Tag: Duomenų centrai

  • Duomenų centrai keičia energetikos rinką: investuotojai prašo 100 MW, svarbiausia tampa laikas

    Spartėjanti duomenų centrų plėtra, kurią dar labiau skatina DI infrastruktūros poreikis, tampa vienu didžiausių išbandymų energetikos sektoriui. Investuotojams svarbiausia ne vien žemės sklypas ar lengvatos, o realiai prieinama prijungimo galia, aiškus įgyvendinimo terminas ir prognozuojama elektros kaina.

    Tai pabrėžė konferencijoje Energy Days vykusios diskusijos Data Center ir DI – naujas iššūkis energetikai dalyviai. Jie sutaria, kad šalia klasikinių pramonės vartotojų atsiranda nauja klientų grupė, kuri reikalauja labai didelės galios ir nori sprendimų greitai, o tai keičia planavimą tiek gamybos, tiek tinklų plėtros lygiu.

    Galia matuojama šimtais megavatų

    Dar neseniai kelių megavatų serverinė Lietuvoje ar regione būtų laikyta itin didele, tačiau dabar rinkoje vis dažniau kalbama apie projektus, kurių poreikiai skaičiuojami šimtais megavatų. Tokie mastai prilygsta atskiro pramonės miesto elektros paklausai ir verčia iš naujo vertinti, ar tinklai ir prijungimo procedūros tam pasiruošę.

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad būtent prijungimo galios prieinamumas tampa pagrindiniu atrankos kriterijumi. Kai jo nėra arba jis neaiškus, diskusijos apie mokesčių lengvatas ar kitas paskatas praranda prasmę, nes investuotojui svarbiausia yra užtikrintas startas ir patikimas energijos tiekimas.

    Investuotojai nori greičio

    Diskusijoje skambėjo argumentas, kad dalis rinkos tikisi galimybės pradėti veiklą per 9–12 mėnesių, todėl pranašumą įgyja vietos, kur prijungimo sprendimai ir leidimai juda greitai. Tai kuria spaudimą tiek tinklų operatoriams, tiek savivaldai ir valstybės institucijoms, nes tradiciniai terminai tokių projektų lūkesčių dažnai neatitinka.

    „Prijungimo galia šiandien yra pats svarbiausias dalykas kiekvienam investuotojui, kuris ateina kalbėtis. Tai bazė, be kurios apskritai neprasideda diskusija“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių.

    Popramoninė infrastruktūra gali tapti pranašumu

    Kaip vienas iš realistiškų plėtros kelių įvardyta popramoninių teritorijų ir jau esamos energetinės infrastruktūros panauda. Regionai, turintys stiprius elektros tinklų mazgus dėl istorinės pramonės koncentracijos, gali turėti pranašumą, nes dalį brangiausių ir ilgiausiai trunkančių darbų leidžia sutrumpinti jau esami pajėgumai.

    Tokia kryptis ypač svarbi ten, kur anksčiau dominavo energetikai imlūs sektoriai, o dabar atsiranda galimybė pritraukti technologinę pramonę, skaičiavimo pajėgumų centrus ir tyrimų bei plėtros veiklas. Vis dėlto pabrėžta, kad ne kiekviena užklausa virsta investicija, o rinkos apetitas neretai lenkia realias tinklų galimybes.

    Reikia naujų elektros tiekimo modelių

    Duomenų centrai dažnai ieško ilgalaikių, prognozuojamų sprendimų, tačiau elektros rinka vis labiau remiasi nepastovia atsinaujinančių išteklių gamyba. Dėl to vis aktualesni tampa ilgalaikiai elektros pirkimo kontraktai, vietinė gamyba ir lankstumo paslaugos, kurios padėtų suderinti stabilų vartojimą su kintančia gamyba.

    „Duomenų centrai bus vienas iš didelių pokyčių variklių energetikos rinkoje: nuo gamybos iki tinklų investicijų ir naujų ekonominių tiekimo modelių“, – sakė diskusijoje dalyvavęs energetikos sektoriaus atstovas.

    Vieno langelio principas ir koordinacija

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad vien energijos prieinamumo neužtenka, jei investuotojas stringa tarp procedūrų ir skirtingų institucijų reikalavimų. Kaip sprendimas minėtas vieno langelio principas, kai investuotojas vienoje vietoje gautų suderintą informaciją apie prijungimo galimybes, reikalingus tyrimus, terminus ir derinimo seką.

    Taip pat akcentuota, kad energetikos ir skaitmeninimo politika turi būti derinama valstybės lygiu, nes duomenų centrai yra ne tik technologinė, bet ir infrastruktūrinė investicija. Nuo sprendimų greičio ir tinklų plėtros tempo priklausys, ar regionas išnaudos augantį DI skaičiavimo pajėgumų poreikį, ar šios investicijos pasirinks kitą šalį.

  • Dronų ataka prie Sankt Peterburgo: degė naftos terminalas, nukentėjo VK duomenų centras ir Ozon hubas

    Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį naktį pasiekė masinė dronų ataka, po kurios kilo gaisrai keliuose infrastruktūros objektuose. Rusijos pareigūnai pranešė apie 144 numuštus bepiločius ir vieną žuvusį žmogų, o incidentas sutrikdė ir Puolkovo oro uosto darbą.

    Tarp taikinių minimas naftos terminalas, laikomas svarbia grandimi rusiškų naftos produktų logistikoje Baltijos kryptimi. Tokie objektai yra jautrūs ne tik dėl gaisro rizikos, bet ir dėl galimo poveikio tiekimo grandinėms, draudimo kaštams ir eksporto srautams.

    Smūgis ir skaitmeninei infrastruktūrai

    Kompanija „VK“ patvirtino, kad atakuotas jos duomenų centras Leningrado srityje. Bendrovė teigė, jog pagrindinės paslaugos vartotojams išliko pasiekiamos, tačiau pats faktas rodo augantį dėmesį ne tik energetikai, bet ir skaitmeninei infrastruktūrai.

    Duomenų centrai svarbūs ne vien socialiniams tinklams ar turinio platformoms: jie užtikrina debesijos paslaugas, vidines įmonių sistemas, mokėjimų, pristatymo bei komunikacijos kanalus. Net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti grandininį efektą verslui, ypač kai kalbama apie didelius srautus ir realaus laiko paslaugas.

    Gaisras logistikos mazge ir oro uosto ribojimai

    Pranešta ir apie gaisrą, kilusį viename iš „Ozon“ logistinių objektų, kuris aptarnauja e. prekybos siuntų srautus. Tokie logistikos centrai yra kritiniai dėl sandėliavimo, rūšiavimo ir paskirstymo, todėl jų veiklos trikdžiai gali atsiliepti pristatymo terminams ir regioniniams krovinių srautams.

    Puolkovo oro uoste kurį laiką buvo ribojamos operacijos, o keleiviai ir darbuotojai nukreipiami į saugesnes zonas. Praktika rodo, kad dronų grėsmės atvejais oro uostai dažnai laikinai stabdo kilimus ir tūpimus, nes net pavieniai incidentai kelia riziką skrydžių saugai ir oro erdvės valdymui.

    Pastarųjų mėnesių tendencija karo kontekste išryškina, kad dronų atakos vis dažniau nukreipiamos į infrastruktūrą, kuri leidžia palaikyti ekonomiką: energijos tiekimą, eksportą, duomenų centrus ir logistiką. Tai didina spaudimą oro gynybai, saugumo protokolams objektuose ir verčia verslą investuoti į atsparumo priemones, įskaitant atsarginius pajėgumus bei greitesnį incidentų valdymą.

  • Wall Street savaitę baigė minuse: technologijų ir DI akcijas spaudė skolos, infliacija ir Kinijos konkurencija

    Wall Street prekybos savaitę užbaigė neigiamai: penktadienį smuko pagrindiniai indeksai, o investuotojai toliau traukėsi iš technologijų ir su dirbtiniu intelektu susijusių bendrovių. Tuo pat metu brango nafta, papildomai kaitindama infliacinius lūkesčius.

    „Dow Jones Industrial Average“ sesiją baigė nukritęs 0,34 proc. iki 52 002,41 punkto. „S&P 500“ smuko 1,09 proc. iki 7 659,44 punkto, o „Nasdaq Composite“ krito 2,15 proc. iki 26 140,03 punkto.

    Silpnesnę rinkos nuotaiką ryškino ir mažesnės kapitalizacijos segmentas: „Russell 2000“ indeksas mažėjo 1,66 proc. iki 2 721,37 punkto. Tai rodo, kad spaudimas neapsiribojo vien keliais didžiausiais vardais.

    Puslaidininkių sektorių spaudė konkurencija

    Ryškiausi pardavimai fiksuoti puslaidininkių grandyje. ETF fondas „VanEck Semiconductor“ (SMH) atpigo apie 3 proc., o nuotaikas temdė tokių bendrovių kaip „Micron Technology“ ir „Advanced Micro Devices“ akcijų smukimas.

    Rinkos dalyviai dalį rizikos siejo su augančia Kinijos konkurencija ir tuo, kad globalioje lustų rinkoje intensyvėja kainų bei technologijų lenktynės. Dėl to sektorius tapo jautresnis bet kokiems signalams apie maržų spaudimą ir paklausos svyravimus.

    Ar DI bumas paremtas per brangiai?

    Investuotojus papildomai neramino didėjančios skolos, skirtos DI infrastruktūrai ir duomenų centrams. Pavyzdžiu tapo „CoreWeave“: bendrovės akcijos krito beveik 12 proc., investuotojams įvertinus, kad jos įsipareigojimai peržengė maždaug 47 milijardų eurų ribą.

    „Klausimas toks: ar tai sisteminė problema?“, – sakė „Angeles“ investicijų vadovas Michaelas Rosenas.

    „Žinoma, didėjanti skolos emisija yra dalykas, kurį verta stebėti ir kuris gali kelti nerimą, jei pasieks perteklinį lygį. Tačiau šiuo metu iki to dar toli“, – pridūrė jis.

    Rinkoje taip pat skambėjo mintis, kad kai kurių bendrovių akcijos gali kristi net ir esant optimistinėms prognozėms, jei į jas jau suplaukė per daug kapitalo. Tokiu atveju kainų judėjimą lemia ne vien fundamentika, bet ir pozicijų „iškrovimas“ po ilgesnio kilimo.

    Infliacija, nafta ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Nuotaikas blogino ir aukštesni nei tikėtasi infliacijos signalai, kuriuos sustiprino energijos kainų šuolis. Naftos brangimas didina riziką, kad kainų spaudimas plačiau persiduos į transporto, gamybos ir paslaugų sektorius.

    Makroekonominiai duomenys tuo pat metu rodė ir tam tikrą JAV ekonomikos atsparumą. Rugsėjį pramonės gamyba, lyginant su ankstesniu mėnesiu, augo 0,7 proc., kai rinkos laukė 0,4 proc.

    Gamybos apimtys apdirbamojoje pramonėje didėjo 0,3 proc. – tiek pat, kiek ir prognozuota. Gamybinių pajėgumų panaudojimas siekė 76,9 proc., kai konsensusas buvo 76,5 proc.

    Investuotojai taip pat vertino centrinio banko politikos kryptį: rinkos lūkesčiai rodė, kad artimiausiame posėdyje palūkanų normos greičiausiai liks nepakitusios. Vis dėlto infliacijos ir energijos kainų dinamika reiškia, kad bet kokie netikėtumai duomenyse gali greitai pakeisti šią prielaidą.

  • Bitcoin gavyba rugsėjį smuko „CleanSpark“ ir „BitFuFu“, „Canaan“ išlaikė stabilų tempą

    Bitcoin gavyba rugsėjį smuko „CleanSpark“ ir „BitFuFu“, „Canaan“ išlaikė stabilų tempą

    Rugsėjį trys biržoje listinguojamos bitkoinų kasimo bendrovės pateikė skirtingus rezultatus: „CleanSpark“ ir „BitFuFu“ pagamino mažiau bitkoinų, o „Canaan“ išlaikė tokį patį mėnesio tempą kaip rugpjūtį. Įmonių pateikti duomenys rodo, kad po nedidelio vasaros atsigavimo gamyba vėl grįžo į mažėjimo trajektoriją.

    „CleanSpark“ rugsėjį iškasė 529 BTC, kai rugpjūtį buvo 593 BTC, tad mėnesinis kritimas siekė beveik 11 proc. Bendrovė mėnesio pabaigoje turėjo 13 530 BTC atsargų, tai yra mažiau nei rugpjūčio pabaigoje, kai buvo 13 703 BTC.

    Įmonė taip pat nurodė pardavusi 2 BTC neatidėliotinoje rinkoje ir dar 700 BTC per pirkimo opcionų įgyvendinimą. Vidutinė pardavimo kaina siekė apie 65 800 eurų už vieną bitkoiną, perskaičiavus pagal tuo metu taikytą JAV dolerio ir euro kursą.

    „CleanSpark“ pranešė, kad nebeskelbs mėnesinių kasybos atnaujinimų ir pereis prie ketvirtinių ataskaitų. Toks sprendimas dažnai siejamas su noru supaprastinti komunikaciją su investuotojais ir labiau akcentuoti platesnį verslo vaizdą, ypač kai įmonės veikla plečiasi už vien tik kasybos ribų.

    „BitFuFu“ rugsėjį išgavo 167 BTC, palyginti su 174 BTC rugpjūtį, tai yra maždaug 4 proc. mažiau. Bendrovė išskyrė, kad jos nuosavos kasybos apimtys augo iki 98 BTC, tačiau debesų kasybos segmentas susitraukė iki 69 BTC, ir tai nusvėrė bendrą rezultatą.

    Įmonės bitkoinų atsargos per mėnesį kiek ūgtelėjo iki 1 388 BTC. Vis dėlto „BitFuFu“ kartu atskleidė riziką, susijusią su planuotu 80 MW kasybos objekto įsigijimu Etiopijoje, kur procesą apsunkino ginčai tarp objekto operatoriaus ir vietos elektros tiekėjų.

    Bendrovė nurodė, kad į sandorį jau buvo investuota apie 3 700 000 eurų, taip pat į vietą pristatyta apie 13 700 „Bitmain Antminer S19“ įrenginių. Dabar svarstomi keli scenarijai, įskaitant ir projekto nutraukimą, siekiant susigrąžinti bent dalį investicijų.

    Tuo metu „Canaan“ rugsėjį iškasė 44 BTC, tiek pat, kiek ir rugpjūtį, taip nutraukdama kelis mėnesius trukusį nuoseklaus mažėjimo periodą. Bendrovės laikomi bitkoinai padidėjo iki 1 875 BTC, nuo 1 868 BTC mėnesiu anksčiau.

    „Canaan“ taip pat paskelbė, kad Šiaurės regione visiškai pradėjo veikti 8 MW šilumos panaudojimo projektas, kai skaičiavimo įrangos generuojama šiluma nukreipiama į šildymo sistemą. Bendrovės teigimu, tokia infrastruktūra gali aprūpinti šiluma apie 2 800 namų, o panašus projektas planuojamas ir Kanadoje.

    Rugsėjo mėnesio rezultatai dar kartą išryškina, kaip stipriai bitkoinų kasybos verslą veikia elektros infrastruktūra, finansavimo kaina ir veiklos stabilumas skirtingose jurisdikcijose. Investuotojams tai taip pat primena, kad vien gamybos apimtys ne visada parodo visą vaizdą, nes didelę reikšmę turi atsargų valdymas, pardavimų strategija ir ilgalaikiai energijos sprendimai.

  • Kanados plieno pramonė randa kelią po Trumpo muitų: vidaus paklausa auga, padeda DI projektai

    Po Trumpo muitų smūgio – pirmi atsigavimo ženklai

    Kanados plieno pramonė, laikyta viena labiausiai pažeistų dėl JAV prekybos politikos, pradeda stabilizuotis po staigaus eksporto į JAV kritimo. Situacija gerėja ne visur vienodai, tačiau dalyje regionų jau fiksuojami aiškūs paklausos atsigavimo signalai.

    Pagrindinis lūžis įvyko 2025 metais, kai JAV administracija padidino importuojamo plieno muitus nuo 25 proc. iki 50 proc. Tai smarkiai paveikė Kanados gamintojus, kurie iki tol į JAV nukreipdavo didžiąją dalį savo plieno eksporto.

    Rinkų diversifikacija ir vidaus vartojimas

    Pramonės atstovai ir profesinės sąjungos nurodo, kad įmonės ėmė mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir aktyviau orientuotis į Kanados vidaus paklausą. Šią kryptį sustiprino tai, kad dalis projektų šalyje reikalauja didelių plieno apimčių, o tiekimo grandinės po pandemijos tapo jautresnės kainų šokams.

    Remiantis pramonės ir tarptautinės statistikos apibendrinimais, 2025 metais Kanadoje padidėjo vietoje pagaminto plieno dalis bendrame suvartojime, o importo dalis sumažėjo. Tai rodo, kad dalis paklausos, kuri anksčiau būdavo patenkinama importu, pamažu perskirstoma vietos gamintojams.

    „Matome, kad vis daugiau Kanados įmonių konkuruoja vidaus rinkoje, todėl užsienio gamintojams lieka mažiau erdvės“, – sakė plieno gaminių sektoriaus atstovas David Fritz.

    DI duomenų centrai ir energetika kuria naują paklausą

    Ryškiausi atsigavimo ženklai siejami su Vakarų Kanada, kur startuoja dideli pramonės projektai. Tarp jų minimos didelės galios duomenų centrų investicijos, susijusios su sparčiai augančiais DI skaičiavimo poreikiais, taip pat energetikos ir žaliavų sektoriaus plėtra.

    Tokių projektų efektas plieno rinkai paprastai pasireiškia keliais kanalais: auga konstrukcijų, vamzdynų, logistikos infrastruktūros ir gamybinių pajėgumų poreikis. Dėl to didėja užsakymų portfeliai metalo apdirbimo ir plieno gaminių įmonėms, o tai daliai gamintojų leidžia kompensuoti sumažėjusią JAV kryptį.

    Valstybės pagalba: paskolos ir importo kontrolė

    Kanados federalinė valdžia ėmėsi paramos priemonių, kad sektorius atlaikytų JAV muitų pasekmes ir pasaulinės plieno pasiūlos spaudimą. 2025 metais paskelbta apie maždaug 650 000 000 eurų paskolų paketą plieno, aliuminio ir vario pramonei, numatant jį kaip apyvartinių lėšų šaltinį įmonėms.

    Taip pat išlaikytos importo ribojimo priemonės, skirtos mažinti riziką, kad į Kanados rinką bus nukreipta dempinguojama produkcija iš šalių, kur plienas dažnai siūlomas pigiau. Pramonės vertinimu, be tokių saugiklių vietos gamintojams būtų sudėtinga konkuruoti su dalimi Azijos tiekėjų.

    „Projektų portfelis atrodo pakankamas, kad suteiktų paramą sektoriui, tačiau atsigavimas skirtinguose regionuose nevyksta vienodu tempu“, – teigė rinkos dalyviai, vertindami artimiausių metų perspektyvas.

    Tarptautinės organizacijos prognozuoja nuosaikų paklausos augimą Kanadoje: 2025 metais jis vertinamas apie 2,7 proc., o 2026 metais – apie 0,9 proc. Tai reikštų, kad vidaus rinka gali tapti reikšmingesne atrama laikotarpiu, kai prekybos politika išlieka nenuspėjama.

  • Lenkija kovoja dėl DI gigagamyklos Silezijoje: vieta parinkta, bet projektą gali sustabdyti energija

    Lenkija siekia pritraukti vieną iš Europos Sąjungos planuojamų DI gigagamyklų, o privataus kapitalo bendrovė DL Invest Group tvirtina jau pasirinkusi konkrečią vietą Silezijoje. Investuotojai pabrėžia, kad lemtingi bus ne vien finansai, bet ir energijos prieinamumas bei sprendimų priėmimo tempas administracijoje.

    Europos Komisija yra paskelbusi kvietimus teikti paraiškas dėl kelių DI gigagamyklų kūrimo ES, o šalys narės ir konsorciumai varžosi, kas pasiūlys greičiausiai įgyvendinamą, technologiškai pajėgiausią ir energetiškai pagrįstą projektą. Lenkijos valdžios institucijos yra viešai deklaravusios siekį dalyvauti šiame procese, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo konkrečių projektų brandos.

    Kas yra DI gigagamyklos?

    DL Invest Group vadovas Dominikas Leščynskis pabrėžia, kad DI gigagamyklą būtų klaidinga suprasti tik kaip duomenų centrą. Jo teigimu, tokia infrastruktūra turėtų tapti platforma, kuri padeda kurti kompetencijas, rengti specialistus, diegti DI pramonėje ir stiprinti technologinę savarankiškumo kryptį.

    „DI gigagamyklos negalima laikyti vien skaičiavimo galia ar duomenų centru. Tai ir kompetencijų kūrimas, ir ekosistemos stiprinimas, kad DI būtų realiai diegiamas įmonėse“, – sakė Dominikas Leščynskis.

    Investuotojas akcentuoja, kad pietų Lenkijos ekonomikoje didelę dalį sudaro gamyba ir pramonė, todėl modernizacija tampa kritiškai svarbi. Augant darbo sąnaudoms regione, įmonėms tenka ieškoti našumo didinimo per automatizavimą, skaitmenizaciją ir DI sprendimus.

    Pasirinkta vieta, bet ji neskelbiama

    DL Invest Group teigia, kad miestas Silezijoje jau pasirinktas, o analizės šiai vietai atliktos, tačiau detalių kol kas neatskleidžia. Bendrovė pažymi, kad į ES programą ketina teikti projektą ne toje teritorijoje, apie kurią anksčiau buvo kalbėta viešai, o kitoje, taip pat postindustrinėje vietoje.

    Pasak įmonės, prioritetas teikiamas apleistoms, anksčiau pramonei naudotoms teritorijoms, kuriose yra dalis reikalingos infrastruktūros. Toks kelias, investuotojų vertinimu, leidžia greičiau pradėti darbus, mažina poveikį naujoms teritorijoms ir gali tapti postindustrinių rajonų atgaivinimo priemone.

    Kas gali užblokuoti projektą?

    Didžiausia rizika, kurią įvardija investuotojai, yra terminai ir procedūrų grafikas, nes projektuose su viešuoju finansavimu atsiranda papildomų derinimų. Pasak DL Invest Group, sparčiai augant paklausai skaičiavimo galiai, delsimas gali reikšti, kad rinka ir technologijos pasislinks greičiau nei bus priimti sprendimai.

    „Didžiausia rizika yra grafikas ir procedūrų užbaigimo terminai, nes rinka keičiasi labai greitai, o skaičiavimo galios poreikis auga“, – sakė Dominikas Leščynskis.

    Kitas kertinis veiksnys yra elektra ir galios prieinamumas. Duomenų centrams ir DI skaičiavimams reikalingi dideli elektros pajėgumai, o prie tinklų prijungimo sąlygos, leidimai ir energetikos infrastruktūros plėtra dažnai tampa ilgiausia projekto dalimi.

    DL Invest Group taip pat ragina DI infrastruktūrą traktuoti kaip strateginę, o atskirais atvejais ir kaip kritinę. Tokia klasifikacija, investuotojų vertinimu, galėtų pagreitinti sprendimus dėl žemės paskirties, leidimų ir energetikos klausimų, kaip tai daroma kai kuriose Vakarų Europos valstybėse.

    Kodėl svarbus vietos verslo vaidmuo?

    Investuotojas pabrėžia, kad gigagamyklos efektas ekonomikai atsiranda tuomet, kai vietos įmonės gali naudotis skaičiavimo galia ir kartu įgyja gebėjimų ją valdyti. Todėl, jo teigimu, būtinas šalies įmonių, universitetų ir mokslo institucijų įsitraukimas nuo pat pradžių.

    Kartu pripažįstama, kad be užsienio partnerių patirties gali būti sudėtinga greitai pasiekti reikalaujamą kompetencijų lygį. Rinkoje trūksta įmonių, kurios jau būtų valdžiusios didelės apimties DI apkrovas, todėl realistiškas modelis gali apimti tiek vietos, tiek tarptautines kompetencijas, ypač pirmame etape.

    DL Invest Group signalizuoja, kad net jei paraiška ES programoje nebūtų laimėta, bendrovė ketina tęsti technologinių ir pramoninių teritorijų plėtrą. Tokiu atveju projektas galėtų būti įgyvendinamas etapais arba kitokia konfigūracija, priklausomai nuo klientų poreikių ir energijos užtikrinimo.

  • „Nebius“ plečia DI infrastruktūrą JK: sandoriai su laboratorijomis ir pokyčiai dėl nekonkuravimo

    „Nebius“ plečia DI infrastruktūrą JK: sandoriai su laboratorijomis ir pokyčiai dėl nekonkuravimo

    Europos DI infrastruktūros bendrovė „Nebius“ skelbia sudariusi sutartis su keliomis ankstyvos stadijos Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto laboratorijomis. Įmonė siekia paspartinti skaičiavimo pajėgumų ir su jais susijusios programinės įrangos pasiūlą JK rinkoje, kur pastaraisiais metais ryškiai auga aukštos kvalifikacijos talentų koncentracija.

    „Nebius“ veikia kaip vadinamasis neocloud tiekėjas: stato ir valdo duomenų centrus, juos aprūpina vaizdo plokštėmis (GPU) ir suteikia prieigą DI bei įmonėms, kurioms reikia didelės skaičiavimo galios. Toks modelis tampa vis svarbesnis, nes moderniems DI modeliams mokyti ir vykdyti reikalingi milžiniški resursai, o tradiciniai debesijos pajėgumai ne visada užtikrina norimą prieinamumą ar kainodarą.

    Anksčiau šiais metais „Nebius“ pranešė apie maždaug 2 milijardų eurų vertės plėtros planą Jungtinėje Karalystėje, apimantį naujas aikšteles ir Londono centro stiprinimą. Londonas įmonei yra pagrindinis Europos tyrimų ir plėtros bei komercinės plėtros centras, iš kurio koordinuojama dalis sprendimų diegimo klientams regione.

    „Nebius“ būstinė yra Amsterdame, o JK įmonė turi keturias duomenų centrų lokacijas. Bendrovė taip pat vysto duomenų centrus Suomijoje ir Prancūzijoje, taip diversifikuodama infrastruktūrą ir mažindama priklausomybę nuo vienos rinkos ar vieno energijos bei tinklų reguliavimo modelio.

    „Norime ir toliau plėstis Jungtinėje Karalystėje, nes čia matome didelę talentų koncentraciją ir stiprėjančią DI ekosistemą“, – sakė „Nebius“ EMEA regiono vadovas Gary Tierney.

    Jis neįvardijo, su kuriomis konkrečiai JK laboratorijomis sudaryti sandoriai, tačiau nurodė, kad dalis jų veikia slaptuoju režimu arba neseniai iš jo išėjo. Pastaruoju metu Londone ir kituose JK technologijų centruose daugėja naujų DI įmonių, kurias kuria buvę didžiųjų technologijų bendrovių ir mokslinių organizacijų specialistai.

    Kalbėdamas apie viešas diskusijas ir dalies bendruomenių pasipriešinimą duomenų centrų plėtrai, G. Tierney pabrėžė, kad tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti investicijų regione. Duomenų centrai JK, kaip ir kitose Europos šalyse, vis dažniau vertinami per energetikos, elektros tinklų apkrovos, žemės panaudojimo ir poveikio aplinkai prizmę, todėl investuotojams tenka daugiau dėmesio skirti leidimams ir tvarumo argumentams.

    Atskirai „Nebius“ atstovas palankiai įvertino JK vyriausybės planus švelninti ribojančias nekonkuravimo nuostatas darbuotojų sutartyse. Pasak jo, startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms tai gali tapti reikšmingu postūmiu, nes talentų judėjimas yra vienas iš veiksnių, lemiančių DI produktų kūrimo greitį ir naujų komandų formavimąsi.

    „Kai nekonkuravimo nuostatų JAV nėra, startuolių rinka juda gerokai greičiau. Jei šis barjeras Londone mažės, galime pamatyti daugiau naujų laboratorijų ir daugiau komandų, kuriančių pažangius sprendimus“, – sakė G. Tierney.

  • Ukrainos dronai smogė Rusijos duomenų centrams: kodėl tai trikdo ekonomiką ir kelia teisės klausimų

    Ukrainos dronų smūgiai Rusijos duomenų centrams išryškino naują karo frontą – skaitmeninę infrastruktūrą, kuri maitina ne tik kariuomenės, bet ir civilinį gyvenimą. Po atakų kai kuriuose regionuose fiksuoti debesijos paslaugų sutrikimai, o jų poveikį pajuto tiek įmonės, tiek gyventojai.

    Pranešama, kad buvo taikytasi į „Yandex“ duomenų centrus skirtinguose Rusijos miestuose, o tai galėjo sukelti vėlavimus ir trikdžius paslaugoms, kurios priklauso nuo šios bendrovės debesijos. Tokiose situacijose nukenčia e. prekybos, skaitmeninių atsiskaitymų ir pristatymo programėlių veikla, nes vienas infrastruktūros mazgas aptarnauja tūkstančius klientų.

    Taip pat skelbta apie smūgį į „Sberbank“ duomenų centrą Saratovo srityje, nors banko atstovai viešai teigė, kad veikla nebuvo sutrikdyta. Vis dėlto net ir be visiško veiklos sustabdymo tokie incidentai didina riziką, kad įmonės turės perskirstyti apkrovas, aktyvuoti atsarginius pajėgumus ir trumpuoju laikotarpiu patirti papildomų kaštų.

    Kas pasikeičia, kai taikinys – serveriai?

    Duomenų centrai šiandien atlieka panašų vaidmenį kaip elektros pastotės ar ryšių mazgai: juose sutelkti skaičiavimo resursai, duomenų saugyklos ir tinklo įranga, kuri palaiko kasdienes paslaugas. Smūgis tokiai infrastruktūrai gali apsunkinti priešininko karinį planavimą ir ryšius, tačiau kartu paralyžiuoti civilines paslaugas – nuo mokėjimų iki logistikos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į atstatymo sudėtingumą. Duomenų centrams reikalinga specializuota įranga – serveriai, tinklo komutatoriai, aušinimo sistemos, atsarginiai generatoriai – o dalis komponentų yra importuojami ir gali būti sunkiau prieinami dėl sankcijų bei pasaulinės paklausos.

    Tarptautinė teisė: kada objektas laikomas kariniu?

    Pagrindinė diskusija sukasi apie tai, ar duomenų centrai gali būti laikomi teisėtais kariniais taikiniais. Pagal tarptautinės humanitarinės teisės principus objektas paprastai turi realiai prisidėti prie karinių veiksmų, o jo sunaikinimas turi suteikti aiškų karinį pranašumą.

    Problema ta, kad duomenų centrai dažnai yra dvejopo naudojimo: jie vienu metu aptarnauja ir valstybines, ir privačias sistemas, o taip pat – kasdienes civilines paslaugas. Dėl to kiekvienu atveju kyla klausimas, ar smūgis yra proporcingas ir ar galima patikimai atskirti karinę funkciją nuo civilinės.

    „Tai signalas, kad skaitmeninė infrastruktūra tapo tokia pat svarbi kaip energetika ar transportas, todėl jos pažeidžiamumas bus vertinamas iš naujo“, – sakė vienas saugumo politikos tyrėjas.

    Platesnės pasekmės: nuo NATO planavimo iki informacinės erdvės

    Vakarų saugumo struktūros vis dažniau vertina duomenų centrus kaip kritinę infrastruktūrą, kurios sutrikdymas galėtų turėti grandininį poveikį ekonomikai. Didėjant priklausomybei nuo debesijos, incidentai su serverių ūkių veikla gali paveikti viešąsias paslaugas, verslo procesus ir finansinius atsiskaitymus.

    Kartu daugėja diskusijų, ar tokie smūgiai gali netiesiogiai paveikti informacinę erdvę – pavyzdžiui, sumažinti automatizuotų paskyrų aktyvumą, jei jos valdomos iš paveiktų pajėgumų. Vis dėlto nepriklausomi tyrėjai pabrėžia, kad tokį ryšį įrodyti sunku, o išvados dažnai būna spekuliatyvios.

    Šis atakų etapas rodo, kad karas persikelia į infrastruktūrą, kuri anksčiau buvo laikoma „už fronto“. Kuo labiau ekonomika remiasi debesija, tuo didesnė tikimybė, kad duomenų centrai bus vertinami kaip strategiškai svarbūs objektai – ir tuo aštresni bus klausimai, kur baigiasi karinis tikslas ir prasideda civilinės visuomenės žala.

  • „Nvidia“ didina statymus Europoje: investicijos į startuolius, laboratorijos ir DI infrastruktūra

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ pastarosiomis savaitėmis nuosekliai plečia savo veiklą Europoje: nuo investicijų į startuolius Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje iki naujų partnerysčių Švedijoje bei renginių kūrėjų bendruomenei. Šis suintensyvėjimas vyksta artėjant konferencijai „NVIDIA GTC Berlin“, kuri numatyta spalio 20–22 dienomis.

    Vieši pranešimai rodo, kad „Nvidia“ Europoje siekia ne vien pavienių sandorių. Bendrovė bando užsitikrinti pozicijas visoje DI grandinėje: nuo kapitalo ir skaičiavimo resursų iki mokslo, pramoninių taikymų ir talentų ekosistemų.

    Kur keliauja pinigai?

    Per 2026 metus „Nvidia“ (dažnai per rizikos kapitalo veiklą „NVentures“) minima keliuose dideliuose Europos finansavimo etapuose, ypač Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės DI bei infrastruktūros įmonėse. Skelbiama, kad vien per kelias viešai aptartas finansavimo naujienas bendras pritrauktas kapitalas siekia apie 7,7 milijardo eurų, nors kiek tiksliai investavo pati „Nvidia“, paprastai neatskleidžiama.

    Tokia strategija leidžia bendrovei anksti įsitvirtinti šalia sparčiai augančių komandų, kurioms vėliau prireikia vis daugiau skaičiavimo galios. DI plėtra ypač priklauso nuo specializuotų spartintuvų ir duomenų centrų, todėl investicijos į startuolius čia dažnai reiškia ir ilgalaikę technologinę priklausomybę.

    JK ir Prancūzija: startuoliai ir politika

    Jungtinėje Karalystėje „Nvidia“ paskelbė planuojanti investicijas į penkis startuolius: Boltz, Foresight, Hiverge, Prima Mente ir Riverlane. Suma ir sandorių struktūra kol kas neviešinama, tačiau pats pasirinkimas signalizuoja dėmesį tiek DI taikymams, tiek gilesnei technologinei bazei, įskaitant skaičiavimo ir algoritmų kryptis.

    Prancūzijoje bendrovė pranešė apie planuojamas mažumos investicijas į keturias įmones: Doctolib, Entalpic, Genesis AI ir Pigment. Greta kapitalo čia akivaizdi ir geopolitinė dimensija: „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango vizitai bei susitikimai su Prancūzijos sprendimų priėmėjais rodo, kad DI infrastruktūra Europoje vis dažniau aptariama kaip strateginis, o ne vien komercinis klausimas.

    „Europa yra vienas didžiųjų pramoninės gamybos regionų. Tai tik DI kelionės pradžia Europos Sąjungai“, – sakė „Nvidia“ įkūrėjas ir vadovas Jensenas Huangas.

    Šiaurės Europa: laboratorijos ir skaičiavimo galia

    Švedijoje ir plačiau Šiaurės regione „Nvidia“ akcentuoja bendradarbiavimą su vietos ekosistemomis ir DI taikymų kūrėjais, o vienu iš ryškesnių projektų įvardijamas planuojamas Stokholmo DI laboratorijos steigimas kartu su Norrsken Foundation. Skelbiama, kad centras turėtų atsidaryti 2027 metais ir telkti komandas, dirbančias su sveikatos, klimato, maisto ir visuomenės iššūkiais.

    Kartu daug dėmesio skiriama infrastruktūrai: Europos pastangos plėsti skaičiavimo pajėgumus remiasi ir EuroHPC iniciatyvomis, o „Nvidia“ siekia būti natūralus partneris, kai kuriami nauji pajėgumai startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Bendrovė taip pat kalba apie regioninių debesijos tiekėjų planus auginti DI debesijos pajėgumus iki 2027 metų pabaigos, kas iš esmės reiškia didesnę paklausą pažangiems spartintuvams.

    „Fizinis DI yra kita didelė galimybė. Apie 70 proc. BVP yra fiziniame pasaulyje, todėl fizinis DI yra viena didžiausių ateities galimybių“, – sakė „Nvidia“ robotikos ir kraštinių skaičiavimų padalinio vadovas Deepu Talla.

    Vis dėlto, augantis „Nvidia“ vaidmuo kelia ir nepatogų klausimą: ar Europa, stiprindama DI pajėgumus, neperkelia dar daugiau kritinės priklausomybės vienam JAV tiekėjui. Trumpuoju laikotarpiu tai gali pagreitinti inovacijas, tačiau ilgainiui didėja rizika kainodarai, tiekimo grandinėms ir technologiniam suverenitetui.

    Europos startuoliams ir pramonei šis momentas gali būti palankus: kapitalas, infrastruktūra ir partnerystės sudaro sąlygas greičiau kurti produktus ir konkuruoti pasauliniu mastu. Tačiau ilgalaikė nauda priklausys nuo to, ar Europoje bus sukurta daugiau globaliai stiprių įmonių, kurios pačios valdytų didesnę vertės grandinės dalį, o ne tik naudotųsi išorinių tiekėjų platformomis.

  • Lenkijoje „PGE“ ir NASK planuoja duomenų centrus: siekia stiprinti valstybės skaitmeninį suverenitetą

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ ir valstybinis kibernetinio saugumo bei skaitmeninių sprendimų institutas NASK pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo numatomos investicijos į duomenų centrus šalyje. Apie sprendimą paskelbta Europos naujų idėjų forume Sopote, dalyvaujant Lenkijos vyriausybės atstovams.

    Iniciatyvos tikslas – kurti nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą, kuri būtų valdoma ir vystoma remiantis valstybės institucijomis iš energetikos ir skaitmenizavimo sektorių. Toks modelis siejamas su sparčiai augančiu poreikiu kompiuteriniams ištekliams, ypač vystant debesijos paslaugas, didžiųjų duomenų analizę ir DI sprendimus.

    Akcentas – technologinis savarankiškumas

    Lenkijos skaitmenizavimo sritį kuruojantys pareigūnai teigia, kad projektas turėtų sustiprinti technologinį savarankiškumą ir sumažinti kritinės infrastruktūros priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Duomenų centrai vis dažniau laikomi strategine infrastruktūra, nes nuo jų priklauso valstybės institucijų skaitmeninės paslaugos, ryšio ir kibernetinio saugumo pajėgumai.

    „Norime, kad skaitmeninimo suverenitetas būtų Lenkijos institucijų rankose“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizavimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renkamos vietos ir vertinamas potencialas

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pranešė, kad artimiausiu metu bus atliekamas auditas, kuris turėtų parodyti galimas duomenų centrų vietas. Konkrečios lokacijos kol kas neįvardijamos, tačiau teigiama, kad jų yra ne viena.

    „Tokių centrų statybos rezultatas – ir šiluma, kuri gali būti panaudota vietos bendruomenėms“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    „PGE“ vadovybė pažymi, kad įmonės valdomose teritorijose būtų pradedami parengiamieji darbai ir vertinamas projektų mastelis. Taip pat nurodoma, kad tai yra startinis susitarimas, o realios investicijos turės pereiti planavimo ir pasirengimo etapus.

    Energetika ir duomenų centrai: auganti sąsaja

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau siejama su energetikos sektoriumi, nes didelės skaičiavimo galios infrastruktūrai reikia patikimo elektros tiekimo ir aiškaus kainodaros bei tinklų pajėgumų planavimo. Be to, daugelyje šalių ieškoma būdų, kaip duomenų centrų skleidžiamą šilumą panaudoti centralizuotam šildymui, taip didinant bendrą energijos efektyvumą.

    „PGE“ nurodo esanti pasirengusi į projektus įsitraukti kapitalu, tačiau neatmeta galimybės pasirinkti ir išorinių partnerių. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant suderinti finansavimą, technologines kompetencijas ir eksploatavimo patirtį.

    „PGE“ yra didžiausia Lenkijos elektroenergetikos įmonė, o didžioji jos akcijų dalis priklauso valstybei. NASK yra valstybinis tyrimų institutas, prižiūrimas Skaitmenizavimo ministerijos, veikiantis kibernetinio saugumo, tinklų patikimumo ir vartotojų apsaugos srityse.