CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Sevilijoje nuo šaligatvio pakėlė paveikslą: DI parodė, kad tai gali būti Sorolla originalas

    Sevilijoje nuo šaligatvio pakėlė paveikslą: DI parodė, kad tai gali būti Sorolla originalas

    Sevilijoje į neįprastą istoriją įsivėlė 57 metų turistas iš Mursijos Andrés Hurtado, kuris, kaip pats teigė, ant šaligatvio pastebėjo paliktą įrėmintą paveikslą ir jį pasiėmė. Vyras aiškino, kad jį labiausiai patraukė rėmas, todėl kūrinį į viešbutį parsinešė beveik jo neapžiūrėjęs.

    Vėliau, anot vyro pasakojimo, kilo įtarimų, kad radinys gali būti vertingas, todėl jis pabandė išsiaiškinti, kas pavaizduota ir kas galėtų būti autorius. Kaip tvirtinama, jis pasitelkė DI, kuris esą nurodė, kad kūrinys gali būti siejamas su ispanų tapytoju Joaquínu Sorolla.

    „Niekada nepagalvojau, kad tai gali būti originalas, bet pasitikrinau su DI ir jis leido suprasti, kad taip gali būti“, – sakė A. Hurtado.

    Vyras teigė, kad dėl paveikslo kreipėsi ir į aukcionų rinkos atstovus, kurie, jo žodžiais, buvo pasirengę siūlyti kelis tūkstančius eurų. Vis dėlto netrukus paaiškėjo svarbiausia detalė: kūrinys nebuvo paliktas sąmoningai, o savininkai jį buvo pametę skubėdami persikraustyti ir apie dingimą jau buvo informavę policiją.

    Sužinojęs, kad kūrinys turi šeimininkus ir yra ieškomas, A. Hurtado nusprendė apie radinį pranešti pareigūnams ir bendradarbiauti, kad paveikslas būtų grąžintas. Skelbiama, kad kūrinys iš Sevilijos iškeliavo kartu su vyru į Mursiją, o policija turėjo jį paimti iš vyro namų ir perduoti savininkams.

    „Kai supratau, kad paveikslas ieškomas, iškart susisiekiau su policija, kad būtų aišku: tai ne vagystė, o radinys“, – pasakojo vyras.

    Ši istorija atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą meno rinkoje: vertingų kūrinių kilmės nustatymas tampa vis sudėtingesnis, nes daugėja kopijų ir klastočių. Ekspertai pabrėžia, kad tokie DI įrankiai gali padėti pirminiam orientavimuisi, tačiau autentiškumą patvirtina tik specialistų atliekama ekspertizė, dokumentuota proveniencija ir profesionalūs tyrimai.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja ir pranešimų apie netyčia prarastus ar netinkamai saugomus meno kūrinius, ypač kraustymosi, remonto ar turto iškraustymo metu. Policija primena, kad radus įtartinai vertingą daiktą saugiausia kuo greičiau informuoti pareigūnus ir nefiksuoti jokių sandorių, kol neaiškus daikto statusas ir savininkai.

  • „Google“ keičia „Gmail“: startuoja „Gmail Live“, el. paštą leis valdyti balsu ir gauti santraukas

    „Google“ keičia „Gmail“: startuoja „Gmail Live“, el. paštą leis valdyti balsu ir gauti santraukas

    „Google“ pradeda bandyti naują „Gmail“ funkciją „Gmail Live“, kuri gali iš esmės pakeisti tai, kaip vartotojai ieško informacijos savo pašto dėžutėje. Vietoje įprastos paieškos laukelio užklausas bus galima pateikti balsu, o atsakymas pateikiamas kaip aiškus apibendrinimas, o ne vien nuorodos į laiškus.

    „Gmail Live“ veikia per specialų mygtuką paieškos juostoje, kuris įjungia klausymosi režimą. Tuomet vartotojas gali garsiai paprašyti surasti, pavyzdžiui, kelionės rezervacijos detales, susitikimo laiką ar svarbiausius punktus iš susirašinėjimo, o sistema išskiria informaciją iš laiškų turinio.

    „Svarbu tai, kad vartotojas gauna ne tik rastus laiškus, bet ir suprantamą santrauką, paremtą pašto dėžutėje esančia informacija“, – teigiama „Google“ pristatyme apie naują paieškos kryptį „Gmail“.

    Funkcija šiuo metu įžengia į viešą pilotinį etapą ir testuojama mobiliosiose programėlėse. „Google“ nurodo, kad bandymai vyksta tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiuose, o platesnis diegimas priklausys nuo vartotojų atsiliepimų ir surinktų duomenų.

    Kaip ir kiti su DI susiję „Gmail“ patobulinimai, „Gmail Live“ siejamas su „Gemini“ modeliais ir, tikėtina, bus prieinamas ne visiems. Skelbiama, kad funkcijai gali reikėti mokamo plano, įvardijami „Google AI Pro“ ir „Ultra“ prenumeratos.

    Lietuvoje minima „Google AI Pro“ kaina siekia apie 28 eurus per mėnesį, o „Ultra“ planas gali kainuoti apie 135 eurus per mėnesį, todėl daliai vartotojų tai taps reikšmingu kriterijumi sprendžiant, ar naujovė verta papildomų išlaidų. Tiksli viešo paleidimo data dar nepatvirtinta, tačiau orientuojamasi į vasaros laikotarpį.

    Rinkoje tai atitinka platesnę tendenciją, kai pašto paslaugos ir produktyvumo įrankiai pereina nuo tradicinės paieškos prie pokalbio tipo sąsajų. Tokie sprendimai ypač patrauklūs tiems, kas el. pašte kaupia daug bilietų, sąskaitų, rezervacijų ir darbinių susirašinėjimų, nes vietoje kelių užklausų ir filtrų galima gauti vieną tikslinį atsakymą.

  • „Amazon“ Lenkijoje atidaro robotizuotą logistikos centrą: Dobromieže žada 1 000 naujų darbo vietų

    „Amazon“ pranešė, kad 2026 metais spalį Dobromieže, Žemutinės Silezijos regione, pradės veikti naujas, robotizuotas logistikos centras. Tai bus dvyliktasis bendrovės tokio tipo objektas Lenkijoje, o pirmaisiais veiklos metais planuojama sukurti daugiau nei 1 000 pilno etato darbo vietų.

    Bendrovės teigimu, Dobromiežo centras išsiskirs tuo, kad nuo pat pradžių bus diegiama „Amazon Robotics“ sistema. Skaičiuojama, kad kasdieniuose procesuose darbuotojams padės daugiau nei 5 000 robotų, o tai taps ketvirtuoju robotizuotu „Amazon“ logistikos centru šalyje.

    Robotai sandėlyje: ką jie keičia

    Robotizacija logistikos centruose paprastai reiškia greitesnį prekių judėjimą, efektyvesnį užsakymų komplektavimą ir mažiau fiziškai sunkių darbų darbuotojams. Tokiose sistemose dalį pervežimų ir prekių pristatymo į komplektavimo vietas perima autonominiai robotai, o žmonės dažniau atlieka kontrolės, kokybės ir proceso valdymo užduotis.

    „Amazon“ pabrėžia, kad technologija skirta ne tik spartai, bet ir darbo saugai bei ergonomikai. Robotizuotuose centruose įprastai mažėja vaikščiojimo atstumai ir monotoniškų krovos operacijų, tačiau didėja poreikis techninei priežiūrai, inžinerijai ir IT kompetencijoms.

    „Naujas centras Dobromieže nuo pat pradžių buvo projektuojamas taip, kad technologija realiai padėtų mūsų darbuotojams kasdienėje veikloje. Išmanios procesų valdymo sistemos ir daugiau nei 5 000 robotų padės sudėtingesnėse užduotyse, spartindami užsakymų komplektavimą ir išsiuntimą, kad darbas būtų patogesnis ir saugesnis“, – sakė „Amazon“ regiono operacijų direktorius Vidurio ir Rytų Europoje Sławomir Płonka.

    Kokias darbo vietas žada kurti

    Bendrovės pateikta informacija rodo, kad naujame centre bus ieškoma ne tik sandėlio operatorių, bet ir specialistų, kurie užtikrins robotų, automatizuotos įrangos bei IT sistemų veikimą. Taip pat numatytos operacijų vadovų, personalo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei administracijos pozicijos.

    Toks darbuotojų profilis atitinka platesnę logistikos sektoriaus tendenciją, kai automatizacija mažina kai kurių rankinių užduočių apimtį, tačiau didina paklausą techniniams ir procesų valdymo įgūdžiams. Dėl to įmonės vis dažniau investuoja į vidinius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, ypač diegiant robotikos sprendimus.

    Investicijos ir planai Lenkijoje

    „Amazon“ pasirinkimą Dobromieže aiškina keliomis priežastimis: susisiekimo infrastruktūra, darbuotojų prieinamumu iš Švidnicos ir Valbžycho subregionų bei galimybe aplinkinių miestelių gyventojams patogiai pasiekti darbo vietą. Žemutinė Silezija bendrovei yra svarbi ir dėl jau suformuoto logistikos tinklo regione.

    „Amazon“ taip pat nurodė, kad 2025 metais Žemutinės Silezijos vaivadijoje investavo daugiau nei 600 000 000 eurų, o veikla, bendrovės vertinimu, prisidėjo prie regiono bendrojo vidaus produkto augimo daugiau nei 300 000 000 eurų. Šie skaičiai atspindi, kad logistikos infrastruktūra regionams tampa reikšmingu ekonominės plėtros veiksniu.

    Lenkijoje „Amazon“ logistikos veiklą plėtoja nuo 2014 metų ir tiesiogiai, bendrovės duomenimis, samdo daugiau nei 19 000 darbuotojų. 2012–2025 metais investicijos Lenkijoje esą viršijo 10 800 000 000 eurų, o 2026–2028 metų laikotarpiui planuojama papildomai skirti apie 5 500 000 000 eurų.

  • Katovicuose iškeltas Centro himalaizmui vainikas: ką dar teks įveikti statybose iki atidarymo?

    Katovicų Bogucicų rajone pasiektas svarbus Centro himalaizmui, skirto Jerzy’ui Kukuczkai, statybų etapas – ant pastato iškeltas simbolinis statybų vainikas. Tai reiškia, kad konstrukcijos darbai pasiekė aukščiausią tašką, o projektas pereina į kitą, ne mažiau sudėtingą fazę.

    Projektas vystomas tankioje miesto aplinkoje, kur trūksta erdvės sandėliavimui ir technikai, todėl statybų logistika organizuojama beveik „čia ir dabar“. Medžiagos į statybvietę tiekiamos taip, kad atvykusios būtų iškart montuojamos, mažinant laikino sandėliavimo poreikį.

    Renovacija po paveldosaugos lupa

    Ypatingas šio objekto bruožas – naujos statybos dalies sujungimas su dviem istoriniais pastatais, kuriuos prižiūri paveldosauga. Pasak projekto atstovų, senųjų namų atnaujinimo mastas buvo itin didelis, nes iš originalių konstrukcijų daugiausia liko fasadai.

    Viduje atlikti darbai prilygo iš esmės naujai statybai: išimtos vidinės pertvaros, sustiprintos laikančiosios konstrukcijos, įrengti papildomi sutvirtinimai, kad pastatai būtų stabilūs viso proceso metu. Tokie sprendimai dažnai pasirenkami, kai siekiama išsaugoti istorinį vaizdą, bet pastato vidų pritaikyti šiuolaikinėms funkcijoms ir saugos reikalavimams.

    „Dirbame tankioje miesto struktūroje, kur nėra didelės statybvietės ar plačios bazės. Logistiką turime planuoti taip, kad tai, kas atvyksta, būtų iš karto sumontuojama“, – sakė rangovo atstovas Andrzejus Sowa.

    „Pastatuose buvo likusios beveik vien laikančiosios sienos, todėl teko juos sutvirtinti specialiomis konstrukcijomis, kad darbų metu niekas nesugriūtų“, – sakė projekto užsakovo atstovas Andrzejus Hołda.

    Ką matys lankytojai centre?

    Planuojama, kad centre veiks kelios ekspozicijų salės, suskirstytos temomis apie aukštikalnių alpinizmą ir pasirengimą ekspedicijoms. Lankytojams žadama pristatyti Himalajų ir Karakorumo tyrinėjimo istoriją, aštuoniatūkstantininkų įkopimų raidą, Lenkijos ekspedicijų pasiekimus, taip pat atskiras pasakojimų kryptis apie moterų himalaizmą.

    Numatoma ir interaktyvesnė dalis: erdvės, leidžiančios patirti bent dalį aukštikalnėms būdingų sąlygų, bei profesionali laipiojimo siena. Integralia centro dalimi turėtų tapti ir Jerzy’io Kukuczka gyvenimo bei pasiekimų pristatymas, įskaitant jo gyvenamosios erdvės atkūrimą ar eksponavimą kaip pasakojimo ašį.

    Kainos, terminai ir dar likę darbai

    Centro statybos vykdomos pagal „projektuok ir statyk“ principą, kai rangovas atsako ir už projektavimo, ir už įgyvendinimo dalį. Skelbta, kad darbų vertė siekė kiek daugiau nei 47 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 10,9 mln. eurų, o daliai projekto buvo numatytas ir Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybvietė rangovui perduota 2025 metų sausį, o 2026 metų birželio 30 dieną pasiektas konstrukcijų pikas, pažymėtas statybų vainiku. Toliau laukia vidaus įrengimas, inžinerinės sistemos, ekspozicijos įgyvendinimas ir objekto pritaikymas lankytojams.

    Miesto atstovai yra nurodę, kad pirmųjų lankytojų centras galėtų sulaukti 2027 metų antroje pusėje. Tuo pat metu vyksta procesai, susiję su nuolatinės ekspozicijos rangovo parinkimu, nes būtent ekspozicijų įrengimas dažnai tampa viena ilgiausių projekto dalių po statybinių darbų.

  • JSW susitarė su ARP dėl strateginių aktyvų pardavimo: sandoris už apie 250 mln. eurų

    Lenkijos anglies sektoriaus milžinė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) užbaigė susitarimus su valstybine Agentūra Pramonės Plėtrai (ARP) dėl turimų akcijų ir dalių pardavimo dviejose su kasyba susijusiose bendrovėse. Sandorio tikslas – greitai sustiprinti JSW likvidumą ir paremti restruktūrizavimo planą.

    Pagal susitarimą ARP perima JSW valdomas akcijas bendrovėje Przedsiębiorstwo Budowy Szybów (PBSz) ir dalis Jastrzębskie Zakłady Remontowe (JZR). Bendra sandorio vertė siekia apie 250 mln. eurų, o lėšos, kaip nurodoma, bus skirtos kasdienei JSW veiklai finansuoti.

    Kas parduodama ir kokia apimtis

    Sandoris apima 95,8 proc. PBSz įstatinio kapitalo atitinkančias akcijas ir 59,4 proc. JZR įstatinio kapitalo atitinkančias dalis. Pirminės kainos atskiriems paketams siekia apie 64 mln. eurų už PBSz ir apie 185 mln. eurų už JZR.

    Po sandorio užbaigimo JSW nebeturės PBSz akcijų, o JZR išlaikys tik nedidelę dalį – apie 1,01 proc. įstatinio kapitalo ir balsų. Tokia struktūra reiškia, kad pagrindinė kontrolė ir strateginiai sprendimai pereina pirkėjui, o JSW pasilieka simbolinę poziciją.

    Kam reikalingos gautos lėšos

    ARP pažymi, kad įsipareigojimas įsigyti šiuos aktyvus nukreiptas į neatidėliotiną JSW finansinio stabilumo stiprinimą. JSW komunikacijoje akcentuojama, kad tai yra dezinvesticijų krypties dalis, skirta pagerinti pinigų srautus ir sumažinti įtampą dėl apyvartinių lėšų.

    Sandorio sąlygose numatytos užtikrinimo priemonės, kurios saugo pirkėjo interesus, jei sandoris dėl kokių nors priežasčių neįvyktų. Tarp jų – įkeitimai ir hipotekos tam tikram turtui, susietam su JSW kasyklų infrastruktūra, kad būtų užtikrintas avansų grąžinimas.

    Kodėl šie aktyvai svarbūs kasybai

    PBSz ir JZR laikomos techniniu anglies kasybos užnugariu: jos dirba su šachtų darbais, remontu, modernizavimu, kasybos įrangos gamyba bei nuoma. Tokios įmonės yra kritiškai svarbios ne tik kasdieniam kasyklų funkcionavimui, bet ir saugumo bei efektyvumo projektams.

    ARP pabrėžia, kad nuo 2025 metų pabaigos aktyviai dalyvauja ieškant tvarių sprendimų JSW situacijai, vykdydama įstatymines užduotis, susijusias su restruktūrizavimu ir strategiškai reikšmingų ūkio subjektų rėmimu. Šis sandoris, vertinant formuluotes, laikomas dar vienu žingsniu siekiant stabilizuoti didelės reikšmės darbdavio ir tiekimo grandinės dalyvio finansus.

  • Krokuvos regione baigtas 45 km dujotiekis: „Gaz-System“ tikisi stabilesnio tiekimo ir augimo

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Gaz-System“ pranešė užbaigusi Wężerów–Przewóz dujotiekio statybas. Nauja trasa driekiasi per Krokuvą ir aplinkines savivaldybes, o projektas pristatomas kaip reikšmingas žingsnis stiprinant regiono energetinį saugumą.

    Pasak bendrovės, dujotiekio ilgis siekia apie 45 kilometrus, o didžiausias vamzdžio skersmuo – iki 700 milimetrų. Trasa kerta Słomniki, Radziemice, Kocmyrzów-Luborzyca ir Koniusza teritorijas, taip pat Krokuvos rajonus Nowa Huta ir Podgórze.

    „Gaz-System“ teigia, kad infrastruktūra didins dujų tiekimo stabilumą, o kartu sudarys prielaidas plėtrai mažesnių emisijų energijos ir šilumos gamyboje Krokuvos aglomeracijoje. Praktiniu lygmeniu tai reiškia didesnį sistemos lankstumą ir papildomas galimybes prijungti naujus vartotojus, įskaitant pramonę.

    Didelė projekto dalis buvo susijusi su sudėtingais inžineriniais darbais: įrengtos 46 požeminės perėjos, kurių bendras ilgis beveik 4 kilometrai. Statybų metu identifikuotos ir dokumentuotos 48 archeologinės vietovės, kuriose rasta regionui būdingų senųjų gyvenviečių pėdsakų.

    Naujasis dujotiekis turėtų prisidėti ir prie energijos tiekimo patikimumo tokiems objektams kaip Krokuvos kogeneracinė elektrinė. Bendrovė taip pat pabrėžia jungtis su platesniu Šiaurės–Pietų perdavimo koridoriumi, siejančiu SGD terminalą Svinouiscėje ir „Baltic Pipe“ dujotiekį su centrine bei pietine Lenkija ir toliau – su Vidurio ir Rytų Europos infrastruktūra.

    „Energetinis saugumas prasideda nuo modernios infrastruktūros. Wężerów–Przewóz dujotiekis yra aiškus pavyzdys: sudėtingas techniškai projektas, įgyvendintas pažangiomis technologijomis, išlaikant inžinerinį tikslumą ir pagarbą regiono archeologiniam paveldui“, – sakė „Gaz-System“ valdybos narys Dariuszas Bogdanas.

    Jo teigimu, rezultatas – patikimesnis dujų tiekimas Krokuvai ir Mažajai Lenkijai, naujos galimybės verslui ir papildomas impulsas energetikos transformacijai. Tokios investicijos regione įgauna papildomą svorį dėl pastarųjų metų Europos siekio mažinti tiekimo rizikas ir stiprinti tinklų atsparumą.

    „Gaz-System“ nurodė, kad projektas gavo Europos Sąjungos paramą pagal programą, skirtą infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai, o bendra skirta suma viršijo maždaug 23 000 000 eurų. Bendrovė priklauso Lenkijos valstybei ir yra atsakinga už dujų perdavimo tinklo eksploatavimą bei svarbiausių magistralinių dujotiekių valdymą.

  • Lenkijoje startuoja autonominių automobilių testų priežiūra: ką tai keičia vairuotojams ir rinkai

    Lenkijoje įsigaliojus Kelių eismo teisės pakeitimams, nuo 2026 metų birželio 24 dienos pradedama centralizuota zautomatizuotų ir autonominių automobilių bandymų priežiūra viešuosiuose keliuose. Už ją atsakingu nacionaliniu koordinatoriumi paskirtas Transporto instituto vadovas, veikiantis prižiūrint už transportą atsakingam ministrui.

    Naujasis modelis reiškia, kad bandymai nebevykdomi vien pagal atskirų projektų taisykles: nustatoma vieninga leidimų tvarka, priežiūros mechanizmai ir bendras požiūris į rizikos vertinimą. Tai laikoma pirmuoju išsamesniu bandymų valdymo karkasu šalyje, skirtu suderinti tyrimus ir užtikrinti jų skaidrumą.

    Kaip bus kontroliuojami testai?

    Koordinatorius išduos leidimus bandymams, tvarkys viešą registrą ir tikrins, ar vykdomi tyrimai atitinka išduotų leidimų sąlygas. Taip pat numatomas bendradarbiavimas su užsienio priežiūros institucijomis, kai projektai apima daugiau nei vieną valstybę.

    Priežiūros praktikoje svarbi dalis bus rizikos analizė ir atitikties vertinimas: testuojantys subjektai turės pagrįsti, kad bandymai nekels grėsmės eismo saugumui. Be to, eismo įvykiai su bandomaisiais automobiliais turės būti operatyviai registruojami ir pranešami atsakingoms institucijoms kartu pateikiant vaizdo ir garso įrašus.

    Leidimų išdavimo tvarka apima ir techninius reikalavimus, tokius kaip registravimo įranga, bei administracinį mokestį. Leidimas galės galioti iki trejų metų, o bandymai pagal vieną leidimą galės apimti iki penkių vaivadijų.

    Kodėl tai svarbu saugumui ir verslui?

    Autonominiai automobiliai dažniausiai pristatomi kaip priemonė mažinti avarijų skaičių, nes didelę dalį eismo įvykių lemia žmogiškosios klaidos. Institutas pabrėžia, kad pažangios pagalbos ir automatizavimo sistemos teoriškai gali sumažinti incidentų skaičių, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės ir kontrolė realiomis eismo sąlygomis.

    Verslui ir mokslui ši sistema kuria labiau prognozuojamą aplinką, kurioje lengviau planuoti bandymus, derinti atsakomybes ir įrodyti atitiktį reikalavimams. Kartu tai signalas investuotojams, kad valstybė pasirengusi prižiūrėti technologijų bandymus ne ad hoc principu, o pagal standartizuotas procedūras.

    Autonominių automobilių plėtra siejama ir su logistikos bei viešojo transporto efektyvumu, ypač ten, kur trūksta profesionalių vairuotojų. Lenkijoje šis trūkumas viešai įvardijamas kaip reikšmingas ir siekia apie 200 000 žmonių, todėl automatizavimo sprendimai vertinami ir kaip ilgalaikė darbo rinkos įtampų mažinimo kryptis.

    Kas toliau: duomenys ir dirbtinis intelektas

    Kartu su priežiūros modeliu šalyje vystomi ir duomenų projektai, skirti testavimo scenarijams bei jutiklių informacijai kaupti vietinėmis sąlygomis. Tokie rinkiniai svarbūs tam, kad transporto priemonės būtų mokomos atpažinti situacijas, būdingas konkrečiai eismo infrastruktūrai, orams ir vairavimo kultūrai.

    Šie duomenys tampa pagrindu dirbtinio intelekto modeliams ir pažangioms vairavimo funkcijoms tikslinti, tačiau kartu kelia ir papildomų reikalavimų dėl atsekamumo bei atsakomybės. Todėl priežiūros institucijų vaidmuo gali tapti lemiamas, sprendžiant, kaip greitai autonominiai automobiliai iš bandymų etapų pereis į platesnį naudojimą.

  • Danija pirmoji užbaigė ES Ekonomikos gaivinimo planą: Europos Komisija patvirtino paskutinę išmoką

    Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare, visiškai įgyvendinusia nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Europos Komisija pranešė davusi žalią šviesą išmokėti penktą ir paskutinę lėšų dalį.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad šalis įvykdė visus plane numatytus tikslus. Danijos atvejis išsiskiria tuo, kad didelė priemonių dalis buvo nukreipta į transporto ir šildymo sektorių dekarbonizaciją.

    „Danija pasiekė savo tikslus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pagal planą Danija sumažino lengvatų ir registracijos mokesčių naštą nulinės emisijos automobiliams, o tai 2021–2025 metais apėmė apie 250 000 transporto priemonių. Taip pat buvo finansuotas šildymo sistemų keitimas: beveik 28 000 namų ūkių atsisakė naftos ar dujinių katilų ir perėjo prie šilumos siurblių arba prisijungė prie centralizuoto šildymo.

    Visiškas plano įgyvendinimas reiškia, kad Danija įvykdė visas suplanuotas reformas ir investicijas, susietas su mokėjimais. Bendrai Kopenhaga turėjo panaudoti 1,63 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir įgyvendinti 79 įsipareigojimus, o paskutinė išmoka sudaro apie 359 mln. eurų.

    Ekonomikos gaivinimo priemonė, sukurta reaguojant į COVID-19 pandemiją, artėja prie užbaigimo: valstybės narės planuose numatytas priemones turi įgyvendinti iki rugpjūčio pabaigos, o prašymus dėl mokėjimų gali teikti iki rugsėjo pabaigos. Ši tvarka reiškia, kad likę mėnesiai taps kritiškai svarbūs šalims, kurios dar nėra pasiekusios esminių tarpinių rodiklių.

    Danijos planas buvo gerokai mažesnės apimties nei didžiausių paramos gavėjų, tokių kaip Italija ar Ispanija, o taip pat ir Lenkija. Vis dėlto įsipareigojimų apimtis ir jų įgyvendinimo tempas rodo, kad sėkmę lemia ne vien suma, bet ir administracinis pasirengimas, aiškus projektų portfelis bei gebėjimas laiku pasiekti su reformomis susietus rodiklius.

    Bendra Ekonomikos gaivinimo priemonės suma siekia 577 mlrd. eurų, iš kurių 360 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 217 mlrd. eurų – paskolos. Lėšas Europos Komisija pritraukia tarptautinėse kapitalo rinkose, o Europos Sąjunga šį skolintą finansavimą planuoja pradėti grąžinti nuo 2028 metų.

  • „Washington Post“: Baltieji rūmai skyrė apie 465 mln. eurų pokylių salei be konkurso

    „Washington Post“ skelbia, kad Donaldo Trumpo administracija skyrė sutartį dėl didelės pokylių salės statybos prie Baltųjų rūmų, apeidama įprastą viešųjų pirkimų konkursą. Pasak leidinio, bendra sandorio vertė siekia apie 465 mln. eurų.

    Anot laikraščio, remtasi konfidencialios sutarties tekstu, su kuriuo buvo leista susipažinti žurnalistams. Dokumentuose teigiama, kad Baltieji rūmai projektui pasirinko bendrovę „Clark Construction“, pasitelkdami padalinį, kuris paprastai rūpinasi kasdieniais pastato remonto darbais, baldų pirkimais ir mažesnės apimties užsakymais.

    Šis sprendimas svarbus todėl, kad toks padalinys, kaip rašo „Washington Post“, netaiko standartinių procedūrų, būdingų dideliems statybų projektams, įskaitant konkurso skelbimą. Baltieji rūmai tvirtina, kad veikė pagal galiojančias taisykles ir teisės aktus.

    Leidinys pažymi, kad „Clark Construction“ yra viena didžiausių bendrovių, vykdančių JAV valdžios užsakymus statybų srityje. Pasak dokumentų, kuriais remiasi „Washington Post“, įmonės pelnas iš šio projekto gali siekti apie 60 mln. eurų.

    Tuo pat metu dėmesį patraukė ir vieši Donaldo Trumpo pasisakymai apie projekto finansavimą. „Washington Post“ primena, kad interviu jis yra tvirtinęs, jog rangovas esą siūlė pokylių salę pastatyti nemokamai, tačiau sutarties duomenys rodo kitokią finansinę logiką.

    Anksčiau Donaldas Trumpas buvo minėjęs, kad statybos galėtų kainuoti apie 186 mln. eurų, tačiau dabartiniai skaičiavimai, pasak laikraščio, yra maždaug tris kartus didesni. Leidinio teigimu, nors viešai buvo kalbėta apie privačių rėmėjų indėlį, maždaug pusę visos sumos turėtų padengti mokesčių mokėtojai.

    „Washington Post“ šį atvejį pristato kaip dar vieną situaciją, kai Baltieji rūmai rangovus renkasi ne konkurso būdu. Anot laikraščio, anksčiau panašiai buvo parinktos įmonės Lafayette parko prie Baltųjų rūmų atnaujinimui ir kitam projektui, susijusiam su Reflecting Pool remonto darbais prie Linkolno memorialo.

  • „IKEA“ rinkodaros vadovė: kaip DI, kainos ir netikėta beždžionėlės Punch istorija keičia prekių ženklą

    „IKEA“ rinkodaros vadovė: kaip DI, kainos ir netikėta beždžionėlės Punch istorija keičia prekių ženklą

    DI ir virusiniai momentai

    Cannes Lions kūrybiškumo festivalyje šiemet daugiausia kalbėta apie tai, kaip prekių ženklai prisitaiko prie greitai besikeičiančios žiniasklaidos, kurią vis labiau formuoja dirbtinis intelektas ir interneto kultūra. „IKEA“ globalios rinkodaros strategijos ir integruotos žiniasklaidos direktorė Dorothée Gardon sako, kad DI įmonei pirmiausia yra galimybė, o ne grėsmė.

    Pasak jos, „IKEA“ DI vertina kaip įrankį, galintį sustiprinti kūrybinius gebėjimus ir padėti dirbti efektyviau, tačiau jis neturėtų tapti kūrybos pradžios tašku. „IKEA“ pabrėžia ir rizikas, ypač susijusias su prekės ženklo saugumu bei DI sistemų polinkiu generuoti klaidingą informaciją.

    „DI yra puikus stiprintuvas tikram kūrybiniam talentui, tačiau jis negali pakeisti žmogaus proto“, – sakė Dorothée Gardon.

    Interviu Gardon pabrėžė, kad kūrybiniai sprendimai turi kilti iš dizainerių ir komandų patirties, o technologijos gali padėti masteliuoti personalizaciją, optimizuoti procesus ir geriau suprasti auditorijas. Praktikoje tai reiškia daugiau automatizavimo turinio pritaikyme skirtingoms rinkoms, bet su aiškiomis taisyklėmis, kas yra priimtina „IKEA“ tonui ir vizualinei kalbai.

    Inovacijos, bet ne kokybės sąskaita

    „IKEA“ įvaizdis daugelį metų siejamas su inovacijų ir prieinamumo deriniu, o ši pusiausvyra, pasak Gardon, išlieka kertinė. Ji akcentavo, kad įmonė nuo pat pradžių pasirinko būti „daugelio žmonių“ pusėje, orientuodamasi į pirkėjus, kurių biudžetas ribotas, tačiau kartu neatsisakydama dizaino ir kokybės tikslų.

    Ši žinutė aktuali ir dėl pastaraisiais metais patirto kainų spaudimo: infliacija, brangusi energija ir tiekimo grandinių svyravimai paskatino pirkėjus dar jautriau reaguoti į kainas. Tokiose sąlygose prekių ženklams tenka vienu metu ir aiškiai komunikuoti vertę, ir saugoti reputaciją, kad pigumas netaptų kokybės sinonimu.

    Punch istorija ir prekės ženklo kontrolė

    Vienas netikėčiausių pavyzdžių, kaip interneto kultūra gali paveikti verslo rezultatus, buvo vadinamasis Punch momentas. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdai, kuriuose mažas japoninis makakas, pramintas Punch, nešasi „IKEA“ „Djungelskog“ orangutano pliušinį žaislą, o klipai surinko milijonus peržiūrų.

    Pasak Gardon, tai paskatino išaugusį žaislo pardavimą įvairiose rinkose, o „IKEA“ komanda pasinaudojo banga, sukurdama paprastą, socialiniams tinklams pritaikytą turinį. Ji pabrėžė, kad svarbiausia tokiais atvejais yra ne šokti į kiekvieną tendenciją, o atsirinkti tik tas, kurios natūraliai dera su prekės ženklo vertybėmis.

    „Ne kiekviena tendencija tinka mūsų prekės ženklui. Svarbu pasirinkti momentus, kurie iš tiesų dera su mūsų vertybėmis“, – sakė Dorothée Gardon.

    Gardon teigimu, Punch istorija tapo pavyzdžiu, kaip iš pažiūros atsitiktinis interneto įvykis gali virsti plačiu dėmesiu pasauliniu mastu, jei į jį sureaguojama greitai, bet neperžengiant identiteto ribų. Ji akcentavo, kad „IKEA“ nebūtinai siekia technologiškai įmantriausios produkcijos, o labiau vertina paprastumą, atpažįstamą toną ir žmogišką humorą.

    Kalbėdama apie artimiausius penkerius metus, Gardon išskyrė dėmesį duomenimis grįstam ryšiui su pirkėjais, ypač per „IKEA Family“ lojalumo programą, kuri, pasak jos, vienija apie 200 milijonų narių. Prioritetas, anot jos, yra augti laikantis privatumo principų ir geriau pritaikyti patirtį skirtingoms auditorijoms, kad „IKEA“ išliktų aktuali ir patraukli naujiems pirkėjams.