Tag: Dyzelinas

  • Dyzelinas brangs ilgiau, nei tikėtasi: IEA įspėja apie įtampą rinkoje ir smūgį infliacijai

    Dyzelino kainos pasaulyje gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi, o tai didins prekių ir paslaugų savikainą bei palaikys infliaciją. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) vertina, kad tiekimo grandinės tebėra jautrios konfliktams ir sutrikimams, ypač kai kalbama apie vidutinius distiliatus, kuriems priskiriamas dyzelinas ir reaktyviniai degalai.

    IEA atkreipia dėmesį, kad dyzelinas plačiai naudojamas transporte, pramonėje ir žemės ūkyje, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda į ekonomiką. Kai brangsta dyzelinas, dažniausiai kyla ir logistika, statybos bei maisto gamyba, o galutinę kainą anksčiau ar vėliau pajunta vartotojai.

    Kas laiko dyzelino kainas?

    Agentūros vertinimu, pasaulinės dyzelino rinkos įtampa susijusi su tiekimo sumažėjimu iš kai kurių regionų ir ribotomis perdirbimo galimybėmis. Minima, kad dėl užsitęsusių sutrikimų mažėjo atsargos tuo metu, kai jos įprastai turėtų augti, todėl rinka tapo dar jautresnė naujoms rizikoms.

    IEA taip pat prognozuoja, kad pasaulinių perdirbimo pajėgumų atsigavimas metų pabaigoje turėtų pradėti pildyti atsargas, tačiau to gali nepakakti greitai užkamšyti jau susidariusį deficitą. Dėl to dyzelino kainų spaudimas, tikėtina, išliks ir per ateinančius mėnesius.

    Infliacija ir ekonomika: poveikis gali užsitęsti

    IEA pabrėžia, kad aukštos dyzelino kainos turi platesnių pasekmių: didina prekių kaštus, mažina realią perkamąją galią ir slopina ekonominį aktyvumą. Dėl to energijos išteklių kainos tampa ne tik verslo, bet ir ekonominės politikos klausimu.

    „Kai sistemoje toliau senka likę apsauginiai rezervai, neišsprendus konfliktų Artimuosiuose Rytuose naftos rinkos artimiausiais mėnesiais gali patirti didesnius svyravimus, kol 2027 metais susiformuos galutinis perteklius“, – sakė IEA.

    Agentūros skaičiavimais, po nuosmukių laikotarpio pasaulinė naftos pasiūla vėliau turėtų keisti kryptį ir augti, o tai galiausiai galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Vis dėlto IEA mato scenarijų, kad dyzelino pasiūlos ir paklausos balansas įtemptas išliks iki 2027 metų pirmos pusės, o ryškesnis palengvėjimas galimas antroje metų pusėje.

    IEA taip pat prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa turėtų mažėti 2,6 mln. barelių per dieną, o maždaug ketvirtadalis šio kritimo būtų siejamas su dyzelinu. Tuo pat metu agentūra vertina, kad rinkos dalyviai itin atidžiai stebi sprendimus dėl strateginių atsargų panaudojimo ir jų išleidimo tempo, nes tai gali trumpuoju laikotarpiu paveikti kainas.

  • TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    Tarptautinė energetikos agentūra (TKA) įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis Europoje vėl gali brangti dyzelinas. Agentūros vertinimu, dyzelino rinka išliks įtempta dar ilgai, o atsargų atkūrimas gali užtrukti iki 2027 metų antrosios pusės.

    TKA skaičiuoja, kad rugsėjį pasaulinė naftos pasiūla didėjo iki maždaug 102,3 mln. barelių per dieną, tačiau vis dar nusileido paklausai, kuri siekė apie 103,5 mln. barelių per dieną. Tokia disproporcija palaiko aukštas kainas ne tik žaliai naftai, bet ir rafinuotiems degalams.

    Vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių įvardijami sutrikimai Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos srautų. Suintensyvėję išpuoliai ir incidentai regione didina draudimo bei logistikos kaštus, o tai galiausiai atsispindi ir galutinėse dyzelino kainose importuojančiose rinkose.

    „Nauji išpuoliai Persijos įlankoje daro atsigavimą trapų“, – teigiama TKA vertinime.

    Dyzelino deficito priežastys

    TKA pažymi, kad dyzelino kainos po ankstesnių rekordų buvo kiek atslūgusios, tačiau jų santykis su žalios naftos kaina išlieka neįprastai aukštas. Tai rodo, kad problema slypi ne vien žaliavos pasiūloje, bet ir ribotuose perdirbimo pajėgumuose bei dyzelino gamybos grandinėje.

    Situaciją aštrina mažesni Artimųjų Rytų degalų eksporto srautai, taip pat rizikos veiksniai Europai svarbiose tiekimo grandinėse. TKA atkreipia dėmesį, kad dyzelino pasiūlai papildomą spaudimą daro ir rafinavimo sektoriaus pažeidžiamumas, o transportavimo kainų kilimas gali greitai persikelti į didmenines degalų kainas.

    Agentūra prognozuoja, kad prarastos dyzelino atsargos veikiausiai nebus atstatytos daugiau nei sezoninių svyravimų apimtyje iki 2027 metų antrosios pusės. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas geopolitinis sukrėtimas ar logistikos trikdis gali sukelti naują kainų šuolį.

    Skiriasi prognozės dėl paklausos

    TKA teigia, kad aukštos kainos ir lėtesnis ekonomikos augimas šiemet gali mažinti pasaulinę naftos paklausą. Agentūra taip pat atsargiau vertina ir paklausos atsigavimą kitais metais, todėl rinkoje ilgiau išlieka neapibrėžtumas.

    Tuo metu naftą eksportuojančių šalių grupė OPEC prognozes vertina optimistiškiau ir tikisi spartesnio paklausos augimo bei atsargų atkūrimo. Skirtingos institucijų prognozės rodo, kad kainas artimiausiais mėnesiais gali lemti ne tik realūs srautai, bet ir lūkesčiai, susiję su karinių konfliktų eiga bei tiekimo saugumu.

    TKA pabrėžia, kad neatslūgstant įtampai regione naftos ir degalų rinkos gali patirti daugiau sukrėtimų, kol galiausiai 2027 metais galėtų atsirasti aiškesni pertekliaus požymiai. Europai tai reikštų didesnę dyzelino kainų riziką transportui ir pramonei, ypač jei didmeninės kainos vėl ims kilti.

  • Dyzelino kaina peržengė 2 eurus už litrą: benzinas kiek pinga, bet limitai griežtinami

    Energetikos ministerija paskelbė naujas degalų kainų lubas: dyzelino kaina kyla aukščiau nei benzino, o 95 ir 98 markės benzinas turėtų nežymiai atpigti. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurie dažniau renkasi dyzeliną, artimiausiomis dienomis didesnio palengvėjimo greičiausiai nepajus.

    Pagal nustatytus maksimalius tarifus, 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,52 euro, 98 markės benzino – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,75 euro. Lyginant su ankstesne diena, benzino limitai mažėja, o dyzelino riba didėja.

    Tokios kainų lubos yra vienas iš platesnio paketo, kuriuo siekiama riboti degalų kainų šuolius degalinėse. Mechanizmas remiasi valstybės nustatomais trumpalaikiais kainų limitais ir laikinais mokestinių dedamųjų pakeitimais, kad galutinė kaina vartotojams augtų lėčiau.

    „Kainų limitai yra skirti suvaldyti staigius svyravimus ir sumažinti spaudimą vartotojams, kai rinkose kyla įtampa“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Numatyta, kad už kainų lubų nesilaikymą įmonėms gali grėsti baudos, kurios gali siekti iki maždaug 217 000 eurų. Kontrolės priemonėmis siekiama užtikrinti, kad deklaruojami limitai realiai veiktų degalinėse, o ne liktų tik rekomendacinio pobūdžio.

    Paketas taip pat siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus degalų pardavimo laikotarpiais. Pagal planą, viršpelnio apmokestinimas galėtų siekti 60 proc., o jo taikymo laikotarpis apimtų laiką nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama nuo pajamų dalies, viršijančios istoriškai įprastą maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatoma minimali 2 proc. orientacinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. grynojo pelno arba pajamų.

    Sprendimai dėl laikinų mokestinių lengvatų ir kainų ribojimo paprastai priimami reaguojant į išorinius veiksnius, kurie staigiai kelia naftos ir degalų kainas. Tokiais atvejais labiausiai juntamas poveikis logistikai ir vežėjams, todėl dyzelino kainos kryptis tampa reikšminga ir platesnei ekonomikai.

    Kitas ministerijos pranešimas su atnaujintomis degalų kainų lubomis turi būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Vairuotojams tai bus signalas, ar dyzelino brangimas yra trumpalaikis, ar rinkoje formuojasi ilgesnė aukštų kainų banga.

  • Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie planą mažinti degalų kainas, panaudojant strategines atsargas. Premjeras Sébastienas Lecornu teigia, kad nuo lapkričio 1 dienos dyzelinas galėtų pigti iki 18 centų už litrą, o pilnas bakas vairuotojui kainuotų maždaug 10 eurų mažiau.

    Apie sprendimą S. Lecornu pranešė po susitikimo su degalų platintojais. Priemonė numatyta taikyti iki sausio pabaigos, o valstybė ketina rinkai parduoti dyzelino iš sukauptų rezervų savikaina, taip tikėdamasi greitai nuspausti kainas degalinėse.

    „Susidūrę su krize, kurios nepasirinkome, valstybė prisiima savo atsakomybę“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, laikinas atpigimas apims ne tik dyzeliną degalinėse, bet ir dyzeliną transporto sektoriui, žemės ūkio bei statybų technikai, taip pat namų ūkiams skirtą šildymo kurą. Šis aspektas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui, kai išlaidos energijai tradiciškai auga.

    Degalų kainų spaudimas Prancūzijoje pastaruoju metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Skelbiama, kad spalio pradžioje dyzelino litro kaina šalyje vidutiniškai siekė apie 2,355 euro ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl politinis spaudimas imtis greitų priemonių tik stiprėjo.

    Vis dėlto vien kainos degalinėse neparodo realios naštos gyventojams, nes ją lemia ir atlyginimų lygis. Vertinant perkamąją galią, skaičiuojama, kad už vienos dienos vidutinį uždarbį Prancūzijoje galima įsigyti apie 52,8 litro dyzelino, o pilnas bakas sudaro maždaug 4,4 proc. vidutinio mėnesio grynojo atlygio.

    Energetikos kainų šuoliai fiksuojami ir kaimyninėse valstybėse, todėl Prancūzijos sprendimas gali tapti precedentu, kaip trumpuoju laikotarpiu sušvelninti šoką vartotojams. Tokios intervencijos paprastai vertinamos kaip laikinas amortizatorius, nes ilgalaikes kainas daugiausia lemia naftos kaina, mokesčiai, logistika ir geopolitinė rizika.

    Ypatingas dėmesys krypsta į šildymo kurą, kurio kainos Prancūzijoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka gerokai didesnės. Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 1 000 litrų šildymo kuro Prancūzijoje kainavo apie 1 907 eurus, o tai viršijo Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 160 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės paprastai veikia greitai, bet trumpai, todėl gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, ar kainų kritimas realiai pasieks degalines. Rinkoje dažnai keliami klausimai, kaip bus užtikrinta kontrolė ir ar laikinas valstybės įsikišimas nepaskatins vėlesnio kainų atšokimo, kai priemonė baigsis.

  • Kremlius apie rusiško dyzelino eksportą: tiesioginio ryšio su taikos derybomis dėl Ukrainos nemato

    Kremlius tvirtina nematantis tiesioginio ryšio tarp susitarimų, kurie leistų eksportuoti rusišką dyzeliną, ir Maskvos pozicijos dėl taikos derybų Ukrainoje. Tai antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimą JAV tarpininkavimo schemą.

    Pasak D. Peskovo, ryšys tarp degalų eksporto klausimų ir politinių sprendimų dėl karo užbaigimo esą nėra akivaizdus. Jo teigimu, dabar nėra ką papildomai komentuoti apie tariamus susitarimų paketo tikslus ar tai, kaip jis galėtų paveikti derybų klimatą.

    Kas minima JAV tarpininkavimo kontekste?

    Agentūros „Reuters“ šaltiniais grįstame pranešime teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai ukrainiečiams galėjo siųsti signalus, jog leidimai ar susitarimai, susiję su rusiško dyzelino eksportu, būtų vienas iš elementų, skirtų skatinti Rusiją grįžti prie derybų stalo. Kremlius tokią interpretaciją atmetė, pabrėždamas, kad tai nėra tiesiogiai susieta su taikos procesu.

    Energijos ištekliai nuo pat plataus masto karo pradžios išlieka vienu svarbiausių geopolitinio spaudimo instrumentų. Rusijos naftos produktų prekyba, įskaitant dyzeliną, turi reikšmę tiek biudžeto pajamoms, tiek tiekimo grandinėms, o bet kokie režimo pakeitimai ar išimtys paprastai vertinami ir per saugumo prizmę.

    Kalbos apie paliaubas energetikoje

    D. Peskovas taip pat patvirtino, kad vyksta pokalbiai dėl galimo ugnies nutraukimo ar ribojimų energetikos srityje tarp Rusijos ir Ukrainos. Tokį derybų faktą viešai buvo minėjęs Donaldas Trumpas, tačiau Kremlius neįvardijo, kas konkrečiai dalyvauja šiuose kontaktuose ir kokia jų apimtis.

    Energetikos infrastruktūra kare tapo viena dažniausių taikinių, o jos apsauga tiesiogiai veikia civilių gyvenimą, pramonės veiklą ir žiemos sezono rizikas. Dėl to atskiros paliaubos energetikoje dažnai vertinamos kaip potencialiai labiau įgyvendinamas, bet politiškai jautrus žingsnis, nes jos nekeičia fronto realijų, tačiau gali sumažinti humanitarines ir ekonomines pasekmes.

    Ką sako Rusijos gynybos ministerija

    Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad jos pajėgos per naktinius smūgius neva nesitaikė į Ukrainos energetikos objektus. Nepriklausomo patvirtinimo, kuris leistų vienareikšmiškai įvertinti šio teiginio tikslumą, pateiktoje informacijoje nebuvo.

    Diskusijos apie „energetines paliaubas“ ir kartu aptariami prekybiniai sprendimai dėl rusiškos naftos produktų srautų rodo, kad energetika išlieka atskira, bet su politine darbotvarke persipinanti derybų linija. Artimiausiu metu būtent detalės, kas ir kokiu formatu derasi, lems, ar tai taps realiu deeskalacijos žingsniu, ar tik taktinio spaudimo priemone.

  • Trumpas skelbia susitarimą su Putinu dėl dyzelino: Europa kritikuoja, o kainų kritimas neaiškus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo, kuris, anot Baltųjų rūmų šeimininko, turėtų prisidėti prie mažesnių degalų kainų. Vis dėlto energetikos rinkos analitikai ir dalis Europos politikų pabrėžia, kad skelbiami kiekiai yra per maži, jog greitai pakeistų situaciją JAV ar pasaulinėse rinkose.

    Trumpas viešai teigė, kad Rusija artimiausiu metu esą galėtų tiekti šimtus tūkstančių tonų dyzelino, o vėliau apimtis didinti. Tačiau rinkoje tokie srautai vertinami kaip trumpalaikis signalas rinkėjams, o ne sprendimas, galintis stabilizuoti kainas ilgesniam laikui.

    Kodėl susitarimas kelia abejonių?

    Energetikos sektoriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir optimistiškai vertinant paskelbtus skaičius, jie padengtų tik kelių dienų JAV dyzelino poreikį. Be to, realų poveikį riboja logistika: eksportui reikalingi laivybos pajėgumai, uostų infrastruktūra ir draudimo bei atsiskaitymų mechanizmai, kuriuos gali apsunkinti sankcijų režimai.

    Ekspertai taip pat primena, kad Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl karo ir dažnų atakų prieš energetikos objektus. Tai didina riziką, kad pažadėti kiekiai gali būti neįgyvendinti arba atidėti, o tuomet politinis susitarimo efektas Vašingtone gali virsti reputacine problema.

    Europa įžvelgia politinę kainą

    Dalies Europos sostinių reakcija buvo kritiška: baiminamasi, kad toks žingsnis silpnina bendrą transatlantinę laikyseną Rusijos atžvilgiu ir siunčia dviprasmišką signalą dėl spaudimo Maskvai. Kai kurie Europos pareigūnai pabrėžė, kad kiekvienas papildomas finansinis srautas į Rusijos energetikos sektorių gali netiesiogiai stiprinti jos galimybes tęsti karą Ukrainoje.

    Viešojoje erdvėje skambėjo ir argumentas, kad Europai pačiai ne visur pavyko greitai atsisakyti rusiškų išteklių, todėl kritika JAV gali būti vertinama kaip politiškai jautri. Tuo pat metu Europos Sąjungoje tęsiamos diskusijos dėl importo ribojimų užkardymo spragų, kai rusiškos kilmės žaliava į Bendriją patenka per trečiąsias šalis.

    Ar degalų kainos iš tiesų mažės?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad degalų kainas lemia ne vien papildomos dyzelino siuntos, o platesnis veiksnių rinkinys: naftos kaina, perdirbimo maržos, atsargų lygis, paklausos ciklai ir geopolitinės rizikos. Net ir gavus papildomų kiekių, trumpalaikis atpigimas gali būti ribotas, ypač jei išlieka įtampa svarbiuose logistikos maršrutuose.

    Trumpui degalų kainų tema yra politiškai itin reikšminga dėl vidaus politikos darbotvarkės ir rinkėjų lūkesčių, tačiau susitarimo su Rusija tvarumas priklausys nuo realių tiekimų, o ne nuo viešų pareiškimų. Jei pažadai nevirs apčiuopiamais srautais, kainų spaudimas gali išlikti, o JAV ir Europos santykiuose atsirasti papildomos įtampos.

  • IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prieš šią savaitę vyksiantį valdančiosios tarybos posėdį paragino nares imtis skubių veiksmų dėl įtemptos dyzelino pasiūlos pasaulyje. Agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis kreipėsi į vyriausybes, ragindamas paspartinti jau anksčiau sutartus strateginių atsargų išleidimus, pirmenybę teikiant būtent dyzelinui.

    Pasak IEA, dalis šalių dar nėra iki galo įvykdžiusios įsipareigojimų, prisiimtų kovo mėnesį, kai buvo sutarta į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos. Agentūra prašo likusias apimtis išleisti greičiau, o kai kurios valstybės, kaip pažymima, jau yra pateikusios daugiau, nei buvo pažadėjusios.

    Be to, šalys narės paprašytos įvertinti, ar reikalingi papildomi dyzelino išleidimai iš strateginių rezervų. Jei taip, vyriausybės raginamos pateikti aiškų planą, kokius kiekius galėtų pasiūlyti ir kokiu grafiku tai būtų padaryta.

    Kas stumia dyzelino kainas aukštyn

    Dyzelino kainas pastaruoju metu kelia keli vienu metu susidėję veiksniai: sutrikęs žaliavinės naftos gabenimas, rafinavimo pajėgumų ribojimai ir geopolitiniai konfliktai. Straipsnyje minimi trikdžiai Persijos įlankos regione ir rafinerijų pažeidimai reiškia, kad net ir atsigavus žaliavos srautams, degalų pasiūla gali atsilikti nuo paklausos.

    Rinkos dalyviai akcentuoja ir struktūrinę problemą: dyzelino rinka dažnai būna jautresnė nei benzino, nes dyzelinas plačiai naudojamas logistikoje, pramonėje ir žemės ūkyje. Kai pasiūla susitraukia, kainų šuoliai greičiau persiduoda prekių transportui ir galiausiai vartotojų kainoms.

    Ką svarstys IEA ir G7

    IEA valdančioji taryba šiuos klausimus turėtų aptarti spalio 15 dieną. Iki posėdžio agentūra siekia gauti patvirtinimus, kad likusios kovo mėnesio kvotos bus įgyvendintos, o prireikus būtų galima susitarti ir dėl papildomų dyzelino išleidimų.

    G7 jau anksčiau skelbė apie planus išleisti iki 100 mln. barelių naftos, siekiant suvaldyti energijos kainas. Vis dėlto straipsnyje minimas vidinis dokumentas rodo, kad šios apimtys iš esmės būtų skirtos ne naujai priemonei, o neįvykdytų ankstesnių įsipareigojimų užbaigimui, todėl rinkai tai gali reikšti mažesnį efektą, nei tikisi vartotojai.

    Dokumente teigiama, kad iš 400 mln. barelių plano jau buvo išleista 326 mln. barelių, o dėl kai kurių šalių perteklinio įvykdymo G7 įvardytas 100 mln. barelių kiekis teoriškai tilptų į tą patį ankstesnį veiksmų paketą, jei visos valstybės įvykdytų pažadus.

    Sankcijos, Rusijos dyzelinas ir poveikis Europai

    IEA pareiškimas pasirodė po žinių apie Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, leidžiant jo prekybą ir pristatymą iki 2027 metų balandžio 7 dienos, įskaitant importą į Jungtines Amerikos Valstijas. Maskva paskelbė esanti pasirengusi tiekti naftą ir naftos produktus pasaulinėms rinkoms.

    „Esu įsitikinęs, kad tai teigiamai paveiks visą pasaulio ekonomiką“, – sakė Vladimiras Putinas, cituojamas Rusijos pusės pranešime.

    Europos sankcijos, kaip nurodoma, išlieka, tačiau bet koks papildomas dyzelino kiekis pasaulinėje rinkoje teoriškai galėtų mažinti kainų spaudimą. Vis dėlto realus poveikis priklausys nuo to, kiek dyzelino Rusija pajėgs pagaminti ir pristatyti, nes rafinerijų pažeidimai riboja gamybą.

    Tuo metu etaloninės „Brent“ naftos kaina, kaip skelbiama, išliko virš 100 JAV dolerių už barelį ribos. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 92 eurus už barelį, o Europos dyzelino ateities sandoriai smuko apie 3 proc., iki maždaug 1 437 JAV dolerių už toną, tai yra apie 1 320 eurų už toną.

    IEA tikisi, kad koordinuotas strateginių atsargų panaudojimas galėtų sumažinti šoką rinkoje, tačiau pabrėžia, kad sprendimų efektyvumą lems greitis ir tai, ar visos šalys realiai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu skelbia: Rusija žada dyzelino tiekimą pasaulinei rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir esą pasiektas susitarimas dėl dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulinę rinką. Pasak D. Trumpo, šie srautai turėtų prisidėti prie degalų kainų mažėjimo artimiausiais mėnesiais.

    Politikas nurodė ir konkrečius kiekius: daugiau nei 300 000 tonų dyzelino „nedelsiant“, dar 500 000 tonų lapkritį, o vėliau – papildomą 1 000 000 tonų partiją. Taip pat teigta, kad, priklausomai nuo Rusijos naftos perdirbimo gamyklų techninės būklės, per trumpą laiką galėtų būti patiekta dar iki 3 000 000 tonų.

    Ką reikštų tokie kiekiai rinkai?

    Dyzelinas yra kritiškai svarbus kuras logistikai, žemės ūkiui ir pramonei, todėl jo kainų svyravimai greitai atsispindi tiekimo grandinėse ir infliacijos rodikliuose. Papildomi pasiūlos kiekiai teoriškai gali mažinti kainų spaudimą, tačiau realus poveikis priklauso nuo to, ar tiekimai iš tiesų įvyks, kokiais maršrutais ir kokiomis sąlygomis jie pasieks pirkėjus.

    Pastaraisiais metais naftos produktų rinkas nuolat veikė sankcijų režimai, eksporto ribojimai, laivybos ir draudimo apribojimai, o kainas – ir geopolitinė įtampa bei tiekimo sutrikimai perdirbimo grandyje. Dėl to rinkos dalyviai į politinius pareiškimus dažnai reaguoja atsargiai, kol atsiranda aiškūs fizinių srautų patvirtinimai.

    Trumpo argumentas: kainos turėtų kristi

    D. Trumpas savo žinutėje tvirtino, kad dyzelino kainos turėtų mažėti „rekordiniu tempu“ dėl naujų energijos tiekimų ir, kaip jis teigė, JAV „visiškos kontrolės“ Ormuzo sąsiauryje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų, todėl bet kokios naujienos apie jo saugumą ar įtampą regione gali akimirksniu paveikti naftos ir produktų kainas.

    „Ką tik baigiau nepaprastai sėkmingą pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu sutarta, kad Rusija nedelsiant pristatys į Amerikos ir pasaulinę rinką daugiau nei 300 000 tonų dyzelino“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas viešojoje erdvėje trūksta nepriklausomų patvirtinimų apie konkrečių siuntų grafiką, sutartines sąlygas ir logistiką. Rinkos analitikai paprastai vertina ne vien pažadėtus kiekius, bet ir tai, kaip greitai jie gali būti paversti realiomis tiekimo sutartimis bei ar neatsiras papildomų apribojimų dėl finansavimo, draudimo ar transporto.

  • Naftos ir dyzelino kainos gali atslūgti: IEA svarsto mažinti strategines atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra kitą savaitę šaukia 32 valstybių narių atstovų susitikimą, kuriame bus svarstoma bendrai sumažinti dalį strateginių naftos atsargų. Diskusijų centre atsidūrė ne tik žalia nafta, bet ir dyzelinas, kurio trūkumas kai kuriuose regionuose tapo atskira problema.

    IEA valstybių narių sukauptos atsargos siekia apie 1,1 mlrd. barelių, iš jų daugiau nei 200 mln. barelių sudaro dyzelinas. Tokios apimties rezervai paprastai naudojami kaip „oro pagalvė“ rinkai sušvelninti, kai sutrinka tiekimas arba kainos ima kilti pernelyg sparčiai.

    Šis svarstymas vyksta tęsiantis geopolitinei įtampai ir logistikos trikdžiams, kurie didina tiekimo riziką. Rinkoms jautriausiai atsiliepia ribojimai svarbiuose laivybos maršrutuose, taip pat sankcijos ir saugumo incidentai, kurie brangina transportavimą ir mažina faktinį naftos bei produktų prieinamumą.

    Strateginių atsargų atlaisvinimas dažnai veikia kaip trumpalaikis stabilizatorius: padidina pasiūlą ir gali numušti kainų pikas, ypač jei rinkoje trūksta būtent gatavų produktų, tokių kaip dyzelinas. Vis dėlto toks sprendimas paprastai nelaikomas ilgalaikiu vaistu, nes rezervai riboti, o jų papildymas vėliau gali vėl palaikyti kainas.

    Jei IEA šalys sutars dėl koordinuoto atsargų sumažinimo, tai gali turėti įtakos ir degalų kainų dinamikai Europoje, įskaitant Lietuvą. Praktinis efektas priklausys nuo atlaisvinamo kiekio, jo struktūros (nafta ar dyzelinas) ir nuo to, ar tuo pat metu nesustiprės tiekimo trikdžiai, kurie šiuo metu ir kelia didžiausią rinkos įtampą.

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl mažės: nustatytos maksimalios kainos ir griežtos baudos

    Kokios kainos įsigalios?

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti ketvirtadienį. Pagal sprendimą, litras benzino 95 negalės kainuoti daugiau nei apie 1,59 euro, benzino 98 – apie 1,80 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro.

    Šios lubos reiškia dar vieną kainų mažinimo etapą, palyginti su anksčiau galiojusiais liminais. Vyriausybė teigia, kad priemonės tikslas – sumažinti vairuotojų išlaidas ir stabilizuoti kainas degalinėse.

    Kas laukia degalinių už pažeidimus?

    Už maksimalios kainos nesilaikymą numatytos didelės sankcijos. Skelbiama, kad bauda gali siekti iki maždaug 232 000 eurų, todėl degalinių tinklams ir nepriklausomiems prekybininkams rizika tampa apčiuopiama.

    Tokios priemonės paprastai reikalauja ne tik kainų korekcijų švieslentėse, bet ir griežtesnės vidaus kontrolės, ypač kai kainos keičiasi dažnai, o tiekimo savikaina priklauso nuo pasaulinių naftos kainų ir logistikos.

    Kaip veikia kainų mažinimo paketas?

    Maksimalių kainų nustatymas yra platesnio Lenkijos kainų mažinimo paketo dalis. Jis siejamas su laikinais mokesčių pakeitimais, tarp jų – akcizo ir PVM mažinimu degalams, kad galutinė kaina vartotojui kristų greičiau.

    Priemonių finansavimui numatytas papildomas apmokestinimas įmonėms, kurios iš degalų prekybos uždirba viršįprastą pelną. Įstatyme numatytas 60 proc. mokestis vadinamiesiems pertekliniams pelnams, skaičiuojamiems pagal viršijimą, palyginti su 2025 metais fiksuotomis maržomis.

    Taip pat apibrėžta, kad skaičiuojant taikomas tam tikras maržos „grindų“ principas, o kai kuriais atvejais mokestis negalės viršyti nustatytos dalies nuo įmonės pelno. Vyriausybės vertinimu, visas paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos ir kainuoti apie 1 160 000 000 eurų.