CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londone įsikūręs startuolis „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų ikisėklinės stadijos investiciją, skirtą DI pagrįstos platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų paspartinti investicijų ir projektų finansavimo procesus atsinaujinančios energetikos bei duomenų centrų sektoriuose.

    Finansavimo raundui vadovavo „Episode 1 Ventures“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) ir „Pi Labs“, o tarp investuotojų minimi ir pramonės atstovai. „Veridue“ teigimu, lėšos bus naudojamos produkto diegimui rinkoje ir komandos stiprinimui.

    Kur stringa energetikos sandoriai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: auga elektros poreikis dėl ekonomikos elektrifikacijos ir sparčiai plečiamų duomenų centrų, o kartu didėja poreikis naujiems atsinaujinančios energijos pajėgumams. Kapitalo apetitas, pasak rinkos dalyvių, išlieka, tačiau sandorius dažnai lėtina brangūs ir rankiniai patikros procesai.

    „Veridue“ akcentuoja, kad investuotojai ir plėtotojai priversti vertinti vis daugiau projektų, tačiau dalis jų būna finansiškai neatsparūs arba patiria sunkumų. Todėl vis svarbiau greitai atskirti pataisomas rizikas nuo esminių kliūčių, galinčių užkirsti kelią projekto įgyvendinimui ar finansavimui.

    Didėja ir sisteminės kliūtys: tinklo prijungimo eilės, planavimo rizikos bei ilgesni įgyvendinimo terminai. Dėl to rinkoje labiau vertinami jau veikianys arba statybai parengti projektai, o ne ankstyvos stadijos iniciatyvos, kurioms dar reikia išspręsti leidimų ir prijungimo klausimus.

    Ką žada DI pagrįsta platforma?

    „Veridue“ pristato savo sprendimą kaip energetikos infrastruktūrai pritaikytą patikros ir sandorių valdymo platformą, kurią naudoja investuotojai, nepriklausomi elektros gamintojai, kreditoriai ir draudikai. Bendrovė teigia, kad platforma gali padėti greičiau įvertinti projekto brandą ir rizikas bei suformuoti įprastus sandorio dokumentus per valandas, o ne per savaites.

    „Europos infrastruktūra, kurios reikia dabar, yra vienas svarbiausių mūsų kartos statybos etapų. Kapitalas pasiruošęs, projektų netrūksta, bet trūko galimybės judėti tokiu tempu, kokio reikalauja situacija. „Veridue“ sprendžia būtent tai“, – sakė HTGF investicijų vadovas Timo Bertsch.

    Startuolis pabrėžia, kad energetikos sandoriai sudėtingėja dėl hibridinių projektų, kai saulės ar vėjo generacija derinama su energijos kaupimu, taip pat dėl reguliavimo pokyčių ir sudėtingesnių pajamų modelių. Tokie projektai reikalauja daugiau duomenų ir gilesnio vertinimo, o tai padidina dėlionės dalių skaičių tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

    Ne tik automatizavimas, bet ir atsakomybė

    „Veridue“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvęs „McKinsey“ energetikos investicijų patarėjas Daniel Csonth ir buvęs „SCOR“ duomenų mokslo vadovas Xander van den Eelaart. Bendrovė teigia, kad platforma nėra vien pokalbių robotas, o DI sprendimas, paremtas sandorių duomenimis ir papildytas vidiniais energetikos transakcijų specialistais.

    „Sukūrėme „Veridue“ kaip sprendimą, kurio patys pasigedome, kai sprendimų rizika gulė ant mūsų pečių. Tai ne tiesiog pokalbių robotas, nukreiptas į duomenų kambarį: tai DI, apmokytas su nuosavu realių sandorių duomenų rinkiniu, o rezultatai yra atsekami“, – sakė „Veridue“ vadovas ir įkūrėjas Daniel Csonth.

    Bendrovė taip pat siūlo pardavėjams ir projektų vystytojams automatiškai susitvarkantį duomenų kambarį bei pasirengimo investicijoms ataskaitas. Tokia kryptis atliepia rinkos poreikį mažinti informacijos išskaidymą tarp el. laiškų, skaičiuoklių ir dokumentų, kad sandorio komandos galėtų greičiau priimti sprendimus ir derėtis dėl sąlygų.

    Investuotojams šis segmentas išlieka patrauklus dėl ilgalaikių energetikos infrastruktūros poreikių, tačiau konkurencija dėl kokybiškų projektų didėja. Jei DI įrankiai iš tiesų sutrumpins patikros ciklą ir pagerins rizikų matomumą, tai gali keisti sandorių tempą ir kainodarą, ypač rinkoje, kur laikas iki statybų ar prijungimo tampa vienu svarbiausių vertės veiksnių.

  • Varis ir sidabras iš „KGHM“: kodėl be šių žaliavų ES energetikos ir duomenų centrai strigtų

    Energetikos transformacija, elektromobilių bumas ir spartėjanti investicijų į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą banga iš esmės pakeitė vario reikšmę pasaulio ekonomikai. Vario reikia elektriniams tinklams, vėjo ir saulės parkams, baterijų gamybai, įkrovimo infrastruktūrai ir serverių ūkiams, todėl paklausos augimas tapo struktūrinis, o ne ciklinis.

    Nors Lenkija sudaro tik apie 2–3 proc. pasaulinės vario gavybos, jos vaidmuo Europoje gerokai didesnis, nes gamyba yra arti pagrindinių vartotojų rinkų. ES pramonė vis dažniau akcentuoja tiekimo stabilumą ir geografinį artumą, ypač po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Vario poreikis perrašomas

    Dar visai neseniai varis buvo laikomas metalu, kurio vartojimas didėja pamažu ir gana nuspėjamai. Tačiau elektros tinklų modernizacija, atsinaujinančių išteklių integravimas ir skaitmenizacijos plėtra reiškia, kad vario reikia daugiau tiek energijos perdavimui, tiek įrangai, tiek infrastruktūros atsargoms.

    Elektromobiliai čia yra vienas ryškiausių pavyzdžių: elektrinei transporto priemonei paprastai reikia kelis kartus daugiau vario nei automobiliui su vidaus degimo varikliu. Tuo pat metu auga ir vario poreikis įkrovimo stotelėms, elektros paskirstymo įrangai bei pramoniniams laidininkams.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie galimus deficito periodus, nes naujų kasyklų projektai yra ilgi, brangūs ir susiduria su aplinkosaugos bei leidimų išdavimo barjerais. Tai didina spaudimą turėti patikimus, regioniškai artimus tiekėjus ir plėsti perdirbimą bei antrinę žaliavą.

    ES kritinės žaliavos ir priklausomybės

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais kritinių žaliavų sąrašą išplėtė, kritiškumą vertindama ne vien per retųjų žemių elementų prizmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ir negeležiniams metalams bei mineralams, kurių reikia energetikos ir pramonės transformacijai.

    Pagrindinis ES tikslas – mažinti priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus tiekėjų, o kai kuriose pozicijose padidinti tiekimą iš Europos kasyklų, perdirbimo ir pakaitalų grandinių. Šiame kontekste varis tampa vienu kertinių metalų, nes alternatyvų jam infrastruktūroje yra nedaug, o poreikis auga keliuose sektoriuose vienu metu.

    „KGHM“ reikšmė ir plėtros klausimai

    Lenkijos koncernas „KGHM“ yra vienas svarbiausių vario gamintojų Europoje, o jo produkcija reikšmingai prisideda prie ES tiekimo saugumo. Bendrovės stiprybė – stabilus tiekimas ir artumas didžiausiems pramonės vartotojams, todėl dalis pirkėjų yra pasirengę mokėti daugiau už greitesnį ir patikimesnį tiekimą Europoje.

    „Kai kurie pirkėjai sutinka mokėti šiek tiek didesnę kainą mainais į saugumą ir greitesnį žaliavos gavimą Europoje“, – sakė „KGHM“ vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Tuo pat metu kertinis klausimas lieka investicijos į naujus gavybos plotus ir technologijas. Gilėjant kasybai, didėja kaštai ir techninis sudėtingumas, todėl vis dažniau akcentuojama robotizacija, nuotolinės operacijos ir darbuotojų atitraukimas nuo pavojingiausių zonų.

    Regiono ištekliai traukia ir užsienio investuotojų dėmesį: vystomi ir nauji vario bei sidabro projektai, kuriems reikės ilgo leidimų, projektavimo ir finansavimo ciklo. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu ES vis tiek konkuruos dėl žaliavos globalioje rinkoje, o vietinių projektų sėkmė taps strateginiu pranašumu.

  • „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ paskelbė užbaigusi D serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 3 mlrd. eurų. Raundui vadovavo „Samsung Electronics“, kartu dalyvavo ES remiamas Scaleup Europe Fund, valdomas EQT, ir esamas investuotojas PSG Equity.

    Bendrovė teigia, kad tai didžiausias iki šiol Europoje įvykdytas technologijų įmonės nuosavo kapitalo pritraukimas. Po šio etapo „Mistral AI“ vertė perkopė 21 mlrd. eurų ir per metus beveik padvigubėjo.

    Daugiausia lėšų planuojama skirti ne vien programinei įrangai, o infrastruktūrai – duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Tokia kryptis atspindi viso sektoriaus tendenciją: pažangūs DI modeliai vis labiau priklauso nuo brangios, energijai imlios ir ribotos skaičiavimo įrangos.

    „Ilgalaikis planas – vis labiau remtis pajėgumais, kuriuos susikuriame patys, todėl per artimiausius penkerius metus mūsų turima skaičiavimo galia augs maždaug 100 proc.“, – sakė „Mistral AI“ vadovas Arthuras Mensch.

    „Mistral AI“ jau investuoja apie 4 mlrd. eurų į duomenų centrus Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse: vienas objektas veikia netoli Paryžiaus, kitas statomas Švedijoje. Bendrovė taip pat yra pritraukusi skolinto finansavimo ir planuoja dalį pajėgumų nuomoti klientams, kartu didindama technologinę autonomiją.

    Prie „Mistral AI“ investuotojų anksčiau prisijungė „Microsoft“ ir „Nvidia“, o pastaroji, pasak bendrovės, dalyvavo ir šiame etape. „Mistral AI“ tvirtina, kad jos sprendimus naudoja daugiau kaip 125 įmonės 20 šalių, o iki 2026 metų pabaigos tikimasi peržengti 1 mlrd. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą.

    Nors sandoris stiprina Europos pozicijas, žemynas vis dar atsilieka nuo JAV DI rinkos masto. Europos įmonėms iššūkiu išlieka rizikos kapitalo gylis, prieiga prie moderniausių lustų ir duomenų centrų plėtra, o tai daro tiesioginę įtaką gebėjimui kurti vadinamuosius fronto linijos modelius.

    Europos Komisija siekia mažinti šį atotrūkį, tarp priemonių išskirdama InvestAI iniciatyvą su 200 mlrd. eurų įsipareigojimų antrašte ir planus plėtoti DI gamyklas bei gigafabrikus. Kartu įsigaliojantys ir etapais įgyvendinami DI reguliavimo reikalavimai turi balansuoti tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad „Mistral AI“ pasirinkta infrastruktūros strategija tampa kritiškai svarbi konkurencinėje kovoje. Skaičiavimo galios kontrolė leidžia greičiau treniruoti didesnius modelius, užtikrinti stabilesnę paslaugų kokybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, o tai ypač aktualu kalbant apie Europos skaitmeninį suverenitetą.

  • DI duomenų centrai ištroškę vandens: ar „Microsoft“ ir „Nvidia“ rado išeitį?

    DI duomenų centrai ištroškę vandens: ar „Microsoft“ ir „Nvidia“ rado išeitį?

    Dirbtinio intelekto bumas vis dažniau susiduria su nemalonia realybe: sparčiai augant duomenų centrų skaičiui, didėja ir jų vandens bei elektros apetitas. JAV bendruomenėse stiprėja nepasitenkinimas, o technologijų milžinės tikina, kad naujos aušinimo technologijos gali sumažinti vandens poreikį.

    Duomenų centrai – tai didžiuliai serverių „sandėliai“, užtikrinantys debesų paslaugas, interneto veikimą ir DI skaičiavimus. Ši įranga generuoja daug šilumos, todėl aušinimas tampa kritine infrastruktūros dalimi, o kai kuriais atvejais tam reikia didelių vandens kiekių.

    Konsultacijų bendrovės Rystad Energy vertinimu, 2025 metais duomenų centrai pasaulyje aušinimui sunaudojo apie 222 mlrd. litrų vandens. Jei vartojimas nemažėtų, iki 2030 metų šis skaičius galėtų išaugti beveik tris kartus – iki 644 mlrd. litrų, nors priemonės vandens naudojimui mažinti, anot bendrovės, galėtų augimą reikšmingai pristabdyti.

    Kaip veikia vandens taupymas?

    Vienas dažniausiai minimų sprendimų – uždaro ciklo aušinimas, kai skystis cirkuliuoja sandarioje sistemoje ir nėra nuolat „papildomas“ iš išorės. Tokiu principu skystis teka kuo arčiau karščiausių komponentų, pirmiausia lustų, kurių temperatūra gali perkopti 80 laipsnių.

    „Nvidia“ birželį pristatė sistemą, skirtą DI duomenų centrų projektavimui ir valdymui, ir teigė, kad kai kuriose vietose ji gali beveik eliminuoti vandens suvartojimą. Pramonė tokius pažadus šiandien jaučia kaip spaudimą, nes visuomenės klausimai dėl resursų naudojimo aštrėja.

    „Paprasti ventiliatoriai, cirkuliuojantys orą, dažnai yra pakankami“, – sakė „Nvidia“ tvarumo vadovas Joshas Parkeris.

    Vis dėlto jis pripažįsta, kad ekstremaliose karščio sąlygose ar per karščio bangas kartais vis tiek prireikia papildomo šaldymo arba garinamojo aušinimo sprendimų. Tai reiškia, kad vandens poreikio sumažinimas gali priklausyti ne tik nuo technologijos, bet ir nuo klimato, vietos infrastruktūros bei sezoniškumo.

    Kaina už mažesnį vandens poreikį

    Nepriklausomas tyrėjas Andy Masley atkreipia dėmesį į tiesioginę priklausomybę: mažiau vandens dažnai reiškia daugiau elektros. Taip yra todėl, kad net ir sandariose sistemose cirkuliuojantį skystį reikia atvėsinti, o tai neretai daroma naudojant oro srautus ir energiją.

    „Yra gana tiesioginis kompromisas tarp to, kiek sunaudojama vandens ir kiek energijos reikia temperatūrai kontroliuoti“, – sakė Andy Masley.

    Vienas techninis niuansas, kuriuo remiasi dalis naujų sprendimų, – šiltesnio skysčio įleidimas į serverius. Pavyzdžiui, „Nvidia“ nurodo, kad skystis gali būti tiekiamas apie 45 laipsnių temperatūros, taip sumažinant poreikį ištisus metus naudoti šaltą orą ar intensyvų mechaninį šaldymą.

    Augantis visuomenės spaudimas ir skaidrumo problema

    „Microsoft“, „Amazon Web Services“ ir „Meta“ taip pat teigia naudojančios uždaro ciklo aušinimo sprendimus ir akcentuoja, kad tokios sistemos neturėtų lemti grynojo vandens praradimo. Vis dėlto jų bendras vandens sunaudojimas 2022–2025 metais didėjo, nes plėtėsi duomenų centrų apimtys, nors efektyvumo rodikliai gerėjo.

    Pagal naujausias tvarumo ataskaitas, „Microsoft“ vandens naudojimo efektyvumas per šį laikotarpį pagerėjo apie 25 proc., o „Amazon Web Services“ – apie 37 proc. Tačiau palyginimus apsunkina tai, kad visame sektoriuje vis dar trūksta vieningo standarto, kaip skelbiami aplinkosauginiai ir socialiniai rodikliai.

    Kalifornijos universiteto Riversaide profesorius Shaolei Ren pabrėžia, kad vanduo dažnai kainuoja mažiau nei elektra, todėl vien finansiniai motyvai ne visada skatina jį taupyti. Tuo pat metu, jo vertinimu, spaudimą didina viešoji nuomonė, nes JAV daugėja protestų ir ginčų dėl naujų duomenų centrų statybų.

    Dar viena problema – senų objektų modernizacija, nes technologijos, mažinančios vandens poreikį, reikalauja investicijų. Rystad Energy tyrimų vadovas Minh K. Le pažymi, kad senesni centrai dažniausiai yra mažesni ir mažiau galingi, todėl jiems iš prigimties reikia mažiau aušinimo nei naujai statomiems gigantiškiems kompleksams.

    Ekspertai taip pat primena, kad tiesiogiai duomenų centrų sunaudojamas vanduo yra tik dalis bendro pėdsako. Vandens reikia ir elektros gamybai, kuri maitina šiuos centrus, taip pat lustų bei serverių gamybai, o JAV netiesioginis vandens naudojimas gali būti maždaug du kartus didesnis nei tiesioginis.

    Todėl technologijų sektoriaus pažadai mažinti vandens suvartojimą duomenų centruose neišvengiamai siejasi su platesniu klausimu: ar pavyks mažinti ir elektros poreikį, užtikrinti skaidresnį atsiskaitymą visuomenei bei planuoti plėtrą taip, kad ji nekirstų per vietos vandens išteklius.

  • Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Didelis raundas ir aiškus tikslas

    Valensijoje įsikūrusi lustinės fotonikos bendrovė „iPronics“ pritraukė apie 107,6 mln. eurų B serijos investiciją. Šis raundas padidino bendrą įmonės finansavimą iki maždaug 152,3 mln. eurų.

    Investiciją kartu vedė „Maverick Silicon“ ir „Light Street Capital“, o prie raundo prisijungė ir „NVIDIA“. Tarp dalyvių minimi ir kiti nauji bei esami investuotojai, įskaitant Europos inovacijų tarybos fondą.

    „Ši „Maverick Silicon“, „Light Street Capital“ ir „NVIDIA“ parama sustiprina mūsų viziją kurti naujos kartos optinio tinklo lyderį. Investicija leis sparčiau komercializuoti sprendimą ir padėti duomenų centrams maksimaliai išnaudoti GPU nepaukojant našumo“, – sakė „iPronics“ vadovas Christianas Dupontas.

    Kodėl duomenų centrai vis dažniau renkasi optiką

    Įmonė specializuojasi optinių grandinių komutavimo sprendimuose, skirtuose DI infrastruktūrai, ir akcentuoja, kad didėjant DI klasteriams auga ir tinklų apkrovos. Tokiose aplinkose ypač svarbios tampa pralaidumo, delsos ir energijos sąnaudų ribos, todėl spartėja perėjimas nuo vario prie optikos.

    DI duomenų centruose didelę dalį sąnaudų sudaro ne vien skaičiavimo įranga, bet ir duomenų perdavimas tarp serverių, lentynų bei skirtingų duomenų centro zonų. Kuo didesni GPU telkiniai, tuo labiau tinklo architektūra tampa lemiamu veiksniu, ar brangi skaičiavimo galia bus efektyviai išnaudota.

    Kas yra „iPronics ONE“ ir ką ji žada

    Pagrindinis bendrovės produktas „iPronics ONE“ apibūdinamas kaip lentynoms paruoštas optinis komutatorius, leidžiantis programuojamai perkonfigūruoti optinį ryšį tarp įrangos. Įmonė teigia, kad sprendimas skirtas dinamiškai pritaikyti jungtis prie besikeičiančių DI darbo krūvių.

    Platformoje integruojamas valdymas, telemetrija ir sąsajos, kurios, pasak bendrovės, leidžia realiu laiku keisti topologiją, gerinti GPU panaudojimą ir mažinti energijos sąnaudas. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti situacijas, kai skaičiavimo ištekliai laukia duomenų dėl tinklo ribojimų.

    Kur bus panaudoti pinigai

    „iPronics“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas operacijų mastelio didinimui, spartesniam komerciniam diegimui ir paklausos augimui atliepti. Taip pat planuojama stiprinti produktų strategiją ir partnerystes, susijusias su DI infrastruktūra.

    Plėtrai JAV bendrovė atidarė biurą Santa Klaroje Kalifornijoje ir ieško naujų darbuotojų, kurie padėtų diegimuose pas klientus ir vystant rinkos kryptį. Įmonė taip pat pranešė apie valdybos ir patariamųjų vaidmenų papildymą, siekiant sustiprinti komercinę ekspansiją.

    Augant DI darbo krūviams, konkurencija dėl efektyvesnio duomenų centrų tinklo spartėja: operatoriai ieško būdų didinti pralaidumą ir mažinti energijos sąnaudas, o gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius lanksčiau valdyti ryšius tarp GPU. „iPronics“ investicija rodo, kad optinio komutavimo technologijos tampa vis svarbesne šios lenktynės dalimi.

  • Euvic vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kodėl regionui trūksta nuosavų produktų

    Silezija pastaraisiais dešimtmečiais išgyveno ryškią transformaciją: nuo anglies kasyklų ir sunkiosios pramonės iki vieno svarbiausių Lenkijos IT ir inžinerijos centrų. Tačiau kitam šuoliui, pasak „Euvic“ grupės vadovo Wojciecho Wolny, neužtenka vien paslaugų eksporto ir užsienio korporacijų kompetencijų centrų.

    Interviu Lenkijos verslo žiniasklaidai jis teigia, kad regionui trūksta nuosavos intelektinės nuosavybės, t. y. įmonių, kurios kurtų globalius produktus ir išlaikytų technologijų, licencijų bei sprendimų kontrolę vietoje. Būtent todėl jis Silezijai kaip siekiamybę įvardija vietinį „Spotify“ ar „Bolt“ tipo verslą.

    Silezijos pranašumai ir riba

    W. Wolny pabrėžia, kad regiono pranašumai yra akivaizdūs: didelė inžinerinė bendruomenė, universitetai, patogi geografinė padėtis ir išvystyta infrastruktūra. Pasak jo, Silezijos miestai tarptautiniams svečiams dažnai palieka ir saugaus, tvarkingo bei patogaus gyventi regiono įspūdį.

    Vis dėlto šiandieninė ekonomikos struktūra, pasak „Euvic“ vadovo, pernelyg remiasi paslaugomis. Tai reiškia, kad nemaža dalis vertės sukuriama vykdant užsakymus kitiems, o ne vystant nuosavus produktus, kurie ilgainiui generuotų didesnę grąžą, kurtų stipresnį startuolių ir tiekėjų ekosistemą bei pritrauktų talentus.

    Nuosava intelektinė nuosavybė kaip tikslas

    W. Wolny interviu akcentuoja, kad regionui taip pat trūksta globalių bendrovių būstinių ir sprendimų centrų. Kai sprendimai priimami kitur, projektai ir darbo vietos, pasikeitus strategijai ar konjunktūrai, lengviau perkeliami į kitus miestus ar šalis.

    Ši įžvalga svarbi platesniame Europos kontekste: pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie technologinį suverenumą, kritinių kompetencijų telkimą regione, tiekimo grandinių trumpinimą ir didesnį atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokiose sąlygose didesnę vertę kuria ne vien paslaugų tiekėjai, o produktus ir platformas valdantys kūrėjai.

    DI įtaka ir naujos kryptys

    Pasak „Euvic“ vadovo, Silezijos IT sektoriui tenka prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos atneša dirbtinis intelektas. Jis perspėja, kad didelių korporacijų kompetencijų centruose darbuotojų poreikis natūraliai gali mažėti, nes dalį užduočių perims DI sprendimai.

    Todėl, jo vertinimu, regionas turėtų aktyviau ieškoti nišų, kuriose DI tampa augimo varikliu, pavyzdžiui, duomenų apdorojimo projektuose, kibernetinio saugumo srityje ar vystant duomenų centrų infrastruktūrą. Pramonė, anot jo, neturėtų būti nustumta į šalį, veikiau derinama su skaitmeniniais sprendimais ir mokslinių tyrimų baze.

    Didžiausia ateities kompetencija

    W. Wolny nuomone, svarbiausias ateities įgūdis yra verslumas. Jis teigia, kad regiono ir valstybės institucijos turėtų nuosekliau skatinti startuolius, toleruoti pirmuosius nesėkmingus bandymus ir kurti aiškias paskatas inovacijoms, ypač technologiniuose sektoriuose.

    Jo vertinimu, universitetų ir verslo bendradarbiavimas gali būti vienas praktinių kelių, kaip greičiau kurti produktus ir komercializuoti idėjas. Kai studijų projektai virsta realiais verslo uždaviniais, studentai greičiau įgyja rinkai svarbių įgūdžių, o įmonės gauna naujų sprendimų ir potencialių darbuotojų.

    Interviu mintis paprasta: Silezija jau turi stiprią bazę, tačiau be nuosavos intelektinės nuosavybės ir globaliai matomų produktų regionui bus sunku išsaugoti ilgalaikį konkurencingumą. Jei pavyktų užauginti bent kelias „Spotify“ ar „Bolt“ masto įmones, jos galėtų tapti traukos centru talentams, kapitalui ir naujai inovacijų bangai.

  • Lenkija ir Čekija susitarė dėl DI gigafabrykos: planuoja dalytis skaičiavimo galia per EuroHPC

    Lenkija ir Čekija Prahoje vykusiame CEE AI Summit pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kuriant DI gigafabrykas pagal EuroHPC iniciatyvą. Šalys siekia greičiau užsitikrinti didelės apimties skaičiavimo išteklius, reikalingus DI modeliams kurti ir diegti viešajame bei privačiame sektoriuose.

    Memorandume numatyti keli scenarijai: bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų gigafabrykų koordinuota plėtra arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte. Akcentuojamas praktinis bendradarbiavimas dalijantis skaičiavimo galia, paskirstant apkrovas ir vykdant bendrus pirkimus.

    Kas sutarta memorandume?

    Dokumente taip pat įtvirtintas įsipareigojimas derinti pozicijas Europos forumuose ir kartu ieškoti finansavimo bei infrastruktūros panaudojimo modelių. Skaičiavimo pajėgumus planuojama nukreipti administracijos poreikiams, saugumui, moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad būtų galima sparčiau diegti DI sprendimus.

    Tokie susitarimai atspindi platesnę Europos kryptį mažinti priklausomybę nuo ne Europos debesijos ir lustų tiekimo grandinių, o kritinę skaitmeninę infrastruktūrą stiprinti regione. DI gigafabrykos šiame kontekste suprantamos kaip itin didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI mokymui ir eksploatavimui.

    Du objektai vietoje vieno?

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad, jo vertinimu, geriausias scenarijus būtų gigafabryką vystyti dviem dalimis: Lenkijoje ir Čekijoje. Taip, anot jo, būtų pasiųstas aiškus signalas verslui, kad projektai derinami ir regionas veikia kaip vienas technologinis blokas.

    „Geriausias scenarijus būtų dvi DI gigafabrykos dalys: Lenkijoje ir Čekijoje. Abi vyriausybės šį scenarijų laiko geriausiu ir rekomenduoja įmonėms judėti būtent šia kryptimi“, – sakė Dariusz Standerski.

    Viceministras taip pat teigė, kad Lenkijoje jau formuojasi trys konsorciumai, kurie ruošiasi dalyvauti konkurse dėl gigafabrykos projekto. Konkurencija, valdžios vertinimu, turėtų padėti atrinkti techniškai ir finansiškai pajėgiausią pasiūlymą, o sprendimai priklausys nuo atrankos rezultatų ir partnerystės modelio.

    Regioninė partnerystė plečiasi

    Pasak Dariusz Standerskio, Lenkija derina DI gigafabrykos klausimus ir su kitomis Vidurio Europos šalimis, tarp jų Vengrija, Slovakija, Kroatija ir Lietuva. Šių valstybių įsitraukimas siejamas su galimybe prisidėti prie pajėgumų finansavimo ir vėliau naudotis skaičiavimo galia.

    Toks modelis tampa vis aktualesnis dėl augančio DI skaičiavimo poreikio: didelių kalbos modelių ir generatyvinių sprendimų kūrimas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o jų trūkumas ES rinkoje dažnai riboja DI produktų kūrimo tempą. Todėl EuroHPC rėmuose stiprinama superkompiuterių ir su DI pritaikyta infrastruktūra, kurią galėtų pasiekti mokslas, valstybė ir verslas.

  • „Hyperscale Data“ akcijos smuko į dugną: Mičigano centrą keičia iš bitkoinų kasimo į DI

    „Hyperscale Data“ akcijos smuko į dugną: Mičigano centrą keičia iš bitkoinų kasimo į DI

    JAV biržoje „Nasdaq“ kotiruojamos „Hyperscale Data“ akcijos pasiekė visų laikų žemumas, kai bendrovė sustabdė bitkoinų kasimą savo duomenų centre Mičigane. Įmonė teigia, kad šis žingsnis būtinas, kad aikštelė būtų paruošta DI skaičiavimo infrastruktūros diegimui.

    Pagal bendrovės pranešimą, visi bitkoinų kasimo įrenginiai Mičigano objekte buvo išjungti nuo rugsėjo 1 dienos. Tai padaryta vykdant susitarimą, kuriuo numatyta parengti centrą DI paslaugoms ir didelio našumo skaičiavimams.

    Investuotojų reakcija buvo aštri: akcijų kaina krito iki maždaug 0,19 euro, o nuo 2026 metų pradžios nuosmukis viršijo 76 proc. Tokie svyravimai išryškina riziką, su kuria susiduria mažesnės infrastruktūros bendrovės, bandančios persiorientuoti į DI rinką, kurioje konkurencija ir kapitalo poreikis itin dideli.

    Mičigano duomenų centro pertvarka vykdoma pagal vadinamąją pagrindinių paslaugų sutartį su neįvardytu Kalifornijoje įsikūrusiu debesijos paslaugų tiekėju. Sutartis apima 20 megavatų pajėgumą ir, „Hyperscale Data“ vertinimu, per 20 metų galėtų sugeneruoti apie 1 000 000 000 eurų pajamų.

    Susitarime taip pat numatyta galimybė plėstis dar 32 megavatais, o tuomet potencialios pajamos, bendrovės skaičiavimu, viršytų 2 500 000 000 eurų. Vis dėlto net ir tokiu atveju, įmonės teigimu, būtų panaudota tik apie penktadalį planuojamos maždaug 340 megavatų galios, todėl vietos kitiems klientams liktų daug.

    Perėjimui finansuoti bendrovė pardavinėjo anksčiau sukauptus bitkoinus. Per pastarąsias penkias savaites ji realizavo 830 bitkoinų už maždaug 46 000 000 eurų, o likutis siekia 275 bitkoinus, kurių vertė apie 18 000 000 eurų, vertinant pagal publikacijoje minėtus skaičius.

    Nors Mičigano objekte kasimas sustabdytas, tai nereiškia visiško pasitraukimo iš šios veiklos. „Hyperscale Data“ toliau eksploatuoja apie 10 megavatų kasimo pajėgumų vienoje pagrindinių aikštelių Montanoje ir anksčiau skelbė svarstanti papildomą, maždaug 125 megavatų, plėtrą.

    DI infrastruktūros bumas JAV pastaraisiais metais pakeitė požiūrį į duomenų centrus ir elektros pajėgumus: paklausą labiausiai kelia dideli grafinių procesorių klasteriai, kuriems reikia stabilios energijos, aušinimo ir ilgalaikių sutarčių. Tačiau rinkoje įsitvirtinti sudėtinga, nes klientai dažnai reikalauja patikimos infrastruktūros, aiškių terminų ir finansinio stabilumo.

  • Elonas Muskas apie DI ir robotus: kodėl energija taps svarbiausiu ribojimu artimiausią dešimtmetį

    Musko žinutė G20: mažiau barjerų

    Verslininkas Elonas Muskas nuotoliniu būdu pasisakė G20 inovacijų renginyje Chapel Hill mieste Šiaurės Karolinoje ir ragino šalis spartinti technologijų plėtrą. Jo teigimu, naujovės turėtų būti laikomos leidžiamomis pagal nutylėjimą, o ne draudžiamomis, todėl perteklinės taisyklės gali kainuoti tempą ir konkurencingumą.

    Kritiškiausiai Muskas atsiliepė apie Europos Sąjungos reguliavimo aplinką, kuri, anot jo, inovacijas ne sustabdo, bet reikšmingai sulėtina. Pastaraisiais metais jis ne kartą viešai ginčijosi su Europos Komisija dėl sprendimų, susijusių su socialinių platformų veikla ir atsakomybe.

    DI plėtrą ribos ne idėjos, o elektra

    Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto plėtrą Muskas pabrėžė, kad vienu svarbiausių „butelio kaklelių“ tampa energijos pasiūla. Augant skaičiavimo poreikiams, DI modeliams treniruoti ir paleisti reikalingi vis didesni duomenų centrų pajėgumai, o tai tiesiogiai kelia elektros paklausą.

    Anot jo, valstybės, kurios greičiausiai statys elektrines ir duomenų centrus, gali įgyti pranašumą prieš tas, kurios dels. Muskas taip pat prognozavo, kad DI galėtų reikšmingai prisidėti prie pasaulio ekonomikos augimo, nors tokios projekcijos rinkoje vertinamos nevienareikšmiškai dėl didelio neapibrėžtumo.

    Robotų era ir darbo pokyčiai

    Muskas piešė artimos ateities scenarijų, kuriame DI daugelyje nefizinių užduočių pradeda lenkti žmones. Jis teigė, kad programinės įrangos kūrime ir skaitmeninėje inžinerijoje DI gebėjimai gali pasiekti lygį, kai žmogaus vaidmuo vis dažniau tampa priežiūros ir sprendimų patvirtinimo funkcija.

    Dar ambicingesnė jo prognozė susijusi su robotika: per 10 metų pasaulyje esą galėtų veikti bent 1 000 000 000 robotų, o jų našumas būtų kelis kartus didesnis nei žmonių. Muskas šią viziją sieja ir su „Tesla“ investicijomis į humanoidinius robotus, kuriuos įmonė pristato kaip būsimą darbo jėgos papildymą.

    „Jei norime, kad pažanga vyktų greičiau, turime supaprastinti taisykles ir agresyviai investuoti į energijos bei skaičiavimo infrastruktūrą“, – sakė Elonas Muskas.

    Renginyje dalyvavo ir daugiau technologijų lyderių, tarp jų „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas. Diskusijose buvo minima ir Lenkijos delegacija, atstovaujama skaitmeninimo ir finansų ministrų.

  • DI centrų bumas kelia kainas: transformatorių ir aušinimo tiekėjai skaičiuoja užsakymus metams į priekį

    Dirbtinio intelekto centrų bumas keičia ne tik lustų rinką: didžiausią naudą ima ir tie, kurie tiekia energijos bei aušinimo infrastruktūrą. Augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui, spartėja investicijos į duomenų centrus, o kartu auga paklausa transformatoriams, generatoriams ir aušinimo sistemoms.

    Analitikai prognozuoja, kad iki 2030 metų pasaulinės investicijos į duomenų centrus gali siekti trilijonus eurų. Vis dažniau pabrėžiama, kad DI plėtra bus ribojama ne vien procesorių pasiūlos, bet ir fizinės infrastruktūros: elektros įvadų, pastočių, kabelių bei šilumos šalinimo sprendimų.

    Kur stringa nauji projektai?

    Duomenų centrų statytojai tikisi greitų terminų, tačiau vien prisijungimas prie elektros tinklų kai kuriose rinkose gali vėluoti iki 24 mėnesių. Brandžiose, didelę paklausą turinčiose rinkose laukimo eilės kai kuriais atvejais vertinamos dar ilgesnės, nes tinklų plėtra ir leidimų procesai ne visada spėja paskui paklausą.

    Skaitmeninės infrastruktūros tiekėjai pastebi, kad pramonės viduje vis dažniau diskutuojama ne apie DI lustų trūkumą, o apie transformatorių ir generatorių pristatymo terminus. Ilgėjant tiekimo grandinėms, įmonės siekia iš anksto rezervuoti gamybinius pajėgumus ir fiksuoti tiekimo apimtis ilgesniam laikotarpiui.

    Transformatorių gamintojų eilės ilgėja

    Transformatorių ir elektros įrangos gamintojai skelbia apie sparčiai augantį užsakymų portfelį, ypač susijusį su DI infrastruktūros projektais Šiaurės Amerikoje. Dalis gamintojų nurodo, kad užsakymų apimtys jau dengia kelių metų gamybą, o klientai derasi dėl pristatymų iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „Šiuo metu turime užsakymų portfelį, apimantį daugiau nei trejus metus, o reikšminga gamybos pajėgumų dalis pagrindinei energetikos įrangai rezervuota dar trejiems metams“, – nurodė „HD Hyundai Electric“.

    Augant elektros poreikiui, gamintojai taip pat investuoja į efektyvesnes technologijas, kurios mažintų energijos sąnaudas ir aplinkosauginį pėdsaką. Duomenų centrų sektoriui vis dažniau tenka atremti visuomenės ir reguliuotojų klausimus dėl didelio elektros bei vandens vartojimo, todėl efektyvumas tampa ne tik kaštų, bet ir reputacijos klausimu.