CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    Investicija, kuri keičia žaidimą

    „Uber“ pranešė investuosianti apie 90 mln. eurų į viešų greitojo įkrovimo stotelių plėtrą JAV ir Europoje. Bendrovė teigia, kad tai nėra vien dar vienas žingsnis elektromobilių link, o ilgalaikė infrastruktūra jos mobilumo strategijai.

    Planuojama įrengti maždaug 1 000 nuolatinės srovės greitojo įkrovimo taškų. Projektas bus įgyvendinamas per regionines partnerystes su jau veikiančiais įkrovimo tinklais ir operatoriais.

    Kur atsiras naujos stotelės

    JAV „Uber“ bendradarbiauja su EVgo ir pirmuosius objektus numato didžiausiuose srautuose gyvenančiuose regionuose, įskaitant Niujorką, Los Andželą, Bostoną ir San Franciską. Pirmieji „Uber“ valdomi sklypai turėtų startuoti Bay Area regione, Los Andžele ir Dalase.

    Europoje diegimas taip pat bus fragmentuotas pagal miestus: Londone numatyti sprendimai su „Ionity“ ir „Hubber“, o Paryžiuje ir Madride plėtrą koordinuos „Electra“. Dalis infrastruktūros bus įrengiama ne tik viešose vietose, bet ir „Uber“ robotaksi depo teritorijose.

    Ne tik vairuotojams, bet ir robotaksi

    Įmonė investiciją sieja su sparčiai plečiamais autonominio vairavimo projektais, kurių partnerių portfelis, anot bendrovės, jau perkopė 20. Didžioji dalis tokių projektų remiasi elektra varomais automobiliais, kuriems būtinas patikimas ir greitas įkrovimas, kad parkai galėtų dirbti beveik be prastovų.

    „Miestai galės atskleisti visą autonomijos ir elektrifikacijos pažadą tik tada, kai bus sukurta tinkama mastelio įkrovimo infrastruktūra“, – sakė „Uber“ pasaulinis mobilumo vadovas Pradeepas Parameswaranas.

    Šiuo metu „Uber“ platformoje autonominės kelionės JAV yra ribotos ir vyksta tokiose rinkose kaip Ostinas, Atlanta ir Finiksas, kur paslaugą teikia „Waymo“ robotaksi. Už JAV ribų bendrovė dirba su „WeRide“ ir siūlo autonomines keliones Abu Dabyje, Dubajuje ir Rijade.

    „Uber“ modelis remiasi partnerių tinklais, tačiau bendrovė žada suteikti minimalaus panaudojimo garantijas, kad operatoriams būtų lengviau pateisinti dideles pradines greitojo įkrovimo investicijas. Tokios stotelės kainuoja brangiai, o jų ekonomika dažniausiai priklauso nuo pastovaus srauto ir didelio užimtumo.

    Rinka tokioms investicijoms bręsta: net ir atvėsus elektromobilių pardavimams kai kuriose rinkose, viešo įkrovimo plėtra nesustojo. JAV pernai, remiantis įkrovimo duomenų platformos „Paren“ informacija, buvo pridėta apie 18 000 naujų viešų greitojo įkrovimo vietų, tai sudarė maždaug 30 proc. metinį augimą.

    Ekspertai pažymi, kad įkrovimo tinklai dažnai plečiami avansu, tikintis naujos elektromobilių bangos, kurią skatina pigesni modeliai ir didėjanti konkurencija. „Uber“ sprendimas šį ciklą išnaudoja pragmatiškai: daugiau įkrovimo reiškia daugiau elektra varomų automobilių platformoje, o tai tiesiogiai mažina veiklos sąnaudas ir didina paslaugų patikimumą.

    Galiausiai ši investicija signalizuoja, kad „Uber“ įkrovimą ima vertinti kaip kritinę savo infrastruktūros dalį, o ne vien papildomą vairuotojų patogumą. Jei robotaksi plėtra spartės, įkrovimo prieinamumas taps vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kuri platforma sugebės užtikrinti nepertraukiamą paslaugą didmiesčiuose.

  • Los Andželo „Tesla“ valgykla tapo rekordininke: per dieną 1 600 įkrovimų, planuoja plėtrą

    Los Andželo „Tesla“ valgykla tapo rekordininke: per dieną 1 600 įkrovimų, planuoja plėtrą

    Los Andžele prieš metus atidarytas „Tesla“ projektas, sujungęs valgyklą ir „Supercharger“ įkrovimo parką, per pirmuosius veiklos metus tapo intensyviausiai naudojama bendrovės greitojo įkrovimo vieta pasaulyje. Įmonės įkrovimo padalinio atstovų teigimu, čia fiksuojama vidutiniškai apie 1 600 įkrovimo sesijų per parą.

    Per metus ši lokacija, kurioje įrengta 80 įkrovimo vietų, klientams patiekė apie 21,2 GWh elektros energijos. Toks kiekis rodo ne tik didelį srautą, bet ir tai, kad patogi infrastruktūra šalia įkrovimo tampa vienu svarbiausių kriterijų vairuotojams planuojant maršrutus.

    Įkrovimas tampa paslauga, ne stotele

    Šios vietos sėkmę „Tesla“ sieja su tuo, kad įkrovimas čia integruotas į aiškų vartotojo scenarijų: kol automobilis kraunamas, žmonės gali pavalgyti, išgerti kavos, pasinaudoti tualetu. Dalis paslaugų susieta su automobilio ekranu, todėl užsakymus galima pateikti tiesiai iš automobilio, jau sustojus aikštelėje.

    Skirtingai nei daugelyje greitojo įkrovimo aikštelių, kurios įrengiamos tiesiog prekybos centro ar atsitiktinės stovėjimo aikštelės pakraštyje, čia kuriama kryptinga, patogi aplinka ilgesniam sustojimui. Praktikoje tai mažina vadinamąjį įkrovimo nuobodulį ir padeda efektyviau išnaudoti laiką, kurio dažniausiai prireikia greitajam papildymui.

    Retrofuturizmas ir kino ekranai

    Projektą papildo ir pramoginė dalis: prie valgyklos įrengti du dideli LED ekranai, kuriuose rodomi filmai, o garsas perduodamas į automobilio garso sistemą. Taip sukuriama įvažiuojamojo kino teatro patirtis, kuri leidžia suderinti laukimą ir pramogą, ypač vakarais ar savaitgaliais.

    Toks sprendimas atliepia platesnę tendenciją, kai elektromobilių įkrovimo infrastruktūra vis dažniau projektuojama kaip paslaugų centras. Augant elektromobilių skaičiui, vien įkrovimo galios nebeužtenka: svarbūs tampa srautų valdymas, patogumai ir vietos patrauklumas, nes tai tiesiogiai veikia pasirinkimą, kur vairuotojas sustos.

    Elonas Muskas žada daugiau vietų

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas anksčiau yra užsiminęs, kad panašių „Tesla“ valgyklų ateityje turėtų atsirasti daugiau, tačiau konkretaus grafiko nepateikė. Vis dėlto rekordiniai naudojimo skaičiai Los Andžele suteikia papildomų argumentų plėtrai, nes tokio tipo objektai gali tapti ne tik įkrovimo, bet ir prekės ženklo patirties vietomis.

    Rinkoje tai gali paskatinti ir kitus operatorius investuoti į patogesnius sustojimus: daugiau maitinimo, darbo zonų, aiškesnę navigaciją, didesnį patikimumą. Vairuotojams tai reikštų paprastą pokytį: įkrovimo pauzė vis dažniau būtų planuojama kaip komfortiška stotelė, o ne priverstinis laukimas.

  • „Porsche“ elektrinis „Cayenne Turbo EV“ sutriuškino superautomobilius: 0–100 per 2,1 s

    „Porsche“ elektrinis „Cayenne Turbo EV“ sutriuškino superautomobilius: 0–100 per 2,1 s

    „Porsche“ testuose pristatė įspūdingus dar oficialiai nepardavinėjamo elektrinio „Cayenne Turbo EV“ rezultatus: iki 100 km per val. šis didelis SUV, sveriantis beveik 2 700 kilogramų, įsibėgėja vos per 2,1 sekundės. Tokį rodiklį, remiantis „Car and Driver“ matavimais, pasiekia nedaugelis superautomobilių, o visureigių klasėje tai – rekordą primenantis skaičius.

    Automobilio masė čia ypač iškalbinga: bandymuose minimas apie 5 960 svarų svoris, kuris sudaro maždaug 2 700 kilogramų. Tai rodo, kaip smarkiai per pastaruosius metus pasikeitė elektrinių pavarų galimybės, kai didelis kėbulas ir prabanga nebėra kliūtis sportiniams dinamikos rodikliams.

    Greitis kaip hiperautomobilio

    Bandymų suvestinė skamba neįprastai net sportinių automobilių kontekste. „Car and Driver“ fiksavo, kad iki 160 km per val. „Cayenne Turbo EV“ įsibėgėja per 4,5 sekundės, o iki 241 km per val. per 10,1 sekundės.

    Dar vienas ryškus skaičius – ketvirtis mylios, kurį automobilis esą įveikė per 9,5 sekundės. Elektrinių modelių pasaulyje tai jau nėra neįmanoma, tačiau tokie rodikliai dideliam SUV vis dar išlieka išskirtiniai, ypač lyginant su tradiciniais benzininiais aukštos galios visureigiais.

    Stabdžiai ir sukibimas stebina ne mažiau

    Ne mažiau dėmesio sulaukė stabdymo efektyvumas. Su pasirenkamais anglies keramikos stabdžiais nuo 113 iki 0 km per val. „Cayenne Turbo EV“ sustojo per maždaug 43 metrus, o tai, remiantis bandymu, prilygsta labai lengviems ir žemiems sportiniams automobiliams.

    Sukibimo bandyme, vadinamajame „skidpad“, fiksuotas apie 1,05 g šoninis pagreitis. Tokie skaičiai rodo ne vien akceleracijos potencialą, bet ir tai, kad važiuoklė, padangos bei elektroninės stabilumo sistemos suvaldė didelę masę taip, kaip anksčiau buvo įmanoma tik mažesniuose sportiniuose modeliuose.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Šie rezultatai išryškina bendrą tendenciją: aukštos klasės gamintojai elektrifikaciją vis dažniau naudoja ne tik emisijoms mažinti, bet ir našumui kelti. Didelis momentinis sukimo momentas, pažangus traukos valdymas ir galingos baterijų sistemos leidžia SUV segmentui artėti prie superautomobilių dinamikos.

    Tuo pačiu tai kelia naujų klausimų pirkėjams Europoje: tokio pajėgumo elektriniams SUV itin svarbus realus nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo greitis bei baterijos temperatūros valdymas, kad panašūs rodikliai būtų pasiekiami ne tik idealiomis sąlygomis. „Porsche“ kol kas detalių specifikacijų ir kainų neatskleidė, tačiau akivaizdu, kad „Cayenne“ elektrinė versija bus orientuota į pačią sportiškiausią prabangaus SUV nišą.

  • Elektrinis „Defender“ su 200 kWh baterija: nuvažiuoja toliau nei kai kurios „Tesla“ versijos

    Elektrinis „Defender“ su 200 kWh baterija: nuvažiuoja toliau nei kai kurios „Tesla“ versijos

    Nyderlandų nišinė gamintoja „The Landrovers“ pristatė „Panterra“ – klasikinio „Land Rover Defender“ perdarymą į elektromobilį, kuris išsiskiria itin didele baterija ir, gamintojo teigimu, kasdieniam naudojimui pritaikyta konstrukcija. Tokie projektai dažnai tampa brangiais žaislais, tačiau šįkart akcentuojama ilga, septynerius metus trukusi inžinerinė plėtra.

    Didžiausias „Panterra“ koziriu laikomas 200 kWh akumuliatorių paketas. Teigiama, kad pagal WLTP ciklą jis leidžia įveikti apie 375 mylias, tai yra maždaug 604 kilometrus vienu įkrovimu. Toks nuotolis priartina restomodą prie kai kurių masinės gamybos elektromobilių, o 200 kWh talpa prilygsta didžiausioms rinkoje naudojamoms baterijoms.

    Gamintojas nurodo, kad automobilis sveria apie 6 400 svarų, tai yra maždaug 2 900 kilogramų, tad jis lengvesnis už dalį didžiausių elektrinių pikapų ar visureigių. Vis dėlto tai išlieka labai didelis svoris, kuris realiomis sąlygomis gali smarkiai paveikti tiek energijos sąnaudas, tiek stabdymą, ypač važiuojant didesniu greičiu ar bekelėje.

    Keturi varikliai ir 600 AG

    „Panterra“ komplektuojama su keturiais ratų stebulėse įmontuotais elektros varikliais ir realiu laiku veikiančiu sukimo momento paskirstymu. Bendra galia siekia apie 600 arklio galių. Gamintojo skaičiavimu, iki 100 kilometrų per valandą automobilis įsibėgėja per maždaug 5,5 sekundės.

    Tokio tipo pavara teoriškai turėtų suteikti pranašumų važiuojant slidžiu paviršiumi ir bekelėje, nes kiekvienas ratas gali būti valdomas atskirai. Kartu tai sudėtingas sprendimas, kuriam būtina pažangi programinė kontrolė ir patikimas aušinimas, nes didelės apkrovos režimuose didėja šilumos ir energijos nuostolių rizika.

    Pakeista važiuoklė ir kasdienis komfortas

    Skelbiama, kad tai nėra tik variklio ir baterijos įkėlimas į seną kėbulą: „Panterra“ gavo visiškai nepriklausomą pakabą abiejose ašyse ir perdarytus pagalbinius rėmus. Pirkėjams siūlomos spyruoklės arba pneumatinė pakaba, o dėl didelio svorio pastaroji dažnai laikoma praktiškesniu pasirinkimu komfortui ir prošvaisos kontrolei.

    Taip pat minima specifinė elektrinio vairo stiprintuvo sistema ir siekis išlaikyti 50 ir 50 masės pasiskirstymą. Tai svarbu valdymo tikslumui, nes klasikiniai „Defender“ vairavimo pojūčiu dažniau siejami su lėtesnėmis reakcijomis ir didesniais kėbulo svyravimais, o elektrinė konversija suteikia galimybę charakterį pakeisti iš esmės.

    Kaina – superautomobilių lygyje

    Projektas kainuoja brangiai: minima pradinė maždaug 570 000 JAV dolerių suma, kuri, perskaičiavus apytikriu 0,92 euro už dolerį kursu, sudaro apie 525 000 eurų. Už tokią kainą pirkėjui žadamas ne tik techninis išskirtinumas, bet ir prabangus salonas su frezuoto aliuminio detalėmis, aukštos kokybės oda bei kruopščia apdaila.

    Rinkoje elektrinių klasikinių automobilių konversijų daugėja, nes griežtėjant taršos reikalavimams kai kuriose zonose senesni automobiliai ribojami, o elektrifikacija tampa būdu išsaugoti dizainą ir pritaikyti jį šiuolaikiniam naudojimui. Vis dėlto tokie restomodai dažniausiai lieka labai turtingų entuziastų nišoje, kur lemia ne tik nuvažiuojamas atstumas, bet ir meistrystė bei prekės istorija.

  • „Lucid“ meta iššūkį „Tesla“: pristatė „Lunar“ robotaksi be vairo ir pedalų – kas žinoma?

    „Lucid“ meta iššūkį „Tesla“: pristatė „Lunar“ robotaksi be vairo ir pedalų – kas žinoma?

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ investuotojų renginyje Niujorke pristatė naują koncepcinį robotaksi „Lunar“, kuris taikosi į tą pačią rinką kaip „Tesla“ planuojamas „Cybercab“. Dvivietis automobilis kuriamas be vairo ir pedalų, o pagrindiniu salono akcentu tampa didelis centrinis ekranas.

    „Lunar“ turėtų būti statomas ant naujos „Lucid“ vidutinio dydžio elektromobilių platformos, kuri bus naudojama ir būsimuose „Cosmos“ bei „Earth“ SUV modeliuose. Gamintojas pabrėžia, kad ši architektūra bus naujesnė už naudojamą „Gravity“ ir orientuota į efektyvumą bei programinės įrangos galimybes.

    Efektyvumas ir greitas įkrovimas

    „Lucid“ teigia, kad „Lunar“ taikosi į 5,5–6 mylių vienai kilovatvalandei energijos efektyvumą. Tai reikštų gerokai didesnį ekonomiškumą nei daugumos dabartinių elektromobilių, o tokį rezultatą bendrovė sieja su aerodinamika ir mažesniu pasipriešinimu orui.

    Pasak gamintojo, didesnis efektyvumas leistų pasiekti konkurencingą ridą naudojant mažesnės talpos bateriją, o tai svarbu robotaksi verslo modeliui. Mažesnė baterija teoriškai gali mažinti savikainą ir masę, o tai dažnai padeda ir energijos sąnaudoms, ir padangų bei stabdžių dėvėjimuisi.

    Skelbiama, kad per 15 minučių įkrovimo „Lunar“ galėtų papildyti daugiau nei 200 mylių ridos. „Lucid“ jau yra patvirtinusi, kad naujoji vidutinio dydžio platforma naudos 800 voltų architektūrą, kuri paprastai siejama su spartesniu įkrovimu tinkamose didelės galios stotelėse.

    Kas lemia robotaksi sėkmę?

    Kol kas „Lunar“ yra koncepcijos stadijoje, todėl gamybos planai ir galutinis techninis paketas neatskleidžiami. „Lucid“ viešai nurodo, kad artimiausias prioritetas yra vidutinio dydžio elektromobilių šeimos išleidimas ir aukštesnio lygio automatizuoto vairavimo funkcijų diegimas.

    Robotaksi rinkoje svarbiausi veiksniai yra ne tik baterijos parametrai, bet ir sauga, programinės įrangos patikimumas bei reguliavimo reikalavimai, kurie skirtingose šalyse ir miestuose smarkiai skiriasi. Prie to prisideda ir eksploatacinė ekonomika: kuo daugiau laiko automobilis važiuoja, o ne kraunasi ar stovi servise, tuo greičiau atsiperka.

    „Lucid“ taip pat mini partnerystę su „Uber“ ir „Nuro“, kuri turėtų padėti įžengti į pavežėjimo ir autonominio mobilumo paslaugų segmentą. Jei šios programos pasiteisins, „Lunar“ galėtų tapti realiu bandymu konkuruoti su „Tesla“ robotaksi ambicijomis, kurios taip pat vis dar yra pažadų ir vystymo etape.

  • „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    Sandoris, galintis pakeisti pavežėjimą

    „Uber“ ir „Rivian“ susitarė dėl didelio masto partnerystės: per kelerius metus į platformą planuojama įtraukti iki 50 000 autonominių R2 modelio robotaksi. Pirmasis etapas numato apie 10 000 automobilių įsigijimą, o vėliau numatyta galimybė parką reikšmingai plėsti.

    Pagal paskelbtas sąlygas, „Uber“ taip pat planuoja investuoti į „Rivian“ iki maždaug 1 150 000 000 eurų. Toks žingsnis rodo, kad robotaksi kryptis bendrovei tampa ne vien eksperimentu, o strateginiu veiklos ramsčiu.

    Kada robotaksi pasirodys gatvėse?

    Pirmieji „Rivian“ R2 robotaksi, kuriuos bus galima užsisakyti tik per „Uber“ programėlę, turėtų pradėti darbą 2028 metais. Pirmosiomis vietomis įvardijami San Franciskas ir Majamis, kur autonominių transporto priemonių bandymai tradiciškai vyksta aktyviausiai.

    Po starto planuojama plėtra iki 25 miestų JAV, Kanadoje ir Europoje iki 2031 metų pabaigos. Europoje tokie planai reikštų neišvengiamą susidūrimą su griežtesniais saugos, atsakomybės ir duomenų reguliavimo reikalavimais, todėl realus diegimo tempas priklausys nuo leidimų ir vietos taisyklių.

    Kokia technologija slypi už R2?

    „Rivian“ skelbia vystanti trečios kartos autonomijos platformą, kuri turėtų priartinti bendrovę prie 4 lygio autonominio vairavimo. 4 lygis reiškia, kad automobilis tam tikrose zonose ir sąlygomis gali važiuoti be žmogaus įsikišimo, tačiau tokiai paslaugai būtina itin aiški teisinė ir operacinė aplinka.

    Bendrovė yra pateikusi ir techninius akcentus: 360 laipsnių matymui numatytas kamerų, radarų ir lidaro derinys, o skaičiavimams naudojami pačios „Rivian“ lustai. Vis dėlto neatskleidžiama, ar robotaksi versija nuo pat pradžių naudos naujausią jutiklių komplektą, nes ankstyvieji R2 egzemplioriai gali turėti kitokią įrangos konfigūraciją.

    „Negalėtume labiau džiaugtis šia partneryste su „Uber“ – ji padės paspartinti kelią į 4 lygio autonomiją ir kurti vieną saugiausių bei patogiausių platformų pasaulyje“, – sakė „Rivian“ įkūrėjas ir vadovas RJ Scaringe.

    Kodėl tai svarbu „Uber“ ir rinkai?

    „Uber“ jau kurį laiką ieško būdų, kaip mažinti kelionių pasiūlos kainos svyravimus ir priklausomybę nuo vairuotojų pasiūlos. Robotaksi parkas teoriškai leistų stabiliau planuoti pajėgumus, tačiau kartu kelia klausimų dėl atsakomybės avarijų atveju, draudimo modelių ir paslaugos patikimumo realiomis miesto sąlygomis.

    „Rivian“ ši partnerystė yra proga diversifikuoti pajamas ir įtvirtinti R2 kaip masiškesnį, platesnei auditorijai skirtą modelį. Ankstesni R1T ir R1S modeliai buvo vertinami kaip techniškai stiprūs, tačiau rinkoje susidūrė su aukštos kainos ir mastelio iššūkiais, todėl dideli užsakymai gali tapti kertiniu gamybos planavimo faktoriumi.

  • „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    Lenktynės dėl robotaksi

    Pasaulinis transporto sektorius išgyvena lūžį, kurį stumia elektromobilių plėtra ir autonominio vairavimo technologijos. Kol dalis gamintojų kalba apie vis pažangesnes pagalbos vairuotojui sistemas privačiuose automobiliuose, didžiausias trumpalaikis pokytis gali ištikti pavežėjimo rinką.

    „Uber“ siekia atsidurti pačiame šio virsmo centre ir vietoje vienos technologijos tiekėjo strategijos pasirenka platų partnerių tinklą. Bendrovė per pastaruosius kelerius metus sudarė daugiau nei 20 partnerystės susitarimų su automobilių gamintojais ir autonominio vairavimo kūrėjais.

    Partnerių tinklas ir tikslai

    „Uber“ skelbia tikslą iki 2026 metų pabaigos pasiūlyti autonomines keliones 15 miestų ir iki 2029 metų tapti didžiausiu autonominių kelionių tarpininku pasaulyje. Tam ji jungia skirtingas grandis: nuo programinės įrangos ir automobilių gamybos iki įkrovimo, techninės priežiūros bei parkų valdymo.

    Tarp minimų partnerių ir projektų skirtinguose regionuose figūruoja „Waymo“, „Nuro“, „Wayve“, „WeRide“, taip pat automobilių gamintojai, galintys tiekti robotaksi platformas. Plėtra apima ne tik keleivių vežimą: autonominiai sprendimai bandomi ir pristatymuose per „Uber Eats“, ir krovinių gabenime per „Uber Freight“.

    Didžiausias pranašumas – vartotojai

    „Uber“ argumentas paprastas: autonominių automobilių kūrėjams brangu savarankiškai pritraukti klientus, o bendrovė jau turi milžinišką auditoriją ir išvystytą atsiskaitymų infrastruktūrą. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 200 milijonų mėnesinių naudotojų visame pasaulyje, o tai suteikia mastą, kurį naujiems robotaksi žaidėjams sunku pasiekti.

    Tokio modelio logika paremta platformų ekonomika: vartotojui patogiau turėti vieną programėlę kelionei užsisakyti, nei atskiras kiekvienam robotaksi operatoriui. Dėl to „Uber“ tikisi tapti „vartais“ į autonomines keliones, net jei pačios technologijos priklausys partneriams.

    Kodėl „Uber“ pats nekūrė?

    „Uber“ anksčiau bandė kurti nuosavą autonominio vairavimo kryptį, tačiau šios ambicijos buvo sustabdytos, o dėmesys nukreiptas į partnerystes. Šiandien bendrovė pozicionuoja save kaip komercializavimo ir operacijų partnerį: ji siūlo duomenų, klientų aptarnavimo, parkų valdymo, nuotolinės pagalbos ir naudotojo sąsajos sprendimus.

    „Esame įsitikinę, kad autonominiai automobiliai „Uber“ atvers kelių trilijonų vertės galimybę“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Pinigai, įkrovimas ir realūs apribojimai

    Kad robotaksi galėtų veikti komerciškai, neužtenka vien programinės įrangos: reikalinga patikima įkrovimo infrastruktūra, aptarnavimo bazės ir procesai, mažinantys prastovas. „Uber“ yra paskelbusi apie 100 milijonų JAV dolerių investiciją į greitojo įkrovimo plėtrą, kuri, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 90 milijonų eurų.

    Vis dėlto rinka dar ankstyva: robotaksi paslaugos daug kur vis dar nepelningos, joms reikia didelių pradinių investicijų, o veiklą riboja skirtingi vietos reguliavimo režimai. Papildomas iššūkis – patikimumas sudėtingomis oro sąlygomis ir sistemų atsparumas netikėtiems sutrikimams.

    Kas laukia vairuotojų?

    Autonomija kelia ir socialinį klausimą: ką tai reikš šimtams tūkstančių žmonių, kurie uždirba vairuodami. Ekspertai pabrėžia, kad darbo vietos greičiausiai nedings staiga, tačiau keisis uždarbio struktūra, ypač ramesniais laikotarpiais, kai dalį paklausos galėtų perimti robotaksi.

    „Uber“ taip pat turi lankstumo pranašumą: ji gali derinti autonominius automobilius su žmonių vairuotojais, kad suvaldytų paklausos pikus per šventes, savaitgalius ar masinių renginių metu. Tuo tarpu robotaksi operatoriams būtinas itin aukštas automobilių panaudojimo lygis, kad investicijos atsipirktų.

    Konsolidacija – beveik neišvengiama

    Platus partnerių sąrašas dar negarantuoja, kad visi projektai išliks: rinkoje tikėtina konsolidacija, kai keli technologijų tiekėjai taps dominuojantys, o kiti pasitrauks. „Uber“ strategija šią riziką sklaido, nes bendrovė nestato ant vienos kortos ir gali prisitaikyti prie laimėtojų.

    Analitikai prognozuoja, kad robotaksi plėtra bus laipsniška, o artimiausiais metais autonominės kelionės sudarys tik mažą dalį visų pavežėjimo užsakymų. Tačiau kryptis aiški: kas sugebės suderinti technologiją, infrastruktūrą, kainą ir reguliavimą, tas įgis realų pranašumą.

  • „Volkswagen“ robotaksi išriedėjo į Los Andželą: aišku, kada „Uber“ pradės vežti keleivius

    „Volkswagen“ robotaksi išriedėjo į Los Andželą: aišku, kada „Uber“ pradės vežti keleivius

    Pirmieji bandymai gatvėse

    „Volkswagen“ pradėjo realius autonominių elektrinių mikroautobusų „ID. Buzz“ bandymus Los Andželo gatvėse. Tai vienas ryškiausių Europos gamintojo žingsnių JAV robotaksi rinkoje, kur pastaraisiais metais įsitvirtino keli stiprūs žaidėjai.

    Bandomojoje fazėje į eismą planuojama išleisti daugiau nei 100 transporto priemonių, tačiau jose dar dirbs saugos operatoriai. Tokia praktika įprasta, nes leidžia rinkti duomenis ir tikrinti sistemų patikimumą sudėtingomis miesto sąlygomis.

    Kada pasirodys „Uber“ programėlėje?

    „Volkswagen“ projektas siejamas su partneryste su „Uber“: numatoma, kad „ID. Buzz“ robotaksi vėlesniame etape bus integruoti į pavežėjimo platformą. Pagal paskelbtus planus, keleiviams paslauga „Uber“ tinkle turėtų startuoti 2026 metų pabaigoje.

    Iki to laiko bandymai bus plečiami ir, tikėtina, apims ne vieną JAV miestą. Praktikoje tai reiškia ilgą validavimo etapą, kuriame vertinamas tiek technologijų patikimumas, tiek atitiktis reguliavimui ir saugos reikalavimams.

    „Sukūrę „MOIA America“ prekės ženklą, siekiame vieningo įvaizdžio, plėsdami autonominius bandymus JAV. Los Andželas yra natūrali rinka robotaksi patirtims, o kartu su „Uber“ šią technologiją perkeliame į platformą, kuria pasitiki milijonai“, – sakė Paulas DeLongas.

    Kas slypi „ID. Buzz“ viduje

    Robotaksi versija aprūpinta 27 jutiklių rinkiniu: 13 kamerų, 9 lidaro ir 5 radarais. Tokia architektūra kuriama tam, kad automobilis galėtų „matyti“ aplinką skirtingais būdais ir turėtų atsarginius scenarijus, jei vienas jutiklių tipas konkrečiomis sąlygomis veiktų prasčiau.

    Surinkti duomenys apdorojami kompiuteryje, kuris priima sprendimus eismo situacijose, įskaitant ir atvejus, kai dalyvauja specialiosios tarnybos. Gamintojai autonominio vairavimo srityje ypač daug dėmesio skiria vadinamosioms kraštinėms situacijoms, kurios miestuose pasitaiko rečiau, bet kelia didžiausią riziką.

    Salone numatytos keturios keleivių vietos, o ten, kur tradiciškai būna priekinė keleivio sėdynė, įrengta bagažo erdvė. Vairuotojo vieta kol kas palikta, nes bandomuoju laikotarpiu automobiliai važiuoja su saugos operatoriumi.

    „Volkswagen“ anksčiau skelbė, kad ši platforma projektuojama taip, kad atitiktų SAE 4 lygio automatizuoto vairavimo tikslus, numatant nuotolinę priežiūrą ir saugų reagavimą į nestandartines situacijas. Vis dėlto reali paslaugos plėtra paprastai priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo miestų leidimų, draudimo, atsakomybės modelių bei eismo priežiūros institucijų reikalavimų.

    Robotaksi rinka pastaruoju metu sparčiai kinta: daugėja bandymų miestų gatvėse, bet kartu auga ir reguliuotojų dėmesys, reikalaujant aiškių saugos įrodymų. Todėl „Volkswagen“ startas Los Andžele vertinamas kaip svarbus etapas, rodantis, kad gamintojas siekia ilgalaikės pozicijos autonominių pavežėjimų segmente.

  • „Ford“ rado būdą, kaip F-150 „Lightning“ gali maitinti namą: kiek kainuos ir ką būtina žinoti

    „Ford“ rado būdą, kaip F-150 „Lightning“ gali maitinti namą: kiek kainuos ir ką būtina žinoti

    „Ford“ pristatė sprendimą F-150 „Lightning“ ir F-150 „PowerBoost“ (hibridinio) savininkams, leidžiantį paprasčiau panaudoti automobilį kaip atsarginį elektros šaltinį namams. Gamintojas kartu su „Global Power Products“ pritaikė „GenerLink“ perjungimo jungiklį, kad energija iš automobilio būtų nukreipiama į namo pagrindinį elektros skydą.

    Iki šiol dalis vairuotojų jau buvo susikūrę panašias schemas naudodami prailgintuvus ar neoficialius adapterius, tačiau toks kelias dažnai reiškia didesnę riziką ir galimus suderinamumo nesklandumus. „Ford“ pabrėžia, kad patvirtinta versija su specialiu jungiamuoju kabeliu sumažina netinkamo pajungimo tikimybę ir yra išbandyta su gamintojo apsaugos sistemomis.

    Kaip veikia sistema?

    Techninis principas panašus į generatoriaus prijungimą: automobilio kėbule esanti 240 voltų jungtis per perjungimo įrangą sujungiama su namo elektros įvadu. Tuomet energija gali būti tiekiama į namo elektros skydą, o iš jo paskirstoma pasirinktoms grandinėms, priklausomai nuo instaliacijos ir elektriko suprojektuoto sprendimo.

    Sprendimas suderinamas su F-150 „Lightning“, turinčiu „Pro Power Onboard“ 9,6 kilovato sistemą, ir F-150 „PowerBoost“ hibridu su 7,2 kilovato „Pro Power Onboard“. Tokie galingumai praktiškai reiškia, kad avariniu režimu galima palaikyti būtiniausius namų poreikius, tačiau vienu metu veikiančių prietaisų skaičius ir tipas turi būti parinktas atsakingai.

    Kiek kainuos ir kas gali pabranginti?

    Gamintojo pateiktais duomenimis, pati įranga kainuoja apie 1 100 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 010 eurų. Montavimo kaina priklauso nuo pasirinktos vietos ir konkretaus elektros ūkio: įrengimas prie skaitiklio gali kainuoti apie 230–410 eurų, o montavimas šalia skaitiklio – maždaug 920–1 380 eurų.

    Svarbu įvertinti, kad ne visur leidžiama įrangą montuoti ties skaitikliu, nes taisykles nustato vietos tinklų operatoriai ir techniniai reikalavimai. Taip pat galutinę kainą gali keisti papildomi darbai, pavyzdžiui, atskirų grandinių sužymėjimas, automatikos poreikis ar senesnės instaliacijos atnaujinimas.

    Kodėl tai tampa tendencija?

    Elektromobilių ir įkraunamų hibridų panaudojimas kaip energijos šaltinis sparčiai populiarėja dėl dažnėjančių ekstremalių orų reiškinių ir augančio poreikio turėti atsarginį planą nutrūkus elektros tiekimui. Automobilis su didesnės galios išėjimu gali tapti laikinu sprendimu, kai svarbiausia užtikrinti šildymo sistemų valdymą, apšvietimą, ryšį ir šaldymo įrangą.

    Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad tokios sistemos turi būti įrengiamos tik kvalifikuotų elektrikų, naudojant sertifikuotą perjungimo įrangą. Tai būtina ne tik dėl saugumo namuose, bet ir dėl to, kad neteisingai prijungtas atsarginis maitinimas gali sukelti pavojų elektros tinklų darbuotojams ir pažeisti įrangą.

    „Ford“ sprendimas išsiskiria tuo, kad siūlo paprastesnį, gamintojo patvirtintą kelią iki namo elektros skydo, kuris daugeliui gali būti pigesnis už pilnai automatizuotas namų atsarginio maitinimo sistemas. Vairuotojams, gyvenantiems vietovėse, kur elektros tiekimo sutrikimai kartojasi, tai gali tapti praktiška investicija į namų atsparumą.

  • „Tesla“ pardavė ketvirtadaliu daugiau automobilių, bet pelnas smigo: kur dingo pinigai?

    „Tesla“ pardavė ketvirtadaliu daugiau automobilių, bet pelnas smigo: kur dingo pinigai?

    „Tesla“ 2026 metų antrąjį ketvirtį pristatė 480 126 automobilius, tai yra apie 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai tapo didžiausiu bendrovės ketvirčio pristatymų skaičiumi, tačiau rekordinis pardavimų tempas neapsaugojo nuo staigaus pelno kritimo.

    Bendrovės pajamos per metus paaugo 26 proc. ir pasiekė apie 24,3 mlrd. eurų, tačiau veiklos pelnas susitraukė 57 proc. iki maždaug 344 mln. eurų. Po rezultatų paskelbimo „Tesla“ akcijos smuko apie 4 proc., nes pelningumas atsiliko nuo rinkos lūkesčių.

    Didžiąją dalį pristatymų sudarė „Model 3“ ir „Model Y“: 467 762 vienetai. Likę modeliai, įskaitant „Cybertruck“, sudarė tik 12 364 pristatymus, o tai parodė, kad apimtys iš esmės remiasi masiniais modeliais.

    Pelningumą spaudė kainos ir kreditai

    Automobilių verslo bendrasis pelningumas smuko iki 16,3 proc., o vidutinės pajamos iš vieno automobilio sumažėjo iki maždaug 36 800 eurų. Tai rodo, kad daugiau automobilių nebūtinai reiškia daugiau uždirbamų pinigų, ypač kai rinkoje aštrėja kainų konkurencija.

    Papildomą smūgį sudavė taršos reguliavimo kreditų pajamos, kurias „Tesla“ parduoda kitiems gamintojams. Jos sumažėjo iki maždaug 126 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 379 mln. eurų, todėl vienas pelningiausių srautų gerokai išseko.

    Tokie kreditai istoriškai reikšmingai stiprino pelną, tačiau daugėjant elektrinių modelių pas konkurentus ir keičiantis reguliavimo aplinkai, ši „pagalvė“ tampa vis plonesnė. Investuotojams tai signalas, kad kasdienio automobilių verslo pelningumas tampa svarbesnis nei vienkartiniai ar svyruojantys papildomi šaltiniai.

    Milijardai nukreipiami į DI ir robotus

    Tuo pat metu „Tesla“ agresyviai didina išlaidas ateities projektams. Tyrimų ir plėtros sąnaudos šoktelėjo 49 proc. iki maždaug 2,0 mlrd. eurų, daugiausia dėl investicijų į dirbtinis intelektas sprendimus, „Robotaxi“ viziją ir humanoidinį robotą „Optimus“.

    Per ketvirtį „Tesla“ investavo apie 5,0 mlrd. eurų, o pinigų srautai buvo neigiami: išėjimas viršijo įplaukas maždaug 0,95 mlrd. eurų. Tokia dinamika paprastai reiškia, kad bendrovė sąmoningai aukoja trumpalaikį pelną dėl ilgalaikių planų, tačiau tai didina spaudimą įrodyti, kad investicijos duos apčiuopiamą grąžą.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad autonominio vairavimo ir robotikos kryptys gali atverti naujus pajamų šaltinius, bet jų komercinis mastas dar neaiškus. Dėl to rinkoje auga jautrumas ketvirtiniams rezultatams: jei automobilių maržos krenta, o naujos veiklos dar negeneruoja pelno, bendras vaizdas investuotojams tampa rizikingesnis.

    Energetika augo, bet to neužteko

    Geresnių naujienų „Tesla“ turėjo energetikos segmente: per ketvirtį įdiegta baterijų kaupimo talpa pasiekė 13,5 gigavatvalandės, tai rekordinis rezultatas. Vis dėlto šis verslas kol kas dydžiu neprilygsta automobilių padaliniui, todėl vienas segmentas negali pilnai kompensuoti automobilių maržų spaudimo.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad „Full Self-Driving“ prenumeratorių bazė artėjo prie 1 500 000 vartotojų, o tai gali būti susiję su plėtra dalyje Europos rinkų. Tačiau net ir augant prenumeratoms, investuotojai pirmiausia vertina, ar programinės įrangos pajamos bei pelnas gali stabiliai augti greičiau nei didėja išlaidos.

    Šis ketvirtis išryškino paradoksą: pardavimai atsigauna, tačiau pelnas iš vieno automobilio mažėja, o papildomi pajamų šaltiniai silpsta. „Tesla“ tenka įrodyti, kad didžiulės investicijos į dirbtinis intelektas, autonomiją ir robotiką ateityje kompensuos šiandien patiriamą pelningumo spaudimą.