Tag: Europos Komisija

  • Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija siekia, kad dalis palydoviniam ryšiui itin svarbių radijo dažnių ateityje pirmiausia atitektų Europos operatoriams. Briuselis ruošia atrankos tvarką, pagal kurią, atsidarius naujai spektrui, apie du trečdaliai pajėgumų būtų skiriami ES rinkos dalyviams.

    Šis žingsnis atveria dar vieną įtampos tašką transatlantiniuose santykiuose, nes dabar reikšmingą dalį tokių dažnių naudoja JAV įmonės. ES institucijos argumentuoja, kad palydovinis ryšys vis labiau tampa ne tik komerciniu klausimu, bet ir saugumo bei atsparumo elementu.

    Kas konkrečiai siūloma?

    Komisijos svarstoma schema numato, kad dažniai būtų suskirstyti į tris dalis ir suteikiami ilgam laikotarpiui, numatant aiškias naudojimo sąlygas. Vienas blokas būtų orientuotas į saugias valdžios komunikacijas ir strateginius poreikius, įskaitant ES palydovinio ryšio iniciatyvas.

    Kitas blokas būtų skirtas Europos startuoliams ir naujiems rinkos dalyviams, kad šie galėtų konkuruoti su didžiaisiais pasauliniais operatoriais. Trečiasis blokas galėtų būti atviras ir ne Europos bendrovėms, tačiau bendra proporcija išliktų palankesnė ES įmonėms.

    Kodėl tai svarbu JAV bendrovėms?

    Praktikoje tai reikštų mažesnę erdvę JAV įmonių plėtrai Europoje, nes jos nebegalėtų tikėtis dominuojančios prieigos prie konkretaus dažnių ruožo. Tarp įvardijamų rinkos dalyvių minima „SpaceX“ ir „Amazon“, kurios vysto palydovinį ryšį bei interneto paslaugas iš žemosios Žemės orbitos.

    Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad tikslas nėra užverti rinką, o sustiprinti Europos pajėgumus ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Vis dėlto Vašingtonas tokius sprendimus gali vertinti kaip diskriminacinius, ypač jei jie tiesiogiai ribotų JAV operatorių galimybes.

    Suverenitetas ir saugus ryšys

    ES argumentacija remiasi technologinio suvereniteto kryptimi, kuri pastaraisiais metais vis dažniau atsispindi strateginiuose dokumentuose. Palydovinis ryšys svarbus ne tik atokių regionų internetui ar mobiliajam ryšiui, bet ir krizių valdymui, kritinei infrastruktūrai bei gynybos logistikai.

    „Dažnių spektras tampa labai svarbus kalbant apie mūsų ryšį, taip pat saugų ryšį, bet ir ekonomikos poreikiams“, – sakė Europos Komisijos pareigūnė Henna Virkkunen.

    Komisijos planas dar nėra galutinis: jį turės svarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba, o derybose gali keistis tiek proporcijos, tiek sąlygos. Tuo pat metu svarstoma ir pereinamojo laikotarpio galimybė, kad dabartiniai leidimai galiotų ilgiau, kol nauja tvarka įsigalios praktikoje.

    Rinkai tai svarbi žinia, nes palydovinio ryšio sektorius sparčiai auga, o dažniai yra ribotas išteklius, nuo kurio priklauso paslaugų kokybė, aprėptis ir naujų žaidėjų galimybės įsitvirtinti. Artimiausi mėnesiai parodys, ar ES pavyks suderinti suvereniteto ambicijas su atviros konkurencijos bei partnerystės su JAV interesais.

  • „Bouygues“ vadovas įspėja: Europa pavojingai priklausoma nuo JAV palydovų ir DI

    „Bouygues“ vadovas įspėja: Europa pavojingai priklausoma nuo JAV palydovų ir DI

    Vienos didžiausių Prancūzijos inžinerijos ir telekomunikacijų grupių „Bouygues“ vadovas Olivier Roussat perspėja, kad Europa pernelyg remiasi JAV skaitmenine infrastruktūra. Jo teigimu, didžiausios rizikos sritys ateityje bus palydovinis ryšys ir dirbtinis intelektas, kuriose JAV įmonės jau turi ryškų pranašumą.

    O. Roussat atkreipė dėmesį, kad palydovinio interneto rinka vis labiau koncentruojasi, o tokia priklausomybė gali tapti strateginiu pažeidžiamumu. Pasak jo, esminis klausimas yra ne vien kaina ar ryšio greitis, bet ir suverenitetas, kai kritinės paslaugos priklauso nuo už Europos ribų veikiančių žaidėjų.

    „Europa iki galo nesuvokia, kaip pavojinga yra tiesiog pasikliauti amerikietiška infrastruktūra“, – sakė O. Roussat.

    Palydovų dominavimas ir saugumo rizikos

    Europos diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad palydovinis ryšys tampa kritine infrastruktūra, reikalinga ne tik atokiems regionams, bet ir atsparumui krizėms. Karinių, civilinės saugos ir energetikos sektorių planuose patikimas ryšys vertinamas kaip būtina sąlyga, ypač didėjant kibernetinių incidentų ir sabotažo rizikoms.

    O. Roussat argumentuoja, kad priklausomybė nuo vieno dominuojančio ne Europos tiekėjo didina scenarijų, kai ryšio prieiga gali būti apribota dėl politinių sprendimų, komercinių ginčų ar geopolitinių įtampų. Tai ypač jautru, kai kalbama apie paslaugas, kurios gali tapti vieninteliu ryšio kanalu sutrikus antžeminiams tinklams.

    Telekomų konsolidacija Prancūzijoje

    „Bouygues“ kartu su rinkos partneriais siekia permainų ir pačioje Prancūzijos telekomunikacijų rinkoje, kur ilgalaikė kainų konkurencija spaudė operatorių pelningumą ir investicijas į tinklus. Bendrovė dalyvauja derybose dėl sandorio, susijusio su operatoriumi SFR, kuris būtų vienas didžiausių telekomunikacijų susijungimų Europoje pastaraisiais metais.

    Skelbiama, kad bendra sandorio vertė siektų apie 20,35 milijardo eurų, o „Bouygues Telecom“ pagal planą gautų 42 proc. SFR akcijų paketą. Jei sandoris būtų patvirtintas, Prancūzijoje tinklo operatorių skaičius sumažėtų nuo keturių iki trijų, todėl neišvengiamai lauktų konkurencijos priežiūros institucijų vertinimas.

    Didžiausias iššūkis bus įtikinti reguliuotojus, kad konsolidacija nepakenks vartotojams ir konkurencijai, bet kartu sudarys sąlygas didesnėms investicijoms į 5G, šviesolaidį ir kibernetinį saugumą. Pastaraisiais metais Europos telekomunikacijų sektorius vis garsiau kalba apie tai, kad fragmentuota rinka apsunkina masto ekonomiją ir atsilieka nuo JAV bei Azijos investicijų tempo.

    DI lenktynės ir Europos atsakas

    O. Roussat DI įvardijo kaip antrą sritį, kurioje Europa rizikuoja atsidurti priklausomybės spąstuose. DI plėtrai reikia didžiulių skaičiavimo pajėgumų, pažangios lustų tiekimo grandinės, debesijos infrastruktūros ir duomenų centrų, o šiose grandyse dominuoja JAV technologijų ekosistema.

    Europos institucijos pastaruoju metu daug dėmesio skiria skaitmeniniam suverenitetui, siekdamos stiprinti vietinę infrastruktūrą, didinti investicijas į debesiją, lustus ir saugų ryšį. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad norint pasivyti lyderius, neužtenka reguliavimo, reikalingas spartesnis kapitalo pritraukimas, aiškesnės investicinės paskatos ir didesnis mastas.

  • ES ragina atskleisti duomenų centrų pėdsaką: DI bumas kelia energijos ir vandens klausimus

    ES ragina atskleisti duomenų centrų pėdsaką: DI bumas kelia energijos ir vandens klausimus

    Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad technologijų bendrovės skaidriai atskleistų duomenų centrų energijos ir vandens vartojimą, teigia Europos aplinkos agentūros vadovė Leena Ylä-Mononen. Jos vertinimu, be aiškių duomenų ir standartų DI plėtra gali apsunkinti ES klimato tikslų įgyvendinimą.

    Šis perspėjimas skamba tuo metu, kai Briuselis siekia sparčiai didinti Europoje prieinamą skaičiavimo galią. Tam būtina nauja infrastruktūra, tačiau duomenų centrų plėtra reiškia ir augančią elektros paklausą, didesnį šilumos išskyrimą bei reikšmingą vandens poreikį aušinimui.

    „Ko negalite išmatuoti, to negalite suvaldyti“, – sakė Leena Ylä-Mononen.

    Pasak jos, šiuo metu trūksta vienodų, praktiškai taikomų matavimo metodikų ir gerosios praktikos, kurios aiškiai apibrėžtų, ko ES tikisi iš naujai statomų duomenų centrų. Dėl to, agentūros vadovės teigimu, sunku objektyviai vertinti, ar tendencijos padeda siekti klimato neutralumo, ar pradeda jam prieštarauti.

    Duomenų centrų skaidrumas tampa politiniu klausimu

    Europos Komisija rengia taisykles, kurios turėtų apimti duomenų centrų energijos vartojimo reguliavimą ir paskatas efektyvesniam veikimui. Kartu planuojama diegti reitingavimo schemą, kuri ateityje galėtų tapti pagrindu privalomiems minimaliems energinio efektyvumo standartams.

    Vis dėlto ES institucijose jau kilo kritika dėl nuostatų, kurios leistų daliai duomenų centrų slėpti jautrią informaciją apie energijos suvartojimą. Kritikai teigia, kad be skaidrumo tampa sunku įvertinti realų sektoriaus poveikį ir palyginti skirtingų operatorių pažangą.

    Problema aktuali ir dėl to, kad net ir esant reikalavimams teikti tam tikrus rodiklius, praktikoje atskaitomybė nėra universali. Tai didina riziką, kad planuojant tinklų plėtrą ir žaliąją transformaciją bus remiamasi neišsamiais duomenimis.

    Kiek energijos ir vandens prireiks DI plėtrai?

    Duomenų centrai jau dabar sudaro reikšmingą elektros vartojimo dalį, o kai kuriose valstybėse ši dalis ypač didelė. Didėjant DI paslaugų paklausai, auga ir skaičiavimo apkrovos, ypač mokant didelius modelius ir aptarnaujant intensyvias užklausas realiuoju laiku.

    Leena Ylä-Mononen atkreipia dėmesį, kad sparčiai auganti paklausa gali pradėti konkuruoti su kitais ekonomikos sektoriais dėl elektros, ypač jei žaliosios generacijos plėtra nespės paskui vartojimo didėjimą. Jos teigimu, būtina iš anksto spręsti pakankamumo klausimą ir užtikrinti, kad duomenų centrai būtų maitinami energija be iškastinio kuro.

    Kartu vandens naudojimas tampa vis jautresne tema, ypač regionuose, kuriuose vasaromis dažnėja sausros ir karščio bangos. Dėl to, ekspertų vertinimu, vien energinio efektyvumo nepakanka, reikia vertinti ir aušinimo sprendimus, vandens pakartotinio panaudojimo galimybes bei visos infrastruktūros poveikį vietos aplinkai.

    DI nauda priklausys nuo pasirinkimų

    Agentūros vadovė pripažįsta, kad DI gali prisidėti prie efektyvesnių energetikos sistemų, geresnio tinklų balansavimo ir kai kurių pramonės procesų optimizavimo. Tačiau ji pabrėžia, kad nauda neatsiras savaime, ją reikia kryptingai užtikrinti, kad sutaupytos emisijos viršytų papildomą energijos vartojimą.

    Tokioje situacijoje ES sprendimai dėl skaidrumo, atskaitomybės ir minimalių standartų gali tapti esminiu svertu. Jei duomenų centrų poveikis bus aiškiai išmatuojamas, politikos formuotojams bus lengviau nustatyti realistiškus tikslus, o rinkai, kur investicijos duoda didžiausią naudą klimato ir energetinio saugumo požiūriu.

  • ES vieno bilieto idėja traukiniams: kaip keisis kelionės per sienas ir keleivių teisės vėluojant

    ES vieno bilieto idėja traukiniams: kaip keisis kelionės per sienas ir keleivių teisės vėluojant

    Vienas bilietas visai kelionei

    Europos Komisija pristatė iniciatyvą „Viena kelionė, vienas bilietas“, kuria siekiama supaprastinti tarptautines keliones traukiniais ir sumažinti šiandienos sistemos susiskaidymą. Tai dalis vadinamojo Keleivių paketo, nukreipto į vieningesnį skaitmeninį bilietų pardavimą ir aiškesnes taisykles keliaujantiems per kelias valstybes.

    Pagrindinis pokytis būtų galimybė vienu pirkimu įsigyti bilietą visai kelionei, net jei maršrutas sudarytas iš kelių atkarpų ir skirtingų vežėjų. Tokiu atveju keleiviui iš anksto būtų aiškiau, kas atsakingas už visą maršrutą, o sutrikus kelionei lengviau pritaikomos bendros teisės.

    Kodėl dabartinė tvarka keleiviams nepatogi

    Šiuo metu kelionės per sienas dažnai reikalauja kelių skirtingų pirkimų, atskirų programėlių ar nacionalinių svetainių, o tai didina klaidų ir praleistų persėdimų riziką. Dėl tokio susiskaidymo keleivis neretai lieka su keliais nesusietais bilietais, o kilus vėlavimui tenka atskirai aiškintis su skirtingais vežėjais.

    Eurobarometro apklausos rodo, kad daliai gyventojų sunku susiplanuoti keliones su persėdimais, o nemaža dalis jų tokių kelionių apskritai atsisako dėl sudėtingo bilietų pirkimo proceso. Komisija šį nepatogumą sieja su prarandamu pasitikėjimu geležinkeliu kaip alternatyva skrydžiams.

    Keleivių teisės vėluojant ir atšaukus reisą

    Pagal Komisijos pristatomą kryptį, „vieno bilieto“ principas turėtų užtikrinti nuoseklias keleivių teises visai kelionei, o ne tik atskirai bilieto daliai. Tai reikštų, kad vėlavimo ar atšaukimo atveju keleivis turėtų aiškesnę teisę į nukreipimą kitu maršrutu, pagalbą kelionės metu ir, kai reikia, apgyvendinimą.

    Siūlomuose sprendimuose akcentuojama ir kompensacijų logika, kai dydis siejamas su vėlavimo trukme. Kartu tai remiasi jau galiojančiu ES keleivių teisių reglamentu, kuris numato minimalų standartą, įskaitant teisę į alternatyvų maršrutą arba pinigų grąžinimą, kai vėlavimas viršija 60 minučių.

    „Idėja paprasta: keleivis atsidaro vieną programėlę, randa jungtį ir nusiperka vienu paspaudimu, o ne per kelias skirtingas sistemas“, – sakė Europos Parlamento narė Lena Schilling.

    Kas keisis rinkoje ir kodėl vežėjai skeptiški

    Komisija pabrėžia, kad atviresni duomenys ir privalomas bilietų platinimas per platesnį kanalų ratą galėtų skatinti konkurenciją, pagerinti kainų palyginamumą ir suteikti daugiau matomumo mažesniems rinkos dalyviams. Tokia kryptis taip pat derėtų su ES siekiu didinti darnų judumą ir sudaryti sąlygas lengviau rinktis mažesnės taršos keliones.

    Vis dėlto dalis geležinkelių sektoriaus atstovų perspėja, kad privalomas bilietų platinimo atvėrimas gali perkelti derybinę galią tarpininkams ir didžiosioms platformoms. Bendruomenė CER teigia, kad tai gali riboti komercinę laisvę, o ilgainiui išaugus platformų komisinių spaudimui kaštai gali būti perkelti keleiviams.

    „Pirma yra infrastruktūra, tada traukiniai, o tik po to bilietai. Nuo bilietų nepradedama“, – sakė CER vadovas Alberto Mazzola.

    Ar užteks skaitmeninio sprendimo be bėgių modernizacijos

    Diskusijoje vis dažniau pabrėžiama, kad vienas bilietas neišspręs visų problemų, jei liks fiziniai geležinkelių „butelio kakliukai“: skirtingos signalizacijos sistemos, ribotas pralaidumas, lėtesnės atkarpos ir prasti ryšiai pasienio regionuose. Todėl iniciatyvos sėkmė siejama ir su investicijomis į tinklo modernizavimą, įskaitant ERTMS diegimą ir tarpvalstybinių jungčių plėtrą.

    Tolimesnis kelias priklausys nuo to, kaip greitai pasiūlymai bus suderinti Europos Parlamente ir Taryboje, o valstybės narės pritaikys techninius bei teisinius sprendimus realiam veikimui. Kartu numatoma derinti ir platesnes skaitmeninio mobilumo taisykles, kad bilietų paieška, palyginimas ir pirkimas taptų vienodesnis visoje ES.

  • ES biudžetas bręsta iki 1,8 trln. eurų: neto mokėtojos telkia frontą prieš didesnes įmokas

    ES biudžetas bręsta iki 1,8 trln. eurų: neto mokėtojos telkia frontą prieš didesnes įmokas

    Turtingesnės Europos Sąjungos valstybės, į bendrą biudžetą sumokančios daugiau nei iš jo atgaunančios, stiprina pastangas sumažinti Europos Komisijos siūlomą 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą. Briuselyje formuojasi aiški takoskyra tarp vadinamųjų neto mokėtojų ir šalių, kurios siekia didesnių išlaidų tradicinėms ES programoms.

    Komisijos gairėse minimas iki 1,8 trilijono eurų siekiantis bazinis biudžetas, o kartu su ankstesnių krizių laikotarpio skolų aptarnavimu bendra suma priartėtų prie 2 trilijonų eurų. Tai reikštų didesnę biudžeto dalį nuo bendrų ES šalių pajamų, todėl dalis sostinių jau dabar signalizuoja, kad tokio šuolio nepalaikys.

    Dvi stovyklos ir skirtingos raudonos linijos

    Neto mokėtojų grupėje aptariama strategija, kaip derybose spausti mažinti bendrą išlaidų lygį ir aiškiau susieti finansavimą su ES prioritetais, tokiais kaip gynyba, konkurencingumas ir strateginių pramonės šakų stiprinimas. Šios šalys argumentuoja, kad nacionaliniuose biudžetuose taip pat tenka taupyti, todėl Briuselis neturėtų automatiškai didinti bendrų įsipareigojimų.

    Kita stovykla, vienijanti daugiau valstybių, pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai neturi mažinti paramos žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir žuvininkystei. Šios programos daugeliui valstybių išlieka esminės, ypač regionuose, kuriuose investicijos iš ES fondų sudaro reikšmingą viešųjų projektų dalį.

    Nuolaidos įmokoms ir skolos grąžinimo klausimas

    Įtampą kursto ir diskusijos dėl įmokų nuolaidų, kurias dalis valstybių taiko savo įnašams į ES biudžetą. Didesnio biudžeto šalininkai kritikuoja šias nuolaidas, teigdami, kad jos iškreipia sistemos teisingumą ir mažina bendrą finansinę erdvę bendriems tikslams.

    Lygiagrečiai svarstoma, kaip tvarkytis su po pandemijos laikotarpio skolinimosi pasekmėmis, nes skolos aptarnavimas kitame biudžeto cikle būtų viena didesnių fiksuotų išlaidų eilučių. Kai kurios valstybės signalizuoja, kad būtų atviros lankstesniam grąžinimo grafiko modeliavimui, tačiau neto mokėtojai nuogąstauja, kad tai gali reikšti papildomą naštą vėlesniais metais.

    Kas toliau: derybų grafikas ir sprendimo kaina

    Artimiausiu metu laukiama detalesnio derybinio dokumento su konkretesniais skaičiais ir eilutėmis, kuris tradiciškai tampa pagrindu kompromisų paieškai. Vėliau pozicijos bus derinamos ambasadorių lygiu, o galiausiai klausimas persikels į Europos Vadovų Tarybą, kur sprendimams reikės plataus politinio sutarimo.

    Nors neto mokėtojos akcentuoja norą finansuoti naujus saugumo ir konkurencingumo prioritetus, jos kartu siekia mažesnio bendro biudžeto dydžio. Dėl to derybos žada būti sudėtingos: reikės nuspręsti, ar didesni tikslai bus finansuojami didesnėmis įmokomis, ar perskirstant lėšas mažinant tradicinių programų apimtis.

  • Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Signalas iš rytinės sienos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami dronų įskridimai į ES valstybių oro erdvę nėra pavieniai atvejai. Vilniuje ji pabrėžė, kad tai siejasi su augančiomis hibridinėmis grėsmėmis prie Europos rytinės sienos.

    Pasak jos, kai išbandomos Baltijos valstybės, kartu tikrinamas ir visos Europos atsparumas. Ši žinutė nuskambėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais.

    „Tai nėra pavieniai incidentai. Kai išbandomos Baltijos valstybės, išbandoma visa Europa“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Per kelias pastarąsias savaites regione buvo registruota virtinė oro erdvės pažeidimų, o dalis atvejų siejama su trikdoma navigacija ir sudėtingu incidentų identifikavimu. Baltijos šalių lyderiai akcentavo, kad tokie epizodai veikia ne tik kariuomenės darbą, bet ir visuomenės saugumo jausmą.

    Kas vyko ir kuo tai baigėsi?

    Latvijoje vienas incidentas ir kritikuotas institucijų reagavimas tapo politinės krizės katalizatoriumi: atsistatydino ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūds. Tai sustiprino spaudimą vyriausybėms viešai paaiškinti, kaip veikia perspėjimo ir oro gynybos grandinė.

    Su dronų grėsme susidūrė ir Suomija: po aliarmo Helsinkio oro uoste buvo atnaujintos gyventojų rekomendacijos, raginant kilus įtarimams likti patalpose ir laukti nurodymų. Lietuvoje vienas ryškiausių epizodų paskatino aukščiausių šalies vadovų pasitraukimą į priedangas, kol tarnybos tikslinosi situaciją prie sienos su Baltarusija.

    „Mūsų dangus dar nėra pakankamai saugus“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    Regiono pareigūnai pabrėžia, kad dalis atvejų gali būti susiję su klaidingai nukreiptais ar perimtais dronais, o dalis su sąmoningomis provokacijomis. Estijos prezidentas Alaras Karis ragino reaguoti ramiai, koordinuotai ir tvirtai, kad incidentai nevirstų panika ar nesusikalbėjimu tarp sąjungininkų.

    Hibridinės grėsmės ir atsakas

    Šalia dronų temos Baltijos šalys ir ES pareigūnai kelia dezinformacijos bei psichologinio spaudimo klausimą. Viešojoje erdvėje kartojama, kad tikslas gali būti sėti baimę, silpninti paramą Ukrainai ir testuoti NATO rytinio sparno reakcijos greitį.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad sąjungininkų atsakas turi būti proporcingas, bet aiškus, o provokacijos neturi tapti „nauja norma“. ES atstovai tuo pat metu akcentuoja poreikį greičiau užpildyti oro gynybos spragas ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemų tarpusavio suderinamumą.

    „Žodžių nebeužtenka. Reikia greitų ir konkrečių veiksmų“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Europos Komisija gynybos stiprinimą sieja su platesniais planuojamais investicijų paketais ir glaudesniu derinimu su NATO, ypač vertinant kovos su dronais bei ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Tarp aptariamų priemonių minimi specializuoti sensoriai, efektyvesnės oro erdvės stebėsenos grandys ir didesnis civilinės saugos pasirengimas.

    Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai nebūtinai reiškia atvirą karinę eskalaciją, tačiau jie nuolat tikrina institucijų reakciją ir visuomenės pasitikėjimą. Dėl to, jų vertinimu, svarbiausia ne tik techninis oro gynybos stiprinimas, bet ir aiški, vieninga komunikacija gyventojams.

  • Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Geotermija grįžta į ES darbotvarkę

    Europos Komisija birželio 4 dieną ketina pristatyti Geoterminės energijos veiksmų planą, kuris turėtų pagreitinti geotermijos plėtrą šildymui, vėsinimui, elektros gamybai ir šilumos kaupimui. Dokumentas siejamas su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Geoterminė energija išsiskiria tuo, kad gali tiekti pastovią galią ir šilumą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl šios priežasties ji vis dažniau minima kaip sprendimas pramonei ir centralizuotam šilumos tiekimui, kur vien atsinaujinanti elektra problemų neišsprendžia.

    Nuo megavatų link gigavatų

    Iki šiol didelė dalis Europos geotermijos projektų buvo vystomi kaip pavienės, lokalaus masto iniciatyvos, tačiau sektorius vis garsiau kalba apie perėjimą prie gigavatų. Tokia kryptis reiškia ne vien didesnes elektrines, bet ir platesnį geotermijos pritaikymą miestų šilumos tinkluose, pramoniniuose procesuose bei sezoninėje šilumos akumuliacijoje.

    Plėtros tempą dažniausiai stabdo ilgi leidimų derinimo procesai, požeminės geologijos rizika ir aukštos pradinės investicijos gręžiniams. Būtent šias kliūtis, tikimasi, planas bandys mažinti per aiškesnį reguliavimą, standartizuotus leidimų kelius ir finansines rizikos pasidalijimo priemones.

    Kas aptariama Europos geotermijos viršūnių susitikime

    Antrasis Europos geotermijos viršūnių susitikimas organizuojamas taip, kad sutaptų su Europos Komisijos veiksmų plano pristatymu. Renginyje numatytos diskusijos apie tai, ko geotermijai labiausiai reikia iš ES ir nacionalinės politikos, kad investicijos didėtų, o projektai būtų diegiami sparčiau.

    Programoje daug dėmesio skiriama finansavimui ir komercinimui, kai kalbama apie draudimo, kapitalo ir vartotojų kainos santykį. Taip pat aptariama, kaip geoterminiai sprendimai galėtų tapti praktiška šildymo ir vėsinimo alternatyva regionuose, kur šilumos siurbliai ar biokuras ne visuomet yra optimalūs.

    „Geoterminės energijos veiksmų planas gali tapti proga iš esmės supaprastinti kelią nuo idėjos iki veikiančios geoterminės sistemos“, – sakė sektoriaus atstovai, komentuodami laukiamą Europos Komisijos dokumentą.

    Renginyje taip pat numatyta atskira diskusija apie politinių sprendimų kokybę, kai geotermija konkuruoja dėl vietos tarp kitų švarių technologijų. Praktikoje tai reiškia klausimą, ar valstybės bus pasirengusios greitinti leidimų išdavimą, stiprinti duomenų apie gelmes prieinamumą ir mažinti investuotojų riziką.

    Tarp pranešėjų ir diskusijų dalyvių numatyti Tarptautinės energetikos agentūros, Europos Komisijos, Europos geoterminės energijos tarybos bei privataus sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas išlieka tas pats: kaip geotermiją paversti ne nišiniu, o masiškai diegiamu sprendimu Europos energetikos sistemoje.

  • ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    Europos Sąjungos priklausomybė nuo Kinijos importo kai kuriuose sektoriuose tapo tokia gili, kad patikimų alternatyvų praktiškai nebeliko. Tai didina riziką tiek kainoms, tiek tiekimo saugumui, ypač geopolitinių įtampų ir prekybos ribojimų laikotarpiu.

    Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais ES importas iš Kinijos siekė 559,4 mlrd. eurų ir per dešimtmetį išaugo 89 proc. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais sudarė 359,8 mlrd. eurų, o eksportas į Kiniją per metus smuko 6,5 proc.

    Įtampa paaštrėjo po to, kai 2025 metais JAV įvedė platesnius muitus kiniškoms prekėms, o Europoje sustiprėjo baimės dėl perteklinės Kinijos gamybos nukreipimo į ES rinką. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen G7 viršūnių susitikime perspėjo apie naują Kinijos šoką, kai subsidijuota perprodukcija gali iškreipti pasaulines rinkas.

    ES pramonės komisaras Stéphane Séjourné pastaruoju metu ragino įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti vienos šalies riziką. Briuselis tuo pat metu stiprina teisines priemones, skirtas apsaugoti rinką nuo nesąžiningos konkurencijos ir strateginės priklausomybės.

    Žalioji transformacija Kinijos rankose

    Viena jautriausių sričių – žalioji energetika. Eurostato duomenimis, 2024 metais Kinija sudarė 98 proc. ES įvežamų saulės modulių, o importo vertė krito nuo 19,7 mlrd. eurų 2023 metais iki 10,9 mlrd. eurų 2024 metais, daugiausia dėl smukusių kainų, o ne dėl mažesnių apimčių.

    Priklausomybė apima ir elektromobilių baterijų grandinę: analitinio centro Loom vertinimu, 2025 metais Kinija tiekė apie 88 proc. į ES importuojamų ličio jonų baterijų elektromobiliams. Europos Parlamento tyrimų padalinys taip pat nurodo, kad ES apie 98 proc. retųjų žemių magnetų įsigyja iš Kinijos, o jie kritiškai svarbūs elektromobilių varikliams, vėjo jėgainėms ir gynybos technologijoms.

    Europos Komisijos duomenimis, ES priklausomybė nuo Kinijos magnio siekia apie 97 proc., todėl ši žaliava įtraukta į kritinių žaliavų darbotvarkę. Tikslas – spartinti gavybą, perdirbimą ir perdirbto metalo panaudojimą Europoje, kad tiekimo grandinė būtų atsparesnė.

    Robotų bumas ir kainų spaudimas

    Pramoninių robotų segmente matomas ne tik priklausomumas, bet ir spartus išstūmimas kainomis. Europos Komisijos importo stebėsenos grupės duomenimis, nuo 2025 metų pradžios iki 2026 metų pradžios pramoninių robotų importas iš Kinijos į ES išaugo 315 proc., o vidutinės kainos krito 29 proc.

    Šią kryptį sustiprino Kinijos ilgalaikė pramonės politika Made in China 2025, paremta subsidijomis, pigiu kreditavimu ir mokestinėmis paskatomis. Tarptautinės robotikos federacijos vertinimu, Kinija dabar pagamina daugiau pramoninių robotų nei Vokietija, Pietų Korėja, Japonija ir JAV kartu sudėjus, o perteklinė gamyba skatina agresyvų eksportą.

    Chemija, tekstilė ir mediena

    Chemijos sektoriuje Europos Komisijos stebėsenos duomenys fiksavo atvejus, kai tam tikrų junginių importas iš Kinijos augo keliasdešimt kartų, o kainos kai kuriais atvejais buvo iki 95 proc. mažesnės nei anksčiau. Dėl Kinijos perteklinių pajėgumų 2025 metais Komisija pradėjo atskirai sekti kai kuriuos etileno ir amoniako pagrindu gaminamus produktus.

    Tekstilės ir avalynės importas iš Kinijos išlieka reikšmingas net ir daliai gamybos persikėlus į Pietryčių Aziją. Eurostatas nurodo, kad pagal vertę Kinija sudaro apie 30–35 proc. ES ne vietinės kilmės drabužių ir avalynės importo.

    Medienos gaminių rinkoje nauju įtampos tašku tapo surenkamo parketo importas: per vienus metus jis išaugo daugiau nei dešimt kartų, o kainos krito 77 proc. Europos Komisija 2025 metų liepos mėnesį pritaikė 21,3–36,1 proc. muitus, siekdama apsaugoti sektorių, kuriame dirba per 10 000 žmonių ir kurio vertė siekia apie 1,3 mlrd. eurų.

    Panaši logika pritaikyta ir dekoratyviniam popieriui, kai 2025 metų rugpjūčio mėnesį buvo įvesti 26,4–26,9 proc. muitai, argumentuojant būtinybe apsaugoti daugiau nei 2 000 darbo vietų. Kritikai pabrėžia, kad tokios priemonės dažnai būna pavėluotos, nes įsikišama tik po to, kai rinkoje jau įvyksta kainų griūtis.

    ES bandymai mažinti priklausomybę vis dažniau remiasi ne visišku atsiribojimu, o rizikų mažinimu: tiekėjų diversifikavimu, vietos gamybos skatinimu ir kritinių žaliavų perdirbimo plėtra. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: ar Europa suspės sustiprinti savo pramoninę bazę, kol priklausomybė nuo Kinijos netaps negrįžtama.

  • ES siūlo vieno bilieto sprendimą kelionėms traukiniais per sienas: ką keistų keleiviams

    ES siūlo vieno bilieto sprendimą kelionėms traukiniais per sienas: ką keistų keleiviams

    Europos Komisija gegužės 13 dieną pristatė vadinamąjį Keleivių paketą, kuriuo siekiama palengvinti tarptautines keliones traukiniais Europoje. Pagrindinis pokytis – galimybė įsigyti vieną bilietą maršrutui su persėdimais, net jei atkarpas vykdo skirtingi vežėjai.

    Komisija pabrėžia, kad šiandien keliautojai dažnai priversti bilietus pirkti atskirai per skirtingas sistemas, o tai didina riziką prarasti pinigus ir teises, jei vėluoja vienas iš reisų. Dėl to tarpvalstybinės kelionės daliai žmonių tampa mažiau patrauklios nei skrydis ar kelionė automobiliu.

    Kas būtų kitaip perkant bilietus

    Pagal siūlomą modelį keleiviai galėtų vienoje jiems patogioje bilietų platformoje rasti, palyginti ir įsigyti kelių geležinkelio bendrovių pasiūlymus vienu pirkimu. Tai reikštų, kad kelių atkarpų kelionė būtų suformuojama kaip vienas produktas, o ne atskirų bilietų rinkinys.

    Eurobarometro apklausos duomenimis, 25 proc. respondentų nurodo patiriantys sunkumų bandydami įsigyti kelių vežėjų bilietus, o 22 proc. mini ribotas galimybes bilietų platinimo platformose. Dar 76 proc. teigia, kad vieno bilieto sprendimų trūkumas juos atgraso nuo kelionių per sienas.

    Daugiau teisių praleidus persėdimą

    Vienas svarbiausių paketo elementų – aiškesnės garantijos, kai kelionėje su persėdimais praleidžiamas jungiamasis traukinys. Komisija siūlo, kad tokiais atvejais keleiviai gautų pagalbą, būtų pervežami alternatyviu maršrutu, galėtų tikėtis kompensacijų ar pinigų grąžinimo.

    Šiuo metu stipresnė apsauga dažniausiai taikoma tik tada, kai visas maršrutas įsigyjamas iš vieno geležinkelio operatoriaus. Perkant atskirus bilietus skirtingoms atkarpoms, atsakomybė už praleistą persėdimą dažnai tampa neaiški, o keleiviui tenka spręsti situaciją pačiam.

    Kodėl minimos ITS taisyklės

    Kad vieno bilieto idėja veiktų praktiškai, reikia, jog skirtingos sistemos „kalbėtųsi“ tarpusavyje: dalintųsi tvarkaraščių, kainų, vietų, vėlavimų ir kitais duomenimis. Dėl to Komisija ragina valstybes nares spartinti pažangių informacinių sprendimų diegimą pagal ES Inteligentiškų transporto sistemų (ITS) kryptį tarpvalstybiniams tinklams.

    Kartu Komisija nori mažinti riziką, kad bilietų platinimo rinkoje dominuojantys žaidėjai iškreiptų konkurenciją. Todėl siūlymuose numatomas reikalavimas didesniems rinkos dalyviams pasiūlymus pateikti neutraliai, kad keleiviai matytų palyginamus variantus, o ne tik vieno tiekėjo produktus.

    Toliau pasiūlymus svarstys Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, o galutinė paketo forma priklausys nuo derybų. Jei iniciatyvai bus pritarta, realūs pokyčiai keleiviams bus siejami ir su tuo, kaip greitai rinkos dalyviai bei valstybės narės pritaikys savo sistemas prie bendro modelio.

  • Europos Komisija siūlo vieno bilieto kelionėms traukiniais modelį: ką tai keistų keleiviams?

    Europos Komisija siūlo vieno bilieto kelionėms traukiniais modelį: ką tai keistų keleiviams?

    Europos Komisija pristatė iniciatyvą, kuri turėtų supaprastinti keliones traukiniais po Europą: kelių atkarpų, tarpvalstybinę kelionę būtų galima įsigyti vienu pirkimu ir gauti vieną bilietą. Tikslas – kad keleiviams nebereikėtų derinti skirtingų vežėjų sistemų ir atskirai pirkti bilietų kiekvienai maršruto daliai.

    Komisija remiasi duomenimis, rodančiais, kad nemaža dalis europiečių vengia kelionių su persėdimais, nes dabartinės rezervavimo ir bilietų sistemos dažnai yra painios. Be to, keliaujant per kelias šalis ar su keliais operatoriais, keleiviai neretai lieka neaiškioje situacijoje, jei vėluoja vienas reisas ir sugriūva visas maršrutas.

    Vienas pirkimas ir aiškesnės teisės

    Pagal siūlomą modelį nacionaliniai geležinkelių vežėjai ir skaitmeninės bilietų pardavimo platformos būtų įpareigoti pasiūlyti galimybę suformuoti visą maršrutą nuo taško iki taško, net jei jis apima kelias atkarpas ir skirtingus operatorius. Keleivis galėtų vienoje vietoje rasti, palyginti ir nusipirkti bilietus tiek nacionaliniuose tinkluose, tiek pas privačius vežėjus.

    Kartu numatoma stiprinti keleivių teises sutrikimų atvejais, kai kelionė apima kelias atkarpas. Praktikoje tai reikštų aiškesnę pareigą užtikrinti pagalbą, pervežimą kitu maršrutu, o prireikus ir apgyvendinimą bei kompensaciją, jei dėl vėlavimo prarandamas persėdimas.

    Kodėl tai svarbu aviacijos fone?

    Europos Sąjungoje traukiniai dažnai įvardijami kaip alternatyva trumpiems skrydžiams, tačiau realybėje dalis keliautojų renkasi lėktuvą dėl paprastesnio pirkimo ir aiškesnio atsakomybės modelio. Komisija atkreipia dėmesį, kad traukinio bilietas į kelionę per kelias šalis šiandien dažnai reiškia kelis atskirus pirkimus, skirtingas taisykles ir riziką likti be sprendimo, jei kelionė sutrinka.

    Vieno bilieto principas turėtų sumažinti šią riziką ir padaryti geležinkelius patrauklesnius tiek reguliariems keliautojams, tiek turistams. Kartu tai siejama ir su platesnėmis Europos transporto politikos kryptimis, kuriomis skatinamas tvaresnis judumas ir lengvesnis susisiekimas tarp valstybių.

    Kur gali kilti daugiausia diskusijų?

    Didžiausias praktinis klausimas – kaip vieningo bilieto reikalavimai derės su konkurencija ir vežėjų komercine laisve. Kritikai paprastai kelia riziką, kad griežtesnis įpareigojimas dalintis bilietų pardavimo kanalais ar duomenimis gali sumažinti lankstumą kainodaroje ir apsunkinti privačių operatorių veiklą.

    Vis dėlto Komisija pabrėžia, kad keleiviams svarbiausia turėti aiškią, veikiančią sistemą, kurioje atsakomybė už kelionę būtų suprantama, o sutrikimų atveju sprendimai būtų užtikrinami ne paliekant žmogų „tarp dviejų vežėjų“. Pasiūlymo svarstymas ir detalės priklausys nuo derybų Europos Sąjungos institucijose ir valstybių narių pozicijų.