Tag: Dyzelinas

  • Pietų Korėjos dyzelinas plaukia į Rusiją: sankcionuoti tanklaiviai įtariami slėpę maršrutus

    Pietų Korėjos dyzelinas plaukia į Rusiją: sankcionuoti tanklaiviai įtariami slėpę maršrutus

    Į Rusijos Tolimųjų Rytų uostus per pastaruosius mėnesius galėjo patekti iš Pietų Korėjos kilęs dyzelinas, o dalis krovinių buvo gabenama tanklaiviais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos. Tai rodo uostų dokumentų ir laivų judėjimo duomenų analizė, kurioje fiksuojami pakartotiniai reisai į Vladivostoką.

    Remiantis žiniasklaidos tyrimu, per nagrinėtą laikotarpį mažiausiai septyni tanklaiviai iš viso atliko 14 reisų į Rusijos uostus Tolimuosiuose Rytuose. Ši kryptis tapo ypač jautri tuo metu, kai Rusijos perdirbimo sektorius patyrė papildomą spaudimą dėl atakų prieš energetikos infrastruktūrą.

    Kaip keitėsi deklaruoti maršrutai

    Didžiausia dalis minimų krovinių siejama su sankcionuotu tanklaiviu „Layla“, kuriam ribojimai taikomi Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos lygmeniu. Nurodoma, kad laivas du kartus išplaukė iš Ulsano uosto į Vladivostoką ir iš viso galėjo atgabenti apie 57 000 tonų dyzelino.

    Tyrime pažymima, kad dalis dokumentuose deklaruotų kelionės tikslų galėjo skirtis nuo faktinės maršruto pabaigos. Vienu atveju kaip paskirties vieta įvardytas Vladivostokas, kitu atveju dokumentuose figūravo Japonijos uostas, tačiau laivas vis tiek pasiekė Rusiją.

    Dar vienas minimas tanklaivis „Astoria“, plaukiojantis su Rusijos vėliava ir įtrauktas į Jungtinės Karalystės bei Australijos sankcijų sąrašus. Skelbiama, kad jis Ulsane pakrovė beveik 11 000 tonų kuro, o nors kaip tikslas buvo deklaruota Japonija, vėliau taip pat pasuko į Vladivostoką.

    Perkrovimai jūroje ir atsekamumo problema

    Atskirai aptariamas tanklaivis „Chongchon“, kuris, kaip nurodoma, į uostą neužsuko, bet rugpjūčio pradžioje galėjo perimti apie 26 000 tonų kuro iš kito laivo „Celeste I“. Perkrovimas iš laivo į laivą, kaip teigiama, vyko netoli Pietų Korėjos Jeosu uosto.

    Tokia praktika jūrų logistikoje naudojama ir teisėtais tikslais, tačiau ji taip pat gali apsunkinti tikslų krovinio kilmės bei nuosavybės nustatymą. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad aprašytais atvejais nėra iki galo aišku, kam konkrečiai priklausė parduotas kuras sandorio metu.

    Importo šuolis ir politinis kontekstas

    Šie srautai sutapo su staigesniu Rusijos jūriniu naftos produktų importu. Remiantis analitikų skaičiavimais, rugpjūtį į Rusiją jūra galėjo būti atgabenta apie 368 000 tonų naftos produktų, o tai, teigiama, tapo aukščiausiu mėnesiniu lygiu nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

    Skaičiuojama, kad Pietų Korėjos dalis galėjo siekti apie 112 000 tonų, arba 31 proc. viso rugpjūčio importo, o daugiau esą tiekė tik Indija. Kaip galimi gavėjai minimos Rusijos naftos įmonės, tarp jų ir sankcijų sąrašuose esanti „Rosneft“ bei NNK grupė.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad Rusijos naftos perdirbimas pastaraisiais mėnesiais buvo susitraukęs iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, o dyzelino gamyba buvo beveik 30 proc. mažesnė nei prieš metus. Dėl to importas galėjo tapti vienu iš būdų kompensuoti trūkumus vidaus rinkoje.

    Pabrėžiama, kad vien sankcionuotų laivų buvimas Pietų Korėjos uostuose savaime nebūtinai reiškia teisės pažeidimą. Pietų Korėja taiko savo prekybos ribojimus Rusijai, daugiausia orientuotus į konkrečių prekių eksporto kontrolę, o valdžios institucijos akcentuoja griežtesnį tikrinimą.

    „Vyriausybė išplėtė kontroliuojamų prekių sąrašą iki 1 402 pozicijų ir griežtai užtikrina reikalavimų laikymąsi“, – teigiama Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerijos pozicijoje, cituojamoje žiniasklaidoje.

    Vis dėlto tema gali turėti ir politinių pasekmių: Seulas viešai remia Ukrainą humanitarine pagalba ir finansiniais įsipareigojimais, tačiau ilgą laiką vengė tiesioginių ginklų tiekimo. Tyrime keliama prielaida, kad ekonominiai interesai ir regioninė prekybos logistika gali lemti sprendimus, kurie iš šalies atrodo prieštaringi.

  • Baigėsi lengvatos Italijoje: dyzelinas pabrango, vežėjai grasina streiku, spaudžia Vyriausybę

    Baigėsi lengvatos Italijoje: dyzelinas pabrango, vežėjai grasina streiku, spaudžia Vyriausybę

    Italijoje nuo spalio 6 dienos degalai pabrango, pasibaigus laikinosioms mokestinėms lengvatoms, kurios kelis mėnesius švelnino kainų šuolius. Daugiausiai pokytį pajuto dyzelino vairuotojai, o vežėjų sektorius perspėja, kad be sprendimų gali griebtis streiko.

    Kaip nurodo Italijos institucijos, nuo šios savaitės dyzelino akcizas grįžo į įprastą lygį, nes nustojo galioti paskutinė nuolaida. Kartu nebuvo laiku patvirtintas ir vadinamasis kintamo akcizo mechanizmas, kuris turėjo automatiškai amortizuoti kainų svyravimus.

    Kas pasikeitė degalinėse?

    Lengvatoms pasibaigus, dyzelino litras, skaičiuojant vien mokesčių pokytį, vartotojams pabrango apie 0,061 euro. Tai reiškia, kad vien 50 litrų bakas gali kainuoti maždaug 3 eurais daugiau nei prieš lengvatos pabaigą, net jei naftos kaina biržose nesikeistų.

    Italijos Vyriausybė pastaruoju metu kartojo, kad universalios nuolaidos nėra tikslinės, nes didžiausią naudą gauna tie, kurie degalų suvartoja daugiausia. Todėl siekta pereiti prie tikslesnių priemonių mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir vežėjams, tačiau politinio sutarimo dėl konkretaus modelio kol kas nėra.

    Vežėjai kalba apie kraštutinį scenarijų

    Logistikos ir kelių transporto įmonės įspėja, kad dyzelino brangimas tiesiogiai didina jų sąnaudas, o dalis sutarčių su klientais neleidžia kainų perkelti iš karto. Sektorius pabrėžia, kad tai gali atsiliepti ir galutinėms prekių kainoms, nes vežimas yra viena svarbiausių tiekimo grandinės grandžių.

    „Kelių transportas išgyvena dramatišką laiką, ir jei jis nesustos protestuodamas, gali sustoti dėl dyzelino kainos“, – sakė asociacijos Assotir prezidentė Anna Vita Manigrasso.

    „Streikas yra paskutinė priemonė, nes tai reiškia šalies sustabdymą. Norėtume to išvengti, bet jei nebus atsakymų, Vyriausybė turės su mumis skaitytis“, – sakė Assotir generalinis sekretorius Claudio Donati.

    Ką daro Vyriausybė ir degalų bendrovės?

    Reaguodami į augantį spaudimą, Italijos ministrai sukvietė didžiausius perdirbimo ir degalų tiekimo rinkos dalyvius aptarti situacijos ir galimybių didinti vietinę gamybą. Tarp pakviestų bendrovių minimos „Eni“, „IP“, „Q8“, „Saras“ ir „Isab“.

    Tuo pat metu rinkoje pasirodė ir komerciniai sprendimai: „Eni“ per savo „Enilive“ tinklą paskelbė laikinus kainų lubų principu paremtus pasiūlymus. Panašias ribojimo ar moduliuojamų nuolaidų iniciatyvas pradėjo taikyti ir „IP“ bei „Q8“, siekdamos sumažinti staigaus pabrangimo efektą vairuotojams.

    Šis kainų šuolis vyksta platesniame Europos energetinio neapibrėžtumo fone, kai naftos ir degalų kainas veikia tiek geopolitinė rizika, tiek sezoniškai augantis energijos poreikis. Dėl to valdžiai vis dažniau tenka rinktis tarp biudžeto drausmės, vartotojų apsaugos ir verslo konkurencingumo.

  • Trumpas atideda dyzelino mokestį: vežėjams žada lengvatą, bet sąskaita dar sugrįš

    Trumpas atideda dyzelino mokestį: vežėjams žada lengvatą, bet sąskaita dar sugrįš

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo laikinai atidedamas federalinio mokesčio už vadinamąjį raudonai dažytą dyzeliną sumokėjimas. Šis kuras įprastai skirtas ne keliams, o žemės ūkio ir kitai ne kelių technikai, todėl jam taikomas kitoks apmokestinimas.

    Sprendimas pristatytas politinės kampanijos metu, artėjant tarpiniams rinkimams, o Baltieji rūmai jį aiškina siekiu sušvelninti dyzelino kainų šoką, kuris smarkiai smogia vežėjams, ūkininkams ir visam logistikos sektoriui. Vis dėlto įsake kalbama ne apie mokesčio panaikinimą, o apie mokėjimo nukėlimą.

    Kas realiai keičiasi?

    Įsakymas numato, kad už keliuose naudojamą dažytą dyzeliną mokestį galima atidėti už laikotarpį nuo spalio 5 dienos iki gruodžio 31 dienos. Nurodoma, kad šiuo laikotarpiu atidėjimas būtų taikomas be palūkanų ir baudų, tačiau pasibaigus lengvatos terminui prievolė gali sugrįžti.

    Trumpas mitinge teigė, kad įsakymas esą leis visiems įsigyti šio kuro be mokesčių, tačiau pats dokumentas apibrėžia siauresnį mechanizmą. Įsakas taip pat paveda iždo sekretoriui Scottui Bessentui ieškoti būdų, kaip atidėtą sumą būtų galima panaikinti, įskaitant galimą teisėkūrą.

    „Aš net nežinau, kas tai per kuras, bet jei jis padeda, vadinasi, jis labai geras“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl „raudonas“ dyzelinas toks svarbus?

    Dažytas dyzelinas pagal sudėtį beveik nesiskiria nuo įprasto, tačiau jam dažniausiai netaikomi kelių mokesčiai, nes jis skirtas ne eismui viešuose keliuose. Dėl to už tokio kuro naudojimą keliuose paprastai gresia sankcijos ir patikrinimai, o kontrolė JAV tradiciškai laikoma griežta.

    Baltieji rūmai nurodė, kad federalinis mokestis dyzelinui sudaro 24,4 cento už galoną. Perskaičiavus į europinę metriką, tai yra maždaug 0,06 euro už litrą, o per vieną didesnį sunkvežimio užpylimą atidėta suma gali sudaryti apčiuopiamą dalį sąnaudų, ypač didelių ridų sezonu.

    Kainų šuolis ir politinis fonas

    JAV dyzelino kainos pastaraisiais mėnesiais buvo priartėjusios prie rekordinių lygių, o pagrindinės priežastys siejamos su geopolitine įtampa, tiekimo grandinių trikdžiais ir ribotu perdirbimo pajėgumu. Tokiomis sąlygomis logistikos kaštai kyla visoje ekonomikoje, o tai greitai persiduoda vartotojų kainoms.

    Ūkininkų organizacijos sprendimą pasitiko palankiai, nes derliaus nuėmimo metu degalų sąnaudos išauga, o net ir keli centai litre virsta tūkstantinėmis sumomis didesniems ūkiams. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad mokesčio atidėjimas pats savaime neišsprendžia degalų pasiūlos ir kainodaros problemų, o tik trumpam pagerina pinigų srautą.

    Praktinis įsakymo poveikis priklausys nuo to, kaip bus apibrėžtas gavėjų ratas ir ar bus rastas teisinis kelias atidėtą mokestį realiai panaikinti. Jei tai neįvyks, įmonėms ir ūkiams gali tekti pasiruošti, kad metų pabaigoje atidėta sąskaita vis tiek pasieks.

  • Lenkijoje nuo trečiadienio keičiasi degalų kainų lubos: benzinas brangs, dyzelinas pigs

    Lenkijoje trečiadienį įsigalios atnaujintos valstybės nustatytos maksimalios degalų kainos. Energetikos ministras paskelbė, kad benzino kainų lubos kils, o dyzelino – šiek tiek mažės, todėl vairuotojai pokytį pajus nevienodai.

    Pagal paskelbtus limitus, 95 markės benzino litras galės kainuoti iki maždaug 1,52 euro, 98 markės benzino – iki 1,71 euro. Dyzelino kainos „lubos“ nustatytos iki maždaug 1,73 euro už litrą.

    Palyginti su antradieniu, 95 markės benzino maksimalus tarifas didėja, taip pat kyla ir 98 markės benzino riba. Tuo metu dyzelino limitas mažėja nežymiai, tad didesnio atpigimo vien iš šio sprendimo tikėtis nereikėtų.

    Kas yra kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra dalis programos, kuria siekiama riboti staigius kainų šuolius degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi valstybės reguliavimu: ministerija periodiškai nustato ribą, virš kurios degalų pardavėjai kainų kelti negali.

    „Maksimalios kainos yra vienas iš priemonių rinkinio, kuriuo siekiama pristabdyti degalų brangimą ir stabilizuoti situaciją vairuotojams“, – sakė Energetikos ministerijos atstovai.

    Ministerija nurodo, kad kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas ketvirtadienio kainoms. Tai reiškia, kad limitai gali būti koreguojami dažnai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir valdžios priemonių paketą.

    Baudos ir finansavimas

    Už nustatytų maksimalų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos: bauda gali siekti iki maždaug 224 000 eurų. Tokia atsakomybė skirta užtikrinti, kad ribos būtų realiai taikomos, o ne taptų tik rekomendacija.

    Priemonių paketas siejamas ir su papildomu apmokestinimu degalų sektoriuje. Numatyta, kad įmonėms, kurios iš degalų pardavimo gauna viršįprastą pelną, būtų taikomas 60 proc. mokestis nuo perteklinių uždarbių, apskaičiuojamų pagal ankstesnių laikotarpių maržas.

    Valdžios vertinimu, priemonės gali galioti iki 2026 metų pabaigos, o bendra jų kaina gali siekti apie 1 125 000 000 eurų. Kontekste svarbu ir tai, kad degalų kainos regione yra jautrios naftos kainų svyravimams bei geopolitinei įtampai, todėl tokie reguliavimo sprendimai dažnai pristatomi kaip laikini stabilizavimo instrumentai.

  • Ar įmanoma kuras po 1,20 euro už litrą? Skaičiavimai rodo, kas turėtų nutikti didmeninėje rinkoje

    Diskusijos apie kurą po 1,20 euro už litrą vėl grįžta į viešumą, tačiau tokiai kainai neužtenka vien politinių pažadų ar degalinių sprendimų. Galutinę kainą lemia žaliavinės naftos kaina, degalų didmeninė rinka, mokesčiai ir maržos, o svarbiausias kintamasis dažniausiai yra būtent didmena.

    Pagal Lenkijoje taikomą maksimalios degalų kainos mechaniką, degalinėse galutinė suma siejama su didmenine kaina, prie jos pridedant leistiną maržą ir pridėtinės vertės mokestį. Skaičiavimų logika paprasta: norint matyti 1,20 euro kainą švieslentėje, pirmiausia reikalingas ryškus kritimas didmeninėje grandyje.

    Kokia didmeninė kaina reikalinga?

    Originaliame tekste minima riba yra 5,19 zloto už litrą, kurią, pagal pateiktą skaičiavimo modelį, būtų galima pasiekti tada, jei didmeninė benzino ir dyzelino kaina kristų maždaug iki 4,51 zloto už litrą. Konvertuojant į eurus, tai atitinka apie 1,20 euro galutinę kainą ir apie 1,05 euro didmeninę kainą už litrą.

    Tam, kad didmeninė kaina pasiektų tokį lygį, benzinas turėtų pigti maždaug 1,47 zloto už litrą, o dyzelinas apie 2,43 zloto už litrą. Eurais tai yra apytikriai 0,34 euro benzino ir 0,56 euro dyzelino kritimas didmenoje, lyginant su tekste nurodytomis tuo metu galiojusiomis kainomis.

    Kodėl tai šiandien mažai tikėtina?

    Tekste pabrėžiama, kad naftos ir degalų rinkai didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tradiciškai didina kainų svyravimus ir rizikos premiją. Kai rinka vertina galimus tiekimo trikdžius, didmeninės kainos paprastai krenta lėčiau arba išvis nekrenta net ir tuomet, kai trumpam atslūgsta paklausa.

    Be to, papildomi veiksniai, tokie kaip atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą ar logistikos grandinių sutrikimai, tiesiogiai mažina degalų pasiūlą regione. Tokiais atvejais brangti gali ne tik žaliavinė nafta, bet ir perdirbti produktai, o tai ypač jaučiama dyzelino segmente.

    „Prašau sumažinti kuro kainą iki 5,19 zloto“, – sakė Karolis Navrockis, kreipdamasis į premjerą Donaldą Tuską.

    Praktikoje net ir tada, kai kurioje nors degalinėje trumpam pasirodo ypač žema kaina, ji dažnai būna lokali ir susijusi su konkurencine kova, pasienio specifika ar trumpalaikėmis akcijomis. Visos rinkos mastu tvariai išlaikyti apie 1,20 euro už litrą lygį būtų įmanoma tik esant gerokai žemesnei didmenai ir ramesnei situacijai naftos rinkoje.

    Kol didmeninės benzino ir dyzelino kainos išlieka aukštesnės nei maždaug 1,05 euro už litrą, o geopolitinė rizika pasaulyje nemažėja, scenarijus su 1,20 euro kaina degalinėse išlieka labiau teorinis nei realiai pasiekiamas artimiausiu metu.

  • Lenkija skelbia naujas degalų kainų lubas: benzinas brangs, dyzelinas pigs jau antradienį

    Lenkijos energetikos ministerija paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas, kurios įsigalios antradienį. Pagal ministerijos pranešimą, nustatomos kainų „lubos“ reiškia, kad benzinas gali pabrangti, o dyzelinas – šiek tiek atpigti.

    Nurodoma, kad benzino 95 maksimali kaina sieks apie 1,55 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,75 euro, o dyzelino – apie 1,79 euro. Palyginti su savaitgalį galiojusiomis ribomis, benzino limitai didinami, tuo metu dyzelino – mažinami.

    Šios lubos yra dalis vyriausybės tęsiamo paketo, kuriuo siekiama pristabdyti kainų šuolius degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Mechanizmas remiasi laikinais mokesčių pakeitimais degalams, numatant galimybę mažinti akcizą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Kaip planuojama finansuoti priemones

    Priemonių finansavimas siejamas su papildoma įmoka, taikoma degalų sektoriaus bendrovėms, kai jų pelningumas viršija įprastą lygį. Teisinė schema numato 60 proc. mokestį nuo vadinamųjų perteklinių pajamų, gautų iš skystojo kuro pardavimo.

    Skaičiuojant mokestinę bazę, perteklinėmis laikomos pajamos, viršijančios 2025 metais fiksuotą istorinę maržą, padidintą 20 proc. Taip pat įtvirtinta minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalės viršyti 50 proc. grynojo pelno.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai

    Maksimalios kainos neužtikrina, kad visose degalinėse kainos automatiškai bus tokios pačios, tačiau jos nustato viršutinę ribą. Praktikoje tai dažnai veikia kaip orientyras rinkai, ypač trumpuoju laikotarpiu, kai naftos kainos ir valiutų kursai svyruoja.

    Degalų kainoms regione įtaką daro keli veiksniai: žaliavinės naftos ir rafinuotų produktų kainos, sezoniškumas, logistika, taip pat mokesčių politika. Dėl to net ir esant kainų luboms vartotojai gali matyti skirtumus tarp atskirų miestų ir degalinių tinklų.

  • „Orlen“ smarkiai sumažino degalų kainas didmeninėje rinkoje: pigiausia nuo rugpjūčio pabaigos

    Didmeninėje rinkoje – ryškus kainų kritimas

    Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ šeštadienį ženkliai sumažino didmenines degalų kainas. Pagal viešai skelbiamus įkainius labiausiai krito dyzelino kaina, o benzino kainos pasiekė žemiausią lygį nuo rugpjūčio pabaigos.

    Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai yra vienas iš signalų, kad artimiausiu metu pigimas gali atsispindėti ir degalinėse. Vis dėlto galutinė kaina vairuotojams priklauso ir nuo mokesčių bei degalinių maržų.

    Kiek sumažintos kainos ir nauji įkainiai

    Skelbiama, kad benzino „Eurosuper 95“ didmeninė kaina sumažinta 51 eurais už 1 000 litrų, benzino „Super Plus 98“ – 50 eurų, o dyzelino „Ekodiesel“ – 74 eurais. Tai yra vieni didžiausių vienos dienos pokyčių pastaruoju metu.

    Po sumažinimo už 1 000 litrų benzino 95 didmeninėje kainodaroje prašoma apie 1 324 eurus, už 1 000 litrų benzino 98 – apie 1 503 eurus, o už 1 000 litrų dyzelino – apie 1 536 eurus. Dieną prieš tai atitinkamai buvo apie 1 375 eurus, 1 553 eurus ir 1 611 eurų.

    Kodėl degalinėse kainos keičiasi ne iš karto?

    Nors didmeninių kainų kritimas dažnai sudaro prielaidas pigimui mažmeninėje rinkoje, degalinėse pokyčiai gali vėluoti. Tam įtakos turi anksčiau įsigytų atsargų savikaina, logistikos kaštai ir kiekvienos degalinės taikoma marža.

    Be to, kainas veikia ir išoriniai veiksniai, tokie kaip naftos kainų svyravimai tarptautinėse rinkose, euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai bei sezoninė paklausa. Dėl to kainų mažėjimas gali būti laipsniškas, o ne momentinis.

    Lenkijoje taip pat taikomas degalų kainų ribojimo mechanizmas, kai Energetikos ministerija periodiškai skelbia maksimalias leidžiamas mažmenines kainas. Tokie sprendimai yra dalis priemonių, kuriomis siekiama amortizuoti staigius degalų brangimus vartotojams.

  • Lenkija skelbia degalų kainų lubas: žadama 25–30 ct mažiau už litrą, tarifai keisis kasdien

    Lenkijos Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas savaitgaliui ir pirmadieniui. Ministras Miłoszas Motyka teigė, kad Vyriausybė „padarė maksimumą“, kad apsauginis mechanizmas veiktų sklandžiai ir kainos degalinėse būtų kuo mažesnės.

    Pagal ministerijos paskelbtas ribas, litro benzino 95 kaina negali viršyti maždaug 1,57 euro, benzino 98 – apie 1,77 euro, o dyzelino – apie 1,84 euro. Kitas pranešimas su naujais tarifais numatytas pirmadienį, jame turėtų būti nurodytos antradienio kainų lubos.

    Ministro vertinimu, palyginti su pastaruoju metu matytomis kainomis degalinėse, tai yra apčiuopiamas sumažėjimas. Jis aiškino, kad paketas, kurį Vyriausybė sieja su mokesčių mažinimu degalams, turi užtikrinti apie 0,28–0,30 euro mažesnę litro kainą, priklausomai nuo degalų rūšies.

    Tarifai keisis kasdien

    Energetikos ministerija skelbia, kad maksimalios kainos bus atnaujinamos ir publikuojamos kasdien. Tokia schema pasirinkta dėl didelio neapibrėžtumo tarptautinėse rinkose, kai naftos ir degalų kainoms įtaką daro ne tik pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitiniai sprendimai bei įtampos židiniai.

    Miłoszas Motyka pabrėžė, kad valdžia siekia išlaikyti rinkos mechanizmus ir kartu sumažinti staigių šuolių riziką vartotojams. Jo teigimu, tikslas yra suderinti kainų stabilumą su degalų prieinamumu, kad nebūtų skatinamas trūkumas ar iškreipta konkurencija.

    Kas daro įtaką degalų kainoms?

    Ministras atkreipė dėmesį, kad pasaulinės degalų kainos yra jautrios geopolitinei situacijai, o jos pokyčių tiksliai nuspėti neįmanoma net kelioms savaitėms į priekį. Dėl to pasirinktas dažnas kainų lubų atnaujinimas, kuris turėtų leisti greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.

    Valdžios argumentas yra paprastas: jeigu kainos tarptautinėse biržose ar didmeninėje rinkoje krenta, ribos gali būti koreguojamos žemyn, o jei auga, jos turi užkirsti kelią staigiems šuoliams galutiniam vartotojui. Vis dėlto tokie sprendimai dažnai kelia diskusijas dėl galimo poveikio degalų tiekimo grandinei ir konkurencijai.

    60 proc. mokestis nuo viršpelnio

    Kartu Lenkijoje įsigalioja sprendimai, susiję su vadinamuoju viršpelnių apmokestinimu degalų sektoriuje. Prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo numatomas 60 proc. mokestis nuo papildomo pelno, gauto prekiaujant skystaisiais degalais.

    Įstatyme nurodyta, kad mokestis taikomas laikotarpiui nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Juo būtų apimamos įmonės, kurios gamina skystuosius degalus arba jais prekiauja, taip pat vykdo prekybą su užsieniu pagal atitinkamas licencijas.

    Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu, lyginant su istorine 2025 metų marža, papildyta 20 proc. Taip pat numatyta minimali orientacinė 2 proc. marža ir ribojimas, kad tam tikrais atvejais mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pelno ar grynojo rezultato įmonėms, kurios pačios negamina degalų.

    Ministras viešai teigė, kad sprendimas pasirašyti įstatymą buvo priimtas reaguojant į vairuotojų spaudimą.

    „Vyriausybė padarė maksimumą, kad apsauginė programa veiktų efektyviai ir kad degalų kainos būtų kuo mažesnės“, – sakė Miłoszas Motyka.

  • Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje peržengė 2 svarų ribą už litrą: vairuotojai įspėjami dėl naujo rekordo

    Dyzelino kainos Jungtinėje Karalystėje pasiekė naują rekordą: vidutinė litro kaina perkopė 2 svarus. Apie tai pranešė britų vairuotojų organizacija RAC, perspėjanti, kad kol kas nematyti aiškių ženklų, jog brangimas artimiausiu metu sustotų.

    RAC teigimu, tai riba, kurios rinkoje ilgai tikėtasi išvengti, tačiau situaciją toliau kaitina įtampa tarptautinėse energijos tiekimo grandinėse. Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje ypač svarbus verslui ir logistikai, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda ir į bendrą pragyvenimo kaštų krepšelį.

    Brangimas smogia ir šeimų biudžetams

    Organizacijos skaičiavimu, pripildyti vidutinio šeimyninio automobilio baką dabar kainuoja apie 130 eurų. Tai maždaug 38 eurais daugiau nei laikotarpiu, kai paaštrėjus geopolitinei įtampai po JAV smūgių Iranui prasidėjo staigesnis naftos produktų brangimo etapas.

    Didesnės degalų išlaidos aktualios ne tik individualiems vairuotojams. Dyzelino kainos tiesiogiai veikia vežėjus, pristatymo paslaugas ir viešąjį transportą, todėl įmonės dažniau perskaičiuoja tarifus, o dalis kaštų galiausiai atsiduria galutinėse prekių ir paslaugų kainose.

    Diskusijos dėl degalų rezervų

    Brangimo fone atsinaujino diskusijos dėl strateginių degalų rezervų panaudojimo, kurie paprastai skirti tiekimo sutrikimams sušvelninti. Žiniasklaidoje aptariama, kad Vašingtonas ragina Europos šalis aktyviau naudoti turimas atsargas, siekiant sumažinti spaudimą kainoms pasaulinėse rinkose.

    Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje pabrėžiama, kad rezervai pirmiausia yra saugumo priemonė, o ne kainų reguliavimo instrumentas. Vyriausybės atstovai viešai nurodė palaikantys kontaktą su JAV ir Europos Sąjunga bei tikina, kad degalų atsargų pakanka, o tiekimas užtikrinamas iš kelių krypčių.

    Svarbi detalė rinkai yra importo struktūra: reikšminga Jungtinės Karalystės dyzelino importo dalis atkeliauja iš JAV. Tai reiškia, kad bet kokie pokyčiai transatlantinėje prekyboje, logistikos srautų nukrypimai ar staigesni kainų šuoliai didmeninėje rinkoje gali greitai atsispindėti ir degalinėse.

    Rekordai primena 2022 metų krizę

    Ankstesnis dyzelino kainos rekordas Jungtinėje Karalystėje buvo fiksuotas 2022 metų birželį, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuomet rinką supurtė tiekimo neapibrėžtumas, sankcijų efektas ir staigiai išaugusios naftos kainos.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad dyzelino kainą lemia ne vien žaliavinės naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumai, sezoninė paklausa, atsargų lygiai bei geopolitinės rizikos. Dėl šių priežasčių net ir stabilizuojantis vienam veiksniui, galutinė kaina degalinėse gali išlikti aukšta ilgiau, nei tikisi vartotojai.

    RAC ragina vairuotojus stebėti kainų skirtumus tarp skirtingų degalinių ir, jei įmanoma, planuoti pirkimus iš anksto. Tuo pat metu rinkoje laukiama aiškesnių signalų, ar didmeninės kainos pradės slūgti, nes nuo to labiausiai priklausys, ar rekordai taps trumpu epizodu, ar nauja norma.

  • Dyzelino kaina gali perkopti 2,30 euro už litrą: naujas mokestis ir mažesni akcizai neapsaugos

    Naujas mokestis ir pigesni degalai

    Lenkijoje patvirtintas vadinamasis netikėtų pelnų mokestis degalų sektoriui, kurį valdžia pristato kaip priemonę iš dalies finansuoti mažesnius mokesčius degalams ir trumpam pristabdyti kainų kilimą degalinėse. Teoriškai schema paprasta: dalis papildomų įplaukų iš sektoriaus turi kompensuoti biudžeto netektis dėl PVM ir akcizų mažinimo.

    Tačiau praktikoje ši lygtis priklauso nuo to, ko valdžia nekontroliuoja: pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų ir valiutų kursų. Ekonomistai ir energetikos ekspertai pabrėžia, kad mokesčiai gali tik amortizuoti svyravimus, bet negali užtikrinti stabilios kainos, jei rinka patiria šoką.

    Kiek pinigų planuojama surinkti

    Pagal patvirtintą modelį mokestis taikomas „viršpelniui“ per nustatytą laikotarpį, o tarifas siekia 60 proc. nuo apmokestinamosios bazės. Oficialiuose skaičiavimuose minima, kad biudžetas per visą laikotarpį galėtų gauti apie 920 000 000 eurų, o didžioji dalis įplaukų būtų numatoma anksčiau, dar mokestinių metų eigoje.

    Didžiausiu mokėtoju įvardijamas koncernas „Orlen“, iš kurio tikimasi maždaug 690 000 000 eurų įnašo. Vis dėlto tai yra prognozė, o ne garantija: faktinė suma priklausys nuo to, kaip susiklostys maržos, pardavimo apimtys ir naftos produktų rinkos sąlygos.

    Biudžeto sąskaita gali augti greičiau

    Svarbiausias šios politikos paradoksas tas, kad biudžetas vienu metu ir surenka, ir atiduoda. Mažesni PVM bei akcizai reiškia tiesioginį pajamų sumažėjimą, o kuo brangesni degalai, tuo didesnė tampa ir biudžeto netektis, nes mažinimas taikomas didesnei kainos bazei.

    Viešai skelbiami vertinimai rodo, kad vien mokesčių lengvatos degalams per metus gali kainuoti apie 1 840 000 000 eurų. Tokiu atveju netikėtų pelnų mokestis padengtų tik dalį sąskaitos, o likusi dalis virstų didesniu deficitu arba reikalautų kitų pajamų šaltinių.

    „Valstybė gali laikinai sumažinti kainą per mokesčius, bet negali dekretu nustatyti pasaulinės naftos kainos. Jei įvyks rimtas rinkos šokas, amortizacija greitai baigsis“, – sakė ekonomistas, vertinęs priemonių poveikį biudžetui.

    Kodėl dyzelinas vis tiek gali brangti

    Ekspertai pabrėžia, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo viso įmonės pelno, o nuo maržos dalies, viršijančios referencinį lygį. Jei nafta brangtų, bet perdirbimo maržos išliktų santykinai žemos, biudžetas gali nesurinkti tiek, kiek planuota, nors lengvatų kaina išaugtų.

    Kita rizika yra ta, kad net ir surinkus planuotas įplaukas, jos nereiškia automatinio kainų sumažėjimo degalinėse. Galutinę kainą veikia ir logistika, paklausos dinamika, konkurencija, atsargų finansavimo kaštai, o taip pat valiutų kursų svyravimai.

    „Jeigu situacija pasaulinėje rinkoje pablogėtų, vien mokesčių mažinimas vartotojui gali būti beveik nepastebimas, nes dyzelinas vis tiek šoktels iki lygio, atitinkančio daugiau kaip 2,30 euro už litrą“, – sakė energetikos rinką analizuojantis ekspertas.

    Kas galiausiai sumoka už „pigiau“

    Šios priemonės perskirsto kaštus tarp kelių grupių. Dalį jų prisiima degalų įmonės per papildomą mokestį, dalį – biudžetas per mažesnes įplaukas iš PVM ir akcizų, o dalis anksčiau ar vėliau grįžta vairuotojams per kainų korekcijas, kai lengvatos baigiasi arba kai rinka patiria naują šoką.

    Šalia to atsiranda ir šalutiniai padariniai rinkai: brangesnė nafta didina apyvartinio kapitalo poreikį importuotojams ir degalinėms, todėl mažesniems žaidėjams gali būti sunkiau išlaikyti likvidumą. Tai gali skatinti konsolidaciją, kai stipresni rinkos dalyviai išstumia arba perima mažesnius.

    Trumpuoju laikotarpiu mažesnės degalų kainos gali sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau ilgalaikį rezultatą lems ne politinis sprendimas, o rinka. Jei naftos kainos išliks aukštos ar kils, valstybė turės rinktis: didinti biudžeto sąnaudas, nutraukti lengvatas arba susitaikyti su nauju kainų lygiu degalinėse.