Žiedinė sankryža daugeliui vairuotojų vis dar kelia klausimų, ypač kai tenka išvažiuoti iš jos važiuojant vidine, kairiąja, juosta. Praktikoje tokie manevrai neretai baigiasi konfliktu ar avarija, nes dalis eismo dalyvių klaidingai mano, kad pakanka įjungti posūkio signalą.
Tipinė situacija atrodo taip: vienas automobilis žiede važiuoja išorine, dešiniąja, juosta, o kitas, būdamas vidinėje juostoje, bando iškart išsukti į išvažiavimą. Kadangi tenka kirsti išorinę juostą, susidūrimo rizika tampa labai didelė, o kaltės klausimas dažnai sprendžiamas jau dalyvaujant policijai.
Eismo taisyklėse žiedinė sankryža iš esmės vertinama kaip įprasta sankryža, tik su žiediniu eismu. Tai reiškia, kad juostų keitimo principas nesikeičia: persirikiuodamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevras saugus, ir praleisti transporto priemones, važiuojančias ta juosta, į kurią jis ketina įvažiuoti.
Kitaip tariant, išvažiuoti iš žiedo iš kairiosios juostos galima, tačiau tik tuo atveju, jei prieš tai saugiai persirikiuojama į dešiniąją juostą, arba jei išvažiavimo organizavimas leidžia išvažiuoti nekertant kitos juostos. Jei išvažiavimo metu kertama dešinioji juosta, pirmenybė tenka ja važiuojančiam automobiliui.
Praktinis patarimas paprastas: jei planuojate išvažiuoti pirmu ar antru išvažiavimu, saugiausia rinktis dešinę, išorinę, juostą. Jei ketinate sukti į kairę arba apsisukti, logiška važiuoti vidine juosta, bet dar prieš išvažiavimą iš anksto persirikiuoti į išorinę, kad manevras būtų aiškus ir nuspėjamas kitiems.
Vien posūkio signalo įjungimas nesuteikia pirmumo ir neatleidžia nuo pareigos praleisti kitus eismo dalyvius. Būtent šis nesusipratimas dažnai tampa priežastimi, kodėl po smulkaus eismo įvykio vairuotojai nustemba sulaukę baudos ar pripažinimo kaltais, nors jiems atrodo, kad veikė teisingai.
Specialistai nuolat akcentuoja, kad svarbiausia žiede yra planavimas ir ankstyvas persirikiavimas, o ne bandymas išvažiuoti paskutinę sekundę. Toks vairavimo stilius ne tik mažina avarijų tikimybę, bet ir gerina eismo pralaidumą, nes kitiems vairuotojams nereikia staigiai stabdyti ar spėlioti, ką ketinate daryti.
Jei kyla abejonių, verta prisiminti universalią taisyklę: keičiant juostą pirmenybę turi transporto priemonė, kuri ja jau važiuoja. Žiedinėje sankryžoje tai ypač aktualu, nes judėjimas vyksta nuolat, o klaidos kaina dažniausiai būna susidūrimas šonu.
Policija tokiose situacijose paprastai vertina ne emocijas, o veiksmų seką: kas kirto juostą, kas turėjo pareigą praleisti ir ar manevras buvo atliktas saugiai. Todėl saugiausia strategija yra aiški, iš anksto numatoma trajektorija ir kantrybė, net jei tai kainuoja papildomą ratą žiedu.
Leave a Reply