Tag: Dyzelinas

  • G7 šalys paleidžia iki 100 mln barelių dyzelino ir naftos atsargų: ko tikėtis degalinėse

    G7 valstybių lyderiai sutaria koordinuotai išleisti į rinką iki 100 mln barelių naftos ir dyzelino iš strateginių atsargų. Sprendimas priimtas po nuotolinio susitikimo, kurį inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o įgyvendinimą koordinuos Tarptautinė energetikos agentūra.

    Išleidimas turėtų prasidėti nedelsiant ir trukti apie keturis mėnesius, didžiausią dalį dyzelino į rinką tiekiant pirmosiomis savaitėmis. G7 pabrėžia, kad šalys nesieks riboti energijos produktų ir degalų prekybos tarp partnerių, kad pasiūla rinkoje nemažėtų dirbtinai.

    Kas iš tiesų sprendžiama?

    Pastaruoju metu dyzelino rinka yra jautresnė nei žalios naftos, nes svarbus ne vien išgavimas, o perdirbimo pajėgumai ir logistikos grandinės. Kai kuriose šalyse dyzelino kainų šuolius labiau lemia ribota rafinavimo pasiūla ir atsargų lygis, o ne vien naftos kaina biržose.

    Prancūzijos prezidentas teigia, kad atsargų atlaisvinimas turėtų padėti pilniau išnaudoti rafinerijų pajėgumus ir sumažinti įtampą tiekimo grandinėje. Tokia priemonė rinkoje dažniausiai veikia per lūkesčius: didesnė pasiūla trumpuoju laikotarpiu mažina kainų spaudimą, ypač didmeniniame segmente.

    JAV spaudimas ir politinis fonas

    Sprendimą lydėjo ir Vašingtono spaudimas Europos sąjungininkams, tarp jų Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai, prisidėti dyzelino atsargomis. JAV taip pat akcentavo, kad dyzelino kainos ir jų poveikis infliacijai daro tiesioginę įtaką gyventojams bei verslui, ypač transporto sektoriui.

    „Europa ką tik sutiko išleisti didelį kiekį savo dyzelino atsargų. Procesas prasidės nedelsiant“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Ko laukti kainose ir Lietuvoje?

    Strateginių atsargų išleidimas paprastai greičiausiai matomas didmeninėje rinkoje, o degalinių kainose pokytis atsiranda su kelių dienų ar kelių savaičių vėlavimu. Galutinei kainai degalinėse įtaką daro ir mokesčiai, biokuro priedai, logistikos kaštai bei regioninė konkurencija, todėl poveikis skirtingose šalyse gali būti nevienodas.

    Lietuvoje dyzelino kainą labiausiai veikia situacija Europos didmeninėje rinkoje ir tiekimo grandinės regione, todėl bet koks papildomas srautas iš strateginių atsargų gali mažinti kainų kilimo riziką. Vis dėlto ši priemonė dažniausiai laikoma laikina, todėl ilgalaikė kryptis priklausys nuo perdirbimo pajėgumų, paklausos ir geopolitinių veiksnių.

  • ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    Europos Sąjungoje fiksuojant istoriškai aukštas dyzelino kainas vis garsiau svarstoma imtis skubios priemonės – į rinką išleisti dalį strateginių degalų atsargų. Europos Komisija teigia esanti pasirengusi veikti kartu su Tarptautine energetikos agentūra, jei tiekimo situacija toliau blogės.

    Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad bendras veiksmas su Tarptautine energetikos agentūra galėtų padėti sumažinti kainų spaudimą. Agentūra savo ruožtu patvirtino, kad prireikus svarstytų papildomą avarinį atsargų išleidimą.

    Kas svarstoma ir kokio masto?

    Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kiek tiksliai atsargų būtų išleista, tačiau diplomatinėse diskusijose minėtas scenarijus, kad į rinką galėtų būti nukreipta apie 50 mln. barelių dyzelino ir papildomai panašus kiekis žalios naftos. Toks žingsnis, rinkos analitikų vertinimu, būtų reikšmingas, nes prilygtų kelių savaičių ar net mėnesio importo apimtims.

    Rinkos duomenis analizuojančios bendrovės „Kpler“ atstovas George’as Shaw nurodė, kad tokio dydžio išleidimas būtų didelis ir galėtų greitai pakeisti nuotaikas didmeninėje rinkoje. Vis dėlto galutinis poveikis priklausytų nuo to, kaip greitai degalai realiai pasiektų rinką ir ar būtų pasirenkamas vienkartinis, ar etapinis išleidimas.

    Kada vairuotojai pajustų pokytį?

    Rafinavimo ir naftos rinkų konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis teigia, kad didelis dyzelino atsargų išleidimas galėtų sumažinti didmenines kainas maždaug 18–27 eurais už barelį. Jo skaičiavimu, tai degalinėse galėtų reikšti apie 0,10–0,15 euro už litrą pigimą, o pirmieji pokyčiai pasimatytų per kelias dienas.

    „Reikšmingi kainų pokyčiai dažniausiai nuo didmeninės rinkos iki degalinių ateina per vieną ar dvi savaites“, – sakė George’as Shaw.

    Analitikai pabrėžia, kad tai būtų greita, bet laikina pagalba. Išleidus rezervus, sumažėtų saugumo pagalvė, o atsargų atstatymas gali užtrukti, ypač jei tiekimo problemos išliks.

    Kodėl dyzelinas Europoje brangus?

    Ekspertų vertinimu, Europos dyzelino krizę didina keli sutapę veiksniai. Vienas svarbiausių – ribota rafinavimo pasiūla, kai perdirbimo pajėgumai dirba arti maksimumo, todėl nėra daug erdvės greitai padidinti produkciją.

    Be to, tiekimą komplikuoja geopolitiniai rizikos veiksniai ir sutrikimai perdirbimo grandinėje. Papildomą įtampą kelia ir diskusijos Jungtinėse Valstijose dėl galimų dyzelino eksporto ribojimų, nes bet kokie tokie sprendimai galėtų dar labiau sumažinti prieinamą pasiūlą tarptautinėje rinkoje.

    Strateginių atsargų prasme, didžiosios Europos šalys paprastai turi maždaug 70–100 dienų padengimą, o minimalūs reikalavimai siejami su vidaus vartojimu ir importu. Todėl atsargų išleidimas gali būti efektyvus kainų stabilizavimo instrumentas, tačiau kartu tai reiškia ir didesnį pažeidžiamumą, jei krizė užsitęstų.

    Ilgalaikiam dyzelino kainų kritimui, analitikų teigimu, reikėtų mažesnės įtampos globalioje pasiūloje, daugiau perdirbimo pajėgumų arba silpnesnės paklausos. Jei aukštos energijos kainos ir finansinių rinkų sąlygos paskatintų ekonomikos lėtėjimą, degalų paklausa galėtų mažėti, o tai prisidėtų prie tvaresnio kainų atoslūgio.

  • Degalų kainų lubos nuo rytojaus: kiek savaitgalį kainuos benzinas ir dyzelinas po mokesčių mažinimo

    Lenkijoje nuo rytojaus įsigalioja valstybės nustatomos degalų kainų lubos, kurios turėtų sumažinti kainas degalinėse bent artimiausiomis dienomis. Pokytis siejamas su atnaujintu vyriausybės paketu, kuriuo laikinai mažinami degalams taikomi mokesčiai ir įvedamos maksimalios pardavimo kainos.

    Pagal energetikos ministro paskelbtas ribas, litrui benzino 95 nustatyta ne didesnė kaip apie 1,55 euro kaina, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro. Šios kainų lubos galios nuo spalio 3 dienos iki spalio 5 dienos imtinai.

    Vyriausybė taip pat sumažino pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams iki 8 proc., o akcizą nuleido iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Teigiama, kad ši priemonė, kaip ir ankstesni analogiški sprendimai, valstybei kainuos šimtus milijonų eurų per mėnesį.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Lenkijos finansų ministras viešai nurodė, kad kainos degalinėse savaitgalį turėtų kristi apytikriai 0,28–0,30 euro už litrą, tačiau reali nuolaida priklausys nuo degalinių tinklų kainodaros. Kainų lubos įtvirtina maksimalų lygį, bet nedraudžia degalų parduoti dar pigiau.

    Analitikų vertinimu, mokesčių mažinimas sukuria erdvės pastebimoms korekcijoms, tačiau kainos ir toliau išliks jautrios naftos kainų svyravimams bei didmeninės rinkos tendencijoms. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis ministerija skelbs naują pranešimą, kuriame būtų nustatytos ribos kitam laikotarpiui.

    Ne visiems degalams taikoma

    Reguliavimas neapima autogazo, todėl jo kainos gali keistis pagal rinkos situaciją. Tai išskiria autogazą iš kitų degalų rūšių, kurioms laikinai taikomos aiškios „lubos“ ir dėl to kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje fiksuotas ypač brangus degalų laikotarpis, kai vidutinės benzino ir dyzelino kainos buvo priartėjusios prie rekordų. Todėl valdžios sprendimas vertinamas kaip bandymas greitai sumažinti spaudimą vairuotojams ir verslui, tačiau dėl jo poveikio biudžetui bei rinkos iškraipymo rizikų diskusijos greičiausiai nesibaigs.

    „Jau šį savaitgalį degalinėse kainos bus mažesnės, o sutaupymas turėtų siekti apie 0,28–0,30 euro už litrą“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • „BP“ grąžina degalų nuolaidas: kas gaus pigesnį benziną ir dyzeliną ir kiek realiai sutaupys

    Lenkijoje fiksuojant naujus degalų kainų rekordus, vairuotojai vis dažniau ieško būdų sutaupyti, o degalinių tinklai grąžina trumpalaikes nuolaidų kampanijas. Vietos rinkoje vidutinė 95 markės benzino kaina priartėjo prie maždaug 1,90 euro už litrą, dyzelinas – prie 2,10 euro už litrą, todėl net kelių centų nuolaida tampa apčiuopiama.

    Į šį foną sureagavo „BP“, nuo spalio 1 dienos atnaujinusi akciją, leidžiančią sutaupyti naudojantis mobiliąja programėle „BPme“. Nuolaida taikoma 95 markės benzinui ir dyzelinui, o jos dydis siekia apie 0,08 euro už litrą.

    Norint pasinaudoti pasiūlymu, programėlėje reikia aktyvuoti kuponą – tuomet nuolaida automatiškai pritaikoma atsiskaitant už degalus. Akcija galioja visą savaitę, įskaitant savaitgalius, tačiau vienam kuponui taikomas limitas – iki 50 litrų vieno apsipylimo metu.

    Pagal „BP“ pateikiamą skaičiavimą, įsipylus 50 litrų benzino ar dyzelino, sutaupoma apie 3,90 euro. Dalis vairuotojų tokias kampanijas vertina kaip realią pagalbą, tačiau ekspertai primena, kad didžiausią efektą lemia ne tik nuolaida, bet ir bazinė kaina skirtingose stotyse bei vairavimo įpročiai.

    Atskirą pasiūlymą „BP“ numatė ir automobiliams su suskystintomis naftos dujomis: programėlė suteikia apie 0,02 euro nuolaidą už litrą. Kuponai programėlėje atnaujinami periodiškai, o nuolaida skaičiuojama nuo kainos, kuri tuo metu rodoma kolonėlėje.

    Tokios nuolaidų schemos Europoje pastaraisiais metais tapo įprastos: degalinių tinklai skatina lojalumą programėlėmis, personalizuotais kuponais ir ribotais kiekiais, taip valdydami maržas ir srautus. Vairuotojams tai reiškia vieną taisyklę – prieš pilantis degalus verta pasitikrinti kuponų sąlygas, limitus ir ar nuolaida taikoma konkrečiam degalų tipui.

  • Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Degalų kainų šuolis Europoje po karo eskalacijos Irano regione vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Kai kuriose šalyse 50 litrų dyzelino bako pripildymas jau sudaro dviženklę dalį minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesio pajamų.

    Pagal Europos Komisijos skelbiamą ES savaitinį naftos biuletenį, vidutinės vartotojams taikomos kainos ES per kelis mėnesius išaugo reikšmingai. Skaičiuojama, kad benzino vidutinė litro kaina pakilo iki maždaug 2,092 euro, o dyzelino – iki 2,226 euro.

    Toks brangimas ypač jautriai paliečia mažas pajamas gaunančius namų ūkius, nes didesnę biudžeto dalį jie skiria būtinoms išlaidoms. Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis tyrėjas Torstenas Mülleris pabrėžia, kad transporto kaštai žemesnių pajamų grupėms tampa neproporcingai dideli.

    „Mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę savo pajamų dalį išleidžia būtiniausioms reikmėms, tokioms kaip būstas, maistas ir transportas“, – sakė Torstenas Mülleris.

    Kur bakas kainuoja brangiausiai?

    Skirtingose Europos valstybėse 50 litrų bako kaina, lyginant su minimaliu mėnesio atlyginimu, skiriasi kardinaliai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje 50 litrų dyzelino bakui gali prireikti apie 15,4 proc. minimalios mėnesio algos, kai Liuksemburge – apie 3,8 proc.

    Panaši tendencija matoma ir benzino segmente: dalyje šalių minimalų atlyginimą gaunantys žmonės turi skirti daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų vienam 50 litrų bakui. Tarp labiausiai pažeidžiamų išlieka kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kur atlyginimų lygis gerokai mažesnis, o degalų kainos dažnai skiriasi tik nežymiai.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumus labiausiai lemia ne vien degalų kainos, o minimalios algos dydis. Net jei dyzelino litras Bulgarijoje kainuoja tik šiek tiek pigiau nei turtingesnėse šalyse, pajamų atotrūkis reiškia, kad reali našta gyventojui tampa gerokai didesnė.

    Skaičiuojant perkamąją galią, skirtumai taip pat išlieka: šalyse, kur pragyvenimo lygis ir atlyginimai aukštesni, minimalus atlyginimas leidžia įsigyti gerokai daugiau degalų. Dėl to, net esant panašiam kainų lygiui degalinėse, socialinis poveikis skurdesnėse valstybėse būna smarkesnis.

    Rizikos darbo rinkai ir verslui

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch įspėja, kad degalų kainų šokas gali tapti ne tik buitine, bet ir ekonomine problema. Jos teigimu, regionuose, kur nėra patikimo viešojo transporto, žmonės gali būti priversti atsisakyti darbo vien todėl, kad kelionės į darbą tampa neįkandamos.

    „Kai vidutinė nuomos kaina jau viršija trečdalį minimalios algos, dar papildomai skirti apie 15 proc. viso atlyginimo degalams tampa tiesiog neįmanoma“, – sakė Esther Lynch.

    Analitikai pažymi, kad tokia dinamika stiprina infliacinį spaudimą ir per netiesioginius kanalus, nes brangesnis kuras didina logistikos ir paslaugų kainas. Valstybės dažniausiai reaguoja per laikinus akcizų sprendimus, paramą pažeidžiamiausiems ar viešojo transporto stiprinimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje problemą spręsti gali tik pajamų augimas ir didesnis energetinis atsparumas.

  • Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Rekordinės kainos visoje ES

    Europos Sąjungos vidutinė dyzelino kaina degalinėse pasiekė naują rekordą ir pakilo iki 2,24 euro už litrą. Tai gerokai daugiau nei prieš karo Artimuosiuose Rytuose eskalaciją, kai vidurkis siekė 1,59 euro už litrą.

    Europos Komisijos skelbiamame savaitiniame naftos biuletenyje fiksuojama, kad dalyje valstybių kainų šuolis tapo istorinis. Naujas aukštumas pasiekė ir tokios šalys kaip Belgija, Italija, Rumunija bei Lenkija.

    Kur litras kainuoja brangiausiai

    Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse dyzelino kaina perkopė 2,50 euro už litrą. Toks lygis užfiksuotas Danijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, o Vokietijoje kaina pasiekė 2,44 euro už litrą.

    Belgijoje dyzelinas savaitės pradžioje vidutiniškai kainavo 2,43 euro už litrą, kai prieš savaitę buvo 2,39 euro. Italijoje kaina per savaitę pakilo maždaug 0,07 euro ir siekė 2,35 euro už litrą.

    Kodėl dyzelinas taip brangsta

    Kainas aukštyn stumia tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa, paveikusi svarbius energijos išteklių maršrutus. Tarp veiksnių minimas Hormūzo sąsiaurio pralaidumo sumažėjimas, taip pat trikdžiai Raudonojoje jūroje ir smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai.

    Be tiekimo grandinės problemų, kainas palaiko ir aukštos Europos perdirbimo maržos, tai yra skirtumas tarp naftos kainos ir didmeninės pagamintų degalų vertės. Tokios maržos ypač reikšmingos dyzelinui, kurio paklausa išlieka didelė transporte ir žemės ūkyje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Dyzelinas tebėra pagrindinis kuras kelių krovinių pervežimui ir daliai žemės ūkio technikos, todėl brangimas tiesiogiai kelia logistikos ir maisto grandinės sąnaudas. Tai reiškia spaudimą kainoms parduotuvėse, net jei pokytis neatsiranda iš karto.

    Europos Komisijos statistika apima mokesčius, kurie skirtingose šalyse sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį ir vidutiniškai siekia apie 40 proc. Vis dėlto kai kurios valstybės taiko tikslines priemones atskiroms grupėms, todėl reali finansinė našta gali skirtis.

    „Šie kainų šuoliai labiausiai smogia namų ūkių biudžetams ir didina sąnaudas verslui, ypač transporto sektoriuje“, – teigiama Europos Komisijos skelbiamų savaitinių degalų kainų duomenų apžvalgose.

  • JAV spaudžia Europą dėl dyzelino atsargų: Vokietijai ir Prancūzijai grasina eksporto ribojimu

    JAV administracija paragino Vokietiją ir Prancūziją atlaisvinti avarines dyzelino atsargas, siekiant sumažinti pasaulines degalų kainas. Pasak agentūros „Reuters“, Vašingtonas perspėjo, kad priešingu atveju gali riboti dyzelino eksportą į šias šalis.

    Šaltinių teigimu, JAV pusė yra nepatenkinta, kad abi valstybės, amerikiečių vertinimu, ne iki galo įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus dėl strateginių naftos ir naftos produktų rezervų panaudojimo. Toks spaudimas didina įtampą tarp sąjungininkų, nors oficialiai pabrėžiama bendrų veiksmų nauda.

    Ko siekia JAV?

    „Reuters“ nurodo, kad spaudimas Europai siejamas su JAV vidaus politika ir siekiu mažinti degalų kainas vartotojams. Šaltiniai taip pat mini prašymą Europos Sąjungai per artimiausius šešis mėnesius į rinką išleisti 120 mln. barelių dyzelino atsargų.

    „Europai naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes ieškome būdų didinti rafinuotų produktų pasiūlą ir mažinti vartotojų išlaidas“, – sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“.

    Kodėl Europa labiau priklausoma?

    Agentūra pabrėžia, kad Europos priklausomybė nuo dyzelino tiekimo iš JAV išaugo po to, kai buvo apribotas importas iš Rusijos dėl karo Ukrainoje. Papildomą spaudimą rinkai sukėlė ir tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų, susiję su regioniniais konfliktais.

    Dėl šių veiksnių dyzelino pasiūla Europoje tapo jautresnė bet kokiems prekybos ar logistikos pokyčiams, o kainų svyravimai greičiau persiduoda vartotojams ir verslui. Rinka atidžiai stebi tiek strateginių rezervų naudojimo sprendimus, tiek galimus JAV eksporto apribojimus.

  • IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA signalas rinkoms

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) leidžia suprasti, kad prireikus gali vėl pasitelkti strategines naftos atsargas, jei dėl tiekimo sutrikimų rinkoje dar labiau pritrūktų žaliavos. Agentūros vadovas Fatihas Birolis pabrėžė, kad toks sprendimas įmanomas tik suderinus jį su IEA narėmis.

    Pasak jo, nuo kovo mėnesio iš strateginių atsargų jau buvo išleista apie 400 mln. barelių naftos, tačiau dalis šio kiekio dar nėra pilnai pasiekusi rinkos. IEA akcentuoja, kad papildomas išleidimas šiuo metu nėra svarbiausias darbotvarkės klausimas, bet išlieka kaip priemonė krizinėms situacijoms.

    Europa prieš žiemą – pažeidžiamiausia dėl dyzelino

    Didžiausias Europos galvos skausmas artėjant šaltajam sezonui – dyzelino pasiūlos įtampa. Europa istoriškai yra didelė dyzelino importuotoja, o tiekimo grandinės tapo trapesnės dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasikeitusių srautų po sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimo.

    Prie rizikų prisideda ir sutrikimai per Hormūzo sąsiaurį, kuris iki karo regione buvo vienas svarbiausių pasaulinių naftos gabenimo kelių. Dėl to brangsta ne tik nafta, bet ir perdirbti produktai, o dyzelino kainos ypač jautriai reaguoja į bet kokius logistikos trikdžius.

    „Europa yra viena labiausiai pažeidžiamų pasaulio vietų dėl dyzelino, nes jo importuojama labai daug, o mes įžengiame į žiemos sezoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    Importo sąskaita auga, naudos mažai

    Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas, kalbėdamas apie karo regione pasekmes, nurodė, kad Europos Sąjungos šalys nuo karo pradžios už energijos importą sumokėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų papildomai. Pasak jo, net ir išleidus šias sumas Europa negavo papildomų naftos ar dujų kiekių – mokama daugiau už tą patį ar net mažesnį tiekimą.

    Tokia dinamika kelia riziką infliacijai, nes dyzelinas yra kritiškai svarbus krovinių pervežimui, žemės ūkiui ir daliai pramonės. Dėl to energijos kainų šuoliai greitai persiduoda į prekių ir paslaugų kainas.

    JAV dyzelino eksporto ribojimai – didžiausia baimė

    Po to, kai ES sumažino priklausomybę nuo rusiškos energetikos, reikšmingai išaugo importas iš JAV, ypač dyzelino segmente. Skelbiama, kad vasaros pabaigoje JAV sudarė apie pusę ES dyzelino importo, todėl bet koks Vašingtono sprendimas riboti eksportą Europai būtų itin skausmingas.

    Ekonomistai perspėja, kad griežtas JAV eksporto ribojimas galėtų ženkliai pakelti didmenines dyzelino kainas Europoje, o dalis šio šoko pasiektų vartotojus degalinėse. Tuo pat metu net ir JAV perdirbėjai viešai signalizuoja, kad eksporto ribojimai gali atsisukti bumerangu – mažėjant galimybei eksportuoti perteklinį dyzeliną, kristų perdirbimo apimtys, o tai reikštų spaudimą ir benzino bei aviacinių degalų kainoms.

    „Turime būti budrūs. Negalime būti ramūs“, – sakė Airijos energetikos ministras Darraghas O’Brienas.

    Ką gali daryti Europa

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių akcentuoja, kad ilgalaikė išeitis – spartesnės investicijos į elektros gamybą, tinklų plėtrą ir energijos infrastruktūrą, kad ekonomika mažiau priklausytų nuo importuojamų iškastinių degalų. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu, ypač žiemą, dyzelino rinka išlieka viena jautriausių, o IEA rezervai tampa svarbia draudimo priemone, jei sutrikimai gilėtų.

    Rinkos dalyviai dabar stebi du pagrindinius veiksnius: geopolitikos raidą naftos gabenimo maršrutuose ir JAV politinius sprendimus dėl eksporto. Nuo jų priklausys, ar Europa į žiemą eis su valdoma rizika, ar su nauju kainų šoku degalų rinkoje.

  • Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Portugalijoje degalų kainos per kelis mėnesius šoktelėjo iki daugiau nei 2 eurų už litrą, o poveikį jaučia ne tik vairuotojai. Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomos sąnaudos persikelia į prekių ir paslaugų kainas, todėl galutinę sąskaitą dažniausiai apmoka vartotojai.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos duomenys rodo, kad 2026 metų vasario 28 dieną žemyninėje Portugalijoje vidutinė standartinio dyzelino kaina siekė 1,596 euro už litrą, o 95 oktaninio benzino – 1,681 euro. 2026 metų rugsėjo 27 dieną kainos pakilo atitinkamai iki 2,219 ir 2,113 euro už litrą.

    Tai reiškia, kad dyzelinas pabrango 0,62 euro, o benzinas – 0,43 euro už litrą. Vartotojų teisių organizacijos DECO PROteste atstovai pabrėžia, kad brangimas paliečia praktiškai visą ekonomiką, nes degalai yra svarbi tiekimo grandinės dalis.

    Brangimas persiduoda per grandinę

    DECO PROteste atkreipia dėmesį, kad bet kuris sektorius, kuris naudoja kelių transporto degalus gamyboje ar logistikoje, patiria išaugusias sąnaudas. Tai reiškia brangesnį prekių atvežimą, brangesnį žaliavų gabenimą ir galiausiai didesnį spaudimą kelti kainas galutiniam pirkėjui.

    Situaciją kaitina įtampa naftos rinkose dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusių tiekimo rizikų. Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį iki konflikto tekėdavo apie penktadalį pasaulinio naftos vartojimo srautų – bet kokie trikdžiai šiame koridoriuje paprastai didina kainų svyravimus Europoje.

    Portugalijos statistikos instituto duomenys rodo, kad 2026 metų rugpjūtį infliacija šalyje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos produktų kainos per metus buvo išaugusios 12,2 proc. Vartotojų teisių gynėjai šį šuolį sieja pirmiausia su dyzelino brangimu.

    Žemės ūkis, žvejyba, logistika

    Viena jautriausių sričių – žvejyba, kur degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį kiekvienam išplaukimui į jūrą. Kai degalai brangsta, pabrangimas dažnai greitai atsispindi ir galutinėje žuvies bei jūros gėrybių kainoje parduotuvėse.

    Panašus mechanizmas veikia ir žemės ūkyje: brangesnis kuras didina darbų laukuose, technikos eksploatacijos ir produkcijos transportavimo kaštus. Galiausiai tai persikelia į maisto kainas, ypač tuose segmentuose, kur logistika sudaro didelę produkto savikainos dalį.

    Krovinių vežėjai ir paskirstymo sektorius taip pat įspėja, kad dyzelino brangimas didina vežimo tarifus. Net jei prekybininkai dalį šuolio kurį laiką sugeria mažindami maržas, ilgainiui tokia taktika ribota, todėl kainų spaudimas linkęs persiduoti pirkėjui.

    Kas nutinka prekių krepšeliui?

    Nors logika rodytų, kad brangesni degalai turėtų iškart kelti ir maisto kainas, trumpuoju laikotarpiu matomi ir prieštaringi signalai. DECO PROteste fiksavo, kad jų stebimas būtiniausių maisto prekių krepšelis vieną rugsėjo savaitę net atpigo 1,86 euro, palyginti su ankstesne savaite.

    Ekspertai tai aiškina tuo, kad dalies prekių kainas labiau veikia sezoniškumas, pasiūlos svyravimai ar akcijos, o ne tiesioginis degalų brangimas. Vis dėlto pabrėžiama, kad esant dideliems kainų svyravimams prognozuoti, kas bus rytoj, sudėtinga.

    Vartotojams rekomenduojama stebėti kainų dinamiką ir, kai matomas kainų kritimas, didesnę dalį pirkinių planuoti rečiau, bet didesniais kiekiais. Tokia strategija gali padėti sumažinti savaitinių šuolių poveikį šeimos biudžetui.

    Viešasis transportas ir alternatyvos

    Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomas spaudimas tenka ir keleivių vežimo paslaugoms, ypač toms, kurios priklauso nuo vidaus degimo variklių. Portugalijos keleivių vežėjų asociacijos vertinimu, degalų kainų šuolis sektoriui gali reikšti dešimtis milijonų eurų papildomų sąnaudų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad elektriniai automobiliai yra mažiau tiesiogiai paveikiami degalų kainų šuolio, nors elektros kainos taip pat išlieka svarbus veiksnys. Ilgesnėje perspektyvoje tai gali skatinti spartesnį perėjimą prie elektrifikuoto transporto ir efektyvesnių logistikos sprendimų, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas išlieka.

    Įmonės, veikiančios statybų, metalo apdirbimo ar net vaistų paskirstymo srityse, jau signalizuoja apie didėjančius kaštus dėl transporto ir technikos eksploatacijos. Dalis jų pripažįsta svarstančios pristatymų optimizavimą ar maržų mažinimą, kad išliktų konkurencingos, tačiau tokie sprendimai ne visada tvarūs.

  • Dyzelinas Europoje brangsta iki rekordų: štai kur mokesčiai didžiausi, Lietuva – sąraše

    Dyzelinas Europoje brangsta iki rekordų: štai kur mokesčiai didžiausi, Lietuva – sąraše

    Dyzelinas – brangiausias degalas

    Dyzelinas Europos Sąjungoje 2026 metais tapo brangiausiu degalu degalinėse, aplenkęs benziną. Europos Komisijos savaitiniame naftos biuletenyje fiksuota, kad svertinė ES dyzelino litro kaina rugsėjo 21 dieną pasiekė 2,226 euro – aukščiausią lygį nuo 2005 metų.

    Tuo pat metu 95 oktanų benzinas ES vidutiniškai kainavo apie 13,4 cento mažiau. 50 litrų dyzelino bakas, pagal ES vidurkį, atsieina maždaug 111 eurų, o didelę dalį šios sumos sudaro mokesčiai.

    Kiek sudaro mokesčiai?

    Vidutiniškai ES dyzelino mokesčiai siekia apie 0,861 euro už litrą, tai yra maždaug 38,6 proc. galutinės kainos. Benzino atveju vidutinė mokestinė našta yra didesnė – apie 0,981 euro už litrą, arba maždaug 12 centų daugiau nei dyzelinui.

    Dyzelino apmokestinimas paprastai susideda iš dviejų dalių: pirmiausia taikomas fiksuotas akcizas, o vėliau pridėtinės vertės mokestis, kuris skaičiuojamas nuo visos sumos, įskaitant akcizą. Dėl to PVM iš esmės tampa mokesčiu nuo mokesčio.

    Kodėl dyzelinui taikomos lengvatos?

    ES lygmeniu dyzelinui nustatytas mažesnis minimalus akcizas nei benzinui: 0,33 euro už litrą dyzelinui ir 0,359 euro benzinui. Daug valstybių šį skirtumą išlaiko ir nacionaliniuose tarifuose, argumentuodamos parama vežėjams, žemės ūkiui ir verslams, kurių veikla priklauso nuo dyzelino.

    Vis dėlto diskusijos dėl dyzelino mokestinių privilegijų tęsiasi: Europos Komisija buvo siūliusi energijos produktus apmokestinti pagal energinę vertę, o ne litrą, tačiau tokiai reformai reikia vieningo visų ES valstybių pritarimo. Kompromisinis variantas 2025 metais nesurinko reikiamo palaikymo.

    Kas kelia kainas ir kas galėtų jas mažinti?

    Kainų šuolį pastaraisiais mėnesiais sustiprino geopolitiniai sukrėtimai ir energijos tiekimo trikdžiai, kurie ypač paveikė dyzelino rinką. Europos Centrinio Banko ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržų įtaką: trečią rugsėjo savaitę jos, vertinimais, galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc. to, ką moka vairuotojai.

    „Kad kainos mažėtų, svarbiausia būtų karo veiksmų pabaiga, srautų normalizavimas per Hormūzo sąsiaurį ir pasaulinių rafinavimo pajėgumų atsigavimas“, – teigia ECB ekspertai.

    Kur dyzelinas apmokestinamas labiausiai?

    Lyginant ES valstybes, reitinguose paprastai skaičiuojama, kiek mokesčių sumokama už litrą, o ne kokia kainos dalis tenka mokesčiams. Pagal tokią metodiką tarp daugiausiai dyzeliną apmokestinančių šalių minimos Danija, Italija, Suomija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai ir Prancūzija.

    Lietuva šiame sąraše taip pat patenka tarp aukštesnių pozicijų: nurodoma, kad mokesčiai dyzelinui siekia apie 0,945 euro už litrą. Struktūroje akcentuojamas fiksuotas akcizas, papildoma CO2 dedamoji ir 21 proc. PVM, o laikinos lengvatos, taikytos metų pirmoje pusėje, buvo riboto laikotarpio.

    Valstybių reakcija – laikinos lengvatos

    Degalų kainoms pasiekus rekordus, dalis Europos valstybių imasi trumpalaikių sprendimų, kad sumažintų smūgį gyventojams ir verslui. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2026 metais patvirtintas laikinas energijos mokesčio sumažinimas, kuris, įskaitant PVM efektą, gali sumažinti kainą apie keliolika centų už litrą.

    Tokios priemonės dažniausiai yra laikinos, nes degalų akcizai ir PVM sudaro reikšmingą biudžeto pajamų dalį, o ilgalaikiai pokyčiai ES mastu stringa dėl būtinybės suderinti skirtingus valstybių interesus.