CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Polenergia“ svarsto parduoti 685 MW sausumos vėjo parkų projektus Rumunijoje: kas žinoma

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Polenergia“, siejama su verslininke Dominika Kulczyk, neoficialiai siejama su planu parduoti teises į sausumos vėjo elektrinių projektus Rumunijoje. Kalbama apie iki 685 megavatų galios portfelį, o pati įmonė šių rinkos kalbų viešai nekomentuoja.

    Apie galimą sandorį pranešama remiantis su situacija susipažinusių šaltinių informacija. „Polenergia“ komunikacijoje laikosi įprastos pozicijos ir pabrėžia, kad nesileidžia į komentarus apie spekuliacijas dėl atskirų projektų.

    Projektų apimtis ir vieta

    Rumunijos kryptį „Polenergia“ plėtoja per savo struktūrą Wind Farm Four. Portfelį sudaro sausumos vėjo parkai, vystomi per kelias atskiras projektines bendroves, o prie tinklo prijungimo sąlygos apima iki 686 megavatų galios.

    Planuojama, kad elektrinės būtų vystomos Tulčos regione netoli Juodosios jūros. Ši teritorija laikoma viena perspektyvesnių vėjo energetikai Rumunijoje, todėl investuotojai tokio tipo projektus dažnai vertina kaip patrauklius dėl galimų geresnių gamybos rodiklių.

    Ką tai reikštų „Polenergia“ strategijai?

    „Polenergia“ anksčiau viešai nurodė, kad Rumunijos projektai turėtų pasiekti statyboms parengtos būklės etapą iki 2026 metų pabaigos. Galutinį investicinį sprendimą bendrovė siejo su 2027 metų antruoju ketvirčiu.

    Įmonė yra komunikavusi, kad Rumunijos projektai kartu su atsinaujinančios energetikos turtu Lenkijoje būtų vienas iš pajamų šaltinių, padedančių finansuoti planus jūrinio vėjo energetikoje. Todėl potencialus projektų pardavimas galėtų reikšti strategijos perbalansavimą: anksčiau monetizuoti vystomus projektus arba sutelkti kapitalą kitoms kryptims.

    Finansiniai rezultatai rodo, kad grupė veikia didelės apyvartos aplinkoje. 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Polenergia“ pajamos siekė apie 214 000 000 eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 15 000 000 eurų.

    Didžiausias „Polenergia“ akcininkas yra „Mansa Investments“, valdanti 44,50 proc. akcijų. Ši bendrovė yra kontroliuojama Dominikos Kulczyk.

  • Dar vienas gaisras Kinijos gamykloje: žuvo 28, Xi Jinpingas pripažįsta rimtas saugos spragas

    Kinijos Fudziano provincijoje esančiame Dzindziango mieste kilęs gaisras avalynės gamykloje nusinešė mažiausiai 28 žmonių gyvybes. Apie nelaimę pranešė valstybinė žiniasklaida, o įvykis tapo dar vienu signalu dėl gamybos saugos problemų šalyje.

    Gaisras, pirminiais duomenimis, įsiplieskė dieną gamyklos pirmame aukšte. Ugnis sparčiai plito dėl lengvai užsiliepsnojančių klijų ir kitų avalynės gamyboje naudojamų medžiagų, todėl situacija greitai tapo nekontroliuojama.

    Skelbiama, kad incidento metu teritorijoje buvo 239 žmonės, o gelbėtojams pavyko evakuoti 213. Dalis aukų mirė jau po to, kai buvo pristatytos į ligoninę, o daugiau kūnų rasta gaisravietėje.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas, cituojamas valstybinių šaltinių, pripažino, kad šiemet šalyje fiksuota daug rimtų nelaimių, susijusių su gamybos sauga. Jis paragino institucijas daryti išvadas ir stiprinti prevenciją, kad tokie atvejai nesikartotų.

    Valstybinėje žiniasklaidoje paviešintuose vaizduose matyti, kaip liepsnos apėmė kelių aukštų pastatą, o į dangų kilo tiršti juodi dūmai. Pranešama, kad dalis darbuotojų bandė gelbėtis traukdami ant stogo, o ugniagesiai žmones pasiekė kopėčių technika.

    Į įvykio vietą buvo sutelktos didelės pajėgos: nurodoma, kad dirbo apie 200 ugniagesių ir 35 gaisrinės mašinos, pasitelktas ir sraigtasparnis. Tuo pat metu aiškinamasi, dėl ko kilo gaisras ir ar buvo laikomasi privalomų saugos reikalavimų.

    Dzindziangas neretai vadinamas Kinijos avalynės pramonės centru, o miestas siejamas su reikšminga pasaulinės sportinės avalynės gamybos dalimi. Tokiose pramonės zonose didelę riziką didina tankus užstatymas, intensyvus pamaininis darbas ir dideli degių medžiagų kiekiai.

    Pastaraisiais metais Kinijoje ne kartą fiksuoti dideli pramoniniai gaisrai ir kitos avarijos, po kurių valdžia žada griežtesnę kontrolę. Ekspertai dažniausiai akcentuoja tas pačias silpnąsias vietas: evakuacinių kelių užstatymą, nepakankamas priešgaisrines priemones, netinkamą chemikalų sandėliavimą ir formaliai vykdomus patikrinimus.

    Šis atvejis dar kartą parodo, kad gamybos apimtys ir greitas tiekimo terminų spaudimas negali tapti pasiteisinimu saugos standartams. Nuo tyrimo rezultatų priklausys, ar bus imtasi realių sisteminių pokyčių, ar tai liks dar vienu tragišku epizodu statistikoje.

  • „PKP Cargo“ planuoja akcijų emisiją: tikisi skolas padengti iki 2027 metų, o ne 2036-aisiais

    Lenkijos krovinių vežėja „PKP Cargo“, vykdanti restruktūrizavimą, paskelbė, kad akcijų emisija šiuo metu yra, bendrovės vertinimu, greičiausias ir stabiliausias kelias mažinti skolą bei atkurti finansinį lankstumą. Įmonė tikina, jog toks sprendimas naudingas ir kreditoriams, ir akcininkams, nes didina tikimybę grįžti į investicijų bei augimo fazę.

    Bendrovė pakartojo tikslą savo įsiskolinimus padengti iki 2027 metų pabaigos, nors ankstesniuose svarstymuose buvo minimas gerokai ilgesnis terminas iki 2036 metų. „PKP Cargo“ argumentuoja, kad ilgas atsiskaitymo laikotarpis reikštų užsitęsusią stagnaciją ir ribotas galimybes finansuoti atsinaujinimą, technologijas bei naujus logistikos projektus.

    Kaip turėtų veikti planas?

    „PKP Cargo“ nurodo, kad akcininkų susirinkime patvirtintas kapitalo didinimas per akcijų emisiją turėtų sudaryti pagrindą greitesniam atsiskaitymui su kreditoriais. Skelbiama, kad planuojamas kapitalo didinimas siekia apie 280 000 000 eurų, o lėšos būtų nukreiptos į skolos mažinimą ir likvidumo stabilizavimą.

    Įmonė taip pat informavo, kad derasi su kreditoriais dėl galutinių restruktūrizavimo sąlygų ir rengia papildomus analitinius dokumentus. Tikimasi, kad galutinis dokumentų paketas bus parengtas iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau turėtų sekti kreditorių tarybos vertinimas ir procesiniai sprendimai teisme.

    Skolų mastas ir derybų kryptis

    Restruktūrizavimo pasiūlymai apima beveik 690 000 000 eurų vertės reikalavimus, o kreditoriai suskirstomi į kelias grupes, kurioms taikomi nevienodi atsiskaitymo ir įsipareigojimų mažinimo scenarijai. Bendrovė pabrėžia, kad vienas svarbiausių pakeitimų yra didesnis dėmesys atsiskaitymui grynaisiais, o ne skolų konvertavimui į akcijas.

    Konversijos mechanizmas, kaip teigiama, labiau būtų taikomas su geležinkelių sektoriumi susijusiems ir valstybės kontroliuojamiems subjektams, o finansiniams kreditoriams dažniau siūlomas atsiskaitymas pinigais. Šiai daliai finansuoti, anot bendrovės, ir reikalingas dokapitalizavimas, įskaitant akcijų emisijas.

    Finansiniai rezultatai ir rinkos padėtis

    „PKP Cargo“ grupė pirmąjį 2026 metų ketvirtį baigė patirdama maždaug 10 700 000 eurų grynojo nuostolio, kai prieš metus nuostolis buvo apie 11 400 000 eurų. Veiklos pajamos per metus sumažėjo iki maždaug 216 000 000 eurų, o EBITDA rodiklis krito iki maždaug 16 100 000 eurų.

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų kovo 31 dieną pinigų ir jų ekvivalentų likutis siekė apie 90 700 000 eurų ir buvo mažesnis nei 2025 metų pabaigoje. Tuo pat metu bendrovė pažymi, kad jos dalis pagal pervežtų krovinių masę 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 28,4 proc. ir buvo kiek didesnė nei prieš metus.

    „Mūsų tikslas yra išlaisvinti bendrovę nuo skolų ir greitai pereiti į plėtros etapą. Noriu, kad būtų sakoma: „PKP Cargo“ yra augimo, o ne restruktūrizavimo bendrovė“, – sakė „PKP Cargo“ vadovas Zbigniewas Prusas.

    „PKP Cargo“ yra Varšuvos vertybinių popierių biržoje listinguojama bendrovė, o didžiausias akcininkas yra PKP S.A. Įmonė teikia logistikos paslaugas, jungdama geležinkelių, kelių ir jūrų transportą, ir vykdo veiklą ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Vidurio Europos bei Baltijos regiono šalyse.

  • Čenstakavos plieno gamykla baigė remontus ir grįžta į pilną pajėgumą: gamyba jau ir gynybai

    Lenkijoje veikianti Čenstakavos plieno gamykla užbaigė nuo gegužės vykdytus vadinamuosius vidutinius plieno liejyklos ir valcavimo cecho remonto darbus. Įmonė skelbia, kad po šio etapo grįžta prie pilnos apimties gamybos ir ruošiasi didinti pristatymus klientams.

    Gamyklos vadovas Adrianas Sienickis teigia, kad didžiausi iššūkiai kilo dėl seniai neatnaujintos valcavimo infrastruktūros. Pasak jo, dalis įrenginių buvo remontuojami rečiau, nei reikėtų, o kai kurių technologinių grandžių atnaujinimas užtruko ilgiau, nei planuota.

    „Liepos mėnesį įsibėgėjame ir gamyba jau vyks pilnu tempu. Esame visiškai pasirengę tiekti produkciją ten, kur rinkoje jos reikia“, – sakė Adrianas Sienickis.

    Gamybos apimtys ir planai

    Gamyklos teigimu, valcavimo cechas šiuo metu dirba naudodamas plieną, pagamintą liejykloje, kur remonto darbai buvo baigti anksčiau. Įmonė nurodo, kad gamybos apimtys jau atitinka numatytą planą, nors birželis dėl nusikėlusio remonto buvo silpnesnis.

    Skelbiama, kad mėnesinis valcuojamos produkcijos kiekis siekia apie 45 000 tonų, o papildomai tiekiama apie 5 000 tonų į kitas gamybos grandis. Vadovybė pabrėžia, kad metų planą dar teks pasivyti, tačiau atsilikimas, anot jų, nėra didelis.

    „Planą, nors jis ambicingas, galima įgyvendinti. Norėdami išlaikyti pelningumą, turime gaminti ir dar kartą gaminti“, – sakė Adrianas Sienickis.

    Plienas gynybos pramonei

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad plečia produktų asortimentą ir jau pradėjo gaminti produkciją, skirtą gynybos sektoriui. Skelbiama, kad nuo birželio pradžios pradėta gynybinės paskirties gamyba, orientuojantis į bendradarbiavimą su Lenkijos gynybos pramonės įmonėmis.

    Tarp prioritetų minimos specialios paskirties storos plieno plokštės, kurios naudojamos gynybos pramonėje, laivų statyboje ir kai kuriuose energetikos projektuose. Įmonė pabrėžia, kad tokio tipo specializuota produkcija yra strategiškai svarbi, o jos paklausa regione gali augti dėl didėjančių gynybos užsakymų ir tiekimo grandinių lokalizavimo.

    Gamykla nurodo, kad jos projektiniai pajėgumai siekia apie 700 000 tonų plieno per metus liejykloje ir iki 1 500 000 tonų valcuotos produkcijos per metus valcavimo ceche. Pasak vadovybės, pagrindinis artimiausių mėnesių tikslas – stabiliai išnaudoti pajėgumus ir grįžti prie prognozuojamų pristatymų klientams.

  • Lenkija taikosi į DI gigafabriką: valstybė skiria 100 mln. eurų, bet spręs verslo konsorciumai

    Lenkijos valdžia žengė dar vieną žingsnį siekdama pritraukti į šalį vadinamąją DI gigafabriką – didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą kurti, treniruoti ir diegti dirbtinio intelekto modelius. Nuolatinis Ministrų tarybos komitetas pritarė sprendimui, kuriuo numatomas valstybės įsitraukimas ir aiškus finansinis signalas rinkai.

    Pirmajame etape planuojama skirti 100 milijonų eurų skaičiavimo galios įsigijimui, kai infrastruktūra pradės veikti. Skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad vėliau galėtų sekti dar apie 400 milijonų eurų, priklausomai nuo projekto fazių ir pasirinktų įgyvendinimo sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika – tai aukštos galios duomenų centrų ir su jais susijusios ekosistemos projektas, orientuotas į itin didelį grafikos procesorių (GPU) skaičių. Europos Sąjungos plane numatytos septynios tokios gigafabrikos, kurios turėtų užtikrinti skaičiavimo pajėgumus tiek mokslui, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

    Pagal aptariamus kriterijus dalis projektų bus vidutinio masto, kai mažiausia siektina riba – 75 000 GPU, o didžiausio masto projektams kartelė keliama dar aukščiau. Lenkija, kaip skelbiama, siektų vidutinio masto gigafabriką, o viso projekto vertė galėtų siekti apie 3 milijardus eurų.

    Paraiškas teiks ne valstybės

    Vienas svarbiausių pokyčių – Europos Komisijai pakeitus modelį, dėl gigafabrikų nebesivaržo pačios valstybės. Vietoje to konkurse dalyvauja verslo konsorciumai, o valdžios vaidmuo labiau susijęs su investicijų skatinimu, informacine pagalba ir paklausos garantijomis.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad dabar „kitas žingsnis priklauso verslui“, nes būtent įmonės turės telktis į konsorciumus ir teikti pasiūlymus. Valstybės įsipareigojimas daugiausia būtų siejamas su skaičiavimo galios pirkimu pirmuosiuose veiklos metuose, taip mažinant riziką investuotojams.

    „Kitas žingsnis priklauso verslui“, – sakė Dariusz Standerski.

    Finansavimo logika ir ES vaidmuo

    Viešasis finansavimas šiame modelyje iš esmės reiškia ne tiesiogines dotacijas, o ilgalaikę paklausą skaičiavimo resursams, kuri leidžia projektui greičiau pasiekti komercinį stabilumą. Taip pat pabrėžiama, kad viešieji pirkimai viename projekte negalėtų viršyti 34 proc., todėl privatus kapitalas ir komerciniai klientai išlieka esminiai.

    Europos Komisija taip pat planuoja pirkti gigafabrikų skaičiavimo pajėgumus, o užsakymai viešajam sektoriui būtų koordinuojami per EuroHPC – europinę aukšto našumo kompiuterijos partnerystę. Tai turėtų sukurti bendrą rinką skaičiavimo resursams ir padėti sparčiau diegti DI sprendimus Europoje.

    „Polska gali ir turėtų būti regioninis DI centras“, – sakė Aleksandra Tomaszewska.

    Ministerijos atstovai akcentuoja ir vidaus rinkos argumentą: Lenkija – didžiausia Vidurio ir Rytų Europos rinka, turinti apie 38 milijonus vartotojų, todėl paklausos mastas DI paslaugoms galėtų tapti svarbiu privalumu. Kartu pabrėžiama, kad tokios infrastruktūros atsiradimas būtų vienas didžiausių informacinių ir ryšių technologijų projektų šalyje.

    Pagal aptariamą grafiką gigafabrikų paslaugos turėtų startuoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo su laimėjusiu konsorciumu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl konsorciumų, vietų ir techninio modelio bus kritiniai jau artimiausiais mėnesiais, o reali konkurencija persikelia iš politinių deklaracijų į verslo pasirengimą.

  • Varšuvos birža pritraukia daugiau kapitalo: per ketvirtį sandoriai siekė apie 3,7 mlrd. eurų

    Varšuvos vertybinių popierių birža 2026 metų antrąjį ketvirtį fiksavo ryškesnį kapitalo judėjimą. Pagrindinėje GPW rinkoje kapitalo sandorių vertė per ketvirtį sudarė apie 3,7 mlrd. eurų.

    Biržos duomenimis, šią sumą lėmė keli skirtingi sandorių tipai: įvykdyti aštuoni pagreitinto knygos formavimo (ABB) sandoriai, dešimt antrinių viešų siūlymų (SPO) ir šeši naujų bendrovių debiutai.

    Kas yra ABB ir SPO?

    ABB, arba pagreitintas knygos formavimas, paprastai naudojamas, kai akcininkai ar kiti rinkos dalyviai nori greitai parduoti dalį turimų akcijų paketų. Tokie sandoriai dažnai įgyvendinami per trumpą laiką, pasitelkiant institucinių investuotojų paklausą.

    SPO reiškia antrinį viešą siūlymą, kai biržoje listinguojama įmonė platina naujas akcijas arba parduoda jau egzistuojančias. Praktikoje tai yra vienas dažniausių būdų pritraukti papildomo kapitalo plėtrai, investicijoms ar balansui stiprinti.

    „Pagal antrinių siūlymų skaičių ir vertę tai buvo rekordinis daugelio metų pusmetis. Didelis emisijų aktyvumas patvirtina rinkos gebėjimą greitai mobilizuoti skirtingo masto kapitalą emitentams įvairiuose jų vystymosi etapuose“, – sakė GPW Pirminės rinkos skyriaus direktorė Izabela Mikołajczyk.

    Aktyvumas augo ir kitose rinkose

    Augimas neapsiribojo pagrindine rinka. Alternatyvioje NewConnect rinkoje 2026 metų antrąjį ketvirtį debiutavo penkios bendrovės, taip pat įvyko trys kapitalo didinimo sandoriai ir vienas ABB.

    Tuo metu obligacijų rinkoje Catalyst į prekybą įtraukta 19 obligacijų emisijų serijų, kurių bendra vertė siekė apie 2,1 mlrd. eurų. Palyginimui, 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo įtraukta 28 serijos, kurių vertė sudarė apie 1,4 mlrd. eurų.

    Ką tai reiškia investuotojams ir įmonėms?

    Didėjantis ABB ir SPO skaičius dažniausiai signalizuoja, kad rinka turi pakankamai likvidumo, o institucinių investuotojų apetitas išlieka aukštas. Įmonėms tai suteikia daugiau galimybių greičiau ir lankščiau pritraukti finansavimą, o investuotojams – daugiau pasirinkimo ir naujų istorijų biržoje.

    Kartu tokie skaičiai rodo, kad kapitalo rinkos instrumentai tampa vis reikšmingesniu finansavimo šaltiniu greta bankų kreditavimo. Tai ypač aktualu laikotarpiais, kai įmonės ieško kapitalo didesnėms investicijoms arba nori diversifikuoti finansavimo struktūrą.

  • Uzbekistane startavo Islamo civilizacijos forumas: mokslas, švietimas ir kova su islamofobija

    Uzbekistane startavo Islamo civilizacijos forumas: mokslas, švietimas ir kova su islamofobija

    Forumas subūrė delegatus iš 50 šalių

    Uzbekistane prasidėjo pirmasis Tarptautinis Islamo civilizacijos forumas, kuriame mokslininkai, religijos lyderiai, diplomatai ir tyrėjai diskutuoja apie Islamo paveldo vietą šiandienos pasaulio diskusijose. Renginio ašis – švietimas, mokslinis bendradarbiavimas ir kultūriniai mainai kaip dialogo priemonės.

    Organizatoriai skelbia, kad penkias dienas trunkantis forumas vyksta Taškente, Samarkande ir Termeze, o jame dalyvauja daugiau nei 450 svečių. Pagrindinis siekis – aptarti, kaip akademiniai ryšiai ir paveldo išsaugojimas gali prisidėti prie tarptautinio pasitikėjimo.

    Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas atidarymo metu pabrėžė, kad pasaulis išgyvena gilių pokyčių laikotarpį, kuriame daugėja konfliktų, nepasitikėjimo, ekstremizmo ir islamofobijos. Jo teigimu, mokslas, švietimas, kultūra ir bendros moralinės vertybės išlieka svarbiausiu pagrindu taikai ir tvariai plėtrai.

    Švietimas vietoj skaldymo

    Forumo rengėjai akcentuoja norą keisti stereotipus, siejančius islamą su smurtu ar ekstremizmu, ir priminti ilgą mokslinių pasiekimų tradiciją. Dalis diskusijų skirta tam, kaip šiuolaikinės valstybės ir institucijos gali stiprinti religijų ir kultūrų dialogą per švietimą.

    „Pagrindinis šio forumo tikslas – dar kartą parodyti musulmonų mokslininkų indėlį į pasaulio civilizaciją ir priminti, kad islamas visada kvietė į žinias, švietimą ir humanizmą“, – sakė Uzbekistano Islamo civilizacijos centro mokslo sekretorius Rustamas Džabbarovas.

    „Islamo siejimas su smurtu ar ekstremizmu prieštarauja tikrajai jo prigimčiai“, – teigė jis.

    Mokslinis paveldas ir DI galimybės

    Renginyje daug dėmesio skiriama Centrinės Azijos mokslininkų palikimui, kuris, pasak dalyvių, darė įtaką matematikai, astronomijai, medicinai ir filosofijai. Forume pabrėžiama, kad tokie istoriniai pasiekimai svarbūs ne tik kaip praeities atmintis, bet ir kaip šiuolaikinio mokslo bendradarbiavimo pagrindas.

    Islamo pasaulio švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ICESCO generalinis direktorius Salemas bin Mohammedas Al Malikas priminė, kad daugelis šiuolaikinių technologijų idėjų remiasi ankstesnių epochų principais. Jo teigimu, diskusijos turi skatinti pasididžiavimą mokslininkų indėliu ir investicijas į švietimą.

    „DI nebūtų įmanomas be principų, kuriuos suformulavo Al Chorezmis, o astronomija nebūtų tokia, kokia yra, be Ulugbeko ir Al Birunio. Turime didžiuotis savo islamo mokslininkais“, – sakė Salemas bin Mohammedas Al Malikas.

    Forume aptariama ir tai, kaip dirbtinis intelektas gali padėti saugoti, kataloguoti bei tirti rankraščius, ypač kai istorinių dokumentų fondai išsibarstę skirtingų šalių bibliotekose. Tokios technologijos, pasak dalyvių, gali pagreitinti skaitmeninimą, pagerinti paiešką ir palengvinti tarptautinius tyrimus.

    Mokslo fondo, dirbančio paveldo gaivinimo ir skaitmeninių paslaugų srityje Londone bei Kaire, valdybos pirmininkas Abdul-Ati Al Šarkavis teigė, kad Uzbekistano mokslo tradicijos ilgą laiką darė įtaką už regiono ribų. Pasak jo, tyrėjai yra identifikavę beveik 100 000 rankraščių, sukurtų istorinėje Transoksianoje, kurie šiandien saugomi įvairiose pasaulio bibliotekose.

    Turkijos valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos pirmininko pavaduotojas Kürşadas Zorlu pabrėžė, kad forumas rodo didėjantį Uzbekistano vaidmenį tiurkų ir islamo pasaulyje. Jis taip pat siejo šį renginį su per pastarąjį dešimtmetį vykdytomis reformomis ir augančiu instituciniu svoriu regione.

    Organizatoriai skelbia, kad forumo programa tęsis iki liepos 10 dienos, o dalyviai planuoja pristatyti daugiau nei 70 bendradarbiavimo iniciatyvų, susijusių su universitetais, muziejais, tyrimų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Darbotvarkėje numatytas ir Taškento deklaracijos svarstymas, apimantis tyrimų, rankraščių išsaugojimo, švietimo ir skaitmeninių technologijų kryptis.

  • Po jūra slepiamas DI duomenų centras: plūduriuojanti vėjo turbina Norvegijoje taps bandymu

    Po jūra slepiamas DI duomenų centras: plūduriuojanti vėjo turbina Norvegijoje taps bandymu

    Daugiau nei šimtmetį vėjo turbinos buvo suvokiamos kaip įrenginiai, verčiantys vėją elektra. Tačiau sparčiai augant skaitmeninei ekonomikai ir DI skaičiavimo poreikiui, inžinieriai ieško būdų, kaip elektros gamybą sujungti su pačiu didžiausiu jos vartotoju.

    Nauja idėja – duomenų centrą perkelti nuo sausumos į jūrą ir integruoti jį į plūduriuojančios vėjo turbinos konstrukciją. Tokia schema žada vienu metu spręsti dvi problemas: kur gauti daug energijos ir kaip efektyviai aušinti serverius.

    Kas siūloma ir kodėl tai aktualu

    San Fransiske įsikūrusi bendrovė „Aikido Technologies“ pristato koncepciją, kurioje DI duomenų centras būtų įrengtas tuščiavidurėse plūduriuojančios platformos kojose po vandens linija. Įprastai tokiose konstrukcijose būna balastinės ertmės stabilumui, o šiame modelyje jos virstų serverių moduliais.

    Planuojama, kad vienoje platformoje būtų derinama 15–18 megavatų galios jūrinė vėjo turbina, 10–12 megavatų skaičiavimo apkrova ir baterijų sistema. Idėja paprasta: kai vėjas pučia, elektra gaminama vietoje ir iškart sunaudojama skaičiavimams, o ryšys su krantu reikalingas kaip papildoma arba sezoninė atrama.

    Aušinimas jūros vandeniu

    Duomenų centrų efektyvumą dažnai riboja ne tik elektros kaina, bet ir šilumos šalinimas. Serveriai skaičiavimo metu generuoja daug šilumos, todėl aušinimas tampa viena didžiausių eksploatacinių sąnaudų dalių, o kai kuriais atvejais reikalauja ir didelių gėlo vandens kiekių.

    Po vandeniu esantis korpusas leidžia šilumą perduoti per plienines sieneles į aplinkinį jūros vandenį, kuris veikia kaip didžiulis šilumos sugėriklis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti aktyvaus aušinimo poreikį ir beveik atsisakyti gėlo vandens naudojimo, kas sausumoje vis dažniau kelia konfliktų dėl išteklių ir infrastruktūros.

    Terminai, rizikos ir ką parodys bandymas

    Pirmasis realus bandymas numatytas prie Norvegijos krantų: iki 2026 metų pabaigos planuojama įrengti bandomąjį apie 100 kilovatų galios sprendimą, paremtą atnaujinta turbina. Tai būtų praktinis įrodymas, ar serveriai gali patikimai veikti jūrinėje aplinkoje, kai energija ir aušinimas gaunami vietoje.

    Komercinis projekto etapas taikomas Jungtinei Karalystei, o veikimo pradžia siejama su 2028 metais. Vis dėlto išlieka svarbūs klausimai: korozija ir druskų poveikis, sudėtingas aptarnavimas jūroje, kibernetinio ir fizinio saugumo reikalavimai, taip pat poveikis ekosistemoms, jei šilumos išmetimas keistų vietines sąlygas.

    Panašios krypties eksperimentai jau buvo vykdomi, įskaitant „Microsoft“ bandymą laikyti serverius po vandeniu ir vertinti gedimų dažnį bei patikimumą. Tačiau plūduriuojančios vėjo turbinos ir DI duomenų centro sujungimas yra ambicingesnis žingsnis, nes čia vienoje vietoje sutelkiami energijos gamybos, kaupimo ir skaičiavimo procesai.

    Jei bandymai pasiteisins, toks modelis galėtų tapti alternatyva dideliems sausumos serverių ūkiams, kurie vis dažniau susiduria su ribota elektros infrastruktūra, vietos bendruomenių pasipriešinimu ir aušinimo išteklių trūkumu. Tuomet dalis skaičiavimų persikeltų ten, kur vėjas stabilus, o aušinimas – praktiškai „nemokamas“.

  • „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ paskelbė spartinanti plėtrą Europoje ir iki 2026 metų pabaigos ketinanti įjungti pirmąją duomenų centro pajėgumų dalį. Toliau bendrovė planuoja greitą augimą Prancūzijoje ir Šiaurės šalyse, siekdama patenkinti didėjančią vietinės DI infrastruktūros paklausą.

    Įmonė teigia, kad Europos verslui, mokslo institucijoms ir valdžios sektoriui vis svarbiau turėti arčiau esančius, mažos delsos skaičiavimo išteklius. Kartu ryškėja noras mažinti priklausomybę nuo pajėgumų, kurie iki šiol labiau koncentruoti JAV ir Azijoje.

    200 MW iki 2027 metų

    „Cerebras“ tikslas iki 2027 metų pabaigos Europoje sukurti duomenų centrų tinklą, kurio bendra elektros galia siektų 200 MW. Būtent elektros galios rodiklis šiandien dažnai laikomas esminiu DI duomenų centrų masto matu, nes energijos tiekimas ir tinklų pralaidumas tampa vienu didžiausių plėtros stabdžių.

    Palyginimui, tradiciniai įmonių duomenų centrai neretai naudoja nuo 1 iki 20 MW, o vadinamieji hiperskalės objektai gali siekti 100 MW ar daugiau. Dideli generatyviojo DI ir agentinių sistemų krūviai didina ne tik lustų, bet ir elektros, aušinimo bei tinklų infrastruktūros poreikį.

    Plėtra ir partnerystės

    Dalį planuojamų pajėgumų „Cerebras“ sieja su jau turima partneryste, pagal kurią infrastruktūra gali būti naudojama „OpenAI“ darbams. Bendrovės vadovas Andrew Feldmanas Paryžiuje vykusio RAISE renginio metu pabrėžė, kad Europos paklausa auga itin sparčiai, o investicijų mastas siekia kelis milijardus eurų.

    „Tai milžiniškos plėtros, o paklausa Europoje auga greičiau, nei spėjame ją vytis“, – sakė Andrew Feldmanas.

    Rinka kaista: inferencija ir suverenitetas

    Įkurta 2015 metais, „Cerebras“ daug dėmesio skiria lustams, skirtiems DI inferencijai, tai yra momentiniams modelių atsakymams į vartotojų užklausas. Pastaruoju metu būtent inferencijos apimtys sparčiausiai auga, nes DI įrankiai įmonėse pereina nuo eksperimentų prie kasdienio naudojimo, o vis daugiau užduočių atlieka agentai, galintys veikti autonomiškai.

    Ši konkurencinė kova vyksta aplinkoje, kur „Nvidia“ teigia, kad jos technologija naudojama daugiau nei 90 proc. Europoje skelbiamų DI infrastruktūros projektų. Tuo pat metu ES vis griežčiau akcentuoja duomenų suverenumą ir reguliavimą, o tai skatina rinktis Europoje veikiančius pajėgumus ir mažinti delsą, ypač jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų, sveikatos ar viešajame.

    Investuotojų apetitas DI infrastruktūrai išlieka didelis: „Cerebras“ mini sėkmingą akcijų platinimą JAV, kurio metu pritraukta apie 5,1 mlrd. eurų. Bendrovė tikisi, kad europiniai pajėgumai suteiks klientams greitesnę prieigą prie skaičiavimo išteklių ir alternatyvą dominuojantiems tiekėjams, o konkurencija dėl energijos, lustų ir lokalių centrų tik intensyvės.

  • DI žaidimuose jau norma: tyrimas rodo, kad 43 proc. pirkėjų neatsitrauks net pamatę įspėjimą

    DI žaidimuose jau norma: tyrimas rodo, kad 43 proc. pirkėjų neatsitrauks net pamatę įspėjimą

    Dar visai neseniai socialiniuose tinkluose kildavo audros kaskart, kai žaidėjai atpažindavo dirbtinio intelekto pėdsakus vaizdo žaidimuose. Tokiais atvejais kūrėjai neretai teisindavosi ir žadėdavo taisyti turinį, kad neišprovokuotų boikoto.

    Tačiau nuotaikos keičiasi, o DI įrankių naudojimas žaidimų kūrime vis dažniau vertinamas kaip neišvengiama pramonės raidos dalis. Žaidimų studijos DI pasitelkia ne tik vaizdams ar tekstams, bet ir testavimui, vertimams, lokalizacijai, turinio moderavimui bei prototipų kūrimui.

    Rinkos analitikų GameDiscoverCo apklausa rodo, kad 43 proc. žaidėjų neturi problemos pirkti žaidimą, jei jo aprašyme aiškiai nurodoma, kad kūrėjai naudojo DI įrankius. Beveik kas ketvirtas respondentas teigė, kad tai jam visiškai netrukdo, o maždaug kas penktas tai laiko normalia praktika.

    Dar 26 proc. apklaustųjų liko neutralūs, todėl jų požiūris gali priklausyti nuo konkretaus naudojimo būdo ir to, ar kūrėjai atvirai komunikuoja apie DI indėlį. Tuo metu mažiau nei ketvirtadalis teigė esantys skeptiški, o ryškų nepritarimą išreiškė 8 proc. respondentų.

    Take-Two Interactive vadovas Straussas Zelnickas DI apibūdina kaip vieną iš daugelio įrankių, kurie padeda kūrėjams, bet nepakeičia kūrybos.

    „Tai įrankis, kuris gali pagreitinti darbą, tačiau jis pats savaime nesukuria žaidimo be žmonių idėjų ir sprendimų“, – sakė Straussas Zelnickas.

    Kita vertus, dalis kūrėjų ir žaidėjų išlieka atsargūs dėl autorystės, etikos ir kokybės kontrolės. Praktikoje didžiausi ginčai kyla tada, kai DI sugeneruotas turinys atrodo kaip prastesnės kokybės „užpildas“, kai nėra aiškiai atskleidžiama, kaip jis buvo sukurtas, arba kai kyla klausimų dėl mokymo duomenų ir teisių.

    Žaidimų pramonei bręstant, tikėtina, kad standartas taps skaidrumas: aiškūs žymėjimai parduotuvėse, vidinės taisyklės studijose ir griežtesnės platformų nuostatos. Žaidėjams tai reikš vieną dalyką: DI buvimas žaidime vis rečiau bus sensacija, o vis dažniau taps paprastu klausimu, ar galutinis rezultatas iš tiesų kokybiškas.