CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • HSBC turto valdymo padalinys investavo į DI startuolį „Model ML“: įmonei jau pritraukta virš 90 mln.

    HSBC turto valdymo padalinys investavo į DI startuolį „Model ML“: įmonei jau pritraukta virš 90 mln.

    HSBC turto valdymo padalinys „HSBC Asset Management“ investavo nuosavą kapitalą į Londone įkurtą finansų sektoriaus automatizavimo startuolį „Model ML“. Investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė skelbia, kad bendrai jau pritraukė daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių, tai yra apie 92 mln. eurų.

    „Model ML“ veikia Londone ir Niujorke, o pritrauktas finansavimas bus skirtas plėtrai ir naujų klientų paieškai bankų bei turto valdytojų segmente. Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai kuriami būtent finansų paslaugoms, kuriose svarbūs atitikties, duomenų apsaugos ir procesų kontrolės reikalavimai.

    Startuolis teigia, kad tarp jo klientų jau yra apskaitos ir audito rinkos lyderiai „Deloitte“ ir „PwC“. Tokios partnerystės rodo, jog DI pritaikymas finansų institucijose vis dažniau pereina nuo eksperimentų prie konkrečių, išmatuojamą grąžą duodančių procesų automatizavimo.

    „Model ML“ technologija skirta automatizuoti sudėtingus darbo srautus, įskaitant tyrimus, patikrą prieš sandorius, finansinę analizę ir dokumentų rengimą. Bendrovė akcentuoja, kad jos požiūris yra nepririštas prie vieno modelio: kiekvienai užduočiai parenkamas geriausiai tinkantis DI modelis, o didžiausią vertę sukuria kelių modelių orkestravimas per vieną programinę sistemą.

    Kas svarbu rinkai

    Finansų sektoriuje DI diegimą dažnai riboja ne tik technologiniai, bet ir reguliaciniai veiksniai, todėl įmonės ieško sprendimų, kurie gali būti integruojami į esamas rizikos valdymo ir atitikties grandines. Dėl to pastaruoju metu didesnio dėmesio sulaukia vadinamasis vertikalus DI, kai įrankiai kuriami konkrečiai industrijai, o ne universalioms užduotims.

    „HSBC Asset Management“ nurodo, kad investicijos vykdomos per pagrindinę rizikos kapitalo strategiją, kuri apima tiek investavimą į fondus, tiek tiesioginius bendrainvesticinius sandorius su sparčiai augančiomis įmonėmis. Tokia schema leidžia turto valdytojui diversifikuoti riziką ir kartu iš arčiau stebėti naujų technologijų pritaikomumą finansų rinkai.

    Ankstesni raundai ir investuotojai

    „Model ML“ anksčiau yra skelbusi apie 75 mln. JAV dolerių, tai yra apie 69 mln. eurų, A serijos investicijų raundą. Jis buvo paskelbtas po to, kai įmonė išėjo iš vadinamojo slapto kūrimo etapo ir buvo pritraukusi 12 mln. JAV dolerių, tai yra apie 11 mln. eurų, pradinio finansavimo.

    A serijos raundą, kaip anksčiau skelbta, vedė „FT Partners“, o tarp dalyvių buvo „Y Combinator“, „QED“, „13Books“, „Latitude“ ir „LocalGlobe“. Šių investuotojų portfeliuose dažnai atsiduria įmonės, kurios siekia greito augimo tarptautinėse rinkose, todėl papildomas HSBC turto valdymo padalinio kapitalas gali tapti postūmiu plėtrai didžiųjų finansų institucijų segmente.

    „Džiaugiamės, kad „HSBC Asset Management“ prisijungia kaip investuotojas. Tai rodo augantį pasitikėjimą vertikaliu DI finansų paslaugose, o vis dažniau išskirtinumą lemia ne vienas modelis, bet programinė įranga, kuri geba orkestruoti kelis modelius sudėtinguose darbo srautuose“, – sakė „Model ML“ vadovas ir vienas įkūrėjų Chazas Englanderis.

  • Kopenhagos „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria operacinę sistemą DI komandų darbui

    Kopenhagos „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria operacinę sistemą DI komandų darbui

    Kopenhagoje įsikūręs DI programinės įrangos startuolis „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų pradiniame pre-seed etape. Investicijų raundui vadovavo fondas „Ugly Duckling Ventures“, prisidėjo „Emblem“, „Acadian Ventures“ ir grupė verslo angelų.

    „Palette“ 2025 metais įkūrė Brianas Kyed, Larsas Ettrupas, Steffenas D. Sommeris ir Christianas Lomholtas. Komanda kuria operacinę sistemą, skirtą įmonėms patogiau integruoti DI agentus į kasdienius procesus nuo pardavimų ir operacijų iki produkto vystymo.

    Startuolio idėja remiasi augančia tendencija, kai DI naudojimas plečiasi už inžinerijos komandų ribų, o įmonės vienu metu testuoja skirtingus modelius ir įrankius. „Palette“ siekia atskirti pačius modelius nuo organizacijos konteksto, žinių ir darbo eigos, kad prireikus būtų galima lengviau keisti tiekėjus neprarandant vidinių procesų.

    „Visada atsiras naujesnis modelis. Atsakingas DI diegimas reiškia, kad modelį galima pakeisti, o įmonės kontekstas išlieka ilgalaikis. Būtent tai ir kuriame su „Palette“, – sakė vienas iš įkūrėjų Brianas Kyed.

    Bendrovė jau siūlo „Palette Desktop“ programą, kuri leidžia komandoms dirbti su DI agentais tiesiogiai jų failuose ir aplankuose. Vartotojai gali rinktis debesijos modelius pagal greitį, galimybes ar kainą, o jautresniais atvejais naudoti lokalius modelius, suteikiančius daugiau kontrolės dėl informacijos.

    Lygiagrečiai vystoma platesnė „Palette OS“ vizija apima įmonei priklausantį konteksto bibliotekos sluoksnį, bendrinamas DI funkcijas ir jungčių vartus, kad integracijos būtų sukuriamos vieną kartą ir panaudojamos keliuose agentuose. „Palette Desktop“ jau turi mokančių klientų, o platesnė platforma diegiama su atrinktais partneriais.

    Gautos lėšos, pasak startuolio, bus nukreiptos komandos ir pardavimų plėtrai bei produkto tobulinimui. Rinkoje tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes įmonės ieško būdų standartizuoti DI naudojimą, mažinti priklausomybę nuo vieno modelio ir užtikrinti, kad organizacijos žinios būtų panaudojamos nuosekliai.

  • Tyrimas atskleidė paradoksą: DI tekstus žmonės vertina geriau, ypač kai mano, kad rašė žmogus

    Tyrimas atskleidė paradoksą: DI tekstus žmonės vertina geriau, ypač kai mano, kad rašė žmogus

    Ar atpažįstame DI tekstus?

    Naujas JAV atliktas tyrimas parodė netikėtą tendenciją: dalyviai DI sugeneruotas istorijas dažnai vertino palankiau nei žmonių parašytas, o atskirti jų beveik nesugebėjo. Dar įdomiau tai, kad aukščiausi įvertinimai DI tekstams buvo skiriami tada, kai skaitytojai manė, jog autorius yra žmogus.

    Tyrimą atliko Villanova universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti moksliniame žurnale Judgment and Decision Making. Eksperimente dalyvavo suaugusieji nuo 18 iki 81 metų, o užduotis buvo įvertinti trumpas fikcines istorijas ir nustatyti, kas jas parašė.

    Kaip buvo atliktas eksperimentas

    Tyrime naudotos trys literatūriniame leidinyje publikuotos žmonių istorijos ir trys į jas panašios istorijos, sugeneruotos „ChatGPT“. Pirmajame eksperimente dalyvavo 1 682 žmonės, kuriems istorijos buvo pateikiamos su prierašu, kad tekstą parašė žmogus arba DI, nors ši informacija ne visada atitiko tiesą.

    Vėlesniuose dviejuose eksperimentuose dalyvių buvo mažiau, atitinkamai 424 ir 481. Jiems buvo pateikiama po vieną žmogaus ir po vieną DI istoriją, tačiau neatskleidžiama, kas yra autorius, o po skaitymo prašoma nurodyti, kuris tekstas sukurtas žmogaus, o kuris DI.

    Ką parodė rezultatai

    Rezultatai parodė, kad DI istorijos vidutiniškai buvo vertinamos kaip kokybiškesnės ir lengviau skaitomos. Tyrėjai taip pat nustatė aiškų lūkesčių efektą: kai žmonės manė, kad skaito žmogaus kūrinį, tą patį DI tekstą įvertindavo dar palankiau.

    Atpažinimo dalis buvo ypač iškalbinga: dalyvių gebėjimas teisingai nustatyti DI sukurtą turinį nesiekė 40 proc., tai yra buvo prastesnis nei atsitiktinis spėjimas. Kitaip tariant, nemaža dalis žmonių ne tik neatskiria tekstų, bet ir dažnai klysta būtent tada, kai jaučiasi tikri.

    Įdomus niuansas paaiškėjo analizuojant, kas DI atpažįsta geriau. Tyrimo autoriai nurodė, kad daugiau apie DI sistemas teigę žinantys dalyviai DI tekstus identifikavo tiksliau, o literatūrinę patirtį ar žinias labiau akcentavę žmonės tokio pranašumo neturėjo.

    „Tekstai, kuriuos kuria DI, dažnai būna aiškesni, tiesmukiškesni ir lengviau skaitomi, o žmonių kūriniai neretai yra subtilesni ir sudėtingesni“, – sakė viena tyrimo autorių Deena Weisberg.

    Šis rezultatas dera su platesnėmis pastarųjų metų tendencijomis, kai generatyvusis DI vis dažniau naudojamas turinio kūrimui, o skaitytojams svarbiausiu kriterijumi tampa ne autorystė, o aiškumas ir greitas suprantamumas. Tyrimas taip pat primena, kad vien tik pasitikėjimas savo nuojauta nepakanka, jei reikia patikimai atskirti žmogaus ir DI sukurtą tekstą.

  • „Disney+“ ruošia naujovę kaip „Netflix“: pradėjo DI asistento testus ir aiškėja, kaip veiks

    „Disney+“ ruošia naujovę kaip „Netflix“: pradėjo DI asistento testus ir aiškėja, kaip veiks

    „Disney+“ pradėjo testuoti dirbtiniu intelektu paremtą asistentą, kuris turėtų palengvinti filmų ir serialų paiešką bei pateikti tikslesnes rekomendacijas. Tokie sprendimai jau kurį laiką bandomi ir kitose platformose, todėl transliavimo rinkoje ryškėja nauja konkurencijos kryptis.

    Testuojamas asistentas leidžia ieškoti turinio natūralia kalba, o ne vien pagal pavadinimą ar konkrečius raktinius žodžius. Vartotojas gali įrašyti užklausą klaviatūra arba pasinaudoti balso komandomis, o sistema pasiūlo labiausiai atitinkančius rezultatus.

    Funkcija kol kas veikia beta režimu ir prieinama tik ribotai vartotojų grupei uždaroje pilotinėje programoje. Asistentas turėtų būti integruotas programėlėse televizoriams ir telefonams, o pasiūlymai pateikiami matomoje sąsajos dalyje, kad nereikėtų ilgai naršyti kataloge.

    Rekomendacijos formuojamos remiantis peržiūrų istorija ir vartotojo užklausomis, todėl platforma tikisi geriau „pagauti“ žiūrovo nuotaiką ir ketinimą. Praktikoje tai reiškia, kad vietoj bendrų kategorijų siūlymų bus bandoma pateikti konkretesnius pasirinkimus, atitinkančius žanrą, tempą ar net panašius personažų tipus.

    Rinkoje tai laikoma svarbiu pokyčiu, nes transliavimo paslaugos vis dažniau susiduria ne su turinio trūkumu, o su pasirinkimo pertekliumi. DI asistentai žada sumažinti laiką, kurį vartotojai praleidžia ieškodami, ir taip didinti įsitraukimą, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo bei to, kiek giliai analizuojami žiūrėjimo įpročiai.

    Kol kas „Disney+“ neįvardija, kada DI asistentas bus pasiūlytas visiems, nes pirma siekiama surinkti atsiliepimus ir patobulinti veikimą. Panašius bandymus tęsia ir „Netflix“, todėl galima tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais rekomendacijų ir paieškos patirtis srautinėse platformose keisis sparčiausiai per pastaruosius kelerius metus.

  • JAV apšaudė laivą, bandžiusį pralaužti Irano uostų blokadą Ormūzo sąsiauryje

    Antradienio rytą JAV pajėgos apšaudė laivą su Panamos vėliava, kuris, JAV pareigūnų teigimu, bandė pralaužti amerikiečių vykdomą Irano uostų blokadą Ormūzo sąsiaurio regione. Apie incidentą pranešė JAV pareigūnas, kurį citavo „Wall Street Journal“.

    Pasak JAV atstovo, karinis sraigtasparnis į laivo vairą šaudė po to, kai įgula esą ignoravo JAV personalo įspėjimus. Kol kas oficialiai neskelbiama apie žuvusiuosius ar sužeistuosius.

    Su jūrų saugumu dirbanti bendrovė „Vanguard“ nurodė, kad į vakarus per Omano įlanką plaukęs konteinerinis laivas „Vela Nova“ buvo pataikytas sraigtasparnio paleistu sviediniu. Incidentas, pirminiais duomenimis, įvyko maždaug 130 kilometrų nuo Pakistano krantų.

    „Sviedinys pataikė į laivą, kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas“, – teigiama pirminėje „Vanguard“ ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad visi 17 įgulos narių buvo rasti ir suskaičiuoti. JAV pareigūnas pridūrė, kad po apšaudymo buvo mėginama įgulą perkelti į kitą civilinį laivą.

    Šis epizodas vyksta augant įtampai dėl laivybos saugumo prie Irano ir aplink Ormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio energijos išteklių transporto kelių. Bet kokie susidūrimai šiame regione gali turėti tiesioginį poveikį draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir naftos tiekimo grandinėms.

    „Wall Street Journal“ priminė, kad birželį per JAV operaciją, susijusią su blokados vykdymu, žuvo trys Indijos jūreiviai. Anot dienraščio, tai buvo pirmos užfiksuotos mirtinos aukos per veiksmus, kuriais siekta apriboti Irano pajamas iš naftos eksporto ir didinti spaudimą Teheranui dėl platesnio politinio susitarimo.

    Kol kas viešai neskelbiama, koks buvo laivo krovinys, galutinis maršrutas ir ar incidentas bus tiriamas tarptautiniu mastu. Taip pat neaišku, ar po įvykio bus koreguojamos jūrų saugumo rekomendacijos laivams, plaukiantiems Omano įlankoje ir netoli Ormūzo sąsiaurio.

  • Lenkija svarsto laikinai mažinti PVM degalams: naujas mokestis paliestų ir dujų tiekėjus

    Lenkijos vyriausybė svarsto trumpam sumažinti pridėtinės vertės mokestį degalams, kad kelionės namo vasaros pabaigoje ir darbai laukuose kainuotų mažiau. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad analizuojamas dviejų savaičių laikotarpis per paskutines atostogų savaites. Šįkart svarstoma apsiriboti tik PVM korekcija, nekeičiant akcizų.

    Tokios priemonės Lenkijoje jau buvo taikytos, tačiau jos turi aiškią kainą biudžetui ir kelia klausimą, kas už tai turėtų sumokėti. Ankstesnė schema, kai PVM degalams buvo laikinai sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizai nuleisti iki ES minimumo, viešiesiems finansams kainavo apie 1 100 000 000 eurų. Todėl valdžia ieško būdo, kaip dalį praradimų atgauti.

    Kas mokėtų už pigesnį kurą?

    Anksčiau dalį biudžeto netekties ketinta kompensuoti vadinamuoju „viršpelnių“ mokesčiu degalų bendrovėms. Buvo skaičiuota, kad jis galėtų atnešti apie 930 000 000 eurų, tačiau įstatymo įsigaliojimas sustojo, kai prezidentas Karolis Nawrockis jį perdavė Konstituciniam Teismui išankstinei patikrai. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad mokestis būtų taikomas už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.

    Dabar rengiama nauja mokesčio versija, kuri, priklausomai nuo pasirinkto modelio, galėtų apimti ne tik degalų gamintojus ir importuotojus, bet ir dujų sektorių. Svarstoma, kad tarifas siektų 60 proc., tačiau būtų taikomas tik viršijus nustatytą atskaitos lygį. Degalų atveju atskaitos tašku galėtų tapti 2024–2025 metų rafinavimo maržų vidurkis, padidintas 20 proc. ir indeksuotas pagal infliaciją.

    Dujos ir SGD importas – naujas taikinys

    Platesnis scenarijus reikštų, kad mokestis paliestų ir dujų gamybą bei importą, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą. Tokiu atveju skaičiavimai būtų paremti referencine žaliavos kaina, o ne marža, kaip naftos produktų rinkoje. Lenkijos diskusijose tai pristatoma kaip bandymas užtikrinti, kad energetikos sektoriaus „viršnorminiai“ rezultatai prisidėtų prie vartotojams skirtų lengvatų finansavimo.

    Vertinama, kad platesnis variantas biudžetui galėtų sugeneruoti apie 1 900 000 000–2 300 000 000 eurų pajamų. Tikėtina, kad didžiausia našta tektų „Orlen“ grupei, kuri yra viena svarbiausių rinkos žaidėjų tiek degalų, tiek energetikos grandinėje. Tačiau galutinė įtaka priklausytų nuo tikslios „viršijimo“ formulės ir laikotarpio, kuriam būtų skaičiuojami rodikliai.

    Kodėl kritikuojamas visuotinis kainų mažinimas?

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visuotinis degalų atpiginimas dažnai reiškia, jog didžiausią naudą gauna daugiausia važinėjantys ir daugiau suvartojantys, o ne pažeidžiamiausi. Todėl vis dažniau siūloma alternatyva – tikslesnė, tikslinė parama, pavyzdžiui, laikinas degalų kompensavimas mažesnes pajamas gaunantiems arba intensyviai nuo degalų priklausomiems sektoriams. Tarptautinė praktika rodo, kad tokie sprendimai leidžia geriau suvaldyti biudžeto kainą ir sumažina iškraipymus rinkoje.

    Lenkijos diskusijose atskirai minimi ir ūkininkai, kuriems degalų brangimas ypač juntamas per javapjūtę ir transporto darbus. Valdžia paraleliai svarsto ir kitas priemones, susijusias su akcizo grąžinimu žemės ūkiui, tačiau tai neišsprendžia klausimo dėl trumpalaikių degalų kainų svyravimų visoje ekonomikoje. Dėl to mokesčio idėja pristatoma kaip finansinis „buferis“ galimam naujam energetikos kainų šokui.

    „Teisė negali įsigalioti rugpjūtį, o mokestis apimti pajamas, gautas nuo kovo pradžios – tai reikštų apmokestinimą atgaline data“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis, argumentuodamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Jei ir atnaujintas mokestinis modelis susidurtų su konstituciniais ar politiniais barjerais, Lenkijai tektų ieškoti kitų būdų finansuoti intervencijas į energijos kainas. Viena aptariamų krypčių – didesnis ES fiskalinių taisyklių lankstumas energijos išlaidoms, ypač jei šalis tuo pat metu privalo laikytis griežtesnių deficito ribojimų. Tokiu atveju sprendimas būtų ne naujos pajamos, o daugiau erdvės išlaidoms krizės metu.

  • Įtarimai dėl fiktyvių atliekų „Elemental Holding“: ministerija stabdo paramą POLVOLT projektui

    Lenkijoje veikianti atliekų perdirbimo ir žaliavų grupė „Elemental Holding“ atsidūrė dėmesio centre po žiniasklaidos tyrimo, kuriame keliami įtarimai dėl fiktyvių atliekų vežimų, galimai klastotos perdirbimo dokumentacijos ir bandymų nepagrįstai pasinaudoti viešomis lėšomis. Tuo pat metu aptariama ir su valstybe siejama didelės apimties parama projektui POLVOLT.

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija pranešė, kad iki rugpjūčio 11 dienos projektą vystančiai bendrovei „Elemental Battery Metals“ nebuvo išmokėta jokių viešųjų lėšų. Ministerija pabrėžė, kad vykdo reguliarias patikras, o bet kokie mokėjimai bus sustabdyti, kol aplinkybės bus pilnai išsiaiškintos.

    Ministerijos pozicija ir projekto statusas

    Institucijos teigimu, sprendimai dėl projekto buvo vertinami įprastomis vidaus procedūromis, taip pat gauta teisinė išvada. Akcentuojama, kad ši paramos schema nėra viešųjų pirkimų konkursas, todėl jai netaikoma klasikinė konkursinė logika, tačiau kontrolės mechanizmai išlieka.

    Ministerija taip pat sieja POLVOLT svarbą su platesniais Europos tikslais – kritinių žaliavų užtikrinimu ir pramonės grandinių stiprinimu. Tokios investicijos pastaraisiais metais ES vertinamos kaip strategiškai reikšmingos, ypač baterijų ir elektromobilumo sektoriuose, kur konkurencija su Azijos gamintojais išlieka intensyvi.

    „Popierinės masės“ problema atliekų rinkoje

    Tyrime, kuriuo remiantis kilo vieša diskusija, dėmesys kreipiamas į elektronikos atliekų srautą ir dokumentų patikimumą. Elektronikos atliekų surinkimo tikslus ES šalims nustato WEEE direktyva, o praktikoje juos pasiekti sudėtinga dėl logistikos ir didelių sąnaudų, ypač kai atliekos išskaidytos tarp daugybės namų ūkių.

    Būtent ši įtampa tarp reikalavimų ir realių galimybių rinkoje sukuria terpę piktnaudžiavimui, kai deklaruojami dideli surinkimo kiekiai, tačiau dalis jų gali egzistuoti tik dokumentuose. Europos Komisija 2024 metais pradėjo pažeidimo procedūras prieš visas 27 ES valstybes nares dėl nepasiektų elektronikos atliekų surinkimo rodiklių, kas rodo, kad problema yra sisteminė, o ne vienos šalies išskirtinumas.

    Viešumoje skambant įtarimams, „Elemental Holding“ pabrėžė, kad minima istorija esą susijusi su viena iš grupės įmonių ir neturėtų būti tapatinama su pagrindine investicija, dėl kurios siekiama viešojo finansavimo. Grupė nurodė, kad pirmiausia atliks vidinį patikrinimą, o vėliau pateiks platesnius paaiškinimus.

    Kol kas svarbiausia žinia rinkai yra ta, kad valstybės lėšos, pasak ministerijos, dar nebuvo pervestos, o bet kokie sprendimai dėl tolesnio finansavimo bus siejami su kontrolės išvadomis. Atliekų ir perdirbimo sektoriuje tai dar kartą išryškina skaidrios apskaitos, duomenų patikros ir veiksmingo priežiūros modelio svarbą, ypač kai kalbama apie strateginę pramonę ir didelio masto viešąją paramą.

  • Varšuvos birža muša rekordus: WIG20 per sesiją perkopė 4 083 punktus, brangsta visas rinka

    Antradienį Varšuvos vertybinių popierių birža tęsė kilimą: pagrindinis indeksas WIG20 prekybos metu pasiekė naują rekordą ir buvo pakilęs iki 4 083 punktų. Sesijos pabaigoje indeksas nusileido kiek žemiau ir užsidarė ties 4 048,66 punkto riba.

    Rekordą fiksavo ir platesnį rinkos vaizdą rodantis WIG: dienos eigoje jis pakilo iki 154 307 punktų, o užsidarė ties 153 506 punktais. Tai signalizuoja, kad pirkėjų aktyvumas apima ne vien kelias didžiausias bendroves.

    Kylo ir vidutinės įmonės

    Augimo tempų neprarado ir vidutinės kapitalizacijos segmentas: mWIG40 prekybos metu pakilo iki 10 709,93 punkto, sesiją baigė ties 10 668,97 punktais. Mažiausių įmonių indeksas sWIG80 dieną užbaigė ties 31 962 punktais, o jo aukščiausias istorinis lygis išlieka 32 635,25 punkto riba.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad pastaruoju metu matomas išaugęs susidomėjimas įvairių dydžių įmonėmis. Toks platus pirkimas dažnai laikomas tvaresniu signalu nei trumpalaikiai šuoliai, kuriuos sukelia pavienės istorijos ar vieno sektoriaus bumas.

    „Pastaruoju metu matome, kad kyla ne tik didžiausios įmonės, bet ir mažesni segmentai, o tai rodo platesnį investuotojų apetito sugrįžimą“, – sakė DM PKO BP analitikas Przemysławas Smolińskis.

    Jo vertinimu, kai paklausa persimeta į visą rinką, teigiama tendencija gali išsilaikyti ilgiau. Be to, dalį pirkimo srautų gali sudaryti užsienio investuotojai, kurie dažniau renkasi didžiausias ir likvidžiausias bendroves.

    Bankų sektorius atsiliko

    Nors bendra kryptis išliko teigiama, bankų sektorius antradienį buvo tarp silpnesnių. WIG Banki smuktelėjo 0,55 proc. iki 25 840,90 punkto, atsitraukdamas nuo neseniai pasiekto istorinio maksimumo.

    Rinkoje akcentuojama, kad toks judėjimas nebūtinai reiškia trendų lūžį, o greičiau natūralią rotaciją tarp sektorių po ilgesnio kilimo. Pastaraisiais mėnesiais bankų akcijos buvo vienos iš ryškesnių lyderių, todėl trumpalaikės korekcijos investuotojams dažnai tampa proga perbalansuoti portfelius.

    Ilgesniu laikotarpiu bankų indekso dinamika išlieka stipri: skaičiuojant nuo 2025 metų spalio iki pastarojo meto uždarymų, WIG Banki buvo išaugęs beveik 59 proc. Tai pabrėžia, kad net ir po silpnesnės dienos sektorius vis dar išlieka vienas svarbiausių Varšuvos biržos variklių.

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.

  • Po Rusijos smūgio sustojo „Zaporižstal“: apgadinta energetika, žuvo darbuotojai, gamyba įšaldyta

    Po Rusijos atakos visiškai sustabdyta viena didžiausių Ukrainos metalurgijos įmonių – „Zaporižstal“ gamykla Zaporižioje. Apie tai pranešė grupė „Metinvest“, nurodžiusi, kad smūgis paveikė tiek energetikos objektus, tiek gamybai svarbią infrastruktūrą.

    Pasak įmonės, buvo apgadinti pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, naudojami kokso gamybos grandinėje ir aukštakrosnių procesuose. Dėl saugumo ir techninių rizikų gamyba sustabdyta, kol bus įvertinta žala ir atkurtas stabilus energijos tiekimas.

    Ukrainos žiniasklaida skelbė apie žuvusius ir sužeistus darbuotojus. Ataka esą įvyko iškart po oro pavojaus signalo, kai darbuotojai skubėjo į slėptuves, todėl dalis žmonių buvo gamyklos teritorijoje.

    Energetika – silpnoji grandis

    „Metinvest“ pabrėžė, kad Zaporižios pramonės objektai yra civiliniai ir juose dirba dešimtys tūkstančių žmonių, o produkcija svarbi tiek Ukrainos ekonomikai, tiek eksportui. Tačiau metalurgijos sektorius itin priklausomas nuo stabilaus elektros tiekimo, todėl net trumpalaikiai sutrikimai gali sustabdyti krosnių ir kokso baterijų darbą.

    Ne pirmą kartą pagrindiniu veiksniu tampa energetikos infrastruktūros pažeidimai. Bendrovė jau anksčiau yra informavusi, kad dėl smūgių energetikos tinklams gamyba Zaporižioje buvo avariškai stabdoma, o procesų atnaujinimą lėmė būtent išorinio elektros tiekimo atkūrimas.

    Platesnis kontekstas: spaudimas pramonei ir oro gynybai

    Ukrainos vadovybė ne kartą akcentavo, kad energetikos ir pramonės taikinių atakos yra sisteminės, todėl šalies ekonominis atsparumas tiesiogiai priklauso nuo oro gynybos pajėgumų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra viešai kalbėjęs, kad net ir didėjant partnerių paramai oro gynybos priemonių vis dar nepakanka, o energetikos objektai išlieka vieni svarbiausių taikinių.

    „Mums reikia daugiau oro gynybos, nes energetika ir pramonė yra nuolatiniame taikiklyje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kol kas „Metinvest“ neįvardijo, kada tiksliai „Zaporižstal“ galėtų atnaujinti veiklą. Tikėtina, kad sprendimą lems žalos mastas, saugumo situacija regione ir galimybė užtikrinti patikimą elektros tiekimą kritiniams gamybos procesams.