CP v2

Tag: Dyzelinas

  • Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per dviejų dienų vizitą Airijoje pareiškė, kad Ukraina turėtų nustoti smūgiuoti Rusijos dyzelino gamybos ir perdirbimo objektams. Jo teigimu, tokie Ukrainos veiksmai esą prisideda prie dyzelino trūkumo ir augančių energijos kainų pasaulyje.

    Trumpas sakė, kad Kyjivas turi daug kitų taikinių, tačiau degalų infrastruktūros atakos, jo vertinimu, turi platesnį ekonominį poveikį. Ukraina pastaraisiais metais vis dažniau smogia Rusijos energetikos grandinei, siekdama mažinti Kremliaus pajamas ir komplikuoti kariuomenės aprūpinimą.

    „Zelenskis turi padaryti vieną dalyką: nustoti išmušinėti dyzelino degalus Rusijoje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo Trumpo kelionės į Airiją fone, kuri buvo derinama su susitikimais su aukščiausiais šalies pareigūnais ir asmenine darbotvarke. Trumpas susitiko su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, o vizito programa siejama ir su golfo turnyru, vykusiu jo valdomame komplekse Dūnbego apylinkėse Klėro grafystėje.

    Energetikos kainų dinamiką lemia ne vienas veiksnys, todėl politiniai pareiškimai apie vieną priežastį dažnai neatspindi viso vaizdo. Rinkose kainas paprastai veikia tiekimo grandinių saugumas, perdirbimo pajėgumų prieinamumas, logistikos rizikos ir geopolitinė įtampa, ypač kai kalbama apie naftos srautus per strategiškai svarbius maršrutus.

    Tame pačiame vizite Trumpas ne kartą užsiminė ir apie Airijos susivienijimo temą, sakydamas, kad šiaurės ir pietų sujungimas jam atrodo „natūralus“. Jis teigė, kad susivienijusi Airija būtų „fantastiška“ ir „vieną dieną įvyks“.

    Ši diskusija jautri dėl 1998 metais pasirašyto Didžiojo penktadienio susitarimo, kuris numato galimybę surengti referendumą dėl Airijos susivienijimo, jei tam būtų aiškus daugumos palaikymas. Jungtinės Karalystės pusėje tuo metu viešai akcentuojama, kad referendumo klausimas šiuo metu nėra darbotvarkėje, kol nėra pakankamai tvirtų prielaidų, jog visuomenės nuomonė tam subrendusi.

    Politiniu požiūriu Trumpo pasisakymai vienu metu paliečia dvi jautrias temas: karą Ukrainoje ir energetikos saugumą, taip pat Airijos ir Jungtinės Karalystės santykių ateitį. Abi sritys glaudžiai susijusios su regioniniu stabilumu ir ekonominėmis rizikomis, kurios, rinkoms reaguojant į neapibrėžtumą, greitai persikelia į kainas.

  • Kainų spaudimas grįžta: brangstantys degalai ir elektra gali pakelti ir parduotuvių sąskaitas

    Brangstantys degalai vėl tampa veiksniu, galinčiu pajudinti kainas ne tik degalinėse, bet ir sąskaitose už energiją bei parduotuvių lentynose. Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalų kaina tiesiogiai veikia logistiką ir gamybą, todėl spaudimas anksčiau ar vėliau persiduoda daugumai prekių ir paslaugų.

    Degalų rinkoje didesnę įtampą kelia geopolitiniai rizikos veiksniai, ypač Artimųjų Rytų regiono nestabilumas, kuris tradiciškai atsiliepia naftos ir perdirbtų produktų kainoms. Dėl to rinkos stebėtojai neatmeta, kad artimiausiu metu gali būti fiksuojami nauji benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų kainų pikai.

    Augančios energijos žaliavų kainos atsispindi ir elektros rinkoje. Elektros biržų dinamika ypač svarbi įmonėms, nes didesnės didmeninės kainos ilgainiui verčia peržiūrėti tarifus, o tai gali pabranginti tiek gamybą, tiek paslaugas.

    Brangesnė elektra ir degalai

    Remiantis viešojoje erdvėje cituotais skaičiavimais, vien elektros energijos tarifas gali kilti maždaug penktadaliu. Toks scenarijus reikštų, kad vidutiniam namų ūkiui, per metus sunaudojančiam apie 2 megavatvalandes, metinės išlaidos galėtų padidėti maždaug 46 eurais, net neskaičiuojant kitų dedamųjų.

    Ekspertai pabrėžia, kad energijos kainų svyravimai dažnai atsirita su laiko vėlavimu: pirmiausia brangsta ištekliai ir didmeninės kainos, o tik vėliau pokyčiai matomi galutinėse sąskaitose. Įmonėms tai reiškia didesnį kaštų neapibrėžtumą ir spaudimą didinti galutinių produktų kainas.

    Ar atpigusios prekės išsilaikys?

    Pastaruoju metu dalies kasdienių prekių krepšelis buvo atpigęs, tačiau ekonomistai įspėja, kad ši tendencija gali būti laikina. Viena iš priežasčių – degalų brangimas, kuris didina prekių atvežimo kaštus ir trumpina laiką, per kurį verslas gali „absorbuoti“ pabrangimą pats.

    „Maisto kainų mažėjimas greičiausiai yra laikinas, o artimiausiais mėnesiais vėl galime matyti kainų augimą“, – sakė PKO BP analitikas Mariuszas Dziwulskis.

    Gyventojams tai reiškia, kad kainų spaudimas gali sugrįžti keliomis kryptimis vienu metu: per degalų kainas, per elektros tarifus ir per bendrą prekių bei paslaugų brangimą. Jei pasaulinės tendencijos išliks nepalankios, išlaidas gali tekti peržiūrėti tiek šeimoms, tiek verslui.

  • Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italijos Ministrų Taryba patvirtino naują teisės aktą, kuriuo dar savaitei pratęsiama nuolaida dyzelino kainai degalinėse. Pagal sprendimą akcizo mažinimas galios iki rugsėjo 17 dienos ir, valdžios teigimu, tai turėtų būti paskutinė universali lengvata, taikoma visiems.

    Lengvata paremta akcizo tarifo sumažinimu maždaug 0,14 euro už litrą, o galutinei kainai degalinėse tai, įskaitant mažesnę pridėtinės vertės mokesčio įtaką, sudaro apie 0,17 euro už litrą. Italijos vyriausybė nurodo, kad vien šis pratęsimas biudžetui kainuos apie 80 mln. eurų.

    Italija šią priemonę taiko jau ne pirmą kartą, siekdama sušvelninti naftos produktų brangimo poveikį gyventojams ir verslui. Žiniasklaidos vertinimu, nuo pavasario pakartotiniai akcizų mažinimai ir papildoma pagalba kelių transporto sektoriui valstybei iš viso kainavo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Kuo keisis po rugsėjo 17 dienos?

    Vyriausybė signalizuoja, kad jei po rugsėjo 17 dienos vėl tektų imtis intervencijų degalų rinkoje, jos būtų nebe visuotinės, o tikslinės. Tai reikštų paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tiems, kuriems kuras būtinas darbui, pavyzdžiui, daliai transporto ir logistikos grandinės.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos praktiką: po energetikos ir infliacijos šuolių laikotarpio valstybės vis dažniau atsitraukia nuo plataus masto kompensacijų, nes jos brangiai kainuoja biudžetui ir skatina didesnį vartojimą. Be to, universalios nuolaidos dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad didesnę naudą gauna daugiau ir brangesniais automobiliais važinėjantys vairuotojai.

    Ginčas dėl finansavimo šaltinių

    Valdančiojoje koalicijoje Italijoje tęsiasi diskusijos, kaip finansuoti galimas naujas priemones, jei degalų kainos vėl stipriau šokteltų. Viena stovyklos dalis siūlo lėšas rinkti iš netikėtų naftos bendrovių pelnų apmokestinimo, tačiau šiai idėjai nepritaria visi koalicijos partneriai.

    Ekspertai pažymi, kad tokios diskusijos Europoje kartojasi nuo 2022 metų, kai dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasiūlos ribojimų svyravo energijos ir naftos kainos. Italijos atveju papildomas jautrumas siejamas ir su tuo, kad dyzelinas tradiciškai sudaro didelę dalį šalies transporto parko, o kainų pokyčiai greitai persiduoda logistikos sąnaudoms ir vartotojų kainoms.

  • Lenkijoje dyzelinas pasiekė istorinį rekordą: kainos degalinėse per savaitę šoktelėjo labiausiai

    Lenkijos degalinėse fiksuotas naujas dyzelino kainos rekordas. Rinkos analitikų skaičiavimais, per savaitę dyzelinas pabrango apie 0,08 euro už litrą, o vidutinė kaina pasiekė maždaug 2,03 euro už litrą.

    Brango ir kiti degalai: benzino 95 vidutinė kaina šoktelėjo apie 0,06 euro iki maždaug 1,83 euro už litrą, o autogazės (LPG) – apie 0,01 euro iki maždaug 0,69 euro už litrą. Analitikai situaciją sieja su brangstančia nafta ir degalų kainų kilimu didmeninėje rinkoje.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindinės kainų kilimo priežastys – tarptautinė naftos rinkos dinamika ir didmeninių kainų šuoliai, kurie greitai persiduoda mažmenai. LPG atveju papildomą spaudimą daro brangstančios tiekimo sąnaudos ir pasiūlos svyravimai, ypač kai rinkoje išauga paklausa.

    Tokiais laikotarpiais degalinių tinklai dažnai kainas koreguoja greičiau nei vartotojai spėja prisitaikyti, o skirtumai tarp regionų didėja. Vairuotojams tai reiškia ne tik brangesnes keliones, bet ir didesnį spaudimą vežėjų bei logistikos grandinėms.

    Pasibaigus paketo galiojimui – staigus šuolis

    Po to, kai rugpjūčio pabaigoje baigėsi laikinasis paketas CPN, per vieną savaitę benzinas 95 pabrango maždaug 0,25 euro už litrą, o dyzelinas – apie 0,20 euro už litrą. Šis pokytis tapo vienu ryškiausių trumpalaikių brangimų pastaruoju metu.

    Pasak Lenkijos energetikos ministro Miłoszo Motykos, artimiausiu metu kainos neturėtų viršyti maždaug 2,32 euro už litrą ribos, tačiau daug kas priklausys nuo įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos bei degalų tiekimo grandinėms.

    „Paketas CPN būtų pratęstas, jei būtų įsigaliojęs mokestis nuo energetikos įmonių viršpelnių. Jei būtų priimtas galutinis sprendimas dėl šio teisės akto, galėtume rengti naują apsaugos paketą“, – sakė Miłoszas Motyka.

  • Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje rugsėjo 7 dieną įsigaliojo dar vienas degalų kainų šuolis, o dyzelinas pasiekė istorines aukštumas. Ryte šalies keliuose ir prieigose prie Lisabonos prasidėjo vairuotojų protestai, kuriuos organizatoriai platino per socialinius tinklus.

    Masinis pypsėjimo protestas vyko ant 25 de Abril tilto, jungiančio Lisaboną su Almada. Tuo pat metu pietuose startavo lėto važiavimo kolona Sinese, link „Galp“ naftos perdirbimo infrastruktūros.

    Portugalijos naujienų agentūros duomenimis, protestuotojai vežė plakatus su žinutėmis apie nepakeliamą kainų augimą ir spaudimą šeimų biudžetams. Nacionalinė respublikonų gvardija skelbė, kad akcijoje dalyvavo apie 60–100 transporto priemonių.

    Kiek pabrango benzinas ir dyzelinas

    Automobilių klubo ACP prognozės rodė, kad dyzelino kaina pirmadienį šoktelėjo 15 euro centų ir siekė 2,169 euro už litrą, o benzinas brango 12 euro centų iki 2,142 euro už litrą. Vyriausybės taikoma išimtinė naftos produktų mokesčio (ISP) korekcija šį augimą dalinai amortizavo, todėl galutinis padidėjimas vertintas mažesnis.

    Portugalijos verslo žiniasklaidos skaičiavimais, tai didžiausias kainų šuolis per maždaug ketverius metus, o dyzelino kaina tapo rekordine. Benzinas, kaip teigiama, pasiekė aukščiausią lygį nuo energetikos krizės, paaštrėjusios po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Kainų spaudimą šiemet patiria ir kitos Europos šalys, o Portugalija minima tarp brangiausių rinkų. Pagal viešai skelbtus palyginimus, benzino kainomis Portugalija tą dieną atsidūrė tarp lyderių Europoje, o dyzelino kainų reitinge ją lenkė kelios valstybės.

    Ką aiškina ministrė ir reguliuotojas

    Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigė, kad kainų kilimas iš esmės atitinka bendras Europos tendencijas, išskiriant Ispaniją kaip pigesnį atvejį. Ji priminė priemones, kuriomis, valdžios vertinimu, bandoma švelninti poveikį: ISP mažinimą, paramą dujų balionams bei tikslines priemones žemės ūkio ir socialiniams sektoriams.

    „Vyriausybė iš šios degalų krizės nesipelno“, – sakė Maria da Graça Carvalho.

    Energetikos sektorių prižiūrinti institucija ERSE anksčiau atliko analizę, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimo ir vadinamojo raketos ir plunksnos efekto, kai kainos greitai kyla, bet lėtai krenta. Reguliuotojas skelbė neradęs požymių, kad operatoriai sistemingai pasinaudotų situacija, o skirtumus su Ispanija labiau siejo su mokestine struktūra.

    Kas kelia kainas Europoje

    Degalų brangimą Europoje analitikai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kuris reikšmingas pasaulinei naftos ir produktų prekybai. Tokie trikdžiai gali didinti logistikos ir draudimo kaštus, o tai atsispindi galutinėse kainose degalinėse.

    Kita priežastis, minima ekspertų komentaruose, yra riboti naftos perdirbimo pajėgumai Europoje, ypač dyzelino segmente. Net ir stabilizuojantis žaliavinės naftos kainoms, perdirbimo grandinės „siauroji vieta“ gali palaikyti aukštas galutinių produktų kainas.

    Diskusijose Europos Sąjungoje vis dažniau grįžtama prie idėjos taikyti papildomus mokesčius išskirtiniam naftos bendrovių pelnui. Skelbta, kad kelių šalių ministrai siekia, jog tema būtų įtraukta į artimiausią finansų ministrų darbotvarkę.

  • Kuro kainos šoktelėjo po lengvatų pabaigos: benzinas ir dyzelinas brangsta, prognozės niūrios

    Degalinių kainų šuolis per pastarąją savaitę siejamas su pasibaigusia valstybės taikyta laikina mokesčių lengvata. Jai nustojus galioti, benzino litras pabrango daugiau nei 0,20 euro, o dyzelinas – beveik 0,20 euro, rodo rinkos stebėtojų vertinimai.

    Pagrindinis kainų pokyčio veiksnys – pridėtinės vertės mokesčio tarifo grąžinimas nuo 8 proc. iki 23 proc. benzino ir dyzelino produktams. Toks pokytis automatiškai didina galutinę kainą, net jei didmeninės naftos produktų kainos nesikeistų.

    Kainų dinamiką stiprina ir Europoje brangstantys gatavi degalai, kurie tiesiogiai persiduoda į vietinę didmeninę rinką. Analitikai pabrėžia, kad jautrumą didina ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri kelia riziką tiekimo grandinėms ir naftos kainų svyravimams.

    „Rugsėjo pradžioje matomas aiškus benzino ir dyzelino kainų augimas – tai pirmiausia susiję su PVM tarifo sugrąžinimu iki 23 proc. ir didėjančiomis gatavų degalų kainomis Europoje“, – teigė rinkos analitikai.

    Prognozės artimiausioms dienoms išlieka nepalankios – minimi tolesni kelių centų augimai už litrą, jei brangimas didmeninėje rinkoje neslops. Didesnė rizika išlieka dyzelinui, kurio kaina pastaraisiais mėnesiais Europoje buvo ypač jautri tiekimo ir paklausos pokyčiams.

    Pagal rinkos prognozes, 95 oktanų benzinas artimiausią savaitę gali kainuoti apie 1,75–1,79 euro už litrą, o 98 oktanų benzinas – apie 1,94–1,98 euro už litrą. Dyzelino kaina, skaičiuojama, gali siekti maždaug 1,95–1,97 euro už litrą, todėl vairuotojams išlaidos toliau augs.

  • Kuras nebrangsta, bet degalinėse kainos vis dar kandžiojasi: Europą spaudžia dyzelino stygius

    Kuras nebrangsta, bet degalinėse kainos vis dar kandžiojasi: Europą spaudžia dyzelino stygius

    Nors naftos kainos pastaraisiais mėnesiais smarkiai svyravo, benzino ir dyzelino kainos Europoje išlieka arti istorinių aukštumų. Analitikai pabrėžia, kad problemos šaknis vis dažniau slypi ne žaliavinėje naftoje, o degalų perdirbime ir gatavų produktų pasiūloje.

    Europos etaloninė „Brent“ nafta nuo vasario pabaigos judėjo plačiame intervale, o rinką tai kilstelėdavo, tai atšaldydavo geopolitinės naujienos, susijusios su Iranu ir JAV. Vis dėlto vairuotojų sąskaitos degalinėse mažėja gerokai lėčiau, nes galutinę kainą lemia ir perdirbimo maržos, logistika bei mokesčiai.

    Europos Komisijos savaitiniame naftos biuletenyje nurodoma, kad rugpjūčio pabaigoje benzinas ES vidutiniškai kainavo apie 1,95 euro už litrą. Dyzelinas siekė apie 2,04 euro už litrą ir buvo tik keliais proc. žemiau nuo rekordinio lygio, fiksuoto 2026 metais.

    Problema – ne tik nafta

    Rinkos dalyviai aiškina, kad Europoje išsiplėtė skirtumas tarp žaliavinės naftos ir degalų kainų, nes perdirbimo grandyje atsirado „siauras kaklelis“. Net jei naftos pakanka, rafinavimo pajėgumų ir tinkamo produktų krepšelio, ypač dyzelino, gali trūkti.

    „Pagrindinė priežastis, kodėl didėja atotrūkis tarp naftos ir degalų kainų Europoje, yra perdirbimo ir produktų tiekimo problema, o ne vien naftos pasiūla“, – sakė „Kpler“ analitikas Sumit Ritolia.

    Dyzelinas ypač svarbus ne vien lengviesiems automobiliams. Jis maitina didelę dalį kelių transporto, žemės ūkio ir statybų, todėl brangimas ilgainiui persiduoda į prekių savikainą ir gali kelti infliacijos spaudimą.

    Kodėl Europai trūksta dyzelino

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europa iš esmės perbraižė dyzelino ir reaktyvinių degalų importo žemėlapį, labiau remdamasi JAV, Indija ir Artimųjų Rytų tiekėjais. Tuo pat metu konfliktai regione ir atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą didino rizikas bei trikdė srautus.

    „Europa yra didžiausia dyzelino ir reaktyvinių degalų importuotoja, todėl iš esmės ji nustato pasaulines kainas. Kainos aukštos visur, bet Europoje tai jaučiama labiau, nes esame pagrindinė importo kryptis“, – sakė „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis.

    Papildomą spaudimą sukuria tai, kad dėl pasikeitusių srautų su Europa dėl tų pačių krovinių konkuruoja ir kitos šalys, anksčiau pirkusios rusišką dyzeliną. Kai viename regione sutrinka tiekimas, kainos kyla visoje grandinėje, nes kroviniai perskirstomi, o alternatyvų ne visada pakanka.

    Kiek dar gali laikytis aukštos kainos

    Analitikų vertinimu, benzinui tam tikrą palengvėjimą gali atnešti sezoniškumas: vasaros kelionių pikas baigiasi, o rinka pereina nuo brangesnio vasarinio mišinio. Dyzelinui tokio aiškaus „išleidimo vožtuvo“ nėra, nes rudenį artėja techninės priežiūros sezonas, o žiemą griežtėja reikalavimai degalų sudėčiai ir auga paklausa šildymui.

    „Dyzelinas neturi tokio pat sezoniško atoslūgio, o artėjant žiemai ir griežtesnėms specifikacijoms maržos gali išlikti pakilusios per rudenį ir net žiemą“, – sakė S. Ritolia.

    Situaciją galėtų švelninti didesnis eksportas iš Azijos, ypač jei Kinija ir Indija nukreiptų daugiau produktų į Europą. Vis dėlto rinka pabrėžia, kad net ir atpigus naftai degalinėse kainos gali kristi ne iškart, nes šiuo metu didžiausi ribojimai yra riboti laisvi rafinavimo pajėgumai, mažos atsargos ir gatavų degalų pasiūlos trapumas.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad reikšmingesniam kainų kritimui svarbi įtampų mažėjimo perspektyva ir sklandesnė laivyba strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Jei rizikos premija rinkoje sumažėtų, naftos kaina galėtų reaguoti greitai, tačiau dyzelino kainos dėl deficito ir atsargų atstatymo poreikio gali normalizuotis lėčiau.

    Ilgesnį laiką užsitęsus trikdžiams, aukštesnės kainos tampa mechanizmu, kuris slopina paklausą ir priverčia rinką grįžti į pusiausvyrą. Kol atsargos nebus atstatytos, o rafinavimo grandinė neįgis daugiau „kvėpavimo“, dyzelino rinka Europoje išliks jautri bet kokiam naujam sukrėtimui.

  • Dyzelino kaina JAV pasiekė rekordą: brangimas smogia vežėjams ir kelia nerimą prieš rinkimus

    Jungtinėse Valstijose dyzelino kaina pakilo iki istorinių aukštumų: Amerikos automobilių asociacijos AAA duomenimis, šalies vidurkis siekė apie 5,85 JAV dolerio už galoną. Perskaičiavus į europietišką matą, tai yra maždaug 1,47 euro už litrą.

    AAA skaičiavimai rodo, kad dyzelinas brango nuosekliai: prieš mėnesį vidurkis buvo apie 5,37 JAV dolerio už galoną, o prieš metus – apie 3,71 JAV dolerio. Tai atitinka maždaug 1,34 euro už litrą prieš mėnesį ir apie 0,93 euro už litrą prieš metus.

    Kas stumia dyzelino kainą aukštyn

    Šuolį skatina bendras energijos išteklių brangimas, susijęs su įtampomis Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis naftos tiekimo grandinėse. Tekste minimas ir Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių naftos gabenimo kelių – sutrikdymo faktorius, kuris rinkose paprastai iš karto padidina „rizikos priedą“ kainoje.

    Dyzelino kaina JAV dažnai jautriau reaguoja į tiekimo ir logistikos trikdžius, nes tai degalai, kurių paklausa glaudžiai susieta su prekių judėjimu, pramone ir žemės ūkiu. Kai rinkoje brangsta žaliavinė nafta ar sutrinka perdirbimo pajėgumai, dyzelinas gali brangti greičiau nei benzinas.

    Benzinas brangsta lėčiau, bet poveikis juntamas

    Tuo metu benzino kainos kilo gerokai lėčiau: AAA duomenimis, vidurkis siekė apie 4,15 JAV dolerio už galoną, arba maždaug 1,04 euro už litrą. Prieš savaitę ir prieš mėnesį rodikliai buvo panašūs – apie 4,09 JAV dolerio už galoną, o prieš metus – apie 3,02 JAV dolerio, tai yra maždaug 0,76 euro už litrą.

    Vis dėlto benzino kainų rekordas yra aukštesnis: 2022 metais birželio 14 dieną JAV vidurkis buvo pakilęs iki maždaug 5,016 JAV dolerio už galoną. Tai sudarytų apie 1,26 euro už litrą.

    Kas nukenčia labiausiai ir kodėl tai politiškai jautru

    JAV dyzelinas daugiausia naudojamas komerciniame transporte: sunkvežimiuose, autobusuose, žemės ūkio technikoje ir statybų mašinose. Dėl to dyzelino brangimas paprastai tiesiogiai persiduoda į logistikos kainą, o vėliau – į prekių ir paslaugų kainas, ypač ten, kur svarbi pristatymo grandinė.

    Tokie kainų šuoliai tampa ir politiniu iššūkiu, nes degalų kaina JAV yra itin matoma ir greitai veikia vartotojų nuotaikas. Straipsnyje pabrėžiama, kad didėjančios degalų kainos kelia problemų prezidento Donaldo Trumpo administracijai artėjant daliniams rinkimams į Kongresą, kai ekonominiai rodikliai ir pragyvenimo kaina tampa vienu svarbiausių kampanijos klausimų.

  • Mongolijoje ima stigti benzino: eilės degalinėse ilgėja, šalis beveik viską atsiveža iš Rusijos

    Mongolijoje daugėja pranešimų apie benzino ir dyzelino trūkumą: degalinėse skirtinguose regionuose formuojasi ilgos eilės, o daliai vairuotojų tenka laukti ilgiau nei įprasta. Šalis yra itin priklausoma nuo importo, todėl bet kokie tiekimo sutrikimai greitai atsispindi vidaus rinkoje.

    Pagal viešai skelbiamus vertinimus, Mongolija iš Rusijos importuoja apie 95 proc. jai reikalingų naftos produktų. Tokia koncentracija reiškia, kad net laikinos logistikos ar eksporto politikos korekcijos gali sukelti staigią pasiūlos duobę ir kainų šuolį.

    Kodėl kilo sutrikimai?

    Rusijos naftos perdirbimo sektorius pastaraisiais mėnesiais patyrė papildomą spaudimą dėl padidėjusios vidaus paklausos ir sutrikimų, susijusių su atakomis prieš kai kurias perdirbimo įmones. Tokiais atvejais eksportas dažnai ribojamas, kad būtų stabilizuota vietinė rinka, o tai netiesiogiai paveikia ir kaimynines importuotojas.

    Mongolijos valdžia dar rugpjūtį buvo įvedusi laikinuosius prekybos degalais ribojimus, siekdama suvaldyti paklausą ir išvengti staigaus atsargų išsekimo. Praktikoje tokios priemonės paprastai padeda trumpuoju laikotarpiu, tačiau problema išlieka, kol neatsistato reguliarūs tiekimai.

    Kainos kyla, spaudimas didėja

    Mongolijos pareigūnai pripažino, kad degalų kainos šalyje pastebimai ūgtelėjo, o vartotojai tai pajuto iškart. Skaičiuojant į eurus, kai kuriais atvejais litras kainavo maždaug 1,4–1,9 euro, kai anksčiau buvo apie 0,9 euro, tačiau reali situacija priklauso nuo miesto, tiekimo ir atsargų.

    Tuo pat metu rinkos dalyviai nurodo, kad rusiškų degalų tiekimai į Mongoliją per pirmuosius septynis metų mėnesius iš esmės augo: dyzelino apimtys didėjo iki maždaug 1 050 000 tonų, benzino – iki apie 515 000 tonų. Vis dėlto net ir augant metinėms apimtims, trumpalaikiai sutrikimai ar vėlavimai gali sukelti deficitą atskirose grandyse.

    Ką tai reiškia regionui?

    Mongolijos situacija išryškina riziką, kurią kuria didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ir ribotos alternatyvos. Šalims, kurios neturi išplėtotos perdirbimo infrastruktūros ar diversifikuotų tiekimo maršrutų, energijos išteklių saugumas tampa tiesiogiai susijęs su kaimyninių valstybių sprendimais ir regiono geopolitika.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad ilgalaikis atsparumas tokiais atvejais stiprinamas didinant strategines atsargas, plečiant tiekėjų ratą, gerinant logistiką ir mažinant naftos produktų vartojimą per efektyvesnį transportą. Tačiau tokie pokyčiai reikalauja laiko ir investicijų, todėl artimiausiu metu Mongolijos rinka išliks jautri išoriniams sukrėtimams.

  • Degalų kainos šią savaitę tik brangs? Ekspertai paaiškina, kas stumia benziną ir dyzeliną aukštyn

    Degalų kainų šuolis po valstybės taikytų laikinos paramos priemonių pabaigos virto nemalonia žinia vairuotojams: ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzinas ir dyzelinas degalinėse gali brangti toliau. Pirmasis kainų pakilimas siejamas su mokesčių pokyčiais, tačiau vėlesnę dinamiką vis labiau lemia rinka.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vienkartinis kainų šoktelėjimas po PVM lengvatos pabaigos buvo tik pradžia. Tolesniems pokyčiams įtaką daro didmeninės degalų kainos, naftos kotiruotės ir valiutų kursai, todėl kainų kreivė gali išlikti kylanti net ir be naujų sprendimų dėl mokesčių.

    Kodėl kainos kyla ir po mokesčių?

    Degalų rinkoje dažnai veikia keli veiksniai vienu metu: mokesčiai, naftos perdirbimo maržos, logistikos kaštai ir paklausa. Ekspertai teigia, kad didžiausi rinkos dalyviai kainas skaičiuoja pagal panašius principus kaip ir anksčiau, tačiau prie galutinės sumos prisideda pasikeitęs PVM tarifas ir brangstantys ištekliai.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir įtampa tarptautinėse energijos žaliavų rinkose. Jei naftos ir dyzelino biržose išliks didesnės kainos, o eurui silpnėjant importas brangs, degalinėse tai gali atsispindėti per kelias dienas, ypač didėjant didmeninių tiekėjų kainoms.

    Kada pildytis baką šią savaitę?

    Vertinant prognozes, vairuotojams svarbiausia suprasti paprastą taisyklę: jei didmeninės kainos kyla, degalinės dažniausiai kainas koreguoja su kelių dienų vėlavimu. Dėl to savaitės pradžioje dar gali pasitaikyti pigesnių pasiūlymų, tačiau bendra kryptis, tikėtina, išliks kylanti.

    Ekspertai taip pat pastebi trumpalaikius paklausos šuolius, kai vairuotojai skuba prisipilti degalų prieš numatomą brangimą. Tokiais atvejais kai kuriose vietose greičiau ištuštėja talpyklos, o degalinės skuba papildyti atsargas jau brangesne didmenine kaina, todėl kainų kilimas gali būti dar labiau paspartintas.

    Kas vyksta rinkos lyderių akcijose?

    Degalų kainų augimas dažnai persiduoda ir į energetikos įmonių lūkesčius: investuotojai vertina, kaip brangesnė žaliava ir aukštesnės perdirbimo maržos paveiks finansinius rezultatus. Dėl to rinkoje gali stiprėti nuotaikos, kad didieji perdirbėjai ir tiekėjai uždirbs daugiau, ypač kai pasaulinės rafinavimo maržos išlieka aukštos.

    Analitikai pabrėžia, kad akcijų kainas lemia ne vien vidaus degalų politika, bet ir platesnės makroekonominės sąlygos, įskaitant energijos išteklių kainas pasaulyje ir dividendų lūkesčius. Pastarieji dažnai sustiprėja, kai valstybės valdomoms įmonėms keliami aukštesni pelno paskirstymo tikslai.