Tag: Duomenų centrai

  • Ukrainos dronai trečią kartą smogė „Yandex“ duomenų centrui: Rusijoje sutriko paslaugos

    Smūgis duomenų centrui Vladimiro srityje

    Ukrainos dronai dar kartą atakavo Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą, skelbia Ukrainos žiniasklaida, remdamasi Rusijos šaltiniais. Šį kartą taikiniu tapo „Yandex“ infrastruktūra Vladimiro srityje, į rytus nuo Maskvos.

    Pranešimuose teigiama, kad po naktinio išpuolio objektas laikinai sustabdė veiklą. Tai, pasak šaltinių, turėjo tiesioginį poveikį daliai „Yandex“ ekosistemos paslaugų, kuriomis kasdien naudojasi milijonai vartotojų Rusijoje.

    Kokios „Yandex“ paslaugos sutriko?

    Rusijos „Telegram“ kanalai ir vietos gyventojų pranešimai naktį fiksavo sprogimus ir siejo juos su duomenų centro ataka. Netrukus pasirodė informacija apie sutrikimus populiariose platformose, kurios priklauso „Yandex“.

    Skelbta, kad vartotojai susidūrė su trikdžiais balso asistento „Alisa“, „Yandex Music“, vaizdo skambučių paslaugos „Telemost“ ir išmaniųjų namų sprendimų veikime. Tokiais atvejais dažniausiai sutrinka prisijungimas, turinio perdavimas ir dalies funkcijų pasiekiamumas.

    Trečias išpuolis per kelias dienas

    Šis smūgis būtų trečias per trumpą laiką: anksčiau dronai atakavo „Yandex“ duomenų centrus Kalugos srityje ir Riazanės srities Sasove. Visi šie regionai yra palyginti netoli Maskvos, todėl incidentai sulaukia didelio informacinio dėmesio.

    Duomenų centrai yra kritiškai svarbi infrastruktūra, nes nuo jų priklauso paieškos, žemėlapių, muzikos, debesijos ir kitų skaitmeninių paslaugų veikimas. Net laikini sutrikimai gali paveikti tiek vartotojus, tiek verslo klientus, kurie naudoja debesijos sprendimus.

    Atakos prieš ryšio infrastruktūrą tęsiasi abipus

    Ukrainos šaltiniai taip pat primena, kad Rusija yra atakavusi Ukrainos ryšio ir duomenų centrų infrastruktūrą, siekdama trikdyti komunikaciją ir paslaugų teikimą. Tokie smūgiai paprastai turi ne tik techninį, bet ir psichologinį bei ekonominį poveikį.

    Karo kontekste atakos prieš infrastruktūrą vis dažniau apima ne vien energetiką ar transportą, bet ir skaitmeninę grandį. Duomenų centrai tampa strategiškai reikšmingais taikiniais, nes jie palaiko ryšį, valstybinių ir privačių paslaugų veikimą bei informacijos srautus.

  • Duomenų centrai auga sparčiai: energetikai atsiveria nauja rinka, bet DI diegimą stabdo kliūtys

    Skaitmenizacija keičia energetikos kasdienybę

    Duomenų centrų plėtra Europoje ir regione spartėja, o kartu auga ir elektros poreikis. Energetikos įmonės vis dažniau kalba ne tik apie būtinybę stiprinti tinklus, bet ir apie galimybę iš skaitmenizacijos uždirbti daugiau nei iki šiol.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausia greito efekto erdvė slypi ne naujose linijose, o geresniame esamo tinklo valdyme. Tam pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys tiksliau planuoti pralaidumus, mažinti nuostolius ir greičiau aptikti gedimus.

    Esamas tinklas turi daugiau potencialo

    Diskusijose apie tinklų plėtrą vis dažniau akcentuojamas praktinis barjeras: dideli infrastruktūros projektai brangsta, o rangos pajėgumai ir reali statybų sparta tampa ribojančiu veiksniu. Dėl to pigiausiu sprendimu laikomas išmanesnis pralaidumų ir apkrovų valdymas.

    Energetikos bendrovės jau diegia skaitmenines paslaugas klientams, pavyzdžiui, elektroninius prašymus ir automatizuotus procesus. Tikslas aiškus: sutrumpinti aptarnavimo laiką, sumažinti žmogiškų klaidų riziką ir išlaisvinti specialistų laiką sudėtingesnėms užduotims.

    Kitas akcentas yra prognozavimo modeliai, padedantys numatyti avarijas ir planuoti remonto darbus. Praktikoje tai reiškia mažiau netikėtų atjungimų ir tikslesnį resursų paskirstymą, ypač kai tinkluose daugėja nepastovių atsinaujinančių išteklių.

    Dinaminiai tarifai dar neatskleidė potencialo

    Nors dinaminiai elektros tarifai turėtų skatinti vartotojus perkelti suvartojimą į pigesnes valandas, rinkoje jie vis dar naudojami palyginti retai. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turi informacijos trūkumas, įpročiai ir tai, kaip suformuotos vartotojams suprantamos pasiūlos.

    „Turime apie 20 mln. vartotojų arba elektros energijos paėmimo taškų, o sutarčių su dinaminiais tarifais yra tik apie 40 tūkst. Tai labai nedaug visos rinkos mastu“, – sakė Tomasz Kurdelski.

    Pasak rinkos dalyvių, proveržiui reikalingas aiškesnis vartotojų švietimas, patogios skaitmeninės priemonės ir technologijos, leidžiančios perkelti vartojimą. Čia svarbų vaidmenį gali atlikti energijos kaupikliai, išmanus namų valdymas ir tikslesnės tinklo balansavimo paslaugos.

    DI diegimui reikia aiškaus tikslo

    Energetikos bendrovės vis aktyviau testuoja DI, tačiau nuo bandomųjų projektų iki plataus masto diegimo pereina nedaugelis. Pagrindinė išvada, kuri kartojama skirtingose organizacijose, yra paprasta: DI turi spręsti konkretų, pamatuojamą verslo ar tinklo valdymo uždavinį.

    „Ne visi bandomieji projektai turi pasisekti. Tai inovatyvi technologija, todėl turime suteikti sau teisę į nesėkmę, kartu kontroliuodami kaštus“, – sakė Beata Mycer.

    Energetikoje papildomą svorį turi rizikos valdymas, nes klaidos gali turėti realių pasekmių infrastruktūrai ir tiekimo patikimumui. Dėl to vis dažniau akcentuojamas principas, kad algoritmas gali siūlyti scenarijus ir jų pasekmes, tačiau galutinė atsakomybė lieka žmogui.

    „Žingsnis po žingsnio turime nustatyti, kur automatizacija ir sprendimų perdavimas mašinoms yra įmanomas, o kur ne. Mūsų tikslas nėra atiduoti joms visų sprendimų“, – sakė Agata Dorożalska.

    Duomenys tampa verte tik sujungti

    Vienas dažniausių iššūkių, apie kurį kalba energetikos įmonės, yra duomenų fragmentacija. Išmaniųjų skaitiklių informacija pati savaime ne visuomet sukuria pakankamą vertę, kol ji nesujungiama su tinklo būkle, turto valdymu, klientų aptarnavimo duomenimis ir aiškiomis duomenų apibrėžtimis.

    Praktinis tikslas yra vienodas duomenų supratimas visoje organizacijoje, aiškios atsakomybės ir galimybė tuos pačius duomenis naudoti keliuose procesuose, jų nedubliuojant. Tai ypač aktualu diegiant DI, kai modelių kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų tvarkos ir procesų disciplinos.

    Duomenų centrai gali tapti nauju verslu

    Augant duomenų centrų skaičiui, energetikos įmonės mato dvi puses: viena vertus, tai didesnis poreikis tinklams ir generacijai, kita vertus, nauja galimybė kurti paslaugas, susijusias su skaičiavimo pajėgumais. Diskusijose keliama idėja, kad energetikos grupės galėtų tapti duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros investuotojomis.

    „Kodėl tokios įmonės kaip Tauron ar PGE negalėtų tapti investuotojomis į DI gigafabrikus ir parduoti skaičiavimo pajėgumus verslui, kartu naudodamos juos savo reikmėms?“ – sakė Mikołaj Budzanowski.

    Tokiai krypčiai būtina strateginė valstybės ir rinkos diskusija: kiek duomenų centrų šalis nori pritraukti, kaip tam paruošti elektros sistemą ir kokią ekonominę grąžą tai gali sukurti. Kartu tai kelia ir praktinius klausimus dėl prisijungimo sąlygų, tinklo plėtros terminų, rezervų bei vartojimo šuolių valdymo.

    Debesija ir kibernetinis saugumas

    Skaitmenizacija neišvengiamai didina ir kibernetines rizikas, todėl energetikos sektoriuje pabrėžiama tiekimo grandinės atsakomybė. Praktikoje tai reiškia, kad saugumas apima ne tik pačią energetikos įmonę, bet ir jos tiekėjus, partnerius, naudojamas platformas bei duomenų centrus.

    Rinkos dalyviai dažnai pasisako už debesijos naudojimą ten, kur tai pagrįsta, pavyzdžiui, testavimams ir simuliacijoms, tačiau kritinių sistemų atveju reikalaujama griežtesnės kontrolės. Akcentuojama ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo rizika bei duomenų laikymo vietos svarba.

  • Ukrainos dronai smogė „Yandex“ duomenų centrams: sutriko paslaugos, nerimas dėl DI superkompiuterių

    Ukrainos dronai smogė „Yandex“ duomenų centrams: sutriko paslaugos, nerimas dėl DI superkompiuterių

    Rusijoje po dronų smūgių sutriko „Yandex“ duomenų centrų veikla: pranešama apie incidentą Riazanės srityje esančiame Sasove ir dar vieną ataką Kalugos srityje, pietvakariuose nuo Maskvos. Dėl to daliai klientų laikinai galėjo strigti debesijos paslaugos ir su jomis susiję verslo procesai.

    Pirmieji sutrikimus pajuto įmonių vartotojai, kurie naudoja „Yandex Cloud“ infrastruktūrą ir susietas paslaugas. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia el. paštas, failų saugyklos, dokumentų bendradarbiavimo įrankiai ir įvairios verslo integracijos.

    Rusijos žiniasklaida skelbė, kad trikdžiai fiksuoti ir kai kurių kitų platformų veikloje, įskaitant e. prekybos ir finansų sektoriaus paslaugas, taip pat dalį valstybinių ar regioninių interneto sistemų. Vis dėlto „Yandex“ teigė, kad pagrindinės vartotojams skirtos paslaugos veikė be esminių sutrikimų.

    Kas galėjo atsidurti pavojuje?

    Daugiausia klausimų kelia tai, kad Sasovo aikštelėje, kaip skelbta anksčiau, buvo įrengti „Yandex“ superkompiuteriai, naudojami neuroninių tinklų treniravimui ir DI sprendimų vystymui, įskaitant kalbos modelį „YandexGPT“. Tarp minimų sistemų yra „Lapunov“ ir „Chervonenkis“.

    „Chervonenkis“ anksčiau buvo minimas tarp galingiausių pasaulio superkompiuterių, tačiau vėliau jo pozicijos silpnėjo, o modernizavimą apsunkino technologinių komponentų tiekimo ir infrastruktūros atnaujinimo ribojimai. Tokiose sistemose net ir dalinis infrastruktūros pažeidimas gali reikšti ilgesnį atstatymo laiką, nes būtina atkurti ne tik įrangą, bet ir duomenų centrų inžinerinius sprendimus.

    „Yandex“ neatskleidė, ar superkompiuteriai buvo fiziškai apgadinti, taip pat nepateikė detalios žalos vertinimo. Dėl to kol kas neįmanoma tiksliai pasakyti, ar incidentai turės ilgalaikį poveikį bendrovės DI projektų vystymo tempui.

    Antras smūgis ir paslaugų rizika

    Apie antrą ataką Kalugos srityje „Yandex“ informavo nurodydama, kad keli duomenų centro moduliai buvo visiškai išjungti. Bendrovė teigė, jog sužeistų nėra, tačiau perspėjo, kad dalis paslaugų tam tikrą laiką gali veikti nestabiliai.

    Tokie incidentai ypač jautrūs debesijos rinkai, nes net trumpalaikiai trikdžiai gali paveikti klientų svetaines, mokėjimų apdorojimą, logistikos sistemas ar dokumentų valdymą. Įmonės paprastai siekia atsparumo per geografinį dubliavimą, tačiau reali apsauga priklauso nuo architektūros, atsarginių kopijų ir automatinio perjungimo į kitus regionus.

    Karo kontekstas ir infrastruktūros taikiniai

    Ukraina oficialiai neprisiėmė atsakomybės dėl atakų „Yandex“ objektams, tačiau jos vyksta platesniame abipusių smūgių infrastruktūrai kontekste. Pastaraisiais metais taikiniais vis dažniau tampa energetikos, telekomunikacijų ir duomenų apdorojimo objektai, kurie yra kritiškai svarbūs tiek ekonomikai, tiek karo logistikai.

    Pranešimuose apie tą pačią naktį vykusius dronų smūgius minimi incidentai ir kituose Rusijos regionuose, įskaitant gaisrus pramonės objektuose bei nukentėjusius civilius. Nepriklausomas šių detalių patvirtinimas dažnai būna ribotas, o informacija kinta, todėl situacija vertintina kaip dinamiška.

    Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus, ar „Yandex“ pavyks stabilizuoti paslaugas ir ar bus paskelbta daugiau techninės informacijos apie paveiktą infrastruktūrą. Debesijos paslaugų patikimumas ir DI skaičiavimo pajėgumai tampa vis svarbesniu konkurencingumo veiksniu, todėl tokio masto incidentai gali turėti ir verslo, ir technologinių pasekmių.

  • „Samsung“ pelnas šovė 783 proc.: DI lustų bumas kelia ir TSMC, skaičiai pribloškia

    „Samsung“ pelnas šovė 783 proc.: DI lustų bumas kelia ir TSMC, skaičiai pribloškia

    „Samsung Electronics“ paskelbė preliminarius 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, kurie atkreipė viso puslaidininkių sektoriaus dėmesį. Bendrovė nurodė, kad veiklos pelnas per metus išaugo 782,5 proc. ir pasiekė apie 71,5 mlrd. eurų.

    Tokia dinamika siejama su DI infrastruktūros bumu, kai duomenų centrai sparčiai didina investicijas į skaičiavimo galią. Ši paklausa ypač stipriai veikia atminties lustų segmentą, kuriame „Samsung“ yra viena didžiausių pasaulio žaidėjų.

    Kas tempia pelną į viršų

    Bendrovės duomenimis, ketvirčio pajamos sudarė apie 129,9 mlrd. eurų, o veiklos marža artėjo prie 55 proc. „Samsung“ šįkart nepateikė suskaidymo pagal padalinius, išsamesnius skaičius žada paskelbti spalio 29 dieną.

    Rinka pagrindinę priežastį mato didėjančioje didelės spartos atminties HBM paklausoje. HBM lustai naudojami kartu su DI spartintuvais, nes leidžia itin sparčiai tiekti duomenis skaičiavimo procesoriams, o tai tiesiogiai didina DI modelių mokymo ir veikimo našumą.

    Be HBM, kainas aukštyn stumia ir įtempta DRAM bei NAND pasiūla, kuri laiką po ankstesnio nuosmukio normalizuojama atsargiai. Dėl to atminties rinkoje susidaro situacija, kai paklausa auga greičiau nei gamybos pajėgumai.

    Investuotojai klausia: kiek tai tęsis?

    Nors rezultatai įspūdingi, „Samsung“ akcijos po prekybos Seule sesijos pigo, investuotojams fiksuojant pelnus. Rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar atminties kainų ir DI duomenų centrų investicijų ciklas išliks toks pat intensyvus ir 2027 metais.

    Analitikų vertinimu, svarbiausias rizikos veiksnys yra galimas didžiųjų debesijos tiekėjų investicijų tempo sulėtėjimas, jei DI paslaugų monetizacija neatitiktų išlaidų augimo. Kita rizika yra pasiūlos šuolis, jeigu keli gamintojai vienu metu reikšmingai padidintų HBM ir kitų atminties produktų gamybą.

    TSMC taip pat fiksuoja rekordus

    Tuo metu „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ pranešė apie rekordinį ketvirtį pagal pajamas, kurias pakėlė pažangiausių lustų gamybos paklausa. Bendrovė skelbė, kad 2026 metų rugsėjo pajamos per metus ūgtelėjo 54,6 proc. ir siekė apie 14 mlrd. eurų.

    Iš mėnesinių rodiklių apskaičiuota, kad trečiojo ketvirčio pajamos pasiekė apie 41,8 mlrd. eurų, tai yra maždaug 51 proc. daugiau nei prieš metus. „TSMC“ yra pagrindinis pažangiausių gamybos technologijų tiekėjas daugeliui klientų, tarp jų ir „Nvidia“ bei „Apple“.

    Artimiausios savaitės rinkai bus svarbios dėl prognozių ir paklausos vertinimų: „TSMC“ pilnus ketvirčio rezultatus ir gaires turi pateikti spalio 15 dieną. „Samsung“ išsamią ataskaitą skelbs spalio 29 dieną, o papildomų signalų apie DI lustų ciklo tvarumą investuotojai lauks ir iš „Nvidia“ rezultatų.

  • Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietijos vyriausybė pakėlė šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,3 proc., kai pavasarį buvo numatyta 0,5 proc. Pasak ekonomikos ministerijos, didžiausia Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei manyta, nepaisant energetikos šoko ir geopolitinės įtampos.

    Atnaujintos prognozės sumažina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kurį oponentai kritikuoja dėl pernelyg lėto ekonomikos gaivinimo. Pastaruosius kelerius metus Vokietija balansavo ties stagnacijos riba, o verslas skundėsi brangia energija, silpnesne išorės paklausa ir didėjančia konkurencija.

    „Vokietijos ekonomika pasirodė tvirtesnė, nei buvo prognozuota pavasarį“, – sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

    Kas pakeitė prognozę?

    Pagrindiniu teigiamo poslinkio veiksniu įvardijamas užsienio prekybos atsigavimas. Vyriausybė tikisi, kad eksportas šiemet augs 3,7 proc. ir taip atsvers 2025 metais fiksuotą 0,9 proc. kritimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad po Irano karo pradžios dalis užsienio pirkėjų skubėjo kaupti atsargas, todėl išaugo paklausa vokiškoms prekėms, tarp jų plienui, trąšoms ir aliuminiui. Toks išankstinis užsakymų bumas trumpuoju laikotarpiu gali didinti gamybą, nors vėliau dažnai seka užsakymų normalizacija.

    DI bumas ir pramonės užsakymai

    Vyriausybė prognozėse akcentuoja ir pasaulinę investicijų bangą į dirbtinį intelektą, ypač duomenų centrų plėtrą. Ši tendencija, pasak ministerijos, didina paklausą Vokietijoje gaminamai aukštos pridėtinės vertės įrangai, pavyzdžiui, lazeriams, puslaidininkių gamybos technikai bei aušinimo sistemoms.

    Duomenų centrų plėtra Europoje siejama ir su energetikos bei tinklų pajėgumų klausimais, nes DI sprendimai didina elektros poreikį. Dėl to pramonės atsigavimas Vokietijoje vis labiau priklauso nuo stabilios energijos tiekimo kainos, investicijų į tinklus ir greitesnių leidimų išdavimo.

    Infliacijos rizika ir vangus vartojimas

    Nors eksporto perspektyvos gerėja, vyriausybė perspėja, kad namų ūkių vartojimas išliks silpnas, nes brangesnė energija kelia vartotojų kainas. Skelbiama, kad rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė 3,3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per beveik trejus metus.

    Ministerija tikisi, kad infliacija šiemet vidutiniškai sieks 2,7 proc., o 2027 metais gali didėti iki 3,0 proc. Tuo metu realus namų ūkių išlaidų augimas, įvertinus infliaciją, prognozuojamas itin nuosaikus: atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 proc.

    Vokietijos valdžia, reaguodama į pabrangusius degalus, yra paskelbusi laikiną degalų akcizo sumažinimą. Tačiau ekonomistai paprastai pažymi, kad tokios priemonės labiau amortizuoja trumpalaikį šoką, o ilgalaikį augimą lemia investicijos, produktyvumas ir verslo aplinka.

    Žvilgsnis į 2027 ir 2028 metus

    Ekonomikos ministerija taip pat pakėlė 2027 metų augimo prognozę iki 1,1 proc., kai anksčiau buvo numatyta 0,9 proc. Teigiama, kad ateinančiais metais augimą turėtų palaikyti didesnės viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Kartu prognozuojama, kad 2028 metais augimas lėtės iki 0,6 proc. Tai rodo, kad net ir atsigaunant eksportui, Vokietijai išlieka struktūriniai iššūkiai: energijos kaina, demografinis spaudimas darbo rinkai, pramonės konkurencingumas ir globalios prekybos taisyklių nepastovumas.

    Oficiali 2026 metų augimo prognozė, pasak ministerijos, iš esmės sutampa su didžiųjų Vokietijos ekonominių institutų vertinimais. Rinkoms svarbiausia, ar eksporto pagyvėjimą papildys tvaresnis vidaus vartojimas ir investicijos, nes būtent tai lemtų stabilesnę ekonomikos plėtrą.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: dėl neteisėto miško kirtimo įsikišo agentūra

    Suomijoje aplinkosaugos priežiūrą vykdanti valstybinė institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų statybų parengiamuosius darbus. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad planuojamai investicijai ruošiant teritoriją buvo neteisėtai iškirsti dideli miško plotai.

    Projektai numatyti šiaurės vakarų Suomijoje, Muhoso ir Kajanio apylinkėse. Bendra dviejų duomenų centrų investicijų vertė viešai vertinama maždaug 13 milijardų eurų, o būtent dėl masto šie planai sulaukė ir didesnio visuomenės dėmesio.

    Įtarimai dėl neteisėto kirtimo

    Suomijos institucijos nurodė stabdyti darbus, kurie gali reikšmingai pakeisti aplinką, kol bus įvertintos aplinkybės ir laikomasi reikalaujamų procedūrų. Skunde akcentuojama, kad ruošiant sklypus galėjo būti savavališkai iškirsta apie 300 hektarų miško.

    „Google nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, dėl to kilo vietos gyventojų protestas“, – teigiama institucijos pranešime.

    Vietos žiniasklaidoje ir pranešimuose taip pat minima, kad dalį parengiamųjų darbų galėjo atlikti vietos rangovas, veikiantis „Google“ vardu. Tokiose situacijose institucijos paprastai vertina ne tik patį kirtimo faktą, bet ir tai, ar buvo gauti leidimai, atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi savivaldybių bei regioninių planavimo taisyklių.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, leidžiančio pigiau vėsinti įrangą, ir dėl santykinai stabilaus elektros tiekimo. Šalyje svarbų vaidmenį energetikos balanse atlieka branduolinė energetika, o dalį gamybos užtikrina ir vėjo jėgainės, todėl technologijų įmonės čia ieško sąlygų ilgalaikiams projektams.

    Vis dėlto dideli duomenų centrai yra itin imlūs elektrai, o tai kelia papildomą spaudimą elektros tinklams ir generacijos pajėgumams. Suomijoje viešojoje erdvėje vis garsiau diskutuojama, ar spartus duomenų centrų augimas nepadidins elektros kainų vartotojams ir ar valstybė turi pakankamai aiškų planą, kaip bus plečiama perdavimo infrastruktūra.

    Visuomenės nerimas: elektra ir nauda regionams

    Duomenų centrų plėtra dažnai pristatoma kaip investicijos į skaitmeninę ekonomiką, tačiau kritikai pabrėžia, kad tokie objektai sukuria palyginti nedaug nuolatinių darbo vietų, palyginti su sunaudojamais energijos ištekliais. Dėl to daliai visuomenės svarbiausias klausimas tampa, kokią realią grąžą gauna regionai ir ar projektai neturi neproporcingos kainos aplinkai.

    Skelbiama, kad Suomijoje buvo inicijuota pilietinė kampanija, raginanti riboti duomenų centrų plėtrą, o po iniciatyva pasirašė apie 84 000 žmonių. Dokumentai perduoti parlamentui, kuriame artimiausiu metu gali prasidėti platesnė vieša diskusija apie tolesnę su DI susijusių verslų plėtrą ir jų reguliavimą.

    Ši situacija rodo, kad Europos šalyse griežtėja požiūris į didelio masto skaitmeninės infrastruktūros projektus: greta investicijų ir inovacijų vis dažniau keliami aiškūs reikalavimai dėl aplinkosaugos, energetikos sistemos pajėgumų ir naudos vietos bendruomenėms. „Google“ atvejis Suomijoje gali tapti precedentu, kaip praktikoje bus derinami ekonominiai interesai ir gamtos apsauga.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: įtariamas neteisėtas 300 ha miško kirtimas

    Suomijos aplinkosaugos priežiūros institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų parengiamuosius darbus šalies šiaurės vakaruose. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad investicijai ruošiant teritoriją galėjo būti neteisėtai iškirstas didelis miško plotas.

    Projektai planuojami Muhoso ir Kajaanio apylinkėse, o bendra investicijų vertė, viešai minima Suomijoje, siekia apie 13 mlrd. eurų. Institucija pabrėžia, kad sustabdymas taikomas visiems veiksmams, galintiems reikšmingai pakeisti gamtinę aplinką, kol bus įvertintas darbų teisėtumas.

    „Google“ nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, todėl kilo vietos gyventojų protestas, – sakoma institucijos pranešime.

    Remiantis vietos tyrimo informacija, darbus organizavusi įmonė, veikianti „Google“ vardu, galėjo iškirsti apie 300 hektarų miško neatlikusi privalomų procedūrų. Tokiais atvejais Suomijoje paprastai vertinama, ar buvo gauti visi leidimai, ar tinkamai atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi teritorijų planavimo sąlygų.

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios elektros gamybos struktūros, įskaitant branduolinę bei vėjo energetiką. Vis dėlto sparčiai augant tokiems projektams, vis dažniau keliami klausimai dėl tinklų pralaidumo ir realaus papildomo elektros poreikio.

    Vietos diskusijose ryškėja ir socialinis aspektas: gyventojai baiminasi, kad dideli energijos vartotojai gali daryti spaudimą elektros kainoms. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad duomenų centrai statybų laikotarpiu sukuria daugiau darbo vietų, o pradėjus veiklą nuolatinių darbuotojų skaičius dažnai būna palyginti nedidelis.

    Ši tema Suomijoje persikelia ir į politinį lygmenį. Pranešama, kad pilietinė iniciatyva, raginanti griežtinti duomenų centrų plėtros ribojimus ir sąlygas, surinko apie 84 000 parašų, todėl klausimas turi būti svarstomas parlamente viešos diskusijos forma.

    Artimiausiu metu laukiama, ar „Google“ pateiks papildomus paaiškinimus dėl darbų organizavimo, o institucijos įvertins, ar buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai. Jei pažeidimai pasitvirtintų, projektams gali būti taikomos papildomos sąlygos, sankcijos ar reikalavimai atkurti pažeistas teritorijas.

  • „Schneider Electric“ perka JAV programinės įrangos bendrovę PTC: sandoris siekia apie 20 mlrd. eurų

    Prancūzijos inžinerijos ir energetikos valdymo grupė „Schneider Electric“ paskelbė pasirašiusi susitarimą įsigyti JAV programinės įrangos kūrėją PTC. Sandorio vertė siekia apie 20 mlrd. eurų, o tai būtų didžiausias įsigijimas bendrovės istorijoje.

    Rinka į naujieną sureagavo jautriai: investuotojai vertino tiek įsigijimo mastą, tiek už akcijas siūlomą premiją. Tokiose situacijose akcijų kainą dažnai spaudžia ir tai, kad rinkoje vis dar permąstomos programinės įrangos bendrovių vertės, ypač DI bangos kontekste.

    Kas yra PTC ir kodėl ji svarbi

    PTC yra Bostone įsikūrusi bendrovė, kurianti pramonės įmonėms skirtą programinę įrangą, naudojamą produktų projektavimui ir jų gyvavimo ciklo valdymui. Tokie įrankiai padeda gamintojams greičiau kurti naujus produktus, valdyti sudėtingas tiekimo grandines ir mažinti klaidų kainą nuo projektavimo iki gamybos.

    „Schneider Electric“ šiuo pirkiniu stiprina programinės įrangos dalį portfelyje ir siekia glaudžiau susieti ją su savo įrangos sprendimais. Praktikoje tai reiškia ambiciją sujungti fizinę infrastruktūrą, energijos valdymą ir skaitmeninius sprendimus į vieną ekosistemą.

    Ryšys su duomenų centrais ir DI

    Pastaraisiais metais „Schneider Electric“ vis aktyviau dirba su duomenų centrų infrastruktūra: nuo aušinimo sistemų ir serverinių spintų iki elektros paskirstymo įrangos. Duomenų centrų paklausa auga, nes DI sprendimai reikalauja vis didesnės skaičiavimo galios, o kartu didėja ir energijos sąnaudos.

    PTC programinė įranga gali tapti papildomu ramščiu šioje strategijoje, nes pramonėje vis daugiau procesų perkeliama į skaitmeninę erdvę, siekiant efektyvumo ir patikimumo. Toks derinys gali suteikti „Schneider Electric“ daugiau galimybių parduoti kompleksinius sprendimus, o ne atskirus komponentus.

    Kodėl investuotojai suabejojo

    Dideli įsigijimai paprastai kelia klausimų dėl kainos, sinergijų ir integracijos rizikos, ypač kai perkama programinės įrangos bendrovė. Pastaruoju metu vertinimus veikia ir tai, kad DI keičia rinkos lūkesčius: vienoms įmonėms tai atveria augimo kelią, kitoms didina konkurenciją ir spaudžia maržas.

    PTC akcijos po pranešimo kilo, nes rinkoje tokie sandoriai dažnai interpretuojami kaip patvirtinimas, kad pirkėjas pasirengęs mokėti priemoką. Tuo metu „Schneider Electric“ atveju investuotojai daugiau dėmesio skyrė finansinei naštai ir tam, kaip greitai įsigijimas gali pradėti generuoti apčiuopiamą grąžą.

    Jei sandoris bus užbaigtas, „Schneider Electric“ tai reikšmingai sustiprins pozicijas pramoninės programinės įrangos segmente ir gali paspartinti plėtrą sprendimuose, kuriuose DI naudojamas projektavimui, gamybos planavimui ir eksploatacijos optimizavimui. Tuo pačiu bendrovei teks įrodyti, kad brangus įsigijimas atsipirks, o integracija nepakirs dabartinio augimo tempo.

  • Ci ir kodas per kelias sekundes: Ci platforma „Namespace“ pritraukė 37 mln. eurų plėtrai

    37 mln. eurų raundas po septynių mėnesių

    Cirihe įsikūrusi kūrėjų platforma „Namespace“ pritraukė 37 mln. eurų B serijos investicijų. Įmonė siūlo greitas programavimo, kompiliavimo ir testavimo aplinkas „Mac“, „Windows“ ir „Linux“ sistemoms.

    Raundas užbaigtas praėjus vos septyniems mėnesiams po A serijos finansavimo. Pasak bendrovės, papildomos lėšos bus nukreiptos produktų vystymui ir duomenų centrų plėtrai.

    Investicijai vadovavo „Scale Venture Partners“, taip pat dalyvavo 20VC, „NEA“, „Essence“ ir „Burst Capital“, be to, prisidėjo keli verslo angelai. „Namespace“ skelbia, kad per pastaruosius 12 mėnesių pajamos išaugo 8 kartus.

    Kodėl svarbu „Mac“ infrastruktūra?

    „Namespace“ akcentuoja, kad tradiciniai debesijos gigantai daugiausia optimizuoja sprendimus gamybinėms sistemoms. Tuo metu kūrėjams kasdien svarbiausia greitis ir stabilumas būtent kodo rašymo, kompiliavimo ir testavimo etapuose.

    Didžiausias išskirtinumas – galimybė masteliu naudoti „Mac“ aplinkas. Praktikoje tai aktualu komandoms, kuriančioms iOS ir macOS programėles, nes tokiems projektams būtina „Apple“ įrankių ekosistema ir testavimas „Mac“ aplinkoje.

    „Namespace“ teigia pati projektuojanti ir diegianti serverių spintas skirtinguose regionuose, o ant šios infrastruktūros kuria produktų rinkinį. Tokia strategija leidžia kontroliuoti našumą, suderinamumą ir plėtros tempą.

    Plėtra JAV ir auganti DI banga kūrėjų įrankiuose

    Bendrovę 2022 metais įkūrė buvęs „Google“ pagrindinis inžinierius Hugo Santos. Įmonė planuoja plėsti duomenų centrų geografiją, įskaitant „Mac“ technikos parką, ir atidaryti biurus San Fransiske bei Niujorke.

    Rinka, kurioje veikia „Namespace“, pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl DI įrankių ir automatizuotų agentų plėtros. Augant DI naudojimui programavimo procesuose, didėja poreikis greitam ir patikimam CI vykdymui, o taip pat saugioms testavimo aplinkoms.

    „Namespace“ skelbia, kad su platforma dirba daugiau nei 1 000 organizacijų. Tarp jų minimos technologijų įmonės ir produktų komandos, kurios CI ir testavimo procesus perkelia į centralizuotą infrastruktūrą.

    „Įkūriau „Namespace“, nes manau, kad kūrėjai nusipelno geriau. Dirbdamas „Google“ mačiau, kaip geri įrankiai ir infrastruktūra pakeičia darbo būdą“, – sakė Hugo Santos.

    „Programinės įrangos kūrime atsirandantys agentai keičia ankstesnių kartų įrankių kompromisus. „Namespace“ gali pasiūlyti greitį ir mastelį, kartu išlaikant patikimumą ir saugumą“, – sakė „Scale Venture Partners“ partneris Javier Redondo.

  • Silezijos regiono koziris Europoje: atliekų kuras, energijos kaupimas ir kelias į duomenų centrus

    Silezijos vaivadija Lenkijoje turi vieną didžiausių pramoninių regionų Europoje, o jos infrastruktūrinis potencialas, pasak „Veolia“ vadovų, gali tapti pagrindu naujam ekonomikos augimo etapui. Pokalbiuose apie regiono ateitį vis dažniau akcentuojama ne tik tradicinė pramonė, bet ir energetikos transformacija bei investicijos į aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Silezijoje turime labai gerą infrastruktūros potencialą, unikalų ne tik šalies, bet ir Europos bei pasaulio mastu, ir būtent ant to turėtume statyti regiono plėtrą“, – sakė Krzysztofas Zamaszas, „Veolia“ grupės Lenkijoje viceprezidentas ir komercijos direktorius.

    Energetikos transformacija kaip privalumas

    Viena aiškiausių krypčių – vietinė energetikos transformacija, kuri regione gali virsti konkurenciniu pranašumu. Kalbama apie projektus, leidžiančius mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir užtikrinti stabilesnes tiekimo grandines pramonei bei gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas energijos atgavimui iš atliekų ir vadinamajai likutinei frakcijai, iš kurios gaminamas RDF ir Pre-RDF kuras. Tai kietasis atgautasis kuras, dažniausiai naudojamas pramonėje kaip alternatyva daliai iškastinio kuro, kai atliekos nebetinka perdirbimui.

    Viešai skelbiamuose sektoriaus vertinimuose nurodoma, kad Lenkija yra viena didžiausių RDF gamintojų Europoje, o metinė apimtis siekia apie 4,5 mln. tonų. Vien Silezijoje, kaip pažymima, pagaminama daugiau nei 1 mln. tonų per metus, todėl regionas turi mastą, kuris leidžia planuoti didesnius energijos atgavimo pajėgumus.

    Energijos kaupimas ir duomenų centrai

    Kita kryptis – energijos kaupimo infrastruktūra, kuri tampa vis svarbesnė augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant elektros sistemos balansavimo poreikiui. Energijos kaupimo sprendimai leidžia lanksčiau valdyti pikines apkrovas ir sumažinti rizikas, kurios ypač jautrios pramonei.

    Šis aspektas tiesiogiai siejamas su galimybėmis pritraukti projektus, kuriems kritiškai svarbus patikimas elektros tiekimas, pavyzdžiui, duomenų centrus. Tarp minimų planų – duomenų centro projektas Bielsko-Bialoje, numatomas buvusios „Stellantis“ gamyklos teritorijoje.

    „Mums reikia pigesnės energijos ir patikimų jos tiekimo garantijų. Vertinant geopolitinę situaciją, matome, kad turime užtikrinti energetinę nepriklausomybę ne tik regioniniu, bet ir vietiniu mastu“, – sakė Krzysztofas Zamaszas.

    Finansavimas ir gynybos pramonės ambicijos

    Investicijų finansavimo šaltinių, regiono atstovų teigimu, gali būti keli. Tarp jų minimos ir ekonomikos modernizavimui skirtos viešos lėšos, įskaitant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo programos mechanizmus, tačiau pabrėžiama, kad vien tik viešo finansavimo nepakaks.

    Akcentuojama, kad svarbus vaidmuo tenka privačiam kapitalui, kuriam reikalingi aiškūs partneriai ir nuoseklūs projektai. Regiono argumentas investuotojams – turima infrastruktūra, pramonės kompetencijos ir patirtis transformuojant ekonomiką, kai per kelis dešimtmečius keitėsi tradicinės pramonės struktūra.

    Dar viena kryptis, kuri vis dažniau įvardijama kaip megatrendų diktuojama būtinybė, – gynybos pramonė. Idėja paprasta: jei Europa ir pasaulis didina investicijas į saugumą, regionas siekia ne tik vartoti technologijas, bet ir kurti kompetencijas, kurios leistų tapti sprendimų bei projektų eksportuotoju.

    „Jeigu šiandien visas pasaulis investuoja į gynybą, mes taip pat turėtume kurti šias kompetencijas Silezijoje. Regionas turi tapti ne tik technologijų ir kapitalo vartotoju, bet ir eksportuotoju“, – teigė Krzysztofas Zamaszas.