CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Keturių didžiausių Europos telekomunikacijų bendrovių vadovai kreipėsi į ES lyderius, ragindami skubiai stiprinti įgaliojimus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams nuosekliau blokuoti neteisėtą vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Jų teigimu, dabartinės taisyklės ir nacionaliniai skirtumai trukdo greitam veikimui, todėl dalis turinio lieka pasiekiama per ilgai.

    Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Dokumentą pasirašė „Vodafone“ vadovė Margherita Della Valle, „Orange“ vadovė Christel Heydemann, „Telenor“ vadovė Benedicte Schilbred Fasmer ir „BT“ vadovė Allison Kirkby.

    „Vaikams apsaugos reikia dabar, o ne po kelerių metų“, – rašoma telekomų vadovų laiške.

    Verslo lyderiai siūlo ES mastu įtvirtinti administracinius nurodymus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie patvirtinto neteisėto turinio, kol jis bus pašalintas iš pirminio šaltinio. Jų argumentas paprastas: net jei pašalinimas užtrunka dėl tyrimų, jurisdikcijų ar platformų reakcijos, vartotojų prieiga neturėtų likti atvira.

    Taip pat raginama sukurti naują ES lygmens priežiūros instituciją, turinčią teisinę galią palaikyti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos požymių duomenų bazę. Tokia bazė, telekomų vertinimu, galėtų tapti standartizuotu pagrindu vykdymo priemonėms ir sumažinti ginčus dėl to, kas laikoma patikimai patvirtintu neteisėtu turiniu.

    Laiške kritikuojamos ir vadinamosios reguliacinės kliūtys, dėl kurių interneto paslaugų teikėjai skirtingose valstybėse susiduria su nevienodomis taisyklėmis, kada ir kaip galima blokuoti prieigą prie neteisėto turinio. Telekomų vadovai teigia, kad praktikoje tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, o sprendimai užstringa tarp nacionalinių reguliuotojų, teismų procedūrų ir skirtingų atsakomybių grandinėje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai ES institucijos tęsia derybas dėl ilgalaikio teisinio reguliavimo, kuris apimtų vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos aptikimą ir pranešimą apie ją. Lygiagrečiai priimami laikini sprendimai, kad platformos galėtų tęsti esamą praktiką, kol bus sutarta dėl nuolatinių taisyklių, suderinamų su privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimais.

    Telekomų vadovų pozicija išryškina įtampą tarp dviejų tikslų: kuo greičiau užkirsti kelią neteisėto turinio sklaidai ir kartu užtikrinti, kad blokavimo bei aptikimo priemonės būtų taikomos skaidriai, proporcingai ir su aiškia atskaitomybe. Būtent dėl to, jų teigimu, reikia vienodų ES masto taisyklių, o ne fragmentuoto nacionalinių praktikų žemėlapio.

  • Europos Komisija pritarė 7,9 mlrd. eurų išmokai Lenkijai iš KPO: kada pinigai pasieks šalį

    Europos Komisija pranešė teigiamai įvertinusi penktąjį Lenkijos mokėjimo prašymą pagal Krajowy Plan Odbudowy (KPO). Šis sprendimas atveria kelią 7,9 mlrd. eurų išmokai, kuri skiriama už įgyvendintas reformas ir investicijas.

    Komisijos vertinimas reiškia, kad Lenkija įvykdė su šia išmoka susietus rodiklius ir vadinamuosius etapus. Vis dėlto tai dar nėra galutinis pervedimo patvirtinimas, nes pagal ES tvarką sprendimas keliauja į kitą procedūros etapą.

    Kaip vyksta išmokėjimo procedūra?

    Po Europos Komisijos teigiamos išvados dokumentai perduodami valstybių narių atstovams, kurie per maždaug mėnesį pateikia vertinimą. Galutinėje stadijoje sprendimą dėl procedūrinio patvirtinimo nagrinėja Ekonomikos ir finansų komitetas, koordinuojantis ES ekonominę ir fiskalinę politiką.

    Tik užbaigus šiuos žingsnius lėšos gali būti pervestos Lenkijai. Nacionaliniai pareigūnai viešai nurodė, kad realus pinigų pervedimas gali įvykti rudenį, tačiau galutinis terminas priklauso nuo ES procedūrų eigos.

    Ką Lenkija finansuoja iš KPO?

    Europos Komisija pažymėjo, kad dalis KPO lėšų jau prisidėjo prie švietimo sistemos modernizavimo. Tarp akcentuojamų priemonių minimos mokytojų paramos schemos, leidusios įsigyti nešiojamuosius kompiuterius, taip pat mokyklų aprūpinimas skaitmeninei veiklai skirta įranga.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos apima viešojo transporto atnaujinimą, įskaitant tramvajų įsigijimus keliuose didžiuosiuose miestuose. Be to, KPO pakete minimos teisėkūros iniciatyvos, susijusios su kosmoso veiklos reguliavimu ir palankesnėmis sąlygomis naudoti palydovinius duomenis.

    Energetikos tinklai ir skaitmeninimas

    Vienas iš svarbių penktojo mokėjimo prašymo elementų siejamas su energetikos sektoriaus pertvarka. Lenkija, anot Komisijos, atnaujino teisės aktus, kad visoje šalyje galiotų vienodesnės elektros tinklų prijungimo taisyklės ir būtų skelbiami duomenys apie prieinamą prijungimo pajėgumą.

    Įgyvendinamos ir priemonės, skirtos išmanesnei elektros perdavimo infrastruktūrai bei duomenų sprendimams energetikos rinkoje. Tai turėtų palengvinti projektų planavimą, sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais tapo kritiškai svarbūs dėl atsinaujinančios energetikos plėtros.

    „Po teigiamos Europos Komisijos išvados kitas etapas yra valstybių narių vertinimas, o tada galutinis procedūrinis sprendimas, nuo kurio priklauso pervedimo data“, – sakė už procesą atsakingi pareigūnai.

    Europos Komisija taip pat nurodė, kad patvirtinus šią išmoką didėtų bendra Lenkijai jau išmokėtų lėšų suma, o įgyvendintų etapų dalis KPO plane yra reikšminga. Visas KPO finansavimas Lenkijai numatytas tiek dotacijų, tiek paskolų forma, o lėšos išmokamos tik už realiai pasiektus reformų ir investicijų rezultatus.

    ES fondų terminai yra griežti, todėl šalys narės siekia reformas ir projektus įgyvendinti per nustatytus laikotarpius. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais Lenkijai svarbu ne tik gauti šią išmoką, bet ir išlaikyti tempą, kad būtų pateikti kiti mokėjimo prašymai ir užtikrintas viso plano įgyvendinimas.

  • Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip 2 000 mažų ir vidutinių įmonių dalyvavo projektuose, finansuojamuose pagal Marie Skłodowska-Curie veiksmus (MSCA). Tai vienas svarbiausių Europos Sąjungos instrumentų, padedančių įmonėms prisijungti prie tarptautinių mokslinių tinklų ir pritraukti aukštos kvalifikacijos tyrėjus.

    MSCA veikia jau 30 metų ir per šį laiką tapo tiltu tarp akademijos ir verslo: programos logika remiasi tyrėjų mobilumu, žinių mainais ir praktiniu rezultatų pritaikymu. Europos Komisija pabrėžia, kad įmonėms tai reiškia greitesnį priėjimą prie kompetencijų, kurių rinkoje dažnai trūksta, ypač giliųjų technologijų ir taikomųjų tyrimų srityse.

    Per pastaruosius penkerius metus MSCA projektuose dalyvavo per 4 300 įmonių, o daugiau nei pusė jų buvo mažos ir vidutinės. Nuo 2014 metų, kai startavo programa „Horizontas 2020“, privačiojo sektoriaus dalyvavimui daugiau kaip 3 000 projektų buvo skirta per 1 000 000 000 eurų, o į veiklas įsitraukė per 8 500 įmonių.

    Verslui aktualu tai, kad MSCA siūlo kelias skirtingas formas, leidžiančias prisitaikyti prie įmonės poreikių. Personalo mainų priemonė leidžia tyrėjams ir tyrimų veiklas palaikantiems specialistams laikinai dirbti skirtingose šalyse, sektoriuose ir disciplinose, kad komandos greičiau perimtų naujas metodikas ir technologijas.

    Kita kryptis, padedanti mažinti kaštus, yra MSCA COFUND mechanizmas, kuriuo bendrai finansuojamas tyrėjų atrankos, įdarbinimo ir mokymų procesas. Praktikoje tai mažina administracinę naštą ir leidžia įmonėms kryptingiau planuoti mokslinių kompetencijų pritraukimą, ypač kai reikia specifinių įgūdžių.

    Naujesnė iniciatyva „Choose Europe for Science“ plečia galimybes organizacijoms pasiūlyti ilgesnės trukmės karjeros perspektyvas po stažuočių ar projektų. Tikslas yra ne tik pritraukti talentus, bet ir kelti darbo sąlygų bei tyrimų kokybės standartus, kad mobilumas taptų tvariu sprendimu, o ne vienkartine patirtimi.

    Tarptautiniai tinklai ir mobilumas

    Tarptautiškumas MSCA programoje yra esminis: doktorantūros tinklai privalo apimti bent tris skirtingas šalis, todėl įmonės partnerės automatiškai patenka į platesnį kompetencijų ir infrastruktūros lauką. Postdoktorantūros stipendijose galioja mobilumo taisyklės, ribojančios ankstesnio gyvenimo ar darbo trukmę šalyje, kurioje vykdomas projektas, todėl skatinamas realus žinių judėjimas Europoje.

    Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, atsiranda prieiga prie pažangių laboratorijų, metodų ir specializuotų ekspertų, antra, auga vidinės komandos gebėjimai, nes žinios perkeliamos į kasdienius procesus. Dėl šių priežasčių MSCA dažnai vertinama kaip priemonė ne tik tyrėjų karjeroms, bet ir įmonių inovacijų greičiui didinti.

    Pavyzdys: sprendimai maisto švaistymui

    Vienas MSCA finansuojamų doktorantūros tinklų pavyzdžių yra SERENADE projektas, koordinuojamas BSH Appliances Ispanijoje. Projekte universitetai ir įmonės kartu rengia doktorantus, o tyrimai orientuoti į technologijas, galinčias padėti mažinti maisto švaistymą.

    Šioje iniciatyvoje doktorantai dalį laiko dirba akademinėje aplinkoje, dalį laiko pramonėje, todėl sprendimai kuriami arčiau realių rinkos poreikių. Projekte vystomos dvi kryptys: tvarios talpos su jutikliais, galinčiais stebėti maisto šviežumą, ir nešiojamas analizatorius, pasitelkiantis dirbtinis intelektas metodus neįpakuotų produktų šviežumui įvertinti.

    „Tokio tinklo modelis padeda efektyviau spręsti sudėtingas užduotis, nei dirbant pavieniui“, – sakė BSH Group produktų plėtros paslaugų vadovas Sergio Gomez Ortiz.

    MSCA logika remiasi tuo, kad didžiausiems iššūkiams dažnai reikia tarpdisciplininių komandų ir partnerių iš kelių šalių. Didėjant poreikiui glaudesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, programa išlieka vienu patikimiausių kelių įmonėms įsitraukti į tarptautinius tyrimus ir pritraukti talentus, kurių reikia konkurencingumui auginti.

  • Europos Komisija po pokalbio su „Meta“ ir „TikTok“ ragina griežčiau stabdyti dezinformaciją apie Ceutą

    Europos Komisija po susitikimo su „Meta“ ir „TikTok“ atstovais paragino platformas aktyviau stabdyti dezinformaciją, susijusią su padėtimi Ispanijos eksklave Ceutoje. Už skaitmeninius klausimus atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad krizių metu ypač svarbu saugoti skaitmeninės erdvės integralumą.

    Pasak jos, platformos turi ryžtingiau reaguoti į koordinuotus melagingos ar klaidinančios informacijos srautus, o priežiūrą ir rizikų vertinimą sustiprinti realiuoju laiku. Taip pat raginama glaudžiau bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir greičiau pašalinti ar apriboti turinio sklaidą, kai jis gali kurstyti įtampą.

    „Platformos privalo veikti ryžtingai, kad apsaugotų skaitmeninę erdvę, ypač krizių metu. Stebėseną reikia intensyvinti, o bendradarbiavimą su faktų tikrintojais stiprinti“, – sakė Henna Virkkunen.

    Europos Komisija nurodė pastaruoju metu fiksuojanti išaugusį su Rusija siejamų kanalų aktyvumą, kai socialiniuose tinkluose buvo platinami įrašai, perdėtai išpučiantys įvykius Ceutoje. Institucijos atstovas Guillaume Mercier teigė, kad tokia banga sustiprėjo nuo liepos 30 dienos, o iki tol panašaus masto aktyvumo nebuvo stebėta.

    Šiame kontekste Europos Komisija kartu su Ispanijos valdžios institucijomis, Frontex ir Europolu stebi socialinių tinklų srautą bei galimus raginimus organizuoti neteisėtą masinį sienos kirtimą. Ypatingas dėmesys skiriamas internetinėms žinutėms, kurios gali skatinti neramumus arba klaidinti dėl saugumo situacijos ir migracijos maršrutų.

    Ceutos krizė ir ES reakcija

    Įtampa Ceutoje išaugo liepos pabaigoje, kai į šią Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje iš Maroko pusės pateko dešimtys tūkstančių migrantų. Ispanijos institucijos skelbė, kad didelė dalis jų buvo greitai grąžinti, o situacija netapo masiniu judėjimu į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno erdvės valstybes.

    Reaguodamos į padėtį, Europos Sąjungos valstybės narės sušaukė neeilinį vidaus reikalų ministrų posėdį, kuriame buvo išreikšta solidarumo žinutė Ispanijai ir sutarta tęsti išorės sienų apsaugos stiprinimą. Migracijos spaudimo epizodai pietinėje Europos periferijoje tradiciškai tampa terpė dezinformacijai, nes emocinis turinys greitai plinta ir gali daryti įtaką visuomenės nuotaikoms.

    Kodėl akcentuojamos „Meta“ ir „TikTok“

    Europos Komisija vis dažniau kelia klausimą dėl didžiųjų platformų atsakomybės, kai kalbama apie krizines situacijas, politinę įtampą ar galimai koordinuotas informacines operacijas. „Meta“ ir „TikTok“ valdomos paslaugos dėl milžiniškos auditorijos bei turinio rekomendavimo sistemų gali akimirksniu išplatinti ir patikimą informaciją, ir klaidinančius naratyvus.

    Europos Sąjungoje šis spaudimas sustiprėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, kuris didžiausioms platformoms numato pareigą vertinti sistemines rizikas, mažinti dezinformacijos sklaidą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Todėl Europos Komisijos susitikimai su platformomis vis dažniau tampa ne tik konsultacijomis, bet ir aiškiu signalu, kad už delsą ar neveiklumą gali grėsti griežtesnė priežiūra.

    Europos Komisija pranešė, kad prie šio klausimo grįš artimiausiomis dienomis ir vertins, ar platformų veiksmai yra pakankami, atsižvelgiant į situacijos dinamiką. Jei dezinformacijos srautai išliks intensyvūs, galima tikėtis papildomų rekomendacijų, o prireikus ir formalesnių veiksmų, susijusių su platformų įsipareigojimais Europos Sąjungoje.

  • Baltijos jūroje prie Švinoujščės aptiktas didelis naftos ir dujų telkinys: kodėl kyla ginčai su ekologais?

    Ką atrado ir kur?

    Lenkijos Baltijos jūros dalyje, netoli Švinoujščės, koncesijos „Wolin East“ teritorijoje pernai paskelbta apie didelio naftos ir gamtinių dujų telkinio aptikimą. Skelbiama, kad radinyje gali būti apie 22 mln. tonų naftos ir maždaug 5 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Atradimas sulaukė dėmesio ne tik Lenkijoje, nes Baltijos jūra yra intensyviai naudojamas ir aplinkosaugos požiūriu jautrus regionas. Nors skaičiai atrodo įspūdingi, iki realios gavybos paprastai dar laukia ilgas kelias: papildomi žvalgybos darbai, poveikio aplinkai vertinimai, leidimai ir investiciniai sprendimai.

    Kas vykdo projektą?

    Apie telkinį pranešta po Kanados bendrovės „Central European Petroleum“ darbų, o įmonė siejama su Norvegijos investuotojais. Būtent koncesiją turinti bendrovė paprastai įgyja teisę organizuoti tolimesnius tyrimus ir, gavusi visus leidimus, planuoti gavybą.

    Tokie projektai Baltijos regione dažnai vertinami per dvi prizmes: energetinio saugumo ir klimato politikos. Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje stiprėja kryptis mažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau dalis valstybių siekia užsitikrinti kuo stabilesnius tiekimus pereinamuoju laikotarpiu.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Vokietijos aplinkosauginės organizacijos, tarp jų BUND, viešai reiškia nepritarimą galimai gavybai ir telkia koaliciją, siekiančią procesą sustabdyti. Skelbiama, kad po peticija jau surinkta apie 88 000 parašų iš šalių, esančių prie Baltijos jūros.

    Aplinkosaugininkai argumentuoja, kad planuojami darbai galėtų paveikti vertingas jūrines buveines, o rizikos apimtų povandeninį triukšmą, taršą ir galimų išsiliejimų grėsmę. Taip pat pabrėžiama, kad netoli nuo numatomų darbų zonos yra saugomų jūrinių teritorijų.

    „Tai ypač jautri Baltijos jūros ekosistemos dalis, kuri ir taip patiria didelę taršos bei žmogaus veiklos įtaką“, – sakė viena iš BUND atstovių Corinna Cwielag.

    Kartu su BUND į koaliciją įsitraukė ir kitos organizacijos, tarp jų DUH, WWF bei pilietinė iniciatyva „Lebensraum Vorpommern“. Tokios koalicijos dažnai siekia, kad projektai būtų išsamiai įvertinti Europos Komisijos lygmeniu, ypač jei, jų teigimu, gali būti paliesti tarptautiniai vandenys ar regioninės ekosistemos.

    Ką tai gali reikšti toliau?

    Net ir paskelbus apie telkinio aptikimą, gavybos pradžia paprastai užtrunka kelerius ar net daugiau metų, nes reikia patvirtinti išteklių dydį, parengti techninius sprendimus ir užsitikrinti finansavimą. Paraleliai vyksta derinimai su priežiūros institucijomis ir poveikio aplinkai vertinimai, kurie Baltijos jūroje paprastai yra itin griežti.

    Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip bus įvertintos aplinkosauginės rizikos, kokios sąlygos būtų taikomos projektui ir kaip jis derėtų su Europos Sąjungos klimato tikslais. Dėl to šis telkinys gali tapti ne tik energetikos, bet ir politinių bei teisinių diskusijų objektu visame regione.

  • Karščiai ir seklėjančios upės stabdo Europos elektrines, tarp jų ir Lenkijoje: EK ramina

    Dalis Europos elektrinių pastarosiomis dienomis buvo priverstos riboti gamybą dėl karščio bangos ir kritusio upių vandens lygio. Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės elektros tiekimo saugumui Europos Sąjungoje nėra, nors situacija išlieka įtempta.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonnen Briuselyje nurodė, kad gamybą mažino arba laikinai stabdė elektrinės Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė priežastis yra mažesnis vandens kiekis upėse ir aukšta vandens temperatūra, ribojanti aušinimo galimybes.

    Lenkijoje apribojimai paliestų „Enea“ valdomas elektrines Kozienicuose ir Polanece, kurios sumažino darbą dėl žemo Vyslos vandens lygio. Upės vanduo šiose jėgainėse naudojamas aušinimui, o per karščius tiek vandens kiekis, tiek jo temperatūra tampa kritiniu veiksniu.

    „Mūsų dabartinis vertinimas toks, kad situacija stabili ir nėra jokių tiesioginių nuogąstavimų dėl tiekimo saugumo“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    Europos Komisija pabrėžia, kad net ir sumažėjus gamybai atskirose elektrinėse, trūkumas gali būti kompensuojamas tarpvalstybiniais elektros jungtimis ir importu iš kaimyninių valstybių. Kaip pavyzdys minėta Prancūzija, kuri, nepaisant dalies pajėgumų apribojimų, vis dar gali eksportuoti elektrą į kaimynines šalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši situacija vis dažniau tampa klimato kaitos pasekmių dalimi: karščio bangos didina elektros poreikį dėl vėsinimo, o tuo pat metu mažina dalies šiluminių ir branduolinių elektrinių efektyvumą, nes aušinimui reikia daugiau vandens. Kai vandens lygis upėse nukrenta, o jo temperatūra pakyla, operatoriai susiduria su technologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais.

    Europos Komisija nurodo, kad padėtį nuolat stebi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas ENTSO-E, palaikantis ryšį su nacionaliniais operatoriais. Taip pat pažymima, kad už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas yra pasirengęs sušaukti ES Elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija prastėtų, tačiau kol kas nė viena valstybė narė tokio susitikimo neprašė.

    Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir hidrologinės situacijos: užsitęsus karščiams, elektrinėms gali tekti ilgiau dirbti su apribojimais, o elektros sistema labiau remsis importu, perdavimo tinklų pralaidumu ir lankstesniais gamybos šaltiniais. Komisija pabrėžia, kad šiuo metu ES turi pakankamai įrankių subalansuoti sistemą, tačiau vasaros ekstremalumai tampa vis svarbesniu išbandymu energetikos infrastruktūrai.

  • ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    Kaip keičiasi prekybos frontas

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais susidūrė su pigesnių prekių srautu iš Kinijos, o dabar, politikų vertinimu, atsiveria naujas kelias į bendrąją rinką per kaimynines šalis. Vis dažniau dėmesys krypsta į Maroką ir Turkiją, kurios turi palankius prekybos režimus su ES.

    Kinijos įmonės, investuodamos į gamybą šiose šalyse, gali pasinaudoti lengvesnėmis prieigos prie ES rinkos sąlygomis. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose Briuselis jau taiko prekybos gynybos priemones, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kitoms didelės pridėtinės vertės prekėms.

    Milijardinės investicijos ir naujos gamyklos

    Nepriklausomų tyrimų bendrovės Rhodium Group skaičiavimu, per pastaruosius ketverius metus Kinijos investicijos Maroke pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų, o Turkijoje sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tokios apimtys rodo, kad tai ne pavieniai projektai, o ilgalaikė gamybos ir eksporto strategija.

    Maroke formuojama viso elektromobilių ekosistemos tipo grandinė, apimanti baterijų ir jų medžiagų gamybą bei automobilių komponentus. Tarp investuotojų minimos „Gotion“, „BTR“, „Tinci“, „Huayou“, taip pat automobilių dalių ir padangų gamintojai, planuojantys atidaryti naujas gamyklas.

    Turkijoje dalis projektų orientuota į vietos rinką, tačiau kartu išlieka eksporto į Europą tikslas, keliantis įtampą ES gamintojams. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėta elektromobilių gamintojo „BYD“ gamyklos idėja, siejama su lengvatiniu patekimu į Turkijos rinką, nors projektas, kaip skelbta, šiuo metu sustabdytas.

    Kodėl ES priemonės stringa

    Europos Komisija tradiciškai remiasi antidempingo, antisubsidijų ir antiapeidinėjimo tyrimais, tačiau jie dažnai vykdomi prekė po prekės ir užtrunka. Be to, kai gamyba realiai perkeliama į trečiąsias šalis ir jose sukuriama didesnė pridėtinė vertė, vien kilmės „apeidinėjimo“ įrodyti tampa sudėtingiau.

    Pastaraisiais metais Komisija jau buvo ėmusis bylų dėl atvejų, kai prekės, pagamintos naudojant Kinijoje pagamintas žaliavas ar pusgaminius, į ES patekdavo iš kitų šalių. Pavyzdžiui, buvo nagrinėti stiklo pluošto gaminių srautai iš Maroko ir Turkijos, o 2025 metais priimtas sprendimas dėl kompensacinių muitų aliuminio ratlankiams, pagamintiems Maroke, nustačius nesąžiningo subsidijavimo požymių.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo analizėse yra pabrėžusi, kad Kinijos valstybės parama kai kuriuose sektoriuose gali reikšmingai iškreipti konkurenciją. Tokios subsidijos, Europos politikų teigimu, didina riziką, kad į ES pateks žemomis kainomis siūlomos prekės, kurioms vietos gamintojams sunku prilygti.

    Bruselio atsakas: naujos taisyklės ir spaudimas partneriams

    Europos Komisija 2026 metų birželį pradėjo derybas su Pekinu, siekdama perbalansuoti prekybinius santykius ir iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau ES institucijos pripažįsta, kad vien dialogo gali nepakakti, jei gamybos perkėlimas į kaimynines šalis taps ilgalaikiu kanalu į ES rinką.

    Diskusijose Briuselyje vis dažniau minimas Industrial Accelerator Act, kuriuo siekiama griežtinti sąlygas, kas gali pretenduoti į europines viešųjų pirkimų ir finansavimo schemas. Vienas jautriausių klausimų yra tai, ar tokios šalys kaip Marokas ir Turkija turėtų būti laikomos patikimomis partnerėmis, kurių produkcija galėtų būti prilyginta Made in Europe kriterijams.

    „Kinija puikiai supranta, kad dalis Europos įmonių savo vertės grandines yra perkėlusios į šias šalis, todėl spaudimas dėl jų įtraukimo yra didžiulis“, – sakė Europos Parlamento narys Pierre Jouvet.

    Europarlamentarai, dirbantys su šiuo klausimu, siūlo aiškesnes sąlygas, susietas su abipusiškumu, ypač viešųjų pirkimų rinkose. Tokia kryptis reikštų, kad prekybos taisyklių peržiūra paliestų ne tik Kiniją, bet ir ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis, per kurias formuojasi nauji eksportui skirti gamybos mazgai.

    Teisininkai ir prekybos ekspertai pabrėžia, kad artimiausiu metu ES gali tekti plėsti instrumentų rinkinį ir greitinti tyrimus, nes tradiciniai muitai vis dažniau „pavėluoja“ paskui verslo sprendimus. Tuo pat metu Europos Teisingumo Teismo praktika, vertinama specialistų, gali palaipsniui suteikti Komisijai daugiau erdvės aktyviau vertinti sudėtingas pridėtinės vertės grandines už ES ribų.

  • Europos Komisija stebi padėtį: dėl nusekusio Dunojaus ribojamas atominių elektrinių darbas

    Europos Komisija pranešė stebinti energetikos situaciją Vengrijoje ir Rumunijoje, kur dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio buvo apribotas atominių elektrinių darbas. Pasak Briuselio, kol kas nėra ženklų, kad elektros tiekimo saugumui grėstų tiesioginė rizika, tačiau situacija vertinama kaip jautri.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonen nurodė, kad prireikus galėtų būti skubiai sušaukta Europos Sąjungos elektros energijos koordinavimo grupė. Kartu pabrėžiama, kad Komisija palaiko nuolatinį ryšį su nacionalinėmis institucijomis ir Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklu ENTSO-E.

    „Esame pasirengę bet kuriuo metu ad hoc sušaukti elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija to pareikalaus“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad ekstremalūs karščiai ir sausros vis dažniau daro įtaką energetikos sistemoms. Tai ypač aktualu elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui, o taip pat visai infrastruktūrai, priklausomai nuo upių hidrologinių sąlygų.

    Briuselis pabrėžia, kad klimato kaitos padarinių rizika jau yra įtraukta į ES taisykles dėl pasirengimo krizinėms situacijoms elektros sektoriuje ir į energetikos infrastruktūros planavimą. Vis dėlto dabartinė Dunojaus situacija, Komisijos vertinimu, parodo, kokio masto iššūkius rinkai gali sukelti užsitęsusios karščio bangos.

    Kas vyksta Vengrijoje ir Rumunijoje?

    Vengrijoje dėl mažėjančio Dunojaus vandens lygio ribojamas Pakšo atominės elektrinės darbas. Ši elektrinė yra svarbiausias Vengrijos elektros gamybos šaltinis, todėl jos galios sumažinimas karščio laikotarpiu tampa jautriu klausimu visai sistemai.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peter Magyar anksčiau informavo, kad vienas veikiantis Pakšo blokas greičiausiai dirbs ribota galia, siekiant išvengti visiško sustabdymo tuo metu, kai elektros paklausa yra didelė. Jis taip pat ragino gyventojus mažinti elektros vartojimą vakarinio piko valandomis.

    Rumunijoje nusekęs vanduo paveikė Černavodos atominę elektrinę. Operatorius pranešė, kad vienas reaktorius laikinai stabdomas iki pagerės hidrologinės sąlygos, o kitas tęsiamas eksploatuoti, jei saugos reikalavimai išlieka užtikrinami.

    Kodėl vandens lygis svarbus atominei energetikai?

    Atominėms elektrinėms vanduo reikalingas aušinimo procesams, todėl ilgalaikės sausros ir šiltesnis vanduo upėse gali riboti, kiek šilumos elektrinė gali saugiai išleisti į aplinką. Kai vandens lygis smunka, o temperatūra kyla, elektrinės neretai mažina galią arba stabdo dalį įrenginių, kad laikytųsi aplinkosaugos ir saugos normų.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nereiškia branduolinės energetikos nepatikimumo kaip technologijos, o greičiau rodo didėjantį ekstremalių orų poveikį visoms energetikos rūšims. Tiek valstybės narės, tiek operatoriai, anot Komisijos, gali pasitelkti regioninius solidarumo mechanizmus ir tarpvalstybinius elektros srautus, jei dėl gamybos apribojimų atsirastų trūkumo rizika.

    Europos Komisija taip pat informavo stebinti padėtį Bulgarijoje, tačiau kol kas apie sutrikimus Kozlodujaus atominėje elektrinėje nepranešama. Briuselis žada toliau vertinti situaciją ir, jei reikės, koordinuoti veiksmus ES lygiu.

  • Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ispanija praneša, kad į Ceutą per kelias dienas pateko apie 72 000 migrantų, o 70 000 jų jau sugrįžo į Maroką. Tai per vaizdo konferenciją surengto neeilinio Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikimo akcentas, kurį inicijavo Madridas.

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad Ispanijos institucijos sureagavo greitai, o Europos partneriai esą pripažino priemonių veiksmingumą. Pasak jo, migracijos srautas tapo ir humanitarine tragedija, nes bandydami kirsti sieną žuvo daugiau nei 80 žmonių.

    ES: solidarumas ir ankstyvas perspėjimas

    Nuotoliniame susitikime, Ispanijos teigimu, dalyvauti ir jį paremti sutiko 22 valstybės narės. Po jo šalys išreiškė tvirtą solidarumą su Ispanija ir sutarė stiprinti europinius ankstyvo perspėjimo bei reagavimo mechanizmus, kad panašios krizės būtų suvaldomos greičiau.

    Madridas taip pat priminė, kad Ceuta turi išskirtinį statusą Šengeno erdvėje, todėl iš šios autonominės teritorijos išvykti negalima be veiksmingo dokumentų patikrinimo. Tai, pasak Ispanijos pareigūnų, turėtų riboti nelegalių judėjimų plitimą giliau į Europą.

    Ar buvo perspėjimų dėl krizės?

    F. Grande-Marlaska paneigė, kad Nacionalinis žvalgybos centras CNI būtų įspėjęs apie tokio masto migracijos bangą. Ministro teigimu, jei būtų buvęs signalas apie scenarijų, panašų į 2021 metų epizodą, informacija būtų pasiekusi aukščiausią valstybės lygį.

    Ši pozicija skelbiama viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad galimų įspėjimų būta, o Marokas esą iš anksto informavo apie galimas pasekmes po Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo liepos pradžioje. Ispanijos Vyriausybė kartoja, kad oficialios ataskaitos, prognozavusios būtent tokį mastą, ji negavo, nors vasarai buvo numatomas didesnis nereguliarių atvykimų skaičius.

    Papildomi pinigai ir vietos nepilnamečiams

    Ispanijos Vyriausybė skelbia Ceutai skirianti papildomus 25 000 000 eurų, kad sustiprintų pagalbą be suaugusiųjų atvykusiems nepilnamečiams migrantams. Ši suma pridedama prie anksčiau patvirtintų 5 500 000 eurų, skirtų vaikų ir paauglių priežiūros priemonėms.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei Vyriausybės atstovė Elma Saiz pabrėžė, kad pirmiausia siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius ir užtikrinti deramą priėmimą. Ji taip pat paragino autonominius regionus aktyviau prisidėti priimant ir globojant nepilnamečius, kad našta nebūtų sutelkta vien pasienio teritorijose.

    Jaunimo ir vaikų ministerijos duomenimis, koordinuojant veiksmus su Švietimo ministerija, Ceutoje parengti du švietimo centrai, kuriuose būtų galima apgyvendinti be tėvų atvykusius nepilnamečius, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms. Ministrė Sira Rego artimiausiomis dienomis ketina vykti į Ceutą įvertinti situacijos ir aktyvuoti papildomus išteklius.

    Planuojama remtis ir atnaujintu Imigracijos įstatymo reguliavimu, numatančiu nepilnamečių perkėlimo mechanizmą iš teritorijų, patiriančių didžiausią migracinį spaudimą, į kitus autonominius regionus. Ispanija tuo pat metu pabrėžia, kad Maroko bendradarbiavimas yra būtinas norint užkirsti kelią naujiems pavojingiems bandymams kirsti sieną ir mažinti žūčių riziką.

    „Vyriausybė buvo ir liks Ceutos pusėje, ypač kalbant apie pažeidžiamiausius“, – sakė Elma Saiz.

  • Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Kas nutiko Ceutoje

    Ispanijai priklausančioje Ceutoje, kuri ribojasi su Maroku, per kelias dienas fiksuotas precedento neturintis atvykstančiųjų skaičius – maždaug 70 000 žmonių. Dar prieš suintensyvėjant judėjimui socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai ir žinutės, žadėjusios lengvesnį kelią į Europą.

    Turinyje dažnai kartota, kad siena esą atvira, o jūra atplaukę žmonės neva negalės būti greitai grąžinti. Tokios žinutės plito „TikTok“, „Facebook“ ir kitose platformose, o jų poveikį pareigūnai ir ekspertai įvardija kaip vieną iš veiksnių, prisidėjusių prie staigaus šuolio.

    Klaidingi teiginiai apie migracijos taisykles

    Viena plačiausiai paplitusių interpretacijų buvo ta, kad Ispanija esą „atlaisvino“ migracijos politiką. Šiai versijai pagrindo suteikė du realūs procesai: planas reguliuoti dalies dokumentų neturinčių migrantų statusą ir Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl procedūrų Ceutoje ir Melilijoje.

    Tačiau statuso sureguliavimo priemonė buvo skirta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno iki 2026 metų sausio 1 dienos ir atitiko gyvenamosios vietos reikalavimus. Tai reiškia, kad ji negalėjo būti taikoma tiems, kurie į Ceutą atvyko liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

    Kitas socialiniuose tinkluose iškraipytas aspektas – teismo sprendimas dėl žmonių, sulaikytų po atvykimo jūra. Sprendimas nekeičia teisės pasilikti Ispanijoje, o tik nurodo, kad jie negali būti nedelsiant grąžinti taikant specialų Ceutos režimą ir turi būti tvarkomi pagal įprastą teisinę grąžinimo procedūrą.

    Ar atvykusieji gali patekti į žemyninę Europą?

    Antroji klaidinančių teiginių banga buvo susijusi su baime, kad į Ceutą atvykę žmonės netrukus persikels į žemyninę Ispaniją ir kitas Europos šalis. Dalis Europos politikų viešai kėlė šią prielaidą, o kai kurios valstybės reagavo stiprindamos patikras ir kontrolę.

    Vis dėlto Europos Sąjungos migracijos komisaras Magnusas Brunneris teigė, kad tuo metu į žemyninę Europą neperėjo nė vienas asmuo. Ispanijos užsienio reikalų institucijos akcentavo, kad išvykimas iš Ceutos galimas tik jūra arba oru, o keliaujant ta kryptimi atliekamos tapatybės patikros, todėl be identifikavimo procedūrų išvykti nepavyktų.

    Ispanijos pareigūnai taip pat nurodė, kad didelė dalis atvykusiųjų jau grįžo į Maroką savanoriškai arba buvo išsiųsti. Keli tūkstančiai žmonių tuo metu, remiantis agentūros AP informacija, dar liko anklave, tikėdamiesi sulaukti galimybės pasiekti žemyninę Ispaniją.

    Kas dar galėjo turėti įtakos

    Kas tiksliai sukėlė tokį mastą, iki galo aišku nėra: minimi ekonominiai sunkumai Maroke, nusikaltėlių tinklai, socialinių tinklų dezinformacija ir abiejų pusių institucijų veiksmai. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezis yra sakęs, kad žmonių gabentojai sąmoningai klaidino visuomenę, iškraipydami teismo sprendimo prasmę.

    Tuo pat metu migracijos ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžė, kad gandai ir emocingas turinys socialiniuose tinkluose gali veikti kaip katalizatorius, ypač kai žmonės tikisi „langų“ sienos kontrolėje. AP fotografas taip pat pranešė matęs situacijų, kai Maroko pareigūnai iš pradžių nesikišo, o vėliau imtasi veiksmų.

    Sąmokslo teorijos ir faktų stoka

    Krizės fone internete išplito ir sąmokslo teorijos, esą masinį judėjimą organizavo Izraelis ar Jungtinės Valstijos, siekdamos nubausti Ispaniją už jos užsienio politikos pozicijas. Tokie teiginiai dažniausiai buvo grindžiami prielaidomis ir tarpusavyje nesusijusių įvykių sugretinimu.

    Kol kas viešojoje erdvėje nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šios valstybės būtų koordinavusios ar skatinusios migraciją į Ceutą. Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į internetinės dezinformacijos problemą, tačiau konkretaus šaltinio ar organizuoto veikėjo neįvardijo.

    Ceutos atvejis parodė, kaip greitai krizinėse situacijose socialinių tinklų turinys gali tapti realaus pasaulio sprendimų ir judėjimo varikliu. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinanti informacija, ypač susieta su teisiniais niuansais, gali būti lengvai išnaudojama tiek nusikaltėlių tinklų, tiek politinės komunikacijos tikslams.