Tag: Dirbtinis intelektas

  • Brangstantys degalai pakėlė JK infliaciją iki metų rekordo – Anglijos bankas žada dar augimą

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija spalį pakilo iki 3,6 proc. – tai aukščiausias lygis per metus. Didžiausią įtaką, anot oficialios statistikos, darė pabrangę degalai.

    Kaip skelbia britų statistikos tarnyba ONS, infliacija rugsėjį siekė 3,5 proc., o spalis tapo ketvirtu iš eilės mėnesiu, kai metinis rodiklis šalyje augo. Tai reiškia, kad kainų augimas ir toliau išlieka atsparus mažėjimui.

    ONS vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris pažymėjo, kad didelį poveikį metinės infliacijos didėjimui vėl turėjo degalų kainos. Pasak jo, brangsta ir žaliavos, ir iš gamyklų išeinančios prekės – tam įtakos turi išaugusios naftos ir benzino kainos.

    Spalį vidutinė litro bešvinio benzino kaina degalinėse siekė 1,747 svaro, o dyzelino – 1,995 svaro. ONS duomenimis, dyzelino litras taip pabrango iki rekordinio lygio, o benzino kaina buvo didžiausia nuo 2022 metų rugpjūčio.

    Infliacijos tikslas vis dar nepasiekiamas

    Anglijos banko infliacijos tikslas yra 2 proc., tačiau, remiantis pateikta informacija, šis rodiklis jau dvejus metus išlieka didesnis. Kainų augimas virš tikslo ribos paprastai reiškia didesnį spaudimą gyventojų perkamajai galiai.

    Anglijos bankas prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais kainos ir toliau kils. Pagal lapkričio pradžioje paskelbtą prognozę, infliacija kitų metų viduryje gali pasiekti 4,9 proc., o iki 2 proc. ji negrįžtų iki 2028 metų.

    Brangesnė energija didina pragyvenimo kainą

    Prognozėse išskiriamas ir geopolitikos veiksnys: jei JAV ir Irano konflikto eskalacija dar labiau pakeltų naftos kainas pasaulinėse rinkose, infliacija, kaip nurodoma, galėtų siekti ir 6,2 proc. Tai būtų reikšmingas šuolis, kuris greitai atsilieptų tiek transporto, tiek kitoms kainoms.

    Kylant energijos kainoms, didėja ir gyventojų išlaidos. Viena analitinė bendrovė prognozuoja, kad kitais metais namų ūkių metinės energijos sąnaudos gali išaugti 26 proc. – iki 2 166 svarų.

    Tokio masto augimas būtų didžiausias nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Tai rodo, kad net ir sulėtėjus kai kurioms kainų kategorijoms, energija ir degalai išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pragyvenimo brangimą.

  • Lenkija 2027-aisiais šaldys dujų kainas, bet netrukus gali atsirasti naujas mokestis sąskaitose

    Lenkijos valdžia planuoja visus 2027 metus išlaikyti buitiniams vartotojams taikomą dujų kainą nepakitusią. Tačiau ramybė sąskaitose gali būti laikina – vėlesniais metais šildymas ir kuras gali brangti dėl numatomo ES sistemos ETS2.

    Kaip nurodoma projekte, kurį aptaria Lenkijos portalas WNP, buitinių vartotojų dujų tarifas 2027 metais būtų paliktas 197,29 zloto už MWh (be PVM). Apsauga apimtų ir dalį kitų vartotojų, pavyzdžiui, mokyklas, ligonines bei daugiabučių bendrijas ir kooperatyvus, perkančius dujas gyventojų reikmėms.

    Lenkijos Energetikos ministerija skaičiuoja, kad vartojantiems dujas tik maisto gaminimui tai reikštų apie 77 zlotų sutaupymą per metus. Namų ūkiams, kurie dujomis šildosi būstą, sutaupymas, palyginti su sąskaitomis be valstybės įsikišimo, galėtų siekti iki 1 863 zlotų.

    Vis dėlto kartu ryškėja kita rizika: papildomi kaštai gali ateiti ne per patį tarifą, o per naujas su išmetamomis emisijomis susijusias taisykles. Būtent dėl to dujų kainų „įšaldymas“ 2027-aisiais nebūtinai reiškia ilgalaikį sąskaitų stabilumą.

    Kas yra ETS2 ir kada jis turėtų startuoti

    ETS2 – tai planuojamas ES emisijų prekybos sistemos išplėtimas, apimantis, be kita ko, pastatus ir transportą. Jo startas šiuo metu numatomas 2028 metais, o poveikis gali paliesti apie 100 mln. namų ūkių visoje Europos Sąjungoje.

    Lenkija siekia, kad ETS2 įsigaliojimas būtų atidėtas arba kad sistema būtų taikoma savanoriškai, tačiau kitų ES valstybių pritarimą užsitikrinti gali būti sudėtinga. Tekste pažymima, kad pateiktame naujame kompromisiniame siūlyme svarbiausias Lenkijos reikalavimas nebuvo įtrauktas.

    Vis dėlto per pastarąjį ES viršūnių susitikimą Lenkijai pavyko pasiekti, kad ETS2 būtų peržiūrėtas vertinant jo socialines ir ekonomines pasekmes.

    „Sieksime ETS2 atidėti, o galbūt apskritai atsitraukti nuo šio modelio. Kol kas išmušėme, sakykime, vieną krūminį dantį ir vieną kandį“, – teigė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Jis pridūrė, kad tai – „gera viso projekto peržiūros pradžia“.

    Kodėl Lenkijai poveikis gali būti ypač skausmingas

    Vokietijos „Bertelsmann Institute“ vertinimu, ETS2 pasekmės skirtingose šalyse gali labai skirtis. Lenkija minima tarp valstybių, kuriose poveikis gali būti ypač juntamas, nes daug namų ūkių vis dar šildosi iškastiniu kuru.

    Skaičiuojama, kad esant 60 eurų už toną CO2 kainai (nurodoma, kad šiuo metu tai apie 87 eurus), vidutinis metinis šildymo kaštų augimas tokiose šalyse kaip Lenkija, Vengrija ar Slovakija galėtų siekti apie 100–372 eurus vienam namų ūkiui.

    Jei ETS2 kaina pasiektų 180 eurų už toną CO2, vidutinės metinės šildymo išlaidos Lenkijoje, vertinant pagal šiuos skaičiavimus, galėtų išaugti iki maždaug 1 029 eurų.

    Tekste pabrėžiama, kad augančius šildymo kaštus labiausiai pajustų mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai – tie, kurių energijos sąskaitos sudaro didesnę visų išlaidų dalį.

  • Ukrainos eksvicepremjeras su Lenkijos „JRH ASI“ kurs naujas gynybos technologijas

    Ukrainos eksvicepremjero Mychailo Fedorovo įkurta bendrovė „Mission Defense“ pradeda partnerystę su Lenkijos įmone „JRH ASI“, kartu siekdamos kurti naujas gynybos technologijas.

    Apie pasirašytą bendradarbiavimo memorandumą pranešė „JRH ASI“, nurodžiusi, kad „Mission Defense“ Fedorovas eina prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas.

    Numatoma, kad partnerystė apims karines ir dvejopo naudojimo (dual-use) technologijas – nuo kosmoso sprendimų ir dirbtinio intelekto iki sensorių, elektronikos bei bepiločių sistemų.

    Bendro darbo kryptys siejamos su realiais Ukrainos fronto poreikiais ir platesniu tikslu – stiprinti Europos saugumą, produktus vystant ir plečiant jų pritaikymą.

    Prioritetas – robotizacija ir autonominės sistemos

    Pranešime akcentuojama, kad vienos svarbiausių sričių bus fronto robotizacija, sensorių tinklų plėtra ir autonominės sistemos, taip pat nauji sprendimai, skirti atsakui į oro grėsmes.

    Partneriai pabrėžia siekį kuo pavojingesnes kovines užduotis perkelti robotinėms ir autonominėms sistemoms – tai, jų teigimu, galėtų mažinti riziką kariams ir didinti gynybinių veiksmų efektyvumą.

    „JRH ASI“ nurodo, kad, pasitelkusi savo patirtį, kontaktus ir ekspertus, telkiamus aplink ORBITEO ekosistemą, padės „Mission Defense“ lengviau megzti bendradarbiavimą su partneriais Europoje.

    Bendrovės „JRH ASI“ pagrindinis akcininkas yra lenkų verslininkas January Ciszewski, kuris taip pat vadovauja įmonei.

    Fedorovas: tikslas – išsaugoti karių gyvybes

    Mychailas Fedorovas teigė, kad ieškoma technologijų ir partnerių, galinčių suteikti Ukrainai pranašumą fronte ir padėti saugoti karių gyvybes.

    Jo žodžiais, diskusijose su „JRH ASI“ daug dėmesio skirta fronto robotizacijai, sensorių tinklams ir atsakui į naujus autonominio karo iššūkius.

    Tuo metu „JRH ASI“ vadovas J. Ciszewski pabrėžė, kad Fedorovo komanda, dirbdama šiuolaikinio karo sąlygomis, sukaupė išskirtinės patirties kuriant ir diegiant technologinius sprendimus.

  • Harvardo skaičiavimai: JAV duomenų centrai sunaudoja 1,8 proc. elektros ir išmeta 25,7 mln. t CO2

    Didžiausi JAV duomenų centrai per metus sunaudoja tiek elektros, kad tai sudaro apie 1,8 proc. viso šalies elektros vartojimo, o su tuo siejamos anglies dioksido emisijos siekia apie 25,7 mln. metrinių tonų.

    Tokius įverčius pateikė Harvardo universiteto T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai, analizę paskelbę žurnale „Nature Sustainability“.

    Tyrėjai skaičiavo vadinamųjų hiperskalės (hyperscale) duomenų centrų poveikį – tai itin dideli objektai, aptarnaujantys debesijos paslaugas ir didelio masto skaičiavimus, įskaitant dirbtinio intelekto sprendimus.

    Pagrindinė išvada – didelę dalį šių centrų energijos poreikio vis dar dengia iškastinis kuras, todėl didėjant paklausai auga ir klimatinis pėdsakas.

    Kaip buvo vertintas duomenų centrų mastas

    Harvardo komanda sudarė 403 didelių duomenų centrų JAV sąrašą. Jų dydžiui ir infrastruktūrai įvertinti buvo naudojami palydoviniai vaizdai.

    Tada mokslininkai apskaičiavo kiekvieno objekto metinį elektros suvartojimą laikotarpiu nuo 2024 metų gegužės iki 2025 metų balandžio, taikydami skirtingus eksploatacijos scenarijus.

    Emisijoms įvertinti buvo pasitelkta informacija apie elektrines, tiekiančias energiją į atitinkamus regioninius tinklus, remiantis JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis.

    Skaičiavimai parodė, kad, priklausomai nuo veiklos intensyvumo, visi analizuoti centrai per metus galėjo suvartoti nuo 68 iki 99 teravatvalandžių elektros energijos.

    Didžioji dalis energijos – iš dujų ir anglies

    Tyrimas nustatė, kad apie 54 proc. elektros, kuria buvo maitinami šie didieji duomenų centrai, kilo iš iškastinio kuro deginimo.

    Daugiausia tarp tokių šaltinių sudarė gamtinės dujos (38 proc.) ir anglis (15 proc.). Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dalis objektų yra regionuose, kur elektros gamyboje anglis vis dar užima reikšmingą vietą.

    Taip pat nurodyta, kad keturios valstijos – Virdžinija, Oregonas, Ohajas ir Ajova – sudarė daugiau nei pusę tyrime apimto elektros vartojimo.

    Kokie tyrimo apribojimai ir kas toliau

    Mokslininkai pabrėžė, kad susidūrė su duomenų trūkumais, todėl negalėjo apimti visų hiperskalės duomenų centrų JAV.

    Be to, turima informacija neleido atskirti, kiek elektros sunaudota būtent dirbtinio intelekto užduotims, o kiek – kitoms debesijos ir skaičiavimo paslaugoms.

    Komanda skelbia, kad tolesniuose darbuose ketina vertinti ir su tokių centrų veikla susijusį poveikį sveikatai.

    Vienas iš tyrimo autorių Gianluca Guidi pabrėžė, kad duomenų centrai plečiasi ypač sparčiai, o sprendimai, kur juos statyti ir iš kokių šaltinių tiekti energiją, priimami būtent dabar.

    JAV šių objektų plėtra pastaraisiais metais sulaukė ir vietos bendruomenių kritikos – greta emisijų dažnai keliami ir didelio vandens vartojimo klausimai.

  • „Nvidia“ skelbia rekordinį ketvirtį, bet valdyba atmeta Jenseno Huango sugrįžimą

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį pagal pajamas ir grynąjį pelną, tačiau bendrovės valdyba aiškiai nurodė, kad buvęs vadovas Jensenas Huangas į generalinio direktoriaus pareigas negrįš.

    Apie tai investuotojams per ketvirtinių rezultatų aptarimą pranešė bendrovės direktorių tarybos pirmininkas Harvey Jonesas. Jo teigimu, valdyba vienbalsiai priėmė J. Huango atsistatydinimą ir neketina jo atšaukti.

    Laikinąja „Nvidia“ vadove paskirta Collette Kress tą pačią dieną pabrėžė, kad bendrovės veikla vyksta įprastu režimu. Ji taip pat pakėlė kitų metų pajamų augimo prognozę nuo 70 iki 75 proc.

    Vis dėlto įmonės vadovybė pripažįsta, kad naujajam nuolatiniam vadovui teks dirbti sparčiai besikeičiančioje politinėje ir technologinėje aplinkoje – ypač dėl JAV eksporto ribojimų pažangiems lustams ir su buvusiu vadovu siejamų aplinkybių.

    Rekordiniai skaičiai ir reakcija biržoje

    Trečiąjį ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė 115,8 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 65,3 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė nurodo, kad tai viršijo rinkos lūkesčius.

    Įmonė skaičiuoja, kad pajamos, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 20 proc., o metinis augimas viršijo 100 proc. Bendrovė taip pat tęsia rekordinių pardavimų seriją, trunkančią jau 14 ketvirčių iš eilės.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos, po ankstesnių svyravimų, kilo kiek daugiau nei 2 proc. „Nvidia“ sieja augimą su investicijų bumu dirbtinio intelekto sprendimams ir duomenų centrams.

    C. Kress teigimu, paklausa bendrovės lustams vis dar gerokai viršija pasiūlą, tačiau kartu įmonė ketina elgtis atsargiau finansuodama klientus ir bus selektyvesnė vertindama, kam teikti finansinę paramą.

    JAV eksporto ribojimai ir Kinijos veiksnys

    „Nvidia“ nurodo, kad tai pirmieji tokie rezultatai po J. Huango pasitraukimo. Pasak tekste pateikiamos informacijos, pasitraukimas sietas su skandalu dėl jo santykių su Alice Huang – vieno kliento vadove, kuri įtariama veikla Kinijos interesais ir pažangių „Nvidia“ lustų gabenimu į Kiniją pažeidžiant ribojimus.

    Bendrovė taip pat pareiškė, kad nesitiki jokių pajamų iš duomenų centrams skirtų (ribojimais neapimtų) „Hopper“ serijos lustų eksporto į Kiniją. Minima, kad trečiąjį ketvirtį pajamos šiame segmente sudarė 2,4 mlrd. JAV dolerių, tačiau tai esą nebuvo reikšmingas tiesioginis pajamų šaltinis.

    Tuo metu dalis pardavimų esą buvo susijusi su Pietryčių Azijos šalimis, kuriose veikiančios įmonės nuomodavo skaičiavimo pajėgumus Kinijos bendrovėms. Tekste minima ir Singapūro įmonė „Megaspeed“, siejama su Alice Huang, kuri, kaip teigiama, buvo įtariama lustų nukreipimu į Kiniją.

    JAV administracija, reaguodama į šias aplinkybes, sugriežtino apribojimus dėl pažangių lustų pardavimo bendrovėms, aptarnaujančioms Kinijos įmones, o dalis kongresmenų ragina ribojimus dar labiau plėsti.

  • Šveicarų „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ ir stiprina DI paremtą smegenų stebėseną su EEG

    Šveicarų „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ ir stiprina DI paremtą smegenų stebėseną su EEG

    Šveicarijos neurotechnologijų bendrovė „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ – Londono Imperatoriškojo koledžo „spin-out“ įmonę, kuriančią gilaus mokymosi modelius, galinčius iš EEG signalų „iššifruoti“ žmogaus kognityvines funkcijas.

    „Indivi“, įsikūrusi Bazelyje ir turinti biurus Ispanijos Kordoboje bei Bostone (JAV), kuria matavimais ir pažangia analitika paremtus sprendimus, skirtus padėti biofarmacijos užsakovams planuoti mažesnius ankstyvosios fazės klinikinius tyrimus ir patikimiau fiksuoti gydymo poveikį.

    Bendrovės platformoje jau naudojami išmaniuoju telefonu atliekami motorikos ir kognityvinių funkcijų vertinimai, o darbai apima Parkinsono ligą, neuromuskulines ligas (tarp jų – facioscapulohumeralinę raumenų distrofiją), išsėtinę sklerozę, Alzheimerio ligą ir susijusias demencijas.

    Įsigyjama „Cogitat“ kuria EEG „pagrindinį“ (angl. foundation) modelį „NeuroRVQ“, kuris, kaip teigiama, turėtų leisti smegenų bangų „dekoderiams“ veikti su bet kuriuo žmogumi ir įvairiais įrenginiais – panašiai kaip didieji kalbos modeliai veikia kalbos atpažinimo ir generavimo užduotyse.

    Kas yra „NeuroRVQ“ ir kuo jis išsiskiria

    „Indivi“ vadovas ir įkūrėjas Guilhemas Dupontas pabrėžia, kad smegenys yra sudėtingiausias žmogaus organas, todėl jas suprasti ir tiksliai išmatuoti – viena didžiausių medicinos ir mokslo užduočių.

    Pasak jo, „Cogitat“ sukurtas EEG modelis esą keičia situaciją, nes padeda „dekoduoti“ smegenų veiklą ir atskleisti signalus, kurie gali būti arčiau biologinių procesų nei iki šiol.

    „Cogitat“ vadovas ir įkūrėjas Allanas Ponniah teigia, kad kiekvienos smegenys yra unikalios, tačiau jų komanda sukūrė pažangų DI modelį, galintį veikti su skirtingais žmonėmis be individualaus „apmokymo“ ir aptikti subtilius smegenų aktyvumo pokyčius, kuriuos anksčiau būdavo sunku identifikuoti.

    Ko tikimasi klinikiniuose tyrimuose

    „Indivi“ planuoja dirbti kartu su „Cogitat“ DI ir moksline komanda, toliau vystydama modelį, kuris, bendrovės vertinimu, gali išlaikyti smulkias, greitai kintančias detales smegenų signaluose – tai, ką kiti modeliai neretai „atmeta“.

    Bendrovė sieja šį žingsnį su galimybe tiksliau aptikti eksperimentinių Alzheimerio gydymo metodų poveikį ir sustiprinti tyrimų bei plėtros procesus gyvybės mokslų srityje.

    Ilgesnėje perspektyvoje „NeuroRVQ“ galėtų tapti pagrindu naujoms sveikatos priežiūros ir vartotojams skirtoms programoms, kurios EEG duomenis paverstų praktiškai pritaikomomis įžvalgomis.

    „Indivi“ taip pat pabrėžia, kad EEG suteikia gana tiesioginį „langą“ į smegenų veiklą ir teoriškai gali padėti fiksuoti pokyčius dar iki tol, kai atminties ar mąstymo sutrikimai tampa aiškiai matomi klinikoje.

  • DI grįsta „NABU“ platforma KYC ir AML patikroms pritraukė 1,1 mln. eurų investiciją

    DI grįsta „NABU“ platforma KYC ir AML patikroms pritraukė 1,1 mln. eurų investiciją

    Gente įsikūręs „regtech“ startuolis NABU, kuriantis DI agentais paremtą platformą KYC ir pinigų plovimo prevencijos (AML) patikroms automatizuoti, pritraukė 1,1 mln. eurų investiciją.

    Pinigus bendrovei skyrė verslo angelų grupė, tarp jų – buvęs CCV savininkas Enny van de Velden. Kaip nurodoma, finansavimas turėtų padėti toliau vystyti produktą ir spartinti plėtrą.

    NABU 2025 metais įkūrė Karel-Lodewyck Lefere (vadovas), Bart Vermeulen ir Koen Handekyn. Komanda kuria sprendimą bankams, mokėjimų įmonėms, investiciniams fondams ir kitoms reguliuojamoms organizacijoms, kurioms tenka vykdyti griežtas klientų patikras.

    Klientų įvedimas ir atitikties procedūros dažnai reiškia daug dokumentų, rankinį tikrinimą ir ilgas derinimo grandines: reikia surinkti tapatybės, įmonės duomenis, finansinę informaciją ir užtikrinti nuolatinę stebėseną. Augant reguliacinei priežiūrai Europoje, tai organizacijoms tampa vis brangiau ir užima daugiau laiko.

    Kaip veikia NABU sprendimas

    Bendrovė teigia, kad jos platforma didelę dalį kliento patikros žingsnių automatizuoja, duomenis paimdama tiesiai iš oficialių registrų ir duomenų bazių, įskaitant „Dun & Bradstreet“. Sistema automatiškai paruošia kliento bylą ir prašo tik tų papildomų dokumentų, kurių realiai trūksta patikrai užbaigti.

    Pasak K.-L. Lefere, daug reikalingos informacijos jau yra nacionaliniuose įmonių registruose, viešuose šaltiniuose ar elektroninėje tapatybės sistemoje, tačiau klientams vis tiek tenka viską teikti patiems. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jautrūs dokumentai neretai iki šiol siunčiami el. paštu – tai, jo vertinimu, pasenę ir nesaugu.

    Platforma DI pagalba analizuoja informaciją iš kelių šaltinių – viešų registrų, interneto svetainių ir socialinių tinklų – ir generuoja rizikos profilius bei rekomendacijas atitikties komandoms. Taip pat numatyta nuolatinė klientų bylų stebėsena dėl pasikeitimų ir dalies privalomo raportavimo automatizavimas finansų priežiūros institucijoms bei mokesčių administratoriams.

    Žada iki 90 proc. mažiau rankinio darbo

    Įmonė skelbia, kad technologija gali automatizuoti iki 90 proc. kliento patikros užduočių. Kartu pabrėžiama, jog galutiniai sprendimai lieka darbuotojų rankose – sistema skirta sumažinti rutiną, o ne pakeisti atsakomybę.

    Vienu iš pavyzdžių bendrovės vadovas mini atvejį, kai vyresnio amžiaus investuotojas prisijungimo prie investicinio fondo procesą esą užbaigė per 10 minučių. Pasak jo, Europoje tokių reikalavimų laikytis turi iki 100 000 įmonių, todėl efektyvesni sprendimai gali turėti didelę paklausą.

    Plėtra į naujus sektorius ir šalis

    Gavusi naują finansavimą, NABU planuoja toliau tobulinti platformą ir plėstis į papildomus reguliuojamus sektorius: draudimą, teisines paslaugas ir mokėjimų sritį. Taip pat pranešama apie plėtros pradžią Nyderlanduose ir Liuksemburge bei ambiciją didinti veiklos mastą visoje Europos Sąjungoje.

  • DI platforma „Model ML“ pritraukė 250 mln. dolerių ir pasiekė 1,5 mlrd. vertę

    DI platforma „Model ML“ pritraukė 250 mln. dolerių ir pasiekė 1,5 mlrd. vertę

    Finansų ir profesionalių paslaugų sektoriui skirtą DI platformą kurianti „Model ML“ pritraukė 250 mln. JAV dolerių (apie 233 mln. eurų) investicijų ir pasiekė 1,5 mlrd. JAV dolerių vertinimą. Tai įvyko praėjus vos 18 mėnesių nuo tada, kai bendrovė išėjo iš „stealth“ režimo (iki tol viešai beveik nematomos veiklos).

    Apie sandorį skelbia „Tech.eu“: tai buvo B serijos investicijų etapas, kurį bendrai vedė „General Atlantic“ ir „QED Investors“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo „Evolution Equity Partners“, „Airtree“, „Forestay Capital“, „Y Combinator“, „FT Partners“, „Latitude“, „Inception Fund“ ir „13Books Capital“.

    Įmonę įkūrė broliai Chaz ir Arnie Englander. „Model ML“ kuria asmeninius DI agentus, skirtus bankininkams, konsultantams ir investuotojams – jie padeda automatizuoti sudėtingas užduotis, analizuoti informaciją ir rengti rezultatus pagal konkretaus vartotojo darbo poreikius.

    Skirtingai nei įprasti DI asistentai, kurie reaguoja tik į konkrečias užklausas, „Model ML“ agentai kuriami taip, kad užduotis „numatytų“ ir atliktų proaktyviai. Pavyzdžiui, pasirodžius naujienoms apie bankininko sekamą įmonę, sistema gali įvertinti, kuo jos svarbios, kokios galimos pasekmės, ir parengti ataskaitą įmonėje priimtu formatu – per minutes, o ne per dienas.

    Diegimas įmonės infrastruktūroje ir duomenų kontrolė

    „Model ML“ akcentuoja lanksčias diegimo galimybes: institucijos gali sprendimą paleisti savo infrastruktūroje ir išlaikyti jautrios informacijos kontrolę. Bendrovė taip pat teigia, kad klientų duomenys nenaudojami DI modeliams mokyti, o saugumo bei duomenų apsaugos principai atitinka įprastus standartus.

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Chaz Englander pabrėžė, kad DI neturėtų apsiriboti atsakymų ar pranešimų generavimu – jis turėtų suprasti darbą ir „atnešti“ jau parengtą rezultatą, veikdamas fone įmonės naudojamose sistemose.

    Nepriklausomybė nuo vieno DI tiekėjo ir augimo rodikliai

    Įmonė teigia veikianti nepriklausomai nuo vieno konkretaus DI tiekėjo: skirtingus modelius ji testuoja pagal finansines užduotis ir renkasi pagal našumą, greitį bei kainą. Taip pat plečia viduje „pritaikytų“ atvirojo kodo modelių naudojimą, kurie, bendrovės teigimu, kai kuriose užduotyse gali pasiekti panašų rezultatą kaip lyderiaujantys modeliai, bet kainuoti mažiau ir veikti greičiau.

    „Model ML“ nurodo sparčiai augančius veiklos rodiklius: 2026 metų trečiąjį ketvirtį metinės pasikartojančios pajamos (ARR) išaugo 12 kartų, o kasdien aktyvių vartotojų skaičius – 26 kartus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujas kapitalas bus skirtas plėsti tyrimų ir inžinerijos komandas Londone ir Niujorke, spartinti produkto vystymą ir didinti diegimų apimtį klientams. Bendrovė taip pat planuoja remtis šiemet atidarytais biurais Paryžiuje, Madride, Tokijuje, Singapūre ir Dubajuje, aptarnaujant tarptautines rinkas.

    Tokio tipo DI agentai vis dažniau matomi finansų sektoriuje, kuriame laikas, informacijos kokybė ir atitikimas vidiniams formatams dažnai lemia sprendimų greitį. „Model ML“ statymas – kad automatizacija gali persikelti iš atskirų užklausų į nuolatinį, proaktyvų darbą „įmonės viduje“.

  • Prancūzijos „InsurTech“ „Previsia“ pritraukė 3,8 mln. eurų DI rizikų prevencijos platformai

    Prancūzijos „InsurTech“ „Previsia“ pritraukė 3,8 mln. eurų DI rizikų prevencijos platformai

    Prancūzijos draudimo technologijų startuolis „Previsia“ pritraukė 3,8 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investiciją DI pagrįstai rizikų prevencijos platformai, skirtai įmonėms, brokeriams ir draudikams.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – investicijų raundui vadovavo du nepriklausomi Prancūzijos investiciniai fondai IRDI ir ARIS.

    Bendrovė įkurta Tulūzoje 2023 metais ir teigia per vienerius metus pasiekusi 2,5 karto pajamų augimą. Taip pat nurodoma, kad „Previsia“ pelningai dirba nuo 2025 metų.

    „Previsia“ akcentuoja problemą, su kuria susiduria draudimo rinka: tik nedidelė dalis apdraustų objektų realiai gauna rizikų prevencijos paslaugas, nes tradiciniai patikrinimai vietoje yra brangūs ir sunkiai pritaikomi plačiam verslų ratui.

    Platforma žada spartinti prevencijos procesus

    Startuolį įkūrė generalinis direktorius Hélie Brouchet ir Davidas Salom. Bendrovė kuria „viskas viename“ platformą, kuri vienoje infrastruktūroje sujungia apdraustas įmones, draudimo brokerius ir draudikus.

    Platforma apima visą prevencijos ciklą: nuo pirminio objekto paruošimo ir apžiūrų vietoje iki ataskaitų rengimo, prioritetinių veiksmų planų sudarymo, tolesnės stebėsenos ir portfelio lygmens analizės.

    Įmonės teigimu, DI sluoksnis pagreitina kiekvieną etapą. Kaip pavyzdys pateikiama situacija, kai brokeris, lankydamasis, pavyzdžiui, automobilių prekybos vietoje, gali užpildyti iš anksto parengtą, konkrečiam sektoriui pritaikytą klausimyną tiesiog kalbėdamas ir fotografuodamas vizito metu.

    Pasak „Previsia“, tokiu atveju draudikui tinkama ataskaita gali būti parengiama tą pačią dieną, o verslo savininkas metų eigoje stebi pažangą mobiliajame įrenginyje.

    Draudimo išmokų augimas ir ribota prevencijos aprėptis

    Bendrovė pateikia savo vertinimą, kad komercinio nekilnojamojo turto žalų išmokos Prancūzijoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo 74 proc. ir augo tris kartus greičiau nei infliacija.

    „Previsia“ aiškina, kad klasikinė prevencija dažnai remiasi brangiomis ekspertų apžiūromis vietoje, todėl didžiajai daliai įmonių ji lieka neprieinama – teigiama, jog mažiau nei 5 proc. apdraustų vietų gauna tokią paslaugą.

    Startuolis sako siekiantis šią spragą mažinti, o jo platformą jau yra pasirinkę daugiau nei 40 draudimo industrijos dalyvių. Tarp įvardytų naudotojų – „Groupama“, „Diot-Siaci“, „Verspieren“, „MSIG Europe“ ir „Helvetia“.

    Kaip praktinis pavyzdys nurodoma, kad viena grupė, valdanti daugiau nei 200 objektų ir veikianti didesnės rizikos sektoriuje, per trejus metus buvo atlikusi tik šešias rizikų apžvalgas, tačiau naudojant „Previsia“ 70 objektų įvertinta per mažiau nei tris mėnesius.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Previsia“ teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas trims kryptims: technologijoms, pardavimams ir tarptautinei plėtrai.

    Planuojama kurti naują programėlės versiją apdraustoms įmonėms, o stichinių (gamtinių) rizikų analizę išplėsti visai Europai. Taip pat numatyta prevencijos duomenis integruoti į draudimo rizikos vertinimo ir kainodaros procesus.

    Komercinėje dalyje bendrovė ketina stiprinti pardavimų komandą ir plėsti partnerystes su brokeriais bei draudikais. Tarptautiniu mastu planuojama auginti veiklą Hamburge ir startuoti papildomose Europos rinkose.

  • Barselonos startuolis „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų DI sistemai mados ir prabangos prekės ženklams

    Barselonos startuolis „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų DI sistemai mados ir prabangos prekės ženklams

    Barselonoje įsikūrusi dirbtinio intelekto (DI) platforma „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų (8 mln. JAV dolerių) pradinės (Seed) investicijos etapą. Įmonė kuria DI sprendimą mados ir prabangos prekių ženklams – nuo dizaino iki gamybos procesų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“: už gautas lėšas bendrovė planuoja atidaryti biurą Niujorke ir išplėsti programinę įrangą – nuo dizaino įrankio iki sprendimų, apimančių visą drabužio gamybos kelią.

    Investicijų etapui vadovavo „Kibo Ventures“ ir „Lunar Ventures“, taip pat prisidėjo „PROfounders Capital“ ir keli kiti investuotojai, įskaitant verslininką Dídac Lee. Investuotojų teigimu, platforma išsiskiria tuo, kad DI integruojamas tiesiai į dizainerių darbo eigą, o ne apsiriboja vien vaizdų generavimu.

    „Fermat“ įkurta 2022 metais ir pozicionuoja save kaip programinį sluoksnį tarp dizainerių idėjų ir galutinio produkto. Įmonė teigia, kad sprendimas padeda kurti realistiškas vizualizacijas, išbandyti medžiagas bei drabužių variacijas ir įvertinti produktą dar prieš pagaminant fizinius pavyzdžius.

    Nuo eskizo iki gamybos specifikacijų

    Pasak bendrovės, platforma siūlo vienoje vietoje prieinamą mados industrijai pritaikytų DI modelių rinkinį, leidžiantį eskizus ir nuotaikų lentas (moodboards) paversti realistiškomis vizualizacijomis. Tokie įrankiai turėtų sutrumpinti kūrybinį etapą ir palengvinti sprendimų priėmimą.

    Kartu „Fermat“ pradeda diegti „Techpacks“ įrankį, kuris dizainus paverčia gamykloms paruoštomis techninėmis specifikacijomis. Teigiama, kad tai apima techninius brėžinius, konstrukcines detales, matavimus, medžiagų sąrašus ir spalvų variacijas.

    Bendrovė tikina, kad taip mažinamas „butelio kaklelio“ efektas tarp dizaino komandų ir gamybos – procesai, kurie įprastai užima daug laiko, turėtų tapti greitesni. Tai aktualu prekių ženklams, siekiantiems trumpinti kolekcijų kūrimo ciklus.

    Klientai, duomenys ir intelektinė nuosavybė

    „Fermat“ teigia turinti daugiau nei 350 klientų 14-oje šalių. Tarp minimų naudotojų – ASOS, J.Crew Group, New Look, S. Oliver ir Tendam.

    Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Pol Baladas sako, kad jau trečdalis pajamų ateina iš JAV, nors iki šiol bendrovė ten neturėjo komandos vietoje. Anot jo, tai viena priežasčių, kodėl nuspręsta atidaryti biurą Niujorke.

    Platforma taip pat akcentuoja duomenų ir intelektinės nuosavybės (IP) klausimą: teigiama, kad prekių ženklai išlaiko pilną sugeneruoto turinio IP nuosavybę, o naudojimo teises gali įvertinti jų teisininkai. Be to, „Fermat“ nurodo, kad platformoje naudojami DI modeliai nėra mokomi klientų duomenimis ir „nesimoko“ iš to, kaip klientai įrankį naudoja.

    Augimo tempas

    Bendrovė taip pat praneša, kad nuo 2026 metų pradžios jos pajamos išaugo tris kartus. „Fermat“ tikslas – tapti įrankiu, kurį dizaineriai naudoja nuo pirmojo eskizo iki gamybos.

    Tokio tipo sprendimai rodo platesnę tendenciją: mados pramonė ieško būdų greitinti kūrimą, mažinti fizinių pavyzdžių poreikį ir geriau suvaldyti gamybos komunikaciją. Investuotojų dėmesys platformoms, kurios DI pritaiko konkrečioms industrijoms, signalizuoja, kad „universalūs“ įrankiai vis dažniau papildomi specializuotais.