CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • „Amazon“ AWS gedimas sustabdė „Coinbase“ ir „FanDuel“: perkaitęs centras, atstatymas užtruks

    „Amazon“ AWS gedimas sustabdė „Coinbase“ ir „FanDuel“: perkaitęs centras, atstatymas užtruks

    Kas nutiko AWS infrastruktūrai

    „Amazon“ valdomas debesų kompiuterijos padalinys AWS pranešė apie veiklos sutrikimus, kurie paveikė dalį klientų paslaugų ir laikinai sutrikdė prekybą bei prieigą prie kai kurių platformų, įskaitant „Coinbase“ ir „FanDuel“.

    Pasak AWS, incidentas siejamas su perkaitimu viename duomenų centre pagrindiniame JAV regione US-East-1, esančiame Šiaurės Virdžinijoje. Bendrovė nurodė, kad problemos kilo vienoje prieinamumo zonoje.

    „Visiškas paslaugų atstatymas vis dar turėtų užtrukti kelias valandas, o darbai vyksta lėčiau, nei tikėjomės anksčiau“, – pranešė AWS.

    Kokias paslaugas paveikė sutrikimas

    AWS teigimu, didžiausias poveikis buvo susijęs su dalimi EC2 pajėgumų, kurie suteikia virtualių serverių infrastruktūrą. Tokie sutrikimai klientams gali reikšti lėtesnį sistemų darbą, laikiną nepasiekiamumą arba dalies funkcijų neveikimą.

    AWS aiškino, kad aktyviai didina aušinimo sistemos pajėgumus, kad būtų galima atkurti likusią paveiktą įrangą sutrikimo zonoje. Pirmieji pranešimai apie tiriamus trikdžius pasirodė ketvirtadienio vakarą.

    „Coinbase“ ir „FanDuel“ reakcija

    Sporto lažybų programėlė „FanDuel“ ketvirtadienio vakarą informavo apie techninius nesklandumus, dėl kurių dalis vartotojų negalėjo prisijungti prie platformos. Vėliau bendrovė patikslino, kad problema susijusi su platesniu AWS sutrikimu.

    Kriptovaliutų prekybos platforma „Coinbase“ penktadienį pranešė, kad kelių AWS zonų gedimai lėmė užsitęsusį pagrindinių prekybos paslaugų sutrikimą. Bendrovė nurodė, jog pirminė problema vėliau buvo visiškai išspręsta.

    Kodėl tokie incidentai turi platesnį poveikį

    AWS yra vienas didžiausių debesijos tiekėjų pasaulyje ir, remiantis rinkos vertinimais, užima reikšmingą debesų infrastruktūros paslaugų dalį. Dėl to net ir lokalus gedimas vienoje zonoje gali atsispindėti daugybės skirtingų įmonių veikloje, ypač jei jų sistemos nėra pilnai išskaidytos per kelis regionus.

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau investuoja į atsparumą gedimams, dubliuoja kritines sistemas keliuose regionuose ir automatizuoja perkėlimą į atsargines aplinkas. Vis dėlto incidentai rodo, kad net ir brandžioje debesijos infrastruktūroje rizikos išlieka, o atsigavimo laikas gali priklausyti nuo fizinių duomenų centrų veiksnių, tokių kaip aušinimas ir įrangos atstatymas.

  • Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Nuo „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje DI infrastruktūros bumo simboliu tapo „Nvidia“, tačiau Volstrite vis dažniau matomas kapitalo persiskirstymas. Pastaruoju metu investuotojai aktyviau perka įmones, kurios ankstyvoje DI plėtros fazėje buvo mažiau pastebimos.

    Ryškiausias to pavyzdys matėsi šią savaitę: „AMD“ ir „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug po 25 proc., „Micron“ pabrango daugiau nei 37 proc., o „Corning“ ūgtelėjo apie 18 proc. Tuo pat metu „Nvidia“ 2026 metais augo kukliau ir labiau priminė viso „Nasdaq“ tempo judėjimą.

    Rinka plečia DI statybų žemėlapį

    Investuotojai vis aiškiau stato už tai, kad DI duomenų centrų plėtra bus ilga ir reikalaus ne vien grafinių procesorių. Didėjant skaičiavimo apimtims, auga poreikis atminties lustams, centriniams procesoriams, optiniams ryšiams ir kitoms komponentėms, kurios lemia našumą bei energijos sąnaudas.

    Viena svarbiausių naujų temų tapo atminties rinka. Dėl pasiūlos trūkumo kylant kainoms, atminties gamintojai gavo stiprų postūmį, o „Micron“ pastaraisiais mėnesiais tapo vienu karščiausių sandorių puslaidininkių sektoriuje.

    Rinkoje akcentuojama, kad materialus trūkumas dažnai reiškia staigesnį pelningumo šuolį, nes kainos kyla greičiau nei sąnaudos. Tokios fazės istorijoje ne kartą tapo pagrindu įspūdingiems atminties gamintojų akcijų ciklams.

    Agentai grąžina dėmesį CPU

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini analitikai, yra centrinių procesorių sugrįžimas į pirmą planą. DI plėtrai persikeliant nuo vien pokalbių robotų prie agentų, galinčių vykdyti užduočių grandines, duomenų centrams reikia daugiau universalių skaičiavimo išteklių.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų CPU rinka per artimiausius metus gali išaugti daugiau nei dvigubai, o šias nuotaikas sustiprino „AMD“ ketvirčio rezultatai ir atnaujintos augimo ambicijos serverių segmente. Analitikai tai vertina kaip struktūrinį lūžį, kuriame auga ir CPU, ir duomenų centrų greitintuvų paklausa.

    „Agentai iš tiesų kuria milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mums labai įdomu būti pačiame jo centre“, – sakė „AMD“ vadovė Lisa Su.

    „Intel“ atsigavimas ir optikos statymai

    „Intel“ atveju investuotojai įžvelgia atsigavimo scenarijų, kurį pastiprina didesnės JAV investicijos į vietinę lustų gamybą. Papildomų impulsų akcijai suteikė ir pranešimai apie galimas gamybos partnerystes bei didžiųjų užsakovų susidomėjimą.

    Tuo metu DI infrastruktūros grandinėje ryškėja ir optinių technologijų vaidmuo. „Nvidia“ bendradarbiavimas su „Corning“ siejamas su perėjimu nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio sprendimų didelio masto sistemose, o pati „Corning“ rinkoje jau buvo pasiekusi reikšmingų rekordų.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių įspėja, kad staigūs puslaidininkių sektoriaus šuoliai primena ankstesnių burbulų dinamiką. Skamba ir perspėjimai apie galimą 25–30 proc. korekciją platesniame sektoriaus indekse, jei lūkesčiai pralenks realų pelnų augimą.

  • Jimas Crameris perspėja: DI euforija kelia rinką, bet šių klaidų investuotojai neturėtų kartoti

    Jimas Crameris perspėja: DI euforija kelia rinką, bet šių klaidų investuotojai neturėtų kartoti

    DI banga kelia rekordus

    JAV akcijų rinka pastarosiomis dienomis toliau kilo, o „Nasdaq Composite“ ir „S&P 500“ fiksavo naujus rekordus. Pagrindiniu varikliu tapo su DI siejamos bendrovės, ypač lustų ir duomenų centrų infrastruktūros segmentas.

    Apžvalgininkas Jimas Crameris atkreipė dėmesį, kad investuotojų nuotaikas šiuo metu dažnai pakursto net menkiausios teigiamos žinios apie puslaidininkius. Jo vertinimu, rinka ypač jautri DI temai, todėl kainos gali judėti ir dėl lūkesčių, o ne tik dėl rezultatų.

    Įspėja dėl portfelio koncentracijos

    Nors Crameris teigė vis labiau tikintis, kad DI infrastruktūra žymi ilgalaikį pokytį, jis perspėjo nesusieti viso portfelio su vienu sektoriumi. Duomenų centrų plėtra reikalauja ne tik lustų, bet ir energijos, tinklų įrangos, aušinimo bei statybų sprendimų, todėl rizikos išsiskaido per kelias industrijas.

    Pasak jo, investuotojams, kurie laukia idealaus momento, gali tekti susitaikyti su tuo, kad dalis augimo jau įskaičiuota į kainas. Kartu jis pabrėžė, kad korekcijos šiame segmente pasitaiko, o pirkimas kritimo dienomis istoriškai padeda mažinti įėjimo kainos riziką.

    „Tai vis dar milžiniška galimybė. Pirkti dar nevėlu“, – sakė Jimas Crameris.

    Savaitės dėmesio centre: infliacija ir rezultatai

    Artimiausiomis dienomis rinkos dalyviai stebės JAV vartotojų kainų indekso duomenis, kurie gali koreguoti lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos. Minkštesni infliacijos skaičiai paprastai didina tikimybę, kad pinigų politika bus švelnesnė, o tai dažnai palanku augimo akcijoms.

    Investuotojų kalendoriuje taip pat išsiskiria bendrovių rezultatai, galintys patikrinti DI infrastruktūros istorijos tvarumą. Daug dėmesio skiriama įmonėms, kurios tiekia energiją duomenų centrams, gamina puslaidininkių pramonės medžiagas, tinklų įrangą ar lustų gamybos įrenginius.

    Crameris taip pat palygino dabartinį puslaidininkių ralį su ankstyvuoju interneto bumo laikotarpiu, kai technologiniai pokyčiai pakeitė ištisus verslo modelius. Jo teigimu, vis svarbesnė tampa vadinamoji agentinė kryptis, kai DI sistemos atlieka daugiau užduočių savarankiškai ir didina skaičiavimo pajėgumų poreikį.

  • „NVIDIA“ ir IREN sandoris kelia kartelę: „Bernstein“ akcijai numato 100 dolerių tikslą

    „NVIDIA“ ir IREN sandoris kelia kartelę: „Bernstein“ akcijai numato 100 dolerių tikslą

    Tyrimų ir tarpininkavimo bendrovės „Bernstein“ analitikai po IREN strateginės partnerystės su „NVIDIA“ paskelbė 100 JAV dolerių akcijos kainos tikslą. Tai įvertinimas, rodantis reikšmingą potencialą po žinios apie ilgalaikį DI debesijos kontraktą ir papildomą „NVIDIA“ investavimo galimybę.

    Pranešta, kad sutartyje numatytas maždaug 3,4 mlrd. JAV dolerių vertės DI debesijos kontraktas, kuris, konvertuojant apytikriu 0,93 euro už dolerį kursu, siektų apie 3,2 mlrd. eurų. Taip pat numatyta akcijų opcija, kuri leistų „NVIDIA“ investuoti apie 2,1 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 2,0 mlrd. eurų, jei būtų įgyvendintos sąlygos.

    „Bernstein“ analitikai šį susitarimą apibūdino kaip technologinį ir kapitalo interesų sutapimą, galintį sustiprinti IREN pozicijas. Jų vertinimu, „NVIDIA“ kaip strateginis partneris suteikia daugiau užtikrintumo dėl pažangios DI infrastruktūros architektūros ir GPU tiekimo tęstinumo, ypač keičiantis aparatūros kartoms.

    Dalis partnerystės logikos siejama su IREN vystomu 2 GW galios „Sweetwater“ projektu, kuris įvardijamas kaip pagrindinė bendrovės aikštelė. Analitikai pabrėžė, kad įmonei dar reikia užsitikrinti pagrindinį klientą ir platesnį įmonių klientų ratą, tačiau vien projekto mastas ir partnerystė sustiprina konkurencinę poziciją.

    „Bernstein“ taip pat atkreipė dėmesį, kad IREN, jų vertinimu, laikosi grafiko įgyvendinti 200 MW duomenų centro pristatymą „Microsoft“, o pirmasis 50 MW etapas turėtų būti parengtas trečiąjį ketvirtį. Tokie projektai išlieka svarbūs, nes DI paklausą vis labiau lemia realūs didžiųjų klientų pajėgumų rezervavimai ir ilgalaikės sutartys.

    Kontekstui svarbus ir IREN žingsnis stiprinti programinės įrangos kompetencijas: anksčiau paskelbtas „Mirantis“ įsigijimas, kurio vertė siekė 625 mln. JAV dolerių, arba apie 580 mln. eurų. „Bernstein“ tai vertina kaip priemonę pereiti nuo vien infrastruktūros nuomos prie valdomų GPU paslaugų ir orkestravimo, artėjant prie vertikaliai integruoto debesijos operatoriaus modelio.

    Analitikų išvadoje pabrėžiama, kad duomenų centrų ir DI skaičiavimo pajėgumų rinka išlieka ankstyvoje augimo stadijoje, o didžiausi laimėtojai gali būti tie, kurie geba suderinti energijos, infrastruktūros, aparatinės įrangos tiekimo ir programinės įrangos sluoksnius. IREN atveju „NVIDIA“ sandoris, „Microsoft“ projektai ir programinės įrangos stiprinimas vertinami kaip tarpusavyje susiję veiksniai, galintys pagreitinti plėtrą.

  • „TeraWulf“ lūžis: HPC pajamos pirmą kartą aplenkė bitkoinų kasybą, bet nuostolis išaugo

    „TeraWulf“ lūžis: HPC pajamos pirmą kartą aplenkė bitkoinų kasybą, bet nuostolis išaugo

    JAV bendrovė „TeraWulf“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos didelio našumo skaičiavimų (HPC) veikla pirmą kartą sugeneravo daugiau pajamų nei bitkoinų kasyba. Tai dar vienas ženklas, kad dalis anksčiau vien kriptovaliutų kasyba besivertusių įmonių persiorientuoja į duomenų centrų ir DI infrastruktūros paklausą.

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „TeraWulf“ gavo apie 34 mln. eurų pajamų, o bendra apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išliko panaši. Didžiausias pokytis įvyko pajamų struktūroje: HPC nuomos pajamos siekė apie 21 mln. eurų, kai skaitmeninių aktyvų segmentas sugeneravo beveik 13 mln. eurų.

    „Tai pirmasis laikotarpis, kai HPC nuoma reikšmingai atsispindi mūsų finansiniuose rezultatuose“, – sakė „TeraWulf“ vadovas Paulas Prageris.

    Bendrovės vadovybė šį ketvirtį apibūdino kaip pereinamąjį: didesnė dalis pajamų siejama su stabilesniais, sutartimis pagrįstais skaičiavimo pajėgumų užsakymais. Tokie kontraktai paprastai leidžia mažinti priklausomybę nuo kriptovaliutų kainų svyravimų ir kintančių kasybos sąnaudų.

    Vis dėlto pelningumo situacija išlieka sudėtinga. „TeraWulf“ nurodė patyrusi apie 428 mln. eurų grynąjį nuostolį, kuris gerokai išaugo, palyginti su praėjusiais metais. Bendrovė dalį nuostolio aiškino nepiniginiais perskaičiavimais, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad veiklos transformacija kainuoja brangiai.

    Vienas iš kaštų augimo veiksnių yra infrastruktūros pertvarkymas, kai dalis anksčiau bitkoinų kasybai naudotų pajėgumų pritaikoma HPC darbo krūviams. Bendrovė taip pat fiksavo vertės sumažėjimo ir kitus su restruktūrizavimu susijusius įrašus, susijusius su kasybos apimčių mažinimu atskirose veiklos dalyse.

    „TeraWulf“ akcentavo, kad Niujorko valstijoje esančiame „Lake Mariner“ objekte šiuo metu pajamoms generuoti naudojama apie 60 MW HPC galios. Bendrovė taip pat planuoja toliau plėsti pajėgumus ir didinti ilgalaikių, sutartimis užtikrintų skaičiavimo resursų apimtį per ateinančius metus.

    Rinkoje šis posūkis vertinamas kaip platesnės tendencijos dalis: augant DI modelių mokymo ir diegimo apimtims, vis daugiau dėmesio skiriama energiją ir aušinimą užtikrinančiai infrastruktūrai, o buvę kasybos ūkiai dėl turimų elektros įvadų ir aikštelių dažnai laikomi potencialiai greitai pritaikomais projektams. Tačiau finansiniai rezultatai rodo, kad perėjimas prie HPC ne visada reiškia greitą pelno sugrįžimą.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: gigafabrikos projektą gali nulemti Europos Komisijos sprendimas

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros centrų Europoje. Ekspertai pabrėžia, kad šansą gali nulemti sprendimai dėl skaičiavimo galios, kuri reikalinga DI modeliams kurti, mokyti ir diegti pramonėje.

    Diskusijos dėl vadinamosios DI gigafabrikos įsibėgėjo Europos ekonomikos kongrese, kuriame akcentuota, kad tokia infrastruktūra taps skaitmeninės ekonomikos pagrindu. Tačiau projekto kryptis ir tempas priklauso ne tik nuo Varšuvos, bet ir nuo Europos Komisijos bei EuroHPC sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika iš esmės yra itin didelės galios duomenų centrų kompleksas, kuriame sutelkta milžiniška grafinių procesorių ir tinklų infrastruktūra. Tokie pajėgumai reikalingi ne tik pokalbių robotams, bet ir pramoninėms simuliacijoms, vaizdo analitikai, vaistų kūrimui ar vadinamiesiems skaitmeniniams dvyniams.

    Europos Sąjungoje planuojama įkurti penkias DI gigafabrikas, kurios turėtų sustiprinti regiono konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančių platformų. Lenkija dalyvavo rengiant „Baltic AI GigaFactory“ paraišką kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Čekija, tačiau vėliau Europos Komisija pakeitė projekto modelį.

    Sprendimas, kuris keičia žaidimo taisykles

    Pasak su projektu susijusių atstovų, 2025 metų pabaigoje procesas labiau persikėlė į Europos Komisijos ir EuroHPC lygmenį. Tai, anot jų, apsunkino planavimą, nes atsirado daugiau neapibrėžtumo dėl projekto struktūros, valdymo ir atrankos kriterijų.

    „Gruodį 2025 metais viskas buvo perkelta į Europos Komisijos lygmenį, į EuroHPC, ir tai apsunkino projektą, kuris jau buvo gerokai įsibėgėjęs“, – sakė Krzysztofas Szubertas.

    Esminis pokytis tas, kad valstybės narės nebegali iš anksto įvardyti pageidaujamo verslo partnerio ar konsorciumo, kuris statytų gigafabriką. Praktikoje tai reiškia, kad šalims lieka siūlyti vietas, dalyvauti finansavime ir tikėtis, kad jų regionas bus pasirinktas kaip vienas iš strateginių taškų.

    Kaina ir finansavimo dilema

    Gigafabrikos projektas, kurį Lenkija norėtų matyti savo teritorijoje, vertinamas maždaug 3 milijardais eurų. Skaičiuojama, kad apie 35 proc. sumos turėtų ateiti iš viešojo sektoriaus, o dalį šių lėšų planuojama sutelkti per Europos Komisijos inicijuojamus instrumentus.

    Didžiausias politinis iššūkis yra nacionalinio biudžeto indėlis, kuris gali siekti apie 500 milijonų eurų. Tokios apimties sprendimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu klausimu, nes DI skaičiavimo pajėgumai vis dažniau siejami su ekonominiu saugumu ir pramonės konkurencingumu.

    Europa delsia, konkurentai greitina

    Diskusijose skambėjo kritika, kad Europos sprendimų priėmimo procesas juda lėtai, o kitos rinkos tuo metu didina tempą. Tai ypač aktualu vertinant, kad DI infrastruktūros statyba, elektros įvadų paruošimas, aušinimo sistemų diegimas ir tinklų sujungimas užtrunka ne mėnesius, o metus.

    „O mes svarstome, kaip apibrėžti dalyvavimo sąlygas ir kaip suderinti privatų kapitalą su viešuoju taip, kad neįklimptume į valstybės pagalbos taisykles“, – sakė Marekas Magryśas.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad nacionaliniu lygiu jau atlikta daug namų darbų, tačiau pagrindinės kliūtys kyla derinant interesus tarp valstybių narių ir formuojant bendrą europinį modelį. Tuo pat metu įmonės, kurios planuoja DI produktus ir paslaugas, nori aiškumo dėl to, kur ir kada bus pasiekiami didelio masto pajėgumai.

    Kodėl skaičiavimo galia tampa strategine?

    Verslo atstovai pabrėžia, kad be vietinės skaičiavimo galios sunku kalbėti apie modernią reindustrializaciją, automatizaciją ir aukštos pridėtinės vertės gamybą. DI gamyklos reikalingos ne vien tyrimams, bet ir tam, kad įmonės galėtų saugiai apdoroti jautrius duomenis, kurti gamybos procesų skaitmeninius dvynius ir išlaikyti intelektinę nuosavybę regione.

    „Jeigu norime konkuruoti ir kalbame apie ekonomikos reindustrializaciją, viskas turi remtis išmaniąja automatizacija. Be DI gamyklų negalėsime masiškai mokyti modelių ir kurti skaitmeninių dvynių pramonės simuliacijoms“, – sakė Michałas Pieprzny.

    Lenkijoje jau veikia mažesnio masto DI infrastruktūros projektai, įgyvendinti su Europos Sąjungos parama, tarp jų – centrai Krokuvoje ir Poznanėje. Tačiau gigafabrikos lygio investicija būtų kitas mastelis, skirtas ne pavienėms iniciatyvoms, o regioninei pramonės transformacijai.

    Energija ir vieta: Lenkijos argumentai

    Vienas stipriausių Lenkijos argumentų – galimybė užtikrinti dideles elektros prijungimo galias. Diskusijose pažymėta, kad dalis pajėgumų galėtų būti siejama su vietomis, kur palaipsniui išjungiami anglimi kūrenti elektros gamybos blokai, todėl atsiranda infrastruktūrinė erdvė dideliems duomenų centrams.

    Be energijos, svarbus ir investuotojų požiūris į šalies geografinę padėtį bei logistiką. Pasak rinkos dalyvių, Lenkija vis dažniau laikoma pirmu pasirinkimu planuojant didelio masto duomenų centrų projektus regione, ypač kai vertinamas ryšių tinklų tankis ir prieiga prie rinkų.

    Ką turėtų daryti valstybė?

    Diskusijose išryškėjo ir skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį. Viena kryptis akcentuoja būtinybę pirmiausia užtikrinti duomenų saugumą ir aiškias taisykles, kur bus tvarkomi viešojo sektoriaus ir verslo duomenys, kad jie nepatektų už konsorciumo ar Europos teisės ribų.

    Kita kryptis pabrėžia, kad valstybė gali pagreitinti investicijas tapdama dideliu klientu ir suformuodama aiškų paklausos signalą. Tai leistų privačiam sektoriui lengviau pagrįsti investicijas į DI infrastruktūrą ir sumažintų riziką, kad pajėgumai bus sukurti per vėlai.

    Galiausiai, kaip pabrėžė projekto dalyviai, kova dėl DI infrastruktūros nėra vien apie technologijas. Ji vis labiau primena konkurenciją dėl to, kas turės pajėgumus kurti produktus, valdyti duomenis ir užtikrinti ekonominį atsparumą, kai skaičiavimo galia tampa tokia pat kritinė kaip energetika ar logistika.

  • AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    Volstritas trečiadienį sulaukė ryškaus signalo iš puslaidininkių sektoriaus: „Advanced Micro Devices“ (AMD) po stiprių ketvirčio rezultatų ir optimistiškesnių prognozių šoktelėjo maždaug 18 proc. Bendrovė investuotojams pasiuntė žinutę, kad jos procesorių paklausa auga dėl spartėjančių DI diegimų, o tai padėjo kelti ir platesnės rinkos nuotaikas.

    AMD vadovė Lisa Su pabrėžė, kad įmonės mato vis didesnę paklausą sprendimams, kurie leidžia DI sistemas naudoti praktiškai, o ne vien testuoti laboratorijose. Analitikai tokias tendencijas sieja su augančiu įmonių noru automatizuoti procesus ir diegti DI agentus, kuriems reikia daugiau skaičiavimo galios ir energijos efektyvumo.

    Rinkoje dėmesio sulaukė ir kontrastas su „Nvidia“, kurios akcijų dinamika pastaruoju metu ne visada atspindi bendrą puslaidininkių ralį. Dalis investuotojų svarsto, ar DI infrastruktūros bumas taps platesnis ir labiau pasidalins tarp skirtingų gamintojų, ypač kai įmonės ieško alternatyvų dėl kainos, tiekimo ar specifinių užduočių.

    Kodėl brangsta skrydžiai?

    Aviacijos sektorių tuo pat metu spaudžia brangstantys degalai ir tiekimo rizikos. Nauji vieši duomenys JAV rodė, kad oro bendrovės kovą už reaktyvinius degalus mokėjo gerokai daugiau nei anksčiau, o geopolitinės įtampos paaštrino kainų šuolius.

    Rinkos dalyviai perspėja, kad degalų trūkumo epizodai Europoje ir Azijoje gali komplikuoti vasaros sezono planavimą, ypač jei sutrinka logistikos grandinės ar perdirbimo pajėgumai. Tai didina spaudimą vežėjams: degalų sąnaudos yra vienas svarbiausių skrydžių kainą lemiančių veiksnių, todėl brangimas dažnai persiduoda bilietams.

    „Anthropic“ ir „SpaceX“ sandoris

    DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė susitarimą, pagal kurį naudos visus „SpaceX“ valdomo „Colossus 1“ duomenų centro Tenesyje skaičiavimo išteklius. Įmonė teigia, kad tai turėtų padėti didinti pajėgumus mokamiems „Claude“ planams ir stabiliau aptarnauti augantį vartotojų srautą.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei yra viešai pripažinęs, kad bendrovei tapo sudėtinga suspėti su paklausos šuoliu, kai naudojimas ir pajamos augo daug sparčiau, nei planuota. Tai atspindi platesnę rinkos problemą: DI modelių mokymui ir veikimui reikia vis daugiau lustų, elektros ir duomenų centrų infrastruktūros, todėl pajėgumai tampa strateginiu konkurenciniu pranašumu.

    „Skaičiavimo galios paklausa auga greičiau, nei pramonė spėja ją patikimai padengti“, – sakė Dario Amodei.

    Vartotojai kol kas nepasiduoda

    Nepaisant energijos kainų ir infliacijos spaudimo, dalis didžiųjų vartotojų sektoriaus įmonių praneša apie gana atsparų pirkėjų elgesį. Pavyzdžiui, „McDonald’s“ skelbė augusias to paties tinklo pardavimų apimtis, o įmonės komentaruose akcentuojamos vertės pasiūlos ir akcijų strategijos.

    Tuo pačiu „Disney“ ir „Uber“ rezultatai rodė, kad žmonės ir toliau leidžia pinigus kelionėms bei paslaugoms, nors jautriai reaguoja į kainas. Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas, kad vartotojai dar turi finansinę erdvę, tačiau išlaidų struktūra keičiasi vertės ir nuolaidų naudai.

    Tarp kitų naujienų iš JAV rinkos – pokyčiai sporto lažybų sektoriuje: pranešta, kad „FanDuel“ vadovė Amy Howe palieka pareigas, o laikinai vadovavimą perima prezidentas Christianas Genetski. Šis sektorius pastaraisiais metais sparčiai augo, tačiau investuotojų nuotaikos išlieka nepastovios dėl konkurencijos ir reguliavimo rizikų.

  • DI bumas keičia JAV gamybą: „Nvidia“ ir „Corning“ žada 3 000 darbo vietų ir naujas gamyklas

    DI bumas keičia JAV gamybą: „Nvidia“ ir „Corning“ žada 3 000 darbo vietų ir naujas gamyklas

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas teigia, kad nauja partnerystė su „Corning“ gali tapti postūmiu atgaivinti JAV technologijų gamybą ir sutrumpinti kritinių komponentų tiekimo grandines. Jo teigimu, pasaulis įžengė į itin spartaus DI infrastruktūros plėtros etapą, kurio mastas prilygsta istoriniam lūžiui.

    Pasak J. Huango, DI tampa ne tik programine įranga ar paslauga, bet ir bazine infrastruktūra, kuri bus reikalinga beveik kiekvienam sektoriui. Dėl to didėja poreikis ne vien lustams, bet ir visai duomenų centrų ekosistemai, nuo energijos tiekimo iki ryšio sprendimų.

    „Šiuo metu vyksta didžiausia infrastruktūros plėtra žmonijos istorijoje, o dirbtinis intelektas taps esmine infrastruktūra visame pasaulyje“, – sakė Jensenas Huangas.

    Partnerystės esmė – optinės jungtys, kurios duomenų centruose sujungia skaičiavimo įrangą ir leidžia perduoti milžiniškus duomenų srautus. „Nvidia“ akcentuoja, kad augant skaičiavimo apkrovoms variniai kabeliai tampa vis dažnesniu ribojančiu veiksniu, todėl rinka greitai pereina prie optinių technologijų.

    „Corning“ paskelbė, kad dėl šios plėtros statys tris naujus gamybos objektus Teksase ir Šiaurės Karolinoje. Bendrovė nurodo, kad projektai turėtų sukurti daugiau nei 3 000 darbo vietų, o didesni pajėgumai padės greičiau aprūpinti duomenų centrus optiniais komponentais, reikalingais DI klasteriams.

    Viešai aptariant sandorį buvo pabrėžta, kad pastaraisiais dešimtmečiais dalis technologijų gamybos ir tiekimo grandinių stipriai įsitvirtino Azijoje, įskaitant Taivaną, Kiniją ir Vietnamą. „Nvidia“ vadovas šią DI investicijų bangą pristato kaip progą dalį pajėgumų grąžinti į JAV, pasinaudojant augančia paklausa ir kapitalo srautais.

    „Tai neeilinė galimybė, nes galime pasinaudoti rinkos dinamika ir pirmą kartą per kelias kartas atgaivinti JAV gamybą“, – sakė Jensenas Huangas.

    Analitikų vertinimu, duomenų centrų plėtra tiesiogiai kelia paklausą ne tik aukštųjų technologijų gamintojams, bet ir statybų, elektros instaliacijos, inžinerinių sistemų, aušinimo bei energijos infrastruktūros specialistams. Augant DI sistemų mastui, didėja ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo rizika, kurią jau įvardija rinkos dalyviai.

    „Nvidia“ pabrėžia, kad optinės technologijos ir vadinamoji silicio fotonika tampa vienu svarbiausių ateities duomenų centrų elementų. Bendrovės tikslas – užsitikrinti tiekimo grandinę, kuri galėtų patikimai aptarnauti kitą DI plėtros etapą, kai nauji skaičiavimo pajėgumai bus diegiami dar sparčiau nei iki šiol.

    Rinkos reakcija į naujieną buvo ryški: po pranešimo „Corning“ akcijos šoktelėjo daugiau nei 12 proc., o „Nvidia“ – apie 6 proc. Investuotojai tokius susitarimus dažnai vertina kaip signalą, kad DI infrastruktūros ciklas plečiasi už vien lustų ribų ir apima ryšio, tinklų bei duomenų centrų komponentų gamintojus.

  • Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    JAV finansų rinkoms po įspūdingo kilimo pristabdžius, televizijos laidų vedėjas ir investuotojų nuomonės formuotojas Jimas Crameris teigia, kad tai – labiau sveika pauzė nei ilgalaikio nuosmukio pradžia. Jo vertinimu, pagrindinis šio ciklo variklis išlieka DI bumas, galintis toliau palaikyti akcijų brangimą ir ekonomikos augimą.

    Jis tai komentavo po sesijos, kai visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai užsidarė minuse. Pasak Cramerio, daliai su DI susijusių bendrovių akcijų pastaruoju metu fiksuotas pernelyg staigus šuolis, todėl trumpas atvėsimas yra tikėtinas ir netgi naudingas.

    „Mums reikia šiek tiek poilsio. Norime, kad akcijos atvėstų“, – sakė J. Crameris.

    Cramerio argumentas remiasi tuo, kad DI plėtra jau seniai nebeapsiriboja vien programine įranga ar keliomis technologijų milžinėmis. Tam reikia skaičiavimo lustų, duomenų centrų, debesijos infrastruktūros, ryšio įrangos, kibernetinio saugumo bei didesnių elektros pajėgumų, todėl nauda išsiskaido per daug platesnę pramonės grandinę.

    Laidoje jis DI vadino tuo, ką „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas yra įvardijęs ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokia kryptis, anot Cramerio, gali veikti kaip didelio masto investicijų ir darbo vietų kūrimo impulsas, net jei trumpuoju laikotarpiu rinkas spaudžia vartojimo lėtėjimo, silpnesnio samdymo ar geopolitinės įtampos ženklai.

    „Kiekvienas iš šių sluoksnių yra tarsi milžiniška amerikietiškų darbo vietų programa. Visi kartu jie turi galią išlaikyti šalies ekonomiką veikiančią“, – teigė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad po stipraus ralio rinkoje gali būti daugiau trumpalaikio silpnumo epizodų. Vis dėlto, jo nuomone, pagrindinis klausimas investuotojams yra ne vienos dienos indeksų svyravimai, o tai, ar DI infrastruktūros statybos ir įmonių kapitalo išlaidos išlieka kryptingos.

    Pastaraisiais metais DI proveržį vis labiau riboja ne vien technologiniai, bet ir fiziniai ištekliai: elektros energijos pasiūla, tinklų pralaidumas, duomenų centrų statybų tempas, aušinimo sprendimai ir lustų tiekimo grandinės. Dėl to dalis rinkos dalyvių DI temą sieja ne tik su programinės įrangos kūrėjais, bet ir su energetikos, pramonės bei infrastruktūros bendrovėmis.

    Cramerio logika paprasta: jei DI paklausa ir toliau skatins realias investicijas į pajėgumus, tai gali palaikyti įmonių pajamas ir platesnį ekonomikos aktyvumą net ir esant kintančiam palūkanų normų ar vartotojų nuotaikų fonui. Tačiau jis perspėja, kad po staigių kainų šuolių investuotojams svarbu vertinti riziką ir neignoruoti rinkos cikliškumo.

  • „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    JAV technologinių medžiagų ir optinių sprendimų gamintoja „Corning“ skelbia užsitikrinusi dar du didelius, ilgalaikius tiekimo susitarimus su neįvardytais hyperscale duomenų centrų operatoriais. Bendrovės vadovas Wendellis Weeksas teigia, kad šie kontraktai yra didesni nei viešai aptartas „Meta“ sandoris.

    „Meta“ atveju „Corning“ anksčiau buvo nurodžiusi, kad iki 2030 metų sutarties vertė gali siekti iki 6 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliu dabartiniu kursu, tai sudaro apie 5,6 mlrd. eurų, todėl rinkos lūkesčiai dėl dviejų naujų susitarimų apimties dar labiau išaugo.

    „Mes sudarėme didžiausią komercinį susitarimą mano karjeroje su „Nvidia“, o šie kiti du dideli susitarimai yra didesni nei viešai skelbtas „Meta“ sandoris“, – sakė W. Weeksas.

    Pasak vadovo, klientų pavadinimai kol kas neviešinami, nes bendrovė laikosi principo sprendimą dėl pranešimų palikti patiems užsakovams. Jis pabrėžė, kad tokie kontraktai yra reikšmingi ne tik pajamų prasme, bet ir dėl to, kaip planuojamos gamybos ir pajėgumų plėtros investicijos.

    „Corning“ teigimu, naujieji susitarimai paremti modeliu, kai klientai dalijasi tiek plėtros nauda, tiek rizikomis, susijusiomis su būtinu gamybos pajėgumų didinimu. Toks principas pastaraisiais metais tapo vis dažnesnis, kai duomenų centrų rinka susiduria su nepastovia paklausa ir sparčiai besikeičiančiais technologiniais ciklais.

    Dideli optinių jungčių ir šviesolaidžio poreikiai siejami su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra: kuo daugiau skaičiavimo galios ir duomenų srautų, tuo svarbesnės tampa aukštos spartos jungtys tarp serverių ir duomenų centrų mazgų. Dėl to tiekėjai, galintys užtikrinti apimtis ir kokybę, tampa strateginiais partneriais didžiausiems debesijos paslaugų ir duomenų centrų operatoriams.

    W. Weeksas yra užsiminęs, kad šie du susitarimai savo struktūra ir trukme panašūs į „Meta“ kontraktą, tačiau jų detalės bus atskleistos tik klientams nusprendus viešinti tiekimo grandinės sprendimus. Investuotojai tokias žinias vertina kaip signalą, kad duomenų centrų modernizacijos ir plėtros banga gali būti ilgesnė, nei tikėtasi anksčiau.