CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Suomijoje serverių šiluma vietoj dujų: „Microsoft“ ir „Fortum“ dėlioja naują centralinio šildymo modelį

    Suomijoje, netoli Helsinkio ir Espoo, energetikos bendrovė „Fortum“ pradėjo eksploatuoti naujo tipo šilumos gamybos įrenginį, kuris ateityje turėtų naudoti ir šalia statomo „Microsoft“ duomenų centro perteklinę šilumą. Idėja paprasta: tai, kas serverinėse įprastai laikoma atlieka ir išleidžiama į aplinką, gali tapti vertingu energijos šaltiniu miestų šildymui.

    Įrenginys Kolabacken teritorijoje pradėjo veikti 2026 metais, nors pats duomenų centras dar tik statomas. Šiuo etapu šiluma tiekiama iš kelių elektrifikuotų šaltinių, o numatytas perėjimas prie duomenų centro šilumos reiškia, kad projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip mažinti iškastinio kuro vaidmenį centralizuotame šildyme.

    Kaip veiks serverių šilumos grąža

    Duomenų centrai dėl didelio elektros suvartojimo generuoja daug žemos temperatūros perteklinės šilumos, kurią paprastai reikia išsklaidyti aušinimo sistemomis. Suomijos projekte planuojama šią šilumą perduoti į šalia esantį šilumos gamybos mazgą, kur šilumos siurbliai pakeltų temperatūrą iki tinkamų parametrų centralizuoto šildymo tinklui.

    „Fortum“ skaičiuoja, kad tokioje schemoje būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau nei 75 proc. duomenų centre susidarančios perteklinės šilumos. Tai svarbu ne tik dėl emisijų mažinimo, bet ir dėl efektyvumo: šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog „išmesta“, tampa realiu šilumos tiekimo portfelio elementu.

    Didelis termosas ir keli šaltiniai

    Kolabacken įrenginyje sujungti keli komponentai: didelis šilto vandens kaupiklis, elektriniai indukciniai katilai ir kelių tipų šilumos siurbliai. Šilumos kaupiklis talpina apie 20 000 kubinių metrų vandens, o pats rezervuaras siekia apie 43 metrų aukštį, todėl vietos energetikai jį apibūdina kaip milžinišką termosą.

    Sistema suprojektuota taip, kad galėtų lanksčiai reaguoti į elektros kainas: kai elektra brangesnė, daugiau remiamasi sukaupta šiluma, o kai rinka palankesnė, šiluma aktyviau gaminama siurbliais ir katilais bei papildomai „kraunamas“ kaupiklis. Toks valdymas tampa vis aktualesnis, augant nepastoviai atsinaujinančiai generacijai ir didėjant kainų svyravimams.

    Kiek kainavo ir ko tikisi suomiai

    Investicijos į projektą, įskaitant žemės įsigijimą, siekė apie 20–30 mln. eurų. Dalis finansavimo buvo susieta su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis, todėl projektas vertinamas ir kaip potencialiai lengviau pritaikomas kitose šalyse, ieškančiose greitesnių dekarbonizacijos sprendimų šilumos ūkyje.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai bus apskaitoma ir įkainojama iš duomenų centro gaunama šiluma, nors būtent šis aspektas dažnai lemia tokių partnerysčių patrauklumą. „Fortum“ tikslas regione susijęs su didelio masto tinklu, kuris siekia daugiau nei 900 kilometrų vamzdynų ir šildo apie 250 000 gyventojų, todėl perėjimas nuo anglies ir dujų prie elektrifikacijos bei atliekinių šaltinių čia turi ypač apčiuopiamą poveikį.

    Įmonė viešai deklaruoja ambicingus tikslus: iki 2029 metų siekti, kad apie 95 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant elektrą arba biomasę ir jos išvestinius produktus. Šiame kontekste „Microsoft“ duomenų centro šiluma tampa ne egzotika, o vienu iš praktinių sprendimų, kuris gali pakeisti tai, kaip planuojami būsimi centralizuoto šildymo projektai Europoje.

  • „Micron“ šokiruoja rinką: pajamos pašoko 4 kartus, pelnas – 15 kartų, akcijos šovė

    „Micron“ šokiruoja rinką: pajamos pašoko 4 kartus, pelnas – 15 kartų, akcijos šovė

    DI bumas perrašė skaičius

    JAV lustų gamintoja „Micron“ paskelbė ketvirčio rezultatus, gerokai viršijusius Volstrito lūkesčius. Bendrovė teigia, kad šuolį lėmė itin didelė atminties lustų paklausa, kurią kursto DI infrastruktūros plėtra.

    „Micron“ nurodė, kad trečiąjį finansinių metų ketvirtį pajamos pasiekė 36,5 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnės nei prieš metus. Analitikų prognozės, siekusios apie 31,4 mlrd. eurų, taip pat buvo viršytos.

    Grynasis pelnas, bendrovės duomenimis, išaugo iki 24,9 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo mažesnis nei 1,7 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai taip pat pranoko rinkos lūkesčius.

    Akcijos šovė, vertė perkopė trilijoną

    Įspūdingi skaičiai greitai atsispindėjo biržoje: po prekybos valandų „Micron“ akcijos brango daugiau nei 15 proc. Bendrovės rinkos vertė, skaičiuojant pagal tuo metu buvusią kainą, priartėjo prie 1 trln. eurų.

    Per pastaruosius 12 mėnesių „Micron“ akcijų kaina, pasak bendrovės minimų rinkos duomenų, buvo pakilusi apie 700 proc. Tai vienas ryškiausių pervertinimų tarp didžiųjų bendrovių, DI bangai pakeitus duomenų centrų ekonomikos logiką.

    Atmintis tampa strategine DI grandimi

    Didžiausi duomenų centrų vystytojai, tokie kaip „Amazon“, „Microsoft“, „Google“ ir „Meta“, į naują infrastruktūrą yra nukreipę šimtų milijardų eurų investicijas. Tokiems centrams reikalingi ne tik procesoriai, bet ir dideli kiekiai didelės spartos atminties, naudojamos greta skaičiavimo lustų.

    „Micron“ teigimu, visa 2026 metų didelės spartos atminties lustų gamyba jau yra parduota pagal fiksuotos kainos sutartis. Bendrovė akcentuoja, kad daugiametės sutartys gali sumažinti tradicinį atminties rinkos svyravimą, kai kainos cikliškai šokinėja nuo pakilimų iki nuosmukių.

    „Atminties strateginė vertė DI eroje tapo akivaizdi“, – sakė „Micron“ vadovas Sanjay Mehrotra.

    Pelningumas, prilygstantis didiesiems

    Rinką labiausiai nustebino „Micron“ pelningumas: bendrovė pranešė apie maždaug 85 proc. bendrąją maržą. Toks lygis jau konkuruoja su kai kurių didžiųjų technologijų įmonių rodikliais ir išsiskiria sektoriuje, kuriame istoriškai maržas smarkiai spaudė kainų nepastovumas.

    Bendrovė aiškina, kad situaciją sustiprina pasiūlos ribotumas, o reikšmingesnės naujų gamyklų apimtys, tikėtina, rinką pasieks vėliau. Tai suteikia gamintojams didesnę derybinę galią kainodaroje ir leidžia stabiliau planuoti užsakymų portfelį.

    „Micron“ prognozuoja, kad artimiausią ketvirtį pajamos gali siekti apie 44 mlrd. eurų, o pakoreguotas pelnas vienai akcijai turėtų augti. Kartu bendrovė kelia ir investicijų kartelę: šiais finansiniais metais kapitalo išlaidos planuojamos apie 23,7 mlrd. eurų, o 2027 metais numatomas dar didesnis tempas.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klasikinis klausimas, būdingas atminties pramonei: kiek ilgai tęsis pakilimas, kol pasiūla pradės vytis paklausą. Net optimistiškai nusiteikę stebėtojai pripažįsta, kad ciklo apsivertimo rizika niekur nedingo.

  • 2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    Pirmasis 2026 metų pusmetis pasaulio rinkose atnešė aiškią žinutę: daugiausia uždirbo tie, kurie statė ne ant pažadų, o ant DI infrastruktūros. Tuo metu dalis tradicinių saugių prieglobsčių ir populiarių spekuliacinių aktyvų investuotojus nuvylė, nors geopolitinė įtampa niekur nedingo.

    Fone vyravo karas Artimuosiuose Rytuose, politinis neapibrėžtumas ir naftos kainų šuoliai, tačiau kai kurių regionų akcijų indeksai vis tiek pasiekė naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau vertino ne emocijas, o pinigų srautus, palūkanų normų kryptį ir tai, kur realiai keliauja didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo išlaidos.

    Kas kilo: atmintis, lustai ir duomenų centrai

    Ryškiausia metų pradžios žvaigždė buvo ne pati matomiausia technologijų sritis, o atminties ir duomenų saugyklų gamintojai. DI modelių mokymui ir veikimui reikia milžiniškų didelės spartos atminties bei kaupiklių apimčių, o paklausai susidūrus su ribota pasiūla kainos šoktelėjo kartu su akcijomis.

    Tarp JAV biržų lyderių minimos bendrovės, susijusios su atminties ir duomenų saugojimo grandine: „SanDisk“ per pusmetį augo daugiau kaip 850 proc., o „Western Digital“, „Micron Technology“ ir „Seagate Technology“ vertė per tą patį laikotarpį daugiau nei patrigubėjo. Tokie tempai įprastai būtų siejami su kelerių metų ciklu, o ne su šešiais mėnesiais.

    DI investicijų banga kilstelėjo ir kitus JAV technologijų vardus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su aparatine įranga ar gamybos grandine. Tarp stipriausiai brangusių minimos „Intel“, „Dell“, „Advanced Micro Devices“ ir „Applied Materials“, kurių akcijų pokytis nuo metų pradžios siekė maždaug 150–280 proc.

    Banga persimetė ir į Aziją bei besiformuojančias rinkas, kur puslaidininkių ekosistema turi didelį svorį indeksuose. Minima, kad Pietų Korėjos KOSPI per pusmetį padvigubėjo, Japonijos Nikkei 225 pakilo apie 40 proc., o MSCI Emerging Markets indeksas ūgtelėjo maždaug 27 proc.

    Europoje vaizdas buvo ramesnis: FTSE 100 per pusmetį pakilo 7 proc., Prancūzijos CAC 40 augo 5 proc., Vokietijos DAX pridėjo 2 proc. Tuo pat metu MSCI India indeksas smuko 5 proc., o Honkongo Hang Seng krito 6 proc., atspindėdamas skirtingas kapitalo srautų kryptis ir investuotojų rizikos apetitą.

    Vis dėlto dalis įspūdingų technologijų prieaugių ėmė braškėti metų viduryje, kai rinkoje sustiprėjo išpardavimas technologijų sektoriuje. Tai priminė, kad DI temoje kainų svyravimai gali būti itin staigūs, o pelnai dažnai realizuojami tada, kai lūkesčiai tampa pernelyg vienpusiai.

    Kas nuvylė: vakarykščiai favoritai ir saugūs prieglobsčiai

    Kita medalio pusė buvo skausminga vakarykščiams lyderiams. Minima, kad buvusios DI rinkos numylėtinės „Meta“ ir „Microsoft“ pagal bendrą grąžą atsiliko, atitinkamai smukdamos 14 proc. ir 24 proc., nes didelės investicijos į DI infrastruktūrą padidino kapitalo poreikį, o investuotojai ėmė skeptiškiau vertinti aukštus įkainojimus.

    Geopolitinės įtampos sąlygomis dalis investuotojų tikėjosi aukso renesanso, tačiau kryptis pasirodė priešinga. Straipsnyje minimas rekordinis kainos pikas metų pradžioje ir vėlesnis maždaug 28 proc. kritimas nuo viršūnės, o pagrindiniu spaudimo veiksniu įvardijamos didesnės obligacijų pajamingumo ir grynųjų palūkanų normos, nes auksas pats pajamų negeneruoja.

    Dar labiau nuvylė bitkoinas, kuris per pirmąjį pusmetį, kaip nurodoma, krito apie 28 proc. Rinkos nuotaiką čia slopino kapitalo rotacija į su DI susijusias akcijas ir vėstantis rizikos apetitas kriptoturtui, kai investuotojai pradėjo griežčiau vertinti nepastovumo kainą.

    Perkainojimas ir atvėsusios temos

    Jungtinėje Karalystėje nemažą dalį judėjimo generavo įsigijimų ir perėmimų lūkesčiai, o kai kurios FTSE 100 bendrovės sulaukė pirkėjų dėmesio. Tai signalizavo, kad net ir po ilgesnio įkainių persitvarkymo dalis tarptautinių investuotojų vis dar mato vertę britų biržos flagmanuose.

    Tuo pat metu nekilnojamojo turto rinkos vangumas smogė daliai statytojų, o kai kurios su technologijomis susijusios bendrovės atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl DI galimos konkurencijos. Investuotojai vis dažniau klausia, kurios verslo nišos taps DI laimėtojomis, o kurios bus priverstos skubiai keisti modelį.

    Išskirtinai atvėso gynybos sektoriaus sandoris: po stiprių 2025 metų dalis gynybos bendrovių akcijų traukėsi, nes augantys karinių biudžetų lūkesčiai, panašu, buvo jau įskaičiuoti į kainas. Tai dar kartą parodė, kad net ir akivaizdžiai palankios tendencijos rinkoje gali būti įkainotos anksčiau, nei pasimato realūs finansiniai rezultatai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, diversifikaciją ir tai, kaip palūkanų normos, žaliavų kainos bei DI investicijų ciklas gali paveikti skirtingas turto klases.

  • DI lustų badas smogia „Microsoft“ ir „Apple“: brangsta „Xbox“, „Mac“ ir „iPad“

    DI lustų badas smogia „Microsoft“ ir „Apple“: brangsta „Xbox“, „Mac“ ir „iPad“

    Vartotojų elektronikos rinką drebina sparčiai brangstantys atminties ir saugyklos lustai: „Microsoft“ ir „Apple“ pranešė apie kainų kėlimą, kurį sieja su DI bumo paskatinta duomenų centrų plėtra. Bendrovės aiškina, kad lustų paklausa auga greičiau nei tiekimo grandinės spėja prisitaikyti, todėl komponentų kainos kyla ne mėnesiais, o ketvirčiais.

    „Microsoft“ paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos visame pasaulyje didins „Xbox“ konsolių kainas. Skirtingų modelių brangimas, priklausomai nuo rinkos ir komplektacijos, sieks apie 90–135 eurus, o kai kuriose konfigūracijose galutinė kaina gali priartėti prie aukščiausio segmento žymos.

    JAV rinkoje „Xbox Series S“ turėtų kainuoti apie 440 eurų, o „Series X“ kai kuriais atvejais gali siekti maždaug 705 eurus. Bendrovė kol kas nepateikė tikslių kainų Europos šalims, tačiau pabrėžė, kad sprendimas susijęs su saugyklos ir atminties komponentų brangimu.

    „Apple“ tuo pat metu pranešė apie reikšmingus „Mac“ ir „iPad“ kainų pokyčius, akcentuodama tą pačią priežastį: DI infrastruktūra iš rinkos išsiurbia atminties ir saugyklos lustus, kurie reikalingi ir įprastiems vartotojų įrenginiams. Gamintojas teigia ilgą laiką bandęs sušvelninti poveikį pirkėjams, tačiau pasiekė ribą, kai kainų korekcijos tapo neišvengiamos.

    „Spartus DI duomenų centrų augimas sukūrė precedento neturintį atminties ir saugyklos paklausos šuolį“, – teigiama „Apple“ pareiškime.

    Pagal paskelbtą informaciją, kai kurie „Mac“ ir „iPad“ modeliai brangs nuo maždaug 90 iki 265 eurų, priklausomai nuo konfigūracijos. Pavyzdžiui, įėjimo lygio nešiojamas kompiuteris gali pabrangti apie 90 eurų, o aukštesnės talpos „MacBook Pro“ kainos pokytis gali siekti iki maždaug 265 eurų.

    Rinkos analitikai neatmeta, kad vėliau šiais metais kainų korekcijos gali paliesti ir „iPhone“, ypač „Pro“ klasės modelius. Vertinama, jog ankstesni, santykinai nedideli kainų pakėlimai po 40–50 eurų gali tapti retenybe, jei komponentų infliacija išsilaikys.

    Ši tendencija nėra vien dviejų bendrovių istorija: didesnę įtampą jaučia visa vartotojų elektronikos ir žaidimų įrangos pramonė. Konsolių gamintojai pastaraisiais mėnesiais taip pat ėmėsi kainų korekcijų, nes brangsta ne tik procesoriai, bet ir atminties moduliai, saugyklos sprendimai bei kiti komponentai.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra tai, kad DI bumas keičia lustų rinkos prioritetus: gamintojai didesnę dalį pajėgumų nukreipia į serveriams skirtus sprendimus, o vartotojų įrenginiai tampa labiau pažeidžiami kainų svyravimams. Tai reiškia, kad pirkėjams gali tekti dažniau susidurti su brangesnėmis įrenginių konfigūracijomis, o nuolaidos gali tapti labiau epizodinės.

    „Microsoft“ taip pat primena, kad konsolės dažnai parduodamos su maža marža arba net nuostolingai, tikintis pajamas susigrąžinti per žaidimus ir prenumeratas. Todėl komponentų brangimas tokioje verslo logikoje ypač greitai atsispindi galutinėje įrenginio kainoje, o tai tiesiogiai paliečia žaidėjus.

  • Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškente pasibaigęs penktasis tarptautinis investicijų forumas baigėsi įspūdinga suma: pasirašyta 166 susitarimai, kurių bendra vertė siekia 37,6 mlrd. eurų. Organizatorių duomenimis, 139 iš jų įvardyti kaip nauji projektai, kurių vertė sudaro 27,7 mlrd. eurų.

    Tris dienas trukusiame renginyje užsiregistravo daugiau nei 10 000 dalyvių, o 3 802 delegatai atvyko iš užsienio, atstovaudami 102 valstybėms. Po pasirašymų svarbiausiu etapu tampa finansavimo užtikrinimas ir realus projektų įgyvendinimas.

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas forumo dalyviams pabrėžė, kad investicijos šaliai reiškia ne tik pinigų įplaukas. Jo teigimu, tikslas yra pritraukti technologijas, kompetencijas ir sukurti darbo vietas, kurios atitiktų sparčiai besikeičiančios ekonomikos poreikius.

    „Mums investicijos yra kur kas daugiau nei kapitalo šaltinis. Tai pažangių technologijų, žinių, naujų darbo vietų ir vystymosi katalizatorius“, – sakė Shavkatas Mirziyoyevas.

    Reformos tikrinamos rinkoje

    Renginyje kalbinti investuotojai akcentavo, kad kapitalo srautai priklausys nuo to, ar reformos bus nuoseklios ir ilgalaikės. Verslui svarbiausia ne pažadai, o praktika, kurią galima patikrinti per keletą metų.

    „Reformų darbotvarkei reikia įrodymų. Negalima visko pakeisti per naktį, žmonėms reikia matyti rezultatą. Tačiau dabar jau turime daug metų įrodymų“, – sakė Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett.

    Vienu iš signalų rinkoms tapo Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo UzNIF dvigubas įtraukimas į biržų sąrašus Londone ir Taškente. Skelbiama, kad pasiūlymas sulaukė daugiau kaip 2,44 mlrd. eurų paklausos, o pritraukta beveik 610 mln. eurų.

    UzNIF valdo 13 valstybinių įmonių akcijų paketus, o fondą valdo bendrovė „Franklin Templeton“. Bendrovės vadovas Centrinei Azijai Marius Dan teigė, kad šis žingsnis gali tapti platesnės vietinės kapitalo rinkos raidos pradžia.

    „Po penkerių metų sėdėsime čia ir žvelgdami atgal matysime visiškai kitokią kapitalo rinką“, – sakė Marius Dan.

    Kita investuotojams jautri tema yra kapitalo judėjimo laisvė ir galimybė išsiimti pelną. Uzbekistano valdžia teigia, kad nuo 2017 metų sumažino dalį mokesčių ir palengvino valiutos konvertavimą bei pelno pervedimą į užsienį.

    „Bet kuris investuotojas gali atvykti, investuoti ir per vieną dieną išsiimti pajamas iš šalies“, – sakė Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov.

    JAV ir Europos dėmesys bei geopolitika

    Forumas sutapo su aukšto lygio diplomatinių vizitų banga, įskaitant Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio ir Albanijos prezidento Bajramo Begaj vizitus. Taip pat dalyvavo regiono ir kaimyninių valstybių premjerai bei aukšti pareigūnai, o tai parodė platesnį geopolitinį renginio svorį.

    Šalia pagrindinio forumo vyko JAV ir Uzbekistano verslo susitikimai, kuriuose dalyvavo 193 amerikiečių bendrovių atstovai. Skelbiama, kad derybas su Uzbekistano valdžia taip pat surengė „Boeing“, „Visa“, „JPMorgan“, „Meta“, „Air Products“ ir „Franklin Templeton“.

    Darbotvarkėje šalia investicijų ir kapitalo rinkų reformos dominavo transporto ryšiai, energetika, prekyba ir regioninis bendradarbiavimas. Tai kryptys, kurios šiandien ypač svarbios įmonėms, ieškančioms alternatyvių tiekimo grandinių ir eksporto maršrutų.

    Koridoriai, energetika ir DI

    Centrinė Azija ilgą laiką buvo vertinama kaip nutolusi nuo pagrindinių rinkų, tačiau šį požiūrį keičia transporto projektai. Tarp dažniausiai minimų iniciatyvų įvardijamas Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelis, Vidurio koridorius per Kaspijos jūrą bei planuojamas Transafganistano maršrutas.

    Uzbekistanas taip pat sieja geresnį susisiekimą su turizmo plėtra ir didesnėmis keliautojų išlaidomis. Šalies turizmo komiteto pirmininkas Abdulaziz Akkulov teigė, kad tikslas yra didinti lankytojų išlaidas ir plėsti aukštesnės vertės turizmo pasiūlą.

    Energetikoje Uzbekistanas kelia tikslą didinti žaliosios energijos dalį iki 54 proc. elektros gamyboje ir pritraukti investicijas į tinklus, energijos kaupimą, DI ir duomenų centrus. Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai duomenų centrų plėtra vis dažniau siejama su patikimu elektros tiekimu ir konkurencingomis kainomis.

    DI temą forume akcentavo ir privataus sektoriaus atstovai. Duomenų centrų plėtros bendrovės „DataVolt“ vadovas Rajit Nanda pabrėžė, kad sėkmingam DI diegimui būtini trys dalykai: kapitalas, energija ir talentai.

    Šalis taip pat akcentuoja išteklių potencialą, skelbdama, kad mineralinių išteklių vertė vertinama 2,62 trln. eurų, tarp jų minimi auksas, varis, uranas ir kitos strategiškai svarbios žaliavos. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad vien ištekliai dar nereiškia automatinės gerovės be skaidrumo ir aiškių taisyklių.

    „Šalys turi šiuos išteklius paversti ilgalaike nauda“, – sakė Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Forumo pabaigoje taip pat pabrėžta, kad investuotojai įtraukiami į politinių sprendimų procesą per Užsienio investuotojų tarybą, kurioje, skelbiama, dalyvauja 85 bendrovės iš 19 šalių. Uzbekistano valdžia teigia, kad į reformų planą bus įtrauktos 120 naujų rekomendacijų, o pažanga bus reguliariai stebima ir raportuojama prezidentui.

  • Europos palūkanų normų šuolio prognozės blėsta: ką keičia pinganti nafta ir obligacijų kritimas

    Finansų rinkose vis dažniau persvarstomas scenarijus, kad Europoje ir JAV palūkanų normos artimiausiu metu sparčiai kils. Tam įtakos turi atslūgęs energijos kainų spaudimas, ypač pigusi nafta, mažinanti riziką, kad infliacija vėl įsisiūbuos.

    Investuotojų lūkesčiai paprastai greitai keičiasi, kai keičiasi žaliavų kainos, infliacijos rodikliai ir centrinių bankų komunikacija. Dėl to rinkose mažėja tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas imsis kelių agresyvių žingsnių iš eilės.

    Kas keičia ECB kryptį?

    Euro zonoje po naftos kainos kritimo dalis ekonomistų sumažino prognozes dėl palūkanų didinimo masto. Kai energija pinga, silpsta ir antrinės infliacijos bangos rizika, todėl monetarinės politikos griežtinimo poreikis tampa mažiau skubus.

    Rinkos vertinimu, vienas papildomas palūkanų normų didinimas rudenį atrodo realesnis nei keli žingsniai iš eilės. ECB atstovai akcentuoja, kad sprendimai priklausys nuo naujų duomenų, ekonomikos aktyvumo ir infliacijos dinamikos, o ne nuo iš anksto nustatyto grafiko.

    „Sprendimų tempą ir mastą lems duomenys, o energijos kainų šokai reikalauja labiau subalansuotos reakcijos“, – sakė ECB atstovė.

    Obligacijų pajamingumai traukiasi

    Mažėjant infliacijos ir palūkanų didinimo baimei, krinta ir obligacijų pajamingumai, o tai reiškia, kad jų kainos kyla. Toks judėjimas matomas ne tik JAV ar Vokietijoje, bet ir regiono rinkose, kur jautrumas lūkesčiams dėl palūkanų paprastai didesnis.

    Krentantis pajamingumas valstybei yra palankus signalas, nes naujų skolos emisijų metu galima skolintis geresnėmis sąlygomis. Ilgainiui tai gali prisidėti ir prie mažesnių finansavimo kaštų ekonomikoje, nors bankų paskolų kainose šis efektas pasirodo ne iš karto.

    Sveikatos sistemai reikia daugiau pinigų

    Kita ryški tema regione – augančios viešųjų paslaugų išlaidos, ypač sveikatos apsaugoje, kur didelę biudžeto dalį sudaro atlyginimai. Kai darbo užmokesčio fondas kyla greičiau nei sistemos pajamos, susidaro finansavimo spraga, kurią tenka dengti papildomomis įplaukomis arba skolinimusi.

    Vertinimai rodo, kad vien tik planuojamiems įsipareigojimams dėl atlyginimų indeksavimo gali prireikti maždaug 1 050 000 000 eurų papildomo finansavimo. Tai didina spaudimą biudžetui ir kelia klausimą, ar trūkumas bus dengiamos dotacijomis, ar didesne skola.

    DI bumas kelia kainas ir lūkesčius

    Pasaulinėse rinkose išlieka ir kita tendencija – didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą, ypač duomenų centrus ir pažangius lustus. Augantis poreikis atminties sprendimams stiprina tiekėjų derybinę galią ir gali kelti komponentų kainas visoje tiekimo grandinėje.

    Tai svarbu ne tik technologijų bendrovėms: brangesni komponentai ilgainiui gali atsispindėti ir galutinių įrenginių kainose. Tuo pačiu investuotojai vis dažniau vertina, ar DI plėtra bus finansuojama tvariai ir ar investicijos atsipirks ne tik tiekėjams, bet ir galutiniams paslaugų teikėjams.

    Apibendrinant, pinganti nafta ir nuslūgę infliacijos lūkesčiai verčia rinkas atsargiau vertinti spartaus palūkanų normų kilimo scenarijų. Tuo pat metu viešųjų finansų iššūkiai ir DI investicijų bumas išlieka faktoriais, galinčiais keisti prognozes bet kuriuo naujų duomenų etapu.

  • DI ir duomenų centrai Europoje gali kelti elektros kainas: tinklams teks nespėti su paklausa

    Europoje sparčiai augantis dirbtinio intelekto ir duomenų centrų sektorius didina elektros poreikį, o energetikos bendrovės perspėja: tai gali atsispindėti sąskaitose vartotojams. Didžiausia rizika siejama ne vien su papildomomis gamybos galiomis, bet ir su tinklų pralaidumu bei prijungimo terminais.

    Energetikos asociacija Eurelectric, vienijanti Europos elektros sektoriaus įmones, skelbia sieksianti iki 2026 metų pabaigos parengti bendras gaires, kaip derinti energetikos investicijas su DI ir duomenų centrų plėtra. Toks koordinavimas, pasak sektoriaus, reikalingas tam, kad nauji dideli vartotojai būtų prijungiami sparčiau ir nuspėjamiau.

    Paklausa auga greičiau nei tinklai

    Eurelectric vertinimu, iki 2030 metų duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą dalį augančio elektros poreikio Europoje. Asociacijos analizėje minimas scenarijų intervalas siekia nuo 149 iki 287 TWh per metus, o tai prilygsta didelės valstybės metiniam suvartojimui.

    Problema ta, kad tinklų projektai juda lėčiau nei duomenų centrų statybos. Europos šalyse prijungimo ar tinklo modernizavimo laukimas kai kur gali trukti 7–10 metų, kai patys duomenų centrai įprastai pastatomi per 18–24 mėnesius.

    Kainų rizika ir kas už tai mokės

    Dideli, stabiliai elektrą vartojantys objektai energetikai yra patrauklūs, nes didina investicijų į generaciją ir tinklus atsiperkamumą. Savivaldybėms tai dažnai reiškia ir didesnes įplaukas iš nekilnojamojo turto mokesčių bei naujas investicijas regione.

    Tačiau sektorius atkreipia dėmesį į kitą pusę: tinklų plėtra, naujos pastotės, prijungimo sprendimai ir sistemos patikimumo užtikrinimas kainuoja, o šios sąnaudos gali būti perkeltos į tarifus. Dėl to augant duomenų centrų koncentracijai tam tikruose regionuose gali didėti spaudimas galutinėms elektros kainoms.

    „Tai nėra nauja religija, tai verslo sprendimas“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas, aiškindamas, kodėl įmonės DI plėtrą vertina kaip naują paklausos variklį.

    Eurelectric pabrėžia, kad aiškios taisyklės, kas ir kokia apimtimi finansuoja prijungimą bei tinklo stiprinimą, tampa kritiškai svarbios. Priešingu atveju, vartotojų interesų apsauga gali reikalauti aktyvesnio reguliuotojų ir viešojo sektoriaus įsitraukimo.

    Ko tikisi Europa ir verslas

    Diskusijos dėl energetikos ir DI sąveikos stiprėja ir dėl Europos Komisijos iniciatyvų, orientuotų į technologinį konkurencingumą, debesijos infrastruktūrą bei DI. Nors politiniuose dokumentuose daug dėmesio skiriama DI pritaikymui pačiuose elektros tinkluose, verslas pasigenda lygiagrečiai apibrėžtų principų, kaip praktiškai planuoti duomenų centrų plėtrą kartu su energetika.

    Energetikos įmonės tikisi, kad suderintos rekomendacijos padės sudaryti „matomumo“ principą: duomenų centrų vystytojai anksčiau atskleis planuojamas apkrovas, o tinklų operatoriai ir gamintojai galės tiksliau planuoti investicijas. Tai, sektoriaus vertinimu, būtų viena realiausių priemonių sumažinti kainų šuolių riziką ir trumpinti prijungimo eiles.

  • Po jūra nuleistas „Microsoft“ duomenų centras stebina: ar taip bus sprendžiamos DI energijos bėdos?

    Po jūra nuleistas „Microsoft“ duomenų centras stebina: ar taip bus sprendžiamos DI energijos bėdos?

    Šiaurinėje Škotijos pakrantėje, netoli Orknio salų, prieš kelerius metus į jūrą buvo nuleistas sandarus plieninis cilindras, primenantis mažą povandeninį modulį. Viduje veikė įjungta kompiuterinė įranga, o pats įrenginys buvo paliktas jūros dugne ilgam laikui.

    Iš šalies tai galėjo atrodyti nelogiškai, tačiau eksperimentas turėjo aiškų tikslą: patikrinti, ar duomenų centrą įmanoma eksploatuoti be nuolatinės žmonių priežiūros ir su natūraliu aušinimu. Tokia idėja šiandien vėl atsidūrė dėmesio centre dėl sparčiai augančių DI skaičiavimo poreikių.

    Kodėl pasirinkta būtent Orknio zona

    Vieta buvo parinkta ne atsitiktinai: Orknio apylinkių vandenys laikomi vienais atšiauriausių Europoje, o stiprios srovės ir audros leidžia iškart testuoti atsparumą ekstremalioms sąlygoms. Kartu tai regionas, kuriame plačiai naudojama atsinaujinanti energija, ypač vėjo ir jūrinių technologijų potencialas.

    Toks derinys svarbus duomenų centrams, nes didžiausios sąnaudos dažnai tenka ne tik pačiam skaičiavimui, bet ir aušinimui. Augant debesijos paslaugoms ir DI modelių treniravimui, elektros poreikis didėja, o šilumos valdymas tampa vienu brangiausių infrastruktūros elementų.

    Sandari kapsulė su azotu

    Prieš nardinant modulį, iš cilindro buvo pašalintas įprastas oras ir jis pripildytas sauso azoto. Tokiu būdu sumažinama korozijos rizika, nes nėra deguonies ir drėgmės, o uždaras tūris apsaugo elektroniką nuo aplinkos poveikio.

    Cilindras buvo nuleistas maždaug 36 metrų gylyje ir paliktas veikti be įprastos priežiūros. Skirtingai nei sausumoje įrengtuose duomenų centruose, čia nebuvo nuolatinių technikų, detalių keitimo ar įprastų kasdienės eksploatacijos procedūrų.

    Rezultatai ir kodėl tai svarbu DI

    Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo „Microsoft“ bandymas, žinomas kaip Project Natick, kuriame naudoti 864 serveriai. Pakėlus modulį ir atidarius jį po ilgo veikimo periodo, bendrovė skelbė, kad gedimų rodikliai buvo gerokai mažesni nei analogiškoje sausumos aplinkoje, o viena iš priežasčių siejama su uždara, stabiliomis sąlygomis pasižyminčia terpe.

    Eksperimentas aktualus ir dėl aušinimo: jūra gali veikti kaip natūralus šilumos „radiatorius“, o tai teoriškai mažina poreikį naudoti gėlą vandenį ir energiją aušinimo sistemoms. DI plėtra, ypač didelių modelių treniravimas ir realaus laiko užklausų aptarnavimas, didina spaudimą energetikai, todėl bet kokie efektyvesni aušinimo sprendimai tampa strategiškai svarbūs.

    Vis dėlto povandeniniai duomenų centrai nėra greitas atsakymas visai industrijai: išlieka prieigos, remonto, logistikos, jūrinės infrastruktūros ir poveikio aplinkai klausimai. Tačiau pati kryptis rodo, kad ateityje dalis skaičiavimo infrastruktūros gali persikelti arčiau pakrančių ir būti jungiama su jūriniais vėjo parkais, kur energijos gamyba ir aušinimas būtų sprendžiami vienoje vietoje.

  • „OpenAI“: su Kinija siejama kampanija taikėsi į JAV nuomonę apie DI ir duomenų centrų plėtrą

    „OpenAI“ pranešė identifikavusi su Kinija siejamą internetinės įtakos operaciją, kuria, bendrovės vertinimu, siekta paveikti JAV visuomenės požiūrį į dirbtinį intelektą ir su juo susijusią infrastruktūrą. Pasak tyrėjų, kampanija buvo nukreipta į diskusijas Vašingtone dėl duomenų centrų plėtros ir federalinės technologijų politikos.

    „OpenAI“ teigia, kad dalis kampanijos dalyvių naudojo „ChatGPT“, kad greičiau kurtų įrašus socialiniams tinklams, komentarus ir vizualinį turinį. Tyrime minimos dvi vartotojų grupės, kurios, tikėtina, veikė iš Kinijos, o jų generuotas turinys buvo platinamas paskyromis, apsimetančiomis amerikiečiais.

    Kaip, anot „OpenAI“, veikė schema

    Pasak bendrovės, viena naratyvų linija siejo duomenų centrų plėtrą su didesnėmis elektros sąnaudomis JAV namų ūkiams ir bandė sustiprinti vietos bendruomenėse jau kylančias abejones. Kita kryptis kritikavo JAV tarifų politiką, ją vaizduodama kaip bandymą dominuoti technologinėje konkurencijoje.

    „OpenAI“ nurodė, kad aptiktos paskyros ir susiję veiklos pėdsakai buvo užblokuoti, kai tik tyrėjai susiejo juos su koordinuotu elgesiu. Bendrovė pabrėžė, kad DI įrankiai tokiose operacijose dažniausiai naudojami ne idėjoms sukurti, o apimčiai didinti ir turiniui pritaikyti skirtingoms auditorijoms.

    „Nei viena kampanija, atrodo, nesulaukė daug tikro, organiško įsitraukimo“, – sakė „OpenAI“ žvalgybos ir tyrimų pagrindinis tyrėjas Benas Nimmo.

    Kodėl duomenų centrai tapo politiniu taikiniu

    Duomenų centrai JAV pastaraisiais metais tapo vienu karščiausių klausimų vietos politikoje: gyventojai ir savivaldybės kelia klausimus dėl elektros tinklų apkrovos, vandens naudojimo, triukšmo, žemės paskirties ir poveikio aplinkai. Dalis valstijų ir miestų svarsto ribojimus ar laikinuosius moratoriumus, kol bus aiškesnės taisyklės ir poveikio vertinimai.

    DI plėtrai reikalinga infrastruktūra yra ypač imli energijai, todėl ginčas persikelia į nacionalinį lygmenį: kaip suderinti technologinę konkurenciją, energetinį saugumą ir vietos bendruomenių interesus. Šiame kontekste, anot „OpenAI“, informacinės operacijos gali bandyti išnaudoti tikras, visuomenėje jau egzistuojančias įtampas.

    Politinis fonas ir reakcijos

    „OpenAI“ tyrimas paskelbtas tuo metu, kai dalis Respublikonų politikų viešai ragina tirti galimą Kinijos vaidmenį kurstant nepritarimą DI duomenų centrams. Tuo pat metu JAV institucijos diskutuoja, ar reikalingi vieningi nacionaliniai aplinkosaugos reikalavimai, ar daugiau sprendimų turėtų likti valstijoms ir savivaldybėms.

    Kinijos ambasados atstovai, kaip nurodoma publikacijoje, į prašymą pakomentuoti operatyviai neatsakė. „OpenAI“ akcentuoja, kad didžiausia šio atvejo reikšmė yra ne pasiektas poveikis, o tai, kokius naratyvus ir auditorijas bando testuoti užsienio įtakos operatoriai.

  • DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    Vanduo tampa nauju galvos skausmu

    Dirbtinis intelektas vis dažniau siejamas ne tik su elektros sąnaudomis, bet ir su vandeniu, kurio reikia duomenų centrų aušinimui. Jungtinių Tautų sistemoje parengtose analizėse įspėjama, kad iki 2030 metų DI infrastruktūros vandens poreikis gali sparčiai augti.

    Didžiausia problema ta, kad vanduo dažnai naudojamas ten, kur jis ir taip yra ribotas išteklius, o konkurencija dėl jo didėja. Duomenų centrai vandenį naudoja tiek tiesiogiai aušinimui, tiek netiesiogiai, kai elektra gaminama vandens intensyviuose procesuose.

    Kiek vandens gali prireikti?

    JT dokumentuose minimos prognozės rodo didžiulį mastą: iki 2030 metų duomenų centrai, aptarnaujantys DI, vien aušinimui gali pareikalauti apie 9,3 trilijono litrų vandens. Tai yra 9,3 kubinio kilometro vandens kiekis, prilygstantis didelio ežero tūriui.

    Tokie skaičiai išryškina, kad kalbant apie DI poveikį aplinkai vien tik elektros kilmės pakeisti nepakanka. Net jei energijos dalis bus vis žalesnė, vandens vartojimo klausimas savaime niekur nedings.

    Kodėl efektyvumas gali nepadėti?

    Ataskaitose akcentuojamas Jevonso paradoksas: kai technologija tampa efektyvesnė ir pigesnė, bendras jos naudojimas išauga taip, kad bendros sąnaudos gali net padidėti. DI atveju tai reiškia, kad taupesni modeliai nebūtinai sumažins bendrą energijos ir vandens paklausą.

    Kuo paprasčiau ir pigiau bus diegti DI sprendimus, tuo daugiau įmonių ir institucijų juos naudos. Dėl to bendras užklausų, mokymų, vaizdo generavimo ar paieškos apdorojimo kiekis gali šoktelėti greičiau nei gerėja efektyvumas.

    Kas dar kelia nerimą?

    JT analizėse atkreipiamas dėmesys ir į infrastruktūros koncentraciją: didelė dalis pasaulinės skaičiavimo galios sutelkta nedaugelyje šalių. Tai reiškia, kad poveikis vietos vandens ištekliams ir elektros tinklams gali būti netolygus, o naudos ir kaštų pasidalijimas kelia politinių klausimų.

    Energetikos aspektas taip pat išlieka svarbus: prognozuojama, kad iki 2030 metų DI ir su juo susiję duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą pasaulio elektros suvartojimo dalį. Kartu didėja spaudimas tinklams, atsiranda poreikis naujiems pajėgumams ir aušinimo sprendimams.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Praktiškai tai gali reikšti griežtesnius duomenų centrų reguliavimo reikalavimus, didesnį skaidrumą dėl vandens naudojimo ir naujas investicijas į aušinimą. Vis dažniau minimi sprendimai apima uždarus vandens ciklus, perėjimą prie mažiau vandens reikalaujančių technologijų ir geresnį darbo krūvio planavimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vertinant DI plėtrą būtina žiūrėti į visą grandinę: nuo modelių mokymo ir naudojimo iki elektros šaltinių bei vietos vandens balanso. Kitu atveju pigesnės DI paslaugos gali tapti nematoma našta regionams, kuriuose vandens trūkumas jau dabar tampa kasdienybe.