CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • „SoftBank Group“ akcijos šovė beveik 20 proc.: „Nvidia“ rezultatai įkaitino DI euforiją

    „SoftBank Group“ akcijos šovė beveik 20 proc.: „Nvidia“ rezultatai įkaitino DI euforiją

    Japonijos investicijų milžinės „SoftBank Group“ akcijos ketvirtadienį pabrango beveik 20 proc., investuotojams sureagavus į itin stiprius lustų gamintojos „Nvidia“ finansinius rezultatus. Rinka tai interpretavo kaip signalą, kad DI bumas toliau įgauna pagreitį.

    Staigus šuolis nutraukė kelias iš eilės trukusį „SoftBank Group“ akcijų smukimą ir reikšmingai padidino bendrovės rinkos vertę. Tokie judesiai dažnai rodo, kad investuotojai vėl aktyviai pervertina su DI susijusius aktyvus.

    Ryšys su „Arm“ ir „OpenAI“

    „SoftBank Group“ rezultatai ir akcijų kaina glaudžiai siejami su DI plėtra per jos turimas pozicijas „Arm Holdings“ bei investicijas į „OpenAI“. „Arm“ technologijos plačiai naudojamos duomenų centruose ir serveriuose, kuriuose diegiami „Nvidia“ sprendimai.

    Remiantis viešai skelbta informacija, „SoftBank Group“ į „OpenAI“ yra investavusi daugiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 27 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat nurodė, kad per finansinius metus iki kovo pabaigos su „OpenAI“ susietas prieaugis siekė apie 45 mlrd. JAV dolerių, arba apie 41 mlrd. eurų.

    Lūkesčiai dėl „OpenAI“ akcijų platinimo

    Rinkoje atsinaujino optimizmas, kad „OpenAI“ ateityje gali žengti į biržą, o tokie lūkesčiai paprastai kelia ir su šia ekosistema susijusių investuotojų vertinimus. Dėl to šalia „SoftBank Group“ dėmesio sulaukė ir „Arm Holdings“ akcijos, kurios JAV prekybos metu taip pat kilo dviženkliu tempu.

    „SoftBank Group“ yra laikoma viena ryškiausių DI investavimo istorijų Azijoje, todėl „Nvidia“ ataskaitos dažnai tampa katalizatoriumi platesniam sentimentui. Kuo aukštesnė „Nvidia“ paklausa duomenų centrų rinkoje, tuo daugiau kapitalo nukreipiama į visą DI tiekimo grandinę.

    Banga per visą puslaidininkių sektorių

    Kartu su „SoftBank Group“ kilo ir kitos su „Nvidia“ tiekimo grandine siejamos puslaidininkių bendrovės. Tarp jų išsiskyrė Taivano TSMC, Japonijos „Renesas Electronics“, taip pat įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ ir testavimo sprendimų tiekėja „Advantest“.

    Stiprų impulsą rinkoms suteikė tai, kad „Nvidia“ paskelbė dar vieną ypač sėkmingą ketvirtį: pajamos šoktelėjo 85 proc. ir pasiekė 81,62 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 74 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pranešė apie 80 mlrd. JAV dolerių, arba apie 73 mlrd. eurų, akcijų supirkimo programą ir padidino dividendus.

    Vis dėlto po prekybos valandų „Nvidia“ akcijų kaina svyravo, nes įmonės vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė iš esmės nusileido Kinijos DI lustų rinkoje konkurentams, ypač „Huawei“. Tai priminė, kad geopolitiniai ribojimai ir eksporto kontrolė išlieka vienu didžiausių rizikos veiksnių sektoriuje.

    Analitikai pabrėžia, kad DI infrastruktūros ciklas kol kas rodo tvarumo ženklus, tačiau investuotojams svarbūs ir tokie klausimai kaip duomenų centrų investicijų tempas, atminties lustų pasiūla bei tiekimo grandinės pajėgumai. Būtent todėl „Nvidia“ rezultatai dažnai turi grandininį poveikį tiek „SoftBank Group“, tiek platesnei technologijų rinkai.

  • „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    JAV puslaidininkių gamintoja „AMD“ paskelbė planuojanti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9 mlrd. eurų, investicijas Taivane. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į puslaidininkių ir dirbtinio intelekto ekosistemą, siekiant paspartinti pažangiausių lustų kūrimą ir didinti jų našumą.

    Taivanas yra vienas svarbiausių pasaulio mikroschemų gamybos centrų, o jo reikšmę lemia didžiausi pasaulyje kontraktiniai lustų gamintojai ir pažangios gamybos grandinės. Dėl to čia koncentruojasi technologijos, kompetencijos ir tiekėjai, reikalingi naujos kartos DI infrastruktūrai.

    Kur keliaus investicijos

    „AMD“ nurodo, kad investicijų kryptis apims ne tik lustų projektavimą, bet ir pažangias gamybos bei surinkimo technologijas. Ypatingas dėmesys skiriamas pakavimui ir skirtingų mikroschemų sujungimo sprendimams, kurie tampa kritiškai svarbūs didelio našumo DI sistemoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su Taivano partneriais, įskaitant „ASE“ ir „SPIL“. Tokie sprendimai, kai keli lustai sujungiami į vieną modulį, paprastai leidžia efektyviau didinti našumą, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti duomenų perdavimo spartą.

    DI serverių lenktynės įgauna pagreitį

    Investicijų planas skelbiamas tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai toliau agresyviai didina išlaidas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Rinka vis labiau orientuojasi į serverius, pritaikytus generatyviniams modeliams ir DI agentams, kuriems reikia didžiulių skaičiavimo išteklių.

    „AMD“ teigia, kad naujos technologijos turėtų prisidėti prie spartesnio DI sistemų diegimo ir didesnio efektyvumo. Bendrovė taip pat siekia sustiprinti konkurencingumą aukščiausios klasės akceleratorių segmente, kuriame šiuo metu dominuoja „Nvidia“.

    „Helios“ planai ir partneriai

    „AMD“ pranešė, kad inovacijos Taivano partnerių grandinėje turėtų padėti diegti „Helios“ DI serverių sistemą 2026 metų antroje pusėje. Tokios platformos paprastai remiasi ne vien atskirais lustais, bet ir viso serverio architektūra, įskaitant aušinimą, maitinimą, tinklo komponentus ir programinę ekosistemą.

    Tarp „Helios“ kūrime minimų partnerių įvardijamos įmonės „Sanmina“, „Wiwynn“, „Wistron“ ir „Inventec“. Tokios partnerystės rodo, kad „AMD“ siekia didesnių gamybos apimčių ir greitesnio tiekimo, nes DI serverių paklausa pasaulyje išlieka itin aukšta.

    „Dirbdama su strateginiais partneriais Taivane ir visame pasaulyje, „AMD“ tobulina pažangiausias silicio, pakavimo ir gamybos technologijas, kurios leidžia didesnį našumą, efektyvumą ir greitesnį DI sistemų diegimą“, – teigiama bendrovės pranešime.

  • Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Universitetas jau nebe garantija: „Randstad“ atskleidė, kur algos šoktelėjo 30 proc.

    Ilgą laiką universitetinis diplomas buvo laikomas patikimiausiu keliu į gerai apmokamą darbą, tačiau darbo rinka sparčiai keičiasi. Didžiausios pasaulyje personalo atrankos bendrovės „Randstad“ vadovas Sanderis van’t Noordende teigia, kad vis daugiau jaunų žmonių verta svarstyti kvalifikuotų amatų kryptį.

    Pasak „Randstad“ pateiktų duomenų, kvalifikuotų amatų darbuotojų atlyginimai per pastaruosius kelerius metus pastebimai augo, o kai kuriose rinkose artėja prie biuro pozicijų ar net jas lenkia. Bendrovė skelbia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šios srities darbo užmokestis per ketverius metus augo apie 30 proc., Nyderlanduose apie 21 proc., Vokietijoje apie 18 proc., Jungtinėje Karalystėje apie 9 proc.

    „Sakyčiau, laikai, kai eidavai į universitetą ir dirbdavai biure, jau baigiasi. Reikia būti sumanesniems“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    Vienas svarbiausių pokyčių variklių yra spartus duomenų centrų augimas, kurį skatina DI plėtra ir didėjantys skaitmeninių paslaugų poreikiai. Tokiai infrastruktūrai reikia ne tik programuotojų, bet ir didelės fizinės darbo jėgos: elektrikų, ŠVOK specialistų, pramonės automatikos technikų, mechanikų bei kitų profesijų.

    „Skaitmeninei revoliucijai reikia masyvaus fizinio pagrindo. DI negali pats pasistatyti savo duomenų centrų“, – sakė Sanderis van’t Noordende.

    „Randstad“ analizė, paremta dešimtimis milijonų darbo skelbimų, rodo, kad 2022–2026 metais su duomenų centrais susijusių profesijų paklausa augo itin greitai. Tarp sparčiausiai augusių krypčių minimi robotikos technikai, ŠVOK inžinieriai ir pramonės automatikos technikai, kurių poreikis kilo dešimtimis procentų.

    Kartu bendrovė pabrėžia, kad darbo rinkoje formuojasi ir papildomas atlygio priedas už DI įgūdžius, ypač techninėse pareigose. „Randstad“ teigimu, pradedantys darbuotojai, turintys DI kompetencijų, kai kuriais atvejais gali tikėtis iki 25 proc. didesnio atlygio, o sertifikatai bei praktiniai įgūdžiai siejami su greitesnėmis paaukštinimo galimybėmis.

    Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad vien techninių žinių neužtenka. Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, kurie geba bendrauti, priimti sprendimus, dirbti komandoje ir kurti pasitikėjimu paremtus santykius su klientais, nes tokios kompetencijos yra sunkiau automatizuojamos.

    Ši tendencijų kombinacija keičia tradicinį karjeros planavimą: vieni renkasi universitetą ir papildomai stiprina DI įgūdžius, kiti sąmoningai pasuka į kvalifikuotus amatus, kuriuose auga paklausa ir atlyginimai. „Randstad“ vadovo žinutė aiški: renkantis ateities profesiją verta žiūrėti ne į stereotipus, o į realų rinkos poreikį ir infrastruktūros plėtros mastą.

  • Lenkijoje planuojamas iki 810 mln. eurų duomenų centras su 200 MW energijos kaupikliu: ko trūksta startui

    Lenkijoje, Dombrova Gurničos mieste, rengiamas didelės apimties projektas, kuris apimtų duomenų centrą ir energijos kaupimo sistemą. Projektą vystanti bendrovė LVL Energy skelbia, kad investicija, priklausomai nuo galutinės apimties, gali siekti nuo maždaug 440 mln. iki 810 mln. eurų.

    Planuojama statyti ne mažesnės kaip 50 MW galios duomenų centrą ir apie 200 MW galios didelio masto energijos kaupiklį. Tokia kombinacija tampa vis dažnesniu modeliu, nes duomenų centrams reikia stabilaus, nepertraukiamo elektros tiekimo, o kaupikliai gali padėti suvaldyti kainų ir apkrovų svyravimus tinkle.

    Kas numatyta projekte?

    Vystytojai nurodo įsigiję sklypą netoli pagrindinio elektros maitinimo taško Tucznawa, o projekto ekonomika tiesiogiai priklausys nuo to, kokią prijungimo galią pavyks užsitikrinti. Skaičiuojama, kad pradinis tikslas yra gauti bent 200 MW prijungimo galią, tačiau teritorijos ir infrastruktūros potencialas leistų svarstyti ir didesnę plėtrą.

    Duomenų centrai, ypač didesni, dažniausiai matuoja apkrovą megavatais ir konkuruoja su kitais pramonės vartotojais dėl prijungimo pajėgumų. Dėl to vienas svarbiausių tokio projekto dokumentų yra tinklo operatoriaus sprendimas dėl prijungimo sąlygų, be kurio sunku parengti realistišką verslo planą ir pasirašyti finansavimo sutartis.

    Pagrindinė kliūtis: finansavimas ir tinklas

    LVL Energy teigia, kad projektui ieškoma finansinių partnerių, įskaitant užsienio kapitalą. Didelio masto infrastruktūriniai projektai, kuriuose derinami duomenų centrai ir energijos kaupimas, kapitalo poreikiu priartėja prie energetikos objektų, todėl bankams svarbūs ilgalaikiai pajamų srautai, garantijos ir aiški reguliacinė aplinka.

    Vystytojai taip pat yra pateikę paraišką Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui dėl prisijungimo prie tinklo sąlygų. Praktikoje būtent tinklo pralaidumas ir prijungimo terminai tampa „butelio kakleliu“, nes duomenų centrų plėtra Europoje spartėja, o elektros perdavimo ir skirstymo infrastruktūros modernizavimas dažnai nespėja su paklausa.

    Duomenų centrai ir energija: kodėl tai „verslas ateičiai“

    Europoje augantis debesijos paslaugų vartojimas, DI skaičiavimai ir skaitmenizacija didina nuolatinę elektros paklausą, todėl duomenų centrai vis dažniau vertinami kaip naujas, didelis ir energijai imlus rinkos dalyvis. Be elektros kainos, vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo patikimumui, nes net trumpi sutrikimai duomenų centruose reiškia didelius nuostolius.

    Dėl to energijos kaupikliai tampa ne tik „žaliosios“ integracijos priemone, bet ir infrastruktūros patikimumo sprendimu: jie gali sugerti atsinaujinančios energijos perteklių, išlyginti pikus ir suteikti rezervą kritiniais momentais. Vis dėlto galutinis ekonominis modelis priklauso nuo rinkos taisyklių, tinklo mokesčių, balansavimo paslaugų pajamų ir ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių galimybių.

    Vystytojų vertinimu, statybos darbai galėtų prasidėti per artimiausius dvejus metus, tačiau realų grafiką lems sprendimai dėl prijungimo sąlygų ir finansavimo struktūros. Tokie projektai dažniausiai juda etapais: nuo tinklo dokumentų ir investicinio sprendimo iki rangos konkursų, įrangos užsakymų ir palaipsnės duomenų centro paleidimo plėtros.

    Lenkijai tai būtų dar vienas signalas, kad šalis siekia tapti svarbesniu regiono skaitmeninės infrastruktūros tašku. Tačiau kartu tai primena ir bendrą Europos dilemą: norint pritraukti duomenų centrų investicijas, būtina lygiagrečiai spartinti elektros tinklų plėtrą, didinti generacijos pajėgumus ir diegti lanksčias priemones, tokias kaip energijos kaupimas.

  • Katovicuose atidarytas DI kompetencijų centras: „Łukasiewicz“ žada greitesnį kelią nuo tyrimų iki diegimo

    Katovicuose pradėjo veikti naujas dirbtinio intelekto kompetencijų centras, kurį įkūrė „Łukasiewicz AI“, priklausantis Łukasiewicz tyrimų tinklui. Centras žada tapti vieno langelio principu veikiančiu kontaktu verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos apsaugai, ieškantiems praktinių DI sprendimų ir kibernetinio saugumo kompetencijų.

    Pagrindinė centro idėja – sutelkti išskaidytas Łukasiewicz tinklo žinias ir komandas į aiškiai pasiekiamą „įėjimo tašką“, kad organizacijos greičiau rastų tinkamus ekspertus. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo mokslinių tyrimų iki realių produktų ir paslaugų diegimo, ypač pramonėje ir viešosiose paslaugose.

    Kam to reikia rinkai?

    DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų trūkumo, o dėl praktinių kliūčių: duomenų kokybės, infrastruktūros, saugumo reikalavimų, teisinės atitikties ir specialistų stokos. Kompetencijų centras siekia užpildyti šią spragą, sujungdamas technologines žinias su gebėjimu parengti sprendimus taip, kad jie veiktų realiomis sąlygomis.

    Centro atstovai akcentuoja, kad svarbiausia – diegimo sparta ir apčiuopiama nauda: automatizuoti procesai, tikslesnė analizė, geresnis sprendimų priėmimas ir didesnis sistemų atsparumas kibernetinėms grėsmėms. Tokie projektai rinkoje dažnai įgyvendinami licencijavimo ar prenumeratos modeliais, kad sprendimus būtų lengviau plėsti ir prižiūrėti.

    Nuo autonomikos iki kibernetinio saugumo

    Skelbiama, kad centras koordinuos informaciją apie skirtingų Łukasiewicz tinklo institutų kompetencijas, kad užsakovai greičiau patektų pas tinkamas komandas. Tarp sričių minimos vaizdo analizės sistemos, sprendimų paramos įrankiai, autonominės technologijos ir kibernetinis saugumas.

    Iniciatoriai pabrėžia ir regioninį aspektą: toks centras stiprina Katovicų ir viso regiono, kaip naujų technologijų židinio, ambicijas. Praktikoje tai gali reikšti daugiau bendrų projektų su pramone, spartesnį prototipų kūrimą ir didesnį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį.

    DI projektai administracijai ir medicinai

    „Łukasiewicz AI“ teigia jau vykdantis projektus, orientuotus į viešąjį sektorių, sveikatos apsaugą ir pramonę. Vienas jų – „EdgePL“, kuriuo siekiama kurti vietinių duomenų centrų tinklą, galintį palaikyti skaitmenines paslaugas ir administracijos sistemas arčiau galutinio naudotojo.

    Sveikatos apsaugos srityje minimas ir virtualaus gydytojo asistento sprendimas, diegiamas Siemianovicų Šlionskių Nudegimų gydymo centre. Tokios sistemos paprastai automatizuoja pokalbių su pacientais dokumentavimą ir padeda sumažinti gydytojų administracinį krūvį, išlaikant duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimus.

    „Šiemet pradėjome bendradarbiauti su daugeliu rinkos partnerių – nuo komercinių projektų iki bendrų plėtros iniciatyvų, kurių tikslas kurti ir diegti modernius produktus licencijavimo bei prenumeratos modeliais“, – sakė prof. Janas Kozakas, „Łukasiewicz AI“ direktorius.

    „Centras sukurtas kaip pagrindinis Łukasiewicz kompetencijų mazgas, turintis paremti DI projektais tiek mediciną, tiek sunkiąją pramonę. Susitelkiame į praktinius sprendimus ir realius rinkos poreikius“, – sakė dr. Hubertas Cichockis, Łukasiewicz tyrimų tinklo prezidentas.

  • „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    Kas yra „Guaranteed Capacity“

    „OpenAI“ pristatė naują pasiūlymą „Guaranteed Capacity“, kuris verslo klientams leidžia iš anksto užsitikrinti skaičiavimo resursus dirbtinio intelekto produktams, agentams ir darbo eigoms. Tai reiškia, kad įmonės gali planuoti DI paslaugų plėtrą žinodamos, jog turės pakankamai infrastruktūros modeliams vykdyti.

    Pasak bendrovės, klientai gali rinktis vienerių, dvejų arba trejų metų įsipareigojimus, o nuolaidos didėja priklausomai nuo sutarties trukmės. „OpenAI“ nurodo, kad programa bus siūloma tol, kol bus išparduotas šiuo metu numatytas pajėgumų kiekis, tačiau ateityje planuojama ją kartoti.

    Kodėl skaičiavimo pajėgumai tapo kritiniu klausimu

    DI sektoriuje skaičiavimo pajėgumai reiškia serverių, spartintuvų ir duomenų centrų resursus, reikalingus dideliems modeliams apmokyti ir jų darbui užtikrinti. Praktikoje tai vienas brangiausių ir sunkiausiai greitai išplečiamų komponentų, todėl rinkoje dažnai kalbama apie pajėgumų trūkumą.

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pabrėžęs, kad klientai vis dažniau prašo garantijų dėl pajėgumų, o didėjant modelių galimybėms paklausa gali viršyti pasiūlą. „Kaip modeliai gerėja, tikimės, kad pasaulis dar kurį laiką susidurs su pajėgumų trūkumu“, – sakė Samas Altmanas.

    Signalas apie strategiją ir finansus

    Naujoji programa svarbi ir kaip verslo modelio dalis, nes ilgalaikiai įsipareigojimai leidžia tiekėjui tiksliau planuoti investicijas į infrastruktūrą. Rinkoje DI paslaugų teikėjai ieško būdų suderinti sparčiai augantį poreikį su milžiniškomis išlaidomis techninei bazei, o išankstinės rezervacijos padeda mažinti neapibrėžtumą.

    Anksčiau „OpenAI“ investuotojams yra pateikusi tikslą iki 2030 metų skaičiavimo pajėgumams išleisti apie 520 milijardų eurų. Toks mastas atspindi, kad lenktynės dėl pažangiausių DI sistemų vis labiau remiasi ne vien programine įranga, bet ir fizine infrastruktūra bei energijos ištekliais.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad planuodama rezervacijas sieks palikti pakankamai resursų ir savo produktams, įskaitant „ChatGPT“ bei programavimo pagalbininką „Codex“. Tai reikšminga detalė, nes didelio vartotojų srauto paslaugos dažnai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su verslo klientų projektais.

  • Lenkija planuoja DI gigafabriką: profesorius perspėja, kad be talentų ji gali likti tuščia

    Lenkija vis garsiau kalba apie investicijas į didelio masto DI skaičiavimo infrastruktūrą, vadinamąją DI gigafabriką. Tačiau vien brangi įranga, pasak Varšuvos tyrimų instituto IDEAS vadovo prof. Piotro Sankowskio, problemos neišspręs, jei kartu nebus investuojama į žmones ir kompetencijas.

    Jo teigimu, Europa jau dabar susiduria su situacija, kai reikšminga dalis DI pajėgumų dirba JAV įmonių poreikiams. Jei Lenkija vystys tik infrastruktūrą, bet ne vietinį mokslą ir verslą, kyla rizika, kad naujai pastatyti pajėgumai bus nuomojami pirmiausia užsienio korporacijoms.

    Infrastruktūra be žmonių neveikia

    Prof. P. Sankowskis pabrėžia, kad investicijos turi būti subalansuotos: šalia serverių ir duomenų centrų būtinos panašaus masto lėšos talentų ugdymui, informatikos studijoms ir aukšto lygio DI tyrėjų pritraukimui. Priešingu atveju gigafabrika gali tapti formalia ambicija, kuri realiai neatneša technologinės suvereniteto.

    Pasak jo, Lenkija vis dar parengia per mažai aukštos kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių. Dėl to tarptautinių bendrovių tyrimų padaliniai šalyje neretai atlieka užsakomuosius darbus, o ne kuria esmines technologijas ir intelektinę nuosavybę vietoje.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą?

    Institutas IDEAS vysto sprendimus, kurie rodo, kad DI iš eksperimentų fazės pereina į praktinius taikymus. Vienas pavyzdžių – dokumentų analizės sistema, paremta kalbos modeliais, skirta administracinių dokumentų ir notarinių aktų peržiūrai.

    Anot prof. P. Sankowskio, toks įrankis gali sutrumpinti vieno notarinio akto analizę nuo maždaug valandos iki kelių minučių. Vis dėlto diegimas viešajame sektoriuje, jo vertinimu, užtrunka, nes institucijoms reikia laiko suprasti technologiją, suvaldyti rizikas ir išmokti dirbti su naujais procesais.

    Gynyba ir energetika tampa prioritetais

    Kita kryptis – DI sprendimai, stiprinantys autonomiją, ypač dronų ir kitų autonominių sistemų srityje. Taip pat minimos palydovinių vaizdų analizės, skaitmeninių dvynių kūrimo ir dokumentacijos apdorojimo technologijos, kurios gynyboje ir saugume tampa vis svarbesnės.

    Energetikoje, pasak jo, DI potencialas apima elektros kainų ir vartojimo prognozavimą, anomalijų aptikimą bei kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą. IDEAS viduje veikianti komanda, dirbanti su prognozavimo uždaviniais, kuria modelius, galinčius turėti tiesioginį ekonominį poveikį įmonių sprendimams.

    „Jeigu pamiršime talentų ugdymą, yra rizika, kad tokia gigafabrika tiesiog stovės, o jos pajėgumus daugiausia nuomos JAV korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Jo teigimu, Lenkijos poziciją Europos DI lenktynėse artimiausiu metu lems ne vien paskelbtos investicijų sumos, bet ir tai, ar šalis sugebės išauginti bei išlaikyti specialistus. Kitaip tariant, technologinė infrastruktūra be nuoseklios talentų politikos gali tapti brangia, bet menkai šalies interesams dirbančia baze.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ šią savaitę pradeda naują masinių atleidimų etapą: planuojama sumažinti darbuotojų skaičių apie 10 proc., tai yra maždaug 8 000 darbo vietų. Kartu bendrovė atsisako planų užpildyti dar apie 6 000 anksčiau atvirų pozicijų, todėl bendras planuojamų etatų mažėjimas tampa dar ryškesnis.

    Šis žingsnis tęsia pastarųjų metų tendenciją, kai technologijų milžinės vienu metu mažina komandų dydį ir didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus bei DI. „Meta“ vadovybė pokyčius sieja su siekiu veikti efektyviau ir taip finansuoti kitas strategines kryptis.

    Didžiulės investicijos į DI

    Lygiagrečiai atleidimams „Meta“ didina kapitalo išlaidų gaires 2026 metais, daugiausia dėl duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros. Bendrovė numato, kad metinės kapitalo išlaidos gali siekti iki maždaug 135 milijardų eurų, o rėžis padidintas maždaug 9 milijardais eurų.

    Finansų vadovė Susan Li investuotojams yra sakiusi, kad vadovai dar neturi aiškaus atsakymo, koks ateityje turėtų būti optimalus bendrovės dydis. Pasak jos, praktika rodo, jog net ir sparčiai didinant pajėgumus, skaičiavimo resursų poreikis DI projektams neretai vis tiek būna nuvertinamas.

    „Mes ir toliau nuvertiname skaičiavimo pajėgumų poreikį, net kai sparčiai didiname pajėgumus“, – sakė Susan Li.

    Atmosfera viduje kaista

    Dalis dabartinių ir buvusių darbuotojų teigia, kad bendrovėje plinta nerimas ir nežinomybė, nes rinkoje kalbama apie galimus papildomus mažinimus vėliau šiais metais. Nuotaikas blogina ir tai, kad kartu su taupymo priemonėmis plečiami DI projektai, kurie kai kurias funkcijas gali automatizuoti.

    Darbuotojų įtampą kelia ir diskusijos apie vidinius produktyvumo bei darbo įpročių stebėsenos įrankius, kurių duomenys gali būti naudojami DI sprendimams mokyti ar vertinti. Kritikai tokias priemones vertina kaip galinčias kelti privatumo ir pasitikėjimo darbo vietoje klausimų, o vadovybei tai tampa reputacine ir organizacine rizika.

    Rinkos logika: mažiau žmonių, daugiau infrastruktūros

    Technologijų sektoriuje ryškėja modelis, kai įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu agresyviai investuoja į DI infrastruktūrą ir automatizaciją. Investuotojai dažnai palankiai vertina sąnaudų mažinimą, ypač kai jis pateikiamas kaip būdas sparčiau perskirstyti biudžetus į didžiausią grąžą žadančias sritis.

    Šį požiūrį stiprina ir tai, kad DI diegimas praktikoje leidžia greičiau atlikti dalį programavimo, turinio apdorojimo, klientų aptarnavimo bei analizės darbų. Vis dėlto darbuotojams tai reiškia augantį spaudimą įrodyti vertę, persikvalifikuoti ir konkuruoti su vis spartėjančia automatizacija.

  • Nvidia akcijos krito po rekordo: kodėl analitikai sako pirkti dabar ir laikyti ilgam?

    Nvidia akcijos krito po rekordo: kodėl analitikai sako pirkti dabar ir laikyti ilgam?

    Nvidia akcijos po pasiekto rekordo per kelias dienas smuktelėjo, o rinkoje vėl kilo klausimas, ar į šią bendrovę dar nevėlu įeiti. Tokie trumpalaikiai svyravimai šiai akcijai būdingi, ypač prieš finansinių rezultatų skelbimą, kai lūkesčiai būna maksimaliai išaugę.

    Investuotojai paprastai bijo pirkti prieš ataskaitas, nes net ir geri skaičiai ne visada garantuoja kainos augimą. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja ne artimiausios dienos reakciją, o ilgalaikę tendenciją: duomenų centrų paklausą, DI infrastruktūros plėtrą ir didžiųjų technologijų bendrovių išlaidų ciklą.

    „Jei norite pradėti poziciją, aš tai palaikau. Mes tai laikome, o ne prekiaujame“, – sakė Jim Cramer.

    Vienas iš argumentų, kurį kartoja Nvidia šalininkai, yra vertinimas lyginant su konkurentais. Rinkoje dažnai remiamasi prognozuojamu pelno daugikliu, o Nvidia, nepaisant lyderystės DI lustų segmente, neretai vertinama panašiai ar net kukliau nei dalis kitų puslaidininkių sektoriaus vardų.

    Kita svarbi prielaida yra kapitalo investicijos į skaičiavimo pajėgumus. „Alphabet“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Meta“ pastaruoju metu viešai signalizavo, kad duomenų centrų ir DI infrastruktūros biudžetai išlieka dideli, o šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su serverių, spartintuvų ir tinklo įrangos paklausa.

    Ilgalaikį pasakojimą stiprina ir tai, kad DI modelių mokymas bei jų paleidimas realiomis sąlygomis reikalauja vis daugiau skaičiavimo resursų. Nvidia vadovas Jensen Huang viešai yra įvardijęs, kad kitas DI raidos etapas gali pareikalauti kartais didesnės skaičiavimo galios, o tai didina tikimybę, kad infrastruktūros ciklas dar nėra pasiekęs piko.

    Rizika išlieka akivaizdi: akcija gali smarkiai svyruoti po rezultatų, o lūkesčių kartelė įprastai būna labai aukšta. Tačiau ilgesnio laikotarpio investuotojams svarbiausia tampa ne bandymas tiksliai pagauti dugną, o disciplina ir aiškus planas, kaip pozicija bus didinama ar valdoma, jei rinka judės priešinga kryptimi.

    Galiausiai, argumentas „pirkti ir laikyti“ remiasi trimis kertiniais dėmenimis: DI paklausos struktūriniu augimu, didžiųjų technologijų bendrovių investicijomis ir Nvidia pozicija ekosistemoje. Dėl to dalis analitikų siūlo ne spekuliuoti trumpalaikiais šuoliais, o vertinti Nvidia kaip ilgalaikę portfelio dalį.

  • „Seagate“ šokiravo investuotojus: DI bumas kelia paklausą, bet naujos gamyklos užtruktų per ilgai

    „Seagate“ šokiravo investuotojus: DI bumas kelia paklausą, bet naujos gamyklos užtruktų per ilgai

    Duomenų laikmenų ir atminties sprendimų gamintojos „Seagate“ akcijos per vieną prekybos sesiją smuko daugiau nei 6 proc., o kartu žemyn patraukė ir kitos su atminties rinka siejamos bendrovės. Rinką išgąsdino vadovo Davido Mosley signalas, kad sparčiai augant DI infrastruktūros paklausai pasiūlą padidinti greitai gali būti sunku.

    Kalbėdamas investuotojų renginyje, vykusiame „JPMorgan“ konferencijos metu, vadovas pabrėžė, jog gamybos pajėgumų plėtra puslaidininkių ir duomenų saugyklų grandinėje užtrunka ilgai. Pasak jo, nukreipti komandas į naujų gamyklų ar įrangos diegimą reikštų prarasti tempą technologijų tobulinime, todėl sprendimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti investuotojams.

    „Jei atitrauktume komandas ir pradėtume statyti naujas gamyklas ar diegti naujas mašinas, tai tiesiog užtruktų per ilgai. Pajėgumų būtų daugiau, bet sulėtėtų šios technologijos augimo tempas“, – sakė Davidas Mosley.

    Neigiama reakcija palietė ir kitas rinkos žaidėjas: „Micron“, „Western Digital“ bei „SanDisk“ akcijos taip pat krito maždaug 5 proc. Investuotojai jautriai vertina bet kokius signalus apie tai, ar atminties ir saugyklų sektorius pajėgs patenkinti duomenų centrų plėtros bangą, kurią skatina DI modelių mokymas ir jų naudojimas.

    DI bumas spaudžia tiekimo grandinę

    Pastaraisiais ketvirčiais didieji debesijos ir duomenų centrų operatoriai agresyviai didina investicijas į skaičiavimo resursus, tinklus ir duomenų saugojimą. DI sistemoms reikia ne tik pažangių grafikos procesorių, bet ir didelių atminties bei saugyklų pajėgumų, nes mokymo ir veikimo metu apdorojami milžiniški duomenų kiekiai.

    Problema ta, kad gamybos ciklai šiame sektoriuje išmatuojami ketvirčiais, o ne savaitėmis: nuo investicijų sprendimo iki realaus papildomo pajėgumo dažnai praeina ilgas laikas. Dėl to rinka tampa jautri užuominoms apie „siaurąsias vietas“: jei paklausa auga greičiau nei pasiūla, kyla kainų svyravimai ir didėja rizika, kad dalis užsakymų bus nukelti.

    Matomumas klientams, bet paklausa didesnė

    „Seagate“ vadovas taip pat kalbėjo apie ilgus tiekimo terminus ir poreikį klientams užtikrinti prognozuojamumą. Jo teigimu, bendrovė stengiasi išlaikyti kelių ketvirčių matomumą, kad duomenų centrų projektai būtų planuojami stabiliai, tačiau reali paklausa gali viršyti šį planavimo horizontą.

    „Mes žinome, kas pasirodys po metų. Iš esmės klientams sakome: jei norite gerai suplanuoti duomenų centrus, mes žinome, kas ateina, ir jūs galite tai užsisakyti iki tam tikro laikotarpio. Norime, kad keturių ar penkių ketvirčių matomumas būtų labai tvirtas, bet paklausa yra gerokai didesnė“, – sakė Davidas Mosley.

    Rinkai tai reiškia dvi priešingas jėgas: viena vertus, DI infrastruktūros plėtra palaiko sektoriaus pajamas ir investuotojų lūkesčius, kita vertus, per lėta pajėgumų plėtra gali didinti neapibrėžtumą ir trumpuoju laikotarpiu skatinti staigesnius akcijų kainų svyravimus. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai akylai stebės, ar gamintojai sugebės suderinti technologinę pažangą su gamybos masto didinimu.