Lenkijoje pristatoma kaip viena iš žemiausio sluoksnio oro gynybos grandžių, orientuota į įvairių klasių bepiločių orlaivių aptikimą ir neutralizavimą. Įmonės atstovai nurodo, kad Černicoje ruošiami komponentai bus integruojami į ryšio ir valdymo sprendimus, svarbius šiai programai.

    Skelbiama, kad vien infrastruktūros plėtros sutarties vertė sudaro apie 4,7 mln. eurų, tačiau kartu su įrangos ir mašinų įsigijimu bendra projekto suma išauga iki maždaug 20 mln. eurų. Tokios investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai didinami vietos gamybiniai pajėgumai ir trumpinamos tiekimo grandinės, atsižvelgiant į ilgalaikius gynybos poreikius.

    Serviso centras ir augantis užimtumas

    PGZ taip pat skelbia apie planus Žemutinėje Silezijoje kurti serviso centrą, kuris turėtų padėti aptarnauti techniką ir už Lenkijos ribų, NATO kaimyninėse valstybėse. Černicos padalinys įvardijamas kaip ryšio ir serviso bazė, kuri, plečiantis ginkluotės programoms, stiprina infrastruktūrą ir gamybos potencialą.

    Grupė nurodo, kad Žemutinėje Silezijoje joje dirba apie 1 700 žmonių, o artimiausiu laikotarpiu šis skaičius turėtų viršyti 2 000. Taip pat teigiama, kad Černicoje planuojamas maždaug 50 proc. užimtumo augimas, o regione PGZ bendradarbiauja su šimtais partnerių.

    „PIT-Radwar“ Lenkijoje žinoma dėl radarų sprendimų ir priešlėktuvinių sistemų, o Černicos padalinys įvardijamas kaip svarbi ryšio, integracijos ir aptarnavimo grandis. Bendrovė taip pat akcentuoja ilgametę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą radiolokacijos, žvalgybos ir valdymo sistemų srityse.

  • Degalų kainų lubos nuo rytojaus: kiek savaitgalį kainuos benzinas ir dyzelinas po mokesčių mažinimo

    Lenkijoje nuo rytojaus įsigalioja valstybės nustatomos degalų kainų lubos, kurios turėtų sumažinti kainas degalinėse bent artimiausiomis dienomis. Pokytis siejamas su atnaujintu vyriausybės paketu, kuriuo laikinai mažinami degalams taikomi mokesčiai ir įvedamos maksimalios pardavimo kainos.

    Pagal energetikos ministro paskelbtas ribas, litrui benzino 95 nustatyta ne didesnė kaip apie 1,55 euro kaina, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro. Šios kainų lubos galios nuo spalio 3 dienos iki spalio 5 dienos imtinai.

    Vyriausybė taip pat sumažino pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams iki 8 proc., o akcizą nuleido iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Teigiama, kad ši priemonė, kaip ir ankstesni analogiški sprendimai, valstybei kainuos šimtus milijonų eurų per mėnesį.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Lenkijos finansų ministras viešai nurodė, kad kainos degalinėse savaitgalį turėtų kristi apytikriai 0,28–0,30 euro už litrą, tačiau reali nuolaida priklausys nuo degalinių tinklų kainodaros. Kainų lubos įtvirtina maksimalų lygį, bet nedraudžia degalų parduoti dar pigiau.

    Analitikų vertinimu, mokesčių mažinimas sukuria erdvės pastebimoms korekcijoms, tačiau kainos ir toliau išliks jautrios naftos kainų svyravimams bei didmeninės rinkos tendencijoms. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis ministerija skelbs naują pranešimą, kuriame būtų nustatytos ribos kitam laikotarpiui.

    Ne visiems degalams taikoma

    Reguliavimas neapima autogazo, todėl jo kainos gali keistis pagal rinkos situaciją. Tai išskiria autogazą iš kitų degalų rūšių, kurioms laikinai taikomos aiškios „lubos“ ir dėl to kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje fiksuotas ypač brangus degalų laikotarpis, kai vidutinės benzino ir dyzelino kainos buvo priartėjusios prie rekordų. Todėl valdžios sprendimas vertinamas kaip bandymas greitai sumažinti spaudimą vairuotojams ir verslui, tačiau dėl jo poveikio biudžetui bei rinkos iškraipymo rizikų diskusijos greičiausiai nesibaigs.

    „Jau šį savaitgalį degalinėse kainos bus mažesnės, o sutaupymas turėtų siekti apie 0,28–0,30 euro už litrą“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • „McDonald’s“ Lenkijoje: 80 000 ūkių tinkle ir naujas dėmesys regeneracinei žemdirbystei

    „McDonald’s“ Lenkijoje teigia, kad žemės ūkis yra vienas svarbiausių grandinės elementų nuo ūkio iki restorano. Bendrovė diskusijoje Business PRECOP 2026 renginyje akcentavo regeneracinę žemdirbystę, duomenų rinkimą ir poveikio aplinkai atskaitomybę.

    Pasak „McDonald’s Polska“ tvarumo vadovės Katarzynos Kucisz-Rosłoń, šalyje veikia daugiau nei 630 restoranų, o tiekimo grandinėje dirba apie 120 tiekėjų. Iš jų maždaug 50 yra vietiniai, o netiesiogiai bendrovė bendradarbiauja su maždaug 80 000 Lenkijos ūkių.

    Į tinklą patenkantys produktai apima jautieną, kviečius, daržoves ir bulves, iš kurių gaminamos bulvytės. Įmonė pabrėžia, kad būtent ši žaliavų grandis daro didžiausią įtaką tiek kainų stabilumui, tiek tvarumo tikslų įgyvendinimui.

    Regeneracinė žemdirbystė be vieno recepto

    „McDonald’s“ teigia investuojanti į regeneracinės žemdirbystės kryptį, tačiau Lenkijos rinkoje nesiekia primesti vienodų praktikų visiems ūkiams. Argumentuojama tuo, kad ūkiai skiriasi pagal vietą, klimatines sąlygas ir auginamų kultūrų struktūrą.

    Vietoje universalių reikalavimų taikomas principų ir praktikų rinkinys, kuris bandomas kartu su ūkininkais. Pagrindinis akcentas dedamas į matuojamus rezultatus, susijusius su dirvožemio kokybe ir vandens sulaikymu, taip pat į ūkininkų mokymus ir skatinimą investuoti į pokyčius.

    „Mūsų vaidmuo kaip prekės ženklo yra rinkti duomenis ir parodyti veiksmų efektyvumą, kuris gerina dirvožemį ir padeda išlaikyti vandenį“, – sakė Katarzyna Kucisz-Rosłoń.

    Ataskaitos anksčiau nei reikalaujama

    Bendrovė nurodo, kad poveikio aplinkai ataskaitas rengia nuo 2019 metų, nors teisiškai tai dar nėra privaloma. Pasak pranešėjos, pirmieji metai, kai įmonė turės privalomai apibendrinti rezultatus, bus susiję su 2027 metų laikotarpiu, o prievolė realiai įsigalios vėliau.

    „McDonald’s“ pabrėžia, kad ataskaitos yra ne vien skaidrumo klausimas, bet ir priemonė diskusijai su tiekėjais bei visoje vertės grandinėje. Įmonė pripažįsta, kad didžiausias iššūkis išlieka duomenų surinkimas ir suvienodinimas, todėl diegiami vidiniai standartai bei gairės.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijos tiekėjų produkcija patenka ne tik į vietinę rinką. Ūkininkų ir tiekėjų pagaminti produktai per „McDonald’s“ sistemą esą keliauja ir į maždaug 15 kitų Europos rinkų, todėl reikalavimų suderinamumas tampa ypač svarbus.

    Standartai, auditai ir skatinamosios priemonės

    Kalbėdama apie tiekimo saugą ir tvarumą, bendrovės atstovė išskyrė jautienos tiekimo grandinę. „McDonald’s“ teigia įdiegusi vidinį standartą ūkiams, tiekiantiems žaliavą, ir taikanti skatinamąsias priemones, kurios turėtų motyvuoti investuoti į regeneracinės žemdirbystės sprendimus.

    Nurodoma, kad pagal šias gaires audituojama apie 35 000 ūkių. Bendrovė pabrėžia, kad auditai ir standartai yra skirti ne tik kontrolei, bet ir tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti pažangą bei palyginti rezultatus skirtinguose regionuose.

    Įmonė taip pat pranešė, kad lapkritį ketina paskelbti specialią ataskaitą, kurioje planuojama aptarti klimatą, vandens išteklius ir kitus su žemės ūkiu susijusius iššūkius. Tarp temų minimi produktyvumo didinimas, technologijų panaudojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir demografiniai pokyčiai, darantys įtaką ūkių ateičiai.

  • Lenkijos energetikos sistema spaudžiama: brangsta ne tik elektra, tinklai nebespėja su atsinaujinančia energetika

    Sistemos saugumas tampa iššūkiu

    Lenkijoje spartėjanti energetikos transformacija kelia vis daugiau išbandymų nacionaliniam elektros tinklui. Augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, sistema turi veikti lankščiau, tačiau vis dažniau susiduriama su tinklų perkrovomis, prijungimo ribojimais ir mažėjančiu patikimų galių rezervu.

    Apie tai, kaip tokiomis sąlygomis išlaikyti patikimą elektros tiekimą, diskutavo energetikos sektoriaus atstovai renginyje Energy Days. Ekspertai sutaria, kad vien kainų tema yra tik dalis bendro paveikslo, o svarbiausi sprendimai slypi tinklų modernizacijoje ir naujuose lankstumo šaltiniuose.

    Kainos ir reguliavimas: kur riba?

    Diskusijoje skambėjo kritika dėl elektros skirstymo bendrovių kapitalo grąžos ir jos įtakos galutinėms sąskaitoms. Prezidento patarėja Wanda Buk atkreipė dėmesį, kad skirstymo veikloje investuoto kapitalo grąža, jos teigimu, siekia 9–13 proc., todėl kyla klausimas, ar reguliuojamoje monopolio aplinkoje tokia grąža yra pagrįsta.

    „Skirstymo bendrovės pasiekia 9–13 proc. investuoto kapitalo grąžą. Tai itin patrauklu natūralaus monopolio sąlygomis, kai investicijų rizika minimali“, – sakė Wanda Buk.

    Kita pusė priminė, kad skirstymo tarifai sudaro tik dalį galutinės namų ūkių sąskaitos, o investicijų poreikis didžiulis. Energa-Operator vadovas Robertas Świerzyńskis pabrėžė, kad skirstymo dedamoji dažnai siekia apie 20 proc., o likusią dalį lemia elektros energijos kaina ir įvairūs mokesčiai.

    Lygiagrečiai aptartas ir planas nuo 2027 metų didinti pelno mokesčio tarifą energetikos įmonėms iki 30 proc. Diskusijoje nuskambėjo vertinimas, kad tai gali mažinti tinklų operatorių investicines galimybes ir taip dar labiau apsunkinti būtinas pertvarkas.

    Atsinaujinanti energetika auga, bet tinklai tampa siaurąja vieta

    Didėjant atsinaujinančios energetikos gamybai, elektros tinklams tenka vis didesnė našta, nes gamyba priklauso nuo oro sąlygų ir ne visada sutampa su vartojimu. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad po teisinių pakeitimų buvo „pravalyta“ prijungimo paraiškų eilė ir iš jos dingo dalis projektų, kurie rezervavo pajėgumus, bet realiai nebuvo pasirengę įgyvendinimui.

    Vis dėlto verslas įspėja apie šalutinį efektą: mažesniems projektams, ypač jungiamiems prie vidutinės įtampos tinklų, gali būti sunkiau atitikti reikalavimus ir suvaldyti kaštus. Electrum atstovas Adamas Szulcas teigė, kad po pokyčių jų projektų eilė, susijusi su tokiais prijungimais, sumažėjo maždaug 80 proc.

    „Mažesni projektai, ypač jungiami prie vidutinės įtampos tinklų, nukentės labiausiai dėl atsiperkamumo ir žemės rezervavimo reikalavimų. Mūsų atveju eilė po kovo pokyčių sumažėjo apie 80 proc.“, – sakė Adamas Szulcas.

    Jo vertinimu, pati tvarka padėjo sumažinti „popierinių“ projektų skaičių, tačiau būtina užtikrinti, kad rinkoje neliktų tik didieji žaidėjai. Kitu atveju mažėtų konkurencija, o regioniniai projektai, svarbūs vietos vartojimui ir tinklų balansui, būtų pristabdyti.

    Kodėl vien baterijų nepakaks

    Augant vėjo ir saulės generacijai, energijos kaupikliai vis dažniau įvardijami kaip būtina sistemos dalis. Jie gali padėti sugerti perteklinę gamybą, sušvelninti šuolius tinkle ir prisidėti prie dažnio reguliavimo, ypač jei įrengiami tiek tinkle, tiek pramoninėse mikrosistemose.

    Tačiau diskusijoje pabrėžta, kad kaupikliai neišsprendžia visų problemų, ypač kai kalbama apie ilgalaikį energijos saugojimą. Pasak A. Szulco, didesnį efektą gali duoti kaupiklių derinimas su pažangiais duomenų valdymo sprendimais ir DI, nes tai leidžia tiksliau prognozuoti gamybą ir vartojimą bei efektyviau balansuoti sistemą.

    Akmens anglis dar lieka, bet brangsta rezervas

    Energetikos pertvarkos fone Lenkija vis dar remiasi akmens anglimi, o diskusijoje nuskambėjo mintis, kad ji sistemoje liks tol, kol atsiras pakankama alternatyva iš branduolinės energetikos, energijos kaupiklių ir kitų lankstumo priemonių. Tuo pat metu vis garsiau keliama problema, kad anglies blokai, dirbdami ne pilnu pajėgumu, tampa brangūs, nes fiksuoti kaštai pasidalija mažesniam pagamintos energijos kiekiui.

    Konfederacijos parlamentaras Grzegorzas Płaczekas akcentavo, kad jei anglies blokai dirba 30–60 proc. apkrova, energijos savikaina kyla, o tai ilgainiui gali didinti sistemos išlaikymo naštą. Kiti dalyviai pabrėžė, kad per greitas atsisakymas be patikimų pakaitalų didintų tiekimo rizikas ir sistemos kaštus.

    Kas po 2028 metų?

    Vienas svarbiausių klausimų – kaip užtikrinti pakankamus rezervinius pajėgumus, kai baigs galioti dabartinės galios rinkos taisyklės. Polskie Sieci Elektroenergetyczne vadovybės atstovas Konradas Purchała teigė, kad vyksta derybos su Europos Komisija dėl naujo mechanizmo, kuris galėtų veikti po 2030 metų ir užtikrintų investicijų tęstinumą.

    „Vyksta pokalbiai su Europos Komisija dėl naujos galios rinkos, kuri veiktų po 2030 metų. Bus konsultacijos ir teisėkūros darbai, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas“, – sakė Konradas Purchała.

    Diskusijoje priminta, kad galios rinka vartotojams kainuoja, tačiau šalininkai ją vertina kaip mokestį už patikimą tiekimą ir sistemos stabilumą. Lenkijai siekiant mažinti išmetimus ir didinti atsinaujinančios energetikos dalį, tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir aiškus reguliavimas tampa ne mažiau svarbūs nei pati elektros kaina.