CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Uzbekistanas įjungė 5 600 MW žalią galią: į sceną žengia DI duomenų centrai ir milijardai

    Uzbekistanas įjungė 5 600 MW žalią galią: į sceną žengia DI duomenų centrai ir milijardai

    Uzbekistanas per tarptautines partnerystes į nacionalinį elektros tinklą jau integravo 5 600 megavatų saulės ir vėjo elektrinių galios. Valdžia tikina, kad atsinaujinančių šaltinių dalis elektros gamyboje priartėjo prie 30 proc., o iki 2030 metų siekiama ją padidinti iki 54 proc.

    Tokie planai siejami su augančiu elektros poreikiu ir siekiu stiprinti energetinį saugumą, mažinant priklausomybę nuo gamtinių dujų. Pastarasis aspektas Centrinėje Azijoje tampa ypač aktualus dėl svyruojančių kuro kainų, eksporto įsipareigojimų ir didėjančio vidaus vartojimo.

    „Per maždaug 29 milijardų eurų investicinius projektus elektros gamyba išaugo 1,5 karto ir pasiekė 87 milijardus kilovatvalandžių“, – sakė prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas.

    Šis skaičius rodo ne tik naujų elektrinių plėtrą, bet ir bandymą modernizuoti visą sistemą, kad ji atlaikytų sparčiai augančias apkrovas. Regionui būdinga problema yra tinklų pralaidumas ir balansavimas, kai saulės bei vėjo gamyba kinta priklausomai nuo oro.

    Atsinaujinanti energetika ir tinklai

    Viena ryškiausių krypčių – didelės apimties saulės projektai, kuriuos remia tarptautinės finansų institucijos. Tarp jų minimas Samarkando regione vystomas projektas, kuriam paramą teikia Azijos plėtros bankas.

    „Kai bus baigta, ši Samarkando saulės elektrinė pagamins pusę gigavato atsinaujinančios energijos ir taps didžiausia Centrinėje Azijoje“, – sakė Azijos plėtros banko atstovė Kanokpan Lao-Araya.

    Kartu su nauja generacija valdžia pabrėžia būtinybę investuoti į perdavimo infrastruktūrą ir tinklo stabilumą. Praktikoje tai reiškia modernizuojamas pastotes, papildomas jungtis, skaitmenizuotą valdymą bei priemones, leidžiančias greičiau reaguoti į gamybos svyravimus.

    Kodėl svarbios energijos kaupimo sistemos?

    Didėjant saulės ir vėjo daliai, sistemai reikia lankstumo, todėl vis dažniau akcentuojamos energijos kaupimo technologijos. Kaupimo sistemos leidžia sugerti perteklių, kai gamyba didelė, ir jį grąžinti į tinklą piko metu, kai vartojimas auga.

    Tai ypač reikšminga šalims, kurios iki šiol rėmėsi šiluminėmis elektrinėmis ir gamtinėmis dujomis kaip balansavimo priemone. Kuo daugiau kaupimo ir tinklo valdymo sprendimų, tuo mažesnis poreikis laikyti brangius rezervinius pajėgumus.

    Energetikos posūkis susietas su DI

    Uzbekistanas atsinaujinančią energetiką sieja ne tik su pramone ar buitiniu vartojimu, bet ir su skaitmeninės ekonomikos ambicijomis. Valdžia kalba apie DI laboratorijas, didelio masto duomenų centrus ir jų energijos poreikį.

    Šioje kryptyje minima Saudo Arabijos bendrovė „ACWA“, dalyvaujanti keliuose projektuose. Planuojama, kad dalis duomenų centrų bus maitinami atsinaujinančia energija, o tai svarbu tiek patikimumui, tiek tarptautiniams tvarumo reikalavimams.

    „Dabar atvežame DI duomenų centrą. IT parke Taškente statomas šimtaprocentinis žalias duomenų centras“, – sakė „ACWA“ valdybos pirmininkas Muhammadas Abunayyanas.

    Duomenų centrai visame pasaulyje tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų, todėl šalys, galinčios pasiūlyti stabilią ir konkurencingą energiją, įgyja papildomą pranašumą. Kartu tai kelia naujus iššūkius tinklams, nes dideli skaitmeniniai objektai reikalauja ir aukšto patikimumo, ir prognozuojamo tiekimo.

    Lygiagrečiai Uzbekistanas siekia pritraukti užsienio kapitalą ir diegti viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės modelius. Šalies institucijos akcentuoja reformas, kurios, tikimasi, mažins reguliavimo rizikas ir spartins infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

  • „Micron“ akcijos vėl šauna į viršų: rinkai stringant, atminties lustų bumas atrodo nesustabdomas

    „Micron“ akcijos vėl šauna į viršų: rinkai stringant, atminties lustų bumas atrodo nesustabdomas

    JAV atminties lustų gamintoja „Micron Technology“ pastarosiomis savaitėmis išsiskyrė iš bendro rinkos fono: akcijos kilo net ir tada, kai platesni indeksai judėjo vangiai. Investuotojų dėmesį kursto įsitikinimas, kad DI plėtra ir atminties komponentų trūkumas gali tęsti sektoriaus ralį.

    Prekybos sesijos metu „Micron“ vertybiniai popieriai šoko maždaug 9 proc., nors „S&P 500“ iš esmės stovėjo vietoje. Kartu brango ir dalis kitų lustų gamintojų, o rinkos nuotaikas slėgė brangstanti energija bei geopolitinės įtampos rizika.

    Per 15 pastarųjų prekybos sesijų „Micron“ kilo 11 kartų, o nuo kovo pabaigos akcijos vertė buvo daugiau nei padvigubėjusi. Tokį judėjimą rinkoje dažnai lydį lūkesčiai, kad pelno maržos gerės greičiau nei bendra ekonomika, nes klientai skuba užsitikrinti tiekimą.

    DI bumas ir atminties trūkumas

    Pagrindinis argumentas, kodėl atminties lustų paklausa gali išlikti ypač didelė, siejamas su DI infrastruktūra. Duomenų centrams, kurie diegia DI greitintuvus ir aptarnauja DI užklausas, reikia ne tik galingų procesorių, bet ir didelių atminties bei spartaus duomenų perdavimo pajėgumų.

    Analitikai pabrėžia, kad jei DI diegimas vyks greičiau nei prognozuota, naudos gali gauti ne vien skaičiavimo lustų gamintojai, bet ir atminties, logikos bei tinklų įrangos tiekėjai. Tokiu atveju papildoma paklausa gali padidinti pajėgumų užimtumą ir sustiprinti kainodarą.

    „Staigiai auganti DI greitintuvų ir DI užklausų infrastruktūros paklausa gali reikšmingai padidinti puslaidininkių bendrovių pajamas. Jei įsisavinimas pranoks prognozes, atminties ir kitų lustų gamintojai gali matyti netikėtai didelius pelnus“, – rašė „Seaport Research Partners“ analitikas Jay Goldbergas.

    Kalbos apie superciklą

    Rinkoje vis dažniau skamba terminas superciklas, kai paklausos augimas ir ribota pasiūla kelis metus iš eilės palaiko aukštas kainas bei investicijų bangą. Atminties segmente tai ypač jautru, nes gamybos plėtra reikalauja didžiulių investicijų, o nauji pajėgumai atsiranda ne iš karto.

    Dalies analitikų vertinimu, šis ciklas gali tęstis ilgiau nei vienerius metus, nes įmonės svarsto ilgalaikius susitarimus su klientais dėl pajėgumų ir tiekimo. Tuo pat metu technologijų bendrovės viešai pripažįsta, kad trūkumai tiekimo grandinėse didina sąnaudas ir verčia aktyviau planuoti atsargas.

    Didėja ir optimizmas dėl pelningumo: prognozėse minimos itin aukštos bendrosios maržos 2026 metais, o tai investuotojams tampa papildomu argumentu, kodėl sektorius gali atsiskirti nuo platesnės rinkos dinamikos. Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad puslaidininkių ciklai istoriškai būna nepastovūs, o kainų šuolius gali pakeisti greitesnė pasiūlos plėtra.

    Ralis apima ir Aziją

    Atminties lustų bumas matomas ne tik JAV. Pietų Korėjos gamintojai, kurie sudaro reikšmingą pasaulinės atminties komponentų gamybos dalį, taip pat fiksavo ryškius akcijų šuolius, o sektoriaus nuotaikas palaiko lūkesčiai dėl HBM tipo atminties paklausos DI sistemoms.

    Įkarštį kursto ir mažmeniniai investuotojai: „Micron“ buvo įvardijama tarp socialiniuose tinkluose labiausiai aptariamų bendrovių. Tokiose situacijose kainų judėjimas dažnai tampa staigesnis, nes prie fundamentinių lūkesčių prisideda trumpalaikės prekybos impulsas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais ketvirčiais rinkai svarbiausia bus du dalykai: ar atminties kainų kilimas išliks tvarus ir ar didieji klientai nepersvarstys užsakymų, jei ekonomikos augimas lėtėtų. Būtent šie signalai lems, ar dabartinis ralis iš tiesų virs ilgesniu superciklu.

  • „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis „Nscale“, siejamas su „Nvidia“ ekosistema, pritraukė apie 730 mln. eurų skolinto finansavimo duomenų centro projektui Narvike, šiaurės Norvegijoje. Ši injekcija pabrėžia bendrovės planus sparčiai plėsti pajėgumus regione, kuris vis aktyviau vilioja didelio energijos poreikio skaitmeninės infrastruktūros investicijas.

    Finansavimą suteikė keli bankai ir eksporto finansavimo institucijos, tarp jų ABN AMRO, DNB, „Nordea“ ir SEB, taip pat „Eksfin“. Lėšos bus nukreiptos į duomenų centro infrastruktūros vystymą, įskaitant pajėgumų didinimą darbui su didelio našumo skaičiavimais ir DI modelių mokymu.

    Projektas Narvike anksčiau buvo minimas kaip potenciali vieta ambicingam DI duomenų centro sumanymui, siejamam su „OpenAI“. Vis dėlto dabar skelbiama, kad vietoje to „Nscale“ pasirašė susitarimą su esamu klientu „Microsoft“, kuris šiame objekte nuomos „Nvidia“ lustus iš „Nscale“.

    Toks modelis leidžia klientams greičiau gauti skaičiavimo resursus be didžiulių pradinių investicijų į savo įrangą, o infrastruktūros valdytojui užtikrina stabilesnius pinigų srautus. Tuo pačiu tai atspindi rinkos tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės DI plėtrai ieško ne tik savo, bet ir partnerių valdomų pajėgumų.

    Bendrovė taip pat pranešė dėl papildomos tokio pat dydžio finansavimo galimybės, vadinamos akordeono funkcija, kuri leistų prireikus pasiskolinti daugiau neperderant visų sąlygų iš naujo. Toks mechanizmas dažnai naudojamas dideliuose infrastruktūros projektuose, kai iš anksto numatoma, kad investicijų poreikis gali augti keičiantis paklausai.

    Anksčiau šiais metais „Nscale“ buvo įvertinta maždaug 13,6 mlrd. eurų po didelio investicijų raundo. Įmonės vadovas Joshas Payne’as pabrėžė, kad šie žingsniai turėtų sustiprinti „Nscale“ pozicijas pasaulinėje DI infrastruktūros rinkoje ir padėti patenkinti sparčiai augančią didelio našumo skaičiavimo paslaugų paklausą.

    Norvegijai tokie projektai svarbūs dėl kelių priežasčių: patrauklios sąlygos energijai imliems objektams, galimybė išnaudoti vėsesnį klimatą efektyvesniam aušinimui ir ambicija tapti reikšmingu duomenų centrų tašku Šiaurės Europoje. Vis dėlto konkurencija dėl DI infrastruktūros investicijų auga, o lemiamais veiksniais tampa elektros tinklo pajėgumai, prijungimo terminai ir ilgalaikės energijos kainos.

  • „Nscale“ dar stiprina plėtrą: 670 mln. eurų Narviko DI duomenų centrui ir 115 MW plėtrai

    DI infrastruktūros bendrovė „Nscale“ paskelbė pritraukusi papildomą 670 mln. eurų finansavimą, skirtą Narvike, Norvegijoje, vystomam DI duomenų centrui. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio tipo Norvegijoje ir atspindi augantį Europos kapitalo apetitą skaičiavimo pajėgumams.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti ABN AMRO, DNB, Eksfin, Nordea ir SEB. Bendrovė nurodo, kad dalis sandorio yra vadinamoji papildomo finansavimo galimybė, kuri gali būti panaudota tolesnei plėtrai, kai prireiks didesnės galios ir pajėgumų.

    „Kartu šie žingsniai leidžia „Nscale“ išlikti tarp pasaulinių DI infrastruktūros lyderių ir didinti aukštos spartos pajėgumus augančiai paklausai“, – sakė „Nscale“ įkūrėjas ir vadovas Josh Payne.

    Pasak įmonės, naujas paketas siejamas su planuojamu papildomu 115 MW išplėtimu Narviko aikštelėje. Duomenų centrų rinkoje tokios apimties plėtra paprastai reiškia dideles investicijas ne tik į serverius, bet ir į elektros įvadus, aušinimą, pastatus, tinklo ryšį bei veiklos tęstinumo sprendimus.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnę tendenciją Europoje, kur didėja finansavimas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Pagrindiniai veiksniai yra sparčiai augantis DI modelių mokymo ir naudojimo poreikis, didėjanti GPU pasiūla, taip pat valstybių ir verslo siekis turėti daugiau pajėgumų regione, mažinant priklausomybę nuo kitų rinkų.

    „Nscale“ taip pat akcentuoja strateginį bendradarbiavimą su „Microsoft“, apie kurį skelbta 2026 metų balandį. Pagal susitarimą Narviko miestelyje planuojama įdiegti daugiau nei 30 000 „NVIDIA“ Rubin grafikos procesorių, o didelės spartos DI skaičiavimo pajėgumai Norvegijoje turėtų būti pasiekiami iki 2027 metų.

    Bendrovė „Nscale“, įkurta 2024 metais, save pristato kaip DI infrastruktūros hyperscaler, vystantį modulinio dizaino duomenų centrus ir integruotus sprendimus Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Narviko projektas įmonei tampa kertiniu, nes tokio masto pajėgumai leidžia aptarnauti tiek DI modelių mokymą, tiek jų pritaikymą ir užklausų vykdymą realiu laiku.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.

  • „Asbis Enterprises“ akcijos šiemet šoktelėjo daugiau nei 100 proc.: kas stumia augimą?

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro kilmės IT ir IoT produktų platintojos „Asbis Enterprises“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį kursto ne vien rinkos nuotaikos, bet ir sparčiai augantys bendrovės finansiniai rodikliai.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinius rezultatus savo istorijoje. Augo ir pajamos, ir pelningumas, o vadovybė šį laikotarpį įvardija kaip geriausią ketvirtį per visą veiklą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    „Asbis Enterprises“ nurodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 34 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė apie 7 mln. eurų, tad augimas buvo beveik penkiskart.

    EBITDA per metus taip pat šoktelėjo ir, bendrovės duomenimis, siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 17 mln. eurų. Konsoliduotos pardavimo pajamos sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų, palyginti su apie 678 mln. eurų prieš metus.

    Įmonė praneša, kad bendrasis pelningumas pagerėjo iki 8,6 proc., kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo 7 proc. Bendrovė šį pokytį sieja su dideliu poreikiu produktams, skirtiems DI infrastruktūros plėtrai, kai kurių segmentų tiekimo ribojimais ir palankesne produktų struktūra.

    DI duomenų centrų infrastruktūra kelia paklausą

    Vienu svarbiausių augimo veiksnių tapo serverių ir serverių blokų pardavimai, kuriuos skatina DI duomenų centrų ir debesijos infrastruktūros plėtra. „Asbis Enterprises“ teigia, kad ši produktų kategorija dabar jau yra didžiausia pagal apimtį, aplenkusi išmaniuosius telefonus.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį serverių ir serverių blokų pardavimai, bendrovės skaičiavimu, pasiekė apie 375 mln. eurų ir per metus išaugo 233 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai įmonės ir valstybės didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus DI sprendimams.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą įrodėme gebėjimą prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad plataus masto investicijos į debesiją ir DI gali išlikti svarbiu augimo varikliu ir vėlesniais metais. Kartu minimos plėtros kryptys naujose rinkose, įskaitant dalį Afrikos šalių ir Saudo Arabiją.

    Kainos rekordai ir geografinis augimas

    „Asbis Enterprises“ praneša, kad pardavimų augimas buvo matomas daugelyje geografinių segmentų, o didžiausią dalį pajamų tradiciškai generuoja Nepriklausomų Valstybių Sandraugos regionas ir Vidurio bei Rytų Europa. Tarp sparčiausiai augusių šalių minimi Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina.

    Po rezultatų paskelbimo akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą – apie 16,6 euro už akciją. Visa grupės rinkos vertė priartėjo prie 936 mln. eurų, o vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, jau buvo pakilusi maždaug 108 proc.

  • „Asbis“ akcijos 2026 metais šovė daugiau nei 100 proc.: rekordinis ketvirtis ir DI serverių bumas

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro informacinių technologijų produktų ir sprendimų grupės „Asbis“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį pakurstė paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai, kuriuos bendrovė vadina geriausiais savo istorijoje.

    Įmonė pranešė apie ryškiai išaugusį pelningumą ir rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardijo sparčiai didėjančią paklausą duomenų centrams skirtai įrangai. Ši tendencija pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl pasaulinių investicijų į debesiją ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė 36,5 mln. JAV dolerių, kai prieš metus buvo 7,4 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus pagal apytikrį valiutos kursą, tai sudaro apie 34 mln. eurų ir apie 7 mln. eurų.

    EBITDA per metus taip pat reikšmingai šoktelėjo iki 58,2 mln. JAV dolerių, palyginti su 18,4 mln. JAV dolerių. Pardavimo pajamos pasiekė 1,26 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus sudarė 736,4 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,16 mlrd. eurų ir 680 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat fiksavo geresnę bendrojo pelno maržą: 8,6 proc., kai prieš metus ji siekė 7 proc. Pasak „Asbis“, maržą kėlė didelė paklausa infrastruktūros plėtrai, tam tikrų produktų segmentų tiekimo ribojimai ir optimizuotas produktų krepšelis.

    DI duomenų centrai kelia serverių paklausą

    Didžiausiu augimo katalizatoriumi tapo serveriai ir serverių blokai, kurių pardavimai pirmąjį ketvirtį išaugo 233 proc. iki beveik 408 mln. JAV dolerių, arba maždaug 375 mln. eurų. Ši produktų grupė tapo didžiausia pagal vertę, aplenkdama išmaniuosius telefonus.

    Rinka, į kurią orientuojasi šis segmentas, pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes įmonės ir valstybės investuoja į skaičiavimo pajėgumus, reikalingus DI modelių mokymui ir jų veikimui. Praktikoje tai reiškia, kad auga ne tik serverių, bet ir susijusios ekosistemos paklausa: spartesnių tinklų, duomenų saugyklų, energijos efektyvumo ir aušinimo sprendimų.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą parodėme, kad gebame prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei išnaudoti atsirandančias galimybes“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    „Tikime, kad plataus masto investicijos į debesijos ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą išliks pagrindiniu augimo varikliu 2026 metais ir vėliau“, – nurodoma bendrovės komentare.

    Kur augimas buvo sparčiausias?

    „Asbis“ pabrėžia, kad pardavimų augimas buvo platus ir apėmė daugumą geografinių segmentų, o didžiausią tradicinę dalį pajamose ir toliau sudarė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Vidurio ir Rytų Europos regionai. Tokia struktūra reiškia, kad bendrovės rezultatams svarbūs tiek atskirų rinkų investicijų ciklai, tiek tiekimo grandinės ir kainodaros pokyčiai.

    Tarp sparčiausiai augusių šalių įvardyti Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina. Šie šuoliai siejami su didesniais infrastruktūriniais užsakymais ir konkrečių produktų kategorijų paklausos banga, kuri dažnai pasižymi tuo, kad vienas stambesnis projektas gali reikšmingai išauginti ketvirčio statistiką.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą, o „Asbis“ rinkos vertė priartėjo prie 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 930 mln. eurų. Vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, buvo pakilusi apie 108 proc.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: ar „Baltic AI GigaFactory“ projektas įstrigs Briuselyje?

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti dirbtinio intelekto infrastruktūros centru Europoje, tačiau svarbiausia dėlionės detalė priklauso nuo sprendimų Europos lygiu. Ekspertai pabrėžia, kad rinką nulems ne vien talentai ar startuoliai, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energetikos sinergija.

    Didžiausias klausimas sukasi apie vadinamąją DI gigagamyklą – itin didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą mokyti ir diegti pažangius DI modelius. Lenkijos atstovai viešai pripažįsta, kad procesas sulėtėjo, kai projektas buvo perkeltas į EuroHPC ir Europos Komisijos derinimų lauką.

    Kas keičiasi Europos plane?

    Europos Sąjunga planuoja penkias DI gigagamyklas, kurios turėtų aptarnauti mokslo ir verslo poreikius visame bloke. Lenkijos vadovaujamas regioninis pasiūlymas „Baltic AI GigaFactory“ buvo siejamas su partneryste, apimančia Baltijos šalis ir Čekiją, tačiau vėliau Europos Komisija koregavo modelį.

    Vienas esminių pokyčių – valstybėms narėms paliekama mažiau galimybių iš anksto pasirinkti pageidaujamą verslo partnerį ar konsorciumą, kuris statytų objektą. Didesnis dėmesys tenka europiniam koordinavimui, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėms, o tai, pasak dalies rinkos dalyvių, prailgina sprendimų priėmimą.

    3 mlrd. eurų kaina ir viešasis indėlis

    Lenkijoje aptariama gigagamyklos kaina siekia apie 3 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad 35 proc. projekto turėtų sudaryti viešasis finansavimas, o dalį jo, per ES programas, dengtų Europos Komisija.

    Pagal viešai minėtą logiką, reikšminga našta tektų ir nacionaliniam biudžetui: vien Lenkijos pusės įsipareigojimai galėtų siekti apie 500 mln. eurų. Būtent šis komponentas ir bendras europinis sprendimas dėl galutinio modelio šiandien laikomi kritiniais, jei šalis nori neprarasti tempo.

    „Mes darome daug, bet sudėtingiausia dalis yra europinis interesų derinimas ir sprendimų greitis“, – sakė vienas diskusijos dalyvių, kalbėjęs apie Europos Komisijos vaidmenį.

    Kodėl DI infrastruktūra tampa strategine?

    Diskusijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju konkurencingumo matu: kas turi skaičiavimo galią, tas greičiau kuria produktus, optimizuoja gamybą ir gali saugiau dirbti su jautriais duomenimis. Pramonėje vis dažniau minimi skaitmeniniai dvyniai, gamybos procesų simuliacijos ir išmanioji automatizacija, kurioms reikia didelių resursų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į duomenų suverenitetą. Jei kritiniai modeliai mokomi ir įmonių žinios apdorojamos už šalies ribų, didėja rizika dėl intelektinės nuosavybės, tiekimo grandinių priklausomybių ir ilgalaikės konkurencinės padėties.

    „Jeigu norime reindustrializacijos, ji turi remtis išmaniąja automatizacija, o tam reikia DI fabrikų ir didelio masto skaičiavimo galios“, – sakė vienas iš pramonės konsultantų.

    Lenkijos argumentų sąraše išskiriami ir praktiniai pranašumai: geografinė padėtis bei potencialas išnaudoti laisvėjančius elektros prijungimo pajėgumus regionuose, kur mažinama anglies energetika. Tokios vietos gali tapti patrauklios dideliems duomenų centrams, ypač jei kartu vystomi aušinimo, energijos valdymo ir tinklų sprendimai.

    Kartu pabrėžiama, kad vien sprendimas „statome“ problemos neišsprendžia, nes infrastruktūros projektai užtrunka. Jei europiniai derinimai tęsis per ilgai, dalis investicijų ir talentų gali persikelti į rinkas, kuriose sprendimai priimami greičiau, o DI pajėgumai auga sparčiau.

    Lenkijoje jau veikia ir mažesnio masto DI infrastruktūros iniciatyvos, paremtos ES lėšomis, taip pat vystomi privatūs pajėgumai. Vis dėlto būtent gigagamyklos formatas laikomas lūžio tašku, galinčiu perkelti šalį iš regioninio žaidėjo į vieną pagrindinių DI skaičiavimo centrų Europoje.

  • „Nvidia“ meta milijardus į DI grandinę: per metus jau virš 37 mlrd. eurų, kyla įtarimai

    „Nvidia“ meta milijardus į DI grandinę: per metus jau virš 37 mlrd. eurų, kyla įtarimai

    „Nvidia“ vis agresyviau įsitvirtina ne tik kaip lustų gamintoja, bet ir kaip viena įtakingiausių DI ekosistemos investuotojų. Bendrovė 2026 metais jau yra suplanavusi daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų ir kitų įsipareigojimų, o tai sudaro apie 37 mlrd. eurų, rodo viešai skelbiami sandorių duomenys ir rinkos vertinimai.

    Investicijų tikslas aiškus: užsitikrinti, kad DI infrastruktūros grandinėje netrūktų pajėgumų ir kritinių komponentų, o nauji duomenų centrų projektai būtų statomi taip, kad natūraliai rinktųsi „Nvidia“ technologijas. Vis dėlto dalis analitikų perspėja, kad toks modelis gali priminti tiekėjų finansavimą, kuris istorijoje ne kartą didino burbulų riziką.

    Milijardai partneriams ir tiekėjams

    Vien per pastarąsias dienas „Nvidia“ paskelbė susitarimus, suteikiančius teisę investuoti iki maždaug 2 mlrd. eurų į duomenų centrų operatorę IREN ir iki maždaug 3 mlrd. eurų į „Corning“. Po pranešimų šių įmonių akcijos rinkoje kilo, o tai parodė, kokią įtaką „Nvidia“ sprendimai turi investuotojų lūkesčiams.

    IREN sandoris siejamas su planais diegti iki 5 gigavatų galios „Nvidia“ projektuojamos infrastruktūros sprendimus, skirtus DI skaičiavimams. Tuo metu „Corning“ įsipareigojo plėsti optinių technologijų gamybą, kuri tampa vis svarbesnė pereinant nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio didelio masto DI sistemose.

    Rinka šiuos žingsnius vertina ir kaip praktinį bandymą spręsti duomenų centrų plėtros stabdžius, ypač elektros galios ir tinklų prijungimų trūkumą. Europoje bei JAV tai tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kur ir kaip greitai gali augti DI skaičiavimų pajėgumai.

    Kodėl „Nvidia“ tai daro?

    DI bumas per kelerius metus pavertė „Nvidia“ viena vertingiausių pasaulio įmonių, o jos vaizdo plokščių ir skaičiavimo akseleratorių paklausa tapo strategine didžiųjų debesijos tiekėjų bei startuolių kryptimi. Investuodama į tiekėjus, komponentų kūrėjus ir duomenų centrų plėtotojus bendrovė siekia užtikrinti, kad visa grandinė būtų pasirengusi sparčiam DI modelių mokymui ir inferencijai.

    Tokia strategija taip pat stiprina priklausomybę nuo „Nvidia“ platformos, nes infrastruktūra, programinė įranga ir tiekimo kanalai vis dažniau planuojami kaip viena visuma. Analitikų vertinimu, tai gali sukurti konkurencinį griovį, tačiau kartu didina klausimų dėl rinkos skaidrumo ir tikrosios paklausos struktūros.

    „Mes nesirenkame laimėtojų, mums reikia palaikyti visus“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, kalbėdamas apie bendrovės norą investuoti į kuo daugiau bazinių DI modelių kūrėjų.

    Rizikos: ar paklausa nėra dirbtinai palaikoma?

    Kritikai atkreipia dėmesį, kad investicijos į įmones, kurios pačios vėliau perka „Nvidia“ skaičiavimo įrangą, gali būti suprastos kaip paklausos skatinimas per balanso pusę. Tokia schema kelia riziką, kad rinkai pasikeitus ciklui investuotojai pradėtų vertinti, kiek DI infrastruktūros užsakymų buvo organiški, o kiek paremti finansiniais įsipareigojimais.

    Tačiau šalininkai pabrėžia, jog dabartiniai DI plėtros ribojimai dažnai yra ne vien lustai, o elektros galia, duomenų centrų plotas, aušinimas, optinės jungtys ir tiekimo terminai. Dėl to „Nvidia“ investicijos į grandinės vietas, kuriose trūksta pajėgumų, gali būti suprantamos kaip bandymas apsaugoti augimą nuo „butelio kaklelių“.

    Artimiausios „Nvidia“ finansinės ataskaitos investuotojams turėtų suteikti daugiau aiškumo apie investicijų portfelio mastą ir tai, kokią dalį rezultatų sudaro veiklos pelnas, o kokią nerealizuoti arba realizuoti vertės pokyčiai iš akcijų paketų. Rinkai tai ypač svarbu, nes DI sektorius išlieka itin jautrus tiek palūkanų normų, tiek reguliavimo, tiek kapitalo rinkų nuotaikų pokyčiams.

  • JAV kyla gigantiškas DI duomenų centras: 15 mlrd. eurų investicija ir vietinių įtūžis

    JAV kyla gigantiškas DI duomenų centras: 15 mlrd. eurų investicija ir vietinių įtūžis

    JAV Mičigano valstijoje, Saline Township savivaldybėje, įsibėgėja Stargate projekto duomenų centro kampuso statybos. Skelbiama, kad projektą vysto „Related Digital“, generalinis rangovas yra „Walbridge“, o pagrindiniai užsakovai – „Oracle“ ir „OpenAI“.

    Bendra investicijų vertė siekia apie 15 mlrd. eurų, todėl tai laikoma viena didžiausių tokio tipo infrastruktūros plėtros bangų regione. Pasak projekto vykdytojų, objektas skirtas naujos kartos dirbtinio intelekto sistemų skaičiavimo pajėgumams užtikrinti.

    Gigavatiška galia ir trys milžiniški pastatai

    Skelbiama, kad kampusas projektuojamas taip, kad galėtų tiekti daugiau nei 1 gigavatą galios skaičiavimo operacijoms. Tokie poreikiai atspindi visame pasaulyje ryškėjančią tendenciją: DI modeliams mokyti ir aptarnauti reikia vis daugiau elektros ir modernios aušinimo infrastruktūros.

    Projekte numatyti trys vieno aukšto pastatai, kurių kiekvieno plotas siekia apie 50 000 kvadratinių metrų. Taip pat planuojama LEED sertifikacija, uždaro ciklo aušinimo sprendimai, kurie turėtų mažinti vandens naudojimą, ir energijos kaupimo sistemos.

    Protestai ir susitarimas su bendruomene

    Projektas sulaukė dalies vietos gyventojų pasipriešinimo, o diskusijų centre atsidūrė triukšmo, infrastruktūros apkrovos, kraštovaizdžio ir išteklių naudojimo klausimai. Galiausiai pasiektas susitarimas, kuriame numatyta finansinė parama vietos reikmėms.

    Viešai minima, kad bendruomenei gali būti skirta apie 13 mln. eurų vietos tikslams, įskaitant priešgaisrinę saugą ir žemės apsaugos iniciatyvas. Nepaisant įtampos, projekto vykdytojai tvirtina, kad finansavimas užtikrintas, o statybos darbai tęsiami.

    Kada gali būti užbaigtas projektas?

    Remiantis skelbiamais vertinimais, kampuso statybos gali būti užbaigtos 2027 metų pabaigoje arba 2028 metais. Projekto mastą rodo ir tai, kad „Walbridge“ jį vadina didžiausiu per visą daugiau nei šimtmetį trunkančią įmonės istoriją.

    Duomenų centrų plėtra pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių technologijų sektoriaus krypčių: didėjant DI poreikiams, auga ir konkurencija dėl energijos, tinklų pajėgumų bei leidimų. Mičigano projektas yra ryškus šios globalios lenktynių dėl skaičiavimo galios pavyzdys.

    „Kampusas, sukurtas „Related Digital“ išskirtinai „Oracle“ ir „OpenAI“, yra vienas techniškai sudėtingiausių tokio tipo projektų šalyje“, – teigiama rangovo pranešimuose.