CP v2

Tag: Dronai

  • Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi ginkluoti lengvuosius transporto lėktuvus M28 Bryza ir paversti juos specializuotomis platformomis kovai su bepiločiais. Apie planus viešai užsiminta gynybos renginyje Defence24 Days, o pirmasis demonstracinis orlaivis turėtų būti modifikuotas po sutarties pasirašymo.

    Sprendimo ištakos siejamos su Ukrainos patirtimi: pastaraisiais mėnesiais viešoje erdvėje ne kartą buvo rodoma, kaip nedidelis AN-28 tipo lėktuvas, artimas M28 pirmtakui, naudojamas bepiločiams numušti. Tokia taktika ypač siejama su lėtais atakos dronais, tarp jų ir „Shahed“ šeimos aparatais, kurie dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu ir žemu aukščiu.

    Modernizacijos koncepcija grindžiama paprasta logika: naikintuvai daugeliu atvejų yra per greiti ir per brangūs gaudyti lėtai judančius taikinius, o priešlėktuvinės raketos ne visada ekonomiškai pagrįstos. M28 gali skristi greičiu, artimu lėtesniems dronams, todėl teoriškai lengviau palaikyti kontaktą, priartėti ir panaudoti ginkluotę.

    Numatoma, kad M28 Bryza galėtų būti pritaikytas tiek klasikinei vamzdinei ginkluotei, tiek ir kitoms priemonėms, įskaitant perėmimo bepiločius. Tokie hibridiniai sprendimai tampa vis aktualesni, nes karas Ukrainoje parodė, kad oro gynybai reikia ne vieno „stebuklingo“ ginklo, o kelių sluoksnių sistemos, kurioje svarbi ir kaina, ir masiškumas.

    Svarbus pranašumas Lenkijai yra pramoninis savarankiškumas: M28 gaminamas Mielce, todėl modernizacijoms lengviau taikyti nacionalinius sprendimus ir greičiau keisti konfigūraciją. Be to, tarnyboje tebėra kelios dešimtys M28 skirtingų versijų, įskaitant atnaujintus variantus su šiuolaikiškesne avionika, tad galima planuoti ne vieną bandomąjį projektą, o platesnį pajėgumą.

    M28 istorija glaudžiai susijusi su AN-28: nors bazinis projektas kurtas Sovietų Sąjungoje, serijinė gamyba vyko Lenkijoje, o vėliau buvo sukurtas savarankiškas M28 variantas, kuriame atsirado reikšmingų techninių pakeitimų. Šiandien egzistuoja kelios pagrindinės šeimos kryptys, o dalis M28 tipo orlaivių tebėra siūlomi eksporto rinkoms, kas rodo platformos ilgaamžiškumą.

    Kovos su dronais užduotis Europoje sparčiai keičiasi: didėjant bepiločių skaičiui, vis dažniau ieškoma pigių perėmimo priemonių, kurios galėtų ilgai budėti ore ir veikti arčiau grėsmės zonų. Būtent čia M28 tipo lėktuvai gali tapti papildomu įrankiu greta radarų, elektroninės kovos ir priešlėktuvinių sistemų, ypač kai reikia lanksčiai reaguoti į masines atakas.

    Kada tiksliai M28 Bryza pasirodys naujoje rolėje, priklausys nuo sutarties, bandymų rezultatų ir pasirinktos ginkluotės konfigūracijos. Vis dėlto pats signalas aiškus: Lenkija siekia greitai perimti karo Ukrainoje pamokas ir ieško sprendimų, kurie leistų efektyviai ir tvariai mažinti dronų keliamą grėsmę.

  • NASA dronai Marse pramuš garso barjerą: tai pakeis gyvybės paieškas ir misijų planus

    NASA dronai Marse pramuš garso barjerą: tai pakeis gyvybės paieškas ir misijų planus

    NASA inžinieriai pranešė pasiekę svarbų proveržį kuriant naujos kartos sraigtasparnio tipo dronus Marsui: bandymuose rotoriaus menčių galai viršijo garso greitį, o keliamoji jėga išaugo apie 30 proc. Toks rezultatas reiškia, kad ateities skraidyklės galės skristi ilgiau, gabenti daugiau įrangos ir vykdyti sudėtingesnes užduotis, įskaitant potencialių gyvybės pėdsakų paieškas.

    Bandymus atliko NASA Jet Propulsion Laboratory komanda Pasadenoje, naudodama marsietiškas sąlygas imituojančią kamerą. Joje atkuriamas labai žemas slėgis ir atmosfera, kurioje dominuoja anglies dioksidas, todėl išryškėja problema: Marse oras yra itin retas, tad norint pakilti ir išsilaikyti ore tenka sukti mentes daug greičiau arba didinti jų ilgį.

    Garso barjeras nėra visur vienodas, nes priklauso nuo temperatūros ir dujų sudėties. Žemėje prie jūros lygio jis siekia maždaug 1 223 kilometrus per valandą, o Marse dėl šaltos ir retos anglies dioksido atmosferos yra mažesnis, apie 869 kilometrus per valandą. Viršijus šią ribą, aerodinamika tampa sunkiau prognozuojama, o smūginės bangos gali staiga didinti apkrovas rotoriui.

    Todėl ankstesnis NASA marsietiškas sraigtasparnis Ingenuity buvo sąmoningai laikomas saugesnėje zonoje: jo rotoriaus menčių galai nepriartėdavo prie naddausonio režimo, kad net ir pasitaikius priešiškam vėjui neatsirastų rizikingų apkrovų. Ingenuity 2021 metais tapo pirmuoju valdomu aparatu, pakilusiu kitoje planetoje, ir parodė, kad žvalgyba iš oro Marse apskritai įmanoma.

    „Planavome Ingenuity skrydžius taip, kad menčių galai be vėjo liktų apie Mach 0,7, kad sutikus priešpriešinį marsietišką vėją neperžengtume į naddausonį režimą. Tačiau iš naujos kartos aparatų norime daugiau, todėl turėjome įsitikinti, kad rotoriai gali saugiai suktis greičiau“, – aiškino NASA komandos atstovai, apibendrindami bandymų logiką.

    Rotorių konstrukcijas projektavo ir gamino bendrovė „AeroVironment“, o bandymuose išmėgintos kelios konfigūracijos, įskaitant trijų menčių variantą, kuris imituotomis marsietiškomis sąlygomis pasiekė apie Mach 1,08. Šis skaičius svarbus ne rekordams: jis rodo, kad galima padidinti keliamąją jėgą neprarandant konstrukcinio patikimumo, o tai yra būtina norint gabenti mokslo prietaisus ir didesnes baterijas.

    NASA vysto koncepcijas, kurios turėtų peržengti Ingenuity technologinės demonstracijos ribas ir virsti realiais mokslo įrankiais. Tokie dronai galėtų papildyti marsaeigius, sparčiau žvalgydami reljefą, padėdami parinkti saugesnius maršrutus ir tiksliau identifikuodami vietas, kuriose verta atlikti tyrimus vietoje. Praktikoje tai reikštų greitesnį sprendimų priėmimą ir mažesnę riziką brangiems paviršiniams aparatais.

    Pagal NASA įvardijamus planus, 2028 metų pabaigoje svarstoma galimybė į Marsą vienu metu siųsti kelis dronus, kad jie galėtų veikti komandoje. Toks scenarijus atvertų naują etapą: žvalgyba iš oro taptų ne vien pagalbine priemone, o pilnaverte misijos dalimi, leidžiančia greičiau tikrinti hipotezes apie senovines vandens sistemas ir galimas gyvybei palankias nišas.

  • Droniada Junior Lithuania 2026 Nemenčinėje: 13 komandų varžėsi dronų valdymo užduotyse

    Droniada Junior Lithuania 2026 Nemenčinėje: 13 komandų varžėsi dronų valdymo užduotyse

    Turnyras pirmą kartą vyko Lietuvoje

    Šeštadienį, gegužės 9 dieną, Nemenčinėje surengtas paskutinis šių metų „Droniada Junior Lithuania 2026“ regioninis turnyras. Etapas išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą šio formato varžybos vyko Lietuvoje, Vilniaus rajone.

    Renginys surengtas Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazijoje, o dalyvius subūrė mokyklų komandos iš skirtingų Vilniaus rajono vietovių. Organizatoriai akcentavo, kad tikslas buvo ne tik varžybos, bet ir praktinis technologijų pažinimas.

    Ko mokėsi ir ką demonstravo mokiniai?

    Turnyre dalyvavo 13 komandų iš 7 Vilniaus rajono mokyklų. Mokiniai atliko praktines užduotis, susijusias su dronų valdymu, orientacija ir tikslumo reikalaujančiais manevrais.

    Be praktinės dalies, vyko ir žinių testas apie saugų dronų naudojimą, veikimo principus bei valdymo pagrindus. Tokiu būdu vertintos ne tik techninės komandos narių kompetencijos, bet ir supratimas apie atsakingą skrydžių planavimą.

    Partnerystė su Lenkija ir kelias į finalą

    Turnyras organizuotas bendradarbiaujant Vilniaus rajono savivaldybei ir Rybniko miestui Lenkijoje. Prie renginio prisidėjo iniciatyva #Baskettech ir organizacija „Architects PL“, iki šiol vystę projektus, jungiančius sportą ir inovacijas.

    Organizatorių teigimu, šiemet partnerystė papildyta dronų technologijų kryptimi, siekiant suteikti daugiau praktinių STEM patirčių. Tokie renginiai padeda ugdyti komandinį darbą, komunikaciją ir problemų sprendimą, kai rezultatas priklauso nuo visos komandos veiksmų.

    Po regioninio etapo komandos artimiausiu metu susitiks „Droniada Junior Finals 2026“ didžiajame finale Rybnike. Ten dalyviai turės progą palyginti savo įgūdžius su kitų šalių komandomis ir pamatyti, kaip dronų technologijos taikomos platesniame ugdymo kontekste.

    Nuotr. Anton Lisičkin

  • Ukraina meta iššūkį Rusijos dronams: DI bokšteliai fronte jau medžioja net šviesolaidinius

    Ukraina meta iššūkį Rusijos dronams: DI bokšteliai fronte jau medžioja net šviesolaidinius

    Ukrainos gynybos sektorius spartina kovą su Rusijos naudojamais pigiais ir masiniais FPV dronais, kurie tapo viena pagrindinių grėsmių fronto linijoje. Atsakydama į šią taktiką, Ukraina plečia vadinamosios žemesniojo lygmens oro gynybos sprendimus ir į pirmą planą kelia autonomines antidronų sistemas.

    Naujausias sprendimas – autonominiai bokšteliai, kurių „akys“ ir taikinių atpažinimas paremti dirbtinis intelektas algoritmais. Sistema realiu laiku aptinka, identifikuoja ir seka mažus žemai skrendančius taikinius, o programinė įranga apskaičiuoja šaudymo sprendimą per itin trumpą laiką.

    Kaip veikia žmogus grandinėje

    Ukrainos pristatomas veikimo modelis remiasi principu, kai operatoriaus vaidmuo sumažinamas iki sprendimo patvirtinimo. Tai vadinamasis žmogus grandinėje metodas, kai automatika pagreitina reakciją, bet galutinį leidimą panaudoti jėgą suteikia žmogus.

    Toks derinys laikomas kompromisu tarp greičio ir kontrolės, ypač kai kalbama apie taikinius, kurie pasirodo netikėtai ir veikia labai trumpais langais. Praktikoje tai gali reikšti kelias papildomas sekundes, kurios kovoje su FPV dronais dažnai yra lemiamos.

    Kodėl svarbūs šviesolaidiniai dronai

    Ypatingas dėmesys skiriamas šviesolaidiniams dronams, kuriuos vis dažniau naudoja Rusijos pajėgos. Tokie dronai valdomi ne radijo ryšiu, o kabeliu, todėl įprastos elektroninės kovos priemonės, skirtos trikdyti signalą, tampa menkai veiksmingos.

    Dėl to vienu patikimiausių neutralizavimo būdų lieka fizinis taikinio sunaikinimas. Būtent čia automatizuoti bokšteliai matomi kaip priemonė užpildyti spragą, kai elektroninė kova nepadeda, o brangesni oro gynybos kompleksai nėra racionalūs prieš pigius taikinius.

    Brave1 ir greitas diegimas

    Šie sprendimai vystomi per Ukrainos iniciatyvą Brave1, skirtą greitai atrinkti, finansuoti ir testuoti karui aktualias technologijas. Modelis paremtas glaudžiu inžinierių, valstybės institucijų ir karių bendradarbiavimu, kad prototipai kuo greičiau pasiektų realias sąlygas.

    Ukrainos teigimu, tokie bokšteliai jau įdiegti daugiau nei dešimtyje padalinių svarbiuose fronto ruožuose, o pirmieji panaudojimo atvejai fiksuoti konkrečių brigadų veiksmuose. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai karo technologijų ciklas trumpėja nuo metų iki mėnesių ar net savaičių.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinė dronų grėsmė keičia oro gynybos logiką: reikalingi ne tik dideli kompleksai, bet ir išsklaidyti, palyginti pigūs bei greitai pritaikomi sprendimai. Ukraina, investuodama į automatizuotas antidronų priemones, siekia padidinti išgyvenamumą fronte ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei priefrontės gyvenvietes.

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • „Rheinmetall“ ir „Deutsche Telekom“ kurs sistemas: tikslas – apsaugoti Vokietijos miestus nuo dronų

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorius „Deutsche Telekom“ paskelbė pradedantys partnerystę, kurios tikslas – kurti integruotus sprendimus miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai nuo dronų grėsmių. Bendrovės teigia sieksiančios sujungti oro gynybos, jutiklių, ryšių ir kibernetinio saugumo kompetencijas.

    Partnerystė pristatoma kaip atsakas į augantį neteisėtą bepiločių orlaivių naudojimą ir pasikartojančius sabotažo atvejus. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai, kai dronai pasirodo šalia oro uostų, uostų, energetikos objektų, masinių renginių ar karinės paskirties infrastruktūros.

    Kaip veikia antidronų sistemos?

    Tokios sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: pirmiausia dronas aptinkamas jutikliais, tuomet identifikuojamas ir įvertinama rizika, o galiausiai pasirenkamas neutralizavimo būdas. Neutralizavimas gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį numušimą, priklausomai nuo aplinkos ir teisinių ribojimų.

    „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris pabrėžė, kad efektyviai gynybai reikia derinti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus. Tai reiškia, kad vien aptikimo nepakanka: būtini tiek patikimi ryšiai, tiek priemonės, leidžiančios greitai ir tiksliai reaguoti realiomis miesto sąlygomis.

    „Efektyvi gynyba reikalauja sujungti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus“, – sakė Arminas Pappergeris.

    Ryšys, duomenys ir debesija

    „Deutsche Telekom“ į partnerystę atsineša ryšio infrastruktūros, duomenų analizės ir debesijos sprendimus, kurie svarbūs valdant didelius jutiklių srautus ir užtikrinant greitą informacijos perdavimą atsakingoms tarnyboms. Tokiose sistemose ryšio patikimumas ir atsparumas trikdymui yra kritinis veiksnys, ypač jei sprendimai diegiami tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Operatorius nurodo, kad panašias technologijas jau buvo pritaikęs bendradarbiaudamas su policija per 2024 metais Vokietijoje vykusį Europos futbolo čempionatą. Tuo metu prie stadionų buvo užfiksuota neatpažintų dronų, kurie vėliau buvo neutralizuoti, o tokie atvejai tapo papildomu signalu apie realias grėsmes masiniuose renginiuose.

    Kur tai gali būti panaudota?

    „Rheinmetall“ turi atskirą padalinį, kuriantis ir gaminantis oro gynybos bei dronų sistemas, todėl partnerystė orientuota ne tik į teorinius modelius, bet ir į praktinį diegimą. Koncernas skelbė, kad jau dalyvauja stiprinant Hamburgo komercinio ir karinio uosto apsaugą nuo galimų dronų atakų.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestų apsaugos sprendimai turi derinti technologinį efektyvumą su saugumo ir privatumo reikalavimais: ypač kai naudojami sensoriai, vaizdo analizė, ryšio stebėsena ar automatizuotas grėsmių vertinimas. Todėl tikėtina, kad tokio tipo projektai bus kuriami glaudžiai derinant technines galimybes su teisėsaugos ir reguliuotojų nustatytomis taisyklėmis.

  • Prie Lenkijos ir Rusijos sienos rastas neatpažintas dronas: pareigūnai aiškinasi jo kilmę

    Radimas netoli sienos

    Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos ir Mozūrų vaivadijoje, Bartoszycų apskrityje, laukuose netoli Osiekos kaimo rastas neatpažintas skraidantis objektas, panašus į droną. Vieta yra maždaug 20 kilometrų nuo sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi.

    Apie radinį šeštadienio rytą policijai pranešė vietos gyventojas. Atvykę pareigūnai patvirtino, kad lauke guli įrenginys, ir nedelsdami užtikrino įvykio vietos apsaugą.

    Ką praneša karo policija ir prokuratūra

    Lenkijos karo policija nurodė, kad pirminiai veiksmai leidžia manyti, jog tai gali būti karinės kilmės stebėjimui skirtas dronas, neturintis kovinių požymių. Įrenginys buvo paimtas ir perduotas tolesniems tyrimams, kad būtų nustatytos tikslios techninės savybės ir kilmė.

    Tyrimą vykdo karo policija, procesinius veiksmus prižiūri Olštyno apygardos prokuratūros karinių bylų padalinio prokuroras. Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu įrenginys, pirminiu vertinimu, pavojaus civiliams nekėlė.

    „Pirmieji veiksmai įvykio vietoje rodo, kad tai greičiausiai karinės kilmės stebėjimui skirtas dronas, neturintis kovinių požymių“, – sakė Lenkijos karo policijos atstovas Dariuszas Rozkoszas.

    „Patvirtinu, kad tai nedidelis skraidantis objektas, jis nekelia grėsmės civiliams gyventojams. Kilmės šalies kol kas nenurodome, įrenginys bus perduotas išsamesniems tyrimams“, – sakė Olštyno apygardos prokuratūros atstovas Danielis Brodowskis.

    Kodėl tokie incidentai jautrūs?

    Neatpažintų dronų radiniai pasienio ruožuose vertinami itin atsargiai, nes dronai gali būti naudojami žvalgybai, infrastruktūros fotografavimui ar ryšio kanalų testavimui. Net ir neturint sprogstamųjų ar kitų kovinių elementų, tokie įrenginiai gali rinkti vaizdo ir geolokacijos duomenis.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja pranešimų apie neprašytus dronų skrydžius prie karinių objektų ir kritinės infrastruktūros. Dėl to institucijos dažniau taiko standartinę procedūrą: aptveria teritoriją, patikrina, ar nėra pavojingų medžiagų, o vėliau įrenginį analizuoja specialistai, bandydami atsekti jo naudojimo istoriją ir galimus ryšius.

    Šiuo atveju pareigūnai kol kas viešai neįvardija nei gamintojo, nei šalies, su kuria įrenginys galėtų būti siejamas. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškinti, ar dronas buvo praradęs kontrolę, numestas tyčia, ar atskriejo į teritoriją dėl techninio gedimo.

  • „Destinus“ ateina į Lenkiją: Europoje gaminami dronai ir sparnuotosios raketos jau išbandytos Ukrainoje

    Nyderlanduose įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Destinus“ pradeda veiklą Lenkijoje ir ieško partnerių vietos pramonėje. Įmonė siekia sudominti Lenkijos gynybos ministeriją sprendimais, skirtais oro gynybai ir smūgiams į tolimus taikinius.

    Bendrovė viešai pabrėžia, kad jos tiekimo grandinė ir gamyba yra sutelkta Europoje, o padaliniai veikia keliose šalyse. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje mažinti priklausomybę nuo neeuropinių komponentų, ypač gynybos sektoriuje.

    Fokusas į dronus ir oro gynybą

    „Destinus“ portfelyje minimi du pagrindiniai segmentai: smūginės sistemos ir artimojo nuotolio oro gynyba. Pastarajai priskiriami sprendimai, skirti kovai su mažais bepiločiais orlaiviais, kurie Ukrainos kare tapo kasdieniu grėsmių šaltiniu.

    Lenkijoje įmonė teigia pradedanti nuo pokalbių su vietos gynybos pramonės atstovais dėl bendradarbiavimo. Praktinis tikslas yra įsitraukti į projektus, kuriuose ieškoma efektyvių priemonių prieš dronus ir kitas žemai skrendančias grėsmes.

    „Visa tiekimo grandinė, visi komponentai ir technologinė mintis yra Europoje, todėl esame nepriklausomi nuo bet kurio pasaulinio tiekėjo“, – sakė „Destinus“ veiklą Lenkijoje koordinuojantis Michałas D. Kalinowskis.

    Smūginės sistemos ir nuotolio klausimas

    Kalbėdama apie smūgines galimybes, bendrovė nurodo kurianti sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia kelis šimtus kilometrų. Interviu metu taip pat buvo minimi tikslai virš 500 kilometrų, o ambicijos apima ir didesnius atstumus.

    Tokios deklaracijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame daugėja bendrų iniciatyvų didinti ginklų gamybą ir kurti naujas platformas, ypač atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas. Dronų, valdymo sistemų ir autonominių sprendimų plėtra yra viena sparčiausiai augančių krypčių, o integracija su oro gynybos tinklais tampa esmine.

    Ukrainos patirtis ir įmonės kilmė

    Įmonės atstovas teigia, kad „Destinus“ sistemos yra naudojamos Ukrainoje, o viešojoje erdvėje minimos „Ruta“ šeimos sparnuotosios raketos. Pasak pašnekovo, tai yra vienas iš signalų potencialiems klientams, kad produktai jau yra išbandyti realiomis sąlygomis.

    „Tai, kas viešai žinoma, yra faktas, kad mūsų sistemos yra Ukrainoje“, – teigė M. D. Kalinowskis, kalbėdamas apie naudojimą kare.

    „Destinus“ buvo įkurta 2021 metais, o bendrovės vadovybė pastaraisiais metais įsitvirtino Nyderlanduose. Įkūrėjas Michailas Kokoričius yra gimęs Sibire, tačiau, pasak bendrovės atstovo, šiuo metu jis siejamas su Ispanija, o ne su Rusija, o įmonė akcentuoja tarptautinę komandą, kurioje yra įvairių Europos šalių inžinierių.

    Įėjimas į Lenkijos rinką gali tapti dar vienu žingsniu stiprinant gynybos pramonės bendradarbiavimą regione. Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina išlaidas gynybai ir ieško sprendimų, galinčių greitai sustiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais.

  • „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų: investuos į Ukrainos gynybos technologijų startuolių plėtrą

    Stokholme įsikūrusi į gynybos technologijas orientuota investicijų bendrovė „Front Ventures“ pritraukė 5 mln. eurų per papildomą B klasės akcijų emisiją. Bendrovė nurodo, kad emisija buvo perviršyta, o paklausa siekė 278 proc., todėl kapitalą pavyko surinkti greitai ir didesniu investuotojų susidomėjimu, nei planuota.

    „Front Ventures“ investuoja į ankstyvos stadijos įmones, kuriančias praktiškai pritaikomas gynybos technologijas Ukrainoje ir Švedijoje. Pagrindinis tikslas – remti sprendimus, kurie jau turi veikiantį prototipą ir yra pasirengę gamybos bei diegimo mastelio didinimui.

    Raunde dalyvavo visi pagrindiniai akcininkai, įskaitant bendrovės vadovą Joną Malmgreną ir valdybos narį bei buvusį vadovą Johaną Lundą. Prie investuotojų prisijungė ir naujas dalyvis „Roglar Holding“, kuris, pasak bendrovės, įneš pramoninės gamybos bei industrinės plėtros kompetencijų.

    Naujas finansavimas bus nukreiptas į sritis, kuriose karo sąlygomis sprendimai tikrinami greičiausiai: programinę įrangą, dronų sistemas, ryšio ir koordinavimo technologijas bei kritines gynybos tiekimo grandines. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško dvejopos paskirties sprendimų, tinkančių ir gynybai, ir civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, ryšiams ar logistikai.

    „Front Ventures“ pabrėžia siekį sujungti Ukrainoje sukurtas, realiomis operacinėmis sąlygomis patikrintas inovacijas su Europos pramonės pajėgumais bei NATO šalių partnerystėmis. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia vertė šiandien kuriama ne vien laboratorijose, o ten, kur technologijos iš karto pritaikomos, tobulinamos ir iteruojamos pagal grįžtamąjį ryšį.

    Bendrovės portfelyje – įmonės, dirbančios su dronų perėmimo taikinių nustatymu, dronų varomosiomis sistemomis ir pėstininkų dronų sprendimais. Taip pat nurodoma, kad „Front Ventures“ yra patvirtintas investuotojas Ukrainos vyriausybės gynybos technologijų platformoje Brave1, kuri sujungia kūrėjus, investuotojus ir kariuomenės poreikius.

    „Matome gynybos įmonių kartą, kuri faktiškai praleido laboratorijos etapą, nes produktai jau buvo išbandyti operacinėje aplinkoje. Didžiausias iššūkis dabar yra ne pati inovacija, o tai, kaip greitai išplėsti gamybą ir industrializuoti technologijas“, – sakė „Front Ventures“ vadovas Jonas Malmgrenas.

    „Front Ventures“ buvo įkurta 2012 metais ir anksčiau investavo į finansines technologijas, įmonių programinę įrangą bei blokų grandinės sprendimus, tačiau vėliau strateginį dėmesį perkėlė į gynybos technologijas. Bendrovė skelbia, kad investicijos iš šio pritraukto kapitalo vienai įmonei planuojamos maždaug nuo 200 000 iki 2 500 000 eurų.

    Pasak bendrovės, turėdama naują finansavimą ji ketina plėsti gynybos technologijų portfelį Ukrainoje ir Švedijoje, daugiausia dėmesio skiriant dronams, ryšiams, programinei įrangai ir kritinėms tiekimo grandinėms. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo prototipo iki serijinės gamybos, kai svarbiausias kriterijus tampa ne pažadas, o gebėjimas greitai tiekti veikiantį sprendimą.

  • Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Augant bepiločių grėsmei Europoje, Vokietijos mokslininkai pristatė neįprastą priešdroninę idėją, kuri gali būti gerokai pigesnė už raketinius ar sudėtingus elektroninius sprendimus. Karlsrūhės technologijos instituto komanda siūlo dronus ore fiziškai neutralizuoti plonomis metalinėmis grandinėmis.

    Pagrindinis sumanymas paprastas: ne sunaikinti taikinį, o sutrikdyti jo skrydį ir priversti kontroliuojamai kristi. Grandinės paleidžiamos į artėjantį droną, o kontaktavusios greitai apsiveja korpusą ir svarbiausia – užblokuoja besisukančius rotorius.

    Kūrėjai įkvėpimo ieškojo senoje mėtymo ginklo idėjoje, žinomoje kaip bola, kai keli svoriai sujungti virvėmis ir skirti suvaržyti judantį taikinį. Šiuolaikinėje versijoje virves pakeitus plonomis grandinėmis, jos geriau atlaiko dinaminį smūgį ir efektyviau „įsikabina“ į greitai besisukančias drono dalis.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad tokiam sprendimui nereikia brangių efektorių ar sudėtingų sistemų, kurios būtų pritaikytos brangiai kainuojančiam taikinio sunaikinimui. Civilinių objektų apsaugai dažnai svarbiau saugiai sustabdyti droną, sumažinant šalutinę žalą ir veikimo kainą.

    Dronų incidentų prie jautrių objektų daugėja, o tai kelia spaudimą ieškoti greitai diegiamų priemonių. Tokie įvykiai ypač aktualūs šalia oro uostų, pramonės įrenginių ar kritinės infrastruktūros, kur net trumpas skrydžio trikdymas gali sukelti didelių padarinių.

    Tyrėjų komanda atliko kompiuterines simuliacijas, kuriose vertino 3–4 milimetrų storio grandinių elgseną susidūrimo metu, įskaitant trintį, geometriją ir judesio dinamiką. Taip pat atlikti balistiniai bandymai, kurie, pasak projekto autorių, patvirtino pagrindines prielaidas.

    Kitas etapas – platesni bandymai artimesnėmis realioms sąlygoms, siekiant įvertinti veikimą skirtingais atstumais, prieš įvairių dydžių dronus ir esant vėjui. Jei rezultatai pasiteisins, technologija galėtų papildyti jau naudojamų priemonių arsenalą ten, kur reikia paprasto, greito ir ekonomiško perėmimo.