Tag: Donaldas Trumpas

  • Azijos biržos ir doleris smuko po JAV vidurio rinkimų: demokratų pergalė kelia įtampą rinkose

    Azijos biržos ir doleris smuko po JAV vidurio rinkimų: demokratų pergalė kelia įtampą rinkose

    Trečiadienį Azijos akcijų biržose fiksuotas kritimas, o JAV doleris silpnėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu investuotojams vertinant JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatus.

    Kaip skelbia „Euronews“, ankstyvais duomenimis demokratai užsitikrino Senato kontrolę ir tuo pat metu artėjo prie pergalės Atstovų Rūmuose – tai reikštų reikšmingą smūgį prezidento Donaldo Trumpo ir Respublikonų partijos planams paskutiniais dvejais jo kadencijos metais.

    Rinkas labiausiai veikė ne vien politiniai skaičiavimai, bet ir galimos pasekmės: investuotojai svarsto, ar Vašingtone neįsivyraus politinis paralyžius, galintis užstrigdyti sprendimus dėl biudžeto, skolos limito, gynybos išlaidų ar kai kurių sektorių reguliavimo.

    Technologijų bendrovėms papildomą spaudimą kėlė nuogąstavimai, kad pasikeitusi politinė dauguma galėtų atnešti griežtesnę dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo kryptį, o kartu – daugiau neapibrėžtumo dėl investicijų į DI infrastruktūrą ir duomenų centrus.

    Politinis neapibrėžtumas smukdė dolerį

    Rinkimų baigtis sustiprino lūkesčius, kad JAV federalinė valdžia gali tapti labiau susiskaldžiusi, o tai dažnai reiškia sudėtingesnį įstatymų leidybos procesą ir didesnę riziką dėl fiskalinių derybų.

    Prezidentas Donaldas Trumpas viešai yra pareiškęs, kad demokratams perėmus Kongreso kontrolę jis galėtų aktyviai naudotis veto teise, nors kartu užsiminė, jog kompromisai vis tiek galimi.

    Šis neapibrėžtumas persikėlė į valiutų rinkas: doleris silpnėjo, euro kursas kilo iki 1,1249 JAV dolerio, o svaras stiprėjo 0,4 proc. iki 1,3460 JAV dolerio. Doleris taip pat smuko iki 157,63 Japonijos jenos.

    Azijoje labiausiai kliuvo technologijoms

    Azijos rinkose ryškiausias kritimas fiksuotas Tokijuje – indeksas smuko 2,85 proc., o stiprėjanti jena papildomai slėgė eksportuotojų akcijas.

    Nuosmukiai matyti ir kitose biržose – tarp jų Šanchajuje, Sidnėjuje, Seule, Singapūre ir Taipėjuje, tuo metu Honkongas dienos pradžioje kiek kilstelėjo.

    Technologijų sektoriuje investuotojai toliau vertino, kiek pagrįsta DI investicijų banga ir kada bendrovės, į šią sritį suleidusios milijardus, realiai gali sulaukti grąžos.

    Japonijoje rinkai papildomą signalą pasiuntė „SoftBank Group“ akcijos – bendrovės, siejamos su investicijomis į „OpenAI“, vertybiniai popieriai anksčiau buvo smukę 8 proc.

    Naftos kainos krito, auksas brango

    Žaliavų rinkose taip pat dominavo korekcija: „Brent“ naftos kaina anksti trečiadienį smuktelėjo žemiau 104 JAV dolerių už barelį, o JAV etaloninė nafta kainavo apie 96 JAV dolerius už barelį.

    Tuo metu auksas brango beveik 0,5 proc. – iki 3 958,50 JAV dolerio už unciją, atspindėdamas dalies investuotojų polinkį neapibrėžtumo metu rinktis saugesnius aktyvus.

    Europoje akcijų indeksų ateities sandoriai taip pat rodė neigiamą kryptį: pagrindiniai indeksai buvo linkę smukti 0,3–0,5 proc., o „Euro STOXX 50“ ateities sandoriai krito apie 0,7 proc.

    Tarp obligacijų rinkos signalų išsiskyrė švelnesni pajamingumų pokyčiai Europoje, o JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas, po ankstesnio kritimo, sugrįžo prie maždaug 4,945 proc. lygio.

  • JAV kadencijos vidurio rinkimai: demokratai perėmė Kongresą, bet Trumpas tarifų galios neprarado

    JAV kadencijos vidurio rinkimai: demokratai perėmė Kongresą, bet Trumpas tarifų galios neprarado

    JAV kadencijos vidurio rinkimuose demokratai laimėjo ir Atstovų Rūmus, ir Senatą, o tai tapo rimtu smūgiu Donaldo Trumpo politinei darbotvarkei. Vis dėlto Europos sostinėms ir rinkoms svarbiausias klausimas lieka tas pats: ar tai sumažins tarifų grėsmę ir ką tai reikš paramai Ukrainai.

    Kaip skelbia „Euronews“, iki 10:05 Vidurio Europos laiku demokratai buvo užsitikrinę 228 vietas Atstovų Rūmuose – dešimčia daugiau, nei reikia daugumai. Senate jie perėmė septynias vietas iš respublikonų, įskaitant pergales tokiose valstijose kaip Teksasas, Ohajas, Kanzasas ir Meinas.

    Rinkėjų nuotaikoms didelę įtaką darė kainos: apie du trečdaliai apklaustųjų rinkimų dieną teigė, kad Trumpo tarifai pakenkė ekonomikai. Pats prezidentas pareiškė priimsiąs rezultatus, tačiau pabrėžė, kad jų nelaiko asmeniniu smūgiu.

    Trumpas kartu aiškiai leido suprasti, kad gali blokuoti demokratų iniciatyvas veto teise, nors viešai užsiminė ir apie galimą bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad Vašingtone artėja politinė aklavietė, o jos pasekmės Europai ir investuotojams gali būti nevienareikšmės.

    Tarifų grėsmė Europai niekur nedingsta

    Nors Kongreso kontrolė pasikeitė, tarifų klausimu demokratai gali turėti ribotą poveikį. Straipsnyje pažymima, kad Trumpo tarifai nebėra tiesiogiai priklausomi nuo Kongreso sprendimų.

    Po to, kai Aukščiausiasis Teismas vasarį panaikino vadinamuosius „nepaprastosios padėties“ tarifus, administracija tarifų mechanizmą perkėlė į JAV prekybos teisės 301 skyrių. Šis kelias leidžia prezidentui veikti be įstatymų leidėjų balsavimo.

    Demokratai gali rengti klausymus, daryti spaudimą politiniais kanalais ar vilkinti kai kurių kandidatų tvirtinimą, tačiau paprastai negali lengvai atimti prezidento galios šioje srityje. Kai kurie ekonomistai neatmeta ir scenarijaus, kad politinė priešprieša Vašingtone prezidentą gali dar labiau skatinti remtis vienašaliais sprendimais.

    Ukrainos finansavimas: Kongresas gali skirti, bet Baltieji rūmai – nespausti „starto“

    Pasikeitusi dauguma Senate reiškia, kad demokratai vadovaus komitetams ir spręs, kurie Trumpo paskirti pareigūnai bus patvirtinti, kai naujas Kongresas pradės darbą sausį. Dalis demokratų taip pat siekia patvirtinti papildomas lėšas Ukrainai.

    Tačiau esminė problema – ne vien lėšų įrašymas į įstatymą. Pastaraisiais dvejais metais Baltieji rūmai, kaip teigiama, yra sulaikę jau patvirtintas lėšas iki finansinių metų pabaigos, kai jos nebeišnaudotos tiesiog nustoja galioti.

    Todėl net ir demokratiškas Kongresas gali susidurti su situacija, kai lėšos formaliai patvirtintos, bet praktiškai neišmokamos. Europos vyriausybėms siunčiamas signalas paprastas: planuojant paramą svarbu remtis ne tik pažadais ar įstatymo eilutėmis, bet ir realiai pasiekiančiais pinigų srautais.

    Rinkos: kilo bankai, šoktelėjo auksas, smuko gynybos sektorius

    Po nervingos pradžios Europos biržos pasuko į pliusą. Apie 10:00 Vidurio Europos laiku „Euro Stoxx 50“ indeksas kilo 0,8 proc., Vokietijos DAX – 0,6 proc., o Ispanijos IBEX 35 šoktelėjo 1,6 proc.; JAV akcijų ateities sandoriai taip pat atsigavo.

    Didžiausiais laimėtojais tapo bankai: „Deutsche Bank“ brango 3,6 proc., „Intesa Sanpaolo“ – 3,3 proc., „Commerzbank“ ir „Société Générale“ – po 3,1 proc., o „Santander“ ir „UniCredit“ – po 3 proc. Kilo ir švarios energetikos bendrovės – pavyzdžiui, Ørsted akcijos pašoko 7,3 proc., o „Vestas“ – 5,2 proc.

    Kita kryptimi judėjo gynybos sektorius: investuotojai baiminosi, kad demokratiškas Kongresas gali pristabdyti Trumpo skatinamą JAV karinių išlaidų augimą. Tarp kritusiųjų minimos BAE Systems (–5,2 proc.), Hensoldt (–4,9 proc.), Thales (–4,5 proc.), Saab (–3,8 proc.) ir Rheinmetall (–3,2 proc.).

    Tuo metu saugaus prieglobsčio paieškos kėlė tauriuosius metalus: auksas brango 2,7 proc. iki 4 035 JAV dolerių už unciją, sidabras kilo 4 proc. iki 51,76 JAV dolerio. Euras stiprėjo 0,5 proc. iki 1,1247 JAV dolerio, o JAV iždo obligacijų pajamingumai smuko.

    Investuotojai dažnai palankiai vertina politinę aklavietę, nes ji sumažina staigių ir didelių teisėkūros pokyčių tikimybę. Tačiau šiame cikle papildoma rizika išlieka JAV skolos limitas: jei ginčai dėl jo pakėlimo užsitęstų, tai galėtų didinti skolinimosi kainą, o ne ją mažinti.

  • Po JAV vidurio kadencijos rinkimų: susilpnėjęs Trumpas Europai gali kelti dar didesnę grėsmę

    Po JAV vidurio kadencijos rinkimų: susilpnėjęs Trumpas Europai gali kelti dar didesnę grėsmę

    JAV vidurio kadencijos rinkimai gali apriboti Donaldo Trumpo galias vidaus politikoje, tačiau tai nebūtinai reiškia silpnesnį prezidentą Europai. Priešingai, mažėjant manevro laisvei šalies viduje, jis gali dar aktyviau imtis užsienio, prekybos ir saugumo politikos.

    Tokį scenarijų savo komentare dėsto JAV ekspertas Josefas Braml, kurio vertinimu Europai sudėtingiausias laikotarpis per antrąją Trumpo kadenciją gali tik prasidėti. Pasak jo, rinkimai pirmiausia yra vidaus politikos sąskaita, o abiejuose Kongreso rūmuose ryškėja posūkis demokratų naudai.

    Autorius pabrėžia, kad būtų klaida manyti, jog prezidentas taps politiškai paralyžiuotas. JAV „stabdžių ir atsvarų“ sistema labiau riboja prezidentą vidaus politikoje, o tarptautinėje arenoje Baltieji rūmai dažnai turi daugiau veiksmų laisvės.

    Jeigu Kongresas vis dažniau blokuos iniciatyvas namuose, politinė motyvacija perkelti dėmesį į sritis, kuriose galima demonstruoti ryžtą, gali tik augti. Europai tai reikštų didesnį neapibrėžtumą ten, kur JAV sprendimai tiesiogiai veikia žemyno ekonomiką ir saugumą.

    Nuo Kongreso – į pasaulio sceną

    Demokratų kontroliuojamas Kongresas gali stabdyti teisėkūrą, daryti įtaką biudžetui, steigti tyrimų komitetus ir spausti administraciją šaukimais. Demokratų dauguma Senate taip pat gali komplikuoti Trumpo personalo politiką.

    Tačiau tai kartu gali paskatinti prezidentą dažniau rinktis veikimo lauką, kuriame tradiciškai turi didesnę erdvę. Straipsnyje teigiama, kad užsienio politika tam ypač palanki: tarptautinės krizės suteikia maksimalų dėmesį, o sėkmės – tikros ar deklaruojamos – gali būti priskirtos lyderio valiai.

    Josefas Braml pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio naujų karų pradėjimo. Vis dėlto Europa, jo vertinimu, turėtų ruoštis tam, kad prezidentas, susidūręs su vidiniais apribojimais, sieks ryškiau demonstruoti galią užsienyje.

    Muitai – greičiausiai pirmas smūgis Europai

    Didžiausia rizika, pasak autoriaus, kyla ekonominėje politikoje. Jo vertinimu, Trumpas muitus linkęs traktuoti ne kaip ekonominį instrumentą, o kaip politinio spaudimo priemonę.

    Tekste primenama, kad po prekybos susitarimo su ES daugumai europietiško eksporto į JAV taikoma 15 proc. muitų „lubų“ riba, tačiau išlieka reikšmingos išimtys, pavyzdžiui, plieno ir aliuminio sektoriuose.

    Kaip pavyzdys pateikiama „Audi“ istorija: vienu metu europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams muitai buvo padidinti iki 25 proc., o tai buvo siejama su reikalavimu gamybą perkelti į JAV. Vėliau „Audi“ paskelbė planuojanti investicijas JAV gamykloje, o įmonės vadovas Gernotas Döllneris prieš rinkimus pasirodė kartu su Trumpu mitinge Džordžijoje.

    Autorius teigia, kad tai atskleidžia geoekonominę logiką: įmonių sprendimus vis labiau gali lemti politiškai sukurta kaštų spaudimo schema, skatinanti kapitalą ir darbo vietas perkelti į JAV.

    Ukraina, NATO ir spaudimas sąjungininkams

    Geopolitinėje plotmėje, straipsnio autoriaus manymu, Europa neturėtų tikėtis, kad susilpnėjęs Trumpas savaime taps labiau linkęs į kompromisus. Tekste pabrėžiama, kad Vašingtonas turi svertų Ukrainos klausimu, kurie leidžia kelti sąlygas sąjungininkams nebūtinai kiekvieną kartą pereinant ilgą vidaus politinį procesą.

    Analogiškai vertinama ir NATO tema: Trumpas ne kartą viešai kvestionavo JAV paramą Aljansui, o jo pozicija Grenlandijos atžvilgiu pateikiama kaip pavyzdys, kiek toli gali siekti sandoriniu principu grindžiamas požiūris į užsienio politiką.

    Autorius pabrėžia, kad čia slypi esminis skirtumas: Europa NATO linkusi suvokti kaip vertybių ir saugumo bendruomenę, o Trumpas – kaip sandorį, kuriame svarbiausia, kas kiek sumoka ir kokią naudą gauna JAV.

    Iranas – pavojingiausias kelias į priekį

    Tekste išskiriama ir Irano kryptis. Pasak autoriaus, Trumpas norėjo konfliktą suvaldyti, tačiau praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo karo pradžios ilgalaikio sprendimo vis dar nėra, o situacija parodė pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą Hormūzo sąsiauryje.

    Josefas Braml pripažįsta, kad būtų spekuliatyvu teigti, jog Trumpas eskaluos konfliktą vien dėl vidaus politinių pralaimėjimų. Vis dėlto jis akcentuoja, kad paskata demonstruoti griežtumą gali nesumažėti net ir tada, kai prezidento partijai nepasiseka rinkimuose.

    Europai tai, anot autoriaus, reikštų kainą per energijos brangimą, galimus papildomus pabėgėlių srautus, naujus karinius įsipareigojimus ir silpnėjančius tarptautinius neplatinimo režimus.

    Rizika ES vienybei ir 2028-ųjų šešėlis

    Autorius pabrėžia ir ideologinį aspektą: Trumpo aplinka skeptiškai vertina ne tik Europos gynybos išlaidas, bet ir viršnacionalinę Europos integraciją. Todėl, jo manymu, Vašingtonas gali vis aktyviau remtis dvišaliais ryšiais su tomis vyriausybėmis ar politinėmis jėgomis, kurios siekia riboti Briuselio galias.

    Tekste taip pat pažymima, kad vidurio kadencijos rinkimai atveria startą 2028 metų JAV prezidento rinkimų kovai, kur respublikonų gretose išskiriami du ryškūs vardai – viceprezidentas JD Vance’as ir valstybės sekretorius Marco Rubio. Kas iš jų įgis pranašumą, anot autoriaus, priklausys ir nuo to, kaip partija interpretuos rinkimų rezultatą.

    Josefo Bramlo išvada Europai paprasta: didžiausia klaida būtų reaguoti su palengvėjimu į Trumpo vidaus politinius suvaržymus. Jo teigimu, Europa turėtų stiprinti atsparumą muitų spaudimui, didinti karinį savarankiškumą NATO rėmuose ir išlaikyti politinę vienybę, kad nebūtų išnaudojamas susiskaldymas.

  • Turkijos žiniasklaida: „amerikiečiai nebenori karo“ – tai sieja su respublikonų pralaimėjimu

    Turkijos žiniasklaida, vertindama JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatus, teigia, kad jie atskleidė paprastą nuotaiką: amerikiečiai nebenori karo. Tokia interpretacija siejama su respublikonų nesėkme ir prezidento Donaldo Trumpo politika.

    Anot turkų dienraščio „Hurriyet“, rinkimų baigtis apvertė politinę situaciją Vašingtone, o perėjusi Senato kontrolė pas demokratus apribojo Baltųjų rūmų manevro laisvę. Leidinys akcentuoja, kad visuomenės nusiteikimas prieš karinius konfliktus tapo reikšmingu veiksniu.

    „Hurriyet“ cituojamas atsargos pulkininkas, buvęs Turkijos žvalgybos pareigūnas Coskunas Basbugas pagrindine Trumpo pralaimėjimo priežastimi įvardijo ekonomiką. Jis taip pat pabrėžė matantis aiškų atotrūkį tarp rinkiminių pažadų ir realių veiksmų.

    Pasak komentatoriaus, Trumpo neįgyvendinti pažadai „užbaigti karus“ prisidėjo prie nusivylimo, o vienu iš jautriausių klausimų tapo pragyvenimo kaina ir naftos brangimas, siejamas su karinėmis įtampomis. Jo vertinimu, dalis rinkėjų ėmė kelti klausimus, kodėl JAV įsitraukia į konfliktus ir ką iš to gauna.

    Naftos kainos ir politika Irano atžvilgiu

    Turkijos dienraštis „Daily Sabah“ demokratų pergalę pavadino visos šalies masto kritika Donaldui Trumpui, kuri, anot leidinio, gali apriboti jo galimybes įgyvendinti darbotvarkę per likusius dvejus kadencijos metus.

    Leidinys taip pat rašė, kad rinkimų rezultatai atspindi pyktį dėl pragyvenimo išlaidų, muitų ir Trumpo „karo su Iranu“, kuris esą prisidėjo prie staigaus degalų kainų augimo JAV ir didino nepasitenkinimą prezidentu.

    Tuo metu televizijos A Haber korespondentas teigė, kad respublikonų pralaimėjimą tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato rinkimuose lėmė pats Donaldas Trumpas, ypač jo politika Irano atžvilgiu ir jos sąsajos su degalų kainomis.

    Demokratų sėkmė siejama ir su kritika Izraeliui

    Televizijos TGRT komentatorius Mehmetas Beyhanas savo vertinime ragino rezultatų neatskirti nuo JAV santykių su Izraeliu. Jo teigimu, demokratai pasiekė gerų rezultatų ir dėl šių santykių kritikos.

    Ekspertas tvirtino, kad Izraelis amerikiečių politikams esą neatneša naudos, o priešingai – tampa nuostolių priežastimi. Tokie pasisakymai Turkijos žiniasklaidoje pateikiami kaip viena iš priežasčių, aiškinančių rinkėjų nuotaikų pokyčius.

  • Japonijos žiniasklaida: pralaimėjęs rinkimus Trumpas JAV nusilps, bet užsienyje gali eskaluoti veiksmus

    Demokratams perėmus daugumą abiejuose JAV Kongreso rūmuose, prezidento Donaldo Trumpo galimybės įgyvendinti vidaus politikos planus silps, tačiau užsienio ir prekybos politikoje jis gali imtis griežtesnių žingsnių. Tokį scenarijų trečiadienį aptarė Japonijos žiniasklaida ir analitikai.

    Apie tai rašęs laikraštis „Mainichi Shimbun“ pabrėžė, kad po daugumos praradimo Trumpui antroje kadencijos pusėje teks valdyti šalį gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis. Pasak leidinio korespondento Vašingtone, rinkimai buvo savotiškas „teismas“ jo administracijai dėl infliacijos, kuri, jo vertinimu, siejama su aukštais muitais, ir dėl naftos kainų augimo, susijusio su karu su Iranu.

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad demokratai perims komitetų pirmininkų postus abiejuose Kongreso rūmuose ir ketina suintensyvinti Trumpo stovyklos „atskaitomybės“ reikalavimą. Be to, Senate jie turės daugiau galimybių blokuoti administracijos paskyrimus.

    Japonijos analitikų vertinimu, būtent didesnės vidaus politikos kliūtys gali skatinti Trumpą ieškoti pergalių srityse, kuriose prezidentas tradiciškai turi daugiau veikimo laisvės be Kongreso pritarimo – užsienio politikoje ir muitų politikoje.

    Muitai, Iranas ir nerimas Tokijuje

    Taisuke Kasai iš Japonijos užsienio prekybos organizacijos JETRO akcentavo, kad pasikeitusi jėgų pusiausvyra Kongrese ribotai paveiks tarifų politiką. Jo teigimu, Japonijos įmonės turėtų numatyti, kad dabartinis muitų lygis bent kol kas gali išlikti.

    Tuo metu „Nomura Research Institute“ vyriausiasis ekonomistas Takahide Kiuchi perspėjo, kad iki naujojo Kongreso darbo pradžios 2027 metų sausio 3 dieną Trumpas, siekdamas savo politinio palikimo, per trumpą laiką galėtų eskaluoti ir tarifų priemones, ir veiksmus Irano atžvilgiu.

    „Mainichi Shimbun“ kitame straipsnyje taip pat išskyrė Tokijo nerimą, ar Trumpas diplomatinėje politikoje nepasuks į kraštutinumus. Kaip galimi pavyzdžiai minimi siekiai surengti aukščiausio lygio susitikimus su Kinija ir Rusija arba didesnis spaudimas Japonijai dėl gynybos išlaidų.

    Nuogąstavimai dėl JAV gynybos biudžeto

    Saugumo tema Japonijos žiniasklaidoje siejama ir su JAV gynybos finansavimu. Laikraštis „Sankei Shimbun“ pabrėžė, kad demokratai priešinasi Baltųjų rūmų siūlytam 1,5 trln. JAV dolerių gynybos biudžetui.

    Pasak leidinio, tai gali reikšti, jog Trumpo administracijai bus sunkiau užsitikrinti gynybos išlaidas, o tai, tikėtina, atsilieptų JAV kariuomenės veiksmams visame pasaulyje, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.

  • D. Trumpas prieš vidurio kadencijos rinkimus žada ūkininkams milijardus po anksčiau mažintų programų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas, likus vos kelioms dienoms iki vidurio kadencijos rinkimų, pristatė naujas milijardines paramos priemones ūkininkams ir rančerims. Tai vyksta po laikotarpio, kai buvo mažinamas finansavimas kai kurioms Žemės ūkio departamento (USDA) programoms, o dalis sektoriaus dėl to jautėsi palikti nežinioje.

    Kaip rašoma „Grist“ publikuotoje istorijoje, ūkininkams pastarieji dveji metai buvo sudėtingi: keisti ar apkarpyti keli USDA sprendimai, o su klimato kaita susijusi informacija kurį laiką buvo pašalinta iš viešų puslapių. Šių metų pradžioje, po teisinio ginčo, departamentas sutiko tuos puslapius atkurti.

    Tuo pat metu rančerininkai susidūrė su rekordiškai išaugusiomis jautienos kainomis, o prie spaudimo prisidėjo ir užsitęsusios sausros, mažinusios bandų dydį. Straipsnyje pažymima, kad kai kurie sprendimai, kurie turėjo mažinti jautienos kainą, daliai rančerininkų nepadėjo, o prekybos susitarimai, jų teigimu, netgi apsunkino verslo modelį.

    Šis fonas svarbus ir politiškai: dalis žemės ūkio gamintojų, anksčiau laikytų reikšminga D. Trumpo elektorato dalimi, viešai reiškė nepasitenkinimą. Nauja parama, anot straipsnyje cituojamų vertinimų, gali būti bandymas sušvelninti įtampą rinkimų išvakarėse.

    8 mlrd. dolerių dėl dyzelino kainų

    Spalio 19 dieną paskelbta, kad bus skirta 8 mlrd. JAV dolerių parama ūkininkams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl aukštų dyzelino kainų. Ši programa siejama su 2026 metų derliaus sezonu, tačiau kol kas ne iki galo aišku, kaip tiksliai bus skaičiuojamos išmokos ir kaip vyks jų administravimas.

    USDA pranešime teigiama, kad parama turėtų būti „paprasta“ ir „proporcinga“, kompensuojanti dalį patirtų nuostolių. Departamento atstovas nurodė, jog įgyvendinant programą peržiūrimi duomenys, o mokėjimus tikimasi netrukus galutinai nustatyti ir apdoroti.

    Dyzelinas žemės ūkyje yra kritiškai svarbus: juo varoma didelė dalis technikos – traktoriai, kombainai, sunkvežimiai, naudojami derliui ar gyvuliams pervežti. Straipsnyje taip pat teigiama, kad dyzelino kainų augimą didino karo Irane sukelti tiekimo grandinių sutrikimai, o Demokratų vadovaujamo Kongreso pranešime skaičiuojama apie papildomas ūkininkų išlaidas.

    Kritika: parama iškastiniam kurui ir ribojimai atsinaujinančiai energetikai

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į paradoksą: naujoji pagalba dyzelinui skirta tuo metu, kai USDA neseniai apsunkino dalies ūkininkų galimybes pereiti prie alternatyvių energijos sprendimų. Pavyzdžiui, teigiama, kad iš populiarios atsinaujinančios energetikos dotacijų programos buvo išimtas saulės energijos finansavimas.

    Nacionalinės tvarios žemdirbystės koalicijos atstovas Mike’as Lavenderis šiuos mokėjimus pavadino „nepavykstančiu sprendimu“ ir kalbėjo apie platesnę krizę: bankrotų augimą bei didėjančią skolų naštą. Tai – vienas iš signalų, kad vienkartinės injekcijos ne visada sprendžia struktūrines sektoriaus problemas.

    Papildomi pinigai rančerininkams ir produkcijos supirkimas

    Spalio 26 dieną USDA taip pat paskelbė apie 57 mln. JAV dolerių finansavimą rančerininkams. Skelbiama, kad šios lėšos turėtų padėti nepriklausomiems gamintojams plėsti mėsos perdirbimo pajėgumus.

    Be to, buvo pranešta ir apie dar vieną priemonę – USDA planą supirkti beveik už 500 mln. JAV dolerių žemės ūkio produkcijos iš JAV gamintojų. Tokios priemonės, straipsnio teigimu, turėtų pagerinti ūkių finansinius srautus.

    Visa tai vyksta ir platesnio neapibrėžtumo fone: JAV žemės ūkio politikai svarbus Farm Bill paketas paskutinį kartą priimtas 2018 metais, o naujos versijos vis dar svarstomos Kongrese. Pasak straipsnio, artėjantys rinkimai gali turėti įtakos tam, kokia kryptimi bus sprendžiami ateities prioritetai – nuo pasėlių draudimo iki gamtosaugos programų.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratams prognozuojama pergalė Atstovų Rūmuose, tačiau tikroji intriga – kova dėl Senato, nuo kurios priklausys, kas kontroliuos Vašingtoną.

    Kaip skelbia „Euronews“, prieš metus respublikonai tikėjosi išsaugoti tvirtą persvarą Senate, bet dabar tai labiau panašu į viltį – lemiamas taps nedidelis skaičius itin konkurencingų lenktynių.

    Atstovų Rūmuose klausimas, anot apžvalgos, jau nebe „ar“, o „kokiu skirtumu“ laimės demokratai: prognozių rinkos jiems suteikia 95 proc. tikimybę perimti kontrolę.

    Senate situacija kur kas trapesnė: respublikonai turi 53 iš 100 vietų, o demokratams, kad perimtų daugumą, reikia keturių vietų grynojo prieaugio.

    Senato „magiškas skaičius“ ir 50–50 scenarijus

    Jei vietų pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamą balsą turėtų viceprezidentas JD Vance. Todėl demokratai siekia ne trijų, o keturių papildomų vietų, kad išvengtų priklausomybės nuo lygiųjų.

    Apžvalgoje teigiama, kad prognozių rinkos šiuo metu demokratams suteikia maždaug trijų iš keturių tikimybę laimėti Senato kontrolę. „Cook Political Report“ šešias kovas vertina kaip visiškai neprognozuojamas – ir visos jos yra respublikonų ginamos.

    Iš viso mūšio lauku laikoma 12 vietų. Demokratai gina tris (Mičiganą, Minesotą ir Naująjį Hampšyrą), o respublikonai – devynias (Aliaską, Ajovą, Kanzasą, Meiną, Nebraską, Šiaurės Karoliną, Ohają, Pietų Karoliną ir Teksasą).

    Šiaurės Karolina, Ohajas ir Teksasas – didžiausi taikiniai

    Šiaurės Karolina apžvalgoje įvardijama kaip valstija, kur respublikonams situacija suprastėjo labiausiai. Po senatoriaus Thomo Tilliso sprendimo trauktis kova turėjo būti lygi, tačiau nacionaliniai respublikonai, anot teksto, iš esmės sumažino paramą savo kandidatui Michaelui Whatley.

    Ohajuje demokratai stato ant Sherrodo Browno sugrįžimo: jis kandidatuoja prieš respublikoną Joną Hustedą, paskirtą į JD Vance’o buvusią vietą. „RealClearPolitics“ vidurkis rodo Browno pranašumą, nors tai valstija, kur Donaldas Trumpas anksčiau laimėjo dviženkliu skirtumu.

    Teksasas apžvalgoje vadinamas dar didesniu potencialiu netikėtumu: valstija demokratų į Senatą nėra išrinkusi nuo 1988 metų. Vis dėlto naujausioje „Texas Southern University“ apklausoje demokratas Jamesas Talarico pirmauja prieš respublikoną Keną Paxtoną 49 proc. prieš 47 proc., nors šis skirtumas telpa į paklaidą.

    Teksase taip pat išskiriamas vadinamasis „bilietų skaldymas“, kai rinkėjai gali remti respublikonus kitose valstijos lenktynėse, bet Senate pasirinkti demokratą. Paxtono reitingams nepadeda ir jo reputacija: primenama, kad 2023 metais jis buvo apkaltintas savo partijos kontroliuojamuose valstijos Atstovų Rūmuose, nors vėliau valstijos Senate buvo išteisintas.

    Aliaska ir Mičiganas – papildomi netikėtumų židiniai

    Aliaska tradiciškai balsuoja už respublikonus prezidento rinkimuose, bet turi stiprią nepriklausomumo tradiciją. Šįkart demokratė Mary Peltola meta iššūkį senatoriui Danui Sullivanui ir, pagal „New York Times/Siena“ apklausą, turi nedidelį pranašumą, kuris taip pat telpa į paklaidą.

    Tačiau Aliaskos kova apsunkinta skandalo: „New York Times“ pranešė, kad demokratų operatyvininkai esą padėjo į rinkimus įtraukti Danielį J. Sullivaną – pensininką mokytoją – kaip galimą „spoilerį“ rinkėjams suklaidinti. Peltola neigia buvusi susijusi, o Aliaskos gubernatorius Mike’as Dunleavy nurodė pradėti kriminalinį tyrimą.

    Mičiganas apžvalgoje įvardijamas kaip potenciali respublikonų „gelbėjimosi virvė“: tai vienintelė demokratų ginama vieta, kuri kai kuriuose vertinimuose laikoma visiškai neprognozuojama. Kadangi ilgametis senatorius Gary Peters traukiasi, respublikonų pergalė čia demokratams reikštų dar didesnį spaudimą ieškoti papildomų pergalių kitose valstijose.

    Demokratų kandidatas Mičigane – Abdul El-Sayed, progresyvus buvęs visuomenės sveikatos pareigūnas. Tekste pažymima ir vidinė įtampa: kongresmenė Haley Stevens, pralaimėjusi jam pirminius rinkimus, vėliau parėmė respublikoną Mike’ą Rogersą, o tai sulaukė griežtos demokratų lyderių kritikos.

    Viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo

    Apžvalga reziumuoja, kad nors respublikonai turėjo pagrindą tikėtis išlaikyti Senatą, nepasitenkinimas Vašingtonu, ekonomika ir Donaldu Trumpu pavertė šiuos rinkimus itin įtemptais.

    Demokratams priskiriamas didesnis rinkėjų entuziazmas, tačiau pabrėžiama, kad vien apklausų nepakanka: ankstesniais metais apklausos klydo skirtingomis kryptimis.

    Galutinis atsakymas, kas valdys Senatą, galiausiai gali priklausyti nuo to, ar rinkėjų nuotaikos virs balsais – ir kuriose valstijose aktyvumas bus didžiausias.

  • Trumpas nesustabdys JAV perėjimo prie švarios energijos – bet tarifai gali ją pabranginti

    JAV perėjimo prie švarios energijos Donaldas Trumpas, anot apžvalgos, sustabdyti nebegali – technologijų kainos pasaulyje krenta ir tai veikia tarsi „reketas“, kuris judėjimo atgal nebeleidžia. Tačiau jo politika gali lemti kitą dalyką: amerikiečiai už šį perėjimą gali mokėti daugiau.

    Tokį argumentą pateikia „Live Science“ publikuota nuomonės skiltis, kurioje pabrėžiama, kad tarifai gali didinti saulės modulių ir baterijų kainą, nors pati kryptis – dėl pigimo ir rinkos logikos – išlieka ta pati. Kitaip tariant, klausimas esą ne „ar“, o „kaip greitai“ keisis energetikos sistema.

    Tekste primenama, kad nuo 2015 metų didžioji dalis naujai JAV pastatytos elektros gamybos galios buvo „švari“. Šių metų prognozė taip pat iškalbinga: 93 proc. naujos elektros gamybos galios tikimasi iš saulės, vėjo ir baterijų.

    Vis dėlto dabartinis JAV energetikos „paveldas“ dar ilgai temdys statistiką: apie 57 proc. elektros šalyje vis dar pagaminama deginant iškastinį kurą, o 43 proc. – iš švarių šaltinių. Tai reiškia, kad net sparčiai augant naujiems projektams, seną sistemą pakeisti užtrunka.

    Anglis brangi, bet senoji sistema dar laikosi

    Apžvalgoje teigiama, kad pirmas akivaizdžiausias taikinys – anglis, kuri jau dabar, vertinant sąnaudas, sunkiai konkuruoja su naujais saulės, vėjo ir energijos kaupimo sprendimais. Nurodoma, kad anglis sudaro apie šeštadalį JAV elektros gamybos.

    Tekste cituojamas vertinimas, kad 99 proc. JAV anglies elektrinių esą brangiau išlaikyti veikiančias, nei pakeisti naujais saulės, vėjo ir kaupimo projektais. Pateikiamas ir konkretus pavyzdys iš Mičigano, kur, anot publikacijos, sprendimas ilgiau išlaikyti seną anglies elektrinę vartotojams kainavo 600 000 JAV dolerių per dieną.

    Pažymima, kad 2026 metų rugsėjo 11 dieną federalinis teismas atmetė nurodymą dėl šios elektrinės veiklos pratęsimo. Kartu primenama, kad pati anglies pramonė JAV nuo 2010 metų yra smukusi 43 proc.

    Dujų elektrinės ir auganti paklausa: kas stabdo pokytį?

    Didelę likusių emisijų dalį, kaip rašoma, generuoja dujų elektrinės. Apžvalgoje teigiama, kad saulės, vėjo ir baterijų projektai tampa vis konkurencingesni, o saulės elektrinės su baterijomis kai kuriais atvejais gali būti pigesnės nei naujos dujų elektrinės – net ir be subsidijų.

    Kita vertus, skeptikai kelia dvi problemas: augančią elektros paklausą dėl duomenų centrų, dirbtinio intelekto ir elektrifikacijos, taip pat galimą „stabdį“ dėl Trumpo administracijos priešiškumo – pasibaigiančių mokesčių lengvatų ir tarifų saulės moduliams bei baterijoms.

    Tekste akcentuojama, kad dujų elektrinių projektų, siejamų su duomenų centrų elektros poreikiais, planai yra išaugę, tačiau daugiau nei trys ketvirtadaliai šių projektų esą dar ankstyvoje stadijoje. Taip pat nurodoma, kad dujų turbinų tiekimo eilės gali nusidriekti iki 2030-ųjų, o saulės ir baterijų projektai gali būti įgyvendinami greičiau – per mažiau nei dvejus metus.

    Kaip perėjimą spartinti be federalinės valdžios?

    Apžvalgoje teigiama, kad valstijų ir miestų lygmenyje yra priemonių, kurios galėtų pagreitinti pokytį net ir be Vašingtono sprendimų. Viena krypčių – mažinti biurokratines kliūtis „įkišamai“ (į rozetę jungiamai) saulės energetikai.

    Pateikiamas Vokietijos pavyzdys: daugiau nei milijonas namų ūkių įsirengė vadinamąją „balkono saulę“ – mažus modulius, kuriuos galima prijungti prie elektros lizdo, apeinant dalį leidimų ar tiekėjų procedūrų. Taip pat minimi JAV pavyzdžiai: Juta tokį sprendimą įteisino pernai, o Kalifornijos įstatymų leidėjai jį patvirtino neseniai.

    Tekste taip pat siūloma „sugerti“ švarios energijos perteklių dienos metu – kai saulės gamyba didžiausia – naudojant elektrinius prietaisus lanksčiau. Pavyzdžiui, vandens šildytuvas gali veikti kaip savotiška „baterija“: įkaitinti vandenį dieną, o naudoti vakare.

    Autorei tokios priemonės rodo bendrą išvadą: švaraus tinklo scenarijus yra realus, o pagrindinis klausimas – kiek greitai bus pakeista senoji infrastruktūra. Ir tai, pasak teksto, didele dalimi priklausys nuo sprendimų „apačioje“ – valstijų, savivaldybių ir pačių vartotojų.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimai: kas spręsis lapkričio 3-ąją ir kodėl tai svarbu Trumpui

    Lapkričio 3 dieną milijonai JAV rinkėjų eis balsuoti vadinamuosiuose vidurio kadencijos (midterms) rinkimuose, kurie nulems, kas kontroliuos Vašingtoną antroje prezidento kadencijos pusėje. Nors Donaldo Trumpo pavardės biuleteniuose nebus, būtent šie rinkimai gali iš esmės pakeisti jo galimybes įgyvendinti politinius pažadus.

    Rinkėjai spręs dėl visos Atstovų Rūmų sudėties, daugiau nei trečdalio Senato vietų, taip pat rinks dalies valstijų ir vietos valdžią. Kaip skelbia „Al Jazeera“, balsuoti teisę turi apie 210 mln. JAV piliečių.

    Vidurio kadencijos rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl Baltųjų rūmų politikos. Kongresas turi svertų ne tik priimti įstatymus ir tvirtinti federalinį biudžetą, bet ir inicijuoti tyrimus, todėl daug kas priklauso nuo to, kuri partija turės daugumą.

    Šį kartą intriga ypač didelė dėl itin trapios dabartinės daugumos abiejuose Kongreso rūmuose. Net ir vienų rūmų kontrolės praradimas reikštų, kad prezidento darbotvarkė gali strigti, o politinės kovos persikelti į biudžeto derybas ir kasdienį teisėkūros procesą.

    Kova dėl Kongreso kontrolės

    Šiuo metu respublikonai turi nedidelę daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Jei viena iš šių daugumų išslystų iš rankų, demokratai galėtų blokuoti administracijos įstatymų iniciatyvas ir aktyviau naudotis parlamentinės kontrolės įrankiais.

    Tekste nurodoma, kad demokratams perimti kontrolę pakaktų iškovoti tris papildomus mandatus Atstovų Rūmuose ir keturis Senate. Senato atveju pabrėžiama ir svarbi detalė: jei rezultatas būtų 50 prieš 50, persvarą išlaikytų respublikonai, nes lemiamą balsą turi viceprezidentas, o šias pareigas eina JD Vance.

    Minima, kad valdžios pasidalijimas Vašingtone galėtų lemti rimtus biudžetinius aklagatvius ir priversti prezidentą daugiau dėmesio skirti užsienio politikai, kai vidaus darbotvarkė stringa Kongrese.

    Kiek vietų bus renkami

    Atstovų Rūmų nariai JAV renkami dvejų metų kadencijai, todėl lapkričio 3 dieną bus renkami visi 435 mandatai. Daugumai reikia 218 vietų.

    Senate situacija kitokia: senatoriai renkami šešeriems metams, o kas dvejus metus atnaujinama maždaug trečdalis sudėties. Šį kartą rinkėjai balsuos dėl 33 vietų reguliariuose rinkimuose.

    Be to, vyks papildomi (special) rinkimai Floridoje ir Ohajuje, skirti užpildyti vietas, atsilaisvinusias po to, kai Marco Rubio tapo valstybės sekretoriumi, o JD Vance – viceprezidentu. Iš viso, kaip nurodoma tekste, bus kovojama dėl 35 senatorių mandatų (22 šiuo metu priklauso respublikonams, 13 – demokratams).

    Rinkimų dieną sprendimai bus priimami ne tik federaliniu lygmeniu: 36 valstijose vyks gubernatorių rinkimai, o visoje šalyje rinkėjai balsuos ir dėl valstijų įstatymų leidybos institucijų bei vietos referendumų.

    Kokios temos svarbiausios rinkėjams

    Abiejų partijų kampanijose dominuoja klausimai, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų kasdienybę. Tarp svarbiausių minimi pragyvenimo kaštai: degalų kainos, būsto rinka ir sveikatos priežiūros išlaidos.

    Ne mažiau aštrūs išlieka ginčai dėl reprodukcinių teisių, imigracijos politikos ir diskusijos apie pačios JAV demokratijos būklę. Šios temos tradiciškai stipriai mobilizuoja skirtingas rinkėjų grupes.

    Šiame rinkimų cikle išryškėja ir papildomi iššūkiai: tekste minimas besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ypač karo tarp JAV ir Izraelio su Iranu kontekstas. Vietos lygmeniu vis daugiau emocijų kelia ir spartus dirbtinio intelekto (AI) vystymasis bei didžiulių duomenų centrų statybos, keliant klausimus dėl darbo vietų saugumo ir galimo energijos kainų augimo namų ūkiams.

    Taip pat primenama, kad vidurio kadencijos rinkimuose paprastai balsuoja mažesnė dalis piliečių nei per prezidento rinkimus: nuo 1944 metų istorinė vidutinė rinkėjų aktyvumo riba siekia 42 proc.

    Kada laukti rezultatų ir kas yra „raudonasis miražas“

    Pirmųjų rezultatų amerikiečiai ir pasaulis pradės laukti lapkričio 3-iosios vakarą, užsidarius apylinkėms Rytų pakrantėje. Tekste nurodoma, kad tai prasidės nuo 18.00 val. vietos laiku, tai yra vidurnaktį Lenkijos laiku.

    Vis dėlto daugelyje itin apylygiai vykstančių kovų galutinio nugalėtojo gali tekti palaukti. Išankstiniai skaičiavimai rinkimų naktį nėra galutiniai, o pašto ar sąlyginiais biuleteniais atiduotų balsų skaičiavimas kai kuriose valstijose gali užtrukti net kelias savaites.

    Tekste atkreipiamas dėmesys į reiškinį, vadinamą „raudonuoju miražu“. Kadangi respublikonų rėmėjai dažniau balsuoja gyvai rinkimų dieną, pirmosios suvestinės gali rodyti ryškią jų persvarą, kuri vėliau, prisijungus paštu atiduotiems balsams (istoriniu požiūriu dažniau palankiems demokratams), gali greitai tirpti ar net apsiversti.

    Minima ir dar viena svarbi detalė: tokiose valstijose kaip Džordžija, jei nė vienas kandidatas į Senatą nesurinktų daugiau nei 50 proc. balsų, būtų rengiama antra rinkimų turo data – gruodžio 1 dieną. Galutinai išrinkti politikai turėtų prisiekti ir pareigas pradėti eiti 2027 metų sausio 3 dieną.

  • Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos pirmadienio rytą krito rinkoms sureagavus į derybas Katare, kurios atgaivino viltis, kad gali būti atvertas Hormūzo sąsiauris. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karinio smūgio Iranui galimybė išlieka.

    Kaip praneša „Euronews“, pasaulinis etalonas „Brent“ pirmadienį siekė apie 108,5 JAV dolerio už barelį – maždaug 2,8 proc. mažiau nei penktadienio uždarymo metu. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat smuko apie 3 proc. ir nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį.

    Rinkos judesį lėmė signalai, kad svarstomas planas atnaujinti laivybą per siaurą vandens kelią tarp Irano ir Omano, kuriuo įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos. Po karo pradžios vasario pabaigoje laivyba šiame ruože buvo smarkiai sutrikdyta.

    Tačiau aiškių proveržio ženklų kol kas nedaug: Vašingtonas skleidžia dviprasmiškas žinutes, o įtampa regione išlieka. Tai reiškia, kad naftos kainose tebėra įskaičiuota karo ir eskalacijos rizika, kuri gali atsispindėti ir degalų kainų svyravimuose vartotojams.

    Ką žada Iranas ir kokios sąlygos keliamos

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savaitgalį teigė, kad svarstomas planas galėtų leisti atverti sąsiaurį per maždaug dvi dienas, jei Vašingtonas sutiktų su tam tikromis sąlygomis. Jis pridūrė, kad Teheranas su JAV tiesioginių derybų neveda, o rezultatas priklausys nuo JAV atsakymų į Irano klausimus.

    Anksčiau Irano pareigūnai yra reikalavę nutraukti JAV jūrų blokadą Irano uostams, sušvelninti ar panaikinti sankcijas naftos eksportui ir stabdyti kovinius veiksmus visuose regioniniuose frontuose.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: net ir trumpalaikiai trikdžiai paprastai sukelia kainų šuolius, nes naftos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamesnės.

    Trumpo žinutės: diplomatinės viltys ir atviras karinis pasirinkimas

    Šeštadienio vakarą Floridoje, savo kurorte „Mar-a-Lago“, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad derybos „vyksta gerai“, bet iraniečius pavadino „nelabai patikimais“. Jis taip pat leido suprasti, kad JAV neskuba, nes esą jau buvo smogta Irano kariniams pajėgumams.

    Kartu D. Trumpas pridūrė, kad JAV dar turi „sutvarkyti, sakyčiau, vieną ar dvi vietas“, o tai būtų galima padaryti „per 10 minučių“. Paklaustas, ar tikisi šią savaitę grįžti prie karo veiksmų, prezidentas atsakė išsisukdamas: ar jis apie tai pasakytų, jei taip būtų.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį taip pat teigė, kad sprendimas atnaujinti karinius veiksmus nėra priimtas.

    Tuo pat metu pranešta, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kaip skelbė „Axios“, šeštadienį telefonu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius iškart po antradienį vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų. D. Trumpas šį pokalbį apibūdino kaip „labai gerą“, tačiau esą linkęs suteikti daugiau laiko diplomatijai.

    Rinkose vis dar įskaičiuota karo rizika

    „Goldman Sachs“ pirmadienį investuotojams skirtame komentare teigė, kad geopolitinės rizikos priedas, jų vertinimu, siekia apie 27 JAV dolerius už barelį ir „dabar paaiškina didžiąją dalį spalio naftos kainų ralio“. Bankas taip pat pakėlė metų pabaigos „Brent“ prognozę iki 105 JAV dolerių už barelį (anksčiau – 90 JAV dolerių).

    Pasak banko, rinkos daugiau svorio suteikia eskalacijos rizikai po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Tai reiškia, kad net ir pasirodžius diplomatiškesniems signalams, kainos gali išlikti jautrios bet kokioms naujoms žinutėms iš Vašingtono ar Teherano.

    Tiekimo rizika taip pat niekur nedingo. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras, stebintis laivybą regione, sekmadienį pranešė gavęs informaciją apie sviedinio smūgį laivui Hormūzo sąsiauryje, o Iranas penktadienį buvo pranešęs ir apie kelis smūgius laivams.

    Tokie incidentai rodo, kad įtampa strateginiame jūrų kelyje nemažėja, o bet koks situacijos paaštrėjimas gali greitai persiduoti tiek naftos, tiek degalų kainoms.