CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • „Micron“ akcijos šovė 19 proc.: atminties lustų bumas dėl DI pirmąkart atnešė 1 trln.

    „Micron“ akcijos šovė 19 proc.: atminties lustų bumas dėl DI pirmąkart atnešė 1 trln.

    JAV atminties lustų gamintoja „Micron“ pirmą kartą pasiekė maždaug 1 trilijono eurų rinkos vertę, kai jos akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo 19 proc. Rinkos šuolį investuotojai sieja su sparčiai augančia DI infrastruktūros paklausa ir atminties lustų trūkumu.

    Reikšmingu impulsu tapo investicinio banko „UBS“ sprendimas kelis kartus padidinti tikslinę „Micron“ akcijų kainą, remiantis ilgalaikių tiekimo sutarčių galimybėmis. Analitikų teigimu, tokie susitarimai su iš dalies fiksuotomis kainomis gali stabilizuoti pajamas, kai rinkoje svyruoja lustų ciklai.

    „Manome, kad rinka pradės taikyti labiau „normalią“ vertinimo kartotinę, o „Micron“ akcija bus pervertinama aukštyn, kai paaiškės, kokius struktūrinius pokyčius DI atnešė visai atminties lustų rinkai“, – rašė „UBS“ analitikai.

    Kas stumia atminties lustų paklausą

    Atminties lustai tapo kritine DI sistemų grandimi, nes jie reikalingi tiek duomenims apdoroti, tiek modeliams „mokyti“ ir vykdyti vis sudėtingesnes agentines užduotis. Didelė dalis paklausos tenka pažangiems sprendimams, tarp jų didelės spartos DRAM ir HBM, kurie dažnai tampa siaurąja vieta plečiant duomenų centrus.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys iš vieno rinkos lyderio persikelia į platesnį puslaidininkių sektorių, kuriame svarbios ne tik vaizdo plokštės, bet ir procesoriai bei atminties sprendimai. Tai ypač aktualu, kai didieji debesijos tiekėjai ir technologijų bendrovės didina kapitalo išlaidas duomenų centrams.

    Kainų spaudimas ir konkurentai

    Staigus DI plėtros tempas prisidėjo prie pasaulinio atminties lustų pasiūlos spaudimo, o gamintojai ne visada spėja didinti pajėgumus. Tokia situacija sudaro prielaidas kelti kainas, o tai tiesiogiai gerina atminties lustų gamintojų maržas.

    „Micron“ šioje rinkoje konkuruoja su tokiais žaidėjais kaip „Samsung“ ir „SK Hynix“, o investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologinę pažangą, bet ir gebėjimą užsitikrinti ilgalaikius užsakymus. Rinkos dalyviai taip pat stebi, kaip greitai įmonės gali didinti gamybą, nes vėlavimai gali kainuoti klientus ir pajamas.

    Signalas platesnei lustų rinkai

    „Micron“ rinkos vertės riba tapo simboliniu ženklu, kad DI bumas keičia ne vieną puslaidininkių segmentą. Per pastaruosius mėnesius investuotojai aktyviau pirko ir kitų lustų bendrovių akcijas, tikėdamiesi, kad naujas DI infrastruktūros etapas ilgiau išlaikys aukštą paklausą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad puslaidininkių rinka išlieka cikliška: spartus augimas gali persipinti su korekcijomis, jei paklausa sulėtės arba pasiūla staigiai padidės. Dėl to svarbiausiu veiksniu tampa ne vien trumpalaikiai kainų šuoliai, o tvarūs kontraktai, pajėgumų planai ir technologinė lyderystė.

  • Azijos skaitmeninė atskirtis gilėja: kaip privatus kapitalas gali paspartinti interneto plėtrą

    Azijos skaitmeninė atskirtis gilėja: kaip privatus kapitalas gali paspartinti interneto plėtrą

    Azijos ekonomikos vis labiau priklauso nuo skaitmeninės infrastruktūros, tačiau investicijos pasiskirsto netolygiai. Dalis šalių dar kovoja dėl bazinio, įperkamo interneto, o tuo pat metu turi ruoštis DI erai, kai reikalingi didžiuliai skaičiavimo pajėgumai ir duomenų centrai.

    Tokį reiškinį plėtros finansuotojai vadina dviguba skaitmenine atskirtimi: vieniems trūksta elementarios prieigos, kiti atsilieka pagal pasirengimą DI sprendimams. Praktikoje tai reiškia, kad šimtai milijonų žmonių vis dar turi ribotas galimybes mokytis, dirbti ar gauti paslaugas internetu.

    Interneto prieiga ir nelygybė

    Ryšys tarp interneto prieigos ir šalies išsivystymo lygio išlieka labai aiškus. Aukštų pajamų valstybėse internetas pasiekiamas beveik visiems, o mažų pajamų šalyse prieiga išlieka gerokai mažesnė, ypač kaimo vietovėse.

    Problema neapsiriboja vien kabelių tiesimu ar bokštų statyba. Besivystančias rinkas stabdo brangus plačiajuostis ryšys, nepastovios skaitmeninės paslaugos, ribota prieiga prie įrenginių ir nepatikimas elektros tiekimas, be kurio neveikia nei tinklai, nei duomenų centrai.

    Tuo pat metu kapitalas dažnai telkiasi ten, kur grąža labiau prognozuojama: duomenų centruose, debesijos ir DI infrastruktūroje. Kai bazinis ryšys lieka nuošalyje, technologinė pažanga gali ne mažinti, o didinti nelygybę, nes DI nauda paprasčiausiai nepasiekia neturinčių prisijungimo.

    Kodėl privatus kapitalas neseka į regionus

    Privatūs investuotojai natūraliai renkasi segmentus, kuriuose paklausa aiški, mastelis didelis, o rizikos suvaldomos. Tuo tarpu atokesnėse teritorijose verslo logika dažnai nepalanki: vartotojų mažiau, vidutinės pajamos mažesnės, o tinklo plėtra kainuoja daugiau.

    Situaciją apsunkina ir reguliavimo fragmentacija, licencijų neapibrėžtumas bei riboti vietos institucijų pajėgumai. Tokiose sąlygose net techniškai gerai parengti projektai gali būti laikomi nefinansuojamais, nes investuotojams trūksta aiškių taisyklių ir teisinės apsaugos.

    „Skaitmeninė įtrauktis vis dažniau tampa ne technologiniu, o finansavimo ir koordinavimo iššūkiu“, – pabrėžiama tarptautinių plėtros bankų diskusijose apie Azijos ryšio plėtrą.

    Dėl to vis didesnė reikšmė tenka rizikos pasidalijimui: viešieji pinigai gali būti nukreipiami ten, kur rinka neateina, o plėtros bankai prisideda mažindami politinę ir reguliacinę riziką. Kai taisyklės stabilios, o paklausa pagrįsta, privatūs žaidėjai paprastai gali išplėsti projektus greičiau nei vien valstybės investicijos.

    Indija ir Indonezija: skirtingos trajektorijos

    Indijos pavyzdys rodo, kaip svarbi infrastruktūros seka. Pirmiausia buvo stiprinamas bazinis ryšys, įskaitant kaimo plačiajuostį internetą, o rinkai augant atsirado erdvės privatiems investuotojams finansuoti pelningesnius skaitmeninius aktyvus.

    Indonezijoje iššūkiai kitokie: salynui būdingi dideli atstumai ir brangios sausumos jungtys, todėl kaštai sparčiai auga nutolus nuo didžiųjų miestų. Tokiu atveju svarbų vaidmenį gali suvaidinti katalitinis finansavimas, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektorių partnerystės, įskaitant palydovinius ryšio sprendimus regionams, kurių komerciniai bankai dažnai nefinansuoja.

    Abu atvejai leidžia daryti bendrą išvadą: laimi ne viena universali technologija, o nuoseklus planas, derinantis paskatas, reguliavimą ir rizikos paskirstymą per visą skaitmeninę ekosistemą.

    Toliau Azijoje svarbiausi bus trys dalykai: investicijų nukreipimas ne tik į pelningiausius segmentus, stipresnė reguliacinė aplinka ir geresnis tarptautinių plėtros bankų bendradarbiavimas. Tik taip skaitmeninė infrastruktūra gali pasiekti kitą milijardą vartotojų ir tapti ilgalaikio augimo pagrindu.

  • „TeraWulf“ įsigijo Kentukio sklypą 1 GW duomenų centrui: investuotojai sureagavo akcijų šuoliu

    „TeraWulf“ įsigijo Kentukio sklypą 1 GW duomenų centrui: investuotojai sureagavo akcijų šuoliu

    Kriptovaliutų kasimo bendrovė „TeraWulf“ pranešė įsigijusi sklypą Rytų Kentukyje, kuriame planuojama vystyti didelio masto duomenų centrų miestelį. Rinka į naujieną sureagavo iš karto: bendrovės akcijos prekybos metu šoktelėjo daugiau nei 12 proc.

    Įsigyta teritorija vadinama Muskie duomenų miesteliu ir yra EastPark pramoniniame parke, kurio bendras plotas siekia apie 4 kvadratinius kilometrus. Projektui numatyta maždaug 285 akrų, arba apie 1,15 kvadratinio kilometro, vystymo zona, o pats sklypas pritaikytas vadinamajam hiperskalės duomenų centrų formatui.

    1 gigavatas galios ir nauja kryptis

    „TeraWulf“ skelbia, kad planuojamas miestelis turėtų turėti daugiau nei 1 gigavato elektros galios potencialą. Tokie pajėgumai aktualūs ne tik kriptovaliutų kasimui, bet ir didelio našumo skaičiavimams bei dirbtinio intelekto modelių mokymui, kur energijos ir infrastruktūros poreikis yra ypač didelis.

    Pagal pateiktą informaciją, elektros tinklo operatorius Kentucky Power šiuo metu stato 345 kilovoltų pastotę, kuri bus prijungta prie esamo 765 kilovoltų perdavimo tinklo. Kartu su įsigijimu buvo sudaryti ir energijos tiekimo susitarimai, kurie turėtų užtikrinti aiškesnį kelią projektą komercializuoti.

    Kasėjai vis dažniau renkasi HPC

    Pastaraisiais metais dalis kriptovaliutų kasimo bendrovių vis aktyviau persiorientuoja į duomenų centrų paslaugas, ypač ten, kur galima pasiūlyti infrastruktūrą DI ir HPC užsakymams. Ši kryptis laikoma patrauklia, nes tokie klientai dažnai ieško ilgalaikių pajėgumų ir yra pasirengę mokėti už stabilų, aukštos kokybės skaičiavimo resursų tiekimą.

    „TeraWulf“ nurodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos HPC veikla pirmą kartą aplenkė bitkoinų kasimo segmentą. HPC pajamos siekė apie 18,5 milijono eurų iš maždaug 29,9 milijono eurų ketvirčio pajamų, o tai investuotojams tapo papildomu signalu, kad bendrovė rimtai diversifikuoja veiklą.

    „TeraWulf“ vadovas Paul Prager pabrėžė, kad bendrovė pirmiausia mato save kaip energetikos infrastruktūros žaidėją, kuris kuria skaitmeninę infrastruktūrą. „Iš esmės „TeraWulf“ yra energetikos infrastruktūros įmonė, kuri stato skaitmeninę infrastruktūrą, o ne atvirkščiai“, – sakė P. Prager.

    Vietos bendruomenių klausimai ir antras projektas Kentukyje

    Duomenų centrų plėtra JAV vis dažniau sulaukia ir kritikos: dalis bendruomenių baiminasi elektros kainų augimo bei poveikio aplinkai, o šalininkai akcentuoja darbo vietas ir didesnes savivaldybių pajamas iš mokesčių. Tokiose diskusijose ypač svarbūs tampa projektų energijos šaltiniai, tinklo pralaidumas ir aiškūs įsipareigojimai dėl infrastruktūros finansavimo.

    Muskie miestelis būtų antras didesnis „TeraWulf“ projektas Kentukyje greta jau vystomo 480 megavatų objekto Hancock apygardoje. Bendrovė teigia orientuosis į disciplinuotą augimą, rinkdamasi vietas su patikima elektros kontrole, plėtros potencialu, tvirtais ryšiais su komunalinių paslaugų tiekėjais ir aiškiu komercializavimo planu.

  • Lenkijoje kuriamas Atsakingo DI centras: tirs poveikį žmonėms, pirmoji atranka planuojama vasarą

    Lenkijoje pradedamas kurti Atsakingo dirbtinio intelekto centras, kurio tikslas – tirti, kaip DI sprendimai veikia žmones ir kokias rizikas jie gali kelti. Iniciatyvą rengia Łukasiewicz tinklo DI ir kibernetinio saugumo institutas, o pirmosios darbuotojų paieškos, jei bus laikomasi grafiko, galėtų prasidėti vasarą.

    Naujoji komanda turėtų jungti ne vien technologijų kūrėjus, bet ir teisės, socialinių mokslų, psichologijos bei pedagogikos specialistus. Instituto atstovai pabrėžia, kad spartėjant DI diegimui vien techninių žinių nepakanka, kai sprendimai ima daryti įtaką elgsenai, mokymuisi ar psichologinei savijautai.

    „DI sistemas kuriantys žmonės ne visada gali iš anksto numatyti visas diegiamų sprendimų pasekmes, ypač kai jos paliečia jaunus naudotojus“, – sakė instituto direktorius Janas Kozakas.

    Anot jo, kuriamas centras neturėtų tapti „stabdžiu“ technologijų plėtrai, o veikiau partneriu inžinieriams – padedančiu anksti identifikuoti galimus šalutinius efektus ir pasiūlyti, kaip sprendimus koreguoti. Praktikoje tai reikštų vertinimus, ar konkretus DI produktas gali skatinti žalingus naudojimo įpročius, klaidinančias priklausomybės formas ar daryti įtaką jautrioms grupėms, pavyzdžiui, nepilnamečiams.

    Šis požiūris atliepia platesnę Europos kryptį, kai DI plėtra vis dažniau siejama su atskaitomybe, skaidrumu ir sauga. ES reguliavimo logika remiasi rizikos lygiais, o organizacijoms, kuriančioms ar diegiančioms didesnės rizikos sistemas, keliami papildomi reikalavimai dėl duomenų valdymo, testavimo, dokumentavimo ir žmogaus priežiūros.

    Centro steigimas dar yra formalioje parengiamojoje stadijoje, laukiama administracinių sprendimų, kurie leistų pradėti veiklą. Jei procesas vyks sklandžiai, pirmoji atranka galėtų startuoti jau liepos mėnesį, o komanda būtų komplektuojama etapais pagal planuojamas tyrimų kryptis.

    Lygiagrečiai institutas plečia ir kitą kryptį – pramonės bei viešojo sektoriaus DI kompetencijų stiprinimą. Katovicuose neseniai pradėjo veikti kompetencijų centras, orientuotas į praktišką diegimą versle, administracijoje ir sveikatos apsaugoje, siekiant greičiau sujungti užsakovus su reikiamais ekspertais ir technologijomis.

    Institutas taip pat vysto projektus, susijusius su skaitmenine infrastruktūra ir viešosiomis paslaugomis. Tarp minimų iniciatyvų – EdgePL, numatantis 32 vietinių duomenų centrų tinklą, bei sveikatos sektoriuje diegiami sprendimai, skirti mažinti medikų administracinį krūvį automatizuojant dokumentavimą ir informacijos apdorojimą.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 artėja: kodėl kibernetinis saugumas tapo vadovų, ne tik IT, tema

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 jau netrukus suburs viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų lyderius diskusijai apie tai, kaip stiprinti atsparumą skaitmeninėms grėsmėms. Renginys vyks birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT skyrių atsakomybė, nes incidentai tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą, reputaciją ir klientų pasitikėjimą. Augant atakų automatizavimui ir DI naudojimui, rizikos valdymas vis dažniau persikelia į vadovų darbotvarkę.

    Kas keičiasi 2026 metais?

    Europos organizacijoms aktualūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir atitiktis reikalavimams, susijusiems su NIS2, nacionaliniais kibernetinio saugumo reguliavimais bei produkto saugumo prievolėmis. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiekimo grandinių kontrolei, incidentų pranešimui ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei.

    Renginio darbotvarkėje numatytos temos apims kritinės infrastruktūros apsaugą, debesijos saugumą, duomenų centrų vaidmenį, dezinformacijos poveikį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio žadama skirti ir žmonių veiksniui, nes socialinė inžinerija išlieka viena dažniausių sėkmingų įsilaužimų priežasčių.

    Nuo strategijos iki incidentų valdymo

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 programoje numatytos diskusijos apie organizacijų pasirengimą krizėms, rizikos valdymą ir praktinius atsparumo didinimo scenarijus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra SOC ir CSIRT pajėgumų kūrimas, veiklos tęstinumo planai ir pasirengimas masinėms atakoms.

    Renginyje dalyvaus administracijos, pramonės, gynybos sektoriaus, mokslo ir saugumo technologijų atstovai, o diskusijose tikimasi suderinti strateginį ir operacinį požiūrį. Toks formatas svarbus todėl, kad realūs incidentai beveik visada paliečia ir procesus, ir žmones, ir technologijas vienu metu.

    Ataskaita ir apdovanojimai

    Konferencijos metu planuojama pristatyti šių metų „Cyberportretu Polskiego Biznesu“ leidimą, kuriame apibendrinama, kaip organizacijos vertina grėsmes ir kiek yra pasirengusios incidentams. Tokios apžvalgos paprastai padeda palyginti brandą skirtinguose sektoriuose ir identifikuoti dažniausiai pasikartojančias spragas.

    Taip pat numatomas CYBERSEC Awards konkursas, kuriuo bus siekiama išskirti sprendimus ir žmones, darančius apčiuopiamą poveikį skaitmeninės gynybos stiprinimui. Organizatoriai skelbia keturias kategorijas: Metų inovacija, Metų įmonė, Lyderis kibernetinėje edukacijoje ir Kibernetinio saugumo meistras.

    „Kibernetinis saugumas nebėra tema tik IT skyriams. Tai veiklos tęstinumas, valstybės saugumas ir visuomenės pasitikėjimas“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Dalyvauti norintys asmenys registraciją paprastai atlieka per oficialų renginio puslapį iki organizatorių nurodyto termino. Kadangi vietų skaičius tokio masto renginiuose dažnai ribojamas, įmonės ir institucijos paprastai iš anksto planuoja komandų dalyvavimą pagal aktualiausias temas.

  • Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos energetikos transformacijoje vis labiau persipina dvi infrastruktūros: elektra ir skaitmeniniai sprendimai. DI, debesų kompiuterija ir duomenų centrai didina elektros poreikį, o elektros tinklai vis dažniau remiasi skaitmeniniais įrankiais, kad integruotų atsinaujinančią energiją.

    Ši priklausomybė veikia dviem kryptimis. Skaitmeninių paslaugų augimas kelia papildomą apkrovą tinklams, o energetikos sektorius skaitmenizuojasi, kad tiksliau prognozuotų paklausą, valdytų svyravimus ir efektyviau išnaudotų generaciją.

    Skaitmenikos ir energetikos mazgas

    Didėjanti duomenų centrų plėtra Europoje tampa vienu svarbiausių naujų elektros paklausos veiksnių. Tokie objektai reikalauja ne tik stabilios galios, bet ir patikimų prijungimo terminų, pakankamos tinklo pralaidos bei aiškių kainodaros taisyklių.

    Tuo pat metu elektros sistema be skaitmeninių priemonių sunkiai pasiektų atsinaujinančios energetikos tikslus. Išmanieji skaitikliai, prognozavimo modeliai ir tinklo valdymo platformos padeda subalansuoti gamybą ir vartojimą, tačiau didina priklausomybę nuo duomenų ir kibernetinio atsparumo.

    Kur stringa valdymas?

    Didžiausia problema – sektorių valdymas dažnai lieka atskirtas. Energetikos planavimas gali nepakankamai greitai įvertinti skaitmeninės ekonomikos augimo tempą, o skaitmeninių investicijų sprendimai priklauso nuo to, ar bus pakankamai elektros, kokia tinklo plėtra suplanuota ir kiek truks prijungimas.

    Dėl to atsiranda rizika, kad infrastruktūros sprendimai bus priimami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, netinkamai parinkta duomenų centro vieta gali pareikalauti brangios tinklo rekonstrukcijos, o vėliau apriboti kitų vartotojų ar gamintojų prijungimo galimybes.

    Sovereignty: priklausomybių valdymas

    Strateginė autonomija šiame kontekste vis mažiau reiškia vieną sektorių kontroliuojamą savarankiškumą. Ji vis labiau priklauso nuo gebėjimo valdyti tarpusavio priklausomybes tarp energijos, skaitmenos ir pramonės, kai sprendimas vienoje srityje gali sukurti pažeidžiamumų kitoje.

    Priklausomybės apima kritines žaliavas, tiekimo grandines, lustų ir serverinės įrangos rinkas, taip pat specializuotų kompetencijų trūkumą. Todėl atsparumas tampa ne tik infrastruktūros, bet ir politikos suderinamumo klausimu: nuo energijos efektyvumo reikalavimų iki duomenų centrų skaidrumo bei tinklo investicijų tempo.

    Ilgainiui didžiausią vertę kuria integruotas planavimas, kai elektros tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir tarpvalstybinės jungtys derinami su skaitmeninės paklausos prognozėmis. Tokia koordinacija mažina riziką, kad Europos skaitmeninė plėtra ims konkuruoti su energetikos transformacijos tikslu – saugia ir švaria elektros sistema.

  • Ar Lenkijai nuplauks DI gigafabrika? ES sprendimo laukia Varšuva, o čekai jau stato

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie strateginį projektą, kuris galėtų pakeisti šalies vietą Europos skaitmeninėje ekonomikoje: planuojamą DI gigafabriką, t. y. itin didelio našumo skaičiavimo infrastruktūros centrą dirbtinio intelekto modelių mokymui ir diegimui. Kol Varšuva laukia Europos Komisijos sprendimų dėl bendros ES iniciatyvos, Čekija jau pradėjo realius darbus, siekdama užsitikrinti pranašumą regione.

    Diskusijos dėl DI infrastruktūros pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes skaičiavimo galia tapo panašiai svarbi kaip energija ar logistika: be jos sunku kurti konkurencingus produktus, modernizuoti pramonę, gynybą, sveikatos apsaugą ar viešąsias paslaugas. Ekspertai pabrėžia, kad valstybės, kurios neturi prieigos prie pakankamų skaičiavimo resursų, rizikuoja tapti priklausomos nuo išorinių tiekėjų ir jų kainodaros.

    Skaičiavimo galia tapo geopolitika

    Jungtinės Valstijos ir Kinija DI lenktynėse turi aiškų pranašumą dėl kapitalo, lustų tiekimo grandinių ir didžiulių duomenų centrų pajėgumų. Europoje dažnai akcentuojama, kad žemynas siekia suderinti inovacijas su griežtesniais standartais, tačiau tuo pat metu pripažįstama: vien reguliavimas konkurencingumo neužtikrina, jeigu trūksta didelio masto investicijų ir drąsos greitai diegti sprendimus.

    Konferencijose ir verslo diskusijose Lenkijoje kartojama mintis, kad DI diegimas įmonėse nėra vien technologinis projektas. Praktikoje tai reiškia procesų pertvarką, darbuotojų kompetencijų kėlimą, duomenų kokybės valdymą ir aiškų supratimą, kur DI sukuria apčiuopiamą grąžą, o kur tampa tik brangiu eksperimentu.

    Ką žada ES DI gigafabrikos

    Europos Komisija svarsto didelio masto DI infrastruktūros plėtrą, kurioje numatoma atrinkti kelias vietas gigafabrikoms. Viešai aptariamas modelis siejamas su maždaug 3 milijardų eurų kaina vienam objektui ir iki 100 000 grafikos procesorių talpa, reikalinga didelių modelių mokymui bei pramoniniam naudojimui.

    Numatoma, kad dalis finansavimo turėtų būti vieša, o dalis ateitų iš privataus sektoriaus. Tačiau viena jautriausių vietų kandidatėms šalims yra nacionalinis prisidėjimas: valstybė, kuri priimtų tokį objektą, privalėtų turėti realų planą, kaip užtikrinti savo dalį, infrastruktūrą, energijos tiekimą ir ilgalaikį konkurencingą veiklos modelį.

    Lenkija laukia, Čekija juda pirmyn

    Lenkijos viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar delsimas nepakenks ambicijoms tapti regioniniu DI centru. Čekija pasirinko pragmatiškesnį kelią: ji pradėjo statyti savo DI gigafabrikos tipo infrastruktūrą nelaukdama galutinio ES konkurso rezultato, o negavus europinio finansavimo svarsto mažesnės apimties scenarijų.

    Toks sprendimas gali turėti konkurencinį efektą: kas anksčiau sukuria pajėgumus, tas greičiau pritraukia tyrėjus, startuolius, debesijos paslaugų ekosistemą ir didžiuosius klientus. Regionui tai reikštų ne tik investicijas, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo vietas bei didesnę įtaką sprendžiant, kur bus kuriami ir diegiami europiniai DI sprendimai.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net turint gigafabriką visiška skaitmeninė savarankiškumas yra sunkiai pasiekiamas: lustų gamyba, pažangi litografija, programinė įranga ir debesijos paslaugos yra globalių tiekimo grandinių dalis. Todėl vis dažniau kalbama apie realistiškesnį tikslą: tiekėjų diversifikavimą ir architektūrų lankstumą, kad kritiniu atveju būtų galima per kelias savaites persijungti tarp skirtingų technologinių sprendimų.

    Artimiausi mėnesiai Lenkijai bus lemiami: jei Europos Komisija paskelbs konkursą netrukus, šalies gebėjimas greitai priimti finansinius ir organizacinius sprendimus gali nulemti, ar DI gigafabrika taps realiu projektu, ar pranašumą regione įtvirtins kaimynai, jau investuojantys į infrastruktūrą.

  • „Nvidia“ pajamos šoktelėjo 85 proc.: užsiminė apie 200 mlrd. eurų šansą ir lūžį Kinijoje

    „Nvidia“ pajamos šoktelėjo 85 proc.: užsiminė apie 200 mlrd. eurų šansą ir lūžį Kinijoje

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus išaugo 85 proc. ir pasiekė 82 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 75 mlrd. eurų. Kartu įmonė pristatė 80 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 73 mlrd. eurų, vertės savų akcijų supirkimo programą ir padidino dividendus.

    Vis dėlto rinka į naujienas sureagavo santūriai: po rezultatų akcijos smuko beveik 2 proc. Analitikai tai sieja su itin aukštais lūkesčiais, kai net rekordiniai skaičiai investuotojams nebeatrodo pakankami.

    Vadovas Jensenas Huangas interviu metu pripažino, kad bendrovės pozicijos Kinijoje silpnėja dėl geopolitinių ribojimų ir eksporto kontrolės.

    „Mes iš esmės turėjome nusileisti Kinijos DI lustų rinkoje „Huawei“, – sakė Jensenas Huangas.

    JAV eksporto apribojimai ilgą laiką ribojo pažangiausių „Nvidia“ lustų patekimą į Kiniją, o Pekinas papildomai skatina vietos įmones rinktis vietinius sprendimus. Šiame vakuume sustiprėjo „Huawei“ ir kiti Kinijos gamintojai, siūlantys alternatyvas grafikos procesoriams, kurie ypač svarbūs DI modelių kūrimui ir vykdymui.

    Kas pasikeitė ataskaitose

    „Nvidia“ taip pat pakeitė finansinių rezultatų pateikimo logiką ir dabar aiškiau atskiria du segmentus: duomenų centrus ir kraštinę kompiuteriją. Duomenų centrų kategorijoje telpa pajamos iš didžiųjų debesijos tiekėjų bei vadinamųjų suverenių DI projektų, kai infrastruktūrą kuria valstybės ar jų institucijos.

    Kraštinė kompiuterija apima pajamas iš kompiuterių, robotikos ir automobilių sprendimų, kai skaičiavimai atliekami arčiau vartotojo ar įrenginio, o ne vien centralizuotuose centruose. Taip bendrovė siekia parodyti investuotojams, kad jos ateitis nėra vien duomenų centrai ir kad ji nori tapti universalia skaičiavimo platforma.

    200 mlrd. eurų galimybė CPU rinkoje

    Nors „Nvidia“ vardas dažniausiai siejamas su GPU, bendrovė vis aktyviau kalba apie centrinių procesorių kryptį. Įmonės finansų vadovas teigė, kad naujas „Vera“ CPU atveria maždaug 200 mlrd. JAV dolerių, arba apie 183 mlrd. eurų, dydžio rinkos galimybę.

    Šis posūkis siejamas su platesne industrijos tendencija: daliai DI rinkos pereinant nuo modelių mokymo prie jų naudojimo realiose sistemose, didėja dėmesys visai infrastruktūrai, kurioje GPU veikia kartu su CPU. Tai reiškia, kad konkurencija stiprėja ne tik GPU, bet ir procesorių segmente, kuriame tradiciškai dominuoja kiti žaidėjai.

    Platesnis technologijų kontekstas

    Tuo metu technologijų rinkoje ryškėja ir kitos kryptys. JAV vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 1,8 mlrd. eurų, paramą devynioms kvantinės kompiuterijos bendrovėms, o ši žinia paskatino šio sektoriaus akcijų brangimą.

    DI rinkoje auga ir privataus kapitalo bei biržos planų intensyvumas: žiniasklaida pranešė, kad „OpenAI“ ruošiasi konfidencialiai pateikti IPO dokumentų projektą. Tuo pat metu „Anthropic“ pajamų tempai, remiantis pranešimais, rodo ypač spartų augimą, o tai didina spaudimą visai DI ekosistemai įrodyti, kad iš technologijos bumo gali gimti tvarus pelningumas.

    Šiame fone „Nvidia“ bando investuotojams pasiūlyti platesnę istoriją: nuo GPU dominavimo pereiti prie visos skaičiavimo platformos, apimančios duomenų centrus, kraštinę kompiuteriją ir procesorius. Tačiau kartu bendrovei tenka valdyti geopolitines rizikas, ypač susijusias su Kinijos rinka, kuri ilgą laiką buvo viena svarbiausių pasaulio puslaidininkių paklausos varomųjų jėgų.

  • „Qualcomm“ akcijos šovė į rekordą: Volstrytas praregėjo dėl DI įrenginių bumo

    „Qualcomm“ akcijos šovė į rekordą: Volstrytas praregėjo dėl DI įrenginių bumo

    JAV lustų gamintojo „Qualcomm“ akcijos vienos prekybos sesijos metu pašoko apie 12 proc., o per maždaug mėnesį pabrango apie 75 proc. Kaina pasiekė rekordines aukštumas, nes investuotojai vis aktyviau vertina bendrovės vaidmenį DI įrenginių bume.

    Nors didžiausią dėmesį duomenų centrų DI rinkoje pastaraisiais metais traukė „Nvidia“, „Qualcomm“ stiprybė slypi kitur. Bendrovė dominuoja išmaniųjų telefonų lustuose ir tuo pagrindu plečia pozicijas įrenginiuose, kuriuose DI skaičiavimai atliekami pačiame įrenginyje, o ne debesijoje.

    DI persikelia į įrenginius

    Rinkoje tai dažnai vadinama kraštiniu skaičiavimu, kai dalis DI užduočių vykdoma vietoje, taupant ryšio vėlinimą ir mažinant duomenų siuntimą. Toks modelis ypač svarbus telefonams, kompiuteriams, išmaniesiems akiniams, robotikai ir automobiliams, kur energijos sąnaudos ir reakcijos laikas yra kritiniai.

    „Qualcomm“ lustai sutinkami įvairiuose prijungtuose įrenginiuose, o bendrovė akcentuoja energinį efektyvumą ir integruotą ryšį. Tokia kryptis dera su gamintojų siekiu dalį DI funkcijų perkelti iš serverių į vartotojo įrangą.

    „Investuotojai pradeda suprasti, kad „Qualcomm“ gali tapti vienu iš prijungtų įrenginių revoliucijos lyderių“, – sakė rinkos analitikas Ivanas Feinsethas.

    Partnerystės ir automobilių rinka

    Papildomą impulsą lūkesčiams suteikia žinios apie galimą „OpenAI“ bendradarbiavimą su „Qualcomm“, kuriant lustą būsimam įrenginiui su DI agentais. Tokie įrenginiai rinkoje dažniausiai siejami su idėja, kad dalį užduočių vartotojo vardu atliks DI, o pati sąsaja taps labiau paremtu veiksmais, o ne programėlių naršymu.

    Tuo pat metu „Qualcomm“ stiprina automobilių kryptį, kur lustai naudojami pramogų sistemoms, ryšiui ir pagalbos vairuotojui funkcijoms. Bendrovė plečia bendradarbiavimą su automobilių gamintoju „Stellantis“, kuris planuoja „Snapdragon“ procesorius taikyti skirtingoms automobilio skaičiavimo sritims.

    „Stellantis“ atstovas Nedas Curičas investuotojams teigė, kad tikslas yra sklandi ir saugi patirtis tiek mieste, tiek magistralėse, siūlant kelis vairavimo režimus. „Qualcomm“ taip pat yra sudariusi panašių susitarimų su kitais automobilių pramonės žaidėjais.

    Naujas lažybas kelia duomenų centrai

    Dar viena investuotojų susidomėjimą kelianti kryptis yra „Qualcomm“ planai grįžti į duomenų centrų segmentą su specializuotais DI akseleratoriais. Bendrovė anksčiau skelbė apie kuriamus „AI200“ ir „AI250“ sprendimus bei ketinimą pasiūlyti pilnos sistemos lygio produktus, kurie būtų diegiami serverinėse.

    „Qualcomm“ vadovas Cristiano Amonas investuotojams yra sakęs, kad per kalendorinius metus planuojama pradėti tiekti duomenų centrų lustus dideliam hiperskaleriui. Rinka į tokius pareiškimus reaguoja jautriai, nes duomenų centrų DI paklausa yra viena sparčiausiai augančių technologijų investicijų krypčių.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad šuoliai biržoje nereiškia garantuotos sėkmės: konkurencija tiek įrenginių, tiek serverių lustų rinkose didžiulė, o rezultatus lems realūs kontraktai ir produktų našumas. Artimiausiais mėnesiais investuotojai tikėsis daugiau aiškumo apie „Qualcomm“ planus ir užsakymus tiek automobilių, tiek duomenų centrų segmentuose.

  • „Nvidia“ vėl muša rekordus: pajamos pranoko prognozes, bet investuotojams neramu dėl DI rinkos

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną itin stiprų ketvirčio rezultatą: įmonės pajamos per pirmąjį 2026 finansinių metų ketvirtį pasiekė apie 71,7 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos reakcija buvo santūri, nes investuotojai vis dažniau klausia, ar dabartinis DI bumas gali išlaikyti tokį pat tempą ir 2027–2028 metais.

    Didžiausią augimo dalį ir toliau generuoja duomenų centrų segmentas, kuris tapo pagrindiniu „Nvidia“ varikliu. Šioje srityje bendrovė gavo apie 66 mlrd. eurų pajamų, o tai rodo, kad didieji debesijos ir infrastruktūros žaidėjai toliau investuoja į skaičiavimo galią, reikalingą DI modeliams mokyti ir diegti.

    Duomenų centrai kelia kartelę

    „Nvidia“ rezultatai dažnai vertinami kaip vienas tiksliausių DI infrastruktūros paklausos barometrų, nes jos grafikos procesoriai ir spartinimo sprendimai naudojami daugelyje pažangiausių pasaulio duomenų centrų. Augimą palaiko ne tik modelių mokymas, bet ir vis sparčiau didėjanti vadinamųjų išvadų skaičiavimų paklausa, kai DI sprendimai pritaikomi realioms paslaugoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie išaugusį su debesijos skaičiavimu susijusių sutarčių portfelį: jo vertė siekia apie 26,3 mlrd. eurų ir yra didesnė nei ankstesnį ketvirtį. Tai investuotojams siunčia signalą, kad klientai planuoja ne pavienes, o tęstines infrastruktūros investicijas.

    Kodėl akcijos reagavo atsargiai?

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos buvo linkusios smukti maždaug 1,6 proc., o tai atspindi „aukštų lūkesčių“ efektą: rinka jau buvo įkainojusi dar vieną rekordinį ketvirtį. Tokia dinamika dažna įmonėms, kurių augimas pastaraisiais metais tapo beveik „norma“.

    Prie atsargumo prisideda ir konkurencijos stiprėjimas: debesijos gigantai sparčiai kuria nuosavus lustus, o tradiciniai puslaidininkių gamintojai agresyviai plečia pasiūlą. Be to, investuotojai vertina riziką, kad DI infrastruktūros plėtros tempas gali kisti, jei rinkoje ims dominuoti efektyvesni modeliai ir labiau optimizuotas skaičiavimas, reikalaujantis mažiau brangių resursų.

    „Nvidia“ vadovas Jensen Huang investuotojams pabrėžė, kad bendrovė tikisi išlaikyti augimo trajektoriją dėl plačios klientų bazės ir naujų produktų, kurie turėtų didinti paklausą ateinančiais ketvirčiais.

    „„Nvidia“ dar kartą pagerino rekordą, tačiau šiuo metu tai jau beveik įskaičiuota į kainą, nes įmonė ketvirtį po ketvirčio demonstruoja vis geresnius rezultatus“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Į priekį bendrovė prognozuoja dar didesnes pajamas antrajam ketvirčiui – apie 79,9 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo mažesni. Ši prognozė rodo, kad paklausa išlieka aukšta, tačiau pagrindinis klausimas lieka tas pats: kiek ilgai DI investicijų ciklas galės augti tokiu tempu, kai konkurentai siūlo alternatyvas, o klientai vis atidžiau skaičiuoja vienos skaičiavimo valandos kainą.