CP v2

Tag: Europos Komisija

  • ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    Skundas iš ES gamintojų

    Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl iš Kinijos importuojamos Pekino anties, po to, kai keli ES paukštininkystės sektoriaus atstovai pateikė skundą dėl, jų teigimu, neįprastai žemų kainų. Komisija nurodo, kad importo apimtys ir kainodara gali daryti neigiamą poveikį ES gamintojų pardavimams, kainoms ir rinkos daliai.

    Komisija viešai neįvardijo skundą pateikusių bendrovių, tačiau akcentavo, kad skundas siejamas su įtarimais dėl Kinijos valstybės paramos vidaus gamintojams. Kaip vienas galimų argumentų minimi Kinijos planiniai instrumentai, įskaitant penkmečio žemės ūkio modernizavimo kryptis.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Tyrimo rezultatai gali atverti kelią prekybos apsaugos priemonėms, pirmiausia antidempingo muitams, jei būtų nustatyta, kad produkcija ES rinkoje parduodama dempingo kainomis ir tai daro žalą vietos pramonei. Tokie muitai paprastai taikomi siekiant atkurti, institucijų vertinimu, sąžiningesnes konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau naudojasi prekybos gynybos priemonėmis, ypač ten, kur matomas didelis kainų spaudimas ir sparčiai augantis importas. Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad dėmesys nukreiptas į žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris iki šiol rečiau atsidurdavo ES ir Kinijos prekybinių ginčų epicentre.

    Derybos su Pekinu gali komplikuotis

    Tyrimas pradėtas tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas bando mažinti įtampą po virtinės ginčų dėl rinkos prieigos, viešųjų pirkimų ir investicijų sąlygų. Europos Sąjunga siekia mažinti prekybos disbalansą su Kinija, o kartu didinti spaudimą dėl, ES vertinimu, nepakankamai lygių konkurencijos sąlygų.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje jau buvo pradėjęs derybinį procesą su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao, siekiant apčiuopiamų rezultatų per artimiausius mėnesius. Tačiau naujas tyrimas dėl antienos importo gali tapti papildomu dirgikliu ir apsunkinti kompromiso paieškas.

    „Importo apimtys ir kainos neigiamai veikia ES pramonės pardavimus, kainų lygį ir rinkos dalį“, – teigiama Europos Komisijos pozicijoje.

    Pastarųjų metų kontekste šis žingsnis dera į platesnę ES strategiją griežčiau vertinti subsidijuojamą ar agresyviai įkainotą importą. Anksčiau Europos Sąjunga jau taikė papildomus tarifus Kinijos elektromobiliams, o tai paskatino Kiniją imtis atsakomųjų tyrimų atskirose Europos eksporto kategorijose.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • Lenkija taikosi į DI gigafabriką: valstybė skiria 100 mln. eurų, bet spręs verslo konsorciumai

    Lenkijos valdžia žengė dar vieną žingsnį siekdama pritraukti į šalį vadinamąją DI gigafabriką – didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą kurti, treniruoti ir diegti dirbtinio intelekto modelius. Nuolatinis Ministrų tarybos komitetas pritarė sprendimui, kuriuo numatomas valstybės įsitraukimas ir aiškus finansinis signalas rinkai.

    Pirmajame etape planuojama skirti 100 milijonų eurų skaičiavimo galios įsigijimui, kai infrastruktūra pradės veikti. Skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad vėliau galėtų sekti dar apie 400 milijonų eurų, priklausomai nuo projekto fazių ir pasirinktų įgyvendinimo sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika – tai aukštos galios duomenų centrų ir su jais susijusios ekosistemos projektas, orientuotas į itin didelį grafikos procesorių (GPU) skaičių. Europos Sąjungos plane numatytos septynios tokios gigafabrikos, kurios turėtų užtikrinti skaičiavimo pajėgumus tiek mokslui, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

    Pagal aptariamus kriterijus dalis projektų bus vidutinio masto, kai mažiausia siektina riba – 75 000 GPU, o didžiausio masto projektams kartelė keliama dar aukščiau. Lenkija, kaip skelbiama, siektų vidutinio masto gigafabriką, o viso projekto vertė galėtų siekti apie 3 milijardus eurų.

    Paraiškas teiks ne valstybės

    Vienas svarbiausių pokyčių – Europos Komisijai pakeitus modelį, dėl gigafabrikų nebesivaržo pačios valstybės. Vietoje to konkurse dalyvauja verslo konsorciumai, o valdžios vaidmuo labiau susijęs su investicijų skatinimu, informacine pagalba ir paklausos garantijomis.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad dabar „kitas žingsnis priklauso verslui“, nes būtent įmonės turės telktis į konsorciumus ir teikti pasiūlymus. Valstybės įsipareigojimas daugiausia būtų siejamas su skaičiavimo galios pirkimu pirmuosiuose veiklos metuose, taip mažinant riziką investuotojams.

    „Kitas žingsnis priklauso verslui“, – sakė Dariusz Standerski.

    Finansavimo logika ir ES vaidmuo

    Viešasis finansavimas šiame modelyje iš esmės reiškia ne tiesiogines dotacijas, o ilgalaikę paklausą skaičiavimo resursams, kuri leidžia projektui greičiau pasiekti komercinį stabilumą. Taip pat pabrėžiama, kad viešieji pirkimai viename projekte negalėtų viršyti 34 proc., todėl privatus kapitalas ir komerciniai klientai išlieka esminiai.

    Europos Komisija taip pat planuoja pirkti gigafabrikų skaičiavimo pajėgumus, o užsakymai viešajam sektoriui būtų koordinuojami per EuroHPC – europinę aukšto našumo kompiuterijos partnerystę. Tai turėtų sukurti bendrą rinką skaičiavimo resursams ir padėti sparčiau diegti DI sprendimus Europoje.

    „Polska gali ir turėtų būti regioninis DI centras“, – sakė Aleksandra Tomaszewska.

    Ministerijos atstovai akcentuoja ir vidaus rinkos argumentą: Lenkija – didžiausia Vidurio ir Rytų Europos rinka, turinti apie 38 milijonus vartotojų, todėl paklausos mastas DI paslaugoms galėtų tapti svarbiu privalumu. Kartu pabrėžiama, kad tokios infrastruktūros atsiradimas būtų vienas didžiausių informacinių ir ryšių technologijų projektų šalyje.

    Pagal aptariamą grafiką gigafabrikų paslaugos turėtų startuoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo su laimėjusiu konsorciumu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl konsorciumų, vietų ir techninio modelio bus kritiniai jau artimiausiais mėnesiais, o reali konkurencija persikelia iš politinių deklaracijų į verslo pasirengimą.

  • ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    Sprendimas priartina lėšų išmokėjimą

    Europos Sąjungos finansų ministrai ECOFIN posėdyje turėtų patvirtinti atnaujintą Vengrijos nacionalinį atsigavimo ir atsparumo planą. Tai būtų paskutinis formalus žingsnis, po kurio Budapeštas galėtų priartėti prie maždaug 10 mlrd. eurų po pandemijos numatytų lėšų.

    Vis dėlto pinigai nebus pervesti automatiškai: Vengrija turės įgyvendinti likusias sąlygas ir pasiekti sutartus rodiklius. Tik tada Europos Komisija galės inicijuoti išmokėjimo procedūras.

    Kodėl dalis pinigų buvo įšaldyta?

    Didelė dalis Vengrijai numatytų atsigavimo ir sanglaudos lėšų pastaraisiais metais buvo sulaikyta dėl Briuselio išsakytų abejonių, susijusių su sisteminėmis korupcijos rizikomis ir kontrolės mechanizmų patikimumu. ES lėšų išmokėjimas tokiu atveju siejamas su papildomais teisiniais ir instituciniais saugikliais.

    Ši praktika atspindi bendrą ES tendenciją griežčiau taikyti teisės viršenybės ir lėšų apsaugos principus, ypač kai kalbama apie didelio masto investicinius paketus. Vengrijos atvejis ilgą laiką buvo vienas ryškiausių, kai finansavimas priklausė nuo aiškiai apibrėžtų reformų.

    Ką keičia atnaujintas planas?

    Po balandį vykusių parlamento rinkimų naujoji Vengrijos vyriausybė peržiūrėjo ankstesnės administracijos Briuseliui pateiktą planą ir pateikė atnaujintą versiją. Dokumente numatyti projektai, susiję su priemiestinių geležinkelių plėtra, energetikos infrastruktūros stiprinimu ir būsto sritimi.

    Europos Komisija planą įvertino teigiamai ir pateikė rekomendaciją dėl jo tvirtinimo Taryboje. Galutiniam sprendimui reikia visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo.

    „Tai bus svarbus posėdis, nes tai paskutinis teisinis žingsnis, prieš mūsų šalis galės pasiekti ES lėšas“, – sakė Vengrijos finansų ministras András Kármán.

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tikisi sklandaus sprendimo, tačiau pabrėžia, kad lemiama bus ne vien politinė valia, bet ir realus likusių įsipareigojimų įgyvendinimas. Skelbiama, kad svarbiausi numatyti rodikliai turi būti pasiekti iki rugpjūčio pabaigos, kad būtų atvertas kelias mokėjimams.

  • ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    Europos Sąjungoje bręsta sprendimas iš naujo atverti kriptoturto reguliavimą MiCA ir jau 2027 metais peržiūrėti taisykles taip, kad jos aiškiau apimtų už ES ribų veikiančius emitentus bei naujas technologijas. Apie tai kalba diskusijas sekantys ES diplomatai, o Europos Komisija iki rugsėjo 30 dienos renka suinteresuotųjų šalių pastabas.

    MiCA reglamentas ES įsigaliojo etapais ir tapo bendru rėmu kriptoturto paslaugų teikėjams bei daliai žetonų leidėjų, tačiau praktikoje daug klausimų kyla dėl tarptautinių struktūrų. Ypač sudėtinga situacija, kai tas pats kriptoturtas platinamas per kelias įmones skirtingose jurisdikcijose.

    Stabilios monetos atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausias spaudimas tenka stabiliosioms monetoms, kurių vertė paprastai susiejama su realaus pasaulio turtu, dažniausiai JAV doleriu. Kadangi jos veikia greta tradicinės bankininkystės, stabiliosioms monetoms taikomi ne visi bankų veiklos reikalavimai, o priežiūros spragos tampa matomos augant jų naudojimui.

    Rinkoje dominuoja JAV doleriu paremti sprendimai, todėl ES institucijoms kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad Europoje naudojamos stabiliosios monetos atitiktų vienodus rezervų, skaidrumo ir rizikos valdymo standartus, net jei emitentas įsikūręs už ES ribų. Ši tema įgavo politinį svorį ir dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo viešai remiamos kriptoturto darbotvarkės bei dėmesio stabiliosioms monetoms.

    Augantys srautai ir naujos rizikos

    Duomenų platformų skaičiavimai rodo, kad 2025 metais stabiliųjų monetų pervedimų apimtys šoktelėjo iki maždaug 28 000 000 000 000 eurų. Toks mastas priartina stabilias monetas prie sisteminės infrastruktūros, todėl ES reguliuotojai vis dažniau kalba apie būtinybę aiškiau apibrėžti atsakomybę ir priežiūros ribas.

    ES svarsto, ar dabartinė MiCA apimtis pakankamai gerai „pagauna“ situacijas, kai stabiliosios monetos naudojamos atsiskaitymams tarptautinėje prekyboje, skaitmeniniuose mokėjimuose ar kaip tarpinė priemonė tarp skirtingų kriptoturto paslaugų. Kartu akcentuojama vartotojų apsauga, rezervų kokybė ir likvidumas, taip pat operacinės rizikos valdymas.

    Žetonizacija ir naujos mokėjimų schemos

    Peržiūroje tikimasi aptarti ir žetonizaciją, kai tradiciniai finansiniai instrumentai ar net indėliai atvaizduojami blokų grandinės ar kitos paskirstyto registro technologijos pagrindu. Tokie sprendimai gali pasiūlyti greitesnį atsiskaitymą ir mažesnę sukčiavimo riziką, bet kartu kelia naujų klausimų dėl priežiūros, atsiskaitymo galutinumo ir technologinių standartų.

    Ši kryptis dera su Europos Centrinio Banko atnaujinta mokėjimų strategija, kurioje numatytos naujos infrastruktūros, skirtos prisitaikyti prie žetonizacijos ir kitų inovacijų. Todėl MiCA peržiūra gali tapti platesnio ES finansų rinkų modernizavimo dalimi, o ne vien reakcija į kriptoturto rinkos ciklus.

    Kol kas galutinių sprendimų nėra, tačiau signalai iš ES institucijų rodo, kad peržiūra laikoma neišvengiama. Verslui tai reikštų didesnį aiškumą dėl veiklos Europoje, o vartotojams ir investuotojams potencialiai griežtesnes taisykles toms kriptoturto formoms, kurios vis labiau konkuruoja su įprastais mokėjimais.

  • Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija rengia naują reglamentą, kuriuo būtų sugriežtinta užsienio bendrovių prieiga prie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos. Projekte numatyta suteikti perkančiosioms organizacijoms aiškesnę teisę atmesti tiekėjus, jei kyla rizika dėl kišimosi, duomenų saugumo ar spaudimo iš trečiųjų šalių.

    Dokumentą planuojama pristatyti 2026 metų rugsėjį. Jis rengiamas didėjant geopolitinei įtampai ir ES institucijoms vis dažniau įvardijant, kad kritinių paslaugų duomenys ir tiekimo grandinės gali tapti išorės įtakos įrankiu.

    Kas keistųsi viešuosiuose pirkimuose

    Reglamento projekte pabrėžiama, kad pirkėjai turėtų imtis priemonių visame procese: nuo planavimo ir rinkos konsultacijų iki sutarties skyrimo ir vykdymo. Tikslas būtų užtikrinti ES saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsaugą, ypač ten, kur pirkimai susiję su jautriais duomenimis ar infrastruktūra.

    Projekte numatyta, kad rizika gali kilti dėl tiekėjo nuosavybės, kontrolės ar finansavimo struktūros, jei ji sudaro prielaidas neteisėtai įtakai. Taip pat būtų vertinama, ar trečiosios šalies teisės aktai gali įpareigoti bendrovę atskleisti jautrią informaciją arba paveikti sutarties vykdymą.

    „Viešieji pirkėjai turi taikyti tinkamas priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos saugumo ir viešojo saugumo interesai“, – rašoma reglamento projekto formuluotėje.

    Europos preferencija – galima, bet ne privaloma

    Dokumente taip pat numatoma galimybė taikyti europinę preferenciją, kai konkurse būtų suteikiamas prioritetas Europos tiekėjams. Vis dėlto tai netaptų privaloma taisykle, o būtų papildoma priemonė, kurią šalys galėtų taikyti pagal konkretaus pirkimo rizikas.

    Numatomi sektoriai apimtų energetiką, vandens ūkį, transportą, pašto paslaugas, taip pat naftos ir dujų gavybą. Būtent šiose srityse sutartys dažnai siejamos su infrastruktūra, dideliais duomenų kiekiais ir strateginiu atsparumu.

    Kodėl akcentuojami duomenys ir priklausomybės

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti jautrius duomenis, kai paslaugas teikia tarptautinės technologijų bendrovės, o dalis jų veikia teisinėje aplinkoje, kur valstybės institucijos gali reikalauti prieigos prie informacijos. Toks scenarijus vertinamas kaip rizika sveikatos, gynybos, vidaus saugumo ir kitoms kritinėms sritims.

    Kai kurios ES valstybės jau ėmėsi praktinių sprendimų, mažindamos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų jautriuose projektuose. Tarp minimų pavyzdžių yra Prancūzijos sprendimai riboti „Microsoft“ vaidmenį sveikatos duomenų infrastruktūroje ir pakeisti „Palantir“ vietiniu tiekėju „ChapsVision“ tvarkant vidaus saugumo tarnybų jautrią informaciją.

    Lygiagrečiai ES šalys pastaraisiais metais kai kuriais atvejais atsisakė arba ribojo Kinijos telekomunikacijų įrangos tiekėjų dalyvavimą projektuose, kai kyla abejonių dėl nacionalinio saugumo. Tokie sprendimai dažniausiai argumentuojami rizika kritiniams tinklams ir galimybe trečiosioms šalims daryti įtaką infrastruktūrai.

    Reglamento projekte taip pat įvardijama būtinybė saugoti kritinę infrastruktūrą, tiekimo grandines, technologijas ir esmines paslaugas, stiprinti atsparumą fizinėms, kibernetinėms ir mišrioms grėsmėms. Akcentuojama ir priklausomybių nuo trečiųjų šalių tiekėjų mažinimo kryptis, ypač kai kalbama apie technologijas ir strategines žaliavas.

    ES požiūrį papildomai formuoja ir spaudimas dėl retųjų žemių elementų bei kitų žaliavų, kurios būtinos žaliajai transformacijai, elektronikai ir gynybos pramonei. Dėl ribotos pasiūlos ir didelės koncentracijos pasaulinėje rinkoje šios grandys laikomos potencialiai pažeidžiamomis, todėl viešieji pirkimai vis dažniau matomi kaip viena iš atsparumo politikos priemonių.

    Jei pasiūlymas būtų priimtas, perkančiosioms organizacijoms tektų daugiau atsakomybės pagrįstai įvertinti saugumo rizikas ir dokumentuoti sprendimus. Verslui tai reikštų griežtesnius reikalavimus skaidrumui, duomenų valdymui ir tiekimo grandinės kontrolei, ypač strateginiuose sektoriuose.

  • Mikroplastikai kosmetikoje: ES jau riboja, bet jų dar rasite kremuose ir lūpdažiuose

    Mikroplastikai kosmetikoje: ES jau riboja, bet jų dar rasite kremuose ir lūpdažiuose

    Europos Sąjunga mikroplastikus kosmetikoje pradėjo riboti 2023 metais, tačiau tai dar nereiškia, kad jų neberasite kasdienėje rutinoje. Pereinamieji laikotarpiai ir leidimas išparduoti turimas atsargas reiškia, kad dalis produktų su mikroplastikais rinkoje išliks dar ne vienerius metus.

    Mikroplastikai – tai labai smulkios plastiko dalelės, kurios gali būti įmaišomos į priemones sąmoningai, pavyzdžiui, siekiant šveitimo, glotnumo ar blizgesio efekto. Jos aptinkamos tiek nuplaunamuose produktuose, kaip veido šveitikliai, tiek nenuplaunamuose, kaip drėkinamieji kremai ar lūpdažiai.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Aplinkos chemikai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame plastike, o jo sudėtyje esančiuose prieduose. Plastikuose gali būti plastifikatorių, dažiklių ir kitų cheminių medžiagų, kurių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai vertinamas vis griežčiau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kosmetikos priemonių mikroplastikai prisideda prie bendros taršos, nes nuplaunami į nuotekas ir gali patekti į vandens telkinius. Nors valymo įrenginiai dalį teršalų sulaiko, mikroplastikų kontrolė išlieka sudėtinga dėl jų dydžio ir įvairovės.

    Kodėl draudimas neveikia iškart?

    Mikroplastikų ribojimas ES įtvirtintas Europos Komisijos priimtame reglamente, kuris apima ne tik kosmetiką, bet ir kitas prekių grupes, kur mikroplastikai būna įdedami tyčia. Šis reguliavimas laikomas vienu plačiausių, nes taikomas didelei polimerų grupei, o ne pavienėms medžiagoms.

    Vis dėlto reglamente numatyti pereinamieji laikotarpiai, todėl realūs pokyčiai vartotojų lentynose vyks palaipsniui. Nuplaunamų asmens priežiūros priemonių mikroplastikai turėtų būti atsisakyti iki 2027 metų spalio 16 dienos, nenuplaunamoje kosmetikoje – iki 2029 metų spalio 16 dienos, o dekoratyvinėje kosmetikoje – iki 2035 metų spalio 16 dienos.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojai ir prekybininkai dar galės parduoti anksčiau pagamintas prekes, kol bus išnaudotos turimos atsargos. Dėl to mikroplastikai kosmetikoje, net ir įsigaliojus ribojimams, tam tikrą laiką išliks kasdienybėje.

    Kokios alternatyvos atsiranda rinkoje?

    Pramonė vis aktyviau ieško pakaitalų, kurie leistų išlaikyti produkto tekstūrą ar šveitimo efektą be plastiko dalelių. Tarp minimų sprendimų – biologiškai suyrančios dalelės iš augalinės kilmės žaliavų, pavyzdžiui, iš nevalgomų augalų dalių, tokių kaip ryžių lukštai.

    Aplinkos teisės specialistai pabrėžia, kad mikroplastikų byla ES tapo precedentu, kaip reguliuoti itin patvarias medžiagas grupės principu. Tai svarbu ir kitose srityse, kur svarstomi ribojimai dėl ilgai aplinkoje išliekančių cheminių junginių, įskaitant PFAS grupę.

    Vartotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į sudėtį ir vengti produktų, kuriuose nurodomi sintetiniai polimerai, jei siekiama mažinti mikroplastikų pėdsaką. Tačiau iki visiško perėjimo prie pakaitalų rinkoje dar kurį laiką bus ir senos sudėties produktų.

  • Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ambicingas planas Briuseliui

    Ispanija pateikė siūlymą sukurti naują bendro Europos Sąjungos skolinimosi mechanizmą, kurio apimtis, dalyvaujant visoms šalims, galėtų siekti iki 850 mlrd. eurų per metus. Idėja pristatoma prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje.

    Siūlymą ketina pristatyti Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Dokumente teigiama, kad tikslas būtų sukurti bendrą saugią finansinę priemonę, kuri taptų orientyru Europos įmonėms ir mažintų jų skolinimosi kainą.

    Ko tikimasi iš bendros skolos

    Ispanijos argumentas remiasi tuo, kad didesnis ir likvidesnis bendras skolos instrumentas galėtų mažinti rinkos susiskaldymą ir padėti sparčiau integruoti kapitalo rinkas. Kartu būtų stiprinamas euro vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje.

    Dokumente nurodoma, kad labiau centralizuota skolos emisija galėtų generuoti apie 5 mlrd. eurų sutaupymų per metus, jei skolinimosi sąlygos priartėtų prie Vokietijos lygio. Skaičiuojama, kad sukaupus 5 trln. eurų emisijų portfelį, sutaupymai galėtų viršyti 25 mlrd. eurų per metus.

    Kas būtų Europos suvereni priemonė

    Ispanija siūlo steigti Europos suverenią priemonę, kurioje dalyvavimas būtų savanoriškas. Pagal modelį Europos Komisija centralizuotų dalį valstybių finansavimo programų, o prisijungusios šalys turėtų laikytis ES fiskalinių taisyklių.

    Jei prisidėtų visos 27 ES valstybės narės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo priemonė, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu bendras skolos likutis, kaip teigiama, per penkerius metus galėtų pasiekti 5 trln. eurų.

    Numatoma ir tarpinė alternatyva, jei vieningo sprendimo pasiekti nepavyktų: pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau dokumente pabrėžiama, kad prasmingam startui turėtų dalyvauti bent penkios didžiausios euro zonos skolos emitentės, nes tuomet metinė emisija siektų apie 540–550 mlrd. eurų.

    Politinis pasipriešinimas ir biudžeto fonas

    Bendras ES skolinimasis Briuselyje išlieka viena labiausiai skaldančių temų. Tradiciškai skeptiškai žiūrinčios šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, nepritaria naujam bendros skolos plėtimui, o Prancūzija ir Graikija yra viešai rėmusios panašias iniciatyvas.

    Siūlomo mechanizmo garantijos būtų dvejopos: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Diskusija vyksta tuo metu, kai ES valstybės jau derasi dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią planuojama galutinai suderinti iki 2026 metų pabaigos, o vienas pagrindinių ginčų yra finansavimo šaltiniai.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad platesnis bendros skolos instrumentų naudojimas gali padėti mažinti palūkanų normų skirtumus tarp šalių ir sustiprinti finansinį stabilumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl rizikos pasidalijimo ir fiskalinės drausmės. Būtent šis balansas, tikėtina, ir taps pagrindine politinių derybų ašimi artimiausiais mėnesiais.

  • „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    Jungtinės Valstijos turi pažangius ribinius DI modelius, Kinija sparčiai vejasi, o Europos Sąjunga į šį lenktynių etapą atsako veiksmų planu. Po „Anthropic“ pristatyto „Mythos“ Europos institucijoms išryškėjo sena problema: Europa nori saugumo ir prieigos, tačiau pati neturi pakankamai technologinės bazės bei infrastruktūros.

    Europos Komisija planuoja pristatyti dokumentą, kuriame bus numatyta, kaip Europa galėtų greičiau gauti prieigą prie pažangiausių DI modelių ir kaip būtų organizuojami jų saugos bandymai dar prieš viešą paleidimą. Tikslas aiškus: sumažinti rizikas, susijusias su kibernetiniais incidentais, dezinformacija ar netikėtu modelių panaudojimu prieš kritinę infrastruktūrą.

    Prieiga prie modelių ir suverenitetas

    Diskusijų centre atsidūrė ne vien technologinis atotrūkis, bet ir suvereniteto klausimas: kam priklauso skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrai ir debesijos paslaugos, be kurių šiuolaikiniai DI sprendimai praktiškai nefunkcionuoja. Net ir gavus prieigą prie „Mythos“ ar panašių modelių, Europa dažnai lieka priklausoma nuo JAV debesijos infrastruktūros, o tai didina politinę ir ekonominę riziką.

    Europos Parlamente vis garsiau keliama mintis, kad siekis testuoti pažangiausius JAV modelius gali netyčia dar labiau įtvirtinti priklausomybę. Viena vertus, reguliuotojai nori ankstyvos prieigos, kad galėtų įvertinti rizikas. Kita vertus, tokia prieiga dažnai reiškia techninį bendradarbiavimą ir jautrių detalių atskleidimą tiekėjui.

    „Europos Komisija turi vengti spąstų, kai prieiga prie geriausių JAV modelių tik dar labiau pagilintų mūsų priklausomybę nuo amerikietiškos debesijos infrastruktūros“, – sakė su Europos liaudies partija siejama Suomijos europarlamentarė Aura Salla.

    Ką komplikuoja JAV eksporto apribojimai

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pradiniuose ribotos prieigos sąrašuose, kuriems buvo leista testuoti „Mythos“, europiečių beveik nebuvo. Situaciją dar labiau apsunkino JAV valdžios sprendimai riboti naujausių „Anthropic“ modelių eksportą, kurie vėliau buvo sušvelninti tik iš dalies.

    Toks nepastovumas Europos institucijoms tampa signalu, kad vien tik gera valia ar partnerystės pažadais pasikliauti nepakanka. Jei prieiga priklauso nuo geopolitinių sprendimų, ES gali atsidurti situacijoje, kai kritiniais momentais pažangiausios priemonės tampa nepasiekiamos arba pasiekiamos su griežtomis sąlygomis.

    Saugos testai: kaina gali būti per didelė

    Europos Komisija, tikėtina, stiprins kryptį, susijusią su sauga ir testavimu, nes tai yra sritis, kurioje ES turi didžiausią reguliacinę įtaką. Vis dėlto praktinis testavimas pažangiausiu lygiu gali reikalauti prieigos prie techninių detalių, kurios laikomos itin jautriomis, įskaitant kodo fragmentus ar kitą informaciją, reikalingą patikimam kibernetinių grėsmių vertinimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad norint tinkamai ištirti, kaip veikia tokie modeliai kaip „Mythos“, gali tekti dalytis ypač jautriais sprendimais ir duomenų struktūromis. Tai kelia klausimą, ar Europa, siekdama didesnio saugumo, netaps dar labiau pažeidžiama ilgalaikėje perspektyvoje, jei kritinės žinios ir infrastruktūra liks už jos ribų.

  • Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    NATO siunčia žinią Europai

    Ankaroje susirinkę NATO lyderiai išgirdo aiškią žinutę: Aljansas turi tapti labiau europietiškas, kad ilgainiui mažėtų priklausomybė nuo JAV saugumo garantijų. Apie tai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    Jų teigimu, transatlantinis ryšys išlieka esminis, tačiau Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam, pasak jų, reikia spartesnių investicijų ir greitesnio europinės gynybos pramonės įsibėgėjimo.

    Interoperabilumas ir darbų pasidalijimas

    Ursula von der Leyen pabrėžė, kad glaudus Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas yra būtinas, bet tam reikia užtikrinti pajėgų ir technikos suderinamumą. Praktikoje tai reiškia bendrus standartus, lengvesnį bendrų pirkimų įgyvendinimą ir efektyvesnį pajėgų veikimą kartu.

    „Kad išliktume transatlantiniai, turime tapti labiau europietiški“, – sakė Markas Rutte.

    NATO vadovas akcentavo aiškų institucijų vaidmenų pasidalijimą: NATO rūpinasi vadovavimo struktūra, gebėjimais ir standartais, o Europos Sąjunga turi svarų vaidmenį pramonės, investicijų ir reguliavimo srityse. Šis modelis, jo vertinimu, leidžia greičiau didinti realius karinius pajėgumus.

    Skirtingi tempai ir pinigų klausimas

    Pasak M. Rutte, Europa nebegali išlikti pernelyg priklausoma nuo JAV, todėl „stipresnė Europa stipresnėje NATO“ tampa strategine būtinybe. Priminta, kad 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, todėl sprendimai vienoje struktūroje neišvengiamai veikia kitą.

    Tekste pažymima, kad dalis valstybių, tarp jų Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys, gynybos finansavimą didina itin sparčiai, artėdamos prie naujai keliamo 5 proc. BVP tikslo. Tuo metu Ispanija, Belgija, Liuksemburgas ir Čekija, vertinant viešai skelbiamus įsipareigojimus, juda lėčiau.

    Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos siūlomus finansinius instrumentus gynybos pajėgumams auginti: iki 150 000 000 000 eurų pagal SAFE paskolų programą ir dar apie 135 000 000 000 eurų, numatomų kitame Europos Sąjungos biudžete. Jos teigimu, šios lėšos turi ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti darbo vietas bei skatinti mokslinius tyrimus Europoje.

    Grėsmės fonas ir pramonės mobilizacija

    Fone minimos augančios įtampos transatlantiniu mastu, siejamos su JAV sprendimais dėl Irano ir laipsnišku dalies JAV karinių pajėgumų mažinimu Europoje. Europos šalys, anot teksto, siekia įrodyti Vašingtonui, kad yra pasirengusios didinti savo indėlį ir greičiau finansuoti gynybą.

    „Turime apsiginti. Tai yra pirmoji kiekvienos vyriausybės užduotis, o grėsmė yra reali“, – sakė Markas Rutte.

    NATO generalinis sekretorius teigė, kad reikia didžiulio šuolio visoje gynybos pramonės bazėje abiejose Atlanto pusėse, nes Rusija, jo žodžiais, yra mobilizavusi ekonomiką karui. Jis taip pat įspėjo neignoruoti bendradarbiavimo, kurį Rusija palaiko su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija, ir ragino vertinti situaciją be naivumo.