CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Ustawa sieciowa po prezydento veto: atsinaujinančių išteklių projektai įstrigo dėl terminų aiškinimo

    Lenkijoje vadinamosios tinklų įstatymo pataisos, turėjusios sugriežtinti prisijungimo prie elektros tinklų taisykles, įstrigo po prezidento veto. Kartu išryškėjo praktinė problema: rinkos dalyviai skirtingai aiškina pereinamuosius terminus, todėl daliai atsinaujinančių išteklių projektų kyla reali rizika prarasti prisijungimo sąlygas.

    Diskusijos centre atsidūrė vadinamieji vykdomi projektai, kurie į įstatymo įsigaliojimo momentą jau buvo pateikę paraišką prisijungimo sąlygoms gauti, turėjo išduotas sąlygas arba buvo pasirašę prisijungimo sutartį. Pereinamosios nuostatos jiems turėjo suteikti papildomo laiko atlikti finansinius ir administracinius veiksmus.

    Kur atsirado interpretacijų skirtumai?

    Pereinamosios nuostatos buvo susietos su papildomu prisitaikymo laikotarpiu, kuris turėjo padėti rinkai prisiderinti prie naujų reikalavimų. Tačiau dalis tinklų operatorių tai interpretuoja taip, kad terminai skaičiuojami lygiagrečiai nuo įstatymo įsigaliojimo, o projektų vystytojai laikosi pozicijos, kad terminai turėtų eiti vienas po kito.

    Dėl šio skirtumo skiriasi ir galutinės datos, iki kada projektai privalo sumokėti avansus už prijungimą, pateikti finansines garantijas ar pasiekti svarbų projekto etapą, pavyzdžiui, gauti statybos leidimą. Kai kuriais atvejais tai reiškia ne kelių savaičių, o kelių mėnesių skirtumą.

    Kokios rizikos kyla vystomiems projektams?

    Jei laikomasi griežtesnio operatorių aiškinimo, daliai vykdomų projektų gresia prisijungimo sąlygų galiojimo netekimas dėl laiku nesumokėtų ar nepapildytų avansų. Kita rizika susijusi su prisijungimo sutarčių galiojimu, kai reikalaujama pateikti didesnės apimties garantijas per trumpesnį laiką.

    Rinkos atstovai atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis pažangiausi projektai faktiškai prilyginami naujiems, nors pereinamosios nuostatos buvo kuriamos būtent tam, kad nebūtų keičiamos taisyklės įsibėgėjusių investicijų metu. Tai gali lemti projektų atsisakymą, investicijų stabdymą ir sudėtingesnes derybas su finansuotojais.

    Ko prašoma Energetikos ministerijos?

    Po to, kai pataisos, turėjusios techniniu būdu „uždaryti“ interpretacijų spragas, buvo atmestos prezidento veto, rinkos organizacijos ragina Energetikos ministeriją pateikti oficialų išaiškinimą. Tikimasi, kad tai bent laikinai suvienodintų praktiką ir sumažintų teisinius ginčus.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad išaiškinimas negali pilnai pakeisti aiškiai suformuluotos įstatymo nuostatos, todėl svarstomas ir kelias parengti naują, patikslintą pataisų paketą. Tokiu atveju tikslas būtų vienareikšmiškai apibrėžti, kaip skaičiuojami terminai ir kokios lengvatos taikomos vykdomiems projektams.

  • Seimas pritarė DI komisijos vadovei: ko tikėtis iš naujos priežiūros institucijos ir jos prioritetų

    Seimas pritarė kandidatūrai

    Lenkijos Seimas balsų dauguma pritarė Pameli Krzypkowskai tapti Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo vadove. Ji buvo vienintelė kandidatė, o galutiniam paskyrimui dar reikalingas Senato pritarimas, kuris, kaip nurodoma, turėtų būti formalumas.

    Už kandidatūrą balsavo 271 parlamentaras, prieš buvo 24, o 140 susilaikė. Tokia persvara viršijo reikalingą absoliučią daugumą, todėl politinis sprendimas laikomas iš esmės priimtu.

    Kaip skiriamas komisijos vadovas

    Pagal 2026 metais priimtą įstatymą dėl dirbtinio intelekto sistemų, komisijos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai. Sprendimą priima Seimas, o Senatas suteikia sutikimą, kuris užbaigia procedūrą.

    Komisija kuriama kaip institucija, kuri turės prižiūrėti DI plėtrą ir saugumą, spręsti dėl taisyklių taikymo bei praktinių priežiūros mechanizmų. Tokios struktūros atsiradimas atspindi Europos tendenciją DI valdyme daugiau dėmesio skirti rizikų kontrolei ir atskaitomybei.

    Kokius prioritetus žada naujoji vadovė

    Per viešus svarstymus kandidatė akcentavo keturias kryptis: teisinio aiškumo didinimą, paramą inovacijas kuriančioms institucijoms, švietimą ir veiksmingą bendradarbiavimą. Tai signalas, kad komisija sieks ne tik riboti rizikas, bet ir kurti prognozuojamą aplinką verslui bei viešajam sektoriui.

    Tarp įrankių, kurie galėtų būti naudojami, įvardytos ir reguliacinės smėlio dėžės, leidžiančios saugiai išbandyti naujus DI sprendimus ribotomis sąlygomis. Tokie modeliai plačiau taikomi Europoje, kai reguliuotojai bando suderinti inovacijų skatinimą ir vartotojų apsaugą.

    Profesinė patirtis ir diskusijos dėl konkurencijos

    Pamela Krzypkowska dirbo Lenkijos Skaitmenizacijos ministerijoje, kur vadovavo technologinių proveržių komandai ir ėjo vadovaujančias pareigas GovTech padalinyje. Anksčiau ji taip pat dirbo „Microsoft“, o akademinėje srityje dėsto keliuose universitetuose.

    Kartu viešojoje erdvėje aptarta ir tai, kad dėl posto domėjosi dar vienas pretendentas, tačiau atsakymo į savo kreipimąsi jis teigė negavęs. Ši detalė sustiprino diskusiją, ar naujos institucijos vadovo atrankoje turėtų būti daugiau atviros konkurencijos ir viešų debatų.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Didžiausi sandoriai Europoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 70 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė siekė apie 1 700 000 000 eurų. Kartu registruota per 10 įsigijimų, susijungimų ir kitų išėjimų, rodančių, kad kapitalas vis dar aktyviai ieško augimo istorijų.

    Vienas ryškiausių savaitės pranešimų – palydovinės žvalgybos ir ryšio sprendimus vystančios „Open Cosmos“ 300 000 000 eurų investicija. Bendrovė signalizuoja siekį sparčiau plėsti palydovinių duomenų panaudojimą nuo infrastruktūros iki komercinių paslaugų.

    DI spaudimas ir suvereniteto klausimas

    Šalia investicijų naujienų ryškėja ir platesnis fonas: naujuose vertinimuose kartojama, kad Europa rizikuoja marginalizacija, jei nebus nuosekliai investuojama į dirbtinį intelektą, infrastruktūrą ir talentų pritraukimą. Diskusijų centre atsiduria ne tik lėšų kiekis, bet ir tai, kam priklauso kritinė skaičiavimo galia bei duomenų grandinė.

    Didėjanti konkurencija su JAV ir Azijos ekosistemomis verčia Europos rinką greičiau spręsti praktinius klausimus: kaip finansuoti didelės apimties skaičiavimus, kaip suderinti reguliavimą su inovacijomis ir kaip užtikrinti, kad vietiniai sprendimai būtų diegiami plačiau nei pilotinių projektų lygmeniu.

    Ne tik kosmosas: kibernetinis saugumas, lustai, maisto technologijos

    Savaitės vaizde išsiskyrė ir kitos kryptys: kibernetinio saugumo bendrovės pritraukia stambius čekius, o lustų ir aparatinės įrangos projektai bando susigrąžinti investuotojų dėmesį, remdamiesi strateginės autonomijos argumentu. Tuo pat metu vartotojų patirčių ir pramogų platformos demonstruoja, kad didelės apimties augimas Europoje vis dar įmanomas.

    Švedijos ekosistemos pavyzdys rodo, kad maisto technologijos Europoje kinta nuo ankstesnių bangų sėkmės istorijų prie gilesnių, pramonėje pritaikomų sprendimų. Investuotojai dažniau akcentuoja ne tik idėją, bet ir aiškią gamybos, tiekimo grandinės bei reguliacinių reikalavimų įgyvendinimo strategiją.

    Rinkos dinamika išlieka dvilypė: viena vertus, sandorių apimtys didelės, kita vertus, darbo rinkoje matomi ir kaštų mažinimo sprendimai, ypač brandesnėse fintech įmonėse. Tai signalizuoja, kad kapitalas ir toliau juda, tačiau investuotojų lūkesčiai dėl efektyvumo ir pelningumo išlieka aukšti.

  • Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Nauja „Mozilla“ ataskaita apie atvirąjį dirbtinį intelektą teigia, kad atvirojo kodo ir atvirų svorių DI peržengė eksperimentų stadiją ir tapo reikšminga pasaulinės ekosistemos dalimi. Postūmį suteikia sparčiai gerėjančios galimybės, mažėjančios diegimo sąnaudos ir didesnė kontrolė, kai modeliai vykdomi savo infrastruktūroje.

    2026 metų rugsėjį vertinime nagrinėjama, kaip atvirasis DI vystosi pagal gebėjimus, įsisavinimą, infrastruktūrą, investicijas, reguliavimą ir technologinį suverenitetą. Dokumente pabrėžiama, kad Europa turi ryškių pavyzdžių ir nišų, tačiau vis dar atsilieka nuo JAV ir Kinijos pagal pažangiausių modelių lygį.

    Atvirasis DI tampa parengtas darbui

    Ataskaitoje pateikiama ir europinių iniciatyvų: Lozanoje tyrėjai kartu su Raudonuoju Kryžiumi sukūrė atvirą medicininį modelį, suderintą su humanitarinėmis gairėmis. Nurodoma, kad klinikiniams bandymams ruošiama tiek vietoje, tiek Tanzanijoje, o pats sprendimas kuriamas taip, kad būtų galima jį valdyti ir prižiūrėti be priklausomybės nuo išorinių tiekėjų.

    „Jie tai pasidarė patys. Jie neprašė leidimo, to nenuomojosi – jie tai turi, gali paleisti, keisti ir išlaikyti“, – sakė „Mozilla“ technologijų vadovas Raffi Krikorian.

    Anot ataskaitos, atvirųjų modelių kūrimas išaugo į vieną sparčiausiai augančių kūrėjų ekosistemų programinės įrangos istorijoje. Kaip vienas iš signalų minimos platformos „Hugging Face“ apimtys: 2 500 000 viešų modelių, 13 000 000 naudotojų ir maždaug trečdalis „Fortune 500“ bendrovių, kurios vienaip ar kitaip įsitraukusios į šią ekosistemą.

    Kitas rodiklis siejamas su „OpenRouter“, kur nukreipiamas realus produkcinis srautas: atvirų svorių modelių dalis iki 2025 metų pabaigos esą priartėjo prie trečdalio naudojimo. Po maždaug pusmečio platforma per savaitę apdoroja apie 25 trilijonus žetonų, o didžiausia srauto dalis siejama būtent su atviru modeliu.

    Europa dalyvauja, bet lyderystė dažniau Kinijoje

    Ataskaitoje pažymima, kad pagal vertinamus stipriausius atvirus modelius lyderystė dažniausiai atitenka Kinijos kūrėjams, minimi Kimi K3, GLM-5.3 ir Qwen 3.8. Europos atstovas „Mistral“ gebėjimų skalėje įvardijamas žemiau, o pavyzdžiu pateikiamas Mistral Medium 3.5.

    Taip pat akcentuojama, kad „Mistral“ atvirumas turi komercinių apribojimų: minima modifikuota MIT licencija su pajamų išlyga. Tai iliustruoja platesnę ataskaitos mintį, jog atviri svoriai ir tikras atvirasis kodas nėra tas pats, o sąlygos gali smarkiai skirtis.

    Europos galimybė, pasak „Mozilla“, gali būti ne vien bandymas sukurti dar vieną pažangiausią bazinį modelį, o gebėjimas užtikrinti suverenią diegimo grandinę. Tai reiškia vietinę kontrolę ir nuosavybę, kai modeliai, duomenys ir infrastruktūra nėra „nuomojami“ iš dominuojančių tiekėjų.

    Kaip išskirtinis pavyzdys nurodoma Šveicarija, kur viešasis konsorciumas esą apmokė nacionalinį modelį naudodamas viešuosius superkompiuterius ir paskelbė svorius, duomenis bei mokymo kodą. Kartu pabrėžiama, kad toks pilnas atvėrimas yra retas: iš 16 „Mozilla“ analizuotų ryškesnių leidimų nė vienas nepateikė viso duomenų „recepto“, kurio reikalauja Atvirojo kodo iniciatyvos apibrėžtis.

    Suverenitetą lemia diegimas ir reguliavimas

    Ataskaita išskiria ir praktinį atotrūkį tarp naudojimo bei realaus įdiegimo: pasauliniu mastu 79 proc. apklaustų kūrėjų teigia naudojantys atvirus modelius, tačiau tik 51 proc. atvirų modelių naudotojų juos įdiegia produkcinėje aplinkoje. Uždariems modeliams šis rodiklis, „Mozilla“ duomenimis, siekia 63 proc.

    Skirtumas aiškinamas ne vien gebėjimais, o veikiau operacinių įrankių branda ir pasitikėjimu: saugumu, atitiktimi, stebėsena, patikimumu bei įmonių procesais. Dėl to Europa, pasak ataskaitos, gali turėti progą stiprėti virš modelio sluoksnio, kuriant diegimo infrastruktūrą, orkestravimą, atitikties ir saugumo sprendimus.

    Ekonominiai veiksniai taip pat gali mažinti barjerus: vis pajėgesni atviri modeliai dažniau pritaikomi veikti santykinai kuklesnėje aparatinėje įrangoje, o pažanga, kaip teigiama, vis daugiau ateina iš postmokymo etapų. Tai gali perkelti konkurenciją į duomenų parinkimą, atlygio dizainą ir sustiprinamojo mokymosi aplinkas, kur mažesnėms komandoms lengviau konkuruoti be milžiniškų skaičiavimo biudžetų.

    Didžiosios Britanijos pavyzdys ataskaitoje siejamas su suverenaus DI kryptimi: minima programa, kurios apimtis siekia apie 580 000 000 eurų. Joje remiamas „Lumen Sovereign“ kūrimas, o modelio mokymas siejamas su Bristolyje veikiančiu Isambard-AI skaičiavimo centru, dalyvaujant įvairių sektorių organizacijoms.

    Reguliavimo dalyje keliama abejonė, ar Europos Sąjungos DI akto praktikoje taikomas mokymui panaudotos skaičiavimo galios kriterijus spės paskui efektyvėjančius modelius. Pabrėžiama, kad tokios technikos kaip retinimas gali leisti pasiekti panašius rezultatus naudojant mažiau skaičiavimo resursų, todėl panašaus pajėgumo sprendimai gali patekti į skirtingas reguliavimo kategorijas.

    Galiausiai primenama, kad atvirasis kodas savaime neatleidžia nuo pareigų: įmonės, kurios reikšmingai modifikuoja ar pritaiko atvirus modelius didelės rizikos paskirtims, pavyzdžiui, atrankai į darbą, kredito vertinimui ar medicininei diagnostikai, gali tapti atsakingos už atitiktį taikomiems reikalavimams.

  • „Penelope Health“ pritraukė 87 mln. eurų: nori realiu laiku supaprastinti sveikatos draudimo taisykles

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Penelope Health“ paskelbė užsitikrinusi 87 mln. eurų finansavimo įsipareigojimą ir partnerystę su „Thoreau“. Įmonės teigia siekiančios sukurti bendrą infrastruktūros sluoksnį, kuris realiu laiku sujungtų mokėjimų procesus ir klinikines taisykles.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti „Thoreau“, prie sandorio prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Bertelsmann Healthcare Investments, „Twine Ventures“ bei „Seedcamp“. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos naujiems produktams, kurie mažintų administracinę naštą, susijusią su draudikų reikalavimais.

    Draudimo taisyklių painiava – brangus barjeras

    JAV sveikatos draudimo sistemoje gydymo apmokėjimo sąlygos dažnai priklauso nuo skirtingų draudikų politikų, išimčių ir nuolat atnaujinamų taisyklių. Dėl to gydymo įstaigoms tenka skirti daug laiko tikrinimams, išankstiniams leidimams ir dokumentacijai, o pacientams tai gali reikšti ilgesnį kelią iki paslaugų.

    „Penelope Health“ kuria platformą, kuri šią fragmentuotą informaciją sujungia į vieną struktūruotą šaltinį. Tokia prieiga, bendrovės teigimu, leidžia įmonėms realiu laiku tikrinti apmokėjimo reikalavimus, lyginti skirtingų draudikų politikas ir paprasčiau valdyti vidinius procesus.

    „Taisyklės, nuo kurių priklauso, ar paslauga bus apmokėta draudimo, yra pamatinės visai sistemai, tačiau jos išlieka nepermatomos, išskaidytos ir nuolat kinta“, – sakė „Penelope Health“ vadovas dr. Sohumas Patelis.

    DI banga sveikatos administravime

    Investuotojų dėmesys sveikatos sektoriaus infrastruktūrai Europoje pastaraisiais metais auga, ypač sprendimams, kurie mažina administracinį krūvį. Vis dažniau kuriami įrankiai, leidžiantys automatizuoti draudimo patikras, sąskaitų pateikimą, klinikinių taisyklių interpretavimą ir kitus procesus, kurie iki šiol buvo atliekami rankiniu būdu.

    Tokiose sistemose DI dažniausiai taikomas informacijai susisteminti, priskirti kodus, atpažinti taisyklių pokyčius ir greičiau pateikti atsakymus darbuotojams ar integruotoms sveikatos priežiūros informacinėms sistemoms. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka duomenų kokybė ir taisyklių atnaujinimas, nes net menkas neatitikimas gali lemti apmokėjimo atmetimą.

    Platesnė aprėptis ir ambicija tapti standartu

    Bendrovė nurodo, kad jos platforma šiuo metu apima daugiau nei 200 mln. apdraustų JAV gyventojų draudimo taisykles ir politikų aprašus, taip pat daugiau nei 15 000 procedūrų ir vaistų kodų. Tikslas yra pakeisti vienkartinius, individualiai kuriamus integracijų sprendimus viena sąsaja, kurią galėtų naudoti skirtingos sveikatos sistemos.

    „Mūsų vizijai reikia gilaus techninio supratimo apie nuolat kintančias draudikų taisykles“, – sakė „Penelope Health“ technologijų vadovas Mattijsas De Paepe. Pasak jo, bendras infrastruktūros sluoksnis galėtų nuimti administracinę naštą tiek draudikams, tiek paslaugų teikėjams.

    „Penelope Health“ įkurta 2025 metais. Įmonė pabrėžia, kad jos kūrėjų patirtis sveikatos sistemoje ir technologijų srityje padėjo tiksliau identifikuoti vietas, kur administracinis sudėtingumas labiausiai trukdo pacientų priežiūrai.

  • 30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    Du modeliai, du skirtingi scenarijai

    Robotai siurbliai žada paprastą pažadą: kol esate darbe ar išėję iš namų, jie išsiurbia ir net išplauna grindis. Tačiau mėnesio bandymas su dviem skirtingo dydžio ir kainos „iRobot“ „Roomba“ modeliais parodė, kad patogumas ateina kartu su aiškiais kompromisais.

    Testuoti įrenginiai skyrėsi ne tik kaina ar komplektacija, bet ir fiziniais matmenimis, todėl praktikoje tai tapo vienu svarbiausių veiksnių. Mažesnis robotas lengviau pasiekė ankštesnes vietas po baldais, o didesnis kai kur tiesiog netilpo.

    Dydis, stotis ir talpos: ką verta pamatuoti prieš perkant

    Skirtumai pasimatė ir dokavimo stotyse: jos užima nemažai vietos, o pasirinkus modelį su automatiniu ištuštinimu ir plovimu, atsiranda papildomas reikalavimas namuose turėti patogią, gerai vėdinamą vietą. Tai ypač aktualu mažesniuose butuose, kur stotis dažnai statoma šalia svetainės ar darbo zonos.

    Abu robotai turi filtrus ir dulkių surinkimą per stotį, o maišelis, priklausomai nuo namų švaros ir gyvūnų, gali užtekti maždaug keliems mėnesiams. Tuo pačiu skyrėsi vandens ir nešvarumų talpos, o didesnis modelis praktikoje sunaudojo mažiau vandens vienam valymui, todėl rečiau prireikdavo papildymo.

    Siurbimas, plovimas ir kliūčių atpažinimas

    Įrenginiai leidžia rinktis siurbimą, plovimą, siurbimą po to plovimą arba abu veiksmus vienu metu. Kasdieniam režimui efektyviausiu dažnai tampa vienu metu atliekamas siurbimas ir plovimas arba vien siurbimas, ypač jei namuose daug kilimų.

    Didelę vertę kuria navigacija ir kliūčių atpažinimas: naudojami LiDAR jutikliai patalpų žemėlapiui, o kamera su DI padeda atpažinti objektus ant grindų ir jų išvengti. Vis dėlto praktika rodo, kad prieš paleidžiant valymą vis tiek naudinga pakelti smulkius daiktus, laidus ar žaislus, nes net ir pažangūs sprendimai nėra neklystantys.

    „Jei namuose daug kampų, žemų lentynų ar siaurų tarpų, prieš pirkdami pirmiausia pamatuokite, ar robotas ten realiai tilps“, – sakė bandymą atlikusi autorė.

    Triukšmas ir tai, apie ką retai pagalvojama

    Robotai nėra tylūs, ypač kai butas didesnis ir valymas trunka ilgiau nei valandą. Skirtingi siurbimo lygiai leidžia valdyti galią, tačiau triukšmo fonas vis tiek išlieka, todėl dirbantiems iš namų tai gali tapti realia problema.

    Dar vienas mažiau aptariamas aspektas yra šluostės džiovinimas po plovimo. Procesas gali trukti kelias valandas, o stotis tuo metu skleidžia tylų, bet nuolatinį garsą, todėl svarbu apgalvoti ne tik kur stovės įrenginys, bet ir ar ta vieta netaps kasdieniu dirgikliu.

    „Valymas beveik nereikalauja įsitraukimo, bet stotis ir džiovinimas reiškia, kad namuose atsiranda dar vienas nuolat veikiantis prietaisas“, – sakė apžvalgininkė.

    Gyvūnai namuose ir smulkios šiukšlės

    Namai su gyvūnais robotams tampa rimtu išbandymu: plaukai, kraikas ar smulkūs grūdeliai gali būti išnešiojami ir ne visada surenkami idealiai. Bandymo metu robotai atpažino vietas, kur reikia didesnės galios, tačiau po valymo vis tiek likdavo pavienių smulkių dalelių.

    Kilimams ir lengvai judantiems kilimėliams taip pat reikia dėmesio, nes robotas gali juos užkabinti ar į juos įsipainioti. Tai nėra vien konkretaus gamintojo problema, o bendra robotų siurblių realybė, ypač kai namuose daug tekstilės ir laisvų kraštų.

    Programėlė ir ryšys: patogumas su išlygomis

    Valdymo programėlė suteikia daug nustatymų: zonos, kambariai, intensyvumas, automatiniai ciklai, stoties funkcijos, taip pat pranešimai apie priežiūrą. Vis dėlto bandymo metu pasitaikė nesklandumų su maršruto koregavimu ir realaus laiko sekimu, o dalis funkcijų kurį laiką buvo žymimos kaip bandomosios.

    Ryšio stabilumas priklauso ir nuo namų tinklo: dažnai reikalingas 2,4 GHz „WiFi“, o kai kuriuose maršrutizatoriuose gali tekti atskirti dažnių juostas ar keisti automatinio balansavimo nustatymus. Kraštutiniu atveju problemos sprendimas gali baigtis gamyklinių nustatymų atkūrimu, o tai reiškia prarastą žemėlapį ir sukonfigūruotus ciklus.

    Kaina ir kam tai iš tikrųjų apsimoka

    Gamintojo nurodomos kainos Lenkijos rinkoje siekia apie 460 eurų už „iRobot“ „Roomba Plus 575 Combo“ ir apie 830 eurų už „iRobot“ „Roomba Max 775 Combo“. Tai brangus pirkinys, todėl prieš sprendžiant verta įvertinti ne tik funkcijų sąrašą, bet ir būsto planą, kilimų kiekį, gyvūnų buvimą bei vietą, kur stovės stotis.

    Bendras verdiktas paprastas: tai labai patogus sprendimas užimtiems žmonėms, kurie nori švaresnių grindų be kasdienio darbo. Tačiau jei namuose daug ankštų vietų, dirbate iš namų ir jus erzina foninis garsas, arba tikitės idealaus rezultato su smulkiomis šiukšlėmis, lūkesčius teks koreguoti.

  • „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    „Anthropic“ slapta atidarė biologijos laboratoriją: DI „Claude“ priartins naujų vaistų proveržį

    Dirbtinio intelekto modelio „Claude“ kūrėja „Anthropic“ San Fransisko įlankos regione įkūrė vadinamąją šlapiąją biologijos laboratoriją, kurioje vykdomi realūs eksperimentai, o ne vien kompiuterinės simuliacijos. Bendrovė tikisi, kad DI ir automatizacija leis greičiau tikrinti hipotezes, kurti patikimesnius biologinius duomenų rinkinius ir spartinti darbą su sudėtingomis ligomis.

    Naujoji infrastruktūra sujungia vidinius tyrimus ir projektus su išoriniais partneriais, o ambicijos skamba drąsiai: siekiama paspartinti pažangą gyvybės moksluose kelis kartus. „Anthropic“ pabrėžia, kad laboratorija nėra skirta tiesiogiai kurti vaistus nuo nulio, tačiau turi padėti sukurti geresnius modelius ir procesus, kurie vėliau pritaikomi farmacijos bei biotechnologijų ekosistemoje.

    „Biologijoje galutinis išbandymas vis dar vyksta ir dar kurį laiką vyks tikroje laboratorijoje“, – sakė „Anthropic“ gyvybės mokslų vadovas Ericas Kauderer-Abramsas.

    Vienas svarbiausių laboratorijos akcentų – fizinė automatizacija, kai robotinės sistemos atlieka dalį rutininių procedūrų, o „Claude“ padeda planuoti, koordinuoti ir stebėti procesus. Tokia kryptis atliepia visame pasaulyje augančią laboratorijų automatizacijos tendenciją, kai siekiama mažinti žmogiškų klaidų riziką, didinti pakartojamumą ir greičiau generuoti palyginamus rezultatus.

    „Anthropic“ taip pat pristato atvirą standartą „Model Hardware Standard“, skirtą tam, kad DI galėtų aiškiau ir saugiau sąveikauti su laboratorine įranga. Praktikoje tai reiškia bandymą sukurti vienodesnes taisykles, kaip modeliai gauna užduotis, kaip jos verčiamos į veiksmus aparatuose ir kaip fiksuojami rezultatai, kad būtų paprasčiau integruoti skirtingus įrenginius.

    Šis žingsnis sutampa su rinkoje stiprėjančia DI ir biotechnologijų konvergencija, kai technologijų bendrovės ieško realaus pritaikymo už teksto ar vaizdų generavimo ribų. Daug dėmesio skiriama baltymų, nukleorūgščių ir sudėtingų biologinių sistemų analizei, o ypač toms sritims, kur didelės apimties duomenys ir automatizuoti bandymai gali sutrumpinti ciklą nuo idėjos iki patikrinamo eksperimento.

    Plėtra reikalauja ir specifinių kompetencijų, todėl „Anthropic“ samdo biochemijos, baltymų charakterizavimo, laboratorinių operacijų bei pirkimų specialistus. Tokios komandos svarbios tam, kad DI siūlomos kryptys būtų tikrinamos pagal griežtas laboratorines procedūras, o rezultatų kokybė atitiktų biotechnologijų standartus.

    Kartu išlieka jautrus saugumo klausimas: pažangūs modeliai gali būti panaudoti ne tik medicinai, bet ir žalingiems tikslams, todėl bendrovė akcentuoja žmogaus priežiūrą bei kontrolės mechanizmus. Pasak įmonės atstovų, automatizacija yra ankstyvoje stadijoje, o kritiniai sprendimai ir rizikų vertinimas turi likti tyrėjų rankose.

    Komercinis kontekstas taip pat įtemptas: farmacijos milžinai neretai baiminasi duomenų nutekėjimo, kai bendradarbiaujama su išoriniais DI tiekėjais. „Anthropic“ teigia diegianti griežtą partnerių duomenų izoliavimą ir siūlanti įrankius bei automatizacijos standartus didelėms biotechnologijų ir farmacijos organizacijoms, tačiau rinkoje pasitikėjimas dažnai užsitarnaujamas tik per laiką ir skaidrią praktiką.

    Strategiškai tai rodo, kad DI lenktynės persikelia į laboratorijas: vertė kuriama ne vien modelio gebėjimu atsakyti į klausimą, bet ir tuo, ar jis gali padėti patikimai suplanuoti eksperimentą, jį įvykdyti ir išmatuoti rezultatą. Jei „Anthropic“ pavyks sujungti DI, robotiką ir standartizuotą aparatūros valdymą, tai gali tapti reikšmingu postūmiu vaistų paieškos ir retų ligų tyrimų srityse, nors kelias iki klinikinių proveržių paprastai būna ilgas.

  • Kinija atidarė humanoidų fabriką: „UBTECH“ žada 10 000 robotų per metus ir kelia klausimų

    Kinija atidarė humanoidų fabriką: „UBTECH“ žada 10 000 robotų per metus ir kelia klausimų

    Kinijoje pradėjo veikti nauja, maždaug 14 000 kvadratinių metrų ploto gamykla, skirta pramoninių humanoidinių robotų gamybai. Vietos valdžia ją pristato kaip specializuotą išmaniąją tokio tipo gamybos bazę, orientuotą į automatizavimą ir didelės apimties surinkimą.

    Pagrindinis gamintojas „UBTECH“ čia planuoja gaminti Walker serijos robotus, taip pat Cruzr linijos sprendimus, kurie labiausiai taikomi pramonėje ir logistikoje. Tokie humanoidai kuriami darbui cechuose, sandėliuose ir kitose aplinkose, kur svarbi autonominė navigacija ir galimybė atlikti pasikartojančias užduotis.

    Skelbiama, kad numatomas pajėgumas viršija 10 000 robotų per metus, o tai reikštų ryškų mastelio šuolį sparčiai augančioje Kinijos robotikos rinkoje. Šalia gamybos apimčių akcentuojama ir procesų skaitmenizacija, kuri turėtų trumpinti diegimo laiką bei didinti gamybos stabilumą.

    Kuriant gamyklos sprendimus „UBTECH“ bendradarbiavo su „Siemens“ ir kartu plėtojo skaitmeninę gamybos platformą, skirtą planavimui, linijų valdymui ir kokybės kontrolei. Tokie sprendimai atitinka bendrą pasaulinę tendenciją, kai robotų gamyba vis labiau remiasi DI paremtais planavimo ir stebėsenos įrankiais.

    „Humanoidinių robotų gamyboje lemia ne vien mechanika, o visos grandinės efektyvumas: nuo komponentų tiekimo iki programinės įrangos testavimo“, – teigiama bendrovės pristatymuose apie gamybos modelį.

    „UBTECH“ jau anksčiau rodė gamybos apimčių augimą: 2025 metų gruodį pranešta, kad Liudžou gamykloje pagamintas tūkstantasis Walker S2, o pirmąjį tūkstantį bendrovė pasiekė maždaug per šešis mėnesius. Tai rodo, kad bendrovė siekia pereiti nuo demonstracinių pilotų prie labiau standartizuotos, pakartojamos gamybos.

    Walker S2 apibūdinamas kaip 1,76 metro ūgio humanoidas, pritaikytas darbui pramoninėje aplinkoje. Tarp minimų funkcijų yra savarankiškas judėjimas gamybinėse zonose, krovinių pernešimas, sąveika su gamybiniais įrenginiais ir komandinis darbas su kitais robotais.

    Vienas iš labiausiai išskiriamų sprendimų yra autonominė akumuliatoriaus keitimo sistema, leidžianti robotui trumpam sustoti ir pakeisti bateriją, o ne ilgai krauti. Tokia funkcija ypač svarbi logistikos ir gamybos cikluose, kur robotų prastovos tiesiogiai veikia našumą.

    Skelbiama, kad „UBTECH“ humanoidai jau naudojami Kinijos automobilių pramonėje, įskaitant komponentų pernešimo, rūšiavimo ir pristatymo darbus gamybos linijose. Būtent automobilių gamyba yra viena pirmųjų sričių, kur humanoidai bandomi kaip papildymas šalia tradicinių pramoninių robotų ir autonominių vežimėlių.

    Didėjant diegimų skaičiui, vis dažniau keliami klausimai ir dėl tokių sistemų panaudojimo už civilinės pramonės ribų. Nors viešai nepatvirtinta, kad Walker robotai būtų tiesiogiai naudojami Kinijos kariuomenėje ar gynybos pramonėje, pati kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai šalys intensyvina bepilotės antžeminės technikos ir autonominių platformų kūrimą.

    Šiame kontekste rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad humanoidų plėtra remiasi trimis veiksniais: pigėjančiais jutikliais, spartėjančia DI pažanga ir didėjančia gamyklų motyvacija automatizuoti darbus, kuriems trūksta darbuotojų. Tačiau kartu auga ir reikalavimai saugai, patikimumui bei atsakomybei, nes humanoidai dirba arčiau žmonių nei dauguma klasikinių pramoninių robotų.

  • Po „Northvolt“ bankroto Gdansko gamykla atgimė su „Lyten“: kokią žinią tai siunčia Europos baterijoms?

    Kas pasikeitė po „Northvolt“ bankroto?

    Švedijos baterijų gamintojos „Northvolt“ žlugimas tapo rimtu signalu visai Europos energijos kaupimo ir elektromobilumo grandinei. Vis dėlto dalis turto Lenkijoje nebuvo įtraukta į bankroto scenarijų, o Gdansko gamykla tęsia veiklą jau su nauju savininku – JAV bendrove „Lyten“, veikiančia kaip „Lyten Poland“.

    „Lyten Poland“ vadovas Robertas Chryc-Gawrychowskis teigia, kad Lenkijos padalinys nuo pat pradžių buvo orientuotas ne vien į automobilių sektorių, o į energijos kaupimo sprendimus ir pramonines baterijų sistemas. Tai, pasak jo, leido išlaikyti veiklą net ir pasikeitus rinkos sąlygoms Europoje.

    „Bankrutavo „Northvolt“ Švedijoje, bet „Northvolt Poland“ nebankrutavo – aplinkybės buvo kitokios, o mūsų veiklos fokusas skyrėsi“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Gdansko gamykla: gamyba atnaujinta ir plečiama

    „Lyten“ sandorį užbaigė 2025 metais spalio 14 dieną ir tą pačią dieną paleido gamybą bei projektavimo darbus. Įmonė akcentuoja, kad greitą startą užtikrino komanda, kuri liko gamykloje ir perėjo dirbti naujam savininkui.

    Anot vadovo, šiuo metu baigiamas didelės gamybos linijos pakartotinis paleidimas, o jos pajėgumas siekia 3 GWh. Per maždaug 10 mėnesių darbuotojų skaičius, kaip teigiama, išaugo penkis kartus, lygiagrečiai stiprinant inžinerijos ir tyrimų bei plėtros kompetencijas.

    „Gamybą atnaujinome iš karto, o per 10 mėnesių penkis kartus padidinome darbuotojų skaičių“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Kalbėdamas apie investicijas, jis nurodo, kad „Northvolt“ laikotarpiu į Gdansko projektą buvo investuota šimtai milijonų eurų. Konkrečios sandorio sumos „Lyten“ neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad perimti aktyvai buvo palyginti nauji, nes objektas leidimus eksploatacijai gavo 2023 metais.

    Ką gamina „Lyten Poland“ ir kur mato paklausą?

    Gdansko gamykla šiuo metu daugiausia remiasi ličio jonų baterijomis, paveldėtomis iš „Northvolt“ aktyvų, ir orientuojasi į mobilius, moduliškai plečiamus energijos kaupimo sprendimus. Vienas iš akcentuojamų produktų – „Voltpack Mobile System“, skirtas greitam laikinos galios ir energijos poreikių padengimui.

    Įmonė pabrėžia, kad sistema leidžia sustiprinti tinklą vietose, kur trūksta prijungimo galios, mažinti dyzelinių generatorių naudojimą bei aptarnauti elektrines statybų aikštelių mašinas ar laikiną infrastruktūrą. Taip pat minimos gynybos ir izoliuotų mikrogridų taikymo sritys, o didžiausiu potencialu įvardijami duomenų centrai, susiję su DI skaičiavimais.

    „DI duomenų centrai apkrauna tinklą kitaip: vartojimas gali kisti net milisekundėmis, o staigus atjungimas kelia riziką tinklo stabilumui“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Jo teigimu, tokiais atvejais energijos kaupimo sistema gali sušvelninti staigius svyravimus ir sumažinti grandininės reakcijos, galinčios baigtis plataus masto elektros tiekimo sutrikimu, tikimybę. Tai atspindi platesnę tendenciją: augant DI infrastruktūrai, energijos kaupimas tampa ne tik atsinaujinančios energetikos priedu, bet ir tinklo patikimumo priemone.

    Didžiausios rizikos: teisė, energijos kaina ir Kinijos konkurencija

    „Lyten Poland“ vadovas tarp didžiausių iššūkių Lenkijoje ir Europos Sąjungoje įvardija teisinio reguliavimo stabilumo stoką ir aukštas elektros kainas. Jo teigimu, pramonė Europoje veikia aplinkoje, kur elektra kainuoja kelis kartus brangiau nei Šiaurės Amerikoje, o tai tiesiogiai veikia konkurencingumą.

    Be to, rinkoje stiprėja Kinijos spaudimas: konkurencija vyksta ne vien dėl žaliavų ar komponentų, bet ir dėl aukštos kokybės galutinių produktų. Pasak pašnekovo, be nuoseklios pramonės politikos Europa rizikuoja prarasti darbo vietas ir investicijas, kurios galėtų likti regione.

    „Galime atsibusti pasaulyje, kuriame būsime priklausomi nuo Kinijos ne tik komponentų, bet ir inovatyvių galutinių produktų lygmeniu“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Tai ypač aktualu baterijų pramonei, kur svarbūs ne tik gamybos pajėgumai, bet ir visos vertės grandinės kontrolė – nuo medžiagų iki energijos elektronikos, programinės įrangos ir sistemų integravimo. Gdansko gamyklos atgaivinimas šioje aplinkoje tampa pavyzdžiu, kaip regioniniai aktyvai gali būti perorientuojami, tačiau kartu išryškina ir sistemines Europos rizikas.

  • Naurockis ir gynybos ministras pradeda naują susitikimų formatą: ko siekiama dėl saugumo

    Lenkijoje startavo naujas prezidento Karolo Nawrockio ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo susitikimų formatas, į kurį įtraukiamas ir kariuomenės vadovybės atstovas. Po susitikimo Prezidentūroje ministras pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – sutarti dėl bendro saugumo vardiklio ir reguliariai derinti sprendimus.

    Pasak ministro, pokalbis buvo skirtas tiek einamajai saugumo situacijai, tiek platesniam valstybės pasirengimui galimiems incidentams regione. Akcentuota, kad tokio formato susitikimai turėtų tapti nuolatiniai, nes prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, o gynybos ministerija ir kariuomenė atsakingos už praktinį pajėgumų stiprinimą.

    Bendras kursas dėl JAV

    Vienu svarbiausių klausimų įvardyta partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis ir JAV karinis buvimas Lenkijoje. Ministras teigė, kad šiuo klausimu tarp Vyriausybės ir prezidento nėra esminių nesutarimų, tačiau didžioji dalis praktinių darbų – nuo infrastruktūros iki priimančiosios šalies paramos – tenka vykdomajai valdžiai.

    Taip pat aptarta žvalgybinės informacijos apsikeitimo tvarka ir koordinavimas su Biuru nacionalinio saugumo klausimais. Gynybos ministras pažymėjo, kad institucijų tarpusavio ryšys ir greitas informacijos perdavimas tampa ypač svarbūs, kai grėsmės gali keistis valandomis.

    Ar formatas taps nuolatiniu?

    Gynybos ministras viešai pareiškė tikintis, kad prezidento, gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybės susitikimai bus tęsiami tokiu pačiu formatu. Jo vertinimu, tai leidžia operatyviai suderinti politinius sprendimus, kariuomenės poreikius ir tarptautinius prioritetus, ypač dėl paramos Ukrainai bei atgrasymo priemonių.

    Paklaustas apie galimą Nacionalinio saugumo tarybos sušaukimą, ministras nurodė, kad sprendimą priima prezidentas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu esamas dialogas, reguliari informacijos apykaita ir bendras veiksmų derinimas gali būti pakankami, jei situacija neblogės.

    Fone – dronų incidentai prie sienos

    Susitikimai vyksta tuo metu, kai viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia incidentai netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Pranešta apie dronų smūgius Ukrainos teritorijoje arti sienos, o vieno incidento metu buvo apgadinta lokomotyvo dalis traukinyje, vykusiame maršrutu Kyjivas–Varšuva, kai sąstatas stovėjo Jagodzino stotyje netoli sienos.

    Lenkijos pareigūnai pastaruoju metu taip pat skelbė apie rastą ginkluotą bepilotį orlaivį šalies teritorijoje ir jo neutralizavimą vietoje, laikantis saugumo reikalavimų. Tokių įvykių kontekste valdžios institucijos pabrėžia hibridinių grėsmių riziką ir būtinybę turėti aiškius veiksmų algoritmus.

    Be to, Rządowe Centrum Bezpieczeństwa buvo siuntęs įspėjimus gyventojams rytiniuose regionuose dėl galimos oro grėsmės, kai intensyvūs Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje kėlė riziką incidentams arti sienos. Premjeras Donaldas Tuskas viešai ragino išlaikyti budrumą ir „mentalinį pasirengimą“ galimiems rimtiems išbandymams artimiausiais mėnesiais.

    Kitas svarbus artimiausių dienų dėmesio taškas – planuojamos gynybos ministro derybos Vašingtone su JAV partneriais. Skelbiama, kad jose numatoma aptarti JAV bazių klausimus, paramos Ukrainai kontekstą ir praktinius Lenkijos veiksmus reaguojant į hibridines Rusijos atakas.