CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Benzino kainų rekordai ES: mokesčiai suvalgo beveik pusę sumos – štai kur skaudžiausia

    Benzino kainų rekordai ES: mokesčiai suvalgo beveik pusę sumos – štai kur skaudžiausia

    Rekordinės kainos ir įtampa rinkoje

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė rekordines aukštumas, o vairuotojai vis dažniau pastebi, kad dalis sumos degalinėje mažai susijusi su pačia nafta. Europos Komisijos skelbiamais duomenimis, euro super 95 benzino svertinis ES vidurkis rugsėjo 14 dieną siekė 2,063 euro už litrą – tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį paskatino geopolitinė įtampa ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, taip pat išaugusios naftos kainos ir naftos perdirbimo sektoriaus maržos. Europos Centrinio Banko ekspertai skaičiavo, kad rugsėjo trečią savaitę maržos euro zonoje prie benzino litro galėjo pridėti apie 0,17 euro, o prie dyzelino litro – apie 0,41 euro.

    Kas sudaro kainą degalinėje?

    Didelę galutinės kainos dalį sudaro mokesčiai, kurie skirtingose valstybėse taikomi panašia logika. Pirmiausia pridedamas akcizas – fiksuotas mokestis už litrą, kuris automatiškai nedidėja kartu su žaliavinės naftos kaina, o kai kur papildomai taikomi ir anglies dioksido ar kiti aplinkosauginiai mokesčiai.

    Tuomet skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, taikomas jau po to, kai į kainą įtraukti akcizai ir kitos rinkliavos. Tai reiškia, kad vartotojas faktiškai moka PVM ir nuo akcizo, todėl galutinis mokestinis „sluoksnis“ tampa dar didesnis.

    ES vidutiniškai mokesčiai sudaro apie 0,976 euro už litrą, arba 47,3 proc. galutinės benzino kainos. Kai kuriose valstybėse mokestinė dalis viršija 1 eurą už litrą, o vairuotojams tai tampa viena svarbiausių brangimo priežasčių.

    Kur benzinas apmokestinamas labiausiai?

    Didžiausią mokestinę naštą už benzino litrą, remiantis Europos Komisijos duomenimis, neša Nyderlandų vairuotojai. Ten bendra mokesčių suma siekia apie 1,270 euro už litrą, o tai sudaro maždaug 52 proc. galutinės kainos.

    Antroje vietoje yra Danija, kur mokesčiai sudaro apie 1,230 euro už litrą. Nors Danijoje benzinas yra brangiausias ES ir siekia apie 2,564 euro už litrą, didelę kainos dalį lemia ir aukštas PVM, kuris skaičiuojamas nuo didesnės ikimokestinės kainos.

    Tarp daugiausiai apmokestinančių šalių taip pat patenka Suomija su maždaug 1,193 euro mokesčiais už litrą bei Vokietija, kur bendra mokestinė suma siekia apie 1,179 euro. Vokietijoje, be fiksuoto energijos mokesčio, reikšmingą dalį sudaro ir anglies dioksido kainodara, taikoma iškastiniam kurui.

    Didelius mokesčius turi ir Graikija, kur mokestinė dalis siekia apie 1,133 euro už litrą, o tai sudaro didžiausią dalį dešimtuke – apie 52,5 proc. galutinės kainos. Prie akcizo ir PVM čia prisideda ir nedidelės papildomos rinkliavos.

    Prancūzijoje ir Italijoje mokesčiai benzino litre taip pat viršija 1 eurą – atitinkamai apie 1,052 ir 1,049 euro. Šiose rinkose kainoms įtakos turi tiek akcizų politika, tiek PVM tarifai, o sprendimai dėl laikinų lengvatų ar jų nebuvimo greitai atsispindi galutinėje sumoje degalinėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesni mokesčiai nebūtinai reiškia didžiausią galutinę kainą, nes ją lemia ir žaliavos kaina, perdirbimo maržos, tiekimo grandinės bei konkurencija mažmeninėje rinkoje. Vis dėlto mokesčių struktūra išlieka vienu stabiliausių veiksnių, todėl kainų šuolių metu ji tampa labiausiai matoma vairuotojams.

  • Europos Komisija įveda duomenų centrų tvarumo etiketę: energijos ir vandens ribos – nuo 2027

    Europos Komisija įveda duomenų centrų tvarumo etiketę: energijos ir vandens ribos – nuo 2027

    Europos Komisija pristatė naujas taisykles, kuriomis siekiama aiškiau įvertinti ir palyginti duomenų centrų poveikį aplinkai. Pagrindinis pokytis – elektroninė tvarumo etiketė, kurioje bus matuojamas energijos ir vandens vartojimas, taip pat naudojamos elektros kilmė.

    Naujoji sistema skirta duomenų centrams, kurių įrengtoji galia viršija 500 kilovatų ir kurie patenka į ES energijos vartojimo efektyvumo ataskaitų teikimo režimą. Komisija tikisi, kad vienodi rodikliai padės tiek viešiesiems pirkėjams, tiek verslui rinktis tvaresnes skaitmenines paslaugas.

    Kam reikalinga tvarumo etiketė?

    Komisija argumentuoja, kad duomenų centrai yra būtini debesijos paslaugoms, DI sprendimams ir skaitmeninei ekonomikai, tačiau spartus jų augimas didina spaudimą elektros tinklams ir vandens ištekliams. Tai ypač aktualu regionuose, kur infrastruktūra jau dabar susiduria su apkrovų šuoliais ar vietos bendruomenių priešinimusi.

    Pagal ES institucijų pateikiamus skaičiavimus, 2024 metais Europos duomenų centrai sunaudojo 68 teravatvalandes elektros, o iki 2030 metų šis poreikis gali išaugti iki 114 teravatvalandžių. Tokia apimtis reikštų apie 3,2 proc. visos ES elektros paklausos, palyginti su maždaug 2,5 proc. šiuo metu.

    Etiketėje numatoma apimti ne vien energijos vartojimo efektyvumą, bet ir vandens naudojimą bei elektros tiekimo tvarumą. Komisija pabrėžia, kad tikslas – didesnis skaidrumas ir duomenimis grįstas reguliavimas, kai skaitmeninės infrastruktūros poreikis auga sparčiau nei daugelio kitų sektorių.

    Kodėl ribos atidedamos iki 2027 metų?

    Kol kas Komisija nesiima nustatyti kietų energijos ar vandens vartojimo „lubų“. Pasak Komisijos, realią reguliavimo galią suteiksiantys minimalūs veiklos standartai bus paskelbti 2027 metais, kad nauji objektai nebūtų statomi žemiau apibrėžtų efektyvumo reikalavimų.

    Šis pereinamasis laikotarpis kartu atveria erdvę intensyvioms diskusijoms su rinka, nes duomenų centrų operatoriai ir didžiosios technologijų bendrovės siekia daryti įtaką tam, kokie rodikliai bus laikomi svarbiausiais. Komisija pripažįsta, kad nors ataskaitų teikimas centrams, viršijantiems 500 kilovatų, yra privalomas nuo 2023 metų, laikymasis iki šiol nėra visuotinis.

    „Pirmaisiais metais ataskaitas pateikė maždaug trečdalis duomenų centrų, antraisiais rezultatas pagerėjo, o trečiaisiais – preliminariai dar ūgtelėjo. Manome, kad 50 proc. ribą pasieksime gana užtikrintai“, – sakė anonimiškumo prašęs Europos Komisijos pareigūnas.

    Komisija taip pat primena, kad praktinis vykdymo užtikrinimas didele dalimi priklausys nuo ES valstybių narių. Dėl to artimiausi mėnesiai gali tapti testu, ar naujoji etiketė taps plačiai naudojamu standartu, ar liks daugiau formaliu dokumentu.

    Įtampa tarp plėtros ir kontrolės

    ES planuoja reikšmingai didinti duomenų centrų pajėgumus iki 2035 metų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų milžinų ir stiprinti europines DI kompetencijas. Tačiau tuo pat metu būtent tos pačios didžiosios bendrovės dažnai yra pagrindinės infrastruktūros investuotojos ir partnerės, todėl jų vaidmuo reguliavimo diskusijose išlieka itin svarbus.

    Komisija nurodo, kad etiketė galės pripažinti mažai emisijų sukeliančius energijos šaltinius, įskaitant branduolinę energiją, o ateityje minimalūs veiklos standartai galėtų tapti privalomi. Tuo pat metu svarstoma, kaip duomenų centrai galėtų aktyviau prisidėti prie elektros sistemos lankstumo ir panaudoti perteklinę šilumą, kuri, Komisijos vertinimu, teoriškai galėtų šildyti iki keturių milijonų Europos namų.

    Nors etiketė pristatoma kaip skaidrumo priemonė, kritikai atkreipia dėmesį į riziką, kad dalis reikšmingos informacijos gali likti sunkiai patikrinama, jei taisyklėse bus palikta per daug konfidencialumo išimčių. Dėl to 2027 metais planuojami minimalūs standartai ir jų taikymo griežtumas gali tapti lemiamu momentu, kuris parodys, ar ES sugebės suderinti DI infrastruktūros augimą su realiai pamatuojamu tvarumu.

  • Prancūzijos skola šauna į rekordus: ministerija skelbia, kiek viršys ES ribas 2027 metais

    Prancūzijos skola šauna į rekordus: ministerija skelbia, kiek viršys ES ribas 2027 metais

    Prancūzija perspėja dėl sparčiai augančios valstybės skolos: Finansų ministerijos vertinimu, 2026 metais ji pasieks 119,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais pakils iki 121,7 proc. Tai būtų aukščiausias lygis nuo 1978 metų, remiantis nacionalinės statistikos tarnybos Insee istorine seka.

    Tokie skaičiai ryškiai viršija Europos Sąjungoje taikomus orientyrus: pagal fiskalines taisykles valstybės skola turėtų artėti prie 60 proc. BVP, o metinis valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP. Ministerijos atstovai didėjimą aiškina tuo, kad deficitas išlieka aukštas, todėl skola kyla beveik automatiškai.

    Deficitas lieka per didelis

    Valdžios sektoriaus deficitas pernai, ministerijos duomenimis, sudarė 5,1 proc. BVP, o šiemet prognozuojamas dar didesnis – 5,4 proc. Dėl to Prancūzija jau kurį laiką yra sustiprinto Europos Komisijos fiskalinio stebėjimo lauke, nes rodikliai nesuderinami su ES biudžetinės drausmės kryptimi.

    Vyriausybė tikisi, kad kitais metais deficitas sumažės iki 5 proc. BVP, tačiau tai vis tiek būtų gerokai virš 3 proc. ribos. Finansų politikos kryptį papildomai komplikuoja politinis ciklas, nes šalyje artėja rinkimai, o dalis sprendimų tiesiogiai paveiktų rinkėjų pajamas ir vartojimą.

    Planuojami 54 mlrd. eurų karpymai

    Premjeras Sebastianas Lecornu, pristatydamas 2027 metų biudžeto gaires, nurodė, kad planuojama korekcijų ir išlaidų mažinimo priemonių suma siektų 54 mlrd. eurų. Dalis jautriausių klausimų, įskaitant diskusijas dėl lengvatų mažinimo pensininkams, paliekama spręsti parlamentui.

    Parlamento finansų komiteto vadovas jau perspėjo, kad plataus masto taupymo priemonės gali būti pritaikytos pernelyg vienodai visoms grupėms, todėl labiausiai skaudėtų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Tai didina riziką, kad politinės derybos lėtins sprendimus, o finansų rinkos jautriau vertins Prancūzijos skolinimosi perspektyvas.

    Ekonomikos augimą slopina energijos šokas

    Nepriklausomas fiskalinis prižiūrėtojas, Aukštoji viešųjų finansų taryba, vertina pateiktų priemonių makroekonominį pagrįstumą. Tarybos vadovė Amelie de Montchalin viešai akcentavo, kad kryptį dar galima pakoreguoti, jei sprendimai bus greiti ir atsakingi.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės buvo peržiūrėtos žemyn dėl silpnesnio vartojimo ir padidėjusio neapibrėžtumo energijos rinkose. Ministerija pažymi, kad naujas energijos kainų šuolis, susijęs su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną, didina spaudimą infliacijai ir valstybės išlaidoms, o tai apsunkina skolos stabilizavimą.

    Euro zonoje Prancūzija pagal įsiskolinimą šiuo metu nusileidžia tik Graikijai ir Italijai. Kontrastas ryškėja, nes kai kurios šalys skolos santykį su BVP pastaraisiais metais mažino: Ispanijoje jis, skelbiama, buvo nusileidęs žemiau 100 proc., o Portugalija savo rodiklį buvo priartinusi prie mažesnio nei 90 proc. lygio.

  • Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Prancūzijoje dyzelino kaina pasiekė naują rekordą ir vidutiniškai pakilo iki 2,41 euro už litrą. Tuo pat metu Europos Komisijos savaitiniai duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje benzino ir dyzelino kainos pasiekė aukščiausius lygius nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį skatina sutrikęs pasaulinis naftos tiekimas ir brangstančios perdirbimo sąnaudos, kurioms įtakos turi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkose išaugusi rizikos premija didina didmenines degalų kainas, o tai greitai atsispindi ir kainose degalinėse.

    Prancūzijos Ekonomikos ministerijos skelbiamais degalinių švieslenčių duomenimis, dyzelino vidurkis buvo apskaičiuotas įvertinus daugiau kaip 8 700 degalinių kainas. Benzinas SP95-E10, kuris yra populiariausias šalyje, taip pat laikėsi aukštumose ir jau daugiau nei 10 dienų viršijo ankstesnį 2022 metų piką.

    Europos Komisijos skelbiamuose savaitiniuose rodikliuose, skaičiuojant svertinį ES vidurkį, benzino litras siekė 2,063 euro, o dyzelino – 2,159 euro. Prancūzija išliko tarp brangiausių valstybių, tačiau dar didesnės kainos tuo metu fiksuotos, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje.

    Kodėl degalai brangsta net krentant naftai?

    Žaliavinės naftos kaina yra tik viena galutinės degalų kainos dedamoji, todėl vien jos svyravimai ne visada paaiškina pokyčius degalinėse. Europoje išliko didelės naftos perdirbimo maržos, ypač dyzelinui, o tai reiškia, kad skirtumas tarp žaliavos kainos ir rafinuotų produktų didmeninės vertės išlieka neįprastai aukštas.

    Europos Centrinio Banko ekspertai, vertindami ateities sandorių signalus, prognozavo, kad dyzelino maržos gali pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau buvo pasiekusios rugpjūtį. Tai didina riziką, kad dyzelino kaina gali išlikti įtempta net ir tuomet, kai žaliavinė nafta trumpam atpinga.

    Smūgis vartotojams ir ekonomikai

    Degalų brangimas dažnai persiduoda į kitas prekes ir paslaugas, nes išaugusios transporto sąnaudos didina logistikos kainą ir gali spausti maisto bei būtiniausių prekių kainas. Dėl to smunka vartotojų pasitikėjimas, o namų ūkiams tenka dar labiau taupyti.

    „Vartotojams tai yra lėtas, bet nuolatinis spaudimas – žmonės jau kurį laiką kovoja su energijos, būsto ir maisto kainomis“, – sakė vartotojų organizacijos Euroconsumers atstovė Olivia Brown.

    Euroconsumers atlikta įperkamumo apklausa parodė, kad apie 30 proc. vartotojų sunkiai susidoroja su energijos išlaidomis, o 44 proc. nurodė patiriantys problemų dėl su automobiliu susijusių kaštų. Apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų tikėjosi, kad pragyvenimo kaina 2026 metais blogės, o brangesnė energija gali dar labiau paspartinti šią tendenciją.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Degalų kainų kryptį lems keli veiksniai: tiekimo grandinių stabilumas, perdirbimo pajėgumai Europoje ir geopolitinės rizikos lygis. Jei konfliktų eskalacija mažėtų ir atsistatytų naftos bei perdirbtų produktų srautai, kainų spaudimas galėtų slūgti, tačiau rinkos išlieka jautrios net ir pavieniams sutrikimams.

    Vairuotojams ir verslui tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant išlaidas, ypač logistikos ir keleivių vežimo sektoriuose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsęs brangimas gali atsiliepti infliacijos trajektorijai ir papildomai spausti šeimų biudžetus.

  • 13 ES šalių siūlo „generalinę tvarką“ Briuselyje: ką žada įstatymų „valymas“ verslui

    13 ES šalių siūlo „generalinę tvarką“ Briuselyje: ką žada įstatymų „valymas“ verslui

    Ko siekia 13 valstybių

    Trylika Europos Sąjungos valstybių paragino Briuselį imtis sistemingo teisėkūros supaprastinimo ir peržiūrėti, ar galiojantys ES teisės aktai dar atitinka šiandienos poreikius. Iniciatyvos esmė – mažinti administracinę naštą ir kurti taisykles, kurios skatintų inovacijas bei konkurencingumą.

    Neoficialų dokumentą pasirašė Austrija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija. Jame siūloma atlikti sektorinį teisės aktų „giluminį valymą“ – nustatyti, ką reikia panaikinti, ką atnaujinti, o kas sukuria naštą be aiškios pridėtinės vertės.

    Naujos taisyklės – tik su aiškiu pagrindimu

    Šalys ragina, kad nauji ES teisės aktai būtų projektuojami kaip palankūs inovacijoms ir verslo aplinkai, o jų poveikis konkurencingumui būtų vertinamas nuosekliai. Taip pat pabrėžiama subsidiarumo ir proporcingumo svarba: ES lygmens reguliavimas turėtų būti taikomas tik tada, kai tikslų neįmanoma pakankamai pasiekti nacionaliniu mastu.

    Dokumente siūloma, kad prieš įvedant bet kokią reikšmingą naują ataskaitų teikimo ar atitikties pareigą būtų peržiūrimos jau galiojančios pareigos toje pačioje srityje. Tikslas – konsoliduoti, supaprastinti arba panaikinti dubliuojančius reikalavimus, kad bendras reguliacinis krūvis neaugtų.

    „ES teisėkūra negali būti tikslas savaime. Reguliacinė savitvarda, kad būtų išvengta perteklinio reguliavimo ir naujų administracinių naštų, yra būtina sąlyga kokybiškai ES teisėkūrai“, – teigiama Austrijos inicijuotame dokumente.

    Siūlomi penkerių metų „patikrinimai“

    Tarp siūlymų – įpareigoti į kiekvieną reikšmingą naują reglamentavimą įtraukti peržiūros nuostatą, numatant vertinimą ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tokiu būdu būtų tikrinama, ar priemonės pasiekė tikslus, ar jos įgyvendinamos praktiškai ir ar neprieštarauja kitoms taisyklėms.

    Valstybės taip pat siūlo ES mastu skelbti įgyvendinimo ir konsolidavimo metus, kai prioritetas būtų skiriamas ne naujų taisyklių kūrimui, o jau priimtų teisės aktų įgyvendinimui, sąveikumui, priežiūros suvienodinimui ir perteklinių ataskaitų mažinimui. Akcentuojama, kad supaprastinimas neturėtų reikšti sveikatos, saugos ar darbo standartų silpninimo.

    „Svarbiausia – išvengti susikaupiančio sudėtingumo, kuris silpnina ES veiksmingumą ir teisėtumą bei mažina bendrosios rinkos patrauklumą investicijoms“, – rašoma dokumente.

    Kodėl tema tapo tokia karšta

    Pastaraisiais metais ES reguliavimas sparčiai plėtėsi – nuo skaitmeninės ekonomikos ir duomenų iki klimato politikos, tvarumo atskaitomybės ir naujų technologijų. Verslas vis dažniau kelia klausimą dėl skirtingų reikalavimų persidengimo, ypač kai įmonėms tenka vienu metu taikytis prie kelių teisės aktų, skirtingų terminų ir ataskaitų formatų.

    Europos Komisija jau yra pristačiusi supaprastinimo kryptį, įskaitant vadinamuosius „omnibus“ pasiūlymus, kuriais siekiama suvienodinti ir sumažinti atskirų reguliavimo sričių fragmentaciją. Ši 13 šalių iniciatyva signalizuoja norą eiti dar toliau – ne tik koreguoti pavienes taisykles, bet ir peržiūrėti visą reguliacinės naštos logiką, vertinant ją „nuo nulio“ pagal sektorius.

    Prieš šią iniciatyvą turėtų startuoti ir nauja valstybių koalicija, skirta biurokratinės naštos mažinimui, kurią planuojama kurti kaip nuolatinį tinklą supaprastinimo sprendimams tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Tai gali reikšti, kad ateityje diskusijos dėl reguliavimo apimties, įgyvendinimo terminų ir ataskaitų mažinimo taps vienu nuolatinių ES darbotvarkės punktų.

  • Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Kas pasakyta apie SAFE lėšas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per kreipimąsi užsiminė, kad dalis nepanaudotų programos SAFE lėšų galėtų būti nukreipta bendriems projektams su Ukrainos įmonėmis. Toks signalas iš karto sukėlė audringą reakciją: Ukrainoje tai vertinama kaip reali galimybė gauti užsakymų ir technologinių partnerių Europoje.

    SAFE yra Europos masto gynybos finansavimo instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų apimties paramą, orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą. Šio instrumento esmė yra skatinti bendrus pirkimus ir pramonės projektus, kad Europoje greičiau atsirastų daugiau kritinės karinės produkcijos.

    Lenkija perspėja: taisyklės kol kas aiškios

    Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad pristatyta idėja dar nėra patvirtintas sprendimas. Varšuva primena, jog galiojančiame SAFE reglamentavime yra aiškiai apibrėžta, kam lėšos gali būti naudojamos, todėl bet kokie nukrypimai turėtų būti politiškai ir teisiškai pagrįsti.

    Lenkijos gynybos ministerijos pozicija siejama ir su praktiniu interesu: dar anksčiau Europos Komisija buvo nurodžiusi, kad nepanaudotos SAFE lėšos galėtų būti perskirstomos vėlesniuose kvietimuose. Dėl to kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, yra rodžiusios susidomėjimą papildomu finansavimu savo poreikiams.

    Ukrainos žiniasklaida kalba apie konkurenciją

    Ukrainos gynybos tematikos leidinys Defence Express įvertino, kad Varšuva ir Kyjivas gali tapti konkurentais kovoje dėl SAFE dotacijų ir užsakymų. Ukrainos pusė tikisi, kad aiškesnis teisinis „langas“ europiniams ir ukrainietiškiems projektams padidintų garantijas, jog dalis nepanaudotų pinigų pasieks būtent bendras iniciatyvas.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai pranešė apie naują programą bendriems gynybos projektams su Ukraina, rasti priešininkų tarp ES šalių nebus sunku, ypač kai kalba pasisuka apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    Defence Express nurodo, kad iš 150 mlrd. eurų bendro SAFE „voko“ iki šiol buvo paskirstyta 130,5 mlrd. eurų. Tokiu atveju teorinis nepanaudotų lėšų dydis siektų 19,5 mlrd. eurų, o tai ir yra suma, kuri galėtų tapti politinių diskusijų objektu.

    Leidinys taip pat mini scenarijų, jog dėl vidaus politikos ir artėjančių rinkimų Italija galėtų atsisakyti maždaug 6 mlrd. eurų SAFE paskolos dalies, nukreipdama prioritetus į socialines reikmes. Jei taip nutiktų, nepanaudotų lėšų apimtis galėtų priartėti prie maždaug 25,5 mlrd. eurų.

    Iki kada galioja sprendimai ir išleidimo terminai?

    Pagal programos rėmus sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Taip pat numatyta, kad gautos lėšos turi būti panaudotos ir tinkamai atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turėtų būti pristatyta ir užsakyta karinė įranga.

    Tai reiškia, kad „nepanaudotų lėšų“ tema greičiausiai kartosis ir ateinančiais metais: vėluojant pirkimams, keičiantis vyriausybėms ar prioritetams, dalis numatytų sumų gali likti neišnaudota. Būtent todėl Kyjivo siekis įsitraukti į europinius gynybos projektus gali susidurti su konkurencija ir politiniu atsargumu iš kai kurių ES sostinių.

  • Kasyklos ateitis po anglies: technologijos ir ES parama žada naują kvėpavimą gavybos sektoriui

    Lenkijoje anglies gavybos apimtys ilgainiui mažės, tačiau kartu stiprėja kryptis į kitų žaliavų paiešką ir gavybą, ypač vadinamųjų kritinių išteklių. Šį posūkį vis dažniau lydi investicijos į modernias kasybos technologijas, automatizaciją ir efektyvumo didinimą, aptartos Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo.

    Diskusijų dalyviai akcentavo, kad kasybos pramonės kompetencijos nėra „pririštos“ tik prie anglies: jos gali būti perkeliamos į metalų gavybą, perdirbimą ir žiedinės ekonomikos sprendimus. Toks persiorientavimas atitinka Europos Sąjungos siekį mažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti strateginių žaliavų tiekimo grandines.

    Milijardai eurų: kas svarbiausia?

    Europos Komisijos žaliavų politikos srityje dirbęs Danielis Ciosas forume pabrėžė, kad transformacijai galima pasitelkti ES paramą, o programų kryptys nėra „užšaldytos“ visam laikui. Pasak jo, valstybės, įmonės ir mokslo institucijos gali aktyviai dalyvauti konsultacijose ir daryti įtaką, kad finansavimas būtų labiau orientuotas į pramonės pokyčius.

    „Ateinančius pusantrų metų bus lemiami, kad programos artimiausiems septyneriems metams būtų parengtos taip, kad atlieptų realius pramonės poreikius“, – sakė Danielis Ciosas.

    Vienu iš pavyzdžių įvardytas Anglies ir plieno tyrimų fondas, finansuojantis mokslinius tyrimus ir inovacijas kasybos bei metalurgijos srityse. Diskusijoje pažymėta, kad tokio tipo instrumentai gali būti pritaikomi ir technologijų perėjimui nuo anglies sektoriaus prie metalų gavybos bei perdirbimo.

    Efektyvumas, automatizacija ir žmonės

    Vienas ryškiausių paminėtų pavyzdžių – Lubelsko anglies kasybos bendrovė Bogdanka, kuri, pasak jos atstovų, veikia pilnu ekonominiu pagrindu ir negauna valstybės dotacijų. Įmonė teigia didinanti dėmesį kaštų ir organizacinei optimizacijai, o pagrindiniu efektyvumo rodikliu pasirinko OEE.

    Įmonės planuose – didinti OEE iki 31 proc. 2027 metais ir iki 37 proc. 2035 metais, tačiau pabrėžiama, kad rodiklius stipriai veikia geologinės sąlygos, logistikos sprendimai ir įrangos kokybė. Praktika rodo didelius svyravimus: geriausiais atvejais pasiekiama apie 40 proc., o sudėtingesnėse vietose efektyvumas kai kuriais mėnesiais krenta iki 11–12 proc.

    Kita svarbi kryptis – technologijų tiekėjų sprendimai, orientuoti į autonomizaciją ir procesų automatizavimą. „Famur“ atstovai teigė, kad, nepaisant didesnio dėmesio žaliajai transformacijai, reikšminga pajamų dalis vis dar gaunama iš kasybos segmento, todėl investicijos į naujus sprendimus tęsiamos.

    Kad automatizacija taptų realiai įgyvendinama, būtinas ir darbo rinkos lūžis. Forumo dalyviai akcentavo, kad vien technologijų nepakanka: sektorius turi išlaikyti inžinerines kompetencijas, pritraukti jaunimą ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą, nes net ir automatizuotoje kasykloje kritinėse situacijose sprendimus priima žmogus.

    Elektriniai sprendimai po žeme

    Diskusijoje išsiskyrė ir elektromobilumo tema: kai kurios pramoninės elektrinės mašinos jau naudojamos vario kasyklose, o jų eksploatacijos praktika rodo, kad darbo ciklai gali viršyti pradines garantijas. Tai laikoma argumentu, jog bateriniai sprendimai pramonėje nėra vien demonstraciniai projektai, o realus našumo ir saugos įrankis.

    Kartu pabrėžta, kad technologijos turi atitikti konkrečias kasybos sąlygas: duomenų perdavimo sistemos, mašinų būklės stebėsena ir nuotolinis valdymas jau seniai įprasti sprendimai, tačiau avarinių situacijų ar remonto darbų vis dar neįmanoma pilnai „perleisti“ vien autonominėms sistemoms.

    Forumo išvada aiški: anglies vaidmuo mažės, tačiau tai nebūtinai reiškia kasybos pramonės pabaigą. Persiorientavimas į kritines žaliavas, investicijos į automatizaciją, efektyvumo didinimą ir ES finansavimo galimybes gali tapti pagrindu naujam sektoriaus etapui, jei kartu bus išspręsta specialistų ir kompetencijų išlaikymo problema.

  • Visaginas ieško savo veido: atvira diskusija atskleis, kas miestą keičia ir kas lieka

    Visaginas ieško savo veido: atvira diskusija atskleis, kas miestą keičia ir kas lieka

    2026 metais rugsėjo 19 dieną Visagino kultūros centre vyks atvira diskusija „Transformacijos ir architektūrinė tapatybė“. Renginio organizatoriai kviečia gyventojus ir profesionalus kalbėtis, kaip miesto kaita keičia architektūrinį veidą ir vietos jausmą.

    Visaginas yra vienas iš Europos planinių miestų, XX amžiaus antroje pusėje statytų nuo nulio pagal vieningą urbanistinę idėją. Tokie miestai dažnai buvo projektuojami kaip ilgalaikės pramonės ir stabilaus gyventojų augimo erdvės, tačiau realybėje susidūrė su ekonominiais, politiniais ir demografiniais lūžiais.

    Miesto erdvės pokyčiai paprastai vyksta keliais keliais: renovuojant ir modernizuojant pastatus, keičiant jų paskirtį, griaunant nesaugius objektus ar atsirandant naujoms komercinėms ir viešosioms funkcijoms. Visagine pastaraisiais metais ryškėjo klausimas, kaip šiuos sprendimus priimti taip, kad jie neardytų bendros miesto struktūros.

    Vienas matomiausių pavyzdžių – Sedulinos alėjoje nugriautas nebaigtas statyti raudonų plytų daugiabutis, ilgai priminęs apie neįgyvendintus planus. Tokie sprendimai paprastai grindžiami saugumo, viešosios tvarkos ir miesto įvaizdžio argumentais, tačiau kartu jie kelia klausimą, ką miestas pasirenka palikti kaip savo istorijos ženklus.

    Kita transformacijų kryptis – pritaikymas naujoms reikmėms, kai pastato gyvenimas pratęsiamas keičiant funkciją. Visagine minimas pirmosios miesto mokyklos pritaikymas kultūros centro veikloms atspindi platesnę tendenciją: mažėjant mokinių skaičiui, savivaldybės vis dažniau ieško būdų, kaip viešąją infrastruktūrą panaudoti bendruomenės poreikiams.

    Pokyčius skatina ne tik būtinybė spręsti problemas, bet ir besikeičiantys įpročiai bei ekonominiai interesai. Pavyzdžiui, prekybos modelio kaita, kai apsipirkimas telkiamas vienoje vietoje ir dažniau siejamas su atvykimu automobiliu, keičia gatvių ašių gyvybingumą ir formuoja naujus traukos taškus.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad transformacijos gali ir silpninti, ir stiprinti miesto tapatybę. Jei nauji sprendimai atsižvelgia į jau susiformavusias urbanistines vertybes, gamtinį kontekstą ir bendruomenės lūkesčius, jie gali sustiprinti Visagino kaip patogaus, žaliąsias erdves vertinančio miesto idėją.

    Kas numatyta renginyje

    Programa prasidės pristatymu apie įspūdžius iš šešių naujųjų Europos planinių miestų, aplankytų tarptautinio projekto „New Towns | New Narratives“ metu. Renginio dalyviai bus supažindinti su skirtingais pavyzdžiais ir pamokomis, kurios gali būti aktualios Visaginui.

    Vėliau numatytas pranešimas apie Naująjį europinį bauhauzą – Europos Komisijos iniciatyvą, siūlančią miestų ir erdvių kaitą vertinti per principus gražu, tvaru, įtrauku. Šis požiūris sieja Žaliojo kurso tikslus su kasdiene aplinka ir skatina sprendimus, kurie atitinka tiek energetinius, tiek socialinius poreikius.

    „Tokiems miestams kaip Visaginas ypač svarbu atsinaujinti ne fragmentiškai, o aiškiai suprantant, kokias tapatumo vertybes norime saugoti ir kaip į sprendimus įtraukti gyventojus nuo pat pradžių“, – sakė pranešėja Gabrielė Janilionytė.

    Renginio pabaigoje vyks bendruomenės diskusija apie Visagino architektūrinį tapatumą lietuvių ir rusų kalbomis. Joje bus ieškoma atsakymų, kas šiandien sudaro miesto savitumą, kokie elementai kuria Visagino dvasią ir kokios vertybės turėtų lydėti ateities projektus.

    Diskusiją organizuoja VšĮ „Urbanistinės istorijos“ kartu su partneriais, o renginį įgyvendinti padeda Visagino kultūros centras. Organizatoriai kviečia dalyvauti ne tik architektus ar urbanistus, bet ir visus, kuriems svarbu, kaip miestas keisis ateityje.

  • Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad dalis nepanaudotų SAFE programos lėšų galėtų būti nukreipta bendriems Europos Sąjungos ir Ukrainos projektams, įtraukiant Ukrainos įmones. Ši žinutė iškart sukėlė aštrią diskusiją dėl to, kam ir kokiomis sąlygomis galėtų atitekti nepanaudoti pinigai.

    Ukrainoje tai vertinama kaip galimybė sparčiau integruoti šalies gynybos pramonę į Europos tiekimo grandines ir gauti užsakymų bendroms gamybos bei modernizavimo programoms. Tačiau kartu pabrėžiama, kad kai kurios ES valstybės gali nepritar­ti tokiam perskirstymui, jei tai reikštų mažesnes galimybes nacionaliniams projektams.

    Lenkija: pasiūlymas dar nepatvirtintas

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas viešai akcentavo, kad pristatyta idėja kol kas nėra galutinis sprendimas ir nėra formaliai patvirtinta. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka priminė, kad šiuo metu SAFE reglamentas aiškiai apibrėžia, kokioms reikmėms lėšos gali būti naudojamos.

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express šią reakciją įvertino kaip signalą, kad gali prasidėti konkurencija dėl finansavimo. Ukrainos pusė baiminasi, jog dėl didelių sumų dalis ES šalių sieks, kad nepanaudotos lėšos liktų jų nacionaliniams poreikiams, o ne tarptautiniams projektams su Ukraina.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai paskelbė apie ketinimą atverti kelią bendriems su Ukraina gynybos projektams, oponentų tarp ES valstybių rasti nebus sunku, ypač kai kalbama apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    SAFE programos biudžetas siekia 150 000 000 000 eurų, o iki šiol, kaip nurodoma Ukrainos analizėje, paskirstyta 130 500 000 000 eurų. Tai reiškia, kad reikšminga dalis lėšų teoriškai dar gali būti persvarstoma, jei valstybės nepasinaudos visa joms numatyta dalimi.

    Analizėje taip pat minima, kad dėl vidaus politikos veiksnių Italija gali atsisakyti dalies SAFE paskolos, kuri būtų skirta socialinėms reikmėms, o tai galėtų didinti nepanaudotų lėšų sumą maždaug iki 25 500 000 000 eurų. Toks scenarijus sustiprintų diskusijas dėl to, kas ir kokiu pagrindu galėtų pretenduoti į likučius.

    Terminais spaudžia ir taisyklės

    Pagal aptariamas nuostatas sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Skirtos lėšos turi būti panaudotos ir atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turi būti ir pristatyta užsakyta karinė įranga.

    Todėl artimiausiais metais gali daugėti situacijų, kai dalis finansavimo lieka neišnaudota dėl vėluojančių pirkimų, pramonės pajėgumų ribojimų ar politinių sprendimų. Būtent tai ir kuria prielaidas naujiems ginčams, ar nepanaudotos SAFE lėšos turėtų keliauti į papildomus nacionalinius projektus, ar į bendras Europos ir Ukrainos iniciatyvas.

  • ES nauji laikini apsauginiai muitai GOES plienui: ką keičia kvotos ir kainų slenksčiai rinkoje

    Europos Komisija 2026 metais rugsėjo 18 dieną priėmė įgyvendinimo reglamentą, kuriuo įvedė laikinas apsaugos priemones kai kurių elektrotechninio orientuoto grūdėtumo silicio plieno gaminių importui. Priemonės apima GOES lakštus bei iš jų gaminamas laminacijas ir plienines šerdis, naudojamas transformatoriuose ir panašioje įrangoje.

    Laikinosios priemonės įsigalioja 2026 metais rugsėjo 25 dieną ir galios 155 kalendorines dienas, iki 2027 metais vasario 26 dienos. Tyrimas pradėtas 2026 metais kovo 27 dieną Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos prašymu, remiantis ES apsaugos priemonių reglamentais importui.

    Kokiems gaminiams taikoma?

    Laikini muitai taikomi dviem produktų grupėms: kai kuriems GOES plieno plokštiems valcuotiems gaminiams ir laminacijoms bei plieninėms šerdims, kurios naudojamos transformatoriuose ir žadinimo įrenginiuose. Priemonė apima ir tam tikras šerdis, įmontuotas į transformatorius, kurioms numatytas atskiras režimas.

    Apsaugos mechanizmas derina tarifines kvotas su kainų slenksčiais: jei importo kaina ES pasienyje (be muito) nesiekia nustatyto slenksčio, taikomas muitas, lygus skirtumui. Jeigu kaina slenkstį pasiekia arba viršija, muitas nerenkamas.

    Kainų slenksčiai ir atskiras tarifas šerdims

    GOES produktams kainų slenksčiai kvotų ribose, priklausomai nuo klasės, siekia 2 800, 3 100 arba 3 400 eurų už toną, o už kvotų ribų taikomas 3 500 eurų už toną slenkstis. Aukščiausios kategorijos GOES slenkstis 3 400 eurų už toną siejamas su itin mažais energijos nuostoliais eksploatacijoje.

    Laminacijoms slenkstis nustatytas 4 000 eurų už toną kvotų ribose ir 4 550 eurų už toną už kvotų ribų. Plieninėms šerdims atitinkamai taikomi 5 000 ir 5 600 eurų už toną slenksčiai, o šerdims, įmontuotoms transformatoriuose, numatytas fiksuotas laikinas 1 140 eurų už toną tarifas.

    Įmontuotų šerdžių atveju kvotos netaikomos, o importuotojai privalo deklaruoti transformatoriuje esančios šerdies masę. Tokia schema skirta apimti sudėtingesnius galutinius gaminius, kai plieno dalis yra integruota į įrangą.

    Kvotos šalims ir kodėl priemonė įvesta

    GOES produktams nustatytos tarifinės kvotos iš viso sudaro 63 947,61 tonos. Iš jų 30 693,68 tonos numatytos Kinijai, 23 103,61 tonos Japonijai, 4 789,93 tonos Pietų Korėjai, o 5 360,39 tonos paliktos kitoms šalims.

    Laminacijoms ir šerdims kvotos iš viso siekia 23 801,97 tonos. Šioje grupėje 14 161,55 tonos numatytos Turkijai, 4 241,07 tonos Kinijai, 2 704,99 tonos Jungtiniams Arabų Emyratams, o 2 694,36 tonos skirta kitoms šalims.

    Europos Komisijos vertinimu, 2021–2025 metais bendras GOES ir su juo susijusių gaminių importas į ES išaugo nuo 135 140 tonų iki 297 079 tonų, tai yra apie 120 proc. Tuo pat metu vartojimas augo apie 32 proc., tačiau ES pramonės dalis rinkoje mažėjo nuo 66 proc. 2021 metais iki 43 proc. 2025 metais.

    Komisija preliminariai konstatavo rimtą žalą ES gamintojams, siejamą su importo šuoliu: mažėjo gamyba ir pardavimai, prarasta dalis rinkos, buvo juntamas kainų spaudimas ir krito pelningumas. Vertinime taip pat pabrėžta kritinių aplinkybių rizika, dėl kurios delsimas taikyti laikinąsias priemones galėjo sukelti sunkiai atitaisomą žalą.

    „Laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia automatinės ir momentinės kainų ar pardavimų apimčių korekcijos – poveikį lems sutarčių ciklai ir esamų importuotų atsargų lygis“, – teigiama bendrovės „Stalprodukt“ komentaruose apie rinkos specifiką.

    Kartu reglamente numatyta, kad importas, kuriam taikomas šis laikinas apsauginis muitas, laikotarpio metu nebus papildomai apmokestinamas mažesniais antidempingo muitais, jeigu jie būtų taikomi tiems patiems produktams. Taip siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, kai apsauginė priemonė jau yra griežtesnė.

    Europos Komisija pabrėžia, kad laikinosios priemonės dar nereiškia galutinio sprendimo. Toliau bus vertinamos prielaidos, o laikinosios priemonės gali būti pakeistos galutinėmis, kurių lygis, trukmė ar konstrukcija gali skirtis nuo dabar įvestos schemos.