CP v2

Tag: Dyzelinas

  • Rusijos kuro krizė gilėja: eksportą riboja iki 2027 metų, po Ukrainos smūgių trūksta degalų

    Rusijos vyriausybė paskelbė pratęsianti benzino ir dyzelino eksporto ribojimus iki 2027 metų sausio 31 dienos. Priemonė aiškinama siekiu stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti degalų tiekimą regionams, kuriuose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas trūkumas.

    Eksporto apribojimai Rusijoje taikomi etapais: benzino išvežimą į užsienį valdžia buvo sustabdžiusi nuo balandžio pradžios, o dyzelino eksporto kontrolė sugriežtinta liepą. Be to, buvo įvesti ir atskiri apribojimai aviaciniam kurui, kurie turėtų galioti iki lapkričio pabaigos.

    Kas išprovokavo trūkumą?

    Degalų krizė siejama su Ukrainos smūgiais dronais į Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūrą. Tokios atakos mažina perdirbimo pajėgumus, apsunkina logistiką ir verčia valdžią daugiau produkcijos palikti vidaus rinkoje, kad būtų suvaldytos kainos.

    Regionuose, kur problemos tapo labiausiai matomos, buvo įvedami laikini degalų pardavimo ribojimai vienam asmeniui. Rusijos pareigūnai viešai pripažino, kad kai kuriose šalies dalyse tiekimo grandinės vis dar stringa, o degalų stygius neišnyko.

    Perdirbimo apimtys krenta, eksportas traukiasi

    Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad naftos perdirbimas birželį sumažėjo iki maždaug 4,1 mln. barelių per dieną ir tai yra vienas žemiausių lygių per kelerius metus. Mažesnės apimtys reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau benzino ir dyzelino, todėl eksporto ribojimai tampa greitu, bet skausmingu sprendimu.

    Dar prieš kelerius metus Rusija buvo tarp reikšmingų benzino eksportuotojų, tačiau dabar vis didesnė produkcijos dalis nukreipiama į vidaus vartojimą. Tai keičia ir regioninių rinkų balansą, nes eksportas tradiciškai padėdavo palaikyti rafinerijų pelningumą ir reguliuoti perteklių.

    Ne pirmas kartas, bet šįkart ilgesniam laikui

    Rusija panašius eksporto stabdymus buvo taikiusi ir 2023 bei 2024 metais, kai po ankstesnių atakų bangų siekė sumažinti kainų šuolius ir papildyti vidaus atsargas. Tuomet ribojimai paprastai trukdavo kelis mėnesius, o vėliau būdavo švelninami.

    Dabartinis terminas iki 2027 metų signalizuoja, kad valdžia problemą vertina kaip ilgalaikę ir susijusią ne tik su sezoniniais svyravimais, bet ir su nuolatiniu infrastruktūros pažeidžiamumu. Tai didina riziką, kad vidaus rinkoje apribojimai gali būti pratęsiami ar koreguojami priklausomai nuo situacijos rafinerijose ir logistikos grandinėse.

  • Dyzelinas brangsta, o „Biedronka“ vilioja 1 euru kaina: ar rapsų aliejus gali pakeisti kurą?

    Dyzelinas brangsta, o „Biedronka“ vilioja 1 euru kaina: ar rapsų aliejus gali pakeisti kurą?

    Vairuotojai, važinėjantys dyzeliniais automobiliais, vėl atidžiai stebi degalinių kainų švieslentes: prognozuojama, kad artimiausiu metu dyzelino litras gali kainuoti apie 1,85–1,88 euro. Tokiame fone itin pigus rapsų aliejus prekybos centruose kai kam atrodo kaip greitas būdas sutaupyti.

    Lenkijoje kai kuriuose tinkluose, pavyzdžiui, „Biedronka“ ar „Lidl“, litras įprasto rapsų aliejaus kainuoja maždaug 1,04–1,06 euro. Vien tik kainų palyginimas su dyzelinu atrodo įspūdingai, tačiau tai yra skirtingi produktai, turintys visiškai kitokias fizines ir degimo savybes.

    Kodėl aliejus nėra dyzelino pakaitalas

    Rapsų aliejus yra gerokai klampesnis už dyzeliną, todėl šaltuoju metu sunkiau teka kuro sistemoje, apsunkina užvedimą ir blogina purkštukų darbą. Dėl prastesnio išpurškimo jis dažniau sudega nevisiškai, o tai skatina suodžių ir nuodegų susidarymą.

    Internete vis dar pasitaiko patarimų senesniems dyzeliniams varikliams maišyti rapsų aliejų su dyzelinu, pavyzdžiui, santykiu 1 prie 2 ar net 1 prie 3. Tokios schemos rodo ne efektyvumą, o problemą: aliejaus negalima tiesiog supilti į baką ir tikėtis tokio paties rezultato kaip su įprastais degalais.

    Kiek „sutaupoma“ realybėje

    Jeigu dyzelinas kainuoja apie 1,85 euro už litrą, 50 litrų bakas atsieitų maždaug 92,50 euro. Jei skaičiuotume mišinį, kuriame vienai daliai rapsų aliejaus tenka dvi dalys dyzelino, 50 litrų sudarytų apie 33,3 litro dyzelino ir 16,7 litro aliejaus.

    Tokiu atveju, kai aliejus kainuoja apie 1,04 euro už litrą, o dyzelinas 1,85 euro, teorinė mišinio kaina būtų apie 78,50 euro. Mišinyje su dar didesne dyzelino dalimi, kai trims dyzelino dalims tenka viena aliejaus dalis, kaina siektų apie 82,40 euro.

    Taigi reali „nauda“ dažniausiai susitraukia iki maždaug 10–14 eurų vienam 50 litrų bakui, dar neįvertinus didesnių sąnaudų, prastesnio darbo šaltuoju metu ir rizikos sugadinti kuro sistemą. Kitaip tariant, skambi „marketinio“ kuro matematika dažnai subliūkšta susidūrus su technika.

    Didžiausia rizika tenka moderniems dyzeliams

    Senesni atmosferiniai dyzeliai su paprastesnėmis mechaninėmis sistemomis istoriškai būdavo atsparesni netinkamam kurui, tačiau tai nereiškia, kad aliejus jiems nekenkia. Net ir tokiose konstrukcijose gali greičiau dėvėtis siurblys, užsiteršti purkštukai, kauptis nuodegos, o į variklio alyvą patekusios nesudegusios liekanos blogina tepimą.

    Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, ypač su „Common Rail“ įpurškimu, dirba itin aukštu slėgiu ir reikalauja degalų su griežtai apibrėžtais parametrais. Tirštas maistinis aliejus gali lemti blogesnį degimą, didesnį suodžių kiekį ir apkrauti EGR sistemą bei kietųjų dalelių filtrą.

    Potencialių išlaidų spektras platus: purkštukų remontas ar keitimas, aukšto slėgio siurblio gedimai, turbinos problemos, DPF valymas ar keitimas. Vienas rimtesnis remontas gali kainuoti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų, todėl keliolikos eurų „sutaupymas“ bakui tampa labai abejotinas.

    Teisinė pusė ir mokesčiai

    Dar viena tema, kurią vairuotojai dažnai ignoruoja, yra mokesčiai ir degalų apibrėžimas. Maistinis aliejus parduodamas kaip maisto produktas, o ne kaip kelių transportui skirtas kuras, todėl jo apmokestinimas ir reglamentavimas skiriasi.

    Praktikoje tai reiškia, kad supylus maistinį produktą į automobilio baką problema gali tapti ne tik techninė, bet ir teisinė. Maža kaina parduotuvės lentynoje savaime nereiškia, kad produktas tampa leistinu kuru viešiesiems keliams.

    Rapsų aliejaus ir dyzelino kainų skirtumas iš tiesų atrodo įspūdingas, ypač kai degalai brangsta. Tačiau įvertinus realias mišinio proporcijas, galimą didesnį vartojimą ir gedimų riziką, tai daugeliu atvejų lieka tik brangstančio dyzelino laikų „triukas“, galintis baigtis dar didesnėmis sąskaitomis.

  • Kur Lenkijoje benzinas pigiausias, o kur brangiausias: kainos kyla, LPG kol kas pinga

    Lenkijoje benzino kainos skirtinguose regionuose išlieka nevienodos: vienur vairuotojai moka pastebimai mažiau, kitur – daugiau nei šalies vidurkis. Kaip skelbia degalų rinką stebintys analitikai, pastarosiomis savaitėmis brango beveik visos degalų rūšys, išskyrus suskystintas naftos dujas.

    Pagal e-petrol.pl monitoringą, vidutinė 95 markės benzino litro kaina šalyje siekia apie 1,70 euro ir per savaitę padidėjo maždaug 0,03 euro. 98 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,89 euro už litrą, o dyzelinas pabrango ryškiau – iki maždaug 1,83 euro.

    „Degalinių kainų kilimas nesustoja ir pastarosiomis liepos dienomis degalų pildymas toliau brango, tačiau kol kas nepasitvirtino juodasis scenarijus – vidutinė dyzelino kaina išliko žemiau 8 zlotų ribos“, – teigė analitikai.

    Tuo metu LPG, priešingai nei benzinas ar dyzelinas, pastaruoju metu kiek atpigo. Vidutinė litro kaina siekia apie 0,70 euro, tačiau analitikai perspėja, kad ši mažėjimo tendencija gali greitai apsiversti ir jau rugpjūčio pradžioje kainos gali pradėti kilti.

    Didžiausi skirtumai matomi tarp regionų: pigiausias 95 markės benzinas fiksuojamas Lodzės vaivadijoje, kur vidurkis siekia apie 1,68 euro už litrą. Brangiausia – Mazovijos vaivadijoje, kur 95 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,71 euro.

    Dyzelino kainos taip pat nevienodos: keliuose regionuose jis laikosi ties maždaug 1,81 euro už litrą riba, tačiau brangiausias išlieka Pakarpatės regionas, kur vidurkis artėja prie 1,83 euro. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkurencija vietos rinkoje, logistikos kaštais ir paklausos intensyvumu aplink didžiuosius miestus.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Degalų kainos šauna aukštyn: dyzelinas artėja prie 2 eurų, valdžia svarsto, ar reikės naujų priemonių

    Lenkijoje degalų kainos šią vasarą pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus: analitikų vertinimu, dyzelino litras mažmeninėje rinkoje gali peržengti 8 zlotų ribą. Perskaičiavus pagal pastarųjų metų valiutos kursų lygį, tai yra maždaug 1,80 euro už litrą ar daugiau, o benzinas 95 artėja prie 1,70 euro už litrą.

    Kainų šuolį lėmė keli sutapę veiksniai: pasibaigusios laikinos lengvatos ir rinkos reguliavimo priemonės, brangstanti nafta bei įtempta situacija pasaulinėse tiekimo grandinėse. Daugeliui vairuotojų tai reiškia brangesnes keliones, o verslui – didesnes transporto sąnaudas, kurios galiausiai persiduoda ir į prekių bei paslaugų kainas.

    Pasaulinė įtampa kelia kainas

    Energetikos rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į geopolitines rizikas, ypač Artimuosiuose Rytuose. Bet koks neapibrėžtumas dėl naftos gabenimo maršrutų ar pasiūlos ribojimų didina kainų svyravimus, o didžiausią spaudimą Europoje dažnai patiria dyzelino segmentas.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad dyzelinas brangsta sparčiau nei benzinas, nes jo paklausą vasarą tradiciškai didina žemės ūkio darbai, statybos ir intensyvesnis krovinių vežimas. Kai pasiūla įtempta, kainos degalinėse reaguoja greitai.

    „Dyzelino kainoms įtaką daro ne tik naftos kaina, bet ir tai, kiek rinkoje realiai yra paruošto produkto. Šiuo metu būtent dyzelino pusėje jaučiamas didžiausias spaudimas“, – sakė degalų rinkos analitikas.

    Ką tai reiškia ekonomikai?

    Brangstant degalams, pirmiausia didėja logistikos kaštai: tiek vežėjams, tiek įmonėms, kurios prekes paskirsto po šalį. Tai dažnai tampa papildomu infliacijos veiksniu, nes transporto dedamoji yra įskaičiuojama į plataus vartojimo prekių kainas.

    Kitas kanalas – vartojimas. Didesnė dalis gyventojų pajamų iškeliauja degalams, todėl mažiau lieka kitoms išlaidoms, o tai gali lėtinti vidaus paklausą ir ekonomikos augimą. Būtent dėl šios priežasties politikams kyla dilema: ar palikti rinką veikti savarankiškai, ar svarstyti laikiną pagalbą, kuri sumažintų kainų spaudimą.

    Ar valdžia grįš prie priemonių?

    Anksčiau Lenkijoje taikyti sprendimai, skirti amortizuoti degalų brangimą, biudžetui kainavo milijardus zlotų, tai yra apie 1–1,2 milijardo eurų. Dėl to naujas plataus masto paketas būtų sudėtingas, ypač jei viešieji finansai įtempti ir trūksta rezervų.

    Vis dėlto, jei degalų kainos ir toliau kils, rinkoje neatmetama galimybė, kad gali būti ieškoma siauresnių, tikslinių sprendimų. Tokiu atveju tikslas būtų ne tik palengvinti naštą vairuotojams, bet ir sumažinti riziką, kad brangus dyzelinas taps papildomu smūgiu transportui, prekybai ir bendrai kainų dinamikai.

    Kol kas prognozės atsargios: vasaros pabaigos kryptis priklausys nuo naftos kainų, regioninių konfliktų dinamikos ir dyzelino pasiūlos Europoje. Vairuotojams tai reiškia vieną dalyką – artimiausios savaitės degalinėse gali būti dar brangesnės.

  • Degalų kainos Lenkijoje artėja prie 2 eurų už litrą: analitikai prognozuoja naują šuolį

    Lenkijoje kitą savaitę degalų kainos gali dar kilti, prognozuoja rinkos analitikai. Jų vertinimu, benzino ir dyzelino kainos šalyje artėja prie psichologiškai svarbios ribos, o daliai vairuotojų tai reiškia brangesnes kasdienes keliones.

    Analitikai situaciją sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis vienam svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų. Kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl tiekimo, naftos kainos šokteli, o tai greitai persiduoda didmeninėms ir mažmeninėms degalų kainoms.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Pagrindinis veiksnys – pabrangusi nafta ir išaugusios degalų didmeninės kainos, kurias degalinės įprastai perkelia vartotojams per kelias dienas ar savaitę. Kainų svyravimus taip pat sustiprina sezoniškai didesnė paklausa vasarą, kai daugėja kelionių.

    Be to, į kainą degalinėje įeina ne tik žaliava, bet ir perdirbimo bei logistikos kaštai, mokesčiai, taip pat maržos. Dėl to net ir santykinai nedidelis pokytis didmeninėje rinkoje gali virsti labiau juntamu pabrangimu galutiniam pirkėjui.

    Kokios kainos prognozuojamos

    Pagal analitikų skaičiavimus, 95 markės benzinas gali kainuoti apie 1,76 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,90 euro už litrą. Tai reikštų, kad dyzelinas brangtų sparčiausiai, o kai kuriuose regionuose ar degalinėse kaina gali priartėti ir prie 2 eurų už litrą.

    98 markės benzino kaina prognozuojama apie 1,98 euro už litrą. Tuo metu suskystintos naftos dujos gali išlikti stabilesnės ir siekti maždaug 0,76 euro už litrą, nors analitikai neatmeta, kad pastaruoju metu fiksuotas pigimas gali baigtis.

    „Pasaulinės įtampos ir tiekimo rizikos greitai atsispindi degalų kainose, o efektą vairuotojai gali pajausti jau artimiausiomis dienomis“, – sakė rinkos analitikai.

    Ką verta žinoti vairuotojams

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainos degalinėse dažnai reaguoja nevienodai: dalis tinklų pokyčius įkainoja greičiau, kiti kainas kelia lėčiau, tačiau ilgesniu laikotarpiu kainų lygis paprastai suvienodėja. Jei naftos kaina išliks aukšta, brangimas gali užsitęsti ir dar kelioms savaitėms.

    Vairuotojams rekomenduojama stebėti kainų skirtumus tarp degalinių ir planuoti pirkimus, ypač jei laukia ilgesnė kelionė. Jei įtampa rinkose mažės ir tiekimo rizikos slūgs, kainos gali stabilizuotis, tačiau trumpuoju laikotarpiu vyrauja brangimo scenarijus.

  • Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Kainų šuolis jau kitą savaitę

    Portugalijoje artėjančią savaitę, nuo liepos 20 iki 26 dienos, vairuotojams prognozuojamas ryškus degalų kainų augimas. Vietos rinkos stebėtojai pabrėžia, kad labiausiai brangs dyzelinas, o benzino kaina taip pat kils.

    Automóvel Clube de Portugal (ACP), remdamasis Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos (DGEG) prognozėmis, skaičiuoja, kad dyzelinas gali brangti 13,5 euro cento už litrą. Benzino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, gali augti 6,5 euro cento už litrą.

    Prognozuojama, kad dėl šio pokyčio dyzelino litras gali kainuoti apie 1,988 euro, o benzino – apie 1,980 euro. ACP akcentuoja, kad tai yra vidutiniai orientaciniai dydžiai, o realios kainos skirtingose degalinėse gali skirtis dėl konkurencijos ir logistikos kaštų.

    Taip pat pažymima, kad skaičiavimai paremti žaliavų kainomis, fiksuotomis praėjusios savaitės pabaigoje. Iki naujos savaitės pradžios rinkose dar gali vykti svyravimai, todėl galutinės kainos gali kiek kisti.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Didžiausią spaudimą naftos kainoms pastaruoju metu daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis, nes net riboti sutrikimai greitai persiduoda didmeninėms degalų kainoms Europoje.

    Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, kuriuo, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis. Bet kokie ribojimai ar karinės eskalacijos signalai šiame regione didina tiekimo rizikos priedą, kuris atsispindi kainose.

    Ši rizika aktuali ir dėl to, kad degalų kainą vartotojui sudaro ne tik nafta, bet ir perdirbimo maržos, transportavimas bei mokesčiai. Todėl, net stabilizuojantis žaliavai, kainos degalinėse dažnai krenta lėčiau, o kylant – reaguoja sparčiau.

    Vyriausybės reakcija ir patikrinimai

    Portugalijos valdžia yra žadėjusi taikyti neeilinį laikino pobūdžio naftos ir energetikos produktų mokesčio (ISP) mažinimą, kai kainų augimas peržengia 10 centų ribą. Tokios priemonės paprastai naudojamos siekiant amortizuoti staigius šokus, tačiau jų apimtis ir trukmė priklauso nuo fiskalinių galimybių.

    Portugalijos spaudoje skelbta, kad aplinkos ir energetikos ministrė Maria Graça Carvalho kreipėsi į energetikos reguliuotoją ERSE, prašydama patikrinimų ir analizės. Tikslas – įvertinti degalinių kainodarą nuo 2024 metų ir paaiškinti, kodėl tarptautinių rinkų atpigimai ne visada greitai atsispindi degalinėse.

    Tuo pačiu viešojoje erdvėje vėl keliama diskusija dėl PVM mažinimo degalams. Vis dėlto Portugalijos finansų ministras Miranda Sarmento, remiantis viešais pasisakymais, laikosi pozicijos, kad mokesčio tarifas keičiamas nebus, o dėmesys sutelkiamas į tikslines ir laikinas priemones.

    Ekspertai primena, kad vartotojams tokiais laikotarpiais verta sekti vidutines kainas ir atkreipti dėmesį į regioninius skirtumus. Staigių šuolių metu net keli euro centai už litrą, ypač dažnai važinėjantiems, per mėnesį gali virsti apčiuopiama suma.

  • Degalai Lenkijoje pinga: ministras sumažino maksimalias kainas, stotims gresia baudos

    Lenkijoje ketvirtadieniui sumažintos maksimalios degalų kainos: nustatyta, kiek daugiausia degalinės gali imti už populiariausią benziną ir dyzeliną. Sprendimą paskelbė Energetikos ministerija, o nauji limitai yra mažesni nei galioję trečiadienį.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,35 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,41 euro. Tai yra mažesnės „lubos“ nei dieną prieš tai, kai maksimalios kainos atitinkamai siekė apie 1,37 euro, 1,49 euro ir 1,44 euro už litrą.

    Kaip nustatomas kainų limitas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Taip pat įtraukiama fiksuota prekybinė marža, siekianti apie 0,06 euro už litrą, bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija tokius pranešimus skelbia darbo dienomis, o paskelbta kaina įprastai įsigalioja kitą dieną. Jei limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis taikomas iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas tikrina degalines ir kokios baudos?

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą laikoma pažeidimu, už kurį numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administratorius, tikrinantis, ar degalinės laikosi nustatytų kainų „lubų“.

    Lenkijoje taip pat taikomos laikinos mokestinės priemonės, susijusios su degalų apmokestinimu: sumažintas pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Tokios priemonės, priklausomai nuo sprendimų, daro tiesioginę įtaką galutinei kainai degalinėse ir leidžia valdžiai lanksčiau reguliuoti vartotojams jautrią rinką.

  • Degalų kainų lubos Lenkijoje nesikeičia: kiek nuo trečiadienio mokės už benziną ir dyzeliną

    Lenkijos Energetikos ministerija paskelbė trečiadienio degalų kainų lubas, kurios degalinėse turi galioti kaip maksimalūs tarifai. Pagal pranešimą, nustatytos ribos sutampa su ankstesnės dienos limitais, todėl staigių pokyčių vairuotojai neturėtų pajusti.

    Nurodyta, kad benzino 95 kaina negali viršyti maždaug 1,41 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,53 euro, o dyzelino – apie 1,48 euro. Šios sumos perskaičiuotos iš zlotų, taikant apytikrį 4,55 zloto už eurą kursą.

    Maksimalios kainos Lenkijoje skelbiamos darbo dienomis, o naujai paskelbtas limitas įsigalioja nuo kitos dienos. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, ta pati riba paprastai galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Pardavimas viršijant nustatytas lubas gali užtraukti griežtas sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių ir muitų institucijos. Pranešimuose taip pat akcentuojama, kad baudos gali siekti iki maždaug 219 800 eurų, todėl degalinių tinklai privalo operatyviai prisitaikyti.

    Kas lemia kainų lubas?

    Ministerija aiškina, kad maksimalios kainos skaičiuojamos pagal įstatyme apibrėžtą formulę. Joje remiamasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje, prie jos pridedami mokesčiai ir rinkliavos, taip pat nustatyta fiksuota prekybos marža, o galiausiai pritaikomas pridėtinės vertės mokestis.

    Didelę įtaką galutinei lubų reikšmei daro mokesčių pokyčiai. Tekste primenama, kad iki gegužės 31 dienos Lenkijoje galiojo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams ir sumažintas akcizas, todėl maksimalios kainos buvo nustatomos atsižvelgiant į šiuos laikinus sprendimus.

    Kontekstas svarbus ir vartotojams, nes kainų lubos ne visada reiškia realią vidutinę rinkos kainą, o veikiau nustato viršutinę ribą. Praktikoje kai kurios degalinės gali taikyti ir mažesnes kainas, ypač stipresnės konkurencijos regionuose ar vykdydamos trumpalaikes akcijas.

  • Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje pirmadienį galiojo atnaujintos maksimalios degalų kainos, o Energetikos ministerija antradienį turėjo paskelbti naujas ribas, kurios įsigalioja nuo kitos dienos. Ši tvarka taikoma laikinai, ją įvedus pagal reguliavimo paketą CPN, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą.

    Pagal tuo metu galiojusias „lubas“, 95 markės benzino litras negalėjo kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,59 euro. Palyginti su keliomis dienomis anksčiau, maksimalios kainos buvo nežymiai sumažintos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pirmadienį teigė, kad CPN paketas greičiausiai bus pratęstas, nes rinkose fiksuojami palankesni signalai, įskaitant mažėjančią „Brent“ naftos kainą. Pasak ministro, sprendimas dėl pratęsimo vertinamas pragmatiškai, atsižvelgiant ir į biudžeto ribas.

    „Vyksta analizės, o po savaitgalio matome gana pozityvią įvykių eigą. Matome, kad šiandien krenta „Brent“ kainos, todėl tikėtina, kad tokio pratęsimo reikės“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministro aiškinimu, paketas paprastai pratęsiamas dviejų savaičių laikotarpiui, kad valdžia galėtų lanksčiai reaguoti į situaciją rinkose. Jis taip pat priminė, kad programa mokesčių mokėtojams kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl sprendimai turi būti derinami su valstybės finansinėmis galimybėmis.

    Kaip nustatomos degalų kainų „lubos“?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei nustatytais priedais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis degalų mokestis, taip pat fiksuota mažmeninės prekybos marža – 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro, ir PVM.

    Lenkijoje taip pat buvo taikomos laikinos mokestinės lengvatos degalams – mažintas PVM tarifas ir akcizas iki mažiausio leidžiamo lygio pagal Europos Sąjungos taisykles. Toks derinys, kartu su kainų „lubomis“, buvo pasirinktas kaip priemonė amortizuoti svyravimus pasaulinėse naftos rinkose ir sumažinti spaudimą vartotojų išlaidoms.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai?

    Maksimali kaina įsigalioja nuo kitos dienos po jos paskelbimo, o prieš šventines dienas ar savaitgalius gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai. Už degalų pardavimą brangiau nei leidžiama numatytos baudos, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Pratęsus CPN paketą, vairuotojams tai reikštų didesnį kainų nuspėjamumą artimiausiomis savaitėmis, tačiau galutinis efektas priklauso nuo didmeninių kainų ir naftos rinkos krypties. Jei pasaulinės naftos kainos vėl imtų kilti, kainų „lubos“ taptų jautriu klausimu tiek degalinių pelningumui, tiek valstybės biudžetui.