CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • „Honda“ ir „Nissan“ susivienijo dėl automobilių smegenų: kodėl tai gali pakeisti rinką iki 2029

    „Honda“ ir „Nissan“ susivienijo dėl automobilių smegenų: kodėl tai gali pakeisti rinką iki 2029

    Japonijos automobilių gamintojos „Honda“ ir „Nissan“ paskelbė apie naują strateginę partnerystę: jos kartu kurs bendrus didelio našumo automobilio kompiuterius ir programinę įrangą vadinamiesiems programiškai apibrėžtiems automobiliams. Nors anksčiau sklandžiusios kalbos apie galimą susijungimą nepasitvirtino, bendradarbiavimas šįkart turi aiškų techninį tikslą ir terminus.

    Pasak bendrovių, planuojama standartizuoti pagrindinius elektroninius valdymo blokus, automobilio operacinę sistemą, tarpinę programinę įrangą ir transporto priemonės valdymo programinę dalį. Ši bazė turėtų tapti ateities modelių pamatu, o pirmieji automobiliai, sukurti ant naujos platformos, rinkoje turėtų pasirodyti nuo 2029 metų.

    „Matydamos poreikį stiprinti konkurencingumą trumpinant kūrimo ciklus ir efektyviau investuojant, abi bendrovės atliko išsamią analizę dėl bendradarbiavimo programinės įrangos srityje“, – sakė „Honda“ ir „Nissan“.

    Automobilių pramonėje vis dažniau pereinama nuo dešimčių atskirų valdiklių prie centralizuotos architektūros, kur svarbiausios funkcijos valdomos galingais pagrindiniais kompiuteriais ir zoniniais valdikliais. Toks sprendimas leidžia greičiau diegti atnaujinimus, geriau integruoti pagalbos vairuotojui sistemas ir lengviau plėsti funkcijas, kai automobilis jau eksploatuojamas.

    „Honda“ ir „Nissan“ teigia, kad vieninga aparatinės ir programinės įrangos bazė turėtų sumažinti kūrimo kaštus ir paspartinti naujų technologijų diegimą. Praktikoje tai reiškia didesnį masto efektą perkant lustus, kuriant programinę įrangą ir testuojant saugai kritines sistemas, kurios šiandien sudaro vis didesnę automobilio vertės dalį.

    Šis žingsnis vertinamas ir kaip atsakas į augančią konkurenciją iš Kinijos bei Silicio slėnio technologijų ekosistemų, kur programinė įranga ir skaitmeninės paslaugos tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu. Kinijos gamintojai sparčiai tobulina integruotas skaitmenines platformas, o Vakarų rinkose pirkėjai vis labiau tikisi patirties, panašios į išmanųjį telefoną: sklandaus veikimo, nuolatinių atnaujinimų ir personalizuojamų funkcijų.

    Partnerystė svarbi ir dėl abiejų gamintojų pastarųjų metų iššūkių. „Honda“ ir „Nissan“ elektrifikacijos strategijas koregavo atsižvelgdamos į rinkos pokyčius, o investicijos į programinę įrangą ir didelio našumo kompiuteriją tampa būtinos norint konkuruoti su „Tesla“, BYD ir kitais sparčiai progresuojančiais žaidėjais.

    Nors pranešime atvirai neakcentuojami vien elektromobiliai, bendrovės pabrėžia, kad kuriamos technologijos turėtų prisidėti prie pažangos siekiant anglies neutralumo. Tai atitinka bendrą sektoriaus kryptį, kur programiškai apibrėžti automobiliai laikomi būtinu pagrindu efektyvesniam energijos valdymui, pažangesniam baterijų stebėjimui ir DI pagrįstoms vairavimo pagalbos funkcijoms.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Japonijos gamintojams bendri standartai gali tapti būdu greičiau pasivyti rinkos lyderius, nes programinės įrangos kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų ir talentų. Todėl tikėtina, jog panašių partnerystių pasaulyje daugės, o konkurencija persikels nuo vien tik variklių ir dizaino į tai, kas nematoma, bet lemia kasdienę vairuotojo patirtį: automobilio smegenis.

  • 3 metus važinėta „Tesla“ beveik nekrovė greitai, bet baterija krito iki 77 proc.: kas ją „suvalgė“?

    3 metus važinėta „Tesla“ beveik nekrovė greitai, bet baterija krito iki 77 proc.: kas ją „suvalgė“?

    JAV apžvalgininkas Brandenas Flaschas įsigijo naudotą „Tesla“ Model Y, kuris per maždaug trejus metus nuvažiavo apie 180 000 kilometrų. Nors automobilyje beveik nebuvo naudotas nuolatinės srovės greitasis įkrovimas, baterijos būklės testas parodė netikėtai ryškų talpos sumažėjimą.

    Pagal automobilio baterijos sveikatos patikrą, po kelionės per JAV, kurios metu teko naudotis „Supercharger“ stotelėmis, baterijos sveikata siekė apie 77 proc. Tai reiškia maždaug 23 proc. talpos netektį per palyginti trumpą laiką, o tokie skaičiai laikomi aukštesniais už vidutinius.

    Tyrimai mažina baimę dėl greito įkrovimo

    Elektrinių automobilių bendruomenėje gajus įsitikinimas, kad dažnas greitasis įkrovimas neišvengiamai spartina baterijos degradaciją. Vis dėlto pastaraisiais metais publikuojami realių automobilių duomenys rodo, kad vien tik greito įkrovimo dalis nebūtinai patikimai prognozuoja baterijos būklę.

    Vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių yra „Recurrent“ analizė, kurioje vertinti tūkstančių „Tesla“ automobilių duomenys. Joje teigiama, kad greitasis įkrovimas daugeliu atvejų neturėjo tokio neigiamo poveikio, kokio tikėtasi, o skirtumus labiau paaiškino kiti veiksniai.

    Į šią kryptį dėmesį anksčiau yra atkreipę ir baterijų diagnostikos srities atstovai, pabrėždami šiuolaikinių elektromobilių šilumos valdymo sistemų svarbą. Jos padeda kontroliuoti įkrovimo metu kylančias temperatūras, kurios dažnai ir lemia spartesnį dėvėjimąsi.

    Kas iš tiesų labiau kenkia baterijai?

    Šiuo konkrečiu atveju „Tesla“ pateikti duomenys rodė, kad greitojo įkrovimo kiekis buvo labai mažas, palyginti su kintamosios srovės įkrovimu. Tai sustiprina įtarimą, kad degradaciją galėjo lemti ne įkrovimo tipas, o eksploatacijos įpročiai bei aplinkos sąlygos.

    Viena realistiškų versijų yra dažnas įkrovimas iki 100 proc. ir gilesnis iškrovimas, ypač jei tai kartojama kasdien. Ilgalaikis aukštas įkrovos lygis ličio jonų baterijoms paprastai nėra palankus, todėl gamintojai dažnai rekomenduoja kasdieniam naudojimui laikytis žemesnio įkrovos limito.

    Kitas svarbus veiksnys yra klimatas ir karštis. Automobilis buvo eksploatuotas regione, kuriame vasaromis dažnos itin aukštos temperatūros, o šiluma laikoma vienu pagrindinių baterijos senėjimą spartinančių faktorių, ypač kai sutampa su intensyviu važiavimu ir dažnais įkrovimais.

    Ką tai reiškia perkant naudotą elektromobilį?

    Ši istorija primena, kad rida ir greitojo įkrovimo faktas dar neatskleidžia viso paveikslo. Naudoto elektromobilio pirkėjams vis svarbesnis tampa baterijos sveikatos patikrinimas, įkrovimo istorija, eksploatacijos regionas ir įpročiai, o ne vien spidometro skaičius.

    Praktiškai tai reiškia, kad prieš pirkimą verta atlikti gamintojo baterijos testą, įvertinti realų nuvažiuojamą atstumą skirtingomis sąlygomis ir pasidomėti, ar automobilis nebuvo ilgai laikomas karštyje su pilnai įkrauta baterija. Tokie niuansai gali turėti didesnę įtaką nei pats greitasis įkrovimas.

  • Ekspertai atrinko 10 automobilių senjorams: šie modeliai labiausiai palengvina kasdienę vairuotojo rutiną

    Ekspertai atrinko 10 automobilių senjorams: šie modeliai labiausiai palengvina kasdienę vairuotojo rutiną

    Kas svarbiausia vyresniam vairuotojui?

    Senstant keičiasi prioritetai renkantis automobilį: tai, kas anksčiau atrodė esminė dinamika ar sportiškumas, dažnai užleidžia vietą patogumui ir paprastam naudojimui. Žemesnė sėdėsena, sudėtingas įlipimas ir prastesnis matomumas ilgainiui tampa ne smulkmenomis, o kasdieniais nepatogumais.

    Vokietijos automobilių klubo ADAC ekspertai įvertino, kokie konstrukciniai sprendimai realiai palengvina gyvenimą vyresniems vairuotojams. Dėmesys buvo sutelktas į aukštesnę sėdėseną, lengvesnį patekimą į saloną, pakankamai erdvės ir aiškiai valdomas pagrindines funkcijas.

    ADAC kriterijai: konkretūs skaičiai

    Ekspertai rėmėsi ne vien subjektyviu komforto pojūčiu, bet ir aiškiais reikalavimais automobiliui. Jų vertinimu, tinkamas modelis turėtų turėti mažiausiai keturias sėdimas vietas, o kėbulo ilgis neturėtų viršyti 4,5 metro, kad automobilį būtų lengviau manevruoti ir parkuoti.

    Ne mažiau svarbus ir aukštis: ADAC kaip orientyrą nurodo bent 1,5 metro automobilio aukštį, o vairuotojo sėdynė turėtų būti ne žemiau kaip 47 centimetrai nuo žemės. Taip pat vertintas bagažinės slenksčio aukštis, kuris neturėtų būti didesnis nei 78 centimetrai, kad daiktus būtų patogiau įkelti ir išimti.

    10 modelių, kurie atitiko vertinimą

    Pagal šiuos kriterijus ADAC sudarė modelių grupę, kuri geriausiai atitinka vyresnių vairuotojų poreikius. Į sąrašą pateko tiek krosoveriai, tiek praktiškesni, erdvę geriau išnaudojantys automobiliai.

    Tarp paminėtų modelių yra BMW X1, „Citroen“ Berlingo ir „Ford“ Puma, taip pat „Ford“ Tourneo Courier, „Hyundai“ Kona Electric bei „Lexus“ LBX. Įvertinti ir Mercedes B klasė, „Mini“ Countryman, „Mitsubishi“ ASX bei „Nissan“ Juke.

    „Senjorams nebūtinai svarbiausia didelė variklio galia ar įspūdingas elektroninių priedų sąrašas, kur kas daugiau reiškia patogi, labiau vertikali sėdėsena ir lengvas įlipimas į automobilį“, – pabrėžė ekspertai.

    Vertinant kasdienį naudojimą, didelis SUV ne visada yra geriausias sprendimas, o žemai pakabintas sportiškas modelis dažnai tik apsunkina įlipimą ir išlipimą. ADAC analizė rodo, kad praktikoje labiausiai pasiteisina kompaktiški automobiliai su šiek tiek aukštesniu kėbulu, gera apžvalga ir nuspėjamu, paprastu valdymu.

    Renkantis automobilį vyresniam žmogui, ekspertai pataria atkreipti dėmesį ir į kasdienes smulkmenas: ar patogu sureguliuoti sėdynę, ar aiškiai matomi prietaisai, ar lengvai pasiekiami pagrindiniai valdikliai. Tai sprendimai, kurie ilgainiui mažina nuovargį ir didina saugumą, ypač važinėjant mieste.

  • Štai kaip atrodys naujasis „Volkswagen“ elektrinis SUV: ID.4 įpėdinis tampa panašus į Tiguan

    Štai kaip atrodys naujasis „Volkswagen“ elektrinis SUV: ID.4 įpėdinis tampa panašus į Tiguan

    „Volkswagen“ ruošia didelį elektrinių modelių strategijos posūkį: populiarūs ID.4 ir ID.5 sulauks įpėdinio, kuris vizualiai bus gerokai artimesnis įprastiems markės SUV. Pirmieji vaizdai iš dalies maskuoto prototipo rodo kampuotesnes, labiau vertikalias proporcijas, primenančias Tiguan.

    Iki šiol ID.4 ir ID.5, kurie rinkoje debiutavo 2021 metais, kartu buvo pristatyti daugiau nei 900 000 kartų. Tačiau gamintojas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad nori atsitraukti nuo pernelyg futuristinės ID šeimos išvaizdos ir grįžti prie atpažįstamos „Volkswagen“ dizaino kalbos.

    Nuo futurizmo prie pažįstamo dizaino

    Vokietijos automobilių apžvalgininkas „Autogefühl“ pademonstravo trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti būsimo modelio eksterjeras ir kelios detalės. Nors kėbulas vis dar dengiamas kamufliažu, aiškiai išsiskiria labiau stačiakampė forma, griežtesnės linijos ir iš esmės pergalvota galinė dalis.

    Pastebima ir praktinė detalė: durų rankenėlės, panašu, tampa įprastesnės, o ne stilizuotos kaip kai kuriuose dabartiniuose ID serijos modeliuose. Tai dera su bendru gamintojo siekiu, kad elektromobiliai vartotojams būtų suprantami ir artimi tradiciniams „Volkswagen“ automobiliams.

    Salone žadami fiziniai mygtukai

    Nors įraše salonas praktiškai nerodomas, tikimasi, kad pokyčiai bus ne mažiau ryškūs nei išorėje. „Volkswagen“ viešai kalbėjo apie grįžimą prie daugiau fizinių valdiklių, nes vien lietimui jautrūs paviršiai sulaukė kritikos dėl ergonomikos ir naudojimo patogumo.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnę pramonės tendenciją: gamintojai, diegdami didelius ekranus, vis dažniau ieško balanso tarp skaitmeninių funkcijų ir elementarių, vairuojant lengvai valdomų mygtukų. Tai ypač aktualu klimato kontrolei, garso reguliavimui ir dažniausiai naudojamoms vairuotojo funkcijoms.

    Ar ID.4 pavadinimas išnyks?

    Šis projektas siejamas ir su galimu pavadinimų pertvarkymu. Vokietijos profsąjunga IG Metall yra užsiminusi, kad modelis gali būti vadinamas ID. Tiguan, tačiau pats „Volkswagen“ to oficialiai nepatvirtino.

    Gamintojas naują elektrinį SUV turėtų pristatyti spalio 9 dieną. Tuomet paaiškės, ar techniniai atnaujinimai bus tokie pat reikšmingi kaip dizaino, ir ar rinkoje iš tiesų bus atsisakyta ID.4 vardo.

  • Kinijos importas vis labiau didina ES deficitą: į Lenkiją 2,5 karto daugiau automobilių

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį Europos Sąjungos prekybos su Kinija deficitas pasiekė rekordinį lygį ir, remiantis Lenkijos ekonomikos instituto duomenimis, išaugo daugiau kaip 9 proc. iki 196 mlrd. eurų. Auganti priklausomybė nuo Kinijos aiškiai matoma ir Lenkijos prekybos srautuose, kur importas plečiasi sparčiau nei eksporto galimybės.

    Didžiausią įtaką šiam disbalansui daro automobilių pramonė ir su ja susijusios tiekimo grandinės. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalį ES deficito sudaro automobiliai ir elektrinių transporto priemonių akumuliatoriai, o šių prekių importas per metus reikšmingai šoktelėjo.

    Lenkijos rinkoje tendencija dar ryškesnė: iš Kinijos importuojamų automobilių, ypač elektrinių, srautai per metus išaugo 2,5 karto, palyginti su 2025 metais. Tai atspindi ir platesnį poslinkį Europos rinkoje, kur Kinijos gamintojai agresyviau konkuruoja kaina, technologijų komplektacija ir gamybos mastu.

    Be automobilių, į Lenkiją masiškai keliauja ir kiniška elektronika bei duomenų apdorojimo įranga, o energetikos technologijų segmente svarbią dalį sudaro saulės elektrinių komponentai, šilumos siurbliai, oro kondicionavimo įranga ir kiti sprendimai. Tokios prekės yra paklausios dėl energijos kainų jautrumo ir spartėjančių energinio efektyvumo investicijų, todėl importo augimas tampa struktūriniu, o ne trumpalaikiu reiškiniu.

    ES institucijos pastaraisiais metais ieško būdų mažinti priklausomybę nuo Kinijos, stiprinti ekonominį saugumą ir atsparumą tiekimo grandinėms, tačiau importo dinamika rodo, kad greitų sprendimų nėra. Situaciją komplikuoja ir geopolitinis fonas: didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, vis daugiau dėmesio skiriama prekių kilmei, tiekimo maršrutams ir tarpinėms grandims Europoje.

    Šiame kontekste diskusijos apie muitus, kilmės taisykles ir subsidijuojamos produkcijos konkurencinį pranašumą tampa ne vien ekonominės, bet ir politinės darbotvarkės dalimi. Verslui tai reiškia didesnę riziką dėl galimų reguliavimo pokyčių, o vartotojams ir įmonėms trumpuoju laikotarpiu importas dažnai išlieka patrauklus dėl kainos ir greito prieinamumo.

  • Jungtinė Karalystė tapo EV lydere Europoje: rekordas pasiektas nuolaidomis, kas laukia 2025-aisiais?

    Jungtinė Karalystė tapo EV lydere Europoje: rekordas pasiektas nuolaidomis, kas laukia 2025-aisiais?

    Jungtinė Karalystė 2024 metais pirmą kartą tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje. Tai įvyko sparčiai augant baterijomis varomų elektromobilių pardavimams ir griežtėjant nacionaliniams nulinės taršos tikslams.

    Gamintojų asociacijos SMMT duomenimis, per 2024 metus šalyje parduota apie 381 970 baterijomis varomų elektromobilių, tai yra 21,4 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tačiau net ir su šiuo šuoliu elektromobiliai sudarė 19,6 proc. naujų automobilių rinkos ir nepasiekė Vyriausybės iškelto 22 proc. tikslo.

    Augo ir kitų elektrifikuotų automobilių segmentai. Hibridinių automobilių pardavimai didėjo 9,6 proc. iki 261 398 vienetų, o įkraunamų hibridų parduota 167 178, tai yra 18,3 proc. daugiau nei 2023 metais.

    Kas pastūmėjo rekordą

    Vienas svarbiausių variklių buvo 2024 metų sausį įsigaliojęs ZEV reikalavimas, nustatantis, kad 22 proc. visų naujų automobilių pardavimų turi sudaryti nulinės taršos modeliai. Nesilaikymas gamintojams reiškia dideles finansines pasekmes, todėl rinkoje smarkiai suaktyvėjo kainų mažinimas.

    SMMT vertinimu, 2024 metais gamintojai nuolaidoms ir skatinimui išleido apie 5,4 mlrd. eurų. Tai vidutiniškai prilygo maždaug 14 500 eurų kainos sumažinimui vienam elektromobiliui, o tokia strategija, kaip perspėja dalis rinkos dalyvių, ilgainiui gali tapti sunkiai tvari.

    Rizikos: kas mokės už nuolaidas

    Didžiosios automobilių bendrovės, tarp jų „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Honda“, „Stellantis“, „Ford“ ir „Jaguar Land Rover“, viešai signalizavo, kad nuolaidų mastas artėja prie ribos. Gamintojai akcentuoja, kad tęsiantis spaudimui gali tekti ieškoti taupymo priemonių, įskaitant investicijų peržiūrą ar sąnaudų mažinimą.

    Didelė dalis elektromobilių registracijų Jungtinėje Karalystėje siejama su įmonių ir parkų pirkimais, o privačių pirkėjų paklausa išlieka jautri kainai ir infrastruktūros prieinamumui. Dėl to gamintojai ir SMMT ragina stiprinti vartotojų paskatas, nes vien reikalavimai, jų teigimu, neužtikrina stabilios paklausos.

    „Įpareigojimai patys rinkos nesukuria, o vartotojai labiau reaguoja į paskatas nei į spaudimą“, – teigiama SMMT ir automobilių gamintojų kreipimesi į Jungtinės Karalystės iždo vadovybę.

    2025 metai: kartelė kyla

    2025 metais ZEV tikslas turi augti iki 28 proc. visų naujų automobilių pardavimų, todėl gamintojams teks dar agresyviau didinti elektromobilių dalį. Tai reiškia, kad kainodaros spaudimas gali tęstis, ypač jei privačių pirkėjų rinka neatsigaus taip greitai, kaip tikimasi.

    Papildomą įtampą kelia ir politiniai signalai dėl vidaus degimo varikliais varomų automobilių ribojimų. Jungtinė Karalystė yra deklaravusi siekį nuo 2030 metų nebeleisti parduoti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių, nors daliai hibridinių modelių gali būti taikomos išimtys iki 2035 metų.

    Jungtinės Karalystės šuolis taip pat siejamas su Vokietijos rinkos sulėtėjimu po subsidijų pokyčių ir strateginių sprendimų, mažinusių pirkėjų aktyvumą. Dėl to britų rinka 2024 metais pagal elektromobilių pardavimus nežymiai aplenkė Vokietiją, nors bendras Europos kontekstas išlieka labai priklausomas nuo nacionalinių skatinimo priemonių.

  • „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – šalyje įdiegta 10 000 itin didelės galios „Flash Charging“ įkrovimo taškų. Bendrovė teigia, kad taip per maždaug penkis mėnesius padvigubino savo tinklą ir išplėtė aprėptį daugiau nei 300 miestų.

    Tokie skaičiai svarbūs ne tik rinkodarai. Elektromobilių pirkėjams viena didžiausių kliūčių vis dar yra įkrovimo patogumas, todėl gamintojai vis dažniau investuoja į savo infrastruktūrą, kad klientams pasiūlytų aiškią ir greitą įkrovimo patirtį.

    Kas išskiria 1,5 megavato įkroviklius

    „BYD“ įkrovikliai, apie kuriuos kalbama, gali tiekti iki 1,5 megavato galios per vieną kabelį. Tai kelis kartus viršija daugelyje rinkų įprastą didelės galios viešąjį nuolatinės srovės įkrovimą, todėl teorinis įkrovimo laikas gali sutrumpėti iki keliolikos ar net vienženklio minučių skaičiaus.

    Bendrovė taip pat akcentuoja sprendimus, kurie mažina apkrovas elektros tinklui: dalyje stočių integruojamos vietinės energijos kaupimo sistemos. Tokie kaupikliai leidžia amortizuoti pikinius srautus, kai vienu metu kraunama daug automobilių, ir stabiliau tiekti didelę galią.

    „Įkrovimas per kelias minutes neturi automatiškai reikšti didesnės žalos baterijai“, – teigia „BYD“, kalbėdama apie savo bandymus itin greito įkrovimo režimu.

    Ambicingi tikslai ir reali matematika

    „BYD“ deklaruojamas tikslas – iki 2026 metų pabaigos pasiekti 20 000 „Flash Charging“ stočių. Tai reikštų, kad plėtra turėtų išlikti labai sparti, o didžiausias iššūkis būtų ne vien įrangos gamyba, bet ir vietų parinkimas, prijungimai prie tinklo, statybos derinimai bei eksploatacija.

    Remiantis pačios bendrovės pateikta dinamika, nuo pavasario tinklas augo itin greitai, tačiau norint dar kartą padvigubinti apimtį per trumpą laiką, diegimo tempai turėtų dar labiau didėti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamas ne tik įkroviklių skaičiaus, bet ir elektros įvadų, transformatorių, kaupiklių bei priežiūros komandų mastelio klausimas.

    Nauda ne tik „BYD“ vairuotojams

    „BYD“ skelbia, kad per pirmuosius veiklos mėnesius jos tinkle suteikta didelė energijos apimtis ir aptarnauta 1 830 000 vairuotojų. Pasak bendrovės, apie 33 proc. įkrovimų atliko ne „BYD“ markės automobilių savininkai, todėl tinklas jau dabar veikia kaip platesnė vieša infrastruktūra.

    Tokia kryptis atitinka vieną ryškiausių tendencijų elektromobilių rinkoje: įkrovimo tinklai vis dažniau siekia būti suderinami su skirtingų gamintojų automobiliais, o konkurencija persikelia į patikimumą, galią, kainodarą ir patogumą. Jei megavatų klasės įkrovimas taps plačiau palaikomas, tokios stotys gali tapti svarbiu pranašumu tiek vietos rinkoje, tiek „BYD“ plečiantis į Europą ir kitas šalis.

  • „Volkswagen“ nustebino: „ID. Buzz“ virto elektriniu kemperiu, amerikiečių laukia 2027 metais

    „Volkswagen“ nustebino: „ID. Buzz“ virto elektriniu kemperiu, amerikiečių laukia 2027 metais

    Elektrinis „California“ šeimos startas

    „Volkswagen“ pristatė pirmąjį elektrinį savo „California“ kemperių serijos modelį – „ID. California Cruise“, sukurtą „ID. Buzz“ pagrindu. Naujiena pirmiausia skirta Europai, kur numatytos ir trumpos, ir ilgos bazės versijos.

    Gamintojas šį modelį pozicionuoja kaip lengvą, savaitgalio išvykoms pritaikytą kemperį, o ne pilnai įrengtą namą ant ratų. Dėl to dalis tradicinių „California“ sprendimų čia sąmoningai palikti už borto.

    Ką gaus pirkėjai Europoje

    Ryškiausias „ID. California Cruise“ akcentas – maždaug 2 metrų ilgio lovos platforma su sulankstomu čiužiniu, įrengiama virš galinių sėdynių. Taip pat numatytos priekinio lango vėdinimo įdėklai ir visų langų užtemdymo užuolaidėlės.

    Modelis turi specialius „California“ ir „Cruise“ žymėjimus, o įrangoje numatytas ir vadinamasis „California“ režimas. Jis leidžia stovint ilgiau naudoti salono apšvietimą, šildymą ar kondicionavimą bei įkrauti įrenginius, kai automobilis naudojamas nakvynei.

    „Naujas režimas pritaiko automobilio vidaus ir išorės funkcijas nakvynei, kad transporto priemonę būtų patogu naudoti per naktį“, – teigia „Volkswagen“.

    Elektra stovyklavietėje ir ko čia nėra

    „Volkswagen“ akcentuoja ir „vehicle-to-load“ galimybę, kuri leidžia maitinti išorinius prietaisus per adapterį, jungiamą prie įkrovimo lizdo. Maksimali galia siekia apie 3,6 kW, tad teoriškai galima prijungti, pavyzdžiui, kavos aparatą ar kitą nedidelę buitinę techniką.

    Vis dėlto tai nėra pilnai sukomplektuotas kemperis: ši versija neturi virtuvės, o įranga labiau primena „ID. Buzz“ su stovyklavimui skirtu komplektu. Tradiciniai „California“ modeliai dažnai siūlo iškylantį stogą, virtuvės bloką, pasukamas priekines sėdynes ir integruotas valgymo zonas.

    Europoje „ID. California Cruise“ pardavimų pradžia siejama su artimiausiu laikotarpiu, o pristatymai planuojami 2027 metais. Galutinė kaina kol kas neskelbiama.

    Amerikai ruošiamas panašus variantas

    JAV rinkai „Volkswagen“ taip pat ruošia artimą koncepciją – „ID. Buzz Tourer“, kuris turėtų pasirodyti 2027 metais. Gamintojo aprašyme minimas išlankstomas čiužinys su platforma, langų užuolaidėlės, vėdinimo panelės priekyje, taip pat lauko stalas ir kėdės.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę rinkos tendenciją: pirkėjai vis dažniau ieško universalių elektromobilių, galinčių atlikti ir kasdienio šeimos transporto, ir savaitgalio kelionių vaidmenį. Didėjant greitojo įkrovimo tinklams bei stovyklavimo infrastruktūrai, lengvesnės kemperių versijos tampa patrauklesnės, nors pilnas komfortas dažnai lieka brangesnių, specializuotų modelių teritorijoje.

  • Kinijos milžinė „BYD“ mušė rekordus 2024 metais: štai kaip ji pavijo „Tesla“

    Kinijos milžinė „BYD“ mušė rekordus 2024 metais: štai kaip ji pavijo „Tesla“

    Kinijos elektromobilių ir įkraunamų hibridų gamintoja „BYD“ paskelbė, kad 2024 metais pasiekė rekordinius pardavimus pasaulyje. Bendrovė nurodė pardavusi 4,27 mln. naujosios energetikos automobilių, į šį skaičių įtraukiant ir baterijomis varomus elektromobilius, ir įkraunamus hibridus.

    Metinis augimas siekė apie 41,26 proc., todėl „BYD“ ne tik pagerino ankstesnius rezultatus, bet ir viršijo pačios išsikeltą 3,6 mln. vienetų tikslą. Pirkėjų aktyvumą skatino didelė vidaus paklausa Kinijoje, metų pabaigos nuolaidos ir valdžios taikomos senų automobilių keitimo programos.

    Elektromobiliai ir hibridai augo skirtingai

    „BYD“ duomenimis, 2024 metais baterijomis varomų elektromobilių pardavimai pasiekė apie 1,76 mln. ir, lyginant su 2023 metais, augo maždaug 12,08 proc. Tuo metu įkraunamų hibridų segmentas šovė gerokai sparčiau: parduota apie 2,49 mln. automobilių, o augimas sudarė apie 72,83 proc.

    Tokia dinamika atspindi platesnę rinkos tendenciją: daliai pirkėjų įkraunami hibridai tampa kompromisu tarp mažesnių emisijų ir paprastesnio naudojimo, ypač ten, kur įkrovimo infrastruktūra dar nevienodai išvystyta. Gamintojams šis segmentas leidžia greičiau didinti apimtis ir amortizuoti kainų karus.

    Kaip arti „BYD“ priartėjo prie „Tesla“

    Nors „BYD“ lyderiauja bendrai vertinant elektromobilių ir įkraunamų hibridų sumą, baterijomis varomų elektromobilių pardavimuose 2024 metais pirmavo „Tesla“. Skelbiama, kad „Tesla“ pristatė apie 1,78 mln. elektromobilių, o „BYD“ šiame segmente liko visai šalia su maždaug 1,76 mln.

    Analitikai pabrėžia, kad atotrūkis tarp dviejų gamintojų mažėja, nes „BYD“ toliau didina gamybos apimtis ir agresyviai konkuruoja kaina. Papildomą spaudimą rinkai daro ir kiti Kinijos gamintojai, kurie plečia modelių pasiūlą bei bando perimti dalį vidaus rinkos.

    Kodėl Kinijos EV rinka išlieka tokia stipri

    2024 metais Kinijos elektromobilių rinka augo ne vien dėl didžiųjų žaidėjų, tokių kaip „BYD“, „SAIC“ ar „Geely“, bet ir dėl naujesnių gamintojų, tarp jų „Leapmotor“, „Li Auto“ bei „Xiaomi“. Konkurencija aštrėja, todėl kainų mažinimas ir rinkodaros kampanijos tapo beveik nuolatiniu reiškiniu.

    Paklausą toliau palaiko valstybės politika, skatinanti atnaujinti automobilių parką ir rinktis elektrifikuotas transporto priemones. Kartu Europoje didėja įtampa dėl kiniškų elektromobilių importo, o Europos Sąjungos sprendimai dėl papildomų muitų atskiriems gamintojams gali keisti kainodarą ir augimo tempą eksporto rinkose.

    „BYD“ atvejis rodo, kad didžiausią pranašumą įgyja gamintojai, galintys greitai didinti gamybą, kontroliuoti tiekimo grandines ir pasiūlyti platų modelių pasirinkimą skirtinguose kainų segmentuose. Būtent šie veiksniai, kartu su Kinijos vidaus paklausa, leidžia bendrovei artėti prie pasaulinių lyderių baterinių elektromobilių rinkoje.

  • „Lucid“ atšaukia 27 185 „Air“: įspėja dėl gaisro rizikos ir prašo automobilius statyti lauke

    „Lucid“ atšaukia 27 185 „Air“: įspėja dėl gaisro rizikos ir prašo automobilius statyti lauke

    Atšaukimas apima 2022–2026 metų automobilius

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ paskelbė atšaukianti 27 185 „Air“ sedanus, pagamintus 2022–2026 metais. Vairuotojai įspėjami dėl galimos gaisro rizikos ir raginami laikinai nestatyti automobilių prie pastatų ar garažuose.

    Gamintojo pateikta informacija JAV kelių eismo saugos priežiūros institucijai NHTSA rodo, kad problema susijusi ne su aukštos įtampos traukos baterija. Rizika siejama su žemos įtampos elektros sistema ir netinkamai apsaugota grandine.

    Problemos šaltinis – programiškai valdoma saugiklė

    Įprastuose automobiliuose grandines nuo per didelės srovės dažnai saugo tradiciniai saugikliai, kurie perdegę nutraukia grandinę. „Lucid“ šioje vietoje naudoja programiškai valdomą elektroninę saugiklę, kuri turi aptikti viršsrovę ir atjungti grandinę.

    Tačiau dėl nepakankamos apsaugos tam tikrais atvejais grandinė gali likti įjungta, pradėti kaisti ir sukelti izoliacijos lydimą, dūmus ar, blogiausiu atveju, gaisrą. Dėl to savininkams rekomenduojama laikinai rinktis stovėjimo vietas toliau nuo konstrukcijų.

    Sprendimas – nuotolinis programinės įrangos atnaujinimas

    „Lucid“ teigia, kad gedimo šalinimas yra palyginti paprastas, nes užtenka nuotolinio programinės įrangos atnaujinimo, įdiegiamo per orą. Pasak gamintojo, didžiajai daliai automobilių pataisa jau išplatinta.

    Nurodoma, kad atnaujinimą jau turi daugiau nei trys ketvirtadaliai paveiktų automobilių, apie 20 700 vienetų. Likusiems savininkams atnaujinimas turėtų būti įdiegtas artimiausiu metu, priklausomai nuo automobilio ryšio ir atnaujinimų grafiko.

    Kodėl tai svarbu pačiai „Lucid“

    Šis atšaukimas yra didžiausias „Lucid“ istorijoje, o jo mastas kompanijai ypač reikšmingas dėl santykinai mažesnių pardavimų apimčių. Skelbiama, kad pernai „Lucid“ pardavė 15 841 automobilį, todėl 27 185 vienetų atšaukimas apima labai didelę parko dalį.

    Tai taip pat ne pirmas „Air“ modelio atšaukimas šiais metais: anksčiau buvo fiksuotos problemos dėl pavaros inverterių, pusvelenių tvirtinimo ir galinio vaizdo kameros veikimo. Elektromobilių rinkoje tai primena bendrą tendenciją, kai vis daugiau gedimų sprendžiama programiniais pataisymais, tačiau saugos rizikos atvejais gamintojai vis tiek privalo skelbti oficialius atšaukimus.