CP v2

Tag: Elektros tinklai

  • Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros didina kompensacijų ribas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Bendrovė pabrėžia, kad didžiausia galima išmoka priklausys nuo to, kiek laiko po audros buvo atkurta elektra.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, gyventojai gali prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Maksimalios sumos siekia iki 220 eurų, kai tiekimo atkūrimas truko nuo 3 iki 6 parų, iki 440 eurų, kai truko nuo 7 iki 13 parų, ir iki 660 eurų, kai elektra nebuvo atkurta 14 ir daugiau parų.

    ESO nurodo, kad ši kompensacija skirta tiesioginiams nuostoliams, kuriuos sukelia ilgas elektros tiekimo sutrikimas, pavyzdžiui, sugedusiam maistui, generatoriaus įsigijimui ar nuomai, kurui ir būtinoms laikino apgyvendinimo išlaidoms. Gyventojams primenama, kad reikėtų išsaugoti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali būti prašoma vertinant pateiktą prašymą.

    Tiesioginių nuostolių kompensacija bus mokama atskirai nuo kitos išmokos, kuri skiriama už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji kompensacija, kaip nurodo ESO, bus apskaičiuojama automatiškai visiems klientams, kuriems tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, todėl papildomai kreiptis dėl jos nereikia.

    ESO akcentuoja, kad abi išmokos tarpusavyje nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes taikomos skirtingais pagrindais. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti automatinę kompensaciją už termino viršijimą ir atskirai pateikti prašymą dėl realiai patirtų tiesioginių nuostolių.

    Įmonė taip pat informuoja, kad gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tie, kurie prašymus jau pateikė anksčiau, iš naujo kreiptis neturi, nes naujos kompensacijų ribos bus pritaikytos visiems prašymams.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, dažniausiai kompensuojamos išlaidos susijusios su sugedusiu maistu, laikinu apgyvendinimu, generatorių nuoma ar įsigijimu bei kuro sąnaudomis. Konkrečios kompensuojamos sumos ir jų ribos priklausys nuo prašymo aplinkybių, pateiktų įrodymų ir taikomų maksimalių dydžių.

    ESO teigia jau sulaukęs daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 000 eurų nuostolių. Bendrovė nurodo, kad pirmosios kompensacijos gyventojus turėtų pasiekti artimiausiu metu.

  • ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros ESO skelbia atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Bendrovė nurodo, kad gedimų dar fiksuojama keliuose regionuose, o darbai tęsiami tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse.

    Zarasų rajone registruoti 89 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros išlieka 268 klientai. Gedimus rajone šalina 13 brigadų, kurios dirba pagal prioritetus, pirmiausia užtikrindamos saugų ir stabilų elektros tiekimą gyventojams.

    Pasak ESO, daugiausia šiuo metu šalinami 0,4 kV tinklo gedimai, dėl kurių elektra dažniausiai dingsta vienam–keturiems klientams. Tokie gedimai neretai išsiblaškę plačioje teritorijoje, todėl jų lokalizavimas ir sutvarkymas užtrunka, net jei kiekvienas atskirai atrodo nedidelis.

    ESO pabrėžia, kad tikrasis gedimo mastas dažnai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą. Kai kur tenka statyti naujas elektros linijų atramas, o darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų tinklo vietų.

    Daugiausia sutrikimų, bendrovės teigimu, išlieka Salako seniūnijoje bei buvusių Antazavės ir Suvieko seniūnijų teritorijose. Pavienių atsijungimų dar yra buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Dusetose.

    Laikinam elektros tiekimo užtikrinimui Zarasų rajone ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 50 generatorių, dalis gyventojų naudoja ir savo turimą įrangą. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad 55 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Utenos regione fiksuoti 474 sutrikimai, be elektros buvo 1 258 klientai, gedimus šalino 65 brigados. Bendrai regionuose, kuriuose dar likę audros sukelti pažeidimai, registruoti 517 sutrikimų, be elektros buvo 1 318 klientų, dirbo 79 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl užsitęsusių sutrikimų ir patiriamų nepatogumų. Bendrovė primena, kad po audrų dalis gedimų gali pasikartoti dėl papildomai lūžtančių šakų ar medžių, todėl situacija gali kisti net ir atstačius elektros tiekimą.

  • ESO skelbia naujausius duomenis: Zarasų rajone dar šimtai gedimų, dirba ir latviai

    ESO skelbia naujausius duomenis: Zarasų rajone dar šimtai gedimų, dirba ir latviai

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) praneša, kad Zarasų rajono savivaldybėje šiuo metu registruota 186 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros lieka 620 klientų, o gedimus vietoje šalina 17 brigadų, prie jų prisideda ir dvi brigados iš Latvijos.

    ESO duomenimis, didžioji dalis tinklo jau sutvarkyta buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Zarasų seniūnijoje, Dusetose ir Zarasų mieste. Šiose vietovėse be elektros yra likę apie 2 proc. anksčiau atjungtų klientų.

    Vis dėlto labiausiai paveiktomis teritorijomis išlieka Salako seniūnija, taip pat buvusių Suvieko ir Antazavės seniūnijų teritorijos. ESO pabrėžia, kad tokiose vietovėse darbai dažnai užtrunka ilgiau dėl sudėtingo privažiavimo ir didesnio pažeidimų skaičiaus.

    Šiandien brigados dirba Vosgėliuose, Paeglynėje ir Jaskoniškėse, taip pat buvusios Degučių seniūnijos teritorijoje, Dusetų ir Turmanto seniūnijose bei Zarasų mieste. Operatorius nurodo, kad gedimų šalinimas planuojamas pagal tinklo prioritetus, siekiant kuo greičiau atkurti tiekimą didžiausiam klientų skaičiui.

    ESO pateikia ir platesnį vaizdą: Utenos regione fiksuotas 1 241 sutrikimas, be elektros yra 3 946 klientai, o gedimus šalina 101 brigada. Visoje Lietuvoje registruota 1 732 sutrikimai, be elektros lieka 4 985 klientai, darbus vykdo apie 300 brigadų.

    ESO ragina gyventojus laikytis saugumo, ypač pastebėjus nutrūkusius laidus ar ant žemės nukritusias elektros tinklo dalis. Tokiais atvejais patariama nesiartinti ir kuo skubiau informuoti atsakingas tarnybas, o atnaujinamą informaciją sekti oficialiuose ESO kanaluose.

  • EBRD skolina 190 mln. eurų „Enerjisa Enerji“: Turkijoje spartinamas elektros tinklų modernizavimas

    EBRD skolina 190 mln. eurų „Enerjisa Enerji“: Turkijoje spartinamas elektros tinklų modernizavimas

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia apie 190 mln. eurų paskolą Turkijos elektros skirstymo bendrovei „Enerjisa Enerji“, kad ši modernizuotų ir plėstų skirstomuosius tinklus trijuose regionuose: Baskent, Ayedas ir Toroslar.

    „Enerjisa Enerji“ aptarnauja maždaug ketvirtadalį Turkijos gyventojų, todėl projektas laikomas reikšmingu šalies elektros infrastruktūrai. Investicijos planuojamos tuo metu, kai Turkija didina atsinaujinančios energijos gamybos apimtis ir siekia greičiau integruoti naujus pajėgumus į tinklą.

    Numatoma, kad atnaujinimai padės mažinti skirstymo nuostolius ir didinti tinklo patikimumą, ypač augant apkrovoms ir prisijungimų skaičiui. Kartu akcentuojamas ir atsparumas sutrikimams, nes elektros tinklai vis sparčiau skaitmeninami, o tai didina ir technologinių, ir kibernetinių rizikų svarbą.

    Projektui taip pat taikoma Europos Sąjungos garantija per Europos tvaraus vystymosi fondo „Plus“ (EFSD+) Hi-Bar programą. Tokia garantija paprastai mažina finansavimo riziką ir leidžia greičiau nukreipti lėšas į kritinę infrastruktūrą, šiuo atveju į elektros skirstymo tinklus.

    EBRD Turkijoje yra vienas aktyviausių tarptautinių investuotojų: bankas nurodo, kad iki šiol į šalį yra investavęs daugiau kaip 25 mlrd. eurų, daugiausia į privatų sektorių. Anksčiau EBRD taip pat finansavo vėjo energetikos plėtrą ir prisidėjo prie elektros tinklų atstatymo bei modernizavimo Toroslar regione po žemės drebėjimų.

    Energetikos rinkoje tokio tipo projektai vis dažniau siejami su platesnėmis tendencijomis: didesniu atsinaujinančių išteklių dalies augimu, paskirstytos gamybos plėtra ir būtinybe tinklą valdyti pažangiais skaitmeniniais sprendimais. Praktikoje tai reiškia daugiau investicijų į linijų atnaujinimą, skaitiklių ir valdymo sistemų modernizavimą bei tinklo veikimo stebėseną realiu laiku.

  • Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Energijos skirstymo operatorius ESO praneša, kad Zarasų rajone šiuo metu fiksuojami 253 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros yra 1 031 klientas, o gedimus šalina 17 brigadų, kurioms talkina ir dvi brigados iš Latvijos.

    ESO duomenimis, didžiausias darbų krūvis šiuo metu tenka teritorijoms, kuriose po sutrikimų dar liko daugiausia atjungtų vartotojų. Brigados dirba Dusetose, Padustyje, Vosgėliuose, Degučiuose, Vencavuose, taip pat Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje.

    Elektros tiekimas beveik visiškai atkurtas buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje ir Dusetų mieste. ESO skelbia, kad šiose vietovėse be elektros likę apie 2 proc. anksčiau atjungtų klientų.

    Vis dėlto daugiausia elektros tiekimo sutrikimų dar išlieka Salako seniūnijoje, taip pat Suvieko ir Antazavės teritorijose. Tokiose situacijose atstatymo trukmę dažniausiai lemia gedimų pobūdis, oro sąlygos ir prieinamumas prie tinklo infrastruktūros, ypač atokesnėse vietovėse.

    ESO pateikia ir platesnį vaizdą regione: Utenos regione fiksuoti 1 767 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 6 508 klientai, o gedimus šalina 94 brigados. Visoje Lietuvoje tuo pačiu metu registruoti 2 591 sutrikimas, be elektros yra 8 657 klientai, darbus vykdo 315 brigadų.

    Gyventojams primenama, kad sutrikus elektrai verta įsitikinti, ar atjungimas nėra lokalus, o apie pastebėtus pavojus, pavyzdžiui, nutrūkusius laidus ar ant tinklų užvirtusius medžius, būtina pranešti atsakingoms tarnyboms. Atnaujintą informaciją apie planinius ir neplaninius atjungimus bei numatomą elektros tiekimo atkūrimo laiką ESO skelbia savo atjungimų žemėlapyje.

  • DI centrų bumas kelia kainas: transformatorių ir aušinimo tiekėjai skaičiuoja užsakymus metams į priekį

    Dirbtinio intelekto centrų bumas keičia ne tik lustų rinką: didžiausią naudą ima ir tie, kurie tiekia energijos bei aušinimo infrastruktūrą. Augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui, spartėja investicijos į duomenų centrus, o kartu auga paklausa transformatoriams, generatoriams ir aušinimo sistemoms.

    Analitikai prognozuoja, kad iki 2030 metų pasaulinės investicijos į duomenų centrus gali siekti trilijonus eurų. Vis dažniau pabrėžiama, kad DI plėtra bus ribojama ne vien procesorių pasiūlos, bet ir fizinės infrastruktūros: elektros įvadų, pastočių, kabelių bei šilumos šalinimo sprendimų.

    Kur stringa nauji projektai?

    Duomenų centrų statytojai tikisi greitų terminų, tačiau vien prisijungimas prie elektros tinklų kai kuriose rinkose gali vėluoti iki 24 mėnesių. Brandžiose, didelę paklausą turinčiose rinkose laukimo eilės kai kuriais atvejais vertinamos dar ilgesnės, nes tinklų plėtra ir leidimų procesai ne visada spėja paskui paklausą.

    Skaitmeninės infrastruktūros tiekėjai pastebi, kad pramonės viduje vis dažniau diskutuojama ne apie DI lustų trūkumą, o apie transformatorių ir generatorių pristatymo terminus. Ilgėjant tiekimo grandinėms, įmonės siekia iš anksto rezervuoti gamybinius pajėgumus ir fiksuoti tiekimo apimtis ilgesniam laikotarpiui.

    Transformatorių gamintojų eilės ilgėja

    Transformatorių ir elektros įrangos gamintojai skelbia apie sparčiai augantį užsakymų portfelį, ypač susijusį su DI infrastruktūros projektais Šiaurės Amerikoje. Dalis gamintojų nurodo, kad užsakymų apimtys jau dengia kelių metų gamybą, o klientai derasi dėl pristatymų iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „Šiuo metu turime užsakymų portfelį, apimantį daugiau nei trejus metus, o reikšminga gamybos pajėgumų dalis pagrindinei energetikos įrangai rezervuota dar trejiems metams“, – nurodė „HD Hyundai Electric“.

    Augant elektros poreikiui, gamintojai taip pat investuoja į efektyvesnes technologijas, kurios mažintų energijos sąnaudas ir aplinkosauginį pėdsaką. Duomenų centrų sektoriui vis dažniau tenka atremti visuomenės ir reguliuotojų klausimus dėl didelio elektros bei vandens vartojimo, todėl efektyvumas tampa ne tik kaštų, bet ir reputacijos klausimu.

  • Zarasų rajone – šimtai gedimų: ESO siunčia brigadas, be elektros liko daugiau nei 1 100 klientų

    Zarasų rajone – šimtai gedimų: ESO siunčia brigadas, be elektros liko daugiau nei 1 100 klientų

    Zarasų rajone fiksuojami plataus masto elektros tiekimo sutrikimai. ESO duomenimis, šiuo metu registruoti 254 gedimai, o be elektros liko 1 133 klientai.

    Gedimus rajone šalina 12 brigadų. ESO nurodo, kad darbai vyksta keliose vietovėse, o situacija stebima realiuoju laiku pagal gaunamus pranešimus ir tinklo rodmenis.

    Remonto ir atstatymo darbai vykdomi Antalieptėje, Dusetose, Degučiuose, Suvieke, Imbrade, Šunelėje, Turmante, Kimbartiškėje, Salake ir Kalviškiuose. Tiekimo atnaujinimo laikas skirtingose vietose gali skirtis, nes gedimų pobūdis nevienodas.

    Utenos regione situacija dar sudėtingesnė: fiksuoti 2 049 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 8 721 klientas. Gedimus regione šalina 95 brigados.

    Visoje Lietuvoje registruotas 3 431 elektros tiekimo sutrikimas, o be elektros liko 13 678 klientai. ESO skelbia, kad gedimus šalyje šalina 337 brigados.

    Kur sekti atnaujinimus?

    ESO ragina gyventojus sekti planinių ir neplaninių atjungimų informaciją bei numatomą elektros tiekimo atkūrimo laiką pagal konkretų adresą. Duomenys nuolat atnaujinami, todėl numatomas laikas gali keistis priklausomai nuo faktinės darbų eigos.

    Gyventojams taip pat primenama, kad sutrikimų metu svarbu laikytis saugumo: neliesti nutrūkusių laidų, nesartėti prie pažeistų elektros įrenginių ir apie pavojingas situacijas pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl sutrikimų gali daugėti?

    Dideli sutrikimų šuoliai dažniausiai fiksuojami po stiprių vėjų ar intensyvių kritulių, kai pažeidžiamos oro linijos, ant laidų užvirsta medžiai ar lūžta šakos. Tokiais atvejais dalis darbų pirmiausia nukreipiama į didžiausią klientų skaičių paliečiančius gedimus, o pavieniai atjungimai gali būti šalinami vėliau.

    ESO pažymi, kad informacija apie gedimų mastą ir brigadų darbą gali keistis, todėl naujausi duomenys pateikiami atnaujinamuose pranešimuose. Gavus papildomos informacijos apie darbų eigą ir konkrečias vietoves, situacija bus tikslinama.

  • Vengrija skelbia vėjo elektrinių konkursą: 702 MVA prijungimo galia ir terminai iki 2032 metų

    Vengrija skelbia vėjo elektrinių konkursą: 702 MVA prijungimo galia ir terminai iki 2032 metų

    Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliuotojas MEKH paskelbė kvietimą teikti paraiškas vėjo elektrinių parkų statybai ir plėtrai. Paraiškas numatyta priimti iki 2026 metų spalio 30 dienos, o konkursas apima tiek naujus projektus, tiek esamų pajėgumų didinimą.

    Prieš skelbdama konkursą institucija atliko rinkos apklausą, kad įvertintų planuojamų investicijų brandą ir realius elektros tinklo prijungimo poreikius. Taip pat buvo derinamas konkurso projektas su sektoriumi, siekiant sumažinti neapibrėžtumą dėl taisyklių ir techninių reikalavimų.

    Tinklo taškai ir galios limitai

    Dalyviai galės varžytis dėl devynių prijungimo taškų šešiuose Vengrijos regionuose, o bendra siūloma į tinklą atiduodama galia siekia 702 megavoltamperus. Prijungimo mazgai numatyti Ács, Dunaújváros, Iváncsa, Kisbér, Komárom, Ócsa ir Székesfehérvár teritorijose, o Szombathely mieste suplanuoti trys atskiri taškai.

    Tokio tipo konkursuose tinklo pajėgumų paskirstymas tampa vienu svarbiausių veiksnių, nes būtent prijungimas dažnai yra didžiausias „butelio kaklelis“ atsinaujinančios energetikos projektams. Dėl to konkurso sąlygos iš esmės orientuotos į praktiškai įgyvendinamus projektus, o ne vien į deklaratyvius planus.

    Kada realiai galės prijungti?

    MEKH nurodo, kad ankstyviausia galima prijungimo data yra 2030 metų rugsėjo 30 diena. Konkreti data turės būti įrašyta į prijungimo planą ir sutartį, tačiau galutinis terminas negalės būti vėlesnis nei 2032 metų rugsėjo 30 diena.

    Tokie terminai signalizuoja, kad konkursas labiau susietas su vidutinės trukmės tinklo plėtros planavimu ir regioninių mazgų stiprinimu. Investuotojams tai reiškia poreikį iš anksto planuoti įrangos tiekimą, leidimus ir finansavimo struktūrą, kad projektas būtų pasirengęs startuoti dar iki faktinio prijungimo datos.

    Mokesčiai ir papildomos sąlygos

    Dalyvio mokestis nustatytas 3 000 000 Vengrijos forintų, tai yra apie 7 600 eurų. Konkurso laimėtojas taip pat turės kasmet prisidėti finansiškai prie savivaldybės, kurios teritorijoje bus įrengtas vėjo parkas.

    Be to, paraiškos teikėjas įsipareigoja dalintis prijungimo tašku ir susijusia gamintojo linija su kitu sėkmingu pareiškėju. Dar vienas kriterijus numato, kad investicija turi būti įgyvendinta pramoninėje arba anksčiau naudotoje teritorijoje, taip mažinant spaudimą naujoms gamtinėms vietovėms.

    Paraiškos bus teikiamos nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos per SZÜF platformą, o konkurso rezultatus planuojama paskelbti iki 2026 metų gruodžio 13 dienos. MEKH yra paskelbusi konkurso dokumentus ir procedūros aprašą, kuriuose detaliau apibrėžiami techniniai ir administraciniai reikalavimai.

    Vėjo energetikos plėtra Vengrijoje pastaruoju metu siejama ne tik su papildomos generacijos poreikiu, bet ir su tinklo patikimumu bei poveikio aplinkai valdymu. Energetikos politikos analitikai pabrėžia, kad didėjant vėjo elektrinių skaičiui svarbu užtikrinti aiškius ekologinius saugiklius, o taip pat įvertinti žiedinės ekonomikos principus įrangos gyvavimo cikle.

  • Energetikos įmonėms siūloma daugiau galių: baudos už duomenis ir galimybė atjungti gamintojus

    Lenkijoje svarstoma Energetikos įstatymo pataisų paketas, kuris iš esmės sustiprintų tinklų operatorių galimybes drausminti elektros gamintojus ir kitus rinkos dalyvius. Projekte numatytos piniginės baudos už neteisingų duomenų teikimą ar jų klastojimą, o kraštutiniais atvejais būtų leidžiama laikinai atjungti įrenginius nuo tinklo iki 24 valandų.

    Pokyčiai siejami su artėjančiu Centralinio energijos rinkos informacijos sistemos CSIRE startu, kuris turėtų suvienodinti duomenų mainus, atsiskaitymą ir rinkos procesų apskaitą. Tikslas yra sumažinti situacijų, kai operatoriai realiu laiku neturi patikimų duomenų apie gamybos planus ir faktinę generaciją, ypač kai tinkle daugėja išskaidytų, mažos galios įrenginių.

    Baudos ir 24 valandų atjungimas

    Pataisų esmė yra griežtesnė atsakomybė už pareigų nevykdymą: už balansavimo duomenų nepateikimą, neteisingą deklaravimą ar nurodymų ignoravimą būtų taikomos finansinės sankcijos. Kartu atsirastų galimybė operatoriui laikinai atjungti gamybos šaltinį, jei šis sistemingai neperduotų darbo grafiko arba nereaguotų į tinklo valdymo nurodymus.

    Šie instrumentai skirti spręsti praktinę problemą: augant atsinaujinančių išteklių elektrinių ir kaupimo įrenginių skaičiui, tinklo valdymas tampa sudėtingesnis, o prognozių paklaidos tiesiogiai veikia sistemos balansą. Operatoriams kritiškai svarbu žinoti, kiek ir kada bus pagaminta ar suvartota, kad būtų galima išlaikyti įtampos parametrus ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Operatoriai pritaria, bet prašo aiškių ribų

    Didžiausios skirstomųjų tinklų įmonės, tarp jų Tauron, PGE ir Energa, viešai vertina, kad rinkos drausminimas yra reikalingas. Jų argumentas paprastas: jau dabar dalis gamintojų ne visuomet pateikia grafikus pilnai arba daro tai nepakankamai patikimai, o tai apsunkina balansavimą ir avarinių situacijų prevenciją.

    Vis dėlto operatoriai nenori atsidurti situacijoje, kai jiems praktiškai tenka policininko vaidmuo be aiškių taisyklių. Įmonės pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti taikomos proporcingai ir tik tiksliai apibrėžtais atvejais, o sprendimų logika turi būti vienoda visiems rinkos dalyviams, kad nekiltų ginčų dėl piktnaudžiavimo ar nevienodo traktavimo.

    „Reikalingi instrumentai, leidžiantys reaguoti į šiurkščius informacinių pareigų pažeidimus, tačiau jų taikymo kriterijai turi būti aiškūs“, – teigė vienos iš įmonių atstovai.

    CSIRE ir skaitmenizacijos kaina

    CSIRE diegimas reiškia, kad didelė dalis rinkos procesų persikelia į centralizuotą duomenų mainų ir atsiskaitymo aplinką, todėl išauga reikalavimai IT integracijai, duomenų kokybei ir operatyviam apsikeitimui informacija. Projekte numatoma, kad kai kurios atsakomybės ir techniniai įsipareigojimai, įskaitant pasirengimą sisteminiams sutrikimams ir alternatyvų duomenų perdavimą, pirmiausia guls ant skirstomųjų tinklų operatorių pečių.

    Tuo pat metu numatomi pereinamieji laikotarpiai daliai rinkos dalyvių, kad jie spėtų integruoti savo sistemas ir procesus. Operatoriai deklaruoja vykdantys pasirengimo darbus, tačiau praktinis sistemos startas parodys, ar centralizuotas duomenų modelis veiks sklandžiai ir ar naujos sankcijų priemonės bus taikomos tik kaip paskutinė išeitis, o ne kaip kasdienė rinkos valdymo priemonė.

  • Zarasų rajoną užklupo gedimų banga: „ESO“ skelbia, kiek klientų liko be elektros

    Zarasų rajoną užklupo gedimų banga: „ESO“ skelbia, kiek klientų liko be elektros

    „ESO“ praneša apie išaugusį elektros tiekimo sutrikimų skaičių Zarasų rajono savivaldybėje. Bendrovės duomenimis, šiuo metu čia fiksuojamas 191 gedimas, o be elektros yra 2 126 klientai.

    Gedimų šalinimui Zarasų rajone mobilizuota 14 brigadų. „ESO“ teigimu, darbai vyksta keliose vietovėse, o situacija atnaujinama pagal gaunamus duomenis ir įvertinus pažeidimų mastą tinkle.

    Elektros tiekimo atstatymo darbai šiuo metu vykdomi Padustėlio kaime, Dusetose, Degučių kaime, Avilių miestelyje, Salako seniūnijoje, Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje. „ESO“ pabrėžia, kad konkretūs terminai gali kisti priklausomai nuo gedimų pobūdžio ir privažiavimo sąlygų.

    Platesniame Utenos regione situacija dar sudėtingesnė: skelbiama apie 1 561 sutrikimą, o be elektros yra 17 046 klientai. Gedimus regione šalina 98 brigados.

    „ESO“ duomenimis, visoje Lietuvoje fiksuojami 5 748 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 46 314 klientų. Gedimų šalinimui visos šalies mastu dirba apie 400 brigadų.

    Gyventojams rekomenduojama sekti oficialią „ESO“ informaciją ir, pastebėjus nutrūkusius laidus ar kibirkščiuojančius įrenginius, prie jų nesiartinti bei nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms. Bendrovė primena, kad esant dideliam sutrikimų skaičiui prioritetas paprastai teikiamas avariniams ir didžiausią klientų skaičių paveikusiems gedimams.

    „Dienos metu, gavę naujų „ESO“ duomenų, informaciją gyventojams atnaujinsime“, – pranešė bendrovė.