Tag: Dirbtinis intelektas

  • Londono DI startuolis „Model ML“ tapo vienaragiu: pritraukė 227 mln. eurų finansų agentams

    Londone įsikūrusi dirbtinio intelekto platforma „Model ML“ tapo naujausiu Europos „vienaragiu“ – bendrovės vertė po naujo investicijų raundo pasiekė 1,3 mlrd. eurų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, startuolis per B serijos finansavimo etapą pritraukė 227 mln. eurų. Šios lėšos, anot įmonės, bus skirtos mokslinių tyrimų ir inžinerijos komandoms plėsti Londone ir Niujorke, produkto vystymui bei didesnio masto diegimams finansų institucijose.

    „Model ML“ kuria personalizuotus DI agentus, skirtus finansų ir profesionalių paslaugų sektoriams. Tokie agentai turėtų ne tik atsakinėti į užklausas, bet ir atlikti darbus įmonių vidinėse sistemose – nuo informacijos sekimo iki parengtų analizių pateikimo nustatytais formatais.

    Įmonė pabrėžia, kad orientuojasi į sprendimus, kurie galėtų tapti kasdienio darbo dalimi bankininkams, konsultantams ir investuotojams – ypač tuo metu, kai organizacijos pereina nuo eksperimentavimo su DI prie praktinio pritaikymo.

    Kas investavo ir kiek lėšų jau surinkta

    B serijos finansavimo raundą kartu vedė „General Atlantic“ ir „QED Investors“, dalyvavo ir kiti investuotojai, tarp jų „Evolution Equity Partners“, „Airtree“, „Forestay Capital“, „Y Combinator“, „FT Partners“, „Latitude“, „Inception Fund“ ir „13Books Capital“.

    Po šio etapo bendra „Model ML“ pritraukta suma siekia 318 mln. eurų. Straipsnyje primenama, kad 2025 metų lapkritį bendrovė buvo užsitikrinusi 68 mln. eurų A serijos investiciją.

    Bendrovės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Chaz Englander teigia, kad siekis – kurti agentus, kurie suprastų vartotojo darbą ir „atneštų“ jau užbaigtą rezultatą, o ne tik generuotų dar vieną atsakymą ar pranešimą.

    Kaip veikia agentai ir kur didžiausia nauda

    „Model ML“ sprendimas kuriamas taip, kad agentai galėtų veikti proaktyviai: suprasti klientų kontekstą, sekti aktyvius sandorius, prisitaikyti prie vartotojo darbo stiliaus ir užduotis atlikti pasitelkiant organizacijos turimas sistemas bei informaciją.

    Kaip pavyzdį bendrovė nurodo situaciją, kai pasirodo naujienos apie investicinio bankininko stebimą įmonę – agentas gali įvertinti aktualumą, galimas pasekmes ir parengti analizę pagal institucijoje įprastus šablonus. „Model ML“ teigimu, dalį procesų taip būtų galima sutrumpinti nuo dienų iki minučių.

    Dar vienas akcentas – duomenų saugumas diegiant sprendimus įmonėse. „Model ML“ nurodo siūlanti lanksčias diegimo galimybes, įskaitant veikimą kliento infrastruktūroje, kad jautri informacija liktų organizacijos aplinkoje.

    Bendrovė taip pat teigia, kad klientų duomenys nėra naudojami DI modeliams treniruoti.

    Augimas ir technologinė kryptis

    „Model ML“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė broliai Chaz ir Arnie Englander. Prieš tai jie buvo sukūrę ir pardavę du startuolius – „Fat Llama“ ir „Fancy“ – o vėliau dėmesį sutelkė į DI pritaikymą finansų sektoriuje.

    Pasak įmonės, 2026 metų trečiąjį ketvirtį metinės pasikartojančios pajamos per metus išaugo 12 kartų, o kasdienių aktyvių vartotojų skaičius – 26 kartus.

    Per 2026 metus bendrovė plėtė tarptautinį tinklą ir atidarė biurus Paryžiuje, Madride, Tokijuje, Singapūre ir Dubajuje.

    Technologinėje pusėje „Model ML“ išskiria „modeliams nepriklausomą“ architektūrą: įmonė lygina skirtingus DI modelius pagal finansines užduotis ir renkasi, kas geriausiai atitinka tikslumą, greitį ir kainą. Taip pat nurodoma, kad vis didesnę darbo dalį perima pačios bendrovės pritaikyti atvirojo kodo modeliai.

  • „Bitwise“ pristatė pirmą ne kriptovaliutų ETF: ZDAY fondas investuos į DI kibernetinę gynybą

    „Bitwise“ pristatė pirmą ne kriptovaliutų ETF: ZDAY fondas investuos į DI kibernetinę gynybą

    Kriptovaliutų turto valdytoja „Bitwise Asset Management“ pristatė pirmą savo biržoje prekiaujamą produktą, kuris nesusijęs su skaitmeniniu turtu – naują fondą, orientuotą į dirbtinio intelekto kibernetinę gynybą.

    Aktyviai valdomas „Bitwise AI Cyber Defense ETF“ pradėjo prekybą Niujorko vertybinių popierių biržoje (NYSE) su biržos kodu ZDAY, rašo „The Block“.

    Fondas investuoja į bendroves, kuriančias apsaugą nuo DI sustiprintų kibernetinių atakų ir įrankius, skirtus pačioms DI sistemoms saugoti. Tai pirmas kartas, kai „Bitwise“ siūlo ETF už kripto rinkos ribų.

    Skelbiama, kad ZDAY taikomas 0,75 proc. valdymo mokestis, o portfelyje planuojama turėti nuo 10 iki 30 pozicijų – palyginti koncentruotą rinkinį, būdingą teminiams aktyviai valdomiems fondams.

    Į ką investuos ZDAY fondas

    Tarp įvardytų ZDAY portfelio įmonių – „Palo Alto Networks“, „CrowdStrike“, „Cloudflare“ ir „Zscaler“. Tai kibernetinio saugumo sektoriaus vardai, kurių sprendimai plačiai naudojami tiek versle, tiek viešajame sektoriuje.

    „Bitwise“ akcentuoja, kad fondo tikslas – pasinaudoti augančiu poreikiu apsaugoti infrastruktūrą, kai didėja DI naudojimas ir kartu atsiranda naujų atakų metodų.

    „Bitwise“ argumentas: DI saugumas taps atskira milžiniška rinka

    „Crypto has lived at the leading edge of cybersecurity since its inception“, – pranešime cituojamas „Bitwise“ investicijų vadovas (CIO) Mattas Houganas, pabrėždamas, kad aplink kriptoturtą per trumpą laiką susiformavo didelė saugumo industrija.

    Pasak jo, panašus procesas vyksta ir DI srityje, tik gerokai didesniu mastu. Bendrovė tai sieja su tuo, kad DI sistemoms pritaikyti pažeidžiamumai ir jų išnaudojimas gali paveikti ne vien atskiras platformas, bet ir platesnę interneto ekosistemą.

    Sprendimą kurti fondą paskatino ir realūs incidentai

    „Bitwise“ nurodo, kad sprendimą paleisti fondą formavo ir augančios rizikos, susijusios su DI, įskaitant liepos mėnesį viešai aptartą incidentą, susijusį su platforma „Hugging Face“.

    Tąkart „Hugging Face“ pranešė apie autonominio DI agento įsibrovimą į sistemas, o po kelių dienų „OpenAI“ teigė, jog už incidentą atsakingi jos modeliai, kurie buvo testuojami kibernetinio saugumo pajėgumams įvertinti, sušvelninus dalį apsaugų.

    „We realized the playing field was going to change dramatically“, – „The Block“ sakė „Bitwise“ vadovas Hunteris Horsley, pridūręs, kad pokyčiai, jo vertinimu, palies ne tik kriptovaliutų sektorių, bet ir visą internetą.

    Įmonė taip pat primena, kad valdo daugiau nei 14 mlrd. JAV dolerių klientų turto ir yra sukūrusi kriptovaliutų ETF portfelį, apimantį bitkoiną, eterį, XRP ir kitus skaitmeninius aktyvus.

  • Lenkijoje ZUS kelia ligos draudimo „lubas“: 2027-aisiais limitas viršys 25 tūkst. zl.

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lenkijoje didės savanoriško ligos draudimo įmokų bazės riba, kurią nustato socialinio draudimo institucija ZUS. Naujas limitas sieks 25 082,50 zl per mėnesį ir galios visus 2027 metus.

    Apie pasikeitimą pranešta ZUS prezidento komunikate, kurį, remdamasis oficialiu paskelbimu „Monitor Polski“, aptaria „Dziennik Gazeta Prawna“. Tai reiškia, kad didžiausia suma, nuo kurios verslininkas gali skaičiuoti savanorišką ligos draudimo įmoką, bus didesnė nei anksčiau.

    Limitas apskaičiuotas kaip 250 proc. prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio 2027 metams (10 033 zl). Palyginti su 2026 metais, maksimali įmokų bazė didėja 1 532,50 zl.

    Svarbu atskirti, kad ši riba nėra nei pati ligos išmoka, nei įmokos dydis – tai tik „lubos“, nuo kurių galima skaičiuoti savanorišką ligos draudimo įmoką. Kadangi įmoka sudaro 2,45 proc. bazės, naudojant visą limitą ji siektų 614,52 zl per mėnesį.

    Ką tai reiškia verslininkų ligos išmokoms

    ZUS nustatytas limitas svarbus dėl to, kad ligos išmokos verslininkams priklauso nuo pasirinktos įmokų bazės ir nedarbingumo dienų skaičiaus. Kuo didesnė bazė (iki leistino maksimumo), tuo potencialiai didesnė ir išmoka.

    Pateikiamas ir konkretus skaičiavimo pavyzdys: jei verslininkas į nedarbingumą (L4) patektų 2027 metų vasarį po 12 mėnesių nepertraukiamo įmokų mokėjimo nuo 7 000 zl bazės, po 13,71 proc. atskaitymų išmokos bazė sudarytų 6 040,30 zl.

    Tokiu atveju, taikant 80 proc. tarifą ir perskaičiuojant dienos sumą pagal vieną trisdešimtąją mėnesio dydžio, gautųsi 161,07 zl už dieną. Už 7 dienas išmoka siektų 1 127,49 zl (bruto).

    Taip pat primenama, kad ligos išmoką gaunantis verslininkas ZUS mokamą išmoką gali gauti nuo pirmosios nedarbingumo dienos.

  • Varšuvoje lapkričio 25–26 d. vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“: paskelbti pranešėjai

    Jau lapkričio 25–26 dienomis Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“, vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“ (lenk. „Nauka. Rozwój. Biznes“). Renginio darbotvarkėje – daugiau nei 25 diskusijos apie tai, kaip mokslo žinias paversti realiais sprendimais ekonomikai.

    Kaip skelbiama WNP.pl publikuotoje informacijoje, konferencijoje susitiks mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas – inovacijų finansavimas ir tyrimų rezultatų komercinimas.

    Programoje numatytos temos apima dirbtinį intelektą, energetikos transformaciją, kibernetinį saugumą, taip pat kosmoso ir aviacijos technologijas. Renginio formatas – dvi dienos debatų apie bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės ir pramonės bei kryptis, svarbias Lenkijos ekonomikos augimui.

    Organizatoriai taip pat primena, kad dalyvauti dar galima užsiregistravus iš anksto. Be diskusijų, numatyta ir iškilminga dalis – lapkričio 25 dieną planuojama paskelbti konkurso „Wiedza dla Gospodarki“ rezultatus.

    Kas kalbės konferencijoje

    Pranešėjų ir svečių sąraše – vyriausybės administracijos, akademinės bendruomenės, mokslo tyrimų institucijų bei technologijų ir pramonės įmonių atstovai.

    Tarp paskelbtų pranešėjų – Ireneusz Borowski („Dassault Systèmes“), Jacek Brol („BASF Polska“), Dagmara Brzezińska („Google Polska“), Wojciech Klimek (FAKRO), prof. Marek Pawełczyk (Silezijos technologijos universitetas), Michał Stępień (ZPUE), prof. Andrzej Szeptycki (Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija), dr Ireneusz Tomczak (EdTech Hub Ventures), dr Piotr Wiliński (Muotech), Narcyz Wrześniewski (Epione), Andrzej Żubka (PACTT) ir dr hab. Joanna Żukowska (SGH Varšuvoje).

    Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad renginio tikslas – praktinis: ieškoti būdų, kaip sujungti mokslo potencialą, verslo poreikius ir viešojo sektoriaus sprendimus. Tokia kryptis aktuali ne tik Lenkijai – panašūs klausimai vis dažniau keliami ir visoje Europoje, kur konkurencingumą lemia gebėjimas greitai diegti inovacijas.

    Renginys vyks Varšuvoje, todėl Lietuvos skaitytojams tai gali būti įdomu kaip regiono technologijų ir pramonės kryptis atspindintis forumas, kuriame aptariamos temos svarbios ir tarptautinėms įmonėms bei partnerystėms.

  • Lenkijos Vyriausybė griežtina naftos ir degalų atsargų tvarką: laukia daugiau patikrų

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užlopyti spragas naftos ir degalų atsargų sistemoje ir sustiprinti kontrolę. Pokyčiai numato griežtesnį prižiūrėjimą, kad privalomos atsargos iš tiesų būtų sukauptos ir išlaikomos.

    Kaip nurodoma projekte, kurį parengė Energetikos ministerija, atsargų valdymas turėtų tapti efektyvesnis, o taisyklės – paprastesnės. Apie sprendimą pranešta Lenkijos portale WNP.pl.

    Privalomos atsargos – tai strateginės žalios naftos ir paruoštų degalų rezervų apimtys, kurios paprastai naudojamos tuomet, kai rinkoje atsiranda trūkumas arba kainos šokteli itin smarkiai. Vyriausybė pabrėžia, kad tokios atsargos yra viena svarbiausių šalies energetinio saugumo dalių.

    Teigiama, kad naujos nuostatos turėtų užtikrinti atsargų kaupimo tęstinumą, sumažinti galimybes verslui išvengti pareigų ir pagerinti intervencinių atsargų administravimą. Kartu numatoma aiškiau apibrėžti įmonių atsakomybę.

    Prievolės nuo pirmosios degalų partijos

    Vienas esminių pakeitimų – suvienodinti principai, kada įmonėms atsiranda pareiga kaupti privalomas atsargas ir mokėti atsargų įmoką. Pagal projektą, ši prievolė galiotų pradedantiems degalų gamybą ar naftos ir degalų įvežimą nuo pirmojo produkto vieneto.

    Tokios pat taisyklės būtų taikomos ir įmonėms, kurios atnaujina veiklą po ilgesnės nei dvejų metų pertraukos. Taip pat siūloma riboti galimybes „stumdyti“ tiekimus laike, siekiant išvengti su atsargomis susijusių sąnaudų.

    Energetikos ministerija aiškina, kad pokyčiai yra atsakas į stebėsenos metu identifikuotas rinkos praktikas, kai susiję subjektai pradėdavo ir baigdavo veiklą taip, kad neatsirastų visas atsargų kaupimo įsipareigojimas. Tokie veiksmai, anot projekto rengėjų, galėjo mažinti nacionalinių atsargų lygį ir iškreipti konkurenciją.

    Nutraukus veiklą atsargos „neišnyks“

    Projektas numato ir tvarką atvejams, kai įmonė, įpareigota laikyti atsargas, sustabdo ar visam laikui nutraukia veiklą. Tokiu atveju reikalaujamas atsargas ji turėtų išlaikyti 12 mėnesių nuo veiklos pertraukos pradžios arba nuo įrašo registre apie ketinimą veiklą baigti.

    Įmonė galėtų kreiptis į Vyriausybinę strateginių rezervų agentūrą (RARS) dėl privalomų ar jai priklausančių komercinių atsargų išpirkimo. Agentūra vertintų, ar tokį pirkimą galima atlikti, atsižvelgdama į turimas lėšas, agentūrinių atsargų poreikį, degalų rūšį ir kiekį, jų vietą bei susijusius kaštus ir įsipareigojimus pagal sutartis.

    Jei agentūra įsigytų degalus, jie būtų įtraukiami į agentūrines atsargas. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti riziką, kad įmonėms pasitraukus iš rinkos atsargų kiekis staiga reikšmingai sumažėtų.

    Taip pat numatyta stiprinti RARS vaidmenį: agentūra galėtų pirkti iš įmonių privalomas arba komercines atsargas ir tam tikromis sąlygomis perimti su šiomis atsargomis susijusių sutarčių teises bei pareigas. Vyriausybė teigia, kad tai turėtų padėti lanksčiau užtikrinti sistemos tęstinumą.

    Griežtesnės patikros prieš išbraukiant iš registro

    Pataisos numato ir didesnę priežiūrą įmonėms, kurios yra įrašytos į intervencinių atsargų sistemos registrą. Prieš išbraukiant įmonę iš registro, RARS turėtų atlikti patikrą.

    Agentūra galėtų atsisakyti išbraukti įmonę, jei ji nevykdė įstatyminių pareigų, turi pradelstų skolų dėl atsargų įmokos, vyksta patikrinimas ar procedūros, arba jei nustatomi duomenų neatitikimai. Tam tikrais atvejais būtų numatyta galimybė įmonėms ištaisyti trūkumus ar paaiškinti neatitikimus.

    Projektu taip pat siūloma riboti galimybes vėl pradėti veiklą subjektams, kurie per penkerius metus bent du kartus buvo išbraukti iš registro. Analoginiai ribojimai būtų taikomi ir kai kuriems susijusiems subjektams, numatant išimtis pagrįstiems organizaciniams pokyčiams, restruktūrizacijai ar paveldėjimo atvejams.

    Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų praėjus 21 dienai po paskelbimo Lenkijos oficialiajame leidinyje.

  • „Foxconn“ planai Lenkijoje: galimas ne tik elektromobilių fabrikas, bet ir baterijų gamyba

    Tai, kas Lenkijoje pristatoma kaip „Foxconn“ atėjimas į elektromobilių gamybą, gali būti tik dalis didesnio plano. Taivano technologijų milžinas svarsto scenarijų, kuriame šalia automobilių surinkimo atsirastų ir vietinė baterijų bei kitų komponentų gamyba.

    Apie tokią kryptį kalbėjo „Foxconn“ elektromobilių strategijos vadovas Junas Seki, kurio pasisakymai cituojami portale WNP. Jo teigimu, vien gamyba pasauliniams prekės ženklams nepadeda šaliai išlaikyti didžiausios vertės – pelnas dažnai iškeliauja į užsienio centrines.

    J. Seki akcentuoja argumentą, kodėl verta kurti vietinę elektromobilių markę: ji leistų didesnę ekonominę naudą palikti šalyje. Jo vertinimu, elektromobilumas tam sudaro palankesnes sąlygas, nes elektrinė pavara yra paprastesnės sandaros nei vidaus degimo variklio ir pavarų dėžės technologijos.

    Potenciali partnerystė su „ElectroMobility Poland“, vystančia projektą su gamykla Jaworzne, galėtų reikšti daugiau nei vien automobilio surinkimą. Minima galimybė plėsti vietinę tiekimo grandinę, įtraukiant baterijas, elektroniką ir kitus sprendimus.

    Vietinė markė ir pelnas, kuris lieka šalyje

    Diskusijos dėl vietinės automobilių markės Lenkijoje suaktyvėjo po to, kai atsinaujino kalbos apie elektromobilių gamybos projektą. Skeptikai primena, kad šalyje jau veikia tarptautinių gamintojų automobilių gamyklos, kurios daugiausia dirba eksportui.

    Vis dėlto „Foxconn“ atstovas pabrėžia kitą aspektą: net esant didelei vietinei gamybai, markės savininkai pelną paprastai perkelia į savo šalis. Todėl, jo teigimu, vietinės markės sukūrimas valstybei tampa strategiškai svarbus.

    Pasak J. Seki, anksčiau svarbiausi vidaus degimo technologijų komponentai – varikliai ir transmisijos – dažnai likdavo šalių, kuriose yra didžiųjų markių centrai, rankose. Elektromobilių era, jo manymu, atveria daugiau galimybių naujiems žaidėjams ir naujoms tiekimo grandinėms.

    Kas elektromobiliuose svarbiausia: ne vien „geležis“

    Kalbėdamas apie lokalizaciją, J. Seki siūlo žiūrėti plačiau nei į tradicinius „hardware“ komponentus. Jo teigimu, vis didesnę reikšmę įgyja programinė įranga, o Lenkija šiame sektoriuje, pasak jo, turi stiprių pozicijų.

    Tekste taip pat primenama, kad elektromobiliai vis dažniau lyginami su „išmaniaisiais įrenginiais ant ratų“ – automobiliuose daugėja jutiklių, kamerų, elektronikos ir valdymo sistemų. „Foxconn“, kaip elektronikos gamybos milžinas, čia mato erdvės didinti vietinį indėlį.

    Be to, akcentuojama tiekimo grandinių stabilumo tema: pastarąjį dešimtmetį pasaulis ne kartą patyrė, kaip greitai gali sutrikti komponentų tiekimas. Dėl to, anot J. Seki, didesnė vietinė gamyba padeda mažinti rizikas ir užtikrinti tęstinumą.

    Baterijos, komponentai ir partnerystės Europai

    Vienu iš svarbiausių galimų krypčių vardijama baterijų sritis. Tekste pažymima, kad „Foxtron“ – su „Foxconn“ susijusi įmonė, atsakinga už transporto priemonių gamybą – vysto kompetencijas, leidžiančias baterijas gaminti labai plačiu ciklu, nuo medžiagų iki sistemų valdymo.

    Atskirai užsimenama, kad ankstesniuose „ElectroMobility Poland“ planuose Jaworzne buvo minima teritorija, kuri galėtų būti skiriama baterijų ar bent jų modulių gamybai. Todėl neatmetama, kad bendras projektas galėtų apimti ir šią grandį.

    Tačiau pabrėžiama ir kita pusė: nors elektrinė pavara dažnai laikoma paprastesne, tai nereiškia, kad elektromobilių gamyba yra lengva. Dėl to „Foxconn“ plečia partnerystes su labiau patyrusiais pramonės žaidėjais, siekdamas sparčiau užpildyti technologines spragas.

    Galiausiai, ar Lenkijoje atsiras platesnė gamyba – nuo automobilių iki baterijų ir elektronikos – priklausys nuo projekto masto ir realios gamybos apimties. Vis dėlto akivaizdu, kad galimos derybos apima ne vien vieną gamyklą, o visą potencialią elektromobilumo ekosistemą.

  • Lenkijos kasybos įrangos gamintojui „Patentus“ smūgis: pajamos krito, fiksuojamas nuostolis

    Lenkijos kasybos mašinų gamintoja „Patentus“ 2026 metų pirmuosius tris ketvirčius baigė su 15,8 mln. zlotų grynuoju nuostoliu, nors prieš metus tuo pačiu laikotarpiu dirbo pelningai.

    Kaip skelbiama bendrovės ataskaitoje, 2026 metų sausio–rugsėjo pajamos siekė 29,3 mln. zlotų, kai 2025 metais per tris ketvirčius jos buvo gerokai didesnės – 86,9 mln. zlotų.

    Prastėjo ir veiklos rezultatas: bendrovė patyrė 16,3 mln. zlotų veiklos nuostolį, o metais anksčiau fiksavo 9,0 mln. zlotų veiklos pelną.

    Bendrovė pabrėžia, kad finansinius rezultatus smarkiai veikė rinkos veiksniai, kurių „Patentus“ nekontroliuoja, o viena svarbiausių priežasčių – sumažėjęs vykdomų užsakymų skaičius.

    Kas lėmė rezultatų kritimą

    Ataskaitoje nurodoma, kad įtakos turėjo investicijų sulėtėjimas elektromechanikos sektoriuje, ilgėjantys sprendimų priėmimo procesai klientų pusėje ir mažesnis pirkimų aktyvumas kasybos įmonėse.

    Dėl to, kaip teigiama, naujų sutarčių apimtys buvo mažesnės nei ankstesniais laikotarpiais, o tai tiesiogiai atsiliepė pajamoms ir pelningumui.

    Įmonės planai: nauji kontraktai ir pajamų diversifikacija

    „Patentus“ valdyba tvirtina, kad imasi veiksmų, orientuotų į naujų kontraktų pritraukimą ir pajamų šaltinių diversifikavimą.

    Bendrovė dalyvauja konkursuose, stiprina bendradarbiavimą su esamais prekybos partneriais, taip pat ieško galimybių įžengti į naujas rinkas ir plėsti veiklos segmentus.

    Kuo užsiima „Patentus“

    „Patentus“ specializuojasi kasybos mašinų gamyboje, metalo apdirbime ir plieninių konstrukcijų gamyboje, pritaikomoje įvairioms reikmėms.

    Bendrovės būstinė yra Pščynos mieste Silezijos vaivadijoje, o jos akcijomis prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

  • Lenkijos geležinkelių statybų grupė „Trakcja“ augino pajamas iki 1,63 mlrd. zlotų

    Lenkijos geležinkelių statybų grupė „Trakcja“ paskelbė, kad per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius jos pajamos iš pardavimų pasiekė 1,63 mlrd. zlotų – daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Kaip nurodoma paskelbtuose preliminariuose konsoliduotuose rezultatuose, 2025 metais per pirmus tris ketvirčius bendrovės pajamos siekė 1,49 mlrd. zlotų.

    Įmonė pateikė ir pelningumo rodiklius: bendrasis pelnas iš pardavimų 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpiu sudarė 101,7 mln. zlotų, kai prieš metus buvo 88,1 mln. zlotų.

    Grupės EBITDA per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius siekė 83,2 mln. zlotų, palyginti su 76,8 mln. zlotų tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Kiti pelno rodikliai ir akcininkai

    Tuo pat metu bendrasis pelnas (brutto) 2026 metų pirmais trimis ketvirčiais sudarė 41,2 mln. zlotų. 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis siekė 41,8 mln. zlotų.

    Bendrovė informavo, kad didžiausias „Trakcja“ akcininkas yra PKP Polskie Linie Kolejowe, valdanti 87,42 proc. akcijų. Dar 5,58 proc. priklauso Agencja Rozwoju Przemysłu.

    „Trakcja“ taip pat pabrėžė, kad galutiniai 2026 metų 9 mėnesių rezultatai bus paskelbti lapkričio 20 dieną.

  • Lenkijoje PGG pateikė prašymą perimti „Węglokoks Kraj“: sprendimą svarstys konkurencijos tarnyba

    Lenkijos valstybinė anglies sektoriaus bendrovė „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) pateikė prašymą perimti įmonę „Węglokoks Kraj“ (WGK). Dėl planuojamos koncentracijos jau gautas oficialus pareiškimas, kurį nagrinės konkurencijos priežiūros institucija.

    Apie tai pranešė Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK), nurodydama, kad planuojamas dviejų savarankiškų rinkos dalyvių sujungimas per WGK perėmimą PGG.

    PGG veikia daugiausia akmens anglies gavybos ir pardavimo srityje, taip pat vykdo su kasyklų veikla susijusias pagalbines funkcijas. Tarp jų minimos energetinės ir remonto paslaugos.

    Tuo metu WGK iki šiol vykdė akmens anglies gavybą ir prekybą per kasyklą „Bobrek“, tačiau bendrovė jau planuoja veiklos krypties pokytį. Pagal pateiktą informaciją, gavybą numatoma užbaigti 2025 metų pabaigoje.

    Kas numatyta sandorio struktūroje

    UOKiK aiškina, kad planuojama koncentracija būtų įgyvendinta sujungiant PGG ir WGK, kai pastaroji būtų perimta PGG. Tai priskiriama sujungimui, kai susijungia du atskiri ūkio subjektai.

    Tokio tipo sandoriai Lenkijoje paprastai vertinami konkurencijos teisės požiūriu – institucija sprendžia, ar koncentracija nepakenks konkurencijai ir rinkos pusiausvyrai.

    Kaip keičiasi „Węglokoks Kraj“ veikla

    UOKiK nurodo, kad pasibaigus gavybai WGK veikla pirmiausia bus siejama su kasyklos „Bobrek“ likvidavimo procesu. Tai reiškia, kad įmonės prioritetai pereina nuo gavybos prie uždarymo darbų ir su tuo susijusių procesų.

    Taip pat pažymima, kad WGK kapitalo grupei priklauso „Centrala Zbytu Węgla Węglozbyt S.A.“. Ši įmonė daugiausia užsiima anglies pardavimu ir logistikos paslaugomis, taip pat energijos žaliavų sandėliavimu ir saugojimu.

  • Dviračių kontrabandos byla Lenkijoje: verslas prašo tikrinti 100 proc. konteinerių iš Kinijos

    Lenkijos verslo asociacija „Zjednoczony Wschód“ ragina nuo 2027 metų fiziškai tikrinti kiekvieną iš Kinijos atvykstantį konteinerį, įvažiuojantį per geležinkelio pasienio punktą Malševičiuose. Tokį reikalavimą paskatino tyrimas dėl galimų muitinės sukčiavimų, susijusių su dviračių importu.

    Kaip skelbia naujienų agentūra PAP, verslo atstovai teigia, kad Lenkijos muitinės ir mokesčių institucijos daliai šalies vežėjų bei logistikos įmonių priskyrė muito, PVM ir palūkanų sumas, kurios esą siekia 291 mln. zlotų. Pasak jų, tai gali baigtis bankrotais ir maždaug 1 000 darbo vietų praradimu.

    Ginčo centre – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos OLAF atskleistas mechanizmas, kai 2021–2022 metais į Europos Sąjungą importuoti kiniški elektriniai dviračiai dokumentuose buvo deklaruojami kaip įprasti. Tokiu atveju prekėms taikomi mažesni mokesčiai, o skirtumas tampa neteisėto pelno šaltiniu.

    Verslo atstovai tikina, kad vežėjai ir logistikos įmonės dažnai neturi galimybės patikrinti konteinerių turinio, todėl nežino, kas iš tiesų gabenama. Dėl to, jų vertinimu, atsakomybės perkėlimas transporto grandinei yra neproporcingas.

    Įmonės prašo stabdyti išieškojimą

    Asociacijos vadovė Ewelina Grygatowicz-Szumowska konferencijoje Malševičiuose teigė, kad valstybė negali paversti vietinių įmonių savotišku „nemokamu garantiniu fondu“ tarptautiniams sukčiams. Jos teigimu, organizuotos grupės naudojasi spragomis ES muitų sistemoje, o prekės vėliau dingsta juodojoje rinkoje.

    Verslininkai taip pat reikalauja sustabdyti, jų žodžiais, vykdomą skolų išieškojimą, kol bus aiškiau įvertintos faktinės aplinkybės ir atsakomybės ribos. Jie nurodo, kad oficialūs prašymai dėl griežtesnių patikrų jau pateikti muitinės institucijoms.

    Be planuojamų 100 proc. patikrų nuo 2027 metų sausio 1 dienos, problema aptarta ir Lenkijos Seimo pakomisėje, atsakingoje už geležinkelių transportą. Ten taip pat skambėjo argumentai, kad be realios prieigos prie krovinių vežėjams sudėtinga užkirsti kelią panašioms schemoms.

    Finansų ministerija: skolos gali tekti valstybei

    Lenkijos Finansų ministerijos Muitų departamento direktorius Grzegorz Kozłowski Seimo posėdyje aiškino, kad ministerija informaciją apie galimą nusikalstamą veiklą iš OLAF gavo 2024 metų rugsėjį. Jo cituotame pranešime teigiama, kad 2021–2022 metais iš Kinijos į ES galėjo būti neteisėtai įvežamos muitais, įskaitant antidempingo muitus, apmokestinamos prekės, kurios vėliau būdavo „pašalinamos iš muitinės priežiūros“.

    Ministerijos ir OLAF vertinimu, bendra susidariusių įsipareigojimų suma viršija 120 mln. eurų. Pasak ministerijos atstovo, institucijos siekia išieškoti šias sumas, nes priešingu atveju prievolė gali kristi pačiai Lenkijai.

    Tuo metu Liublino Mokesčių administracijos rūmų atstovas Bogusław Gromadzki pabrėžė, kad kalbama apie didelio masto sukčiavimą, o byla nagrinėjama ir baudžiamąja tvarka. Lenkijos parlamente taip pat numatytas Ekonomikos ir plėtros komisijos posėdis, kuriame finansų ir ekonomikos ministras turėtų pristatyti informaciją apie muitinės tarnybų veiksmus šioje situacijoje.