Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną dar kartą sugriežtino pinigų politiką ir padidino pagrindines palūkanų normas. Indėlių palūkanų norma pakelta nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc., o tai tapo antru kėlimu per tris mėnesius.
Kartu padidintos ir kitos dvi svarbiausios normos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanos pakilo iki 2,65 proc., o ribinio skolinimosi galimybės norma iki 2,9 proc. Indėlių norma laikoma pagrindiniu ECB orientyru, pagal kurį rinkos vertina pinigų politikos kryptį.
ECB sprendimą sieja su išaugusiu infliacijos spaudimu, kurį daugiausia kursto energijos kainos. Bankas teigia, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą ir palaiko kainų augimą, todėl infliacija gali ilgiau išlikti aukščiau tikslo.
Energija vėl išjudino kainas
Naujausi duomenys rodo, kad rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje pasiekė 3,3 proc., kai liepą buvo 2,9 proc. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2023 metų rugsėjo, o pagrindinis šuolio variklis buvo energija.
Energijos kainų augimas per metus padidėjo iki 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau siekė 10,3 proc. Įtampą rinkose sustiprino rizikos dėl tiekimo ir logistikos, ypač po suaktyvėjusių susirėmimų aplink Hormūzo sąsiaurį, svarbų pasaulinei naftos prekybai.
Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri eliminuoja energijos ir maisto kainų svyravimus, rugpjūtį sumažėjo iki 2,4 proc. Paslaugų infliacija, kuri dažnai siejama su atlyginimų dinamika, smuko iki 3 proc., todėl ECB argumentuoja, kad kol kas tai labiau pasiūlos, o ne vidaus paklausos problema.
Skirtingos šalys, viena norma
ECB sprendimus komplikuoja nevienoda infliacijos situacija valstybėse narėse. Rugpjūtį metinė infliacija Ispanijoje siekė 4,5 proc., Vokietijoje 2,9 proc., Prancūzijoje 2,7 proc., nors visas šalis veikia panašus energijos kainų šokas.
Ekonomikos augimas euro zonoje išlieka atsparesnis, nei tikėtasi, tačiau ECB vertinimu tai dar nereiškia perkaitimo. Bankas taip pat pabrėžia, kad 2,5 proc. indėlių norma vis dar gali būti laikoma artima neutraliai, todėl tolesni kėlimai reikštų aiškesnį siekį aktyviai slopinti ekonomiką.
Ką signalizuoja Lagarde ir ko laukti toliau
ECB vadovė Christine Lagarde dar vasarą leido suprasti, kad sprendimai bus griežtai paremti duomenimis, o energetikos scenarijai taps vienu svarbiausių veiksnių. Rinkos dabar stebi, ar aukštos energijos kainos nepradės persiduoti į platesnį kainų krepšelį, ypač per transporto ir gamybos kaštus.
ECB taip pat paskelbė atnaujintas prognozes: banko vertinimu, bendroji infliacija šiais metais vidutiniškai sudarys 3 proc. Tuo pat metu pakoreguotos vėlesnių metų prognozės, rodant, kad infliacijos grįžimas prie tikslo gali būti lėtesnis, nei manyta anksčiau.
Dėmesys krypsta ir į kitų centrinių bankų sprendimus. Rugsėjo viduryje dėl palūkanų spręs JAV Federalinis rezervų bankas ir Japonijos bankas, o Anglijos bankas, turintis 3,75 proc. bazinę normą, rinkos vertinimu, gali rinktis pauzę.
Leave a Reply