CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „OpenAI“ uždaro „ChatGPT Atlas“: naršyklės funkcijos persikelia į „ChatGPT“ superprogramėlę

    „OpenAI“ uždaro „ChatGPT Atlas“: naršyklės funkcijos persikelia į „ChatGPT“ superprogramėlę

    Projektas gyvavo mažiau nei metus

    „OpenAI“ nutraukė DI pagrįstos interneto naršyklės „ChatGPT Atlas“ kūrimą ir palaikymą. Naršyklė rinkoje pasirodė prieš mažiau nei metus, o vėlesniuose atnaujinimuose gavo dalį pradžioje trūkusių bazinių funkcijų.

    Iš pradžių buvo prognozuojama, kad „Atlas“ ilgainiui galėtų mesti iššūkį tokiems lyderiams kaip „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar „Microsoft Edge“. Vis dėlto bendrovė nusprendė projektą uždaryti ir pagrindines galimybes perkelti į kitas savo programas.

    Kada baigėsi palaikymas?

    Oficialiai „ChatGPT Atlas“ palaikymas baigtas 2026 metų rugpjūčio 9 dieną. Apie tokį scenarijų „OpenAI“ atstovai buvo užsiminę dar pavasarį, kai pristatė planą sujungti kelis atskirus produktus į vieną ekosistemą.

    Tuomet už programėlių kryptį atsakinga vadovė Fidji Simo kalbėjo apie strategiją sujungti „Atlas“, „ChatGPT“ ir „Codex“ į vieną „ChatGPT“ superprogramėlę. Tikslas – mažinti sprendimų fragmentaciją ir greitinti funkcijų diegimą, ypač konkurencinėje kovoje su „Google“ bei „Anthropic“ sprendimais.

    „Atsisakome naršyklės „Atlas“ ir jos agentines galimybes perkeliame į „ChatGPT“ ir „Codex“. Remiamės tuo, ko išmokome kurdami „Atlas“, kad „ChatGPT“ užtikrintų pažangesnį naršymą, įskaitant kelių kortelių veikimą, failų atsisiuntimą, patogesnę navigaciją, prisijungimus prie paskyrų ir kitus patobulinimus ten, kur jie prieinami“, – pranešė „OpenAI“.

    Ką turi žinoti naudotojai?

    Uždarymas neturėtų paveikti masinės auditorijos, nes „ChatGPT Atlas“ buvo platinama tik „macOS“ naudotojams ir buvo paremta „Chromium“ varikliu. Svarbiausia žinia vartotojams – duomenys automatiškai nebus perkelti.

    Norint išsaugoti naršyklės žymes, jas reikia rankiniu būdu eksportuoti į HTML failą per žymių meniu arba žymių tvarkyklę ir vėliau importuoti į kitą naršyklę, pavyzdžiui, „Google Chrome“ ar „Apple Safari“. Atidarytos kortelės ir naršymo istorija taip pat lieka „Atlas“ aplinkoje, todėl svarbias nuorodas rekomenduojama išsisaugoti atskirai.

    „OpenAI“ nurodo, kad kai kuriais atvejais galima eksportuoti ir slapukus, tačiau aktyvios prisijungimo sesijos nebus perkeltos. Bendrovė pabrėžia, kad sesijų ir slapukų duomenys turi būti vertinami kaip jautrūs, nes jie gali suteikti prieigą prie paskyrų.

    Taip pat pažymima, kad „ChatGPT“ užklausų ir pokalbių istorija, naudota šoniniame skydelyje, yra atskirta nuo „Atlas“ naršymo duomenų ir nebus ištrinta. Po 2026 metų rugpjūčio 9 dienos „Atlas“ gali išvis nebeatsidaryti, nebeužkrauti puslapių arba nebevykdyti agentinių veiksmų naršyklėje.

    Rinka juda superprogramėlių kryptimi

    „ChatGPT Atlas“ nėra vienintelis bandymas sukurti DI orientuotą naršyklę, tačiau tai iliustruoja platesnę tendenciją: funkcijos vis dažniau integruojamos į vieną pagrindinę programą, o ne palaikomi keli atskiri produktai. Be specializuotų sprendimų, DI asistentai sparčiai atsiranda ir tradicinėse naršyklėse.

    Pavyzdžiui, „Google Chrome“ diegia „Gemini“ integracijas, „Microsoft Edge“ – „Copilot“, „Brave“ – „Brave Leo“, o „Opera“ naršyklėse siūloma „Aria“. Tuo pat metu vartotojams vis aktualesnės tampa privatumo ir duomenų kontrolės temos, nes DI funkcijos neretai remiasi naršymo kontekstu, paskyrų prisijungimais ir turinio analizavimu.

  • Ar „Netflix“ traukiasi iš žaidimų? Uždaro studijas ir persigrupuoja dėl DI bei debesijos

    Ar „Netflix“ traukiasi iš žaidimų? Uždaro studijas ir persigrupuoja dėl DI bei debesijos

    Uždaromos dvi studijos

    Vos po kelių savaičių nuo naujausio žaidimo išleidimo „Netflix“ paskelbė uždarantis kūrėjų komandą Night School Studio ir nutraukiantis veiklą su Suomijoje veikusia studija Moonloot. Sprendimas reiškia, kad bendrovė mažina dalį vidinės žaidimų kūrimo krypties, nors pati pabrėžia žaidimus laikanti svarbia pramogų portfelio dalimi.

    „Netflix“ teigia, kad pertvarkos daromos siekiant didesnio efektyvumo ir aiškesnio fokusavimo į kelias prioritetines sritis. Tarp jų įvardijami vaikams skirti žaidimai, vakarėlių žanro projektai, siužetiniai žaidimai ir labiau masinei auditorijai pritaikyti leidiniai.

    Ką reiškia Night School uždarymas

    Night School Studio buvo vienas ryškesnių „Netflix“ įsigijimų žaidimų rinkoje, nes studija jau buvo susikūrusi reputaciją dėl pasakojimu paremtų žaidimų. Ji labiausiai žinoma dėl „Oxenfree“, o vėliau išplėtė savo katalogą tęsiniais ir kitais mažesniais projektais.

    Įsigydamas studiją 2021 metais „Netflix“ viešai akcentavo kūrybiškumą ir istorijų pasakojimą kaip svarbią strategijos dalį. Tačiau naujausi sprendimai rodo, kad bendrovė linksta atsisakyti dalies nišinių ir nepriklausomų projektų, jei jie neatitinka naujo efektyvumo bei mastelio kriterijų.

    Strategija keičiasi: debesija ir DI

    Bendrovė pastaraisiais metais vis labiau kalba apie žaidimus debesijoje, kurie teoriškai leistų greičiau pasiekti platesnę auditoriją be atskiro atsisiuntimo ar galingos įrangos. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai turinio platformos ieško būdų, kaip padidinti vartotojų įsitraukimą ir prailginti laiką ekosistemoje.

    Lygiagrečiai „Netflix“ žaidimų padalinyje vis dažniau akcentuojamas dirbtinis intelektas, ypač generatyviniai sprendimai kūrybai, testavimui ir turinio gamybos spartinimui. Tai dera su platesne industrijos banga, kai didžiosios technologijų ir turinio įmonės DI mato kaip priemonę mažinti kaštus ir greitinti kūrimo ciklus, nors kūrėjų bendruomenėje tai kelia ir reputacinių, ir kokybės rizikų klausimų.

    Ar tai pasitraukimas iš žaidimų?

    Viešai „Netflix“ neužsimena apie pasitraukimą iš žaidimų verslo, tačiau uždaromų studijų faktas signalizuoja apie aiškų persigrupavimą. Praktikoje tai gali reikšti, kad bendrovė daugiau remsis partnerystėmis, licencijomis ir didesnio masto projektais, o mažesnės kūrybinės komandos taps lengviausiu kaštų mažinimo taikiniu.

    Ką tai duos vartotojams, priklausys nuo to, ar „Netflix“ sugebės sukurti aiškų žaidimų pasiūlos „kabliuką“ šalia filmų ir serialų. Jei dėmesys kryps į žaidimus debesijoje ir DI optimizuotą gamybą, galima tikėtis spartesnio leidybos tempo, bet kartu ir didesnės rizikos prarasti išskirtinį, autorinį turinį.

  • Ar „Saber Interactive“ norėjo pakeisti scenaristę DI? Vadovas atsikirto taip, kad užvirė audra

    Ar „Saber Interactive“ norėjo pakeisti scenaristę DI? Vadovas atsikirto taip, kad užvirė audra

    Žaidimų industrijoje kilo triukšmas po buvusios scenaristės Stellos Sacco pareiškimų, kad ji buvo nušalinta nuo darbo prie žaidimo „Rideshare Stimulator“, o jos vietą esą turėjo užimti dirbtinis intelektas. Apie tai ji pranešė socialiniame tinkle „Bluesky“, teigdama, jog kūrėjai pasirinko DI įrankius vietoje jos paslaugų. „Saber Interactive“ iš pradžių tokius kaltinimus neigė.

    Situaciją pakurstė studijos vadovo Matthew Karch komentarai, perduoti žaidimų tematikos žiniasklaidai. Jis pripažino, kad pasitelkė kalbos modelį „Claude“, tačiau aiškino, jog tai buvo padaryta ne scenaristei pakeisti, o tam, kad identifikuotų, apie ką kalbama. Konfliktas greitai peraugo į reputacinę krizę, nes viešas tono aštrumas nustelbė pirminį faktų ginčą.

    „Kokia Stella? Turėjau paklausti Claude, nes niekada su ja nekalbėjau ir jos nemačiau“, – sakė Matthew Karch.

    Vėlesniame pareiškime vadovas atmetė teiginį, kad scenaristė buvo atleista tam, jog ją pakeistų algoritmai. Jis tikino, kad scenarijaus apdovanojimus vis tiek atsiimtų žmogus, galintis lipti į sceną, ir pridūrė, jog Sacco esą buvo pakeista kitu, talentingesniu kūrėju, o vėliau atleista dėl papildomų priežasčių.

    Vis dėlto didžiausio dėmesio sulaukė Karch replika, kad, žvelgdamas atgal, „mielai būtų ją pakeitęs“ dirbtiniu intelektu. Tokie pasisakymai sutapo su platesne įtampa žaidimų sektoriuje, kur DI naudojimas kūryboje kelia klausimus dėl autorystės, skaidrumo ir darbuotojų teisių. Pastaraisiais metais vis daugiau studijų viešai įsipareigoja aiškiai nurodyti, ar kūrime naudotos generatyvinės technologijos, ypač kai tai gali paveikti vartotojų pasitikėjimą.

    „Šis pareiškimas yra neįtikėtinai apgailėtinas, o kartu su DI naudojimu pakenks „Saber“ reputacijai labiau, nei kada nors galėtų pakenkti manajai“, – rašė Stella Sacco.

    „Saber Interactive“ neneigia, kad tam tikrose „Rideshare Stimulator“ kūrimo dalyse naudojami DI sprendimai. Matthew Karch teigė, kad studija ketina atnaujinti žaidimo informaciją „Steam“ platformoje, kai bus galutinai sudėliotas funkcijų rinkinys, ir pabrėžė, jog planas apie tai informuoti žaidėjus esą buvo numatytas iš anksto.

    Ginčas išryškino dar vieną jautrų aspektą: konfidencialumo įsipareigojimus. Vadovas leido suprasti, kad viešas scenaristės pasisakymas galėjo pažeisti sutartines sąlygas, o tai neretai tampa atskiru konfliktų židiniu kūrybinėse industrijose. Tokiose situacijose reputacinė žala kyla abiem pusėms, nes viešas ginčas paprastai greitai persikelia į bendruomenes ir pardavimų lūkesčius.

    Matthew Karch anksčiau jau buvo patekęs į dėmesio centrą, kai viešai gynė „Embracer“ grupės sprendimus, susijusius su restruktūrizacija. Pastarojo laikotarpio žaidimų rinką sukrėtė masiniai atleidimai ir uždaromi projektai, o kai kuriems leidėjams tai tapo ilgalaikiu pasitikėjimo išbandymu.

    „Saber Interactive“, įkurta 2001 metais, yra žinoma dėl „World War Z“ ir kitų projektų, taip pat bendradarbiavimo kuriant kai kuriuos „Halo“ serijos elementus. Studijos būstinė yra Fort Lauderdale mieste Jungtinėse Amerikos Valstijose, o naujausias konfliktas tapo dar vienu priminimu, kaip greitai DI tema gali peraugti iš technologinio pasirinkimo į viešą krizę.

  • Mokslininkai DI atidavė genomą: sukūrė naujus virusus, bet tik tam, kad kovotų su kitais

    Mokslininkai DI atidavė genomą: sukūrė naujus virusus, bet tik tam, kad kovotų su kitais

    Tarptautinė mokslininkų grupė pademonstravo, kad dirbtinis intelektas gali ne tik analizuoti biologinius duomenis, bet ir generuoti naujas DNR sekas, iš kurių laboratorijoje galima išgauti anksčiau gamtoje nefiksuotus virusus. Eksperimento tikslas nebuvo kurti patogenus žmonėms ar gyvūnams, o suprojektuoti bakteriofagus – virusus, kurie puola bakterijas.

    Tyrime naudoti genomų modeliavimo įrankiai mokomi atpažinti dėsningumus genetinėse sekose panašiai, kaip kalbos modeliai prognozuoja kitą žodį sakinyje. Tokiu būdu DI gali pasiūlyti visiškai naujų genetinių „variantų“, kurių anksčiau nebuvo stebėta, o mokslininkai gali patikrinti, ar jie veikia realiomis sąlygomis.

    Šį kartą taikiniu tapo bakterijos, tarp jų ir Escherichia coli grupės atmainos, kurios dažnai naudojamos kaip modelinis organizmas laboratorijose, bet kai kurios jų gali sukelti ir sunkias infekcijas. Bakteriofagai jau seniai tiriami kaip alternatyva arba papildymas antibiotikams, ypač kai daugėja antimikrobiniams vaistams atsparių bakterijų.

    Pastaraisiais metais antibiotikų atsparumas laikomas viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių, todėl ieškoma sprendimų, leidžiančių taikliau naikinti konkrečius bakterijų štamus. Fagų terapijos idėja vilioja tuo, kad bakteriofagai paprastai yra labai selektyvūs, tačiau praktikoje kliūčių kelia tinkamo fago parinkimas, gamyba ir greitas pritaikymas pacientui.

    Tyrimo rezultatai rodo, kad DI galėtų pagreitinti šią paiešką, nes vietoje ilgo bandymų kelio būtų galima greičiau „sugeneruoti“ kandidatų biblioteką ir atrinkti perspektyviausius. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio proveržio klinikoje: reikalingi saugumo, veiksmingumo ir reguliavimo patikrinimai, o kiekvienas realus pritaikymas būtų ilgas procesas.

    Kartu šis eksperimentas iškelia sudėtingą biologinio saugumo klausimą: jei DI gali padėti projektuoti naujus virusus, atsiranda rizika, kad panašūs metodai gali būti pritaikyti ir kenksmingiems tikslams. Dėl to vis dažniau kalbama apie atsakingą genetinių modelių diegimą, prieigos kontrolę, jautrių duomenų apsaugą ir aiškesnes taisykles, kaip publikuoti metodikas, kad jos nepalengvintų piktnaudžiavimo.

    „Šiandien dar negalime paspausti mygtuko ir užsisakyti pavojingo viruso, tačiau pati kryptis rodo kokybinį šuolį: modeliai pereina nuo analizės prie biologinių sistemų projektavimo“, – pabrėžia biologinio saugumo ekspertai, vertinantys šios srities raidą.

    Praktinėje plotmėje svarbu ir tai, kad tyrėjai sąmoningai rinkosi santykinai paprastesnius bakteriofagus ir vengė darbo su žmogų infekuojančių virusų duomenimis. Tačiau platesnė žinutė aiški: genomų modeliavimo DI įrankiai sparčiai artėja prie to, kad naujų biologinių konstrukcijų kūrimas taptų greitesnis, pigesnis ir prieinamesnis, o tai reikalaus ne tik mokslo, bet ir politikos sprendimų.

  • Švedų „Lovable“ vertė šoktelėjo iki 13,3 mlrd. eurų: pritraukė 400 mln. eurų ir plečiasi į JAV

    Švedų „Lovable“ vertė šoktelėjo iki 13,3 mlrd. eurų: pritraukė 400 mln. eurų ir plečiasi į JAV

    Švedijos vadinamojo vibe-coding startuolis „Lovable“ pritraukė 400 mln. eurų investiciją ir pasiekė 13,3 mlrd. eurų įvertinimą. Tai daugiau nei dvigubas šuolis, palyginti su ankstesniu finansavimo etapu, kai bendrovės vertė siekė apie 6,6 mlrd. eurų.

    Finansavimo raundui bendrai vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Menlo Ventures“ ir „Scaleup Europe Fund“, kurį valdo „EQT“. Prie investuotojų taip pat prisidėjo „Balderton Capital“, „Carmignac“, „Kaszek Ventures“, „Tencent“, „World Innovation Lab“ ir „Regent“.

    „Lovable“, veiklą pradėjusi 2024 metais, kuria platformą, leidžiančią neturintiems programavimo įgūdžių sparčiai kurti programinę įrangą. Tokios priemonės pastaraisiais metais tapo vienu sparčiausiai augančių segmentų, nes įmonės ieško būdų automatizuoti procesus ir mažinti kūrimo kaštus, o darbuotojai nori greitesnių prototipų bei mažiau techninių barjerų.

    Bendrovė teigia, kad savo technologijai naudoja kelių DI modelių derinį, parinkdama tinkamiausią konkrečiai užduočiai ir sujungdama rezultatus į vieną vartotojo patirtį. Rinkoje vis dažniau keliama tema, kad didelę tokių produktų savikainos dalį gali sudaryti žetonų ir skaičiavimo išlaidų sąskaitos, todėl startuoliai ieško būdų optimizuoti modelių naudojimą ir remtis atvirojo kodo sprendimais.

    Pasak „Lovable“, ant jos platformos sukurtos programėlės per mėnesį sulaukia daugiau nei 900 mln. apsilankymų. Tarp klientų įvardijamos tokios bendrovės kaip „Nvidia“, „Adidas“ ir „Zendesk“, o tai rodo, kad sprendimai orientuojami ne tik į individualius kūrėjus, bet ir į didesnes organizacijas.

    Gautas lėšas „Lovable“ planuoja skirti verslo klientų skaičiaus augimui ir plėtrai, įskaitant JAV rinką. Taip pat numatoma didinti darbuotojų skaičių 50 proc. iki 450 ir toliau vystyti produktą taip, kad jis veiktų ne vien pagal naudotojo pateiktas užklausas, bet būtų aktyvesnis siūlydamas sprendimus.

    „Nuo pat pradžių „Lovable“ buvo kuriamas milijardams žmonių, turinčių kūrybiškumo ir žinių, bet iki šiol ribotų dėl techninių įgūdžių trūkumo“, – sakė „Menlo Ventures“ partneris Mattas Murphy.

  • „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    Rizikos kapitalo bendrovė „Accel“, investavusi į „Monzo“, „Vinted“ ir kitus sparčiai augusius technologijų verslus, paskelbė surinkusi padidintą ankstyvosios stadijos fondą, skirtą Europai ir Izraeliui. Fondo dydis siekia apie 740 mln. eurų, o tai daugiau nei ankstesnis tokio pat profilio įrankis, kurio vertė buvo apie 600 mln. eurų.

    Šis fondas yra dalis platesnio „Accel“ lėšų pritraukimo, iš viso siekiančio apie 3 240 000 000 eurų. Kapitalas paskirstytas per kelias kryptis, kad bendrovė galėtų finansuoti tiek ankstyvuosius etapus, tiek didesnius pradinius sandorius ir vėlesnes investicijas skirtinguose regionuose.

    Didesnės sumos ankstyvose stadijose

    „Accel“ teigimu, nauji fondai skirti sustiprinti ankstyvosios stadijos strategiją JAV, Europoje, Izraelyje ir Indijoje, kartu suteikiant daugiau galimybių didesnėms pradinėms investicijoms bei papildomam finansavimui vėlesniuose etapuose. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų gali dar labiau aštrėti, o čekiai ankstyvose stadijose didėti.

    Europos ir Izraelio kryptis „Accel“ portfelyje nėra naujiena: fondas yra jau devintas tokio tipo, o komanda Londone veikia daugiau nei 25 metus. Rinkoje tai vertinama kaip ilgo laikotarpio statymas ant regiono talentų, ypač kai technologijų įmonės vis dažniau auga tarptautinėje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

    DI tampa centrine investicijų tema

    Pranešimuose apie naujus fondus „Accel“ pabrėžė, kad dirbtinio intelekto transformacija, jų vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją: DI sprendimai vis dažniau tampa ne tik atskiru produktu, bet ir pagrindine infrastruktūra, leidžiančia greičiau kurti, testuoti ir plėsti verslus.

    „Niekada nebuvo įdomesnio laiko pradėti įmonę. DI atveria naujas inovacijų sritis ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki išplėsto verslo“, – sakė „Accel“ partneris Harry Nelis.

    Startuoliams tai gali reikšti daugiau kapitalo ankstyvoms komandoms, bet kartu ir aukštesnę kartelę produktui, augimo tempui bei tarptautinėms ambicijoms. Investuotojai vis dažniau tikisi aiškios DI strategijos, tvaraus pajamų modelio ir gebėjimo greitai pritraukti klientus už vienos šalies ribų.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kad didesni fondai paprastai didina sandorių dinamiką: atsiranda daugiau galimybių finansuoti ambicingesnius planus, tačiau kartu gali brangti talentai ir didėti spaudimas išsiskirti iš konkurentų. Europoje ir Izraelyje tai ypač aktualu sektoriams, kur DI sprendimai persidengia su kibernetiniu saugumu, finansinėmis technologijomis, kūrybiniais įrankiais ir verslo procesų automatizavimu.

  • „Again“ įsigijo „Genomatica“: DI pagrįsta biogamyba nuo molekulės dizaino iki masinės gamybos

    „Again“ įsigijo „Genomatica“: DI pagrįsta biogamyba nuo molekulės dizaino iki masinės gamybos

    Technologijų bendrovė „Again“ įsigijo pramoninės biotechnologijos įmonę „Genomatica“ (Geno) ir sujungė jų kompetencijas bioprocesų inžinerijoje, kompiuterinėje biotechnologijoje bei pramoninio masto gamyboje. Sandorio finansinės sąlygos neatskleidžiamos.

    „Again“ kuria gamybos kelius, leidžiančius pramoninius produktus gaminti iš skirtingų žaliavų, todėl įmonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo šaltinio. Įsigijimas išplečia jos galimybes visoje grandinėje: nuo naujų molekulių paieškos ir dizaino iki mastelio didinimo ir komercinės gamybos.

    DI platforma ir patentai

    Vienas svarbiausių įsigijimo elementų yra „Genomatica“ DI ir kompiuterinės biotechnologijos platforma, taip pat patentų portfelis bei didelės apimties duomenys. Jie apima eksperimentinius tyrimus, struktūrinę analizę, mastelio didinimo praktiką ir ankstesnių projektų rezultatus.

    „Again“ planuoja šiuos išteklius integruoti į savo skaičiavimo platformą, kad pagerintų modeliavimo tikslumą ir sutrumpintų naujų gamybos kelių kūrimo ciklą. Tokie sprendimai pramonėje dažnai lemia, ar laboratorijoje sukurta technologija tampa ekonomiškai pagrįsta gamyba.

    Fokusas į atsinaujinančias žaliavas

    „Genomatica“ specializavosi kuriant biotechnologinius procesus chemikalams ir medžiagoms gaminti iš atsinaujinančių žaliavų. Tai papildo „Again“ kryptį kurti žaliavai mažiau jautrias technologijas ir užtikrinti patikimą pramoninį mastelį.

    Sujungus pajėgumus, bendra įmonė siekia turėti vientisą modelį, apimantį gamybos kelio atranką, proceso vystymą ir pramoninę gamybą. Praktikoje tai reiškia didesnę tikimybę greičiau pristatyti rinkai naujus produktus, kai didžiausią riziką kelia būtent perėjimas nuo bandymų prie stabilios didelio masto gamybos.

    „DI keičia biologiją, tačiau algoritmai vertingi tiek, kiek jie leidžia pasiekti realų, komercinį rezultatą. „Geno“ buvo tarp DI ir kompiuterinės biotechnologijos pionierių molekulių paieškoje ir dizaino kūrime, o integruodami tai su mūsų mastelio didinimo platforma kuriame lyderiaujančią biogamybos platformą, kurios kritiškai reikia pramonei“, – sakė „Again“ vadovas Maxas Kufneris.

    Kaip bendrovė planuoja uždirbti

    Bendra įmonė numato kelis komercinius modelius: technologijų licencijavimą, bendrą gamybos kelių kūrimą su pramoniniais partneriais ir pačių produktų gamybą, pasitelkiant esamus bei planuojamus gamybos pajėgumus. Toks derinys leidžia pasirinkti, ar veikti kaip technologijų tiekėjui, ar kaip gamintojui su pilnu įgyvendinimu.

    Rinkoje, kur didėja spaudimas mažinti iškastinių žaliavų naudojimą ir stiprinti tiekimo grandines, DI paremta biogamyba tampa vis svarbesne strategine kryptimi. Įsigijimas rodo siekį ne tik kurti naujas molekules, bet ir užtikrinti, kad jos būtų pagaminamos stabiliai, dideliais kiekiais ir konkurencinga kaina.

  • Žaidimo Rideshare „Stimulator“ scenaristė sako, kad ją atleido ir pakeitė DI: kaltina slėpimu

    Žaidimo Rideshare „Stimulator“ scenaristė sako, kad ją atleido ir pakeitė DI: kaltina slėpimu

    Buvusi žaidimo Rideshare „Stimulator“ pagrindinė scenaristė Stella Sacco viešai pareiškė, kad iš projekto buvo atleista, o jos darbą esą perėmė dirbtinis intelektas. Pasak jos, kūrėjai nebuvo pakankamai atviri dėl to, kaip kuriamas turinys ir kokiomis priemonėmis jis generuojamas.

    Rideshare „Stimulator“ pristatomas kaip simuliacinis žaidimas apie nedidelės pavežėjimo ar taksi įmonės valdymą. Žaidėjui žadamas atviras pasaulis, gyvas miestas, eismo spūstys, pėstieji, automobilio priežiūra ir daug skirtingų keleivių istorijų, kurios turėtų kurti įtraukiantį pasakojimą.

    S. Sacco teigė, kad vėliau buvo pakeista ChatGPT, o dar labiau ją papiktino, jog žaidime keleivių balsai, jos vertinimu, taip pat generuojami DI. Anot jos, jei kūrėjai iš tiesų pakeitė kūrybinę kryptį, tai turėjo būti aiškiai nurodyta projekto aprašyme ir komunikacijoje su bendruomene.

    „Arba jie kažkuriuo metu pakeitė kryptį, arba to tiesiog neatskleidžia „Steam“ platformoje“, – sakė Stella Sacco.

    Ginčas dėl Rideshare „Stimulator“ atspindi platesnę žaidimų industrijos įtampą: studijos vis dažniau bando mažinti kaštus, o DI įrankiai tampa patraukliu būdu greitinti tekstų, dialogų, lokalizacijos ar net balso prototipų kūrimą. Kartu auga ir skaidrumo lūkestis, nes žaidėjai bei kūrėjų bendruomenė vis dažniau kelia klausimą, kur baigiasi pagalbinis įrankis ir prasideda kūrybinio darbo pakeitimas.

    Pastaraisiais metais žaidimų sektorių purto ir masiniai atleidimai, kurie palietė tiek dideles, tiek mažesnes studijas. Priežasčių spektras platus: sulėtėjęs augimas po pandemijos, brangstantis kūrimas, rizikingi projektai ir bandymai optimizuoti procesus, įskaitant automatizaciją bei DI taikymą.

    Kol kas viešai neaišku, kokiu mastu Rideshare „Stimulator“ kūrime iš tiesų naudotas DI ir ar tai buvo tinkamai pažymėta. Tokiose situacijose reputacinė žala dažnai kyla ne vien dėl pačio įrankio, o dėl komunikacijos: jei auditorija sužino apie pokyčius iš buvusių darbuotojų, o ne iš oficialių kanalų, pasitikėjimas projektu ima svyruoti.

  • „Queen“ gitaristas Brian May sukilo dėl DI sukurto viršelio: ragina JK politikus stabdyti duomenų centrus

    „Queen“ gitaristas Brian May sukilo dėl DI sukurto viršelio: ragina JK politikus stabdyti duomenų centrus

    „Queen“ gitaristas Brian May viešai pasipiktino dirbtinio intelekto (DI) sukurtu grupės albumo „The Game“ viršelio vaizdu. Muzikantas socialiniuose tinkluose pasidalijo pavyzdžiu, kurį sugeneravo „Meta AI“, ir teigė, kad toks rezultatas parodo, kaip lengvai DI gali iškraipyti kūrybą bei autorių tapatybę.

    May pabrėžė, kad jo įrašas ne vien apie prastą vizualinį kokybės lygį ar klaidas, bet apie platesnę problemą: DI įrankiai vis dažniau kuria turinį, kuris primena realius žmones ir originalius darbus, tačiau nėra aiškiai pažymėtas ar kontroliuojamas. Pasak muzikanto, tai kelia rizikų tiek menininkams, tiek auditorijai, kuri gali būti klaidinama.

    Įraše akcentavo ir ekologiją

    Muzikantas teigė, kad DI plėtra turi ir apčiuopiamą kainą aplinkai, nes sparčiai augant skaičiavimų poreikiui plečiasi duomenų centrų infrastruktūra. Jis ragino Jungtinės Karalystės politikus į šį klausimą žiūrėti rimtai ir stabdyti projektus, kurie, jo vertinimu, gali daryti neigiamą poveikį šalies aplinkai.

    Pastaraisiais metais duomenų centrų tema Europoje vis dažniau atsiduria politinių diskusijų centre dėl didelio elektros poreikio, aušinimo vandens naudojimo ir tinklų apkrovų. Kartu auga ir spaudimas technologijų bendrovėms skaidriau deklaruoti energijos šaltinius, efektyvumą ir planuojamas plėtros apimtis.

    Kūrybos industrijos ieško ribų

    DI naudojimas muzikoje, kine ir vizualiuosiuose menuose išlieka viena labiausiai skaldančių temų: dalis kūrėjų jį mato kaip įrankį eksperimentams, kiti įspėja apie autorinių teisių ir atlygio už kūrybą eroziją. Praktikoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai DI sugeneruotas turinys imituoja žinomus stilius ar balsus, o atsekamumas ir leidimų klausimai lieka neaiškūs.

    Šios diskusijos kontekste daugėja raginimų griežčiau reglamentuoti, kaip mokomi generatyviniai modeliai, kokie duomenys naudojami ir kaip turi būti žymimas DI sukurtas turinys. Europos Sąjungoje šalia bendrų DI taisyklių vis dažniau akcentuojamas ir autorių teisių bei skaidrumo klausimas, ypač kai DI produktai pasiekia masinę auditoriją.

    Brian May žinutė politikams

    May savo įraše kreipėsi į Jungtinės Karalystės politikus, ragindamas nesiimti „pavėluotų“ sprendimų, kai technologinė plėtra jau bus nebekontroliuojama. Muzikanto teigimu, visuomenei būtina apsibrėžti, kur DI yra naudingas, o kur jis pradeda griauti kūrybos vertę ir didina aplinkos naštą.

    „Jei tai turėtų būti inteligencija, kuri netrukus valdys pasaulį, gal laikas rimtai paklausti, ar mums jos tikrai reikia“, – sakė Brian May.

  • „Spotify“ nuo rugsėjo žymės DI sukurtus atlikėjų profilius: ar tai sustabdys netikrų dainų srautą?

    „Spotify“ nuo rugsėjo žymės DI sukurtus atlikėjų profilius: ar tai sustabdys netikrų dainų srautą?

    „Spotify“ pranešė, kad nuo rugsėjo kai kuriuose atlikėjų profiliuose atsiras ženklelis AI Persona, padėsiantis klausytojams atpažinti tapatybes, kurios gali būti sukurtos naudojant dirbtinį intelektą. Platforma pabrėžia, kad žymėjimas skirtas viešajai atlikėjo tapatybei, o ne tam, kaip tiksliai buvo sukurta pati muzika.

    Kartu „Spotify“ keičia ir matomumo taisykles: DI personos nebus įtraukiamos į redakcines ir algoritmines rekomendacijas. Tokiu būdu siekiama suteikti daugiau erdvės žmonių kuriamai muzikai ir sumažinti paskatas dirbtinai išpūsti klausymus per automatiškai generuojamą turinį.

    Atlikėjams bus suteikta galimybė patiems nurodyti, ar jie save laiko DI persona, tačiau „Spotify“ taip pat žada atlikti vidines patikras. Be to, klausytojai galės pranešti apie profilius, kurie, jų manymu, turėtų būti peržiūrėti.

    Kaip platformos kovoja su DI srautu

    Sprendimas priimtas augant įtampai dėl sparčiai didėjančio automatiškai kuriamos muzikos kiekio srautinių transliacijų paslaugose. Pavyzdžiui, „Deezer“ anksčiau skelbė, kad 2026 metų birželį DI sukurti įrašai sudarė daugiau nei pusę visų naujų kasdienių įkėlimų, todėl teko griežtinti turinio valymo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones.

    Su panašiu reiškiniu susidūrė ir „Spotify“: bendrovė yra nurodžiusi, kad per 12 mėnesių pašalino 75 000 000 šlamšto įrašų. Muzikos industrijoje tai siejama su tuo, kad DI įrankiai leidžia labai greitai kurti didžiulius kiekius dainų, kurios vėliau gali būti naudojamos tiek masinei auditorijai medžioti, tiek apgaulingiems perklausų srautams generuoti.

    Pasak „Spotify“, naujasis ženklelis turėtų padėti atskirti, ar profilis atstovauja realiam žmogui, kai klausytojai atranda muziką per automatines rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad kūrybiniame procese DI gali būti naudojamas skirtingai, tačiau tapatybės skaidrumas yra atskiras klausimas.

    Kai DI atlikėjai tampa hitais

    Viešų diskusijų apie netikras tapatybes katalizatoriumi tapo atvejai, kai DI projektai prasiveržė į plačias auditorijas. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „The Velvet Sundown“: projektas 2025 metais „Spotify“ greitai surinko daugiau nei 1 000 000 mėnesio klausytojų, o vėliau pripažino, kad muzika, balsai, tekstai ir vaizdinė medžiaga kurti padedant dirbtiniam intelektui.

    Tokie atvejai rodo, kad klausytojams vis sunkiau atskirti, kur baigiasi įprastas skaitmeninis įvaizdžio kūrimas ir kur prasideda visiškai sintetinė tapatybė. Dėl to platformoms tenka spręsti ne tik autorinių teisių ar apgaulingų perklausų problemas, bet ir pasitikėjimo klausimą, kuris tiesiogiai veikia rekomendacijų kokybę.

    Naujasis AI Persona žymėjimas gali tapti kompromisu tarp inovacijų ir skaidrumo, tačiau jo efektyvumas priklausys nuo to, kaip nuosekliai „Spotify“ identifikuos DI tapatybes ir kaip greitai reaguos į vartotojų pranešimus. Muzikos industrijai tai signalas, kad artimiausiais mėnesiais skaidrumo reikalavimai DI kuriamam turiniui tik griežtės.