CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • NIS2 ir KSC: įmonėms artėja saviregistracijos terminas – kiek organizacijų jau įtraukta į sąrašą

    Kas keičiasi po KSC pataisų

    Įsigaliojus Kibernetinio saugumo įstatymo (KSC) pakeitimams, į Lietuvos reguliavimo lauką perkeliami griežtesni NIS2 direktyvos reikalavimai. Tai reiškia, kad daugiau sektorių organizacijų privalo identifikuoti savo statusą ir laikytis naujų kibernetinio saugumo taisyklių.

    Reguliavimas apima ne tik energetiką ar transportą, bet ir skaitmenines paslaugas, gamybą, atliekų tvarkymą, mokslinius tyrimus bei kitas veiklas. Daugeliui įmonių tai tampa praktiniu klausimu nebe „ar“, o „kada“ ir „kaip“ reikės persitvarkyti procesus.

    Artėjantis terminas ir registras

    Pirmasis svarbus etapas yra saviidentifikacija, tai yra įsivertinimas, ar organizacija patenka į KSC apibrėžtą svarbių ar esminių subjektų kategoriją. Nuo to priklauso, ar įmonei reikia savarankiškai registruotis atitinkamame registre, ar ji bus įtraukta institucijų iniciatyva.

    Pagal viešai skelbiamą praktiką dalis subjektų į sąrašą gali būti įrašomi automatiškai, o kiti turi pateikti duomenis patys. Organizacijoms, kurios delsia, rizika yra ne tik formalios sankcijos, bet ir realūs veiklos trikdžiai, jei incidentų valdymas bei atsparumo priemonės lieka neparengtos.

    „Dalis organizacijų klaidingai mano, kad jei negavo atskiro pranešimo, joms nereikia registruotis. Tačiau pranešimo nebuvimas nereiškia, kad pareiga netaikoma“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Piotras Zielaskiewiczius.

    Ekspertai pabrėžia, kad praktiškai svarbiausia yra pasitikrinti, kokiam sektoriui priskiriama veikla, kokias paslaugas organizacija teikia, koks jos dydis ir ar ji atitinka papildomus kriterijus. NIS2 logika remiasi atsakomybės perkėlimu vadovybei, todėl sprendimai dėl saugumo tampa valdymo, o ne vien IT skyriaus klausimu.

    Didžiausios kliūtys ir kas laukia toliau

    Organizacijos, kurios patenka į taikymo sritį, turi ruoštis ne vien registracijai. Vėliau paprastai seka reikalavimai, susiję su rizikų valdymu, incidentų fiksavimu ir pranešimu, tiekimo grandinės saugumu, prieigos kontrolėmis bei tęstinumo planavimu.

    Praktikoje įmonės dažniausiai stringa dėl riboto biudžeto, laiko ir kompetencijų trūkumo. Kliūtimi tampa ir tai, kad vadovams reikia greitai apsispręsti dėl prioritetų: ką įgyvendinti pirmiausia, kaip matuoti pažangą ir kaip išvengti situacijos, kai saugumas lieka tik dokumentuose.

    Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja nepradėti nuo pavienių techninių pirkimų, o nuo aiškaus rizikų žemėlapio ir atsakomybių organizacijoje. Tuomet lengviau pasirinkti priemones, kurios realiai mažina incidentų tikimybę ir padeda atitikti reguliavimo lūkesčius.

  • „Swatch“ ir „Audemars Piguet“ Royal Pop efektas: pigesnis laikrodžio hitas atnešė rekordus ir naujus pirkėjus

    Šveicarų laikrodžių gamintojai „Audemars Piguet“ bendradarbiavimas su „Swatch“ ir nauja Royal Pop kolekcija tapo netikėtu šuoliu rinkoje, kur paprastai dominuoja penkiaženklės sumos. Prekės ženklui, kurio laikrodžiai dažnai kainuoja nuo maždaug 25 000 eurų, idėja pasiūlyti ryškų modelį ant virvelės už maždaug 350 eurų iš pradžių atrodė rizikinga.

    Vis dėlto būtent šis sprendimas, pasak bendrovės vadovės Ilarios Resta, per kelis mėnesius virto stipriu pardavimų varikliu. Ji viešai yra pabrėžusi, kad po premjeros fiksuoti rekordai kartojosi kas mėnesį, o susidomėjimas buvo toks didelis, kad didelio srauto neatlaikė net įmonės interneto sistema.

    Royal Pop sėkmę stipriai išaugino socialiniai tinklai ir vadinamasis „drop“ tipo pristatymas, kai produktas pasirodo ribotais kiekiais ir sukuria eilės efektą. „Swatch“ komunikacijoje buvo raginama neskubėti į parduotuves, tačiau tai tik dar labiau pakurstė ažiotažą ir pavertė kolekciją geidžiamu objektu tarp jaunų pirkėjų.

    Kodėl tai suveikė prabangos rinkoje?

    „Audemars Piguet“ veikia visiškai kitoje mastelio kategorijoje nei masiškesni prabangos gigantai. Viešai cituojami sektoriaus vertinimai rodo, kad įmonė per metus pagamina apie 53 000 laikrodžių, kai kai kurie konkurentai rinkai pateikia daugiau nei milijoną vienetų.

    Ribota pasiūla ilgus metus buvo vienas pagrindinių prekės ženklo patrauklumo elementų, tačiau pastaraisiais metais prabangos vartojimo įpročiai keičiasi. Dalis pirkėjų atidžiau vertina išlaidas, o jaunesnė auditorija nori labiau įtraukiančio pasakojimo, patirties ir galimybės „prisiliesti“ prie prabangos, net jei pirmas pirkinys nėra brangiausias.

    Royal Pop šį slenkstį sumažino: įėjimo bilietas į prestižinį vardą tapo palyginti pasiekiamas, o dizainas aiškiai orientuotas į socialinių tinklų estetiką. Įmonės vadovė taip pat yra sakiusi, kad kolekcija generavo milžinišką peržiūrų skaičių internete ir pritraukė milijonus naujų smalsuolių, tarp jų ir Z kartos pirkėjus.

    „Arba išdrįsti, arba pralaimi“

    Vadovės I. Resta pozicija aiški: vien istorijos ir tradicijos šiuolaikinei prabangai nebepakanka, jei prekės ženklas nori išlikti aktualus ateities pirkėjams. Jos komunikacijoje kartojama mintis, kad rinka verčia rizikuoti ir ieškoti naujų būdų kalbėti su auditorijomis.

    „Šioje rinkoje arba išdrįsti, arba žūsti“, – sakė Ilaria Resta.

    Šią kryptį ji vadina radikaliu atvirumu, o Royal Pop pateikiamas kaip ryškiausias pavyzdys. Greta produktų, „Audemars Piguet“ diegia ir patirtinius formatus, pavyzdžiui, laikinas erdves, kuriose lankytojai gali susipažinti su mechaninių laikrodžių veikimu be spaudimo ką nors pirkti.

    Idėja paprasta: mažiau barjerų, daugiau edukacijos ir įtraukimo. Tokiose erdvėse žmonėms siūloma iš arti pamatyti smulkias detales, o kai kuriais atvejais net išbandyti bazinius surinkimo principus, kad mechanika taptų suprantamesnė ir patrauklesnė.

    Ką reiškia poveikis rinkai?

    Laikrodžių sektoriuje seniai kalbama apie tai, kad didžiausią pelno dalį susirenka kelios stipriausios pavardės. Tarp dažniausiai minimų lyderių įprastai įvardijami Rolex, Patek Philippe, „Audemars Piguet“ ir Richard Mille, o likusiai rinkos daliai tenka gerokai mažesnė dalis maržų.

    Tokioje aplinkoje bendradarbiavimai ir netikėti produktai tampa būdu išplėsti auditoriją neatsisakant pagrindinės linijos. Royal Pop atveju prie kolekcijos, kaip skelbta, susidomėjimą rodė net ilgamečiai klientai ir kolekcininkai, kurie paprastai ieško sudėtingų, brangių modelių, tačiau šį kartą norėjo įsigyti ryškų „fenomeną“.

    Dar vienas aspektas – finansinė kryptis. Įmonė yra komunikavusi, kad Royal Pop sugeneruotos pajamos nukreipiamos į edukacines iniciatyvas, skirtas būsimiems laikrodininkams rengti, taip sprendžiant retos profesijos tęstinumo klausimą.

    Prabangos sektoriui tai signalas, kad „įėjimo produkto“ strategija gali veikti net ir itin uždaroje kategorijoje, jei ji pateikiama kaip idėja, patirtis ir bendruomenė, o ne vien kainos nuleidimas. Royal Pop istorija rodo, kad kartais būtent drąsesnis formatas atveria duris tiems, kurie vėliau gali tapti pagrindinių kolekcijų pirkėjais.

  • „Porsche“ ruošia posūkį: svarstomas V8 bokserio supersportas ir planai mažinti gamybą iki 200 000

    „Porsche“ rengia reikšmingą strategijos korekciją: Vokietijos verslo spaudoje aptariamas naujas flagmanas, galintis tapti markės įvaizdžio ašimi. Pranešama, kad svarstomas supersportinis modelis su aštuonių cilindrų bokseriniu varikliu, o projektas viduje siejamas su pavadinimu S1.

    Toks sprendimas būtų netipiškas kelių automobilių rinkai, nes „Porsche“ labiausiai siejama su šešių cilindrų bokseriais ir jų evoliucija 911 šeimoje. Aštuonių cilindrų bokseriniai agregatai istorijoje dažniau buvo siejami su lenktyniniais projektais, todėl serijiniam automobiliui tai reikštų naują techninį ir reputacinį žingsnį.

    Naujas flagmanas ir kaina

    Neoficialiai teigiama, kad būsimas modelis savo proporcijomis galėtų priminti 911 siluetą, tačiau kainos ir pozicionavimo prasme atsistotų gerokai aukščiau. Kaip minima Vokietijos žiniasklaidoje, kaina galėtų siekti apie 500 000 eurų, o tai reikštų, kad projektas orientuotas ne į apimtis, o į prestižą ir ribotą pasiūlą.

    Tokio tipo automobiliai dažnai kuriami kaip technologinis vitrininis produktas, leidžiantis gamintojui demonstruoti inžinerines kompetencijas ir pakelti visos markės kainodarą. Pastaraisiais metais prabangių ir itin ribotų serijų segmentas auga, nes gamintojai siekia didesnės maržos ir stabilesnio pelningumo net svyruojant paklausai.

    Mažiau automobilių, daugiau išskirtinumo

    Kartu su kalbomis apie naują supersportą minima ir platesnė kryptis keisti apimčių tikslus. Skelbiama, kad „Porsche“ nauju simboliniu gamybos limitu gali tapti apie 200 000 automobilių per metus, vietoje anksčiau ambicingiau aptartų 350 000–400 000 vienetų.

    Tokia korekcija atitiktų prabangių gamintojų logiką: sąmoningai ribojant pasiūlą, stiprinamas išskirtinumo įspūdis, lengviau palaikomos aukštos kainos ir mažėja spaudimas agresyviai didinti pardavimus. Tai taip pat būtų signalas, kad prioritetas teikiamas pelningumui ir prekės ženklo vertei, o ne rekordiniams kiekiams.

    Restruktūrizacija ir darbo vietos

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir informacija apie galimus papildomus atleidimus, tačiau bendrovės vadovybė tokius teiginius neigė. Remiantis tarptautinės naujienų agentūros informacija, buvo pabrėžta, kad papildomų planų atsisveikinti su dar maždaug 4 000 darbuotojų nėra, o galiojanti restruktūrizacijos programa esą nekeičiama.

    Vis dėlto pokyčių mastas išlieka didelis: ankstesniuose planuose buvo minima, kad iki 2035 metais bendras darbuotojų skaičiaus mažėjimas gali siekti beveik 9 000. Automobilių pramonėje tai siejama su sąnaudų optimizavimu, investicijų perskirstymu ir prisitaikymu prie paklausos struktūros pokyčių skirtingose rinkose.

  • Plytų gamybos dulkės – kur baigiasi žaliava ir prasideda atliekos: pramonei reikia aiškumo

    Dulkės iš plokščių gamybos: problema ar resursas?

    Medžio drožlių plokščių ir MDF gamyboje susidarančios dulkės gamintojams gali tapti naudingu kuru technologinei šilumai gaminti. Tačiau praktikoje jų panaudojimą lemia ne tik fizinės savybės, bet ir teisinis statusas: ar tai šalutinis produktas, ar atliekos.

    Sektorius teigia, kad vien tik bendrų nuostatų nepakanka, nes skirtingos institucijos panašius atvejus gali vertinti nevienodai. Aplinkosauginė reguliavimo logika čia susiduria su pramonės poreikiu turėti iš anksto prognozuojamą, aiškią procedūrą.

    Ministerija: taisyklės jau galioja

    Klimato ir aplinkos politiką formuojančios institucijos pozicija iš esmės tokia: dabar galiojantys teisės aktai leidžia įvertinti kiekvieną atvejį individualiai. Remiamasi Atliekų įstatymo nuostatomis dėl šalutinio produkto ir papildomais reikalavimais, taikomais energetinei medienai.

    Reglamentas dėl energetinės medienos, įsigaliojęs 2025 metų rugsėjo 7 dieną, buvo skirtas riboti tokios medienos nukreipimą į energetiką, kuri dar galėtų būti panaudota pramonėje. Vis dėlto pramonė pabrėžia, kad šis dokumentas tiesiogiai neatsako į klausimą, kaip kvalifikuoti būtent plokščių gamybos dulkes.

    Pramonė: trūksta vienodos interpretacijos

    Plokščių gamintojai tvirtina nesiekiantys kurti naujų kategorijų ar išskirtinių sąlygų, tačiau prašo aiškiau apibrėžtų kriterijų. Jų manymu, taisyklės turėtų remtis ne vien atliekų kodu ar bendra kilme, bet ir dulkių sudėtimi, kokybe bei realiu panaudojimo būdu.

    Gamykloms svarbu ir praktinis aspektas: kai dulkės negali būti tvarkomos pačioje įmonėje dėl teisinės rizikos, jos perduodamos išorinėms bendrovėms. Tai reiškia papildomą transportą, didesnes sąnaudas ir išaugusias emisijas, nors iš esmės medžiaga būtų panaudojama tam pačiam tikslui.

    „Dvi skirtingos taisyklės nėra tas pats, kas vienas aiškus būdas kvalifikuoti mūsų medžiagą“, – sakė vienos plokščių gamybos įmonės atstovas.

    Šalutinis produktas ar atliekos?

    Teisinis skirtumas čia yra esminis, nes nuo jo priklauso, kokie leidimai, apskaita ir reikalavimai taikomi naudojimui. Atliekų įstatyme numatyta, kad gamybos procese atsiradusi medžiaga gali būti laikoma šalutiniu produktu, jei užtikrinamas tolesnis panaudojimas, ji gali būti naudojama be papildomo apdorojimo, viršijančio įprastą pramoninę praktiką, ir atitinka aplinkos bei žmonių sveikatos apsaugos reikalavimus.

    Paprastesnė schema dažniau taikoma natūralios medienos mechaninio apdorojimo likučiams, tokiems kaip pjuvenos ar drožlės, kai juose nėra priemaišų. Plokščių gamybos atveju situacija sudėtingesnė, nes medžio drožlių plokštėse ir MDF naudojami klijai, rišikliai ir kiti technologiniai priedai, todėl dulkių sudėtis gali skirtis nuo švarios medienos.

    Kodėl svarbi sudėtis ir emisijos

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad plokščių gamybos dulkėse gali būti daugiau azoto junginių nei natūralioje medienoje, o tai svarbu vertinant deginimo metu susidarančias azoto oksidų emisijas. Praktikoje emisijų profilį lemia ir konkretaus kuro savybės, ir deginimo įrenginio technologija, degimo temperatūra bei dūmų valymo sprendimai.

    Pramonėje taikomi ir degiųjų biokuro medžiagų tyrimai pagal kietojo biokuro standartus, o dalis įmonių periodiškai tikrina parametrus laboratorijose. Vis dėlto sertifikatai, rodantys kuro savybes, savaime neatsako į klausimą dėl teisinio statuso pagal atliekų reglamentavimą.

    Ką siūlo sektorius: kokybės klasės

    Gamintojai kaip galimą išeitį įvardija išsamesnę klasifikaciją, paremtą laboratoriniais rodikliais ir kontrole. Tokiu atveju būtų vertinama, pavyzdžiui, azoto, sieros, chloro kiekiai ar sunkiųjų metalų pėdsakai, o panaudojimo kryptis būtų siejama su konkrečia kokybės klase ir leidžiamomis deginimo technologijomis.

    Argumentas paprastas: jei taisyklės aiškiai susietų sudėtį, tyrimų dažnį ir leistinas instaliacijas, sumažėtų skirtingų interpretacijų rizika. Kita vertus, toks modelis reikštų papildomą mėginių ėmimą, dokumentavimą, nepriklausomą kontrolę ir administracinę naštą.

    Energetinis panaudojimas galimas, bet ne bet kur

    Plokščių gamybos likučiai jau dabar naudojami energetiškai specializuotose biokuro katilinėse ir džiovyklų degikliuose, kur degimas vyksta aukštoje temperatūroje, o dūmai valomi atitinkamais įrenginiais. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kokios dulkės gali būti deginamos bet kurioje įrangoje.

    Net jei medžiaga pripažįstama atlieka, ji vis tiek gali būti panaudota energijai gauti, tačiau tuomet taikomi atliekų deginimo ar terminio apdorojimo reikalavimai. Tai ypač aktualu medienos plokštėms, kurios gali turėti laminatų, dangų ar kitų priedų, keičiančių taršos riziką.

    Augant perdirbtos žaliavos daliai, kontrolė tampa kritinė

    Klausimas dėl dulkių susijęs ir su platesne tendencija: gamyboje didėja perdirbtos medienos dalis. Naudota mediena iš baldų ar statybinių elementų gali būti nevienalytė, turėti senų klijų, dažų ar dangų, todėl žaliavos kontrolė ir atsekamumas įgyja didesnę reikšmę.

    Kai žaliava labiau kintanti, pramonei reikia aiškaus ir prognozuojamo mechanizmo, kaip įrodyti atitiktį reikalavimams ir kokiomis sąlygomis šalutiniai gamybos produktai gali būti panaudojami energijai.

    Ko galima pasimokyti iš kitų šalių

    Europos Sąjungoje yra pavyzdžių, kai medienos atliekų naudojimas susiejamas su klasifikacija, privalomais tyrimais ir kontrolės procedūromis. Vokietijoje plačiau taikomas skirstymas į kategorijas, kartu apibrėžiant mėginių ėmimą ir laboratorinių tyrimų dažnį, o tai leidžia tiksliau susieti kokybę su leidžiamu panaudojimu.

    Tokie modeliai pramonės akimis yra patrauklūs dėl aiškumo, tačiau reikalauja sisteminių sprendimų ir koordinavimo. Kol kas Lietuvoje gamintojai teigia pasigendantys vienos, aiškiai suprantamos „kelio schemos“, kuri sumažintų interpretacijų skirtumus ir leistų efektyviau tvarkyti gamybos likučius.

  • „Rheinmetall“ su italų „Argotec“ kelia satelitus į orbitą: tikslas – žvalgybiniai duomenys beveik realiu laiku

    Pirmasis palydovas jau orbitoje

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ kartu su Italijos kosmoso bendrove „Argotec“ pradėjo palydovų programą, orientuotą į žvalgybinių duomenų rinkimą. Pirmasis bendro projekto palydovas sėkmingai iškeltas į orbitą su „SpaceX“ nešėju „Falcon 9“.

    Programos kryptis aiški: ne tradicinis žemės paviršiaus kartografavimas, o operaciniams ir gynybos poreikiams skirta informacija. Tokie sprendimai Europoje vis dažniau siejami su pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Nuo vaizdų prie sprendimų

    „Rheinmetall“ pabrėžia, kad naujoji kosminė iniciatyva turėtų suteikti nepriklausomų palydovinių pajėgumų nacionaliniam saugumui ir karinei situacijos stebėsenai. Esminis akcentas – gebėjimas aptikti antžeminius signalus, rodančius galimas oro grėsmes, ir užtikrinti ankstyvą perspėjimą.

    Surinkti situaciniai duomenys ir vaizdinė medžiaga turėtų būti apdorojami pasitelkiant DI, kad informacija galėtų būti greitai integruojama į nacionalines gynybos ir oro gynybos sistemas. Praktinis tikslas – kad sprendimų priėmėjai gautų apibendrintą, veiksmams parengtą informaciją, o ne vien pirminius duomenų srautus.

    „Duomenų iš kosmoso įtraukimas į esamas gynybos struktūras yra esminis žingsnis reaguojant į kintančią saugumo aplinką“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.

    „Kartu su „Rheinmetall“ paverčiame kosminę technologiją vertingu operaciniu ištekliumi – keičdami duomenis į informaciją, kuri pasiekiama beveik realiu laiku“, – sakė „Argotec“ vadovas Davidas Avino.

    Plėtra numatyta iki konstelacijos

    Partneriai nurodo, kad programa suplanuota moduliniu principu: dabartinis palydovas laikomas technologine baze, skirta patikrinti sprendimų veikimą realiomis orbitos sąlygomis. Tokia praktika įprasta gynybos ir kosmoso projektuose, kai vėlesni finansavimo etapai priklauso nuo pirmųjų bandymų rezultatų.

    Ilgalaikis planas – palaipsniui plėsti kosminį segmentą iki platesnės palydovų konstelacijos. Skelbiama, kad kitas palydovo paleidimas numatytas 2028 metais.

    Ką žinoma apie „Argotec“

    Turine įsikūrusi „Argotec“ dirba su pažangiomis palydovinėmis sistemomis ir kosmoso infrastruktūra instituciniams, komerciniams, valdžios bei gynybos sektoriaus klientams. Bendrovė taip pat vysto vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas, kurios pritaikomos tiek civiliniams, tiek gynybos scenarijams.

    Įmonė nurodo patirtį kuriant ir valdant mikropalydovus bei sprendimus, susijusius su duomenų apdorojimu arčiau šaltinio, taip pat analitika. Tokie pajėgumai tampa vis svarbesni, kai siekiama greičiau paversti orbitos sensorių duomenis į praktines įžvalgas saugumo institucijoms.

  • Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė Vilniuje dalyvavo Susisiekimo ministerijos surengtame Transporto saugumo forume Saugesnis rytojus prasideda dabar.

    Renginys subūrė daugiau kaip 100 institucijų, savivaldybių, strateginių transporto ir ryšių įmonių bei akademinės bendruomenės atstovų. Pagrindinis dėmesys sutelktas į transporto sistemos atsparumą ir strateginės infrastruktūros veiklos tęstinumą krizių metu.

    Akcentas – kritinė infrastruktūra

    Forume aptarta kritinės transporto infrastruktūros apsauga ir institucijų pasirengimas veikti pirmosiomis krizės valandomis. Taip pat nagrinėtos gyventojų evakavimo geležinkeliais galimybės ir praktiniai scenarijai, kai būtina greitai užtikrinti saugų judėjimą.

    Ne mažiau svarbi tema tapo ryšio ir pašto paslaugų užtikrinimas, kai kyla grėsmė įprastoms tiekimo grandinėms ar sutrinka komunikacijos kanalai. Diskusijose pabrėžtas tarpžinybinis bendradarbiavimas, nes realiose situacijose sprendimai priklauso ne nuo vienos grandies.

    DI, finansavimas ir eismo pokyčiai

    Atskirose diskusijose aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai, įskaitant kelių finansavimą ir prioritetus. Taip pat kalbėta apie saugaus eismo sprendimus ir Kelių eismo taisyklių pokyčius, kurie gali turėti įtakos tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų saugumui.

    Dalis diskusijų skirta technologijų plėtrai, įvardijant ir dirbtinio intelekto pritaikymo kryptis transporto sektoriuje. Praktikoje DI vis dažniau siejamas su eismo srautų prognozavimu, incidentų prevencija, infrastruktūros būklės stebėsena ir greitesniu reagavimu į sutrikimus.

    Pristatė „infodronai.lt“

    Renginio metu pristatyta nauja svetainė „infodronai.lt“. Tokie informaciniai įrankiai gali prisidėti prie aiškesnės komunikacijos apie dronų naudojimą, taisykles ir saugumo reikalavimus, ypač didesnių rizikų laikotarpiu.

    Forume išryškėjo bendra kryptis: transporto saugumas vis dažniau suvokiamas kaip nacionalinio atsparumo dalis, apimanti ne tik kelius ar geležinkelius, bet ir ryšį, logistiką bei operatyvų institucijų veiksmų koordinavimą.

  • „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    Europos rizikos kapitalo fondas „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia apie 110 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos bendroves, kuriančias DI pritaikytą įmonių programinę įrangą ir debesijos infrastruktūrą.

    Fondą remia keli instituciniai investuotojai, tarp jų Horsley Bridge, Sofina, Granite bei vieno JAV universiteto fondo valdytojai. Prie rėmėjų prisijungė ir verslininkai investuotojai, susiję su „Slack“, „Datadog“, „Nord Security“, „Cast AI“, „Supercell“ ir „Dash0“.

    „DIG Ventures“ planuoja investuoti maždaug į 30 Europos įmonių pre-seed ir seed etapuose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas toms platformoms ir įrankiams, kurie tampa DI amžiaus verslo programinės įrangos pagrindu.

    Kodėl DI infrastruktūra tapo prioritetu

    Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad DI spartina programinės įrangos kūrimą ir mažina jo kainą, todėl konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į pamatinius sluoksnius. Tokiuose sluoksniuose ypač svarbūs tampa duomenų valdymas, tapatybės ir prieigos kontrolė, atitiktis bei procesų orkestravimas.

    Augant DI naudojimui, įmonėms tenka spręsti ir praktinius klausimus: kaip saugiai valdyti jautrius duomenis, kaip užtikrinti audituojamumą, kaip suvaldyti tiekėjų riziką ir kaip integruoti DI funkcijas į esamas sistemas. Dėl to infrastruktūros sprendimai dažnai tampa ne priedu, o būtina sąlyga masteliui pasiekti.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai kūrimas spartėja ir diferencijavimas silpnėja, labiausiai ginamos ir lengviausiai plečiamos įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso platesnė įmonių programinė įranga“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Ross Mason.

    Komanda, investavimo taktika ir ankstesni rezultatai

    „DIG Ventures“ įkurta 2018 metais, o fondą valdo Ross Mason, Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Komanda pabrėžia veiklos patirtį ir žada portfelio įmonėms aktyvią pagalbą kuriant pardavimų strategiją bei plečiantis į užsienio rinkas.

    Fondas teigia, kad pagal vidinius duomenis apie 80 proc. ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį finansavimą. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 90 proc. komerciškai startavusių įmonių per 12 mėnesių įžengė į JAV rinką.

    Antrojo fondo portfelyje minimos tokios įmonės kaip „Dash0“, „Taktile“, CUBE, „Jack & Jill“ ir „Nexos.ai“. Tarp užfiksuotų pasitraukimų nurodomi sandoriai, kai Flock įsigijo Admiral už maždaug 100 mln. eurų, o taip pat įvykę Tower ir Cofide įsigijimai.

    Uždarius trečiąjį fondą, „DIG Ventures“ ketina tęsti investicijas į Europos komandų kuriamą DI infrastruktūrą ir toliau orientuotis į sandorius, kuriuose fondas dažniausiai imtųsi pagrindinio investuotojo vaidmens. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško įmonių, kurios kuria saugumo, duomenų ir valdymo pagrindus, be kurių DI sprendimai nebus patikimi ir lengvai diegiami organizacijose.

  • Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“, įkurta Londone ir Tel Avive, šiais metais vykdė platesnio masto atleidimus, nei skelbta viešai. Nauji Jungtinės Karalystės registrų duomenys rodo, kad darbo vietų neteko apie 203 darbuotojai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo minėta, kad birželį bendrovė atleidžia maždaug 90 žmonių. Tačiau oficialiame dokumente nurodoma, kad tai sudarė apie 20 proc. visos grupės pasaulinės darbuotojų komandos.

    Kas paaiškėjo iš naujo pranešimo

    Dokumentuose teigiama, kad atleidimai buvo pasirinkti siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti išlaidas. Pasak pateiktos informacijos, „Snyk“ 2025 metų pabaigoje turėjo apie 990 darbuotojų.

    Atleidimai, kaip nurodoma, labiausiai palietė komandas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Įgyvendinant sprendimą bendrovė numatė vienkartines sąnaudas, kurios galėjo siekti iki maždaug 12 mln. eurų.

    Pajamos augo, nuostoliai didėjo

    Finansiniai duomenys rodo, kad per metus iki 2025 metų pabaigos „Snyk“ pajamos augo 11 proc. ir pasiekė apie 268 mln. eurų. Augimas siejamas su naujais klientais ir didesnėmis pardavimo apimtimis.

    Vis dėlto nuostoliai didėjo: nuo maždaug 147 mln. eurų iki apie 164 mln. eurų. Bendrovė tai aiškino išaugusiomis investicijomis į produktų plėtrą ir kitas augimui svarbias kryptis.

    Konkurencija ir DI saugumo kryptis

    „Snyk“ kuria įrankius, padedančius programinės įrangos kūrėjams aptikti pažeidžiamumus dar prieš jais pasinaudojant įsilaužėliams. Rinkoje bendrovė konkuruoja su kitais sparčiai augančiais kibernetinio saugumo žaidėjais ir į DI orientuotomis laboratorijomis.

    Pastaraisiais metais „Snyk“ taip pat stiprino DI saugumo veiklą greta pagrindinių produktų kūrėjams. 2025 metais bendrovė įsigijo DI saugumo įmonę „Invariant Labs“.

    „Snyk“ buvo įkurta 2015 metais, o tarp įkūrėjų minimi Guy Podjarny, Assaf Hefetz ir Danny Grander. Bendrovės būstinė šiuo metu yra Bostone, o dėl vertinimo pokyčių ir rinkos sąlygų ji pastaraisiais metais patyrė reikšmingą spaudimą efektyvinti veiklą.

    „Snyk“ viešai situacijos plačiau nekomentavo. Ankstesniais metais bendrovė jau buvo vykdžiusi kelis darbuotojų mažinimo etapus, o naujausi skaičiai rodo, kad 2026 metais taupymo priemonės tapo dar ryškesnės.

  • Ar „Google“ išnyks per 10 metų? DI prognozė: paiešką pakeis agentai ir akiniai

    „Google“ dešimtmečius buvo pagrindinis kelias į informaciją internete, tačiau paieškos įpročiai keičiasi. Vis dažniau vartotojai atsakymą gauna iš karto paieškos puslapyje, o ne paspaudę nuorodą į svetainę, todėl mažėja organinių paspaudimų dalis.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad paieška tampa nebe nuorodų sąrašu, o atsakymų teikimo paslauga. DI generuojamos santraukos ir pokalbio principu veikiančios sistemos keičia vartotojų lūkesčius: jie nori greito, apibendrinto atsakymo, o ne kelių minučių naršymo po kelis šaltinius.

    Kas gali pakeisti paiešką?

    Viena labiausiai aptariamų krypčių yra asmeniniai DI agentai. Idėja paprasta: vietoj to, kad žmogus pats rinktųsi iš dešimčių nuorodų, asistentas surenka informaciją iš daugelio šaltinių, ją apibendrina, pritaiko prie situacijos ir pateikia konkretų rezultatą.

    Toks pokytis reikštų, kad klasikinė schema įvesk užklausą, gauk nuorodų sąrašą palaipsniui taptų nišiniu įrankiu. Praktikoje tai matoma jau dabar: dalis užklausų persikelia į pokalbių sistemas, kurios ypač patogios aiškinantis sudėtingas temas, planuojant pirkinius ar lyginant pasirinkimus.

    Akiniai ir papildyta realybė

    Kita kryptis siejama su papildyta realybe ir vadinamąja erdvine kompiuterija, kai informacija pririšama prie fizinio pasaulio. Vietoj teksto įvedimo žmogus gali tiesiog pažvelgti į objektą, o sistema pateiktų kontekstines instrukcijas, paaiškinimus ar rekomendacijas realiuoju laiku.

    Tokiu atveju paieška taptų beveik nematoma: ji vyktų fone, remdamasi aplinka, žvilgsniu, vieta ir tuo, ką žmogus tuo metu daro. Tai ypač aktualu kelionėse, remonte, mokymuose ar situacijose, kai rankomis naudotis telefonu nepatogu.

    Ar „Google“ tikrai dings?

    Labiau tikėtina, kad ne išnyks, o transformuosis. Paieškos milžinės jau integruoja DI atsakymus į paiešką ir kuria modelius, kurie sujungia tradicinę indeksavimo logiką su generuojamais paaiškinimais, o tai leidžia išlaikyti auditoriją ekosistemoje.

    Vis dėlto esminis klausimas išlieka pasitikėjimas: kuo daugiau sprendimų priims DI agentai, tuo svarbiau bus skaidriai nurodyti, iš kur paimti duomenys, kaip jie sutikrinti ir kokios yra klaidų rizikos. Būtent patikimumas, duomenų kokybė ir atsakomybė gali nulemti, kurios platformos po dešimtmečio taps naujuoju standartu.

    Realistiškiausias scenarijus yra mišrus modelis: dalį užklausų spręs asmeniniai DI agentai, dalį papildyta realybė, o sudėtingoms temoms, pirkiniams ar faktų tikrinimui žmonės vis dar naudos paiešką. Tik ji atrodys kitaip nei šiandien, o „googlinti“ gali reikšti nebe ieškoti nuorodų, o gauti suformuotą atsakymą.

  • Zuckerbergas ir Huangas stūmė Baltųjų rūmų DI susitarimą: ką žada moraliai saistantis paktas

    Per Baltųjų rūmų pietus su prezidentu Donaldu Trumpu ir technologijų bendrovių vadovais buvo suderintas vadinamasis moraliai saistantis DI susitarimų paketas. Su derybomis susipažinę asmenys teigia, kad pagrindinis iniciatorius buvo „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, jam aktyviai talkino „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas.

    Susitikime dalyvavo ir Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas, o diskusijos vyko už uždarų durų. Pasak šaltinių, dar iki pietų paktas buvo aptariamas su aukštais Baltųjų rūmų pareigūnais, o galutinės formuluotės koreguotos derinant technologijų sektoriaus ir administracijos lūkesčius.

    Kas numatyta susitarime

    Savanorišku susitarimu pasirašiusios įmonės įsipareigotų akcentuoti apsaugos priemonių svarbą, siekiant mažinti pažangių DI modelių keliamas rizikas. Daugiausia dėmesio skiriama atsakomybei kuriant, diegiant ir testuojant modelius, ypač tais atvejais, kai jų pajėgumai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenei.

    Vis dėlto esminis dokumento bruožas yra tai, kad jis neturi aiškaus vykdymo užtikrinimo mechanizmo. Tai reiškia, kad kol kas neaišku, kokios pasekmės grėstų signatarams, jei jie įsipareigojimų nesilaikytų, ir kas vertintų atitiktį.

    Kodėl akcentuojamas moralinis įsipareigojimas

    Morališkai saistančių susitarimų logika dažnai pasirenkama tada, kai politinis sutarimas dėl griežto reguliavimo dar nėra subrendęs, o technologijų raida juda greičiau nei teisėkūra. Tokie paktai leidžia administracijai parodyti kryptį ir sutelkti didžiausius rinkos žaidėjus bendriems principams, tačiau kartu palieka daugiau lankstumo įmonėms.

    Šiuo atveju svarbus ir signalas rinkai: dalis didžiųjų kūrėjų nori vienodesnių taisyklių, kurios mažintų reputacines ir saugumo rizikas, bet neatsiremia į tiesioginius draudimus. Susitarimas gali tapti pagrindu vėlesnėms teisėkūros iniciatyvoms ar pramonės standartams, jei bus sutarta dėl aiškesnių kriterijų ir nepriklausomo vertinimo.

    „Tai iš esmės yra pažadas elgtis atsakingai, tačiau be realios priežiūros lieka klausimas, kaip bus matuojami rezultatai“, – sakė su susitikimo detalėmis susipažinęs asmuo.

    Ką tai reiškia toliau

    Artimiausiu metu daugiausia dėmesio kryps į tai, kiek plačiai paktą pasirašys didžiosios DI sistemas kuriančios bendrovės ir kaip konkrečiai jos apibrėš apsaugos priemones. Rinkai svarbiausia bus praktika: ar atsiras aiškūs modelių testavimo, rizikų vertinimo ir skaidrumo principai, kuriuos būtų galima patikrinti.

    Jei susitarimas bus palaikytas platesnio technologijų sektoriaus, jis gali tapti neformaliu standartu, pagal kurį bus vertinami tiek didžiųjų platformų, tiek augančių DI startuolių sprendimai. Tačiau be privalomų taisyklių ir sankcijų pagrindinis klausimas išliks tas pats: ar savanoriški įsipareigojimai bus pakankami, kai konkurencija dėl pažangiausių modelių tik aštrėja.