Tag: Europos Komisija

  • ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    Europos Sąjunga planuoja paspartinti 90 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai išmokėjimą, nes šalis susiduria su augančiu finansiniu spaudimu tęsiantis Rusijos karui. Europos Komisija nurodo, kad dalį numatytų 2027 metų lėšų ketinama perkelti į metų pradžią, kad nebūtų paramos pertrūkio.

    Ši parama suformuota kaip dvi vienodos dalys po 45 mlrd. eurų: viena skirta 2026 metams, kita – 2027 metams. Komisijos vertinimu, pradinės prielaidos, kad karo intensyvumas leis tolygiai išdėstyti mokėjimus iki 2027 metų pabaigos, nepasiteisino.

    Kaip bus paskirstytos lėšos

    Pagal Europos Komisijos paskelbtą strategiją, 2027 metų 45 mlrd. eurų paketas numato apie 31,7 mlrd. eurų karinei paramai ir apie 13,3 mlrd. eurų biudžeto palaikymui. Karinei daliai taikomas principas, kad išmokos siejamos su Ukrainos pateikiamomis ginkluotės įsigijimo sutartimis.

    Komisija akcentuoja, kad sutartis galima pradėti teikti dar 2026 metais, siekiant užtikrinti tiekimus 2027 metais. Biudžeto parama bus siejama su reformomis, įskaitant tas, kurios susijusios su Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesu.

    „Suteikiame Ukrainai labai reikalingą prognozuojamumą ir padedame išlaikyti esmines viešąsias paslaugas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisija taip pat pripažįsta, kad dalis lėšų jau vėluoja: viena 3,7 mlrd. eurų išmoka buvo atidėta. Tai didina riziką, kad be spartesnio grafiko 2027 metais gali susidaryti pavojinga finansavimo „duobė“.

    Kodėl ES keičia grafiką

    Ukrainos valdžia Briuselį ragino paspartinti išmokas, argumentuodama, kad greitesnis finansavimas stiprina šalies pozicijas 2027 metais. Didesnio tempo labiausiai reikia oro gynybai, bepiločių gamybai, gynybos pirkimams ir valstybės biudžeto stabilumui.

    „Kuo greičiau pradėsime gauti atitinkamas išmokas bepiločiams, oro gynybai, biudžeto paramai ir kitoms kritinėms išlaidoms, tuo geresnė bus mūsų padėtis 2027 metais“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Komisijos vidiniuose vertinimuose kaip pagrindinės deficito priežastys įvardijami keli veiksniai: užsitęsęs karas, suintensyvėję Rusijos smūgiai civilinei infrastruktūrai ir iššūkiai Juodojoje jūroje, silpninantys ekonominį aktyvumą bei vidaus pajamų surinkimą. Papildomu spaudimu tampa ir mažėjanti kai kurių ne Europos Sąjungos partnerių parama.

    Ko dar trūksta 2027 metams

    Nors 90 mlrd. eurų programa suteikia didelį finansinį pagrindą, Europos Komisija skaičiuoja, kad 2027 metais Ukrainai vis tiek gali trūkti apie 70 mlrd. eurų. Briuselis signalizuoja, kad Europos Sąjunga neketina viena padengti visos sumos ir siektų prisidėti maždaug iki dviejų trečdalių, o likusios dalies tikimasi iš kitų sąjungininkų.

    Tarp svarstomų sprendimų dažniau minimas bendras skolinimasis Europos lygiu, tačiau galutiniams sprendimams reikėtų valstybių narių politinio sutarimo. Komisija pabrėžia, kad Ukrainos finansinius poreikius itin stipriai lems oro gynybos pajėgumai ir galimybė atlaikyti Rusijos oro atakas, kurioms reikalingos brangios perėmimo priemonės.

  • ES šalys stoja prieš Komisiją: ginčas dėl dujų ir elektros mokesčių kelia įtampą Briuselyje

    ES šalys stoja prieš Komisiją: ginčas dėl dujų ir elektros mokesčių kelia įtampą Briuselyje

    Valstybės meta iššūkį planui

    Daugiau nei tuzinas Europos Sąjungos šalių pareiškė nepritarimą Europos Komisijos siūlymui mokesčiais labiau palankinti elektrą nei gamtines dujas. Valstybių teigimu, Briuselis rizikuoja peržengti savo įgaliojimų ribas energetikos apmokestinimo srityje.

    Šis klausimas iškilo per ES energetikos ministrų susitikimą Liuksemburge, kuriame kritiškai pasisakė Vokietija, Italija, Malta, Čekija, Bulgarija, Slovakija, Suomija, Rumunija, Kroatija, Lenkija, Latvija, Estija ir Vengrija. Jos ragino atsisakyti nuostatos, kuri, jų vertinimu, keistų mokesčių politikos pusiausvyrą be vieningo sutarimo.

    Kodėl elektra tapo politine tema

    Europos Komisija siūlymą sieja su elektrifikacijos skatinimu, kai pramonė, duomenų centrai, šilumos siurbliai ir elektromobiliai didina elektros paklausą. Tikslas – spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro ir sumažinti energijos sąskaitas, kai elektra taptų santykinai pigesnė.

    Tačiau kartu auga elektros tinklų plėtros ir eksploatacijos kaina, kuri vis dažniau perkeliama vartotojams per tinklo tarifus. Dėl to dalis sostinių perspėja, kad vien mokesčių korekcijos problemos neišspręs, o kai kuriais atvejais gali sukurti naujų iškraipymų.

    Įtampą dar labiau didina pastaruoju metu paaštrėjusi energetikos krizė ir kainų svyravimai, kurie didina spaudimą ES institucijoms ieškoti greitų sprendimų. Pramonės atstovai ne kartą akcentavo, kad Europos elektros kainos tarptautiniame kontekste išlieka sunkiai konkurencingos.

    Mokesčiai ar direktyva?

    Oponentai pabrėžia procedūrinį aspektą: mokesčių politika ES dažniausiai keičiama per Energetikos apmokestinimo direktyvos peržiūrą, kuriai reikalingas vienbalsiškumas. Tuo metu Komisijos siūlymas, valstybių teigimu, atvertų kelią sprendimams kvalifikuota balsų dauguma, taip susilpninant nacionalinę kontrolę.

    Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch akcentavo, kad reikalinga geresnė reguliavimo kokybė, o ne papildoma biurokratija. Jos vertinimu, dėl labai skirtingų elektros tinklų struktūrų Europoje negali būti vieno universalaus tarifo modelio.

    „Atsižvelgiant į labai reikšmingus tinklų ir jų savybių skirtumus visoje Sąjungoje, nėra vieno visiems tinkančio tarifo sprendimo“, – sakė Ebba Busch.

    Kas palaiko Komisiją ir ko ieškoma toliau

    Kai kurios šalys, tarp jų Ispanija, Danija ir Liuksemburgas, Komisijos kryptį remia, bet kartu prašo lankstumo, kad valstybės galėtų išlaikyti politines prioriteto teisę. Danijos diplomatas Søren Jacobsen akcentavo, kad taisyklės turėtų leisti valstybėms greitai didinti tinklų plėtros tempą ir mastą.

    Prancūzija siekė tarpinio kelio: ragino užtikrinti tvirtą teisinį pagrindą ir svarstė, kad priemonė galėtų būti taikoma tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dujų krizės metu. Liuksemburgas pasiūlė alternatyvą – vietoj konkrečios nuostatos įtvirtinti bendrą įpareigojimą skatinti elektrifikaciją.

    Didžiausio pasipriešinimo sulaukė ne tik mokesčių idėja, bet ir Komisijos planas nustatyti bendras elektros tinklų tarifų skaičiavimo taisykles be nuolatinio naujo politinio pritarimo. Dalis valstybių įspėja, kad tai susilpnintų nacionalinių reguliuotojų nepriklausomumą ir pernelyg centralizuotų sprendimus.

    Energetikos komisaras Dan Jørgensen laikėsi pozicijos, kad siūlymai yra logiški ir gali turėti tiek greitą, tiek struktūrinį poveikį mažinant sąskaitas. Tuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija siekia iki gruodžio mėnesio rasti kompromisą dėl tinklo mokesčių taisyklių.

  • ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    Bruselis ruošia naują priemonę

    Europos Komisija gruodžio pradžioje ketina pristatyti naują instrumentą, kuris skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti strateginę priklausomybę nuo vienos šalies. Priemonė planuojama prieš pat ES vadovų susitikimą, kuriame bus aptariamas ekonominis saugumas.

    Nors dokumentuose Kinija tiesiogiai neminima, Briuselyje signalai aiškūs: instrumentas nukreiptas į riziką, kai tiekimas gali būti panaudotas kaip politinio spaudimo priemonė. Europos verslui tai reikštų pareigą kritiškiau vertinti tiekimo grandines ir geopolitines grėsmes.

    Kas laikoma rizika Europai?

    Komisija konsultacijose su verslu pabrėžė, kad dėmesys bus skiriamas atvejams, kai itin didelė priklausomybė nuo vienos tiekėjos valstybės kelia grėsmę tiekimo patikimumui, o kartu ir ES ekonominiam saugumui. Tokie sutrikimai ypač skausmingi sektoriams, kuriuose alternatyvų greitai rasti neįmanoma.

    Diskusijas kursto pastarųjų metų patirtys, kai dėl geopolitinių konfliktų išryškėjo kritinių žaliavų, lustų ir kitų komponentų pažeidžiamumas. Retieji žemės elementai, būtini žaliajai energetikai, gynybai ir skaitmenizacijai, laikomi vienu jautriausių taškų, nes jų gavyba ir perdirbimas pasaulyje yra stipriai koncentruoti.

    Kodėl verslas baiminasi kainų?

    Įmonės įspėja, kad priverstinis tiekėjų keitimas ar diversifikavimas dažnai didina savikainą, nes esami tiekėjai pasirenkami pagal kainos ir kokybės santykį. Verslo atstovai taip pat kelia klausimą, ar visos priklausomybės turėtų būti automatiškai laikomos problema.

    „Bendrovės jau dabar maksimaliai siekia efektyvios kaštų struktūros, o tiekėjus renkasi todėl, kad jų pasiūlymai geriausi pagal kainą ir našumą“, – sakė „BusinessEurope“ generalinės direktorės pavaduotoja Luisa Santos.

    Kita verslo baimė susijusi su tuo, kad kai kurioms prekėms realių alternatyvų tiesiog nėra. Kritinių žaliavų rinkose, ypač retųjų žemių, diversifikavimas trumpuoju laikotarpiu gali būti labiau teorinis tikslas, jei nauji gavybos ir perdirbimo pajėgumai nespės atsirasti.

    Komisaro žinutė: atsparumas turi kainą

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius viešai akcentavo, kad pramonė bus pirmoje linijoje, o verslo modeliuose turės atsirasti atsparumo kaina. Kitaip tariant, geopolitinė rizika ES institucijų akimis tampa tokia pat svarbi kaip valiutų svyravimai ar žaliavų kainų šuoliai.

    „Ekonominis saugumas yra bendra atsakomybė, o pramonė stovi pirmoje linijoje. Mes turime ją paremti, bet pramonė taip pat turi atlikti savo dalį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Komisaras taip pat pabrėžė, kad tai reikš greitesnį ir strategišką diversifikavimą bei geopolitinių rizikų integravimą į kasdienius sprendimus. Tokia kryptis dera su platesne ES ekonominio saugumo politika, kuri apima investicijų patikrą, eksporto kontrolę ir kritinių technologijų apsaugą.

    Du scenarijai: nuo siauro iki plataus

    Kol kas neaišku, kuriems sektoriams instrumentas bus taikomas ir pagal kokius kriterijus. Ekspertai svarsto, kad švelnesnis variantas galėtų apsiriboti keliomis jautriausiomis sritimis, panašiai kaip energetikoje buvo skatinama mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Griežtesnis, platesnės apimties variantas galėtų numatyti taisyklę, kad per didelis tam tikro produkto pirkimas iš vieno šaltinio būtų apmokestinamas tarifais. Tai sukurtų finansinį stimulą ieškoti kitų tiekėjų, bet kartu keltų kainas ir galėtų paliesti žaliąsias technologijas, gynybos pramonę bei skaitmeninę ekonomiką vienu metu.

    Tokia priemonė būtų kompromisas tarp rinkos logikos ir politinio tikslo mažinti pažeidžiamumą. Verslui tai reikštų daugiau planavimo, didesnes atsargas, daugiau tiekėjų auditų ir spartesnį gamybos perkėlimą ar tiekimo grandinių pertvarką, ypač ten, kur vienos šalies dominavimas tapo sistemine rizika.

  • ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    Europos Parlamento narių delegacija vizito Pekine metu paragino Kiniją riboti pigaus eksporto srautus į Europos Sąjungą ir persvarstyti ekonomikos modelį, paremtą sparčiu pardavimų į užsienį augimu. Pasak europarlamentarų, toks modelis ES tampa vis sunkiau pakeliamas dėl poveikio darbo vietoms ir pramonės konkurencingumui.

    Į Kiniją vyko 12 Europos Parlamento narių, o pagrindinė žinutė Kinijos pareigūnams buvo aiški: po neseniai pasiekto susitarimo dėl kiniškų hibridinių automobilių importo reikia analogiškų sprendimų ir kituose sektoriuose. Briuselis siekia, kad prekybos santykiai būtų labiau subalansuoti, o konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Europos Sąjungos prekybos deficitas su Kinija, europarlamentarų teigimu, pasiekė rekordinius 360 milijardų eurų ir toliau didėja. ES institucijos akcentuoja, kad dalis kiniškos produkcijos į Europą patenka itin konkurencingomis kainomis, o tai didina spaudimą Europos gamintojams ir jų tiekimo grandinėms.

    Susitarimas dėl hibridų – tik pradžia

    Pagal spalį pasiektą susitarimą ES turėtų taikyti šaliai specifines kvotas, kurios leistų per metus į ES rinką įvežti iki 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių. Numatyta, kad toks režimas galiotų ketverius metus, o metinis koregavimas būtų 6 proc., siekiant amortizuoti staigius importo šuolius.

    Vis dėlto europarlamentarai pabrėžia, kad vien automobilių sektoriaus sureguliavimas esminio prekybos disbalanso neišspręs. Dėl to keliami lūkesčiai, kad panašūs instrumentai gali būti taikomi ir kitoms pramonės šakoms, kuriose Europos įmonės jaučia augantį spaudimą.

    Įvardytos rizikos darbo vietoms

    Vokietijos socialistų europarlamentaras Berndas Lange, vadovaujantis Europos Parlamento prekybos komitetui, po susitikimų Pekine teigė, kad susitarimas dėl hibridų yra atspirties taškas siekiant sąžiningesnės prekybos. Pasak jo, ES aiškiai signalizavo, kad tikisi tokio pat požiūrio ir kituose sektoriuose.

    „Susitarimas dėl hibridinių automobilių importo yra geras atspirties taškas stabilizuojant sąžiningą prekybą ir kuriant naudą žmonėms, tačiau tikimės, kad ateityje tuo pačiu keliu eis ir daugiau sektorių“, – sakė Berndas Lange.

    Prancūzijos liberalų europarlamentaras Pascalis Canfinas, Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas prekybos santykių su Kinija klausimais, taip pat akcentavo, kad dabartinė dinamika kelia struktūrinių grėsmių. Jo teigimu, ES siekia aiškesnių įsipareigojimų, kurie sumažintų pramonės išstūmimo ir darbo vietų praradimo riziką.

    „Kinijos eksporto modelis Europos Sąjungai tiesiog nėra tvarus“, – sakė Pascalis Canfinas.

    ES ruošia ir politinius svertus

    ES institucijos pripažįsta, kad tradicinės prekybos priemonės ne visada spėja su rinkos pokyčiais, todėl didėja politinio lygmens sprendimų svarba. Europos Komisijai duotas politinis mandatas svarstyti vienašales kvotas ir tarifus chemijos bei pramonės įrangos importui, kai kurių valstybių vertinimu, labiausiai pažeidžiamose srityse.

    Kartu tęsiamos derybos su Kinija, kurios, pagal dabartines gaires, turėtų vykti bent iki 2027 metų kovo, kai ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius planuoja susitikti su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao. ES taip pat toliau remiasi tikslinėmis, produktas po produkto vykdomomis priemonėmis, tačiau dalis valstybių narių tai laiko nepakankamu atsaku į plataus masto konkurencinį spaudimą.

    Po susitikimo su 27 ES prekybos ministrais Marošas Šefčovičius akcentavo, kad lyderiai nerimauja dėl galimų didelių darbo vietų praradimų. Jo teigimu, vien ekonominių argumentų nebeužtenka, todėl sprendimai vis labiau įgauna geopolitinį ir pramonės politikos matmenį.

    „Turime veikti ne tik tradicinėmis prekybos priemonėmis, bet ir taikyti aiškiai politinį požiūrį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

  • Briuselis ruošia Frontex pertvarką: trigubas augimas, masinės deportacijos ir stebėsena internete

    Briuselis ruošia Frontex pertvarką: trigubas augimas, masinės deportacijos ir stebėsena internete

    Europos Komisija siūlo plataus masto Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex reformą, kuri reikštų didesnes galias, naujas užduotis ir ryškų išteklių augimą. Plane numatyta ne tik stiprinti reagavimą prie ES išorės sienų, bet ir iš esmės plėsti agentūros vaidmenį migrantų grąžinimo politikoje.

    Pagal siūlymą Frontex galėtų tapti pagrindiniu ES veikėju, koordinuojančiu neteisėtai ES esančių asmenų grąžinimą, o kartu įgytų daugiau įrankių anksti fiksuoti galimas masines atvykimo bangas. Reformą dar turės svarstyti ir tvirtinti ES valstybės narės bei Europos Parlamentas.

    Naujas dėmesys grąžinimams

    Vienas esminių pokyčių susijęs su grąžinimais: Frontex turėtų daugiau atsakomybių nuo asmenų identifikavimo ir logistinės pagalbos iki grąžinimo skrydžių organizavimo. Nors galutinė teisinė atsakomybė dėl sprendimų išliktų valstybėms narėms, agentūra būtų įgalinta teikti vadinamąją paramą nuo pradžios iki pabaigos.

    Numatoma steigti Grąžinimų koordinavimo centrą, kuris padėtų greitinti procedūras ir geriau suderinti valstybių narių veiksmus. Reformos kritikai įspėja, kad toks modelis gali sumažinti sprendimų skaidrumą ir apsunkinti nepriklausomą kontrolę, ypač kai kalbama apie pažeidžiamus asmenis.

    Siūlymu taip pat atveriama galimybė Frontex veikti už ES teritorijos ribų platesniu mastu, jei būtų sudaryti atskiri susitarimai su trečiosiomis šalimis. Tai reikštų, kad agentūros pareigūnai tam tikrais atvejais galėtų prisidėti prie grąžinimų grandinės dar iki migrantams pasiekiant ES, o ši nuostata kelia daugiausia politinių ginčų.

    Stebėsena socialiniuose tinkluose

    Kitas reformos ramstis yra skaitmeninė dimensija: Frontex būtų pavesta stebėti socialinius tinklus, ieškant signalų apie žmonių kontrabandos reklamą, koordinuotą dezinformaciją ir galimus masinio atvykimo scenarijus. Komisija argumentuoja, kad tokia realaus laiko stebėsena padėtų greičiau reaguoti į krizes prie sienų.

    Planuojama įkurti Internetinės stebėsenos ir reagavimo centrą, o Frontex galėtų žymėti galimai neteisėtą turinį ir teikti informaciją platformoms bei kompetentingoms institucijoms. Sprendimai dėl turinio teisėtumo formaliai liktų nacionalinėms institucijoms, tačiau žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad praktikoje tai gali virsti plataus masto priežiūra.

    Numatoma, kad agentūra sieks patikimo pranešėjo statuso, kuris pagal ES skaitmenines taisykles gali lemti greitesnį platformų reagavimą į pranešimus. Europos Parlamento nariai iš skirtingų politinių stovyklų jau signalizuoja, kad diskusijose bus keliami privatumo, žodžio laisvės ir duomenų apsaugos klausimai.

    Greito reagavimo pajėgos ir trigubas augimas

    Reformos projekte numatoma sukurti greito reagavimo pajėgas, kurias būtų galima operatyviai dislokuoti prie ES išorės sienų, kai staiga išauga atvykstančiųjų skaičius. Tokį sprendimą galėtų inicijuoti pati agentūra, tačiau dislokavimas būtų siejamas su atitinkamos valstybės narės prašymu.

    Didžiausias struktūrinis pokytis būtų personalo didinimas: Europos Komisija siūlo iki 2041 metais pasiekti 30 000 pareigūnų ribą, kai dabar planuojama apimtis yra apie 10 000. Numatyta didinti nuolatinį korpusą ir sukurti papildomą rezervą, kurį būtų galima mobilizuoti prireikus, paliekant dalį pareigūnų nacionalinių institucijų dispozicijoje.

    Finansine prasme Frontex jau dabar yra viena sparčiausiai augusių ES agentūrų, o naujame daugiametėje finansinėje programoje siūloma dar labiau didinti finansavimą. Reformos projekte taip pat numatyta, kad agentūra galėtų plačiau įsigyti ar nuomoti įrangą, įskaitant bepiločius orlaivius ir DI sprendimus, bei veikti kaip bendrų pirkimų koordinatorė.

    Kartu su išteklių augimu atsinaujina ir sena kritika dėl priežiūros mechanizmų: nevyriausybinės organizacijos bei dalis europarlamentarų pabrėžia, kad agentūros įgaliojimai plečiami greičiau nei stiprinamos fundamentalių teisių užtikrinimo saugikliai. Ypatingas dėmesys telkiamas į tai, ar bus pakankamai pareigūnų, atsakingų už pagrindinių teisių stebėseną operacijų metu.

    Teisėkūros procesas Briuselyje, tikėtina, bus įtemptas: reformos šalininkai ją laiko būtina dėl besikeičiančių migracijos maršrutų ir hibridinių spaudimo priemonių, o oponentai perspėja apie riziką normalizuoti masinę stebėseną ir išplėsti deportacijų praktiką už ES ribų. Galutinis rezultatas priklausys nuo valstybių narių derybų ir Europos Parlamento pataisų.

  • Lenkijoje pradėta priimti skundus dėl DI sistemų: kas tikrins, kada ir kokios gresia baudos

    Nuo šios savaitės Lenkijoje pradėjo veikti naujos DI priežiūros taisyklės: Komisija, atsakinga už DI plėtrą ir saugumą, įgijo teisę tikrinti įmones ir institucijas, tirti pažeidimus bei skirti sankcijas. Gyventojai ir organizacijos taip pat gali teikti skundus dėl netinkamo DI sistemų veikimo.

    Šie įgaliojimai siejami su nacionaliniu DI sistemų reguliavimu, kuris turi užtikrinti praktinį Europos Sąjungos DI akto taikymą. ES reglamentas nustato rizika pagrįstą modelį: kuo didesnė DI sistemos keliama grėsmė žmogaus saugai ar teisėms, tuo griežtesni reikalavimai ir kontrolė.

    Kas gali pateikti skundą?

    Skundus galima teikti tais atvejais, kai DI sistema veikia netinkamai ir dėl to kyla rizika saugumui arba priimami klaidingi sprendimai. Praktikoje tai gali apimti situacijas, kai automatizuotas vertinimas nepagrįstai apriboja paslaugų gavimą, sukelia diskriminacijos riziką ar klaidingai identifikuoja asmenį.

    Komisija, gavusi informaciją apie galimą pažeidimą, gali pradėti tyrimą ir vertinti, ar sistema nepažeidžia taikomų reikalavimų. Jei nustatoma tiesioginė grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar pagrindinėms teisėms, komisija gali įpareigoti operatorių stabdyti sistemos naudojimą arba ją išimti iš rinkos.

    Patikrinimai, tyrimai ir sankcijos

    Reguliavimas numato galimybę taikyti administracines priemones už taisyklių nesilaikymą. Kartu įtvirtinta ir logika, skatinanti bendradarbiavimą: jei organizacija pati praneša apie nustatytą klaidą ar pažeidimą ir aktyviai bendradarbiauja, sankcijos gali būti švelninamos.

    Toks modelis atitinka ES DI akto kryptį, kur daug dėmesio skiriama prevencijai ir atsekamumui. Įmonėms tai reiškia didesnę pareigą dokumentuoti, kaip veikia DI sprendimai, kokie duomenys naudojami, kaip valdomos rizikos ir kaip užtikrinama žmogaus priežiūra ten, kur ji būtina.

    Kiek kainuoja išaiškinimas ir kiek trunka?

    Įmonės ir viešojo sektoriaus įstaigos gali kreiptis į komisiją dėl individualios nuomonės, kaip taikyti DI akto ir nacionalines taisykles konkrečioje situacijoje. Nurodoma, kad tokia paslauga kainuoja apie 35 eurus, o atsakymas paprastai pateikiamas per 30 dienų.

    Sudėtingesniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Jei institucija per nustatytą laiką neatsako, laikoma, kad pareiškėjo pozicija yra pagrįsta, o tai gali suteikti papildomos apsaugos nuo baudų tiek, kiek faktinės aplinkybės atitinka pateiktą aprašymą.

    Komisija taip pat gali teikti bendresnius išaiškinimus savo iniciatyva arba gavusi prašymą, kad taisyklės būtų taikomos vienodai. Rengiant tokias pozicijas paprastai atsižvelgiama į Europos Komisijos ir Europos DI valdymo struktūrų rekomendacijas, taip pat teismų praktiką.

    ES DI akto įgyvendinimas vyksta etapais: dalis nuostatų jau taikoma, o aukštos rizikos sistemoms numatyti papildomi reikalavimai įsigalios vėliau. Dėl to DI kūrėjams ir naudotojams artimiausiais metais svarbiausia bus pasirengimas atitikties procedūroms, skaidrumo pareigoms ir veiksmingam incidentų valdymui.

  • Europos Komisija patvirtino Vengrijos 5,4 mlrd. eurų SAFE gynybos paskolą: kas toliau?

    Europos Komisija patvirtino Vengrijos 5,4 mlrd. eurų SAFE gynybos paskolą: kas toliau?

    Europos Komisija patvirtino Vengrijos paraišką gauti 5,4 mlrd. eurų gynybos paskolą pagal programą SAFE, taip užbaigdama pirmąjį šios iniciatyvos finansavimo etapą. Programa sukurta tam, kad Europos valstybės greičiau didintų karinius pajėgumus ir užpildytų kritines spragas, išryškėjusias po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą.

    Vengrijos prašoma suma prieš tai buvo gerokai didesnė, tačiau naujoji šalies Vyriausybė ją sumažino ir pateikė atnaujintą paraišką. Pasak viešai skelbtos informacijos, sprendimas koreguoti planus sietas su siekiu iš naujo įvertinti ankstesnius įsipareigojimus ir suvaldyti galimas skaidrumo rizikas.

    Vien Komisijos sprendimo dar nepakanka, kad lėšos pasiektų Budapeštą. Toliau reikės ES valstybių narių pritarimo, o po jo bus pasirašyta paskolos sutartis tarp Briuselio ir Vengrijos atstovų.

    Kiek pinigų liko kitam etapui

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier nurodė, kad iš viso 150 mlrd. eurų SAFE finansavimo voko po pirmojo etapo dar lieka kiek daugiau nei 21 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais gali startuoti naujas paraiškų ratas, o šalys bus kviečiamos pateikti naujus planus arba prašyti papildomų paskolų.

    Valstybės, kurios pirmame etape nedalyvavo, taip pat gali prisijungti vėliau. Tarp šalių, svarstančių galimybę dalyvauti kitame etape, minima Airija.

    „Savo ambiciją dalyvauti esu labai aiškiai įvardijusi“, – sakė Airijos gynybos ministrė Helen McEntee.

    Kas yra SAFE ir kam gali būti naudojamos lėšos

    SAFE yra vienas kertinių Europos Komisijos plano ReArm Europe 2030 elementų, kuriuo siekiama paspartinti bendrus užsakymus, užtikrinti tiekimo grandines ir didinti gamybos apimtis Europoje. Praktinis tikslas – kad šalys galėtų greičiau įsigyti tai, ko trūksta, o pramonė turėtų stabilesnį užsakymų srautą ir galėtų plėsti pajėgumus.

    Finansavimas orientuotas į prioritetines sritis: amuniciją, dronų ir antidronų sistemas, oro gynybą, karinį mobilumą, elektroninę kovą ir kitas panašias pajėgumų kategorijas. Programa taip pat skatina bendrus pirkimus, gilesnį pramoninį bendradarbiavimą ir didesnį skirtingų šalių pajėgų suderinamumą.

    Pagal SAFE taisykles bent 65 proc. komponentų kaštų turi būti susiję su Europos Sąjunga, Ukraina, taip pat tam tikromis Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis. Likę 35 proc. gali būti perkami iš bet kurios trečiosios šalies, priklausomai nuo projekto ir tiekimo galimybių.

    Iš viso pirmame etape SAFE paskolų paraiškas strateginėms gynybos investicijoms pateikė 19 ES valstybių narių, bendra prašoma suma siekė 129 mlrd. eurų. Didžiausią paskolą užsitikrino Lenkija, o mažiausia paskola teko Danijai.

  • Dujų kaina Europoje vėl perkopė 100 eurų už MWh: ES įspėja apie sudėtingą žiemą

    Dujų kaina Europoje vėl perkopė 100 eurų už MWh: ES įspėja apie sudėtingą žiemą

    Europos etaloninė gamtinių dujų kaina trečiadienį pakilo virš 100 eurų už megavatvalandę ir tai pirmas toks lygis nuo 2022 metų energetikos krizės piko. Šuolis fiksuotas tuo metu, kai Europos Komisija viešai perspėja apie didesnę įtampą rinkoje ir brangstančią energiją artėjant šildymo sezonui.

    Didžiausią dėmesį rinkoje traukė artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF ateities sandoris, laikomas pagrindiniu Europos kainų orientyru. Dienos eigoje jis pakilo iki maždaug 100 eurų už MWh, o tai reiškė apie 4 proc. augimą per parą.

    Šis kainų lygis gerokai žemesnis nei 2022 metų rugpjūtį fiksuoti rekordai, kai kainos trumpam buvo šoktelėjusios kelis kartus aukščiau. Vis dėlto lyginant su laikotarpiu iki naujausios geopolitinės eskalacijos, rinka išlieka gerokai brangesnė ir jautresnė staigiems pokyčiams.

    Kodėl dujos brangsta dabar?

    Viena svarbiausių priežasčių – įtempta pasiūlos situacija ir sutrikimai suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinėse. Rinkos dalyviai vertina, kad karinis konfliktas Irano regione didino riziką krovinių srautams ir mažino tiekimo stabilumą, ypač iš Persijos įlankos.

    Prie kainos kilimo prisideda ir tai, kad Europa į vasaros sezoną įžengė su mažesnėmis nei įprasta dujų atsargomis. Dėl to atsargų papildymas tapo brangesnis, o bet kokie tiekimo trikdžiai rinkoje iškart atsispindi kainose.

    ES dujų saugyklų užpildymas spalio pabaigoje siekė apie tris ketvirtadalius, nors įprastai iki lapkričio 1 dienos būdavo siekiama 90 proc. Praktikoje šis tikslas taikomas lanksčiau, tačiau žemesnis startas didina spaudimą žiemą turėti pakankamai rezervų.

    ES perspėjimai ir žiemos rizikos

    Europos Komisija akcentuoja, kad dėl geopolitinių sukrėtimų Europa gali susidurti su nauja energetikos įtampos banga. Tai reiškia didesnę riziką namų ūkių sąskaitoms ir verslo kaštams, ypač jei žiema būtų šaltesnė arba rinkoje pasikartotų tiekimo trikdžiai.

    „Dėl geopolitinės įtampos Europa vėl susiduria su naujos energetikos krizės rizika“, – sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia ir pasaulinė konkurencija dėl SGD krovinių. Žiemą Europa tradiciškai varžosi su Azijos pirkėjais, todėl kainos gali svyruoti, jei rinka bus įtempta ir pasiūla ribota.

    Kita vertus, po 2022 metų krizės dujų paklausa Europoje sumažėjo, nes dalis pramonės optimizavo vartojimą, o energijos taupymo priemonės tapo įprasta praktika. Tai padeda ilgiau ištempti sukauptas atsargas, tačiau visiškai neeliminuoja kainų šuolių rizikos.

    Tuo pat metu ES ieško papildomų ilgalaikių tiekimo sprendimų ir aktyvina politines diskusijas dėl pasirengimo žiemai. Artimiausiomis dienomis numatyti ES energetikos ministrų susitikimai, kuriuose bus aptariamos priemonės kainų svyravimams ir tiekimo saugumui valdyti.

  • Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Nord Stream ateitis: aiški žinia iš Briuselio

    Europos Komisija pareiškė, kad Nord Stream dujotiekis po karo Ukrainoje nebus atnaujintas ir rusiškos dujos šiuo maršrutu į Europą nebegrįš. Taip Briuselis atkirto pranešimams apie JAV ir Rusijos bandymus ieškoti kelių atgaivinti šį projektą.

    Komisija pabrėžia, kad Europos energetinis saugumas nebegali būti grindžiamas priklausomybe nuo Rusijos iškastinio kuro. Pasak EK atstovų, ankstesnė priklausomybė turėjo didelių „paslėptų kaštų“, nes energijos tiekimas buvo paverstas spaudimo priemone.

    „Per gerai žinome paslėptus kaštus, kai tampame priklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro. Tai buvo paversta ginklu, todėl šios pamokos nepamirštame“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Kodėl Nord Stream sustojo

    Nord Stream sistema yra vienas ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių simbolių. Nord Stream 1 po 2022 metų viduryje įvykusių sprogimų faktiškai tapo neveiksnus, o Nord Stream 2 taip ir nebuvo sertifikuotas Vokietijoje ir nepradėjo komercinės veiklos.

    Šie projektai, jungiantys Rusiją su Vokietija Baltijos jūros dugnu daugiau nei 1 200 kilometrų atstumu, šiandien vertinami per geopolitinio saugumo prizmę. Europos Komisija primena, kad būtent Rusija pati mažino ir galiausiai nutraukinėjo dujų tiekimą į Europą, o tai prisidėjo prie rekordiškai išaugusių energijos kainų.

    Teisinis kelias uždaryti rusiškas dujas

    Pasak Komisijos, sprendimas nėra vien politinė deklaracija ar su sankcijomis susietas pažadas. Briuselis nurodo, kad Europos Sąjungoje galioja teisės aktai, kuriais numatyta iki 2027 metų pabaigos palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų importo.

    Komisijos aiškinimu, trumpalaikės suskystintųjų gamtinių dujų sutartys jau turi būti nutrauktos, o ilgalaikės sutartys numatomos baigti 2027 metų sausį. Paskutinis etapas siejamas su vamzdynais tiekiamomis dujomis: tokio tipo sutartys turi būti baigtos iki 2027 metų rugsėjo.

    „Galiojantys teisės aktai nėra susieti nei su sankcijomis, nei su geopolitiniais įvykiais. Nepriklausomai nuo to, kas nutiks, rusiškas dujas ir suskystintąsias dujas iš Europos rinkos išstumiame“, – sakė Europos Komisijos energetikos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Geopolitinis fonas ir diskusijos Vokietijoje

    Diskusijos dėl galimo rusiškų dujų sugrįžimo sustiprėjo intensyvėjant taikos derybų paieškoms. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimus planus atnaujinti dujų srautus į Europą, įskaitant idėjas dėl investuotojų iš JAV įsitraukimo.

    Vis dėlto Briuselis laikosi pozicijos, kad ekonominiai argumentai negali nusverti saugumo rizikų. Europos Sąjungoje išlieka nuostata, kad prekyba energija su Maskva reikštų ne tik finansinę, bet ir strateginę kainą bendram saugumui.

    Tuo pat metu Vokietijos vidaus politikoje tema kelia aštrias diskusijas. Kraštutinių dešiniųjų AfD lyderė Alice Weidel yra sakiusi, kad atėjus į valdžią siektų panaikinti apribojimus ir atnaujinti Nord Stream, argumentuodama pigesnių dujų nauda pramonei ir vartotojams.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tokiai logikai nepritaria ir pabrėžia, kad ilgalaikis stabilumas turi būti užtikrinamas diversifikacija ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Europos Komisija pažymi, kad bet kokiems teisinių nuostatų pakeitimams reikėtų naujo Komisijos pasiūlymo ir kvalifikuotos valstybių narių daugumos pritarimo.

  • „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    „EU Inc“ planas stringa: startuoliai žada revoliuciją, bet profsąjungos įžvelgia grėsmę

    Europos Komisijos pasiūlyta „EU Inc“ iniciatyva, dar vadinama 28-uoju režimu, turėjo supaprastinti startuolių plėtrą bendrojoje rinkoje. Tačiau projektas įstrigo Europos Parlamente, kur politinės frakcijos ir profesinės sąjungos nesutaria dėl darbuotojų teisių apsaugos.

    Pagal Komisijos sumanymą „EU Inc“ būtų pasirenkama įmonės forma greta 27 nacionalinių sistemų. Registracija būtų skaitmeninė ir galėtų trukti iki 48 valandų, o administraciniai kaštai siektų iki 100 eurų, nenumatant minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo.

    Diskusijų centre atsidūrė darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme ir atstovavimas, kai bendrovė veiktų keliose šalyse. Kritikai baiminasi, kad įmonės galėtų registruotis ten, kur taikomi silpnesni darbuotojų atstovavimo mechanizmai, ir taip apeiti griežtesnius standartus kitose valstybėse.

    „Jei įmonės galės rinktis registracijos šalį vien pagal silpniausias taisykles, tai taps spaudimu žemyn darbuotojų apsaugai“, – sakė darbuotojų teisių stiprinimą remiantys europarlamentarai ir profesinių sąjungų atstovai.

    Verslui palankiau nusiteikę politikai oponuoja, kad bandymas priversti vienu metu taikyti kelių šalių sistemas tik dar labiau komplikuotų idėją, kuri ir taip siekia mažinti biurokratiją. Dėl šių nesutarimų spalį buvo atšaukti du Teisės reikalų komiteto balsavimai.

    Startuolių bendruomenė ir „EU-INC“ kampanija, teigianti turinti daugiau nei 26 000 rėmėjų, tikina matanti kitą riziką: kad planas bus ištuštintas iki simbolinės priemonės. Jie kritikuoja siūlymus atsisakyti centrinio ES registro ir riboti suvienodintas darbuotojų akcijų opcionų taisykles, kurios ypač svarbios greitai augančioms įmonėms.

    Europos Komisijos nariai yra pabrėžę, kad be akcijų opcionų suvienodinimo režimas gali prarasti didelę dalį praktinės naudos. Daugelyje Europos startuolių akcijų opcionai laikomi esmine priemone konkuruoti dėl talentų su JAV ir kitomis rinkomis, ypač DI ir finansinių technologijų srityse.

    Naujas balsavimas komitete preliminariai numatytas lapkričio 5 dieną, o pirmasis balsavimas plenariniame posėdyje galėtų vykti lapkričio 12 dieną, tačiau datos dar gali keistis. Kol kas „EU Inc“ iniciatyva nėra palaidota, tačiau vyksta kova dėl to, kiek realių supaprastinimų ir harmonizavimo joje galiausiai liks.