CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojęs fiksuotas 3 eurų mokestis mažos vertės siuntoms jau davė apčiuopiamą efektą: į Europą atkeliaujančių siuntinių, kurių vertė nesiekia 150 eurų, srautas sumažėjo beveik per pusę. Tai rodo Nyderlandų ir Belgijos muitinių duomenys, nes šios dvi šalys apdoroja maždaug pusę visų tokių siuntų, atkeliaujančių iš ne ES valstybių.

    Belgijoje per metus mažos vertės siuntų skaičius krito 53 proc., o Nyderlanduose fiksuotas 46 proc. sumažėjimas, ypač ryškus siuntoms, susijusioms su prekyba iš Kinijos. Muitinių vertinimu, pokytis siejamas ne vien su sumažėjusiu pirkimu, bet ir su besikeičiančiais verslo modeliais.

    Verslas prisitaiko: sandėliai ES viduje

    Nyderlandų muitinė atkreipė dėmesį, kad dalis prekybininkų gali pereiti prie didesnių siuntų įvežimo partijomis ir prekių sandėliavimo Europos Sąjungos teritorijoje. Tokiu atveju prekės vėliau vartotojams būtų siunčiamos jau iš ES, todėl mažėtų apmokestinamų mažos vertės siuntų skaičius ties ES išorės sienomis.

    Ši tendencija atitinka platesnę e. prekybos rinkos kryptį: didžiosios platformos siekia trumpinti pristatymo laiką, o sandėliavimas regioniniuose centruose leidžia pristatyti greičiau ir išvengti dalies logistikos rizikų. Muitinės nurodo, kad tokie pokyčiai bus toliau vertinami, siekiant suprasti realų mokesčio poveikį.

    Kodėl imtasi mokesčio?

    Fiksuotas 3 eurų mokestis pristatytas kaip laikina priemonė, reaguojant į sparčiai augantį pigių siuntų kiekį ir vis didesnę Kinijos e. prekybos platformų įtaką Europos rinkoje. Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais į ES buvo importuota apie 4 600 000 000 mažos vertės prekių vienetų, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, tai prilygsta vidutiniškai 12 000 000 siuntų per dieną.

    Šis skaičius ženkliai išaugo, palyginti su 2023 metais, kai importuota apie 2 300 000 000, ir 2022 metais, kai importas siekė apie 1 400 000 000. Didžiulis siuntų kiekis, kartu su fragmentuota muitinės kontrole skirtingose ES šalyse, apsunkina efektyvią rizikų patikrą.

    Rizikos vartotojams ir rinkai

    Vienas iš ES tikslų yra užtikrinti, kad į rinką nepatektų nesaugūs ar neteisėti produktai. Vertinant vartotojų saugą, institucijos ir vartotojų organizacijos ne kartą kėlė klausimus dėl kai kurių itin pigių prekių atitikties ES reikalavimams, ypač kalbant apie tekstilę ir chemines medžiagas.

    2025 metais recenzuotame laboratoriniame tyrime, kuriame analizuota 111 drabužių gaminių iš Italijos ir kitų ES rinkų, reikšmingoje dalyje aptikta medžiagų, siejamų su kancerogeniniu, endokrininę sistemą trikdančiu arba sensibilizuojančiu poveikiu. Panašias rizikas savo analizėse buvo įvardijusios ir vartotojų bei aplinkosaugos organizacijos.

    „Laikinas 3 eurų importo mokestis, galiojantis nuo liepos 1 dienos, jau reikšmingai sumažino siuntų srautą, bet darbo dar liko“, – sakė Europos Parlamento narys Dirkas Gotinkas.

    „Naujos taisyklės suteiks ES ir nacionalinėms muitinėms realius įrankius geriau apsaugoti verslą ir vartotojus, o pati muitinės sistema bus modernizuota“, – teigė D. Gotinkas.

    Šie komentarai susiję su platesne ES muitinės reforma, kuria siekiama geriau suvaldyti augančius srautus ir sustiprinti rizikų vertinimą. Reforma numato vieningesnį duomenų surinkimą ir analizę, didesnį patikrų orientavimą į riziką bei glaudesnį institucijų bendradarbiavimą.

    Vienas svarbiausių reformos elementų yra centrinis duomenų centras Lilyje, kur būtų kaupiami ir analizuojami su importu susiję duomenys. Naujos Europos muitinės institucijos startas planuojamas 2028 metais, o iki tol laikinos priemonės, tokios kaip 3 eurų mokestis, turėtų padėti stabilizuoti situaciją ir sumažinti spaudimą muitinėms.

  • Trumpas nusileido dėl etikos: Senatui atveriamas kelias istoriniam kriptovaliutų įstatymui

    Trumpas nusileido dėl etikos: Senatui atveriamas kelias istoriniam kriptovaliutų įstatymui

    JAV Kongrese vėl įsibėgėja teisės aktas, kuris turėtų pagaliau aiškiai atsakyti, kuri institucija prižiūri kriptovaliutų rinką. Respublikonai savaitgalį paskelbė, jų teigimu, galutinį CLARITY akto tekstą, o pagrindinis lūžis – Donaldo Trumpo sutikimas su griežtesniais etikos ribojimais.

    CLARITY aktas, oficialiai vadinamas Skaitmeninio turto rinkos aiškumo aktu, siūlo padalyti priežiūrą tarp Prekių ateities sandorių prekybos komisijos ir Vertybinių popierių ir biržos komisijos. Tokiu būdu būtų keičiama iki šiol fragmentiška praktika, kai daug kas buvo sprendžiama per tyrimus, baudas ir teismus.

    Atstovų Rūmai savo versiją priėmė 2025 metų liepą, tačiau vėliau procesas strigo dėl Baltųjų rūmų pasipriešinimo etikos daliai. Demokratai siekė realiai įgyvendinamų apribojimų, kurie mažintų interesų konfliktų riziką, ypač kai politikai patys turi ryšių su kriptoturtu.

    Kas keičiasi etikos dalyje

    Pagal suderintą tekstą federaliniai pareigūnai ir jų sutuoktiniai turėtų atsisakyti reikšmingų kriptovaliutų turto arba perkelti jį į akląjį patikėjimą. Taip pat numatomas draudimas einant pareigas leisti ar remti skaitmeninio turto emisijas, kad sprendimų priėmimas nebūtų siejamas su asmenine finansine nauda.

    Svarbi naujovė – galimybė šias etikos taisykles vykdyti valstijų generaliniams prokurorams. Būtent ši nuostata anksčiau buvo itin jautri, nes didina teisinių veiksmų riziką federaliniams pareigūnams ir mažina kontrolę, kurią centrinė valdžia turėtų vykdymo procese.

    „Prezidentas savanoriškai sutiko su naujomis etikos nuostatomis“, – teigė senatorė Cynthia Lummis.

    Rinkos reakcija ir balsavimo realybė

    Žinia apie susitarimą paskatino optimizmą kriptovaliutų rinkoje: bitkoino kaina šoktelėjo maždaug 1,3 proc. ir siekė apie 70 800 eurų. Ryškesnį judėjimą fiksavo ir „Hyperliquid“ ekosistemos žetonas HYPE, kurio kaina kilo daugiau nei 3 proc. iki maždaug 73 eurų.

    Vis dėlto teisėkūros kalendorius išlieka įtemptas, o artėjantis balsavimas Senate pirmiausia yra procedūrinis žingsnis, atveriantis kelią debatams. Jam reikia 60 balsų, tad respublikonams, turintiems 53 vietas, būtina dalies demokratų parama, o vėliau dar lauktų pataisos, galutinis priėmimas ir suderinimas su Atstovų Rūmais.

    Diskusijos dėl decentralizuotų finansų reguliavimo tapo viena sudėtingiausių šiuolaikinės kriptoturto priežiūros temų. Būtent tai, kaip taisyklės turėtų galioti protokolams be centralizuoto operatoriaus, dažnai lemia, ar įstatymas bus pritaikomas praktikoje, ar taps sunkiai įgyvendinamu kompromisu.

    Europa jau turi MiCA, bet ją peržiūri

    Europos Sąjunga kriptoturto taisykles suvienodino anksčiau: visoje bendrijoje nuo 2024 metų gruodžio taikomas Kriptoturto rinkų reglamentas MiCA. Jis įtvirtino vieningą licencijavimo modelį ir aiškesnius reikalavimus paslaugų teikėjams, įskaitant klientų lėšų saugojimą, kapitalo pakankamumą ir valdymo standartus.

    Griežčiausiai MiCA vertina su valiutomis ar turto krepšeliais susietus žetonus, įskaitant stabilios vertės žetonus: jiems keliami rezervų, informacijos atskleidimo ir leidimų reikalavimai. Kitam kriptoturtui taikomi švelnesni atskleidimo principai, tačiau įtvirtinti draudimai piktnaudžiauti viešai neatskleista informacija ir manipuliuoti rinka.

    Europos Komisija šiuo metu renka nuomones, kaip MiCA veikia praktikoje, ir vertina, ar nereikia korekcijų, ypač decentralizuotų finansų srityje. Tai rodo, kad net turint bendrą reguliavimo karkasą, technologijų raida ir rinkos inovacijos verčia taisykles nuolat atnaujinti.

  • Vengrija skuba taisyti vaikų apsaugos įstatymą: po ES teismo sprendimo – posūkis dėl LGBT

    Vengrija skuba taisyti vaikų apsaugos įstatymą: po ES teismo sprendimo – posūkis dėl LGBT

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras pranešė, kad jo Vyriausybė teiks pataisas vadinamajam vaikų apsaugos įstatymui, kuris jau ne vienerius metus kelia konfliktą su Briuseliu. Sprendimas paskelbtas po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šį teisės aktą įvertino kaip diskriminacinį.

    Įstatymas buvo priimtas 2021 metais, tuometinei Viktoro Orbáno Vyriausybei jį siejant su nepilnamečių apsauga nuo seksualinio išnaudojimo. Vėliau jis buvo papildytas nuostatomis, kurios praktiškai apribojo informacijos apie homoseksualumą ir lytinę tapatybę pateikimą nepilnamečiams, o tai sulaukė aštrios žmogaus teisių organizacijų kritikos.

    Praktikoje tai reiškė, kad dalis knygų, spaudos leidinių ar filmų buvo šalinami iš prekybos ar transliavimo grafikų, o turinio platintojams kilo papildomų ribojimų rizika. Europos Komisija dėl šių nuostatų pradėjo pažeidimo procedūrą, argumentuodama, kad jos nesuderinamos su ES teise ir pagrindinėmis teisėmis.

    Ką pasakė ES Teisingumo Teismas

    Šių metų balandį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrijos teisės aktas pažeidžia ES teisę. Teismas nurodė, kad tokios nuostatos stigmatizuoja LGBTIQ asmenis, pažeidžia jų žmogaus orumą ir gali didinti socialinę atskirtį.

    Šis sprendimas sustiprino spaudimą Vengrijai peržiūrėti reguliavimą, nes ginčas su ES institucijomis jau buvo virtęs ne tik politiniu, bet ir finansiniu klausimu. Vengrija siekia atkurti pasitikėjimą dėl teisės viršenybės ir žmogaus teisių standartų, nuo kurių priklauso ir dalies ES lėšų prieinamumas.

    Vyriausybės planas: griežčiau vaikams, be diskriminacijos

    P. Magyaras nacionaliniam radijui pareiškė, kad pataisos turėtų išlaikyti tikslą riboti nepilnamečių prieigą prie smurtinio ir seksualinio turinio, tačiau kartu panaikinti diskriminacines nuostatas seksualinių mažumų atžvilgiu. Jo teigimu, siekiama, kad vaikų apsauga nebūtų naudojama kaip pagrindas riboti tam tikrų visuomenės grupių teises.

    „Yra didelė tikimybė, kad įstatymo pataisos, kartu su stipresne vaikų apsauga, leis Vengrijai išvengti baudos“, – sakė P. Magyaras.

    Europos Komisija, komentuodama planuojamas pataisas, nurodė, kad kol kas per anksti vertinti jų turinį, tačiau patvirtino palaikanti glaudų dialogą su Vengrijos institucijomis. Pataisos, kaip skelbiama, turėtų būti pateiktos parlamentui artimiausiu metu.

    ES pinigai ir spaudimas iš Briuselio

    Šis žingsnis Vengrijoje vertinamas ir platesniame kontekste, susijusiame su ES finansavimu. P. Magyaras teigia, kad tikslas yra atverti kelią papildomoms ES lėšoms, įskaitant paramą švietimui, kuri, jo teigimu, galėtų siekti apie 500 000 000 eurų.

    Vengrijos santykius su ES jau anksčiau komplikavo ir kitos bylos. Pavyzdžiui, atskiroje byloje dėl migracijos sistemos ES teismas Vengrijai buvo pritaikęs milijono eurų per dieną baudą, kuri, viešai skelbta, jau virto maždaug 1 000 000 000 eurų našta.

    Savaitgalį P. Magyaras taip pat pranešė apie ketinimus švelninti įvaikinimo ribojimus tos pačios lyties poroms, kurie ankstesnės valdžios laikotarpiu buvo faktiškai užkirsti. Šie pokyčiai rodo platesnę kryptį, kuria naujoji Vyriausybė siekia normalizuoti santykius su ES ir sumažinti ilgai trunkančių politinių konfliktų kainą.

    Kol kas lieka neaišku, kaip greitai pataisos bus priimtos ir ar jos visiškai atitiks ES teismo sprendimo logiką. Tačiau pats signalas apie atsitraukimą nuo diskriminacinių nuostatų jau vertinamas kaip reikšmingas posūkis Vengrijos vidaus politikoje ir jos santykiuose su Briuseliu.

  • Europos technologijų lyderiai siūlo 25 proc. ES biudžeto: energijos kainoms mažinti ir skaitmeniniams tinklams

    Europos technologijų lyderiai siūlo 25 proc. ES biudžeto: energijos kainoms mažinti ir skaitmeniniams tinklams

    Europos technologijų sektoriaus lyderiai ragina kitame daugiametėje ES finansinėje programoje gerokai didinti investicijas į kritines technologijas ir energetikos pertvarką. Briuselyje vykusiame asociacijos DIGITALEUROPE susitikime akcentuota, kad Europai reikia pigesnės vietinės energijos, skaitmenizuotų elektros tinklų ir aiškaus finansavimo prioritetų peržiūrėjimo.

    Diskusijų fonas – išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas ir jo poveikis energijos kainoms bei tiekimo saugumui. Pramonė ir skaitmeninės paslaugos vis labiau priklauso nuo stabilios elektros pasiūlos, o tinklų pralaidumas ir prisijungimo terminai daugelyje šalių tampa viena didžiausių kliūčių investicijoms.

    Elektrifikacija ir tinklų skaitmeninimas

    DIGITALEUROPE siūlo iki 2030 metų įtvirtinti privalomą 32 proc. elektrifikacijos tikslą. Logika paprasta: didesnė galutinės energijos vartojimo dalis, perkelta į elektrą, leidžia greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir geriau integruoti atsinaujinančią energetiką.

    Kartu pabrėžiama, kad vien elektrinių pajėgumų nepakanka, jei tinklai lieka „vakarykščiai“. Asociacija ragina leidimus tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros projektams išduoti per 12 mėnesių, o skaitmeninius sprendimus traktuoti kaip bazinę tinklų investicijų dalį, o ne papildomą priedą.

    Skaitmeniniai tinklai, išmanusis balansavimas ir tikslesnis vartojimo prognozavimas padeda valdyti didesnius saulės ir vėjo generacijos svyravimus. Tai mažina avarijų ir prastovų riziką, trumpina reagavimo laiką, o ilgainiui gali prisidėti ir prie mažesnių sistemos sąnaudų vartotojams.

    25 proc. biudžeto kritinėms technologijoms

    Asociacija taip pat siūlo ketvirtį būsimo ES biudžeto skirti kritinėms ir skaitmeninėms technologijoms, kurios leistų Europai išlaikyti konkurencingumą ir mažinti strategines priklausomybes. Į šią kryptį patenka puslaidininkiai, energijos kaupimas, robotika, kibernetinis saugumas, tinklų programinė įranga ir dirbtinis intelektas.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio didelės sumos, paskirstytos septyneriems metams ir 27 valstybėms, greitai „ištirpsta“, jei finansavimas išskaidomas per daug krypčių. Todėl raginama aiškiau apsibrėžti, ką Europa nori sukurti pati, ką užtikrinti tiekimo grandinėse ir kur būtinos masto investicijos.

    „Europos sąskaita už energiją – tai žadintuvas. Negalime maitinti rytojaus gamyklų be elektrifikacijos ir su vakarykščiu tinklu. Skaitmena ir DI gali padėti greičiau užtikrinti švaresnę, patikimą ir labiau įperkamą energiją“, – sakė DIGITALEUROPE prezidentas Peteris Weckesseris.

    Startuoliams – greitesni sprendimai ir realūs pirkėjai

    Dar vienas akcentas – Europos startuolių ir augančių įmonių mastelio problema. DIGITALEUROPE ragina sprendimus dėl finansavimo priimti per 90 dienų, sudaryti tiesesnį kelią nuo mokslinių tyrimų prie komercinio diegimo ir didinti augimo etapo investicijų galimybes.

    Technologijų kūrėjams svarbus ne tik kapitalas, bet ir rinkos paklausa: viešieji pirkimai gali tapti pirmuoju dideliu užsakovu, o garantijos, bendros investicijos ir rizikos pasidalijimas galėtų pritraukti daugiau privataus kapitalo. Asociacijos žinutė aiški – Europa turi ne tik kurti, bet ir testuoti, pirkti bei diegti Europoje sukurtas technologijas.

    Šios iniciatyvos siejasi su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą, sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir mažinti kainų spaudimą pramonei. Tolimesnė kryptis priklausys nuo to, ar pasiūlymai bus įtvirtinti biudžeto derybose ir ar valstybės narės sutars dėl prioritetų bei greitesnių leidimų procedūrų.

  • ES kibernetinio saugumo komanda su DI aptiko 4 spragas vidaus kode: viena įvertinta kaip didelės rizikos

    ES kibernetinio saugumo komanda su DI aptiko 4 spragas vidaus kode: viena įvertinta kaip didelės rizikos

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo institucijos pirmą kartą viešai pranešė, kad pažangūs „OpenAI“ modeliai padėjo aptikti pažeidžiamumų pačios ES vidiniuose skaitmeniniuose sprendimuose. Europos kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir techninės gynybos komanda CERT-EU nustatė keturias programinio kodo spragas, kurios vėliau buvo pašalintos.

    ENISA atstovė spaudai Laura Heuvinck patvirtino, kad pažeidžiamumai rasti atlikus kodo saugumo analizę, pasitelkiant pažangų „OpenAI“ modelį. Iš keturių spragų viena buvo įvertinta kaip didelės rizikos ir galėjo būti panaudota perimant paskyras, tačiau institucijos pabrėžė, kad trūkumai jau ištaisyti.

    Šis atvejis Briuselyje vertinamas ir kaip praktinis argumentas, kodėl ES siekia ankstyvos prieigos prie vadinamųjų „frontier“ klasės modelių, kurie gali turėti reikšmingų kibernetinių gebėjimų. Pastaraisiais mėnesiais diskusijas Europoje kaitino klausimas, ar prieiga prie naujausių modelių gali būti ribojama, o tai apsunkintų gynybines iniciatyvas ir testavimą.

    ENISA nurodo, kad pažangius modelius naudoja nuo liepos mėnesio ir kartu su CERT-EU juos taiko aktyviam ES institucijų sistemų tikrinimui, ieškant silpnų vietų. Toks metodas atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas automatizuotai kodo peržiūrai, pažeidžiamumų paieškai ir prioritetizavimui, ypač kai sistemų apimtys viršija įprastų auditų galimybes.

    „Laiko langas, kai galima pasitelkti DI gynybai ir rasti spragas anksčiau, nei jas išnaudoja užpuolikai, sparčiai siaurėja“, – sakė „OpenAI“ politikos Europoje vadovas Tom Duff Gordon.

    Europos Komisija jau yra pristačiusi veiksmų planą dėl DI ir kibernetinio saugumo, kuriame numatytos priemonės testavimui ir saugiam pažangiausių modelių taikymui. Pagal šį planą ENISA ir ES Jungtinis tyrimų centras rengia saugią bandymų platformą, kuri leistų institucijoms tikrinti modelių pritaikomumą gynybai bei valdyti su tuo susijusias rizikas.

    Ekspertų vertinimu, tokie pranešimai rodo dvigubą kryptį: DI gali tapti efektyviu įrankiu spragoms aptikti, tačiau tie patys gebėjimai gali būti patrauklūs ir atakuojančioms grupėms. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama valdomai prieigai, testavimo aplinkoms, aiškioms naudojimo taisyklėms ir atskaitomybei, kad pažangūs modeliai realiai stiprintų gynybą, o ne didintų bendrą atakų paviršių.

  • Ar baigsis big tech dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus versle

    Europos Komisija rengia reglamentą dėl debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros, vadinamą Cloud and AI Development Act (CADA). Tai dalis ES technologinio suverenumo krypties, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių pasaulinių tiekėjų ir didinti kritinės skaitmeninės infrastruktūros atsparumą.

    Diskusijos dėl CADA aštrėja ir regione: verslo organizacijos bei debesijos rinkos dalyviai skirtingai vertina, kiek griežtai ES turėtų riboti paslaugų tiekėjų priklausomybę nuo trečiųjų šalių jurisdikcijų. Vis dėlto bendras vardiklis išlieka panašus: Europa nori daugiau kontrolės, skaidrumo ir konkurencijos strateginėse skaitmeninėse grandyse.

    Kaip veiktų CADA sertifikavimas?

    Vienas ryškiausių CADA elementų yra keturių lygių debesijos tiekėjų patikimumo vertinimo ir sertifikavimo modelis. Jo logika paprasta: kuo didesnė paslaugos svarba viešajam sektoriui, kritinei infrastruktūrai ar nacionaliniam saugumui, tuo aukštesnio lygio reikalavimai būtų taikomi.

    Pirmasis lygis iš esmės remtųsi duomenų apdorojimu ir saugojimu ES teritorijoje bei tiekėjo savideklaracija. Aukštesniuose lygiuose numatomi reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, programinės įrangos tiekimo grandinės skaidrumo, o griežčiausiais atvejais akcentuojama visiška kontrolė ir atsparumas bet kokiai išorinei įtakai.

    Verslas nesutaria: griežtinti ar vengti izoliacijos?

    Dalis rinkos dalyvių teigia, kad be aiškių apibrėžimų ir vykdytinų taisyklių suverenumas gali likti tik formali etiketė. Jų vertinimu, globalūs tiekėjai gali prisitaikyti prie minimalių reikalavimų, nepašalindami realios technologinės ir teisinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių sprendimų.

    Kita stovykla ragina laikytis atviresnio požiūrio ir remtis vadinamosios atviros suvereniosios politikos principais, kai prioritetas teikiamas techninėms saugumo priemonėms, sąveikumui ir galimybei keisti tiekėją. Kritikai įspėja, kad pernelyg geografiniai ar „nacionalumo“ kriterijai gali sumažinti konkurenciją, sulėtinti inovacijų diegimą ir padidinti viešojo sektoriaus kaštus.

    Be aiškių apibrėžimų, įgyvendinamų viešųjų pirkimų tikslų ir veiksmingų priemonių prieš suverenumo imitavimą CADA gali likti deklaratyvus dokumentas, kuris nepakeis rinkos struktūros, – teigia dalis pramonės atstovų.

    Ką tai reikštų viešiesiems pirkimams?

    CADA svarbiausias praktinis poveikis būtų jaučiamas viešajame sektoriuje, kur reikalavimų lygis priklausytų nuo rizikos vertinimo ir galimų pasekmių praradus kontrolę. Tokia kryptis keistų pirkimų logiką: greta kainos ir funkcionalumo atsirastų aiškesni kriterijai dėl jurisdikcijų rizikos, tiekimo grandinės ir operacinės kontrolės.

    Kartu vis dažniau pabrėžiama, kad reali suverenumo politika neapsiriboja duomenų buvimo vieta. Esminiais tampa sąveikumas, kelių tiekėjų strategijos ir praktinės migracijos galimybės, nes kitaip institucijos lieka „pririštos“ prie vienos ekosistemos, o perėjimas tampa brangus ir lėtas.

    Kol CADA dar tik formuojamas, Europa balansuoja tarp dviejų tikslų: sumažinti priklausomybę nuo kelių gigantų ir kartu neuždaryti durų inovacijoms. Galutinis reglamento griežtumas lems, ar rinka iš tiesų taps įvairesnė, ar tiesiog persiskirstys sertifikatų lygmenyje.

  • 100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    Europos startuolių įkūrėjai ir investuotojai paviešino laišką politikos formuotojams, kuriame ragina neatskiesti planuojamos EU Inc reformos. Jų teigimu, galutinis teisės aktas turi sukurti realiai visoje ES veikiantį bendrovės modelį, o ne dar vieną sluoksnį virš 27 skirtingų nacionalinių sistemų.

    EU Inc sumanymas numato vieningą įmonių steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, kad verslai galėtų paprasčiau plėstis visose 27 valstybėse narėse. Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad susilpninus kertines nuostatas nauja forma gali tapti nepraktiška ir todėl rinkoje nenaudojama.

    „Jei EU Inc įgyvendinsime teisingai, ji pašalins didelę dalį trinties ir fragmentacijos, kuri iki šiol smaugia Europos įmones, atvers investicijas ir paskatins naują verslumo bangą“, – teigiama laiške.

    „Jūs nuspręsite, ar EU Inc taps Europos ekonomikos varikliu, ar taip praskiestu teisiniu dariniu, kurio niekas nenaudos“, – pabrėžė pasirašiusieji.

    Kas yra EU Inc ir kodėl tai svarbu?

    Europos Komisija EU Inc pasiūlymą pristatė 2026 metų kovo 18 dieną, po plataus palaikymo sulaukusios kampanijos, kuriai pritarė daugiau nei 26 000 steigėjų, investuotojų ir kitų ekosistemos lyderių. Tikslas aiškus: sudaryti sąlygas įmonei steigti ir valdyti veiklą per vieną, suderintą teisinį režimą, mažinant administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą.

    Praktikoje tai reikštų paprastesnį kelią augančioms įmonėms, ypač technologijų sektoriuje, kuriam svarbus greitas tarptautinis mastelio didinimas. Dabartinis fragmentuotas reguliavimas dažnai verčia steigti dukterines įmones, derinti skirtingus įstatus ir procesus bei brangiai kainuojančiai derinti reikalavimus su bankais, investuotojais ir registrų institucijomis.

    Kur kyla didžiausia rizika derybose?

    Laiško autoriai pažymi, kad Komisijos pasiūlyme numatyti keli kertiniai elementai, tačiau derybose Europos Parlamente ir tarp valstybių narių jie gali būti susilpninti. Pasak jų, būtent tai ir lems, ar EU Inc taps patikimu standartu, ar liks nišine, sunkiai pritaikoma priemone.

    Viena svarbiausių temų yra registruotos buveinės pasirinkimo laisvė: įkūrėjai siekia, kad būtų galima pasirinkti įmonės „namus“ bet kurioje valstybėje narėje, nepririšant to prie privalomo veiklos perkėlimo. Kitas akcentas – prieinamumas: reforma neturėtų būti skirta tik siaurai „inovatyvių“ įmonių grupei ar ribojama pagal sektorių, darbuotojų skaičių ar pajamas.

    Ne mažiau svarbus klausimas – vienas centrinis registras. Verslo ir investuotojų požiūriu, vieninga įmonių forma sunkiai veiks, jei duomenys ir toliau bus išskaidyti po nacionalinius registrus, o jų patikra ir standartai skirsis.

    Akcijų pasirinkimo sandoriai ir mokesčių principai

    Technologijų bendrovėms aktuali ir darbuotojų skatinimo priemonė – akcijų pasirinkimo sandoriai. Laiške pabrėžiama, kad darbuotojai neturėtų būti apmokestinami tol, kol realiai neparduoda akcijų ir negauna pajamų, taip išvengiant situacijų, kai mokestiniai įsipareigojimai atsiranda dėl „popierinio“ vertės prieaugio.

    Kartu akcentuojama, kad EU Inc neturėtų tapti būdu apeiti nacionalines darbo teisės ar mokesčių taisykles. Idėja pristatoma kaip įmonių teisės supaprastinimas, o ne mechanizmas perkelti socialines ar fiskalines prievoles į kitą jurisdikciją.

    Derybų grafikas įgauna pagreitį: Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas turėtų svarstyti pataisas rudenį, o valstybės narės planuoja technines derybas prieš ministrų lygmens diskusijas Konkurencingumo taryboje. Artimiausi mėnesiai taps lemiami, ar EU Inc bus sukurta kaip veikiantis visos ES standartas, ar reformą nustelbs išimtys ir papildoma biurokratija.

  • Ar baigsis „big tech“ dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus Lenkijoje

    Europos Komisija siūlo naują reguliavimą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos skaitmeninę suverenitetą debesijos ir dirbtinio intelekto srityse. Iniciatyva vadinama CADA ir pristatoma kaip dalis platesnio ES technologinės nepriklausomybės paketo, orientuoto į kritinių technologijų pajėgumus ir investicijų spartinimą.

    Pagrindinė siūlomo akto kryptis – mažinti priklausomybę nuo kelių pasaulinių hiperskalerų ir stiprinti Europos tiekėjų galimybes konkuruoti. Komisija argumentuoja, kad debesija, duomenų centrai ir skaičiavimo galia tampa strategine infrastruktūra, nuo kurios priklauso viešojo sektoriaus paslaugų tęstinumas ir ekonomikos atsparumas.

    Keturi patikimumo lygiai

    Vienas ryškiausių CADA elementų – keturių lygių debesijos paslaugų tiekėjų sertifikavimo ir patikimumo vertinimo sistema. Numatyta, kad konkretaus lygio reikalavimai viešuosiuose pirkimuose būtų taikomi pagal rizikos vertinimą, susijusį su suverenitetu ir galimomis pasekmėmis praradus kontrolę.

    Pirmajame lygyje akcentuojama, kad duomenys turi būti apdorojami ir saugomi ES teritorijoje, o pats lygis remtųsi tiekėjo savicertifikacija ir taptų minimaliu standartu viešajam sektoriui. Aukštesniuose lygiuose atsirastų reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, tiekimo grandinės skaidrumo, o trečiajame ir ketvirtajame lygiuose būtų keliami griežčiausi kontrolės, nuosavybės ir nesikišimo kriterijai.

    Lenkijos verslas suskilo

    Lenkijoje CADA vertinimas atskleidė aiškią takoskyrą tarp skirtingų interesų grupių. Vieni ragina griežtinti projektą, kad suverenitetas nebūtų redukuotas į formalų sertifikatą ir kad būtų aiškiai apibrėžta, kas yra suvereni debesija bei suverenus Europos tiekėjas.

    Kita pusė perspėja, kad pernelyg protekcionistinė logika gali apriboti prieigą prie pažangiausių technologijų ir mažinti konkurenciją, o tai ilgainiui reikštų didesnes sąnaudas viešajam sektoriui bei silpnesnį inovacijų tempą. Ši stovykla pabrėžia technines priemones, tokias kaip šifravimas ar izoliuotos skaičiavimo aplinkos, ir ragina suverenitetą grįsti patikrinamais techniniais bei operaciniais kriterijais, o ne kapitalo kilme.

    Vis dėlto abi pusės sutaria dėl strateginio tikslo – ES turi didinti atsparumą, skatinti interoperabilumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Diskusijos ašis iš esmės sukasi apie tai, ar tikslą geriausiai pasiekti griežtais rinkos apribojimais, ar technologiniais reikalavimais, leidžiančiais bendradarbiauti su patikimais pasauliniais partneriais.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Planas greitinti sutartis

    Europos Komisija svarsto, kaip paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, kad įmonės greičiau gautų realią naudą iš naujų rinkų. Viena idėjų – ratifikavimo procedūroms laikinai platinti tik anglišką sutarties versiją, o vertimus į visas 24 oficialias ES kalbas pateikti vėliau.

    Tokiam sumanymui jau ruošiasi priešintis Prancūzija, teigdama, kad daugiakalbystė nėra formalumas. Paryžius signalizuoja, jog anglų kalbos dominavimas ratifikavime kelia ir politinių, ir teisinių rizikų.

    Kodėl Komisija siekia pokyčių

    Komisijos argumentas – praktinis: sudėtingų prekybos sutarčių teisinis redagavimas ir vertimai užtrunka mėnesius, o tai atitolina ratifikavimo startą. Geopolitinės įtampos ir konkurencija dėl rinkų skatina ES ieškoti būdų sutrumpinti kelią nuo derybų pabaigos iki realaus sutarties įsigaliojimo.

    Už prekybą atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius yra nurodęs, kad delsimas ES kainuoja prarastas eksporto galimybes ir lėtesnį ekonomikos augimą. Jo teigimu, net pasibaigus deryboms, iki momento, kai verslas gali pilnai veikti partnerio rinkoje, procesas gali užsitęsti iki 2,5 metų.

    „Šiandienos pasaulyje mes tiesiog negalime sau leisti prarasti laiko“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prancūzijos argumentai: teisė ir demokratija

    Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad ES sutartys ir teisėkūra remiasi kalbų lygybe, o prancūzų kalba istoriškai yra viena institucijų darbo kalbų. Paryžiaus vertinimu, ratifikavimas tik anglų kalba reikštų, kad dalis nacionalinių parlamentų ir net europarlamentarų būtų priversti remtis ne savo kalbos teisiniu tekstu.

    Kritikai įspėja, kad tokia praktika gali mažinti skaidrumą ir didinti interpretavimo riziką, nes prekybos susitarimuose itin svarbios tikslios sąvokos, išlygos ir nuorodos į kitus teisės aktus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai susitarimai priskiriami mišriesiems ir ratifikavime dalyvauja ne tik Europos Parlamentas, bet ir nacionaliniai parlamentai.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia teisinę ir demokratinę problemą, o Komisija tai puikiai supranta“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politika ES institucijose išlieka jautri tema, nes anglų kalba per pastaruosius dešimtmečius tapo dominuojanti kasdienėje administracinėje praktikoje. Tuo pat metu Komisija oficialiai deklaruoja, kad kalbinė įvairovė yra esminė ES vertybė, o daugiakalbystė turi būti užtikrinta institucijų veikloje.

    Kalbų politikos ekspertai pabrėžia, kad sutarties teksto kalba ratifikavimo metu yra ne vien patogumo klausimas. Nuo jos gali priklausyti parlamentarų gebėjimas tiksliai įvertinti teisines pasekmes, o visuomenei – suprasti, ką konkrečiai valstybė patvirtina.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbų politikos ekspertas Michele Gazzola.

  • Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija siekia sustabdyti arba sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Priemonės siejamos su ES tyrimu dėl galimų Kinijos subsidijų, kurios, Briuselio vertinimu, iškreipia konkurenciją ir mažina kainas Europoje.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad papildomi muitai atskiriems Kinijos gamintojams gali siekti iki 38,1 proc. Jie būtų taikomi greta jau galiojančių importo tarifų, todėl kai kurių modelių galutinė kaina ES rinkoje galėtų pastebimai išaugti.

    Vokietijos pozicija išsiskiria tuo, kad ji labiau akcentuoja galimą atsakomųjų priemonių riziką. Berlynui ypač svarbu, kaip į galimus ES tarifus reaguotų Kinija, kuri yra viena didžiausių Vokietijos automobilių pramonės rinkų.

    Smūgis gali grįžti per Kiniją

    Kinija jau yra užsiminusi apie galimybę įvesti tarifus ES pagamintiems automobiliams su didesnio darbinio tūrio varikliais. Toks žingsnis būtų jautrus Vokietijos gamintojams, nes aukštesnės klasės modeliai tradiciškai sudaro svarbią jų eksporto dalį.

    Dar vienas Berlyno argumentas susijęs su gamyba pačioje Kinijoje. Tokie koncernai kaip „BMW“, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ turi dideles gamyklas Kinijoje, o bet kokia eskalacija galėtų paliesti tiek tiekimo grandines, tiek pardavimus, tiek investicijų klimatą.

    „Izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir padaro visus skurdesnius“, – sakė Olafas Scholzas.

    Vartotojų kaina ir klimato tikslai

    ES viduje muitų klausimas kelia ir praktinę dilemą: kaip suderinti pramonės apsaugą su vartotojų interesais. Kinijos elektromobiliai daugelyje šalių konkuruoja kaina, o kai kurie gamintojai pirkėjus vilioja papildomomis komplektacijomis ar paslaugomis, todėl kainos kilimas labiausiai paliestų mažesnes pajamas turinčius vairuotojus.

    Kartu tai gali turėti įtakos ir elektromobilių plėtros tempui. Europoje pastaraisiais metais ryškėjo ženklai, kad paklausa auga netolygiai, o pirkėjus stabdo aukštesnės kainos, ne visur pakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir klausimai dėl baterijų ilgaamžiškumo bei likutinės vertės.

    Vokietijos oponentai įspėja, kad pigesnių modelių branginimas per muitus gali sulėtinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto. Kita vertus, tarifų šalininkai akcentuoja, kad be apsauginių priemonių Europos gamintojams bus sunkiau investuoti į konkurencingus elektromobilius ir išlaikyti darbo vietas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Jei ES muitai įsigaliotų, tikėtina, kad dalis Kinijos gamintojų ieškotų būdų išlaikyti konkurencingumą mažindami maržas, peržiūrėdami komplektacijas arba spartindami gamybos lokalizavimą Europoje. Pastarasis scenarijus būtų palankesnis ES pramonei, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas vartotojams vis tiek išliktų.

    Vokietijai tai tampa testu, kaip apginti savo pramonės interesus neįsukant ES į plataus masto prekybos konfliktą su Kinija. Artimiausi sprendimai lems ne tik elektromobilių kainas, bet ir tai, kokiu greičiu Europa pereis prie elektrinio transporto bei kaip persiskirstys gamyba pasaulinėje automobilių rinkoje.