CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    Europos Sąjungos šalių atstovai šią savaitę Briuselyje renkasi aptarti, kaip suderinti bendras taisykles, skirtas mažinti naujų dirbtinio intelekto modelių keliamas rizikas. Diplomatų teigimu, susitikime bus kalbama ne tik apie ES praktiką, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą kuriant platesnes, globaliai veikiančias nuostatas.

    Darbotvarkėje numatyta Europos Komisijos informacija apie ES ir tarptautinę DI politiką, taip pat techninis pranešimas apie pastarojo meto incidentus, susijusius su DI sistemomis. Tokie aptarimai vyksta dirbant pagal Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato pareigas kūrėjams ir diegėjams, ypač tais atvejais, kai sistemos gali turėti didelį poveikį žmonių teisėms ar saugumui.

    Kas svarstoma susitikime?

    Susitikimas vyksta augant raginimams pristabdyti spartų pažangiausių DI modelių diegimą ir griežčiau vertinti jų keliamą riziką. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau skamba technologijų sektoriaus lyderių įspėjimai, kad kai kurios sistemos gali būti diegiamos greičiau, nei spėjama įvertinti jų patikimumą ir valdymo priemones.

    Tuo pat metu ES siekia, kad reguliavimas būtų suderinamas su kitų didžiųjų ekonomikų požiūriu. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dėmesys kryps į G7, G20 ir Jungtinių Tautų formatuose vykstantį darbą, nes be platesnio sutarimo taisyklės gali likti fragmentuotos, o rizikų valdymas nevienodas.

    JAV reakcija: aštri retorika

    Diskusijas Europoje papildo ir JAV politinė reakcija į raginimus labiau akcentuoti DI saugą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė perspėjimus ir tvirtino, kad kalbos apie DI saugumo grėsmes esą yra apgaulė, o bet koks reikšmingesnis lėtinimas suteiktų konkurencinį pranašumą Kinijai.

    „Jei mes sulėtinsime, pranašumą gaus Kinija“, – sakė Donaldas Trumpas, kritikuodamas DI saugos įspėjimus.

    Europos Komisijos kryptis: daugiau tarptautinio derinimo

    Europos Komisijos atstovai pastaruoju metu pabrėžia, kad ES jau turi teisinę bazę, įpareigojančią dalį bendrovių vertinti ir mažinti riziką, įskaitant scenarijus, kai gali būti prarandama DI sistemos kontrolė. Tačiau Komisija kartu akcentuoja, kad už ES ribų panašaus lygio reikalavimai taikomi ne visur, todėl tarptautinis suderinimas tampa esminiu prioritetu.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas, kad DI tema būtų keliama aukščiausiu politiniu lygiu ir kad ES aktyviau siektų partnerių įsipareigojimų. Europos įstatymų leidėjai pabrėžia, jog tik suderintos taisyklės gali padėti vienu metu užtikrinti inovacijas ir patikimą rizikų kontrolę.

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.

  • EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    Nutekintas EK projektas

    Europos Komisija, remiantis paviešintu dokumentu, ketina pristatyti vadinamąjį EU Kids Act pasiūlymą, kuris griežtintų nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir vaizdo platformų. Plane numatyta, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalėtų susikurti paskyrų be tėvų ar globėjų sutikimo.

    Siūlymas apimtų ne tik socialinius tinklus, bet ir kitas nepilnamečiams potencialiai rizikingas skaitmenines paslaugas, įskaitant vaizdo žaidimus bei DI pokalbių robotus ir vadinamuosius virtualius kompanionus. Dokumente pabrėžiama, kad didesnė atsakomybės našta būtų perkeliama pačioms technologijų bendrovėms.

    Amžiaus ribos ir tėvų kontrolė

    Pagal projektą, amžiaus reikalavimai labiausiai taikomi socialiniams tinklams ir vaizdo dalijimosi platformoms, o kitoms paslaugoms būtų įtvirtintos saugumo pagal dizainą pareigos. Numatyta pakopinė schema: mažiausiems vaikams prieiga būtų ribojama griežčiausiai, o vyresniems nepilnamečiams siūlomos įvairios riboto funkcionalumo ir priežiūros priemonės.

    Dokumente taip pat numatomas amžiaus patikrinimas kuriant naujas paskyras, remiantis ES masto amžiaus verifikavimo programėle arba nacionaliniais sprendimais. Akcentuojama, kad patikrinimas turėtų būti proporcingas ir, kiek įmanoma, apsiriboti faktu, ar žmogus yra pasiekęs reikiamą amžių.

    Saugumas pagal dizainą

    Viena svarbiausių kryptių yra dizaino sprendimų ribojimas, kai jie, reguliuotojų vertinimu, skatina perteklinį naudojimąsi ar didina riziką vaikams. Tarp minimų priemonių yra begalinis slinkimas, dirbtiniai pranešimai ir tam tikri apdovanojimų mechanizmai, kurie gali skatinti įsitraukimą bet kokia kaina.

    Taip pat daug dėmesio skiriama rekomendacijų sistemoms, kurios parenka, ką vartotojas mato ekrane. Plane siūloma užtikrinti, kad algoritmai nevestų nepilnamečių į vadinamuosius informacinius tunelius, kai turinys vis labiau parenkamas pagal įsitraukimą, o ne pagal tinkamumą amžiui.

    „Technologijų bendrovės pirmiausia turi užtikrinti, kad jų produktai būtų saugūs. Europos vaikus turi auginti tėvai, o ne algoritmai“, – rašoma dokumente.

    Kontrolė ir vykdymas

    Europos Komisija siūlo stiprinti priežiūros mechanizmą taip, kad technologijų įmonės turėtų įrodyti atitiktį vaikų saugumo taisyklėms, o ne vien deklaruoti pastangas. Tam tikroms didelį sisteminį poveikį turinčioms platformoms, kurios jau patenka į Skaitmeninių paslaugų akto griežtesnį režimą, galėtų būti taikomi papildomi reikalavimai diegiant naujas funkcijas, galinčias paveikti vaikus.

    Be to, numatoma, kad priežiūros finansavimui technologijų bendrovėms gali tekti mokėti priežiūros mokestį. Taip siekiama užtikrinti, kad vykdymas neatsiliktų nuo sparčiai kintančios skaitmeninės aplinkos ir naujų produktų, įskaitant DI sprendimus, kurie vis dažniau naudojami kaip pokalbio ir patarimų įrankiai.

    Pastaraisiais metais vis daugiau ES valstybių svarsto atskiras priemones dėl vaikų naudojimosi socialiniais tinklais, todėl Briuselis siekia bendro europinio sprendimo, kad būtų išvengta skirtingų taisyklių fragmentacijos. Galutinis pasiūlymo turinys dar gali kisti, tačiau nutekintas projektas rodo aiškią kryptį: griežtesnę amžiaus kontrolę ir privalomą saugumą pagal dizainą.

  • „Revolut“ skaičiuoja: laikant 10 000 eurų banke europiečiai kasmet praranda šimtus

    „Revolut“ skaičiuoja: laikant 10 000 eurų banke europiečiai kasmet praranda šimtus

    Šimtai eurų prarandamos perkamosios galios

    Europos gyventojai, laikantys santaupas mažai palūkanų duodančiuose indėliuose, kasmet tyliai praranda dalį perkamosios galios. „Revolut“ skelbiamas Europos turto mažėjimo indeksas rodo, kad vidutiniškai už kiekvienus 10 000 eurų banke dėl infliacijos poveikio prarandama apie 294 eurus.

    Tyrimas remiasi 20 007 suaugusiųjų apklausa 20 Europos Sąjungos valstybių ir oficialiais duomenimis apie indėlių palūkanas bei infliaciją. Skaičiuojama, kad šiose šalyse apie 6,3 trilijono eurų laikoma likvidžiuose, mažai uždirbančiuose indėliuose.

    Kai palūkanos atsilieka nuo infliacijos

    „Revolut“ duomenimis, 12-oje iš 20 analizuotų rinkų vidutinės vienų metų indėlių palūkanos nepasiveja infliacijos. Visos imties vidurkis siekia 2,76 proc. palūkanų, kai infliacija sudaro 2,94 proc., todėl reali grąža išlieka neigiama net ir fiksuojant pinigus indėliui.

    Tai reiškia, kad net konservatyviai taupantys gyventojai, formaliai gaudami palūkanas, realiai už tuos pačius pinigus gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Toks efektas ypač juntamas, kai dalis lėšų ilgą laiką laikoma einamosiose sąskaitose, kurios dažnai apskritai nemoka palūkanų.

    Ne tik infliacija: brangiausia kainuoja neveiklumas

    Indėlių nuvertėjimas nėra vienintelė problema: tyrime pabrėžiamas ir alternatyviųjų kaštų aspektas, kai pinigai neinvestuojami. „Revolut“ skaičiuoja, kad lyginant su „MSCI Europe“ biržoje prekiaujamo fondo vidutine 10 metų metine grąža, siekusia 9,06 proc., namų ūkiai per metus vidutiniškai negauna apie 638 eurų grąžos nuo kiekvienų 10 000 eurų, jei lieka tik grynųjų ar indėlių režime.

    Šį skirtumą pritaikius 6,3 trilijono eurų sumai, susidaro apie 422 milijardų eurų per metus potencialas, kuris, anot tyrimo, nepasiekia Europos įmonių kaip investicinis kapitalas. Vis dėlto toks palyginimas išlieka teorinis, nes investicijų grąža nėra garantuota, o rinkų svyravimai gali būti reikšmingi.

    Kodėl gyventojai nesikeičia ir nepradeda investuoti

    Tyrimas nurodo kelias pagrindines priežastis, kodėl žmonės lieka prie įprastų bankinių sprendimų. Du trečdaliai apklaustųjų teigia niekada nekeičę banko dėl geresnių palūkanų: dalis tiesiog pasitiki savo banku, daliai skirtumas atrodo per mažas, o kiti nežino, kur ieškoti palankesnių sąlygų.

    Be to, beveik pusė apklaustųjų netiksliai vertina savo grąžą įvertinus infliaciją, o dalis gyventojų apskritai nėra įsisąmoninę, kad infliacija mažina grynųjų vertę. Prie neveiklumo prisideda ir paslaugų susiskaidymas: daugiau nei pusė naudojasi keliomis finansinėmis programėlėmis, o nemaža dalis teigia, kad tai trukdo pradėti investuoti.

    „Priverstinis įtraukimas neišsprendžia tikrųjų neveiklumo priežasčių: suvokiamos rizikos ir žinių trūkumo“, – sakė „Revolut“ turto ir prekybos padalinio vadovas Rolandas Juteika.

    Jis teigė, kad mažesnės įėjimo sumos gali padėti įveikti psichologinį barjerą, tačiau svarbu vertinti ir interesų konfliktą: „Revolut“ pati siūlo investavimo produktus, todėl yra suinteresuota, kad daugiau gyventojų rinktųsi investavimą vietoje indėlių. Bendrovė taip pat skelbia, kad aktyvių mažmeninių investuotojų skaičius jos platformoje Europos Sąjungoje augo 56 proc. per metus.

    Ryškūs skirtumai tarp regionų

    Apžvalgoje išskiriami trys regioniniai paveikslai. Vidurio ir Rytų Europoje fiksuojami didžiausi skirtumai tarp infliacijos ir indėlių palūkanų, o tarp įvardytų pavyzdžių minimos Bulgarija, Slovakija ir Lietuva, kur atotrūkis siekia atitinkamai apie 2,3, 1,7 ir 1,3 procentinio punkto.

    Tuo pat metu būtent šiame regione, anot tyrimo, didesnė dalis žmonių yra linkę pradėti investuoti mažomis sumomis. Vakarų ir Pietų Europoje, priešingai, sukaupta daugiau neveiksnių santaupų, o didžiausios sumos siejamos su Vokietija ir Prancūzija.

    Europos Komisijos tikslas – nukreipti santaupas į investicijas

    Tyrimo išvados pasirodė tuo metu, kai Briuselis aktyviai kalba apie būtinybę mobilizuoti privačias santaupas Europos ekonomikos konkurencingumui. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra akcentavusi, kad Europos Sąjungoje netrūksta nei technologijų, nei santaupų, tačiau trūksta gebėjimo sparčiai auginti vietos įmones.

    „Europa turi santaupų, bet, deja, jos guli nenaudojamos“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisija mini apie 10 trilijonų eurų namų ūkių santaupų bankų sąskaitose visoje Europos Sąjungoje, o „Revolut“ skaičiavimas apima 6,3 trilijono eurų likvidžių indėlių tik 20 tirtų valstybių. Skaičiai skiriasi dėl apimties ir metodikos, tačiau žinutė ta pati: dalis santaupų, valdžios vertinimu, galėtų būti efektyviau nukreipta į kapitalo rinkas.

    Europos Komisija šį tikslą sieja su Santaupų ir investicijų sąjungos kryptimi, kuri orientuota į paskatas ir finansų rinkų infrastruktūros stiprinimą, o ne į gyventojų indėlių perėmimą. Kartu diskusiją lydi kritika, kad didėjant bendram investicijų poreikiui gali stiprėti politinis spaudimas formuoti gyventojų finansinius sprendimus ir perkelti daugiau priežiūros į ES lygmenį.

  • Netikėtas apsikeitimas: kodėl Graikija šiandien skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Netikėtas apsikeitimas: kodėl Graikija šiandien skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Rinkų paradoksas: Atėnai lenkia Paryžių

    Dar 2012 metais Graikija buvo priversta už dešimties metų obligacijas mokėti beveik 40 proc. metines palūkanas, todėl realiai buvo uždaryta įprastoms rinkoms. Tuo pat metu Prancūzija skolinosi gerokai pigiau, už mažiau nei 3 proc.

    Praėjus maždaug keturiolikai metų situacija apsivertė: investuotojai už skolinimą Prancūzijai ima didesnę kainą nei Graikijai. Rinkoje matomas signalas, kad vien skolos dydis nebėra lemiamas kriterijus.

    Skolos dydis svarbus, bet kryptis dar svarbesnė

    Nors Graikijos valstybės skola, lyginant su ekonomikos dydžiu, išlieka viena didžiausių Europoje, jos dinamika investuotojams atrodo palankesnė. Pagal viešai skelbiamus Europos Komisijos vertinimus Graikijos skolos ir BVP santykis pastaraisiais metais mažėja, o Prancūzijos tendencija priešinga.

    Rinkos vis daugiau dėmesio skiria tam, ar skolos našta traukiasi, kaip greitai ją reikia refinansuoti ir ar valdžia turi politinės erdvės stabdyti deficitą. Šiuose taškuose Graikija ir Prancūzija, investuotojų akimis, juda skirtingomis kryptimis.

    Graikijos skola ilgesnė ir pigiau aptarnaujama

    Vienas svarbiausių skirtumų yra skolos struktūra. Didelė Graikijos skolos dalis susiformavo per gelbėjimo programas, todėl ji dažniau priklauso Europos viešosioms institucijoms, o ne rinkos dalyviams, kurie gali greitai parduoti obligacijas reaguodami į antraštes.

    Tokia skola paprastai turi ilgesnę trukmę, palankesnes sąlygas ir dažnai yra fiksuotų palūkanų, todėl palūkanų normų šuoliai rinkoje trumpuoju laikotarpiu mažiau smogia biudžetui. Tuo metu Prancūzija didesnę dalį skolos turi nuolat atnaujinti rinkoje, kai anksčiau pigiai išleistos obligacijos išperkamos ir pakeičiamos brangesnėmis.

    Prancūzijai tenka didesnė emisijų našta ir politinis neapibrėžtumas

    Kitas veiksnys yra skolinimosi mastas. Prancūzija, kaip didelė ekonomika, į rinką per metus atneša nepalyginamai didesnį obligacijų kiekį, todėl investuotojai reikalauja aiškesnio fiskalinio plano ir patikimų deficito mažinimo priemonių.

    Prancūzijos biudžeto deficitas, lėtesnio augimo perspektyvos ir politiniai ginčai dėl taupymo ar pajamų didinimo investuotojams kelia daugiau rizikos nei pats skolos lygis. Prie to prisideda ir politinis neapibrėžtumas, kuris apsunkina susitarimus dėl ilgalaikių sprendimų.

    Ką iš tiesų reiškia šis pokytis

    Tai nereiškia, kad Prancūzija tapo naująja Graikija: jos rinka gilesnė, ekonomika didesnė, o fiskalinės galimybės tradiciškai stipresnės. Vis dėlto faktas, kad Graikija tam tikrais momentais gali skolintis pigiau, rodo pasikeitusią investuotojų logiką.

    Rinkos linkusios apdovanoti mažėjančią skolą, biudžeto drausmę ir ramesnį refinansavimo grafiką, o už augančius deficitus ir dideles obligacijų emisijas prašo priemokos. Todėl palūkanų skirtumas, kad ir nedidelis, tampa įspėjimu, jog pasitikėjimas fiskaline kryptimi šiandien vertinamas griežčiau nei vien ekonomikos dydis.

  • Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedijos sveikatos technologijų startuolis „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo ES remiamas 5 mlrd. eurų „Scaleup Europe Fund“, prisijungęs kaip naujas investuotojas.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo ir anksčiau investavę fondai Kinnevik, Northzone, Amino Collective ir Visionaries. „Tandem Health“ neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu buvo pritrauktos lėšos.

    Šis raundas seka po 2025 metais uždarytos 50 mln. eurų A serijos, o bendra „Tandem Health“ pritrauktų investicijų suma pasiekė 160 mln. eurų. Tokia B serijos apimtis Europos sveikatos technologijų rinkoje laikoma išskirtinai didele.

    „Tandem Health“ kuria klinikoms ir medikams skirtą DI pagalbininką, kuris konsultacijų metu generuoja medicininius užrašus. Bendrovė teigia, kad jos sprendimą naudoja apie 10 000 sveikatos priežiūros organizacijų 14 Europos rinkų.

    Pastaruoju metu produktas, pasak įmonės, išaugo iš užrašų automatizavimo į platesnį medicininio asistento vaidmenį. Į funkcijas įtraukti siuntimų dokumentai ir paciento komunikacija prieš vizitą, jo metu ir po vizito.

    Įmonė taip pat remiasi recenzuotais tyrimais, kurie rodo apčiuopiamą poveikį administraciniam krūviui. „Tandem Health“ nurodo, kad sprendimu besinaudojantys klinicistai fiksavo 29 proc. mažiau laiko administravimui, 30 proc. didesnį pasitenkinimą darbu ir 30 proc. mažesnį administracinį stresą.

    Naujas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas plėtrai Europoje ir klientų bazės didinimui. Kartu planuojama žengti į platesnę platformos viziją, kuri apimtų pacientų srautų valdymą ir papildomas klinikines užduotis sprendžiančius agentus.

    „Tandem Health“ dirba apie 170 žmonių, o didžiausia rinka pagal vartotojų skaičių yra Jungtinė Karalystė, kur sprendimą naudoja ir NHS sistemos klinicistai. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi į Europos poreikius, įskaitant duomenų apsaugos ir reguliavimo reikalavimus.

    „Scaleup Europe Fund“ siekia stiprinti Europos technologijų sektoriaus finansavimą, kai žemynas konkuruoja su JAV ir Kinija dėl technologinės lyderystės. Europos Komisija yra viena iš fondo steigėjų investuotojų, o kartu prisideda ir privatūs dalyviai, įskaitant Novo Holdings, CriteriaCaixa ir Santander.

    „Mes pradėjome „Tandem“, kad pasiūlytume alternatyvą. Europa turėtų nustatyti standartą, kaip dirbtinis intelektas ateina į sveikatos apsaugą, o ne perimti kieno nors kito sprendimus“, – sakė „Tandem Health“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Saari.

    „Šis finansavimas leidžia tai įgyvendinti, saugiai įvedant sveikatos apsaugą į dirbtinio intelekto erą ir dirbant išvien su pacientais, medikais, sistemomis ir valstybėmis“, – pridūrė jis.

  • Von der Leyen „nepriklausomybės momentas“ po metų: kas įgyvendinta, o kur ES sustojo?

    Von der Leyen „nepriklausomybės momentas“ po metų: kas įgyvendinta, o kur ES sustojo?

    Pažadai ir realybė po metų

    Prieš metus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje paskelbė apie Europos nepriklausomybės momentą. Tąkart žadėta, kad Europos Sąjunga greičiau kurs savarankiškus pajėgumus ir mažins priklausomybes nuo išorės tiekėjų bei politinių rizikų.

    Po 12 mėnesių matyti aiški riba: ten, kur Europos Komisija gali veikti pati, rezultatai apčiuopiami. Tačiau srityse, kur būtinas valstybių narių susitarimas, papildomas finansavimas ar jautrūs sprendimai dėl suvereniteto, pažanga gerokai lėtesnė.

    Vertinant paskelbtus įsipareigojimus, daugiausia pasistūmėta rengiant teisės aktus, skirstant finansavimą ir koordinuojant bendras ES iniciatyvas. Tuo pat metu ambicingiausios idėjos, kurios turėjo greitai pakeisti Europos saugumo ir strateginės autonomijos realybę, dažnai atsitrenkė į nacionalinius interesus.

    Kur Komisija „atidirbo“

    Ryškiausiai Komisija įgyvendino pažadus ten, kur jos įrankiai tradiciškai stipriausi: vidaus rinkos taisyklės, pramonės ir technologijų politika, prekyba bei socialinės iniciatyvos. Tokiose srityse sprendimus dažniau galima stumti į priekį pasiūlant teisėkūrą ir nukreipiant ES lėšas.

    Prekybos darbotvarkėje akcentuotas tiekimo grandinių diversifikavimas davė rezultatų, o derybos su Indija iš esmės pasiekė žadėtą finišą, nors laikas buvo ilgesnis nei planuota. Kartu į priekį pajudėjo ir susitarimas su „Mercosur“ regionu, kuris ilgą laiką buvo įstrigęs dėl politinių nesutarimų.

    Socialinėje politikoje vienu matomiausių sprendimų tapo įperkamo būsto kryptis, kuri iš planavimo perėjo į konkretesnius reguliavimo žingsnius. Tai atliepė augantį spaudimą daugelyje ES valstybių, kur nuomos ir būsto kainos tampa ne tik ekonomine, bet ir politine tema.

    Gynyba ir suverenitetas: sunkiausia dalis

    Daugiausia klausimų kilo gynybos pažadams, nes čia reikia ne tik planų, bet ir realių naujų pajėgumų bei koordinuoto pirkimo, o tam būtinas valstybių narių politinis ryžtas. Būtent šiame bloke „nepriklausomybės momentas“ labiausiai išsiskyrė su realybe.

    Vienas labiausiai įsimintų pažadų buvo vadinamoji dronų siena, pristatyta kaip bendra europinė, realiu laiku veikianti grėsmių aptikimo ir neutralizavimo sistema. Idėja greitai susidūrė su politiniu pasipriešinimu, o vietoje jos per metus labiau išsigrynino platesnis kovos su dronais veiksmų planas, ne toks integralus, kaip buvo žadėta.

    Kitas ambicingas sumanymas buvo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir iš jo finansuoti Ukrainai skirtą mechanizmą. Teisinės ir politinės kliūtys šią idėją pristabdė, o galutinis sprendimas nuvedė prie labiau įprasto finansavimo modelio, kai pagalba remiama ES skolinimusi ir biudžeto garantijomis.

    „Visos pastangos atsiremia į ribas, nes nacionalinis interesas ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį“, – sakė Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann.

    Ši įtampa matyti ir kalbant apie planuotą Europos gynybos semestrą, kuris buvo sumanytas kaip reguliari, ES lygio nacionalinių gynybos pastangų peržiūra ir koordinavimas. Praktikoje per metus labiau susiformavo metinis pasirengimo vertinimas ir koordinavimo ciklas, paliekantis valstybėms narioms daugiau kontrolės, nei siūlė pirminė vizija.

    Dalies pažadų būklę tiksliausia apibūdinti kaip vykdomus, bet neužbaigtus. Tarp jų atsidūrė ir svarstymai dėl socialinių tinklų ribojimų vaikams, kai procesas ES lygiu pažengė, tačiau vieningo, privalomo režimo vis dar nėra.

    Migracijos srityje daug dėmesio skirta jau priimtų sprendimų įgyvendinimui, o naujesnės idėjos, pavyzdžiui, atskiras sankcijų režimas kontrabandininkams ir prekeiviams žmonėmis, dar nevirto pilnai veikiančiu instrumentu. Tai leidžia spėti, kad migracija išliks viena pagrindinių temų ir kitoje metinėje kalboje.

    Bendras vaizdas po metų rodo, kad ES nepriklausomybė labiausiai auga per reguliavimą, investicijas ir prekybos politiką, o ne per greitai sukuriamus naujus gynybos pajėgumus. Kol valstybės narės atsargiai vertins kompetencijų perdavimą Briuseliui, ambicingiausios suvereniteto idėjos judės lėčiau nei „bazinių“ pažadų įgyvendinimas.

  • Kaip gimsta ES būklės kalba: kas diktuoja Ursula von der Leyen akcentus ir ką ji sąmoningai išbraukia

    Kaip gimsta ES būklės kalba: kas diktuoja Ursula von der Leyen akcentus ir ką ji sąmoningai išbraukia

    Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen metinė ES būklės kalba yra vienas svarbiausių momentų, kai Briuselis vienu tekstu bando apibrėžti kryptį visiems metams. Nors idėjų į ją atkeliauja iš daugybės kabinetų, galutinė žinutė paprastai gimsta itin siaurame rate.

    Procesas prasideda gerokai iš anksto: Komisijos generaliniai direktoratai teikia pasiūlymus, renkami skaičiai, tikrinami įsipareigojimų įgyvendinimo terminai ir politinės rizikos. Kartu vertinama, kas realiai turi šansų būti priimta Europos Parlamente ir suderinta su valstybėmis narėmis.

    Kas formuoja žinutę

    Prie kalbos turinio dirba įvairios institucijos ir interesų grupės, tačiau galutinius sprendimus lemia pirmininkės artimiausia komanda ir komunikacijos strategija. Praktikoje tai reiškia, kad iš daugybės pasiūlymų atrenkami keli akcentai, kurie geriausiai atspindi politinius prioritetus ir gali būti „pernešti“ per teisėkūros procesą.

    Buvę kalbų rašytojai ir aukšto rango pareigūnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne prirašyti pažadų, o jų nepadauginti tiek, kad žinutė prarastų kryptį. Kuo daugiau įtraukiama skirtingų interesų, tuo labiau kalba rizikuoja tapti kompromisų rinkiniu be aiškaus stuburo.

    „Buvo toks procesas, kai visi norėjo kažko paprašyti, bet buvo ir kitas procesas, kai pirmininkė ir jos kabinetas aiškiai apsispręsdavo, ką verta pasiimti, kad tai turėtų poveikį“, – sakė buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

    Ką lemia politinė matematika

    Kalbos pažadai turi atlaikyti vadinamąją politinę matematiką: nepakanka paskelbti iniciatyvą, jei vėliau ji negauna reikalingos paramos Taryboje ar Parlamente. Dėl to kalbos rengėjai vis dažniau orientuojasi į įgyvendinamus, finansiškai pagrindžiamus sprendimus ir iniciatyvas, kurios jau turi paruoštą teisėkūros „taką“.

    Šis atsargumas ypač svarbus artėjant kadencijos pabaigai, kai laiko naujiems dideliems paketams mažėja. Kuo trumpesnis langas iki rinkimų ir naujos Komisijos formavimo, tuo didesnė pagunda koncentruotis į kelis simbolinius darbus, o ne į ilgą pažadų sąrašą.

    Stilius, auditorija ir patikimumas

    Kalbos poveikį sustiprina ne tik turinys, bet ir pateikimas: ji pritaikoma plačiai auditorijai, kad virstų aiškiomis antraštėmis, trumpais vaizdo klipais ir lengvai cituojamomis frazėmis. Todėl greta teisėkūros prioritetų atsiranda ir pasakojimo elementai, kurie padeda „sužmoginti“ temas.

    Vis dėlto buvę patarėjai įspėja, kad pernelyg lengvas tonas gali pakenkti rimtumui. Balansas dažniausiai ieškomas tarp patikimumo, emocinio ryšio ir logiškai pagrįstos argumentacijos, kad kalba taptų ne vien politiniu šou, o realiu veiksmų planu.

  • Europos Komisija siūlo riboti socialinius tinklus iki 15 metų: ko tikėtis iš EU KIDS Act

    Europos Komisija siūlo riboti socialinius tinklus iki 15 metų: ko tikėtis iš EU KIDS Act

    Europos Komisija rengia naują iniciatyvą, kuri galėtų pakeisti vaikų ir paauglių prieigą prie socialinių tinklų ir vaizdo platformų iki 15 metų. Pagal rengiamus dokumentus, kuriuos matė žiniasklaida, siūlomas EU KIDS Act numatytų aiškesnes amžiaus ribas ir pareigą platformoms kurti saugesnes paskyras nepilnamečiams.

    Planas būtų taikomas ne tik socialiniams tinklams ir vaizdo dalijimosi paslaugoms, bet ir internetiniams žaidimams bei kai kuriems pokalbių robotams ar vadinamiesiems DI palydovams. Tuo pačiu akcentuojama, kad švietimo priemonės nebūtų įtraukiamos į šį ribojimų paketą.

    Kaip galėtų atrodyti amžiaus pakopos

    Rengiamuose pasiūlymuose numatoma pakopinė sistema, kuri labiau primintų ne vieną griežtą draudimą, o skirtingų tipų paskyras pagal amžių. Pagrindinė idėja yra leisti prieigą tik su saugikliais ir aiškiai apibrėžta tėvų ar globėjų kontrole iki 15 metų.

    Vaikams iki 13 metų būtų siūloma galimybė turėti paskyras, kurias sukuria ir visiškai valdo tėvai ar globėjai. Tokios paskyros turėtų atitikti griežtesnius saugos reikalavimus, o turinio ir bendravimo nustatymai būtų ribojami pagal saugumo standartus.

    13–15 metų grupei būtų numatomos vadinamosios įvadinės paskyros, kuriose atsirastų daugiau savarankiškumo, bet išliktų ryškūs ribojimai. Dokumentuose minimi kontaktų su nepažįstamaisiais apribojimai, ekrano laiko kontrolės ir tėvų valdymo įrankiai.

    Nuo 15 metų paaugliai galėtų susikurti įprastas paskyras savarankiškai, tačiau platformoms vis tiek būtų keliami saugos reikalavimai. Komisijos kryptis yra sukurti sistemą, kurioje saugumas būtų integruotas į pačios paslaugos dizainą, o ne paliekamas vien vartotojo atsakomybei.

    Kas keistųsi platformoms

    Vienas jautriausių klausimų būtų amžiaus patikra. Rengiamuose dokumentuose minima pareiga diegti technologijas, kurios leistų patikrinti naudotojų amžių, kad amžiaus ribojimai veiktų praktikoje, o ne liktų tik taisyklėse.

    Kartu būtų reikalaujama, kad tam tikri produktai būtų saugūs pagal nutylėjimą, ypač kai jie priskiriami didesnės rizikos kategorijai. Kol kas nėra aiškiai apibrėžta, kaip tiksliai būtų nustatoma, kurios socialinės ar vaizdo platformos laikomos didelės rizikos, tačiau tikėtina, kad bus vertinami tokie veiksniai kaip turinio rekomendacijų intensyvumas, auditorijos dydis ir žinomi poveikio nepilnamečiams rizikos profiliai.

    Numatoma ir vykdymo užtikrinimo architektūra, panaši į taikomą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą bei Dirbtinio intelekto aktą. Tai reikštų griežtesnę priežiūrą didžiausioms ir didžiausios rizikos paslaugoms Europos Sąjungos mastu, o mažesnių rinkos dalyvių kontrolę dažniau vykdytų nacionalinės institucijos.

    Kodėl tema atsidūrė darbotvarkėje

    Iniciatyva rengiama augant susirūpinimui dėl socialinių platformų poveikio nepilnamečių savijautai, miego režimui, dėmesio koncentracijai ir priklausomybių rizikai. Viešojoje erdvėje šį klausimą pastaraisiais metais ypač aktyviai kelia tėvai, sveikatos specialistai ir politikai, raginantys griežtinti apsaugas.

    Papildomą spaudimą didina ir nacionalinės iniciatyvos: kai kurios Europos valstybės svarsto arba jau rengia savas taisykles dėl vaikų prieigos prie socialinių tinklų. Komisijos siekis šiuo atveju būtų suvienodinti kryptį visoje Europos Sąjungoje ir sumažinti fragmentaciją, kai skirtingose šalyse galiotų skirtingi reikalavimai.

    Kol kas tai yra pasiūlymų stadijoje esantis planas, todėl detalės dar gali keistis iki oficialaus pristatymo ir vėlesnių derybų su valstybėmis narėmis bei Europos Parlamentu. Vis dėlto kryptis aiški: daugiau pareigų platformoms, daugiau techninių saugiklių ir aiškesnė amžiaus logika iki 15 metų.

    „Mums reikia taisyklių, kurios realiai veiktų praktikoje ir apsaugotų vaikus skaitmeninėje erdvėje“, – sakė Europos Komisijos atstovas, komentuodamas rengiamą iniciatyvą.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Europos Komisijos planas paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, institucijoms ir valstybėms narėms pateikiant tik angliškas sutarčių versijas, gali įstrigti dėl Prancūzijos pasipriešinimo. Paryžius signalizuoja, kad tokia tvarka kelia ne tik politinių, bet ir teisinių bei demokratinių rizikų.

    Idėjos esmė paprasta: deryboms pasibaigus, ratifikavimo etape būtų naudojama viena kalba, o vertimai į 24 oficialiąsias ES kalbas būtų parengti vėliau, jau po patvirtinimo ir paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Komisija argumentuoja, kad vertimo ir teisinio suderinimo procesai dabar gali užtrukti mėnesius ir taip atitolina realų susitarimų įsigaliojimą.

    Už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius yra viešai pabrėžęs, kad ES dėl užsitęsusio ginčytino ES ir „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo praranda reikšmingas ekonomines galimybes. Jo teigimu, nuo derybų pabaigos iki to momento, kai verslas gali pilnavertiškai pasinaudoti naujomis taisyklėmis partnerių rinkose, kartais praeina iki 2,5 metų.

    Komisijos sumanymui papildomą svorį suteikia geopolitinė situacija: didėjant prekybos įtampoms ir konkurencijai dėl rinkų, ES siekia greičiau atverti naujas eksporto kryptis. Kaip bandomasis atvejis buvo minimas susitarimas su Indija, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų parodyti, ar ratifikavimas viena kalba leistų sutrumpinti procedūras neprarandant teisinio aiškumo.

    Kalba kaip politinis klausimas

    Prancūzijos pareigūnai laikosi nuostatos, kad visų ES kalbų vartojimas nėra vien formalumas, o institucinis įsipareigojimas. Prancūzų kalba istoriškai yra viena svarbiausių ES darbo kalbų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kasdienėje institucijų veikloje vis labiau dominuoja anglų kalba.

    „Iš principo giname visų Sąjungos kalbų vartojimą, ypač prancūzų, kuri yra viena ES darbo kalbų“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Šis argumentas tiesiogiai susijęs su ratifikavimo turiniu: prekybos susitarimai yra teisiškai sudėtingi dokumentai, kuriuose net ir nedidelės formuluotės interpretacijos gali turėti pasekmių teisėkūrai, reguliavimui ir teismų praktikai. Kritikai baiminasi, kad jei nacionaliniai parlamentai ar net Europos Parlamentas vertintų tekstus ne gimtąja kalba, didėtų klaidų rizika ir mažėtų politinė atskaitomybė.

    Skaidrumas ir teisinis tikslumas

    Prancūzijos pusė taip pat pabrėžia demokratinę dimensiją: ratifikavimo procesas turi būti suprantamas ne tik ekspertams, bet ir visuomenei, o skaidrumas remiasi galimybe susipažinti su dokumentais oficialiosiomis kalbomis. ES institucijos savo komunikacijoje nuolat akcentuoja kalbinę įvairovę ir daugiakalbystę kaip vieną pamatinių principų.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia ir teisinį, ir demokratinį klausimą, ir Komisija tai puikiai supranta“, – sakė kitas Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politikos ekspertai perspėja, kad praktika ratifikuoti pagal vieną kalbinę versiją gali sukurti dviejų greičių sistemą, kai realią galią įgytų viena kalba, o kitos taptų tik vėliau parengiama administracine priemone. Toks pokytis galėtų komplikuoti ir nacionalinių parlamentų darbą, jei konkrečiam susitarimui būtų reikalinga platesnė ratifikacija valstybėse narėse.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbos politikos ekspertė Michele Gazzola.

    Kol kas Komisija viešai tvirtina, kad vertimai į visas oficialiąsias kalbas būtų užtikrinti paskelbimo etape, tačiau ginčas dėl to, ar ratifikavimas gali vykti remiantis vien anglišku tekstu, akivaizdžiai įgauna politinį pagreitį. Jei Prancūzija imsis blokuoti tokį sprendimą, ES siekis greitinti prekybos susitarimų įsigaliojimą gali susidurti su nauja kliūtimi pačios Sąjungos viduje.