CP v2

Tag: Elektros tinklai

  • „Greenvolt“ gavo 218 mln. eurų paketą dviem BESS Lenkijoje: 400 MW projektai artėja prie starto

    Portugalijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Greenvolt“ susitarė dėl finansavimo paketo dviem baterijų energijos kaupimo sistemų projektams (BESS) Lenkijoje. Pasak bendrovės, „UniCredit“ suteikė 153 mln. eurų tarpinę paskolą ir 65 mln. eurų garantijų liniją, reikalingą projektų vystymui ir įgyvendinimui.

    Finansuojami du objektai Ełk ir Turośń Kościelna vietovėse, kurie įvardijami kaip vieni didžiausių baterijų kaupimo projektų Lenkijos rinkoje. Bendra jų galia siekia 400 MW, o energijos talpa 1,6 GWh, tai reiškia po 200 MW ir 800 MWh kiekviename projekte.

    Kas jau padaryta ir kas laukia?

    „Greenvolt“ nurodo, kad Turośń Kościelna baterijų parkas atidarytas liepos mėnesį, o Ełk projektas jau prijungtas prie elektros tinklo. Tikimasi, kad Ełk komercinę veiklą pradės 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai bus baigti likę testavimo ir paleidimo darbai.

    Tokio masto BESS projektams paprastai keliami griežti techniniai ir finansiniai reikalavimai: nuo prisijungimo sąlygų ir balansavimo paslaugų iki įrangos tiekimo grandinių bei ilgesnio garantinio aptarnavimo. Dėl to finansavimas dažnai struktūruojamas etapais, o garantijų priemonės tampa svarbios vykdant rangos, prijungimo ir eksploatacijos įsipareigojimus.

    Kodėl BESS Lenkijoje tapo bankuojami?

    Didelio masto baterijų kaupimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūra, kuri padeda integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius ir stabilizuoti sistemą. BESS gali greitai reaguoti į tinklo svyravimus, teikti dažnio reguliavimo paslaugas, mažinti pikines apkrovas ir optimizuoti prekybą elektros rinkoje, kai kainos svyruoja per parą.

    „Šis susitarimas taip pat atspindi augantį kreditorių pasitikėjimą baterijų kaupimu kaip brandžiu ir finansuojamu infrastruktūros turtu, padedančiu finansuoti vis didesnius ir sudėtingesnius projektus“, – sakė „Greenvolt Power“ susijungimų ir įsigijimų bei projektų finansavimo direktorius Adrianas Góralski.

    Rinkoje tai laikoma signalu, kad bankai vis dažniau mato aiškesnį pajamų modelį baterijų projektams: nuo sisteminių paslaugų iki pajamų iš kainų arbitražo ir galimų ilgalaikių sutarčių. Kartu dideli portfeliai leidžia efektyviau valdyti rizikas, nes pajamos ir techniniai rodikliai paskirstomi per kelis objektus.

  • Lenkijos prezidentas vetavo Energetikos įstatymo pataisas: kodėl tai svarbu investuotojams ir tinklams

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį vetavo Energetikos teisės pataisas, kurias Vyriausybė pristatė kaip bandymą išsklaidyti po ankstesnių pakeitimų kilusias aiškinimo abejones. Prezidento vertinimu, naujos nuostatos iš dalies grąžino anksčiau jau pakeistas taisykles ir kūrė teisinio neapibrėžtumo riziką.

    Prezidento kanceliarijos teigimu, problema ta, kad kovo mėnesį priimtas ir pasirašytas Energetikos teisės pakeitimas po kelių mėnesių buvo „taisomas“ nauju projektu. Toks dažnas reguliavimo perrašymas, anot prezidento, apsunkina ilgalaikį planavimą tiek įmonėms, tiek investuotojams.

    „Taip neturi būti kuriama teisė. Verslas, investuotojai ir piliečiai turi žinoti, kokios taisyklės galioja, ir negyventi tikėjimu, kad šiandien priimtos nuostatos po kelių mėnesių vėl bus pakeistos“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas pabrėžė, kad teisė turi būti aiški, o jos kūrimo procesas – skaidrus ir nuspėjamas. Todėl, jo teigimu, netinka principas „priimkime dabar, o vėliau pataisysime“, nes jis didina reguliavimo riziką ir brangina projektų įgyvendinimą.

    Kas buvo siūloma keisti?

    Vyriausybė aiškino, kad pataisomis siekta pašalinti interpretacines problemas, kilusias po 2026 metų kovo mėnesį priimtos Energetikos teisės reformos. Pagrindinis tikslas buvo tiksliau apibrėžti pereinamąsias nuostatas ir investuotojų pareigas, kai projektai jau yra pažengusiame prijungimo prie elektros tinklų etape.

    Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šešių mėnesių įsigaliojimo atidėjimas sukūrė spragą pereinamųjų taisyklių taikyme daliai investuotojų. Dėl to laikotarpiu nuo balandžio 30 dienos iki spalio 15 dienos 2026 metais kai kuriems projektams nebuvo aišku, kaip taikomos nuostatos dėl avansų, užtikrinimų ir vadinamųjų etapų kontrolės terminų.

    Rizika rinkai: neapibrėžtumas prijungimuose

    Energetikos sektoriuje prijungimo prie tinklo taisyklės yra kritiškai svarbios projektų grafikams ir finansavimui, ypač kai kalbama apie didelius atsinaujinančios energetikos ar pramonės objektus. Neapibrėžtumas dėl avansų, garantijų ar terminų gali lemti, kad projektai vėluoja, o kreditoriai reikalauja didesnių rizikos priedų.

    Vyriausybės projekte buvo numatyta įrašyti konkrečias datas, susijusias su prijungimo sąlygų gavimu ir prijungimo sutarties sudarymu, taip pat aiškiau apibrėžti terminų skaičiavimą pareigai pateikti galutinius statybos leidimus. Tai turėjo sumažinti skirtingų interpretacijų riziką, tačiau prezidentas pasirinko veto, akcentuodamas teisėkūros stabilumo problemą.

    Veto reiškia, kad parlamentas turės spręsti, ar bandyti jį atmesti, ar rengti naują, kompromisinį projektą. Energetikos rinkos dalyviai artimiausiais mėnesiais stebės, ar bus pateiktas sprendimas, kuris vienu metu užtikrintų taisyklių aiškumą ir reguliavimo tęstinumą.

  • Be elektros liko 3 103 Zarasų rajono klientai: ESO įvardijo labiausiai nukentėjusias vietoves

    Be elektros liko 3 103 Zarasų rajono klientai: ESO įvardijo labiausiai nukentėjusias vietoves

    ESO paskelbė atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajono savivaldybėje. Įmonės duomenimis, šiuo metu rajone fiksuojami 179 gedimai, o elektros neturi 3 103 klientai.

    ESO nurodo, kad gedimus Zarasų rajone šalina devynios brigados. Darbai organizuojami pagal avariškumo lygį ir tai, kiek vartotojų paveikia konkretus sutrikimas.

    Elektros tiekimo atstatymo darbai vyksta Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje, taip pat Imbrado seniūnijoje bei buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje. Brigados dirba ir atskirose vietovėse, tarp jų Užtiltės, Vasaknų ir Sasnaukos kaimuose.

    ESO teigia, kad daugiausia neišspręstų sutrikimų šiuo metu išlieka Salako seniūnijoje ir buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje. Baigus einamuosius darbus, didesnis dėmesys planuojamas būtent šioms teritorijoms.

    Utenos regione tuo pačiu metu fiksuojamas 1 491 gedimas, o elektros tiekimas sutrikęs 17 513 klientų. ESO skelbia, kad regione dirba 65 brigados.

    Visos Lietuvos mastu, ESO duomenimis, registruojama 6 150 elektros tiekimo sutrikimų, o be elektros yra 54 685 klientai. Gedimus šalyje šalina apie 400 brigadų.

    Gyventojams primenama, kad po stipresnių oro reiškinių dažniausi elektros tiekimo sutrikimų veiksniai yra ant linijų užvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir pažeistos oro linijos. ESO ragina sekti oficialius pranešimus ir apie pastebėtus pavojus ar gedimus informuoti nustatytais įmonės kanalais.

  • „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų: ką žada mangano srauto baterijos elektros tinklams

    „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų: ką žada mangano srauto baterijos elektros tinklams

    Didžiosios Britanijos ilgalaikio energijos kaupimo bendrovė „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų A serijos investiciją, kad komercializuotų mangano srauto baterijų technologiją ir pasirengtų diegimui elektros tinklų mastu.

    Finansavimo raundui vadovavo British Business Bank, o prie jo prisidėjo „Centrica“, „Ceres Power Holdings“ ir „Temasek Trust“ iniciatyva Catalytic Capital for Climate and Health.

    Bendrovė įkurta 2017 metais kaip „Imperial College London“ atskirta įmonė ir anksčiau veikė RFC Power pavadinimu. „Certain Energy“ kuria ilgalaikio energijos kaupimo sprendimus, skirtus kaupti atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą ir ją atiduoti tada, kai vėjo ar saulės gamyba smunka.

    Toks kaupimas tampa vis svarbesnis augant atsinaujinančios energijos daliai: tinkluose dažnėja situacijos, kai gamyba viršija paklausą, o vėliau susidaro trūkumas. Ilgesnės trukmės kaupikliai padeda stabilizuoti sistemą, mažina priverstinį atsinaujinančios energijos ribojimą ir poreikį įjungti dujines pikinės galios elektrines.

    Mangano srauto baterijų esmė

    Srauto baterijos nuo įprastų skiriasi tuo, kad energija kaupiama ne kietame elektrode, o skystuose elektrolituose, laikomuose išorinėse talpyklose. Dėl tokios architektūros iškrovimo trukmę galima didinti paprastai didinant talpyklas, todėl kaupimo trukmė gali siekti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    „Certain Energy“ teigia, kad jų sprendimo dvipusio naudingumo koeficientas viršija 75 proc. Bendrovė technologiją pozicionuoja kaip galinčią konkuruoti su ličio jonų baterijomis teikiant tinklo paslaugas, bet kartu suteikti ilgesnės trukmės rezervą, kurio dažnai prireikia didėjant atsinaujinančios gamybos svyravimams.

    Ilgaamžiškumas ir kaina

    Pasak bendrovės, patentuotas elektrolitas suprojektuotas maždaug 20 metų eksploatacijai su ribotu talpos mažėjimu. Tai svarbus argumentas tinklų projektams, kuriuose vertinama ne vien pradinė kaina, bet ir viso gyvavimo ciklo sąnaudos.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad manganas yra plačiai paplitęs elementas, todėl teoriškai gali padėti mažinti priklausomybę nuo brangesnių ar labiau koncentruotų žaliavų. „Certain Energy“ tikina, kad parinktos medžiagos ir konstrukcija galėtų sumažinti ribines kaupimo sąnaudas iki maždaug dešimtadalio, lyginant su panašiais vanadžio srauto baterijų sprendimais, tačiau šiuos teiginius dar turės patvirtinti komerciniai projektai realiomis sąlygomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gautas lėšas „Certain Energy“ planuoja skirti prie tinklo prijungtos megavatvalandžių klasės sistemos kūrimui Indijoje, Jungtinės Karalystės tyrimų bazės plėtrai ir tiekimo grandinės formavimui, reikalingam komerciniams diegimams.

    Bendrovė taip pat tęs pasirengimą serijinei gamybai ir platesnei komercializacijai. Rinkoje tai vyksta tuo metu, kai operatoriai ir investuotojai vis dažniau ieško ne tik greito, bet ir ilgesnio energijos kaupimo, galinčio amortizuoti kelių valandų ar paros masto atsinaujinančios energijos svyravimus.

    „Mūsų tikslas yra pateikti ilgalaikio energijos kaupimo sprendimą, kuris padėtų tinklams patikimai integruoti daugiau vėjo ir saulės energijos“, – teigė „Certain Energy“ atstovai.

  • Didėjantis tinklo nestabilumas atnešė 11,6 mln. eurų „Certain Energy“: statymas už mangano baterijas

    Jungtinės Karalystės energijos technologijų startuolis „Certain Energy“ pritraukė 11,6 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria ilgalaikio energijos kaupimo sprendimą, paremtą mangano srautinėmis baterijomis, skirtomis elektros tinklų mastui.

    Finansavimui vadovavo British Business Bank, investavęs apie 4 mln. eurų, prisidėjo „Centrica Energy“, „Ceres Power“ ir „Temasek Trust“ iniciatyva Catalytic Capital for Climate and Health. Įmonė anksčiau buvo žinoma kaip RFC Power ir 2017 metais atsiskyrė nuo Imperial College London.

    Kas stumia investicijas į kaupimą

    Didėjant vėjo ir saulės elektrinių daliai, elektros gamyba vis dažniau prasilenkia su vartojimo piko valandomis. Dėl to tinklo operatoriai turi riboti gamybą, o kainų svyravimai ir balansavimo paslaugų poreikis tampa vis ryškesni.

    „Atsakymas yra ilgalaikis energijos kaupimas, o „Certain Energy“ turi technologiją ir dabar jau finansavimą, kad tai paverstų realybe“, – sakė „Certain Energy“ vykdomasis pirmininkas Mark Selby.

    Šiame kontekste Europoje ryškėja investicijų banga į tinklo lankstumą ir energijos kaupimą, ypač į sprendimus, galinčius kaupti energiją ne minutes ar valandas, o dienas. Tokios technologijos laikomos būtina grandimi, kad atsinaujinanti energetika galėtų patikimai pakeisti iškastinį kurą.

    Kaip veikia mangano srautinės baterijos

    Srautinėse baterijose energija kaupiama skystuose elektrolituose, laikomuose atskirose talpyklose, o galia ir talpa gali būti didinamos atskirai. Praktikoje tai leidžia projektuoti sistemas, kurios energiją išlaiko ilgiau nei įprastos ličio jonų baterijos, ir geriau tinka ilgesniems iškrovos ciklams.

    „Certain Energy“ teigimu, kuriama sistema turėtų tarnauti apie 20 metų, o energijos grąžos efektyvumas viršytų 75 proc. Bendrovė taip pat akcentuoja mangano prieinamumą ir tikisi mažesnių ilgalaikio kaupimo sąnaudų, lyginant su kai kuriais kitais srautinių baterijų chemijos variantais.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė planuoja lėšas skirti technologijos komercializavimui ir pasirengimui diegti sprendimus tinklų mastu. Tarp prioritetų įvardijama prie tinklo prijungta megavatvalandžių klasės demonstracinė sistema Indijoje ir mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra Jungtinėje Karalystėje.

    „Didėjant paklausos ir pasiūlos nepastovumui, ilgalaikio energijos kaupimo finansinė ir strateginė vertė yra akivaizdi“, – sakė British Business Bank atstovė Charlotte Lawrence.

    Pasak bendrovės, kitas svarbus etapas bus tiekimo grandinės parengimas, kad po demonstracinių projektų būtų galima greičiau pereiti prie komercinių užsakymų. Tokios sistemos dažniausiai vertinamos ne tik kaip būdas kaupti perteklinę atsinaujinančią elektrą, bet ir kaip priemonė mažinti rezervinių dujinių elektrinių poreikį.

  • EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė 50 mln. eurų paskolos sutartį su Slovakijos energetikos bendrove „ZSE Group“. Lėšos bus skirtos nacionalinių elektros skirstymo tinklų modernizavimui, didinant jų patikimumą ir valdymo efektyvumą.

    Ši sutartis yra antroji dalis platesnio 400 mln. eurų finansavimo paketo, kuriuo siekiama nuosekliai atnaujinti šalies infrastruktūrą. Anksčiau EIB jau buvo suteikęs didesnę finansavimo dalį, o dabar papildoma injekcija nukreipiama konkretiems tinklo rekonstrukcijos darbams.

    „ZSE Group“ planuoja atnaujinti aukštos, vidutinės ir žemos įtampos oro linijas, taip pat požeminius kabelius. Bendrovė per regionines skirstymo įmones aptarnauja beveik 2 mln. klientų, todėl investicijų poveikis apims tiek namų ūkius, tiek verslą.

    Numatoma diegti išmaniuosius skaitiklius ir skaitmeninę tinklo automatizaciją, kuri leidžia greičiau aptikti gedimus, geriau subalansuoti apkrovas ir tiksliau planuoti tinklo pralaidumą. Tokie sprendimai tampa esminiai, kai didėja elektros vartojimas ir sparčiau elektrifikuojamos šildymo bei transporto sistemos.

    Modernizavimas taip pat turėtų palengvinti atsinaujinančios energetikos integraciją, ypač saulės elektrinių gamybos priėmimą ir paskirstymą tinkle. EIB nurodo, kad parama bus nukreipta tiek į vakarų, tiek į rytų Slovakiją, siekiant prisidėti prie tvaresnio ekonominio vystymosi ir regionų atotrūkio mažinimo.

    „Slovakijai reikės stipresnių ir išmanesnių tinklų, kad atlieptų augančią elektros paklausą, prijungtų daugiau atsinaujinančių išteklių ir paremtų dekarbonizaciją“, – sakė EIB viceprezidentas Marek Mora.

    Pasak banko, EIB grupė 2025 metais įsipareigojo rekordinę 33 mlrd. eurų sumą Europos energetinio saugumo projektams, iš kurių 11,6 mlrd. eurų buvo skirta elektros tinklams ir energijos kaupimo infrastruktūrai. Tokia kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją: didėjant nepastoviai gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, investicijos į tinklus ir skaitmenizaciją tampa ne mažiau svarbios nei nauji generacijos pajėgumai.

  • Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Kam skirta parama

    Europos Komisija patvirtino Slovėnijos valstybės pagalbos schemą, kurios vertė siekia 59 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurios padeda subalansuoti elektros tinklą ir mažinti atsinaujinančios energijos svyravimų poveikį.

    Pagal patvirtintas sąlygas parama bus teikiama tiesioginių dotacijų forma ir dengiama dalis projektų statybos bei įrengimo kaštų. Schema vertinta pagal Europos Sąjungos taisykles, reguliuojančias valstybės pagalbą, kad ji būtų tikslinė ir nedistortuotų konkurencijos.

    370 megavatvalandžių tikslas

    Skaičiuojama, kad finansavimas leis Slovėnijoje įrengti bent 370 megavatvalandžių naujų atskirai veikiančių baterijų kaupimo pajėgumų. Tokie objektai paprastai jungiami prie tinklo kaip atskira infrastruktūra ir gali greitai reaguoti į elektros paklausos ar gamybos pokyčius.

    Europos Komisija pabrėžė, kad didėjant saulės ir vėjo elektrinių daliai, tinklui reikia daugiau lankstumo priemonių. Baterijų kaupimas laikomas vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, gerinančių stabilumą, patikimumą ir sistemos efektyvumą.

    Terminai ir finansavimo šaltiniai

    Numatyta, kad visa finansinė parama turi būti suteikta iki 2031 metų, o kiekvieno projekto paramos dydis bus siejamas su investicijų kaštais. Tai reiškia, kad galutinė suma priklausys nuo konkrečių projektų apimties ir sąmatų.

    Schema bus finansuojama iš Teisingos pertvarkos fondo ir Modernizavimo fondo, susijusio su ES apyvartinių taršos leidimų sistemos pajamomis. Europos Komisija nurodė, kad pagalba vertinama kaip būtina ir proporcinga siekiant paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos.

  • Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO skelbia, kada Zarasų rajone bus atkurta

    Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO skelbia, kada Zarasų rajone bus atkurta

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) pranešė apie didelius elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajone ir visame Utenos regione. Pasak operatoriaus, pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos pagal situaciją, o prioritetas teikiamas didesniems tinklo gedimams.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje buvo fiksuoti 119 elektros tiekimo sutrikimų, o be elektros liko 4 686 klientai. Gedimus rajone šalino penkios brigados.

    Utenos regione tuo pat metu registruota 989 sutrikimai, o elektros neturėjo 23 887 klientai. Gedimų šalinimui buvo sutelktos 49 brigados.

    Visos Lietuvos mastu fiksuota 7 667 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros liko 102 062 klientai. ESO nurodė, kad darbus vykdė 314 brigadų, o pajėgos telkiamos ten, kur gedimai paliečia daugiausia vartotojų.

    ESO pabrėžia, kad didžiausios pajėgos nukreipiamos aukštosios ir vidutinės įtampos tinklų gedimams šalinti, nes tokie pažeidimai dažnai lemia didesnių teritorijų atsijungimus. Sutvarkius pagrindinius tinklo mazgus, paprastai greičiau atkuriamas tiekimas ir mažesnėse linijose bei atšakose.

    Pagal vakar vakare turėtus duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos. ESO atkreipia dėmesį, kad terminai priklauso nuo gedimų pobūdžio, prieinamumo ir oro sąlygų, todėl jie gali kisti.

    Gyventojai, pastebėję naują elektros tiekimo sutrikimą, raginami pranešti nemokamu ESO telefonu 1852 arba registruoti gedimą ESO savitarnos sistemoje. Operatorius taip pat primena, kad informacija apie sutrikimų mastą ir prognozuojamą atkūrimo laiką nuolat atnaujinama pagal gaunamus duomenis iš tinklo ir brigadų.

  • ESO skelbia naujausią informaciją: Zarasų rajone be elektros tūkstančiai, dirba brigados

    ESO skelbia naujausią informaciją: Zarasų rajone be elektros tūkstančiai, dirba brigados

    Elektros skirstymo operatorius „ESO“ antradienį atnaujino informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajone ir nurodė, kur šiandien buvo telkiamos remonto pajėgos. Bendrovė pabrėžia, kad brigados perskirstomos pagal gedimų mastą ir gyventojų poreikius.

    „ESO“ duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje fiksuotas 171 elektros tiekimo sutrikimas. Be elektros šiame rajone likę 3 768 klientai, o gedimus vietoje šalina devynios brigados.

    Šiandien darbai buvo vykdomi Zarasų seniūnijos Gudelių kaime ir Zarasų seniūnijos Sasnaukos kaime. „ESO“ atkreipia dėmesį, kad esant sudėtingoms oro sąlygoms ir dideliam pažeidimų kiekiui, darbų eiga priklauso nuo gedimų pobūdžio ir privažiavimo galimybių.

    Situacija Utenos regione ir visoje šalyje

    „ESO“ skaičiuoja, kad visame Utenos regione šiuo metu fiksuota 1 410 elektros tiekimo sutrikimų. Be elektros regione yra 20 519 klientų, o gedimus šalina 57 brigados.

    Visoje Lietuvoje „ESO“ tuo pat metu nurodo 8 776 elektros tiekimo sutrikimus. Be elektros yra 78 260 klientų, o avarinius ir atstatomuosius darbus atlieka apie 400 brigadų.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    „ESO“ teigia, kad rytoj ryte ketina pateikti atnaujintą informaciją apie vietoves, kuriose brigados dirbs rugpjūčio 26 dieną. Tokia praktika leidžia tiksliau suplanuoti darbus, kai po audrų ar gausių kritulių keičiasi gedimų židiniai ir prioritetai.

    Ilgiau trunkantys elektros tiekimo sutrikimai dažniausiai susiję su pažeistomis oro linijomis, nuvirtusiais medžiais ar sudėtingais tinklo mazgais, kurių remontui reikia papildomų resursų. „ESO“ ragina gyventojus sekti oficialius pranešimus ir, jei situacija kelia tiesioginę riziką, apie pavojingus laidus ar kibirkščiavimą nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energetikos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Apie sprendimą paskelbė šalies Energetikos ministerija, pabrėždama, kad tikslas – didinti vietinę žaliąją generaciją ir mažinti sistemos pažeidžiamumą importui.

    Pagal paskelbtus rezultatus, konkurse laimėjusių pasiūlymų kainos buvo įvertintos intervale nuo 1,2398 iki 1,2528 lejaus už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Perskaičiavus pagal 2026 metais taikomą apytikrį Moldovos lejaus kursą, tai sudaro maždaug 0,064–0,065 euro už kilovatvalandę, nors galutinė vartotojams tenkanti kaina priklauso nuo sutarčių struktūros ir reguliavimo.

    Didžiausią portfelį šiame etape gavo konsorciumas „Lumina Noastra“, laimėjęs keturis projektus, kurių bendra galia siekia 54 megavatus. „Navitas Energy“ užsitikrino 40,5 megavato, o „Leafwind Energy“ ir „Oromaxmontaj“ bendra įmonė gavo 35 megavatų projektą.

    Dar 40,5 megavato remiamos galios numatyta grupei, kurią veda „Summa FIBA Enerji“, šį kiekį integruojant į 52 megavatų elektrinės projektą. Tai reiškia, kad dalis objekto galios gali veikti pagal aukciono paramos mechanizmą, o likusi dalis – kitomis rinkos sąlygomis, priklausomai nuo sutartinių sprendimų ir leidimų.

    Esminė aukciono sąlyga – kiekviena aikštelė privalo integruoti elektros energijos kaupimą baterijose. Nustatytas minimalus reikalavimas yra bent 0,25 megavatvalandės kaupimo už kiekvieną 1 megavatą vėjo galios, tad bendrai 170 megavatų portfeliui tai reikštų mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos.

    Komisija prioritetą teikė mažiausiai kainai, tačiau tik tarp pasiūlymų, kurie atitiko techninius kvalifikacijos kriterijus. Tokia atrankos logika tampa įprasta regione: vien tik žema kaina be techninio įgyvendinamumo įrodymų vis dažniau nebeužtikrina pergalės, nes tinklų pralaidumas ir balansavimo galimybės darosi kritinės.

    Investuotojams nustatytas 36 mėnesių terminas: per jį projektai turi būti pastatyti ir pradėti tiekti elektrą į tinklą nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Ministerija nurodė, kad kiekvienas konsorciumas turės įsteigti atskirą juridinį vienetą, kuris vykdys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir sieks didelio reikalavimus atitinkančio gamintojo statuso.

    Šis aukcionas išskirtinis tuo, kad vėjo generacija nuo pat pradžių siejama su kaupimu, o tai padeda mažinti gamybos nepastovumo poveikį. Praktikoje baterijos leidžia greičiau reaguoti į vartojimo šuolius, švelninti generacijos svyravimus ir sumažinti poreikį brangiai balansavimo energijai, ypač kai tinklas yra mažas ir jautrus.

    Moldovos kontekste tai taip pat yra energetinio saugumo klausimas: didesnė vietinė gamyba kartu su kaupimu gali mažinti priklausomybę nuo importo ir gerinti sistemos stabilumą piko metu. Jei projektai bus įgyvendinti laiku, šalis gali greičiau priartėti prie Europos Sąjungos energetikos rinkų praktikos, kur atsinaujinančių išteklių plėtra vis dažniau planuojama kartu su lankstumo priemonėmis.