CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    Jungtinėje Karalystėje elektromobiliai rugpjūtį tapo perkamiausiu naujų automobilių pasirinkimu pagal jėgainės tipą, rodo rinkos analizės bendrovės „New AutoMotive“ duomenys. Baterijomis varomi automobiliai sudarė apie 30 proc. visų naujų registracijų ir aplenkė tiek benzininius bei dyzelinius modelius, tiek hibridus.

    Analitikų teigimu, šis šuolis tęsia visų metų tendenciją: elektromobilių dalis vasarą augo nuo maždaug 27 proc. iki 30 proc., o metinis pardavimų prieaugis siekė apie 30 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau pirkėjų renkasi bent iš dalies elektrifikuotus automobilius, o vien tik vidaus degimo varikliais varomi modeliai traukiasi.

    Kas stumia rinką į priekį

    Vienas svarbiausių veiksnių – Jungtinės Karalystės nulinės taršos transporto priemonių mandatas, nustatantis didėjančius naujų elektromobilių pardavimo tikslus iki 2035 metų. Gamintojams, kurie tikslų nepasiekia, gresia finansinės sankcijos, o įvykdžius reikalavimus galima kaupti kreditus, todėl gamintojai aktyviai didina pasiūlą ir skatina paklausą.

    Prie elektromobilių populiarėjimo prisideda ir miestų švaraus oro zonos, kur taršesniems automobiliams taikomi įvažiavimo mokesčiai. Elektromobiliai tokių mokesčių dažniausiai išvengia, todėl jie tampa praktišku pasirinkimu gyventojams, reguliariai važinėjantiems į centrines miesto dalis.

    Rinką papildomai veikia ir energijos kainų svyravimai: brangstant naftai, eksploatacijos kaštai vidaus degimo automobiliams auga, o dalis pirkėjų ieško labiau prognozuojamų išlaidų alternatyvų. Nors elektros kaina taip pat kinta, daug vairuotojų akcentuoja galimybę įkrauti namuose ar darbo vietoje ir rečiau naudotis degalinėmis.

    Lyderiai: „Tesla“, „Kia“ ir BYD

    Tarp elektromobilių gamintojų Jungtinėje Karalystėje šiemet pirmauja „Tesla“, kuri, remiantis „New AutoMotive“, yra sukaupusi apie 8,8 proc. elektromobilių rinkos dalies. Tai rodo, kad kainodaros korekcijos, platus modelių pasirinkimas ir išvystyta įkrovimo infrastruktūra išlieka svarbiais konkurenciniais pranašumais.

    Antroje vietoje minima „Kia“ – rugpjūtį beveik pusė šio gamintojo parduotų naujų automobilių buvo visiškai elektriniai. Trečioje vietoje pagal elektromobilių dalį įsitvirtina Kinijos gamintojas BYD, kurio registracijos, vertinama, šiemet augo apie 60 proc., o tai atspindi sparčiai didėjančią Kinijos prekių ženklų įtaką Europos rinkose.

    Vietiniams gamintojams – sudėtingesnis etapas

    Įdomu tai, kad kai kurie su Jungtine Karalyste siejami automobilių vardai prie šio augimo kol kas prisideda mažiau. „New AutoMotive“ duomenys rodo, kad „Jaguar Land Rover“ šiemet pardavė dešimtis tūkstančių automobilių, tačiau elektromobilių dalis išliko labai maža, nes nauji elektriniai modeliai dar tik ruošiasi rinkai.

    Ekspertai prognozuoja, kad situacija gali keistis, kai į prekybą ateis naujos kartos elektriniai „Range Rover“ ir „Jaguar“ modeliai. Vis dėlto spaudimas didėja jau dabar: pirkėjai tikisi konkurencingų kainų, ilgesnio nuvažiuojamo atstumo, patogaus įkrovimo ir aiškios likutinės vertės, o šiuos kriterijus gamintojams tenka atitikti sparčiai besikeičiančiame sektoriuje.

    Bendra kryptis išlieka aiški: Jungtinės Karalystės rinka vis labiau persiorientuoja į elektrą, o gamintojų varžybos vyksta ne tik dėl technologijų, bet ir dėl kainos, tiekimo grandinių ir įkrovimo patirties. Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, 30 proc. riba gali tapti ne laikinu šuoliu, o nauju standartu.

  • Portugalijos automobilių rinka šovė į viršų: elektromobilių pardavimai pašoko 65 proc.

    Portugalijos automobilių rinka šovė į viršų: elektromobilių pardavimai pašoko 65 proc.

    Rinka auga, registracijų daugėja

    Portugalijos automobilių rinka rugpjūtį demonstravo ryškų pagyvėjimą: šalyje įregistruota 17 209 naujos motorinės transporto priemonės. Tai yra 11,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, rodo Portugalijos automobilių asociacijos ACAP skelbiami duomenys.

    Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius į šalies kelius išvažiavo 197 632 nauji automobiliai ir kitos transporto priemonės. Metinis augimas per šį laikotarpį siekė 10,3 proc., o tai signalizuoja apie stabilų paklausos atsigavimą po ankstesnių tiekimo ir kainų sukrėtimų.

    Lengvieji automobiliai ir komercinis transportas

    Didžiausią naujų registracijų dalį sudarė lengvieji keleiviniai automobiliai: nuo sausio iki rugpjūčio jų įregistruota 169 323. Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, tai yra 9,5 proc. daugiau.

    Vien rugpjūtį lengvųjų keleivinių automobilių įregistruota 14 086, o metinis augimas siekė 8,4 proc. Tuo pat metu lengvųjų komercinių automobilių segmentas augo sparčiau: rugpjūtį įregistruota 2 449 vienetai, arba 21,8 proc. daugiau nei prieš metus.

    Per aštuonis mėnesius lengvųjų komercinių automobilių rinka pasiekė 22 299 vienetus. Tai reiškia 9,8 proc. augimą, o tokia dinamika dažnai siejama su paslaugų sektoriaus aktyvumu ir logistikos poreikiu.

    Elektromobiliai jau sudaro daugiau nei trečdalį

    Didžiausią pokytį rinkoje generuoja elektrifikuoti modeliai. ACAP duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio 75,6 proc. naujai registruotų lengvųjų keleivinių automobilių buvo varomi alternatyviais energijos šaltiniais, o ryškiausiai išsiskyrė elektriniai ir hibridiniai modeliai.

    Vien tik elektromobiliai per aštuonis mėnesius sudarė apie 26,8 proc. visų naujų lengvųjų automobilių registracijų. Rugpjūtį jų dalis dar labiau išaugo iki 36,1 proc., tad kiekvienas trečias naujas automobilis Portugalijoje buvo elektrinis.

    Elektrifikuotų lengvųjų automobilių, apimančių elektromobilius, įkraunamus hibridus ir hibridus, rugpjūtį įregistruota 10 391. Tai yra 20,5 proc. daugiau nei 2025 metų rugpjūtį.

    Per aštuonis mėnesius elektrifikuotų lengvųjų automobilių pardavimai pasiekė 116 679 vienetus ir augo 29,4 proc. Tuo metu grynųjų elektromobilių pardavimai rugpjūtį pašoko 65,2 proc. iki 5 079 vienetų, o per sausio–rugpjūčio laikotarpį augo 43,1 proc. iki 45 388.

    Tokie skaičiai atspindi platesnę Europos tendenciją: pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnių eksploatacinių kaštų ir griežtėjančius taršos reikalavimus atitinkančius automobilius. Tuo pat metu rinkos dinamika priklauso ir nuo įkrovimo infrastruktūros plėtros, valstybės skatinimo priemonių bei gamintojų kainodaros, kuri pastaraisiais metais tampa konkurencingesnė.

  • Išbandė elektrinį „Range Rover“ bekelėje: paaiškėjo, kuo nustebina 130 000 eurų visureigis

    Išbandė elektrinį „Range Rover“ bekelėje: paaiškėjo, kuo nustebina 130 000 eurų visureigis

    Elektrinių automobilių banga jau seniai pasiekė prabangos segmentą, tačiau „Jaguar Land Rover“ su elektriniu „Range Rover“ į rinką ateina palyginti vėlai. Gamintojas šį modelį pristatinėjo kelerius metus, o dabar atskleidė technines detales ir leido jį išbandyti bekelėje.

    Naujasis elektrinis „Range Rover“ kuriamas taip, kad iš esmės atrodytų ir jaustųsi kaip įprastos benzininės ar įkraunamos hibridinės versijos. Skirtumai išorėje minimalūs: įkrovimo jungtis ir nėra išmetimo sistemos, o salone išlieka prabangai būdingi akcentai, didelis centrinis ekranas ir aukštos kokybės medžiagos.

    Nuotolis ir įkrovimas

    Gamintojo teigimu, elektrinis „Range Rover“ taikosi į iki 536 kilometrų nuotolį pagal JAV EPA vertinimą. Tam numatyta dvigubai sluoksniuota baterija, kurios naudingoji talpa siekia 118,5 kilovatvalandės.

    Greitojo įkrovimo parametrai taip pat ambicingi: deklaruojama iki 350 kilovatų pikinė galia. Tokiu atveju nuo 10 iki 80 proc. baterija turėtų būti papildoma maždaug per 22 minutes, jei įkrovimo stotelė ir sąlygos leidžia pasiekti tokį našumą.

    Namų įkrovimui numatytas iki 22 kilovatų kintamosios srovės sprendimas, o pilnas įkrovimas nuo 0 iki 100 proc. gali užtrukti apie 7 valandas. Tai atitinka prabangių elektromobilių tendenciją orientuotis į patogų kasdienį įkrovimą garaže, o ne į nuolatines keliones vien greitkrovėmis.

    Galia, baterija ir valdymas

    Elektrinis visureigis komplektuojamas su dviem nuolatinio magneto varikliais ir visų varančiųjų ratų pavara. Bendra galia siekia 542 arklio galias, o sukimo momentas – 850 niutonmetrų, tad iki 97 kilometrų per valandą automobilis įsibėgėja per 4,3 sekundės.

    Baterijos elementai, anot gamintojo, tiekiami iš Japonijos, o pats paketas sukonstruotas vadinamuoju cell-to-pack principu, kai elementai integruojami tiesiau į paketą mažinant konstrukcinį sudėtingumą. Skelbiama, kad baterijos paketo masė be papildomų skysčių sudaro apie 736 kilogramus.

    „Kai pagerini vieną parametrą, turi aukoti kitą. Galėjome rinktis didesnį energijos kiekį, bet tai reikštų sunkesnę bateriją ir mažesnes dinamines galimybes“, – sakė „Range Rover“ vadovas Martinas Limpertas.

    Gamintojas taip pat kalba apie skaitmeninį baterijos dvynį, kuris esą leidžia nuotoliniu būdu stebėti akumuliatoriaus būklę ir prognozuoti galimus gedimus. Tokios sistemos tampa vis dažnesnės elektromobiliuose, nes programinės įrangos atnaujinimai ir diagnostika padeda iš anksto pastebėti problemas bei mažinti eksploatacijos rizikas.

    Bekelės bandymas ir kaina

    Bandymuose bekelėje daug dėmesio skirta švelniam traukos valdymui: akceleratoriaus reakcija sukalibruota taip, kad automobilis nešokinėtų ir leistų tiksliai dozuoti galią. Teigiama, kad sistema gali koreguoti variklių darbą kas 50 milisekundžių, o ratų praslydimą valdyti gerokai greičiau nei analogiški vidaus degimo modeliai.

    Gamintojas nurodo, kad vieno pedalo važiavimo režimas pritaikytas ir statesnėms įkalnėms, o pats automobilis teoriškai gali įveikti labai stačius šlaitus. Vis dėlto realiame gyvenime daugumai pirkėjų svarbiausia bus tai, kad prabangus visureigis bekelėje išlieka nuspėjamas ir komfortiškas.

    Kaina taip pat atitinka prabangos klasę: bazinė elektrinio „Range Rover“ kaina JAV rinkoje įvardijama apie 138 000 Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug 127 000 eurų. Galutinė kaina Europoje priklausys nuo komplektacijų, mokesčių ir rinkos, tačiau akivaizdu, kad modelis pretenduoja į aukščiausią elektrinių SUV segmentą.

  • „Ford“ pigus elektrinis pikapas „Fathom“ nustebino: žadėjo revoliuciją, o atrodo visai įprastai

    „Ford“ pigus elektrinis pikapas „Fathom“ nustebino: žadėjo revoliuciją, o atrodo visai įprastai

    „Ford“ vadovas Jimas Farley pasidalijo kadrais iš karščio bandymų dykumoje, kuriuose matyti du maskuoti būsimo elektrinio pikapo „Fathom“ prototipai. Automobiliai buvo užfiksuoti netoli ir pačiame Las Vegase, kur vyksta intensyvūs patikimumo bandymai esant aukštai temperatūrai.

    Viešai skelbta, kad „Fathom“ turėtų kainuoti apie 30 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 27 000 eurų. Tačiau naujausi vaizdai verčia abejoti ankstesniais pažadais apie sunkiai apibūdinamą, esą naujos formos modelį.

    Žadėjo naują siluetą

    Kalbėdamas apie projektą anksčiau, J. Farley teigė, kad tai bus pikapas, bet kartu ir ne visai pikapas, o naujas siluetas. Vis dėlto prototipai kol kas panašūs į įprastą keturių durų „crew cab“ tipo pikapą su tradicine kapoto proporcija ir trumpesne krovinių platforma.

    Maskuotė vis dar slepia svarbiausias dizaino detales, ypač priekinę dalį, todėl galutinis vaizdas gali būti kitoks. „Ford“ yra pabrėžusi aerodinamikos svarbą, tad tikėtina, kad serijinė versija turės labiau aptakų priekį nei klasikiniai pikapai.

    Ką „Ford“ jau atskleidė

    Gamintojas teigia, kad „Fathom“ salone turėtų būti daugiau erdvės keleiviams nei „Toyota RAV4“, neskaičiuojant galinės platformos ir priekinės bagažinės. Taip pat skelbiama, kad visi variantai bus paruošti „BlueCruise“ sistemai ir turės dvikryptį įkrovimą, kuris leidžia automobiliu maitinti išorinius prietaisus ar namų įrangą.

    Interjere numatomas didelis centrinis ekranas su integruota „Apple Maps“ navigacija, o „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ palaikymas turėtų būti standartinis. Vis dėlto svarbiausi parametrai kol kas neatskleidžiami: baterijos talpa, įkrovimo galia ir realus nuvažiuojamas atstumas.

    Platforma ir gamybos pokyčiai

    „Fathom“ kuriamas ant naujos UEV architektūros, kuri numato struktūrinę bateriją su prizminėmis LFP celėmis. „Ford“ teigimu, toks sprendimas leidžia mažinti detalių kiekį, tvirtinimo elementų skaičių ir surinkimo laiką, o tai ypač svarbu siekiant mažesnės galutinės kainos.

    Bendrovė taip pat yra minėjusi dideles aliuminio liejimo detales, kurios gali pakeisti daugybę atskirų komponentų ir supaprastinti kėbulo gamybą. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni visoje pramonėje, nes leidžia mažinti sąnaudas ir greičiau didinti gamybos apimtis.

    Kol kas atrodo, kad didžiausia „Fathom“ naujovė gali būti ne išorės dizainas, o pakavimas, technologijos ir gamybos efektyvumas. Galutinis įspūdis paaiškės tik atskleidus serijinį modelį, tačiau pirmieji prototipai labiau primena tradicinį pikapą nei žadėtą visiškai naują formą.

  • San Franciskas imasi proveržio: iki 2030 metų diegs 100 įkroviklių ties gatve

    San Franciskas imasi proveržio: iki 2030 metų diegs 100 įkroviklių ties gatve

    San Franciskas pristatė naują programą, kuri turėtų palengvinti elektromobilių įkrovimą daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms. Miestas planuoja iki 2030 metų įrengti 100 viešų įkroviklių ties gatve, šalia šaligatvių.

    Toks sprendimas orientuotas į gyventojus, neturinčius privataus garažo ar įvažiavimo, todėl negalinčius patogiai įsirengti namų įkrovimo stotelės. Miestas tikisi, kad tai sumažins priklausomybę nuo greitojo įkrovimo stotelių, kurios dažnai būna brangesnės ir ne visada patogiai pasiekiamos.

    Naujas leidimų modelis

    Iniciatyva įgyvendinama per Curbside Electric Vehicle Charging Permit programą, kurią administruoja San Francisko savivaldybės transporto institucija. Gyventojai gali teikti paraiškas, kad jų gatvėje atsirastų 2 lygio įkroviklis, skirtas ilgesniam, lėtesniam įkrovimui.

    Vis dėlto įrengtos stotelės bus viešos ir veiks pirmas atvažiavo, pirmas įsikrovė principu, todėl paraiška negarantuos nuolatinės vietos konkrečiam namų ūkiui. Įkroviklių diegimą planuojama patikėti kvalifikuotiems rangovams, bendradarbiaujant su vietiniais energijos tiekėjais.

    „Nuo šiandien San Franciskas turi aiškų procesą, kaip užtikrinti prieinamą įkrovimą prie šaligatvio. Tai praktiškas būdas palengvinti elektromobilių turėjimą ir kartu siekti klimato tikslų“, – sakė San Francisko meras Danielis Lurie.

    Ką parodė bandomasis etapas

    Programa remiasi ankstesniu bandomuoju projektu, kuris startavo 2025 metų balandį, kai mieste atsirado pirmieji tokio tipo įkrovikliai. Savivaldybė teigia, kad per bandomąjį laikotarpį paaiškėjo svarbiausia kliūtis platesniam perėjimui prie elektromobilių: viešai prieinamo įkrovimo trūkumas ten, kur žmonės realiai parkuoja automobilius.

    Transporto institucijos vadovė Julie Kirschbaum pabrėžė, kad naujasis modelis pirmiausia taikomas nuomininkams ir daugiabučių bei kondominiumų gyventojams. Tokiose teritorijose net ir didėjant elektromobilių pasiūlai rinkoje, sprendimą pirkti dažnai stabdo paprastas klausimas, kur kasdien įkrauti automobilį.

    Kodėl JAV atsilieka nuo Europos

    Elektromobilių infrastruktūros plėtra JAV ilgą laiką buvo labiau orientuota į greitojo įkrovimo koridorius prie magistralių, kurie svarbūs kelionėms didesniais atstumais. Tačiau miestų kasdienybėje didesnę vertę dažnai sukuria 2 lygio įkrovimas, kai automobilis gali ramiai krautis kelias valandas per naktį ar darbo metu.

    Europos sostinėse, tokiose kaip Londonas ar Oslas, įkrovimas šalia šaligatvių seniai tapo įprasta praktika, nes tai sprendžia gyventojų, neturinčių privačių parkavimo vietų, problemą. San Francisko planas rodo, kad panašus modelis vis labiau laikomas būtina sąlyga, jei didmiesčiai nori sparčiau elektrifikuoti transportą.

    Be paraiškų sistemos, miestas taip pat renka gyventojų pasiūlymus, kuriose gatvėse įkrovikliai būtų naudingiausi. Tikimasi, kad tai padės tiksliau planuoti plėtrą ir mažinti konfliktus dėl viešos erdvės, kuri miestuose vis dažniau tampa ribotu ištekliumi.

    Panašios iniciatyvos pastebimos ir kituose JAV miestuose, o rinkoje daugėja sprendimų, pritaikytų montavimui prie esamos infrastruktūros, pavyzdžiui, apšvietimo stulpų. Tai leidžia greičiau diegti įkrovimo taškus ir mažinti statybos kaštus, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose.

  • Lenkijoje gali būti parduodamos viešos elektromobilių įkrovimo stotys: reguliuotojas pradėjo konsultacijas

    Lenkijos energetikos reguliuotojas URE pradėjo rinkos konsultacijas dėl viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo stočių, kurios priklauso elektros skirstymo sistemos operatoriams. Konsultacijų tikslas – įvertinti, ar yra verslo subjektų, pasirengusių tokias stotis perimti ir eksploatuoti rinkos sąlygomis.

    Pagal Lenkijoje galiojančią elektromobilumo teisinę tvarką tokios konsultacijos turi būti vykdomos ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Jei per nustatytą terminą atsiranda bent vienas realus pirkėjas, URE gali priimti sprendimą įpareigoti skirstymo tinklų operatorių organizuoti konkrečių stočių pardavimo konkursą.

    Į konsultuojamų objektų sąrašą įtrauktos ir „Enea Operator“ valdomos stotys – skelbiama, kad jų yra daugiau nei 30 jau pastatytų arba dar statomų. Dalis šių vietų turi po du įkrovimo taškus, todėl jos gali būti patrauklios operatoriams, norintiems sparčiau plėsti tinklą ne vien statybomis, bet ir perimant jau parengtą infrastruktūrą.

    Iki kada galima teikti susidomėjimą?

    Reguliuotojas nurodo, kad susidomėjimo pareiškimus dėl konsultacijose minimų stotelių galima pateikti iki 2026 metų lapkričio 26 dienos. Vėliau, priklausomai nuo gautų atsakymų, būtų sprendžiama dėl privalomo pardavimo konkurso organizavimo atskiriems skirstymo operatoriams.

    Šis žingsnis atspindi platesnę Europos kryptį, kai infrastruktūra vis dažniau perduodama rinkos dalyviams, o tinklų operatorių vaidmuo apsiribojamas reguliuojama veikla. Praktikoje tai gali reikšti daugiau konkurencijos įkrovimo paslaugų rinkoje, greitesnį modernizavimą ir aiškesnį kainodaros atskyrimą nuo elektros tinklų veiklos.

    Įkrovimo tinklas Lenkijoje auga

    Rinkos kontekstas palankus: pagal Lenkijoje skelbiamus elektromobilumo skaitiklio duomenis 2026 metų liepos pabaigoje šalyje veikė 13 454 viešai prieinami elektromobilių įkrovimo taškai. Augantis įkrovimo taškų skaičius didina ir investuotojų susidomėjimą įsigyti jau veikiančias lokacijas, ypač prie pagrindinių kelių ar didžiųjų miestų.

    Jei konsultacijos parodys paklausą, stotelių pardavimai galėtų tapti vienu iš mechanizmų, kaip greičiau „atrakinti“ skirstymo operatorių turimą turtą ir paskatinti privačių operatorių plėtrą. Tai svarbu ir elektromobilių vairuotojams – rinkos dalyviai dažniau konkuruoja paslaugos patikimumu, įkrovimo galia ir atsiskaitymo patogumu.

  • Kinų automobiliai vilioja kaina, bet yra viena rizika: kas bus, jei markė dings iš rinkos?

    Kinų automobiliai vilioja kaina, bet yra viena rizika: kas bus, jei markė dings iš rinkos?

    Kinijos automobilių gamintojai Europoje ir Lietuvoje vis dažniau konkuruoja agresyviomis kainomis bei gausia įranga, tačiau pirkėjams kyla praktiškas klausimas: kas nutiks, jei markė pasitrauks iš rinkos. Toks scenarijus nėra teorinis, nes naujų žaidėjų daugėja greičiau, nei spėja susiformuoti tvari pardavimų ir aptarnavimo infrastruktūra.

    Pastaraisiais metais Kinijos gamintojai itin sparčiai plečia modelių gamą ir beveik nuolat atnaujina pasiūlą. Kai konkurencija tokia intensyvi, daliai mažesnių ar silpnesnių prekės ženklų gali pritrūkti finansinio atsparumo, o tai reiškia restruktūrizavimą, veiklos siaurinimą užsienyje arba traukimąsi iš mažesnių rinkų.

    Jei dingtų importuotojas

    Dažniausias ir pirkėjams realiausias scenarijus yra vietinio importuotojo pasitraukimas. Automobilis niekur nedingsta, tačiau problemos dažniausiai persikelia į garantijos vykdymą, atsarginių dalių tiekimą, remonto terminus ir programinės įrangos atnaujinimus.

    Net ir turint galiojančią garantiją, praktikoje svarbiausia tampa tai, ar liks veikiantis serviso tinklas ir kas prisiims įsipareigojimus. Jei atsiranda naujas platintojas arba aptarnavimą perima didesnė partnerių grupė, situacija dažnai suvaldoma, tačiau mažos apimties atvejais remontas gali užtrukti ir brangti.

    Perėmimas ar likvidavimas

    Jei markę perka didesnė automobilių grupė, vairuotojams tai paprastai yra palankesnė baigtis. Naujas savininkas gali perimti techninę dokumentaciją, atsarginių dalių tiekimo grandinę ir bent dalį klientų aptarnavimo įsipareigojimų.

    Sunkiausia situacija susiklosto tada, kai prekės ženklas likviduojamas be aiškaus teisių ir atsakomybės perėmėjo. Tuomet ypač nukenčia nišiniai modeliai, kurių Europoje parduota nedaug, nes mažas automobilių parkas mažina motyvaciją kaupti detalių atsargas ir palaikyti specializuotą servisą.

    Kaip įsivertinti riziką prieš perkant?

    Didžiausia rizika paprastai siejama su mažai žinomais prekių ženklais, kurie rinkoje dar tik kuria servisų ir dalių logistiką. Vien kaina neturėtų būti pagrindinis argumentas, nes ilgalaikė eksploatacija priklauso nuo to, kas realiai stovi už pardavimo sutarties ir kaip greitai galima gauti dalis.

    Prieš pirkdami vairuotojai turėtų įvertinti, kas yra oficialus importuotojas, kiek yra autorizuotų servisų, kokios yra atsarginių dalių pristatymo praktikos ir ar modelis turi aiškią programinės įrangos atnaujinimų politiką. Taip pat verta pasidomėti, ar markė priklauso didesnei grupei, nes tai dažnai reiškia didesnę tikimybę, kad aptarnavimas tęsis ir pasikeitus strategijai.

  • Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Rinka beveik tapo vien elektrinė

    Norvegijos naujų lengvųjų automobilių rinka rugpjūtį priartėjo prie istorinio lūžio – beveik visi parduoti automobiliai buvo varomi elektra. Norvegijos kelių eismo informacijos tarybos (OFV) duomenimis, per mėnesį šalyje įregistruotas 13 451 naujas automobilis, tai yra 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Iš jų net 98,7 proc. sudarė elektromobiliai. Tai naujas šalies rekordas ir dar vienas ženklas, kad Norvegija praktiškai jau įgyvendino siekį, jog visi nauji lengvieji automobiliai būtų elektriniai.

    „Lengvųjų automobilių rinka šiek tiek traukiasi, tačiau skirtingų gamintojų rezultatai labai nevienodi. Keli dideli prekių ženklai auga, o konkurencija dėl pirkėjų tapo tolygesnė“, – sakė OFV vadovas Geir Inge Stokke.

    Kas iš tiesų laimėjo rugpjūtį

    Nors „Tesla“ vis dar išlieka viena stipriausių metų gamintojų reitinge, rugpjūtį ji nukrito į septintą vietą. „Tesla“ pardavė 627 automobilius ir sudarė 4,7 proc. rinkos.

    Tuo metu geriausiai pasirodė „Volkswagen“: 1 457 parduoti automobiliai ir 10,8 proc. rinkos dalis. Antrą vietą užėmė „Toyota“, pardavusi 1 328 automobilius, arba 9,9 proc. rinkos.

    Pagal atskirus modelius rugpjūčio lyderiu tapo „Volkswagen“ ID.4. Antroje vietoje rikiavosi „Toyota“ bZ4X, o trečioje – „BMW“ iX3; „Tesla“ modeliai į penketuką nepateko, o „Model 3“ buvo septintas.

    Kinijos gamintojų šuolis ir senų automobilių dilema

    OFV statistika rodo, kad konkurenciją ypač aštrina Kinijos gamintojai. Rugpjūtį „Xpeng“ ir „BYD“ kartu daugiau nei padvigubino rinkos dalį iki 11,4 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji siekė 4,9 proc.

    OFV atkreipia dėmesį, kad pasiekus beveik 99 proc. naujų automobilių elektrifikaciją, tolesnis taršos mažinimas vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai iš kelių dings senesni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Kitaip tariant, naujų automobilių rinka jau beveik išsprendė problemą, tačiau autoparko atsinaujinimas dar užtruks.

    Rugpjūtį norvegai nupirko vos 30 benzininių automobilių, tai sudarė 0,2 proc. rinkos. Buvo įregistruotas ir nedidelis skaičius benzininių hibridų bei įkraunamų hibridų, o dyzeliniai automobiliai sudarė 0,5 proc. lengvųjų automobilių rinkos.

    „Naujų automobilių rinka dabar praktiškai yra vien elektrinė, ir vėl fiksuojamas rekordinis elektromobilių dalies rodiklis. Todėl tolesni išmetamųjų teršalų mažinimo rezultatai vis labiau priklauso nuo to, kaip greitai iš esamo autoparko pasitrauks seni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai“, – sakė G. I. Stokke.

    Norvegijos pavyzdys siejamas su nuoseklia politika: ilgą laiką taikytais mokesčių lengvatų ir skatinimo mechanizmais, kurie elektromobilius pavertė konkurencingais kainos ir eksploatacijos prasme. Dėl to elektrinės transporto priemonės čia iš nišinės prekės virto dominuojančiu pasirinkimu, o tradicinių variklių pardavimai sparčiai tirpsta.

  • „Tesla“ Austine užregistravo 45 „Cybercab“: ką tai reiškia robotaksi startui Teksase

    „Tesla“ Austine užregistravo 45 „Cybercab“: ką tai reiškia robotaksi startui Teksase

    „Tesla“ artėjant oficialiam „Cybercab“ pristatymo renginiui į savo robotaksi parką Teksase įtraukė naują techniką: valstijos registruose atsirado 45 „Cybercab“ transporto priemonės. Pastarosiomis dienomis šie automobiliai vis dažniau pastebimi Ostino gatvėse, kur vyksta intensyvūs bandymai realiomis eismo sąlygomis.

    Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti keli „Cybercab“ vienu metu važiuojantys per judrias sankryžas ir sustojantys paėmimo bei išlaipinimo vietose. Nors įrašai rodo, kad dalyje automobilių yra vairuotojai ir vairas, tai nebūtinai reiškia pilnai autonominį režimą, nes bandomuoju laikotarpiu dažnai naudojama saugos priežiūra.

    Kas žinoma apie „Cybercab“

    „Cybercab“ yra dvivietis, specialiai pavėžėjimo paslaugai kuriamas modelis, kurį „Tesla“ sieja su platesne autonominio vairavimo strategija. Bendrovė viešai yra kalbėjusi, kad toks automobilis turėtų tapti mastelį pasiekiančio robotaksi tinklo pagrindu, tačiau iki šiol svarbiausias klausimas išlieka praktinis: kaip greitai ir kokiu mastu paslauga bus išplėsta už ribotų bandomųjų teritorijų.

    Autonominio pavėžėjimo rinkoje konkurencija auga, o reguliavimo reikalavimai įvairiose JAV valstijose skiriasi. Dėl to „Tesla“ strategija Teksase laikoma reikšminga: valstija laikoma palankesne bandymams, tačiau net ir čia saugumo, atsakomybės bei eksploatavimo taisyklės gali lemti, kaip greitai robotaksi taps masine paslauga.

    Kodėl registracijos skaičius svarbus

    45 „Cybercab“ registracija rodo pasiruošimą didesnio masto bandymams ir galimam demonstraciniam startui. Iki šiol viešai aptariamuose registruose robotaksi veiklai dažniau figūravo „Model Y“, todėl „Cybercab“ atsiradimas kaip atskira parko dalis signalizuoja aiškesnį perėjimą nuo bandomųjų važiavimų prie struktūruoto parko formavimo.

    Vis dėlto vien registracija dar nereiškia, kad automobiliai nedelsiant pradės vežti mokančius keleivius. Praktikoje tokie projektai paprastai pereina etapais: nuo maršrutų validavimo, paėmimo taškų testavimo ir programinės įrangos atnaujinimų iki operacinės priežiūros, nuotolinės kontrolės ir incidentų valdymo procedūrų.

    Ko tikėtis po pristatymo

    Jei „Tesla“ laikysis ankstesnių renginių tradicijos, pristatymo metu gali būti surengtos demonstracinės kelionės renginio dalyviams, o tai paaiškintų intensyvius bandymus Ostine prieš pat startą. Tokie važiavimai dažniausiai skirti ne tik rinkodarai, bet ir maršrutų, sustojimų bei keleivių įlaipinimo logistikos patikrai.

    Artimiausiu metu svarbiausi signalai bus praktiniai: ar „Cybercab“ bus diegiamas palaipsniui, kiek teritorijų apims paslauga ir kokio lygio autonomija realiai bus naudojama kasdieniuose važiavimuose. Nuo to priklausys, ar Teksasas taps pavyzdžiu spartesnei plėtrai, ar projektas ilgesnį laiką liks riboto masto bandymų fazėje.

  • Elektromobiliai kaip namų baterija: ką siūlo EEA ir kiek Europa gali sutaupyti iš OZE

    Europos aplinkos agentūra (EEA) pabrėžia, kad spartesnis atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) diegimas Europoje tampa ne tik klimato politikos, bet ir energetinio saugumo klausimu. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių reiškia mažesnį pažeidžiamumą kainų šuoliams ir tiekimo sutrikimams.

    EEA direktorė Leena Yla-Mononen akcentuoja, kad OZE plėtra, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos sprendimai yra kertiniai žingsniai, siekiant mažinti Europos priklausomybę nuo importo. Pasak jos, tai taip pat gali sumažinti energijos kainų svyravimų poveikį tiek namų ūkiams, tiek verslui.

    Kaip OZE amortizuoja kainų šokus

    EEA vasarą paskelbtame vertinime įspėjama, kad Europos Sąjunga išlieka jautri išoriniams sukrėtimams, nes dujų kainos vis dar smarkiai veikia elektros energijos didmenines kainas. Agentūra skaičiavo, kad dujų kainų svyravimai 2026 metų pradžioje iki balandžio vidurio galėjo kainuoti Europos Sąjungai iki 13 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu OZE indėlis, EEA vertinimu, vartotojams leido sutaupyti apie 29 mlrd. eurų. Agentūra OZE vadina vienu efektyviausių amortizatorių, kuris mažina energijos sistemos priklausomybę nuo brangstančių iškastinių išteklių.

    Elektromobiliai ir tinklo lankstumas

    EEA atkreipia dėmesį, kad kainų pikai dažnai sutampa su šaltuoju sezonu, kai išauga paklausa, o sistemoje prireikia daugiau lanksčių pajėgumų. Dėl to vis svarbesni tampa energijos kaupimo sprendimai, kurie gali suteikti papildomą saugumo buferį vartotojams.

    Vienas iš akcentuojamų scenarijų yra elektromobilių baterijų panaudojimas kaip energijos rezervo namų ūkiams. Tai siejama su vadinamuoju dvikrypčiu įkrovimu, kai sukaupta energija gali būti atiduodama atgal į tinklą arba naudojama namui aprūpinti elektra didelių kainų ar piko metu.

    „Didelių kainų laikotarpiais elektromobilių baterijose sukaupta energija galėtų būti grąžinama į tinklą arba naudojama namams aprūpinti elektra“, – sakė Leena Yla-Mononen.

    Pasak EEA, tokie sprendimai ypač aktualūs apsaugant pažeidžiamiausius namų ūkius, tačiau jiems reikalingos aiškios taisyklės, tinklo techniniai sprendimai ir rinkos mechanizmai. Praktikoje tai reiškia investicijas į išmanųjį tinklą, įkrovimo infrastruktūrą ir kaupimo technologijų integraciją.

    Miestams OZE plėtra sudėtingesnė

    EEA vadovė pažymi, kad miestams vietinių OZE šaltinių plėtra dažnai yra sunkesnė dėl ribotos erdvės ir infrastruktūros, kuri daug kur vis dar paremta iškastiniu kuru. Tai apima ir energetikos, ir transporto sistemas, kuriose perėjimas prie švaresnių sprendimų reikalauja koordinuotų investicijų.

    Nors vėjo turbinų diegimą miestuose dažnai riboja erdvės ir planavimo reikalavimai, realistiškesnis kelias yra saulės elektrinės ant stogų ir kitų tinkamų paviršių. EEA vertinimu, šių sprendimų plėtrą gali paspartinti savivaldybių ar nacionalinė finansinė parama, ypač ten, kur svarbu mažinti energijos skurdo riziką.