CP v2

Tag: Europos Komisija

  • COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    COP31 ruošia kryptį: pasaulio elektrifikacija tampa centrine tema siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro

    Šių metų Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP31 pagrindiniu akcentu gali tapti pasaulio elektrifikacija, siekiant sparčiau mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų. Tokį signalą po ministrų susitikimo Kopenhagoje pasiuntė Turkija ir Australija, kurios organizuoja lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas, kuris eis COP31 pirmininko pareigas, teigė, kad elektrifikacija yra prioritetas, o jos stiprinimas leistų pereiti nuo iškastinio kuro ne tik deklaracijose, bet ir praktikoje. Australijos klimato ir energetikos ministras Chrisas Bowenas pabrėžė, kad atsinaujinančia elektra pagrįsta sistema valstybėms suteikia patikimesnį ir labiau savarankišką energijos pasirinkimą.

    Kas slepiasi už elektrifikacijos

    Elektrifikacija šiame kontekste reiškia platesnį elektros naudojimą ten, kur iki šiol dominavo iškastinis kuras: transporte, pastatų šildyme ir pramonėje. Tai apima elektromobilių plėtrą, šilumos siurblių diegimą, dalies pramonės procesų perkėlimą į elektrą ir elektros tinklų stiprinimą.

    Šios krypties argumentas paprastas: kai energija vis labiau gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, iškastinio kuro pakeitimas elektra mažina emisijas ir didina atsparumą kainų šuoliams. Kopenhagoje aptartas ir geopolitinis fonas: rinkos sukrėtimai dėl tiekimo rizikų vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą.

    Skaičiai, kuriuos siūlo IRENA

    Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra IRENA susitikime pristatė rekomendaciją dėl aiškesnių tikslų: elektros dalis pasauliniame energijos vartojime turėtų augti nuo maždaug 20 proc. dabar iki 35 proc. 2035 metais ir 50 proc. 2050 metais. Pasak agentūros, toks tempas būtų svarbus siekiant išlaikyti galimybę riboti atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Paryžiaus susitarimo tikslą.

    IRENA vadovas Francesco La Camera šią idėją prilygino ankstesniems COP28 susitarimo kryptiniams tikslams, kai valstybės įsipareigojo iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančios energijos gamybą ir padvigubinti energijos efektyvumo pastangas. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar COP31 organizatoriai sieks formalaus pasaulinio elektrifikacijos tikslo.

    Kurios temos gali konkuruoti

    Ne visi derybininkai nori, kad elektrifikacija užgožtų kitas darbotvarkės dalis. Mažųjų salų valstybių aljanso derybininkė Anne Rasmussen pabrėžė, kad tai gera iniciatyva, bet ją reikia derinti su kitais prioritetais, įskaitant finansavimą prisitaikymui prie klimato nelaimių ir klimato mokslo apsaugą.

    Klimato kampanijų atstovai elektrifikaciją vertina kaip būtina žingsnį, tačiau ragina ją sieti su aiškesniais sprendimais dėl iškastinio kuro atsisakymo. Jų argumentas, kad vien elektros vartojimo augimas be konkrečių pasitraukimo nuo iškastinio kuro planų gali neužtikrinti nei emisijų mažinimo tempo, nei ilgalaikio kainų stabilumo.

    Europos Komisijos vaidmuo

    Elektrifikacijos tema gali sutapti ir su Europos Komisijos planuojamais žingsniais, nes artimiausiu metu Briuselis ketina pristatyti elektrifikacijos tikslą Europos Sąjungai. Europos Komisijos pranešime apie susitikimą teigiama, kad Chrisas Bowenas ir už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas sutarė bendradarbiauti dėl naujos pasaulinės elektrifikacijos iniciatyvos.

    Artėjant COP31, diskusijų ašis, tikėtina, suksis apie tai, kaip elektrifikaciją paversti įgyvendinamais įsipareigojimais: nuo tinklų plėtros ir investicijų iki atsinaujinančios energijos integracijos bei pramonės transformacijos. Tai bus testas, ar politinė kryptis virs konkrečiais skaičiais, terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    ES metano taisyklės nuo 2027-ųjų: kodėl Europa rizikuoja dujų ir naftos tiekimu bei kainomis

    Europos Sąjungoje artėjant diskusijoms dėl konkurencingumo ir energetinio saugumo, vis dažniau keliama rizika, kad naujos metano emisijų taisyklės gali turėti netikėtų pasekmių energijos tiekimui. Didžiausias nerimas siejamas su 2027 metais įsigaliosiančiais reikalavimais importuojamai naftai ir dujoms, kurie gali sumažinti tiekėjų ratą.

    Pagal tarptautinės energetikos konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ vertinimą, griežti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomo patikrinimo reikalavimai gali lemti, kad dalis tiekėjų tiesiog nespės prisitaikyti. Tokiu atveju Europa rizikuotų prarasti reikšmingą dalį dujų ir naftos pasiūlos, nes ne visi tiekėjai turės reikiamas sertifikavimo ir verifikavimo sistemas.

    Kur slypi pagrindinė problema?

    Esminė kritika nukreipta ne į pačią metano mažinimo kryptį, o į tai, kad iki 2027 metų reikalavimai labiau orientuoti į matavimo ir atskaitomybės standartus, o ne į faktinį metano mažinimą. Metano mažinimo tikslai pagal šią logiką tampa įgyvendinami vėliau, tačiau prekybos ir importo apribojimai gali atsirasti anksčiau.

    Energetikos rinkoje tai svarbu dėl paprastos priežasties: jei dalis žaliavos tampa „neatitinkanti“ dėl dokumentacijos ir patikros grandinės, reali pasiūla sumažėja net ir tuo atveju, kai fizinių išteklių pasaulyje netrūksta. Mažesnė pasiūla paprastai didina kainas, o tai tiesiogiai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    Kainų ir konkurencingumo rizika

    „Wood Mackenzie“ analizėje nurodoma, kad degalų kainos teoriškai galėtų augti dviženkliu tempu, jei rinka susidurtų su tiekimo apribojimais ir papildomomis atitikties sąnaudomis. Konkrečios kainų prognozės priklausytų nuo alternatyvių tiekimo maršrutų, pasaulinės paklausos ir atsargų lygio, tačiau pati kryptis aiški: didesnės reguliavimo sąnaudos dažnai persiduoda vartotojui.

    Didelę įtampą tai keltų energijai imlioms šakoms, tokioms kaip chemijos pramonė, metalo gamyba ar didelės apimties gamyba. Aukštos energijos kainos šiuose sektoriuose mažina konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, o investicijos ir gamyba lengviau persikelia ten, kur sąnaudos mažesnės ir reguliacinė aplinka aiškesnė.

    Ar įmanoma išvengti tiekimo šoko?

    Įmonės, dirbančios su energijos ištekliais, argumentuoja, kad didžiausias iššūkis yra laikas ir vienodų taisyklių taikymas. Jei importuotojams numatomos didelės baudos už neatitiktį, dalis jų gali iš anksto atsitraukti nuo rizikingų tiekimo grandinių, net jei vėliau taisyklės būtų sušvelnintos ar paaiškintos.

    „ExxonMobil“ viešai pabrėžia, kad remia metano mažinimo tikslus ir diegia nuolatinės stebėsenos sprendimus, įskaitant jutiklius, kameras, aviacinius ir palydovinius stebėjimo būdus bei DI taikymą nuotėkių aptikimui. Bendrovė kartu įspėja, kad praktinis įgyvendinimas, ypač sertifikavimo ir patikros grandinėje, daugelyje šalių gali nespėti subręsti iki 2027 metų.

    „Mes remiame ES siekį mažinti metaną, tačiau įgyvendinimo terminai ir reikalavimų apimtis šiuo metu atrodo sunkiai suderinami su realiomis tiekimo grandinėmis“, – sakė bendrovės atstovai, komentuodami reguliavimo poveikį importui.

    Europos Komisijai ir valstybėms narėms artimiausiais mėnesiais teks atsakyti į pagrindinį klausimą: kaip suderinti ambiciją mažinti metano emisijas su realistišku, aiškiu ir visiems tiekėjams įgyvendinamu atitikties mechanizmu. Priešingu atveju rizika, kad metano taisyklės taps papildomu energijos kainų spaudimu, išliks didelė.

  • Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Iki gegužės 31 dienos dar priimamos paraiškos į Europos Parlamento Roberto Schumano vardu pavadintas stažuotes, kurios prasidės spalio mėnesį. Tai viena geidžiamiausių praktikų Europos Sąjungos institucijose, tačiau atranka išlieka konkurencinga, o reikalavimai kandidatams – gana aiškiai apibrėžti.

    Stažuotė trunka penkis mėnesius ir gali vykti Briuselyje, Strasbūre, Liuksemburge arba Europos Parlamento ryšių biuruose valstybėse narėse. Tokia praktika dažnai laikoma patogiu startu norintiems karjeros ES politikoje, teisėje, komunikacijoje ar viešajame administravime.

    Kas gali pretenduoti?

    Paraiškas gali teikti Europos Sąjungos piliečiai nuo 18 metų, atitinkantys kalbų mokėjimo kriterijus. Paprastai tikimasi mokėti bent dvi ES oficialiąsias kalbas: vieną labai gerai, kitą gerai, o tai realiai dažnai reiškia gimtąją kalbą ir dar vieną plačiai vartojamą ES darbo kalbą.

    Taip pat būtinas bent bakalauro ar jam prilygintas išsilavinimas ir pažyma dėl neteistumo. Be to, stažuotė skirta tiems, kurie anksčiau ES institucijose ar agentūrose nėra dirbę ir nėra atlikę ilgesnės nei du mėnesiai praktikos, taip siekiant išlaikyti programą kaip įėjimo į profesinę sritį galimybę.

    Ką veikia stažuotojai?

    Stažuotojai gali būti priskiriami įvairioms Europos Parlamento sritims: nuo komunikacijos ir viešųjų ryšių iki vidaus ir užsienio politikos, teisės, finansų, administravimo ar su skaitmenine darbotvarke susijusių komandų. Praktikoje tai dažnai reiškia darbą su dokumentais, analize, renginių organizavimu, informacijos rengimu ir kasdienių procesų palaikymu.

    Stažuotojai taip pat stebi plenarinį darbą ir politinių grupių veiklą, o dirbantieji Briuselyje ar Liuksemburge gali turėti progą nuvykti į sesijas Strasbūre. Tai suteikia realų vaizdą, kaip priimami sprendimai ir kaip derinami skirtingų valstybių bei frakcijų interesai.

    Kokia finansinė dalis ir sąlygos?

    Europos Parlamentas nurodo, kad stažuotė yra apmokama, o mėnesinė stipendija siekia beveik 1 500 eurų. Iš šios sumos stažuotojai paprastai turi padengti apgyvendinimo ir kasdienes išlaidas, todėl planuojant dalyvavimą svarbu įvertinti gyvenimo kainas, ypač Briuselyje ir Liuksemburge.

    Programa taip pat pritaikoma žmonėms su negalia: jei nustatytas ilgalaikis sveikatos sutrikimas ir atitinkami kriterijai patvirtinami Europos Parlamento medicinos tarnybų, gali būti skiriamas papildomas priedas, kai kuriais atvejais siekiantis iki 50 proc. bazinės stipendijos.

    Nors stažuotė Europos Parlamente automatiškai negarantuoja darbo pasiūlymo, ji dažnai padeda sukaupti patirties, užmegzti profesinių ryšių ir geriau pasirengti vėlesnėms atrankoms. Panašias praktikas siūlo ir kitos ES institucijos, pavyzdžiui, Europos Komisija, kuri taip pat periodiškai renka stažuotojus į vadinamąją Blue Book programą.

  • ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    Europos prokurorė Laura Codruța Kövesi kreipėsi į Europos Komisiją, perspėdama dėl Graikijos žingsnių, kurie, jos teigimu, apsunkintų Europos prokuratūros darbą šalyje. Konfliktas kilo vykstant tyrimui dėl galimo plataus masto sukčiavimo, susijusio su žemės ūkio parama ir ES lėšų panaudojimu.

    Pasak Europos prokuratūros, Atėnai pateikė teisės aktų pataisą, kuri faktiškai galėtų užkirsti kelią Europos prokurorams tirti parlamento narių veiksmus. Tai ypač jautru, nes tyrime minimi politikai ir keli valdančiosios partijos atstovai jau siejami su byla.

    Kas kelia įtampą tarp Atėnų ir EPPO

    Europos prokuratūra pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai buvo stumiami skubos tvarka, o tai, jos vertinimu, mažina galimybes efektyviai tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, patenkančius į EPPO kompetenciją. EPPO tiria įtariamą neteisėtą ES biudžeto lėšų panaudojimą, įskaitant sukčiavimą subsidijomis.

    „Skubotas sprendimas daro neigiamą poveikį EPPO galimybėms veiksmingai tirti ir persekioti nusikaltimus Graikijoje“, – sakė Laura Codruța Kövesi.

    Ji taip pat oficialiai kreipėsi į Graikijos teisingumo ministrą Giorgos Floridis, prašydama įvertinti, kaip pataisa atsilieps tyrimų nepriklausomumui ir bendradarbiavimui su Europos institucijomis. EPPO akcentuoja, kad valstybės narės privalo užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo principą.

    Deleguotų prokurorų kadencijos ir nepriklausomumo klausimas

    EPPO laiške Europos Komisijai atkreipė dėmesį ir į deleguotų Europos prokurorų kadencijų pratęsimą. Teigiama, kad Graikijos Aukščiausioji teisėjų taryba atsisakė pratęsti trijų deleguotų prokurorų įgaliojimus penkeriems metams, kaip buvo prašoma, ir tai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo garantijų.

    Minėti prokurorai dirba su byla, kurioje tiriamas galimas piktnaudžiavimas žemės ūkio paramos mechanizmais ir įtariamas neteisėtas lėšų pasisavinimas. EPPO jau yra perdavusi bylų medžiagą Graikijos parlamentui, prašydama svarstyti kai kurių parlamentarų neliečiamybės panaikinimą.

    Ką tai gali reikšti Graikijai ir ES lėšų kontrolei

    Šis ginčas didina spaudimą Graikijos vyriausybei, nes tyrimas tiesiogiai susijęs su ES pinigų apsauga ir paramos sistemos patikimumu. Tokie tyrimai paprastai apima ne tik galimą sukčiavimo schemų organizavimą, bet ir kontrolės spragas, kurios leidžia neteisėtai gauti išmokas.

    Europos Komisija, gavusi skundą, gali prašyti paaiškinimų ir vertinti, ar nacionaliniai sprendimai neprieštarauja ES teisei bei EPPO veiklos principams. EPPO savo ruožtu signalizuoja, kad bet koks politinis ar teisinis barjeras tiriant ES lėšų panaudojimą gali turėti platesnių pasekmių pasitikėjimui bendra finansine sistema.

  • ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    Europos Sąjungos pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné paragino bendroves nepasikliauti vienos šalies tiekėjais ir aktyviau diversifikuoti kritinių žaliavų bei komponentų grandines. Jo teigimu, augantis geopolitinis neapibrėžtumas rodo, kad verslo atsparumas priklauso ne tik nuo importo, bet ir nuo alternatyvių partnerių bei gamybos Europoje.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė griežtesniais signalais dėl prekybos ir pramonės politikos. ES siekia stiprinti priemones, kurios mažintų pažeidžiamumą strateginėse grandinėse, o Kinija perspėja dėl galimų atsakomųjų žingsnių.

    Kontekstas ypač aktualus technologijų, gynybos, automobilių ir žaliosios transformacijos sektoriams, kuriems reikia retųjų žemių metalų, puslaidininkių ir kitų kritinių medžiagų. Pastaraisiais metais Kinija yra taikiusi eksporto ribojimus atskiroms žaliavoms ir technologijoms, o tai Europos pramonei priminė, kad tiekimo sutrikimai gali kilti ne vien dėl rinkos, bet ir dėl politikos.

    Ką siūlo Komisija?

    Pasak komisaro, Europos Komisija kol kas daugiausia teikė rekomendacijas ir gaires įmonėms, kaip vertinti tiekimo rizikas ir planuoti atsargas bei alternatyvius pirkimo kanalus. Vis dėlto užsiminta, kad jei verslas pats nepaspartins pokyčių, Briuselis gali imtis griežtesnių reguliacinių sprendimų.

    ES institucijose lygiagrečiai svarstomos iniciatyvos, kurios kai kuriuose sektoriuose skatintų arba įpareigotų turėti ne vieną tiekėją kritiniams komponentams. Viena jautriausių sričių yra automobilių pramonė, kur puslaidininkių trūkumas pandemijos metais parodė, kaip greitai sutrinka gamyba, kai nutrūksta kelių gamintojų tiekimas.

    Įtampa su Kinija ir rizikų valdymas

    Komisija pastaruoju metu diskutuoja ir apie platesnes priemones, kurios turėtų apsaugoti bendrąją rinką: griežtesnes sąlygas tam tikroms investicijoms, viešųjų pirkimų politikos korekcijas bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Tokios krypties tikslas – sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kurių sprendimus gali lemti geopolitiniai interesai.

    „Neorganizuokite 100 proc. savo tiekimo vienoje šalyje“, – sakė Stéphane’as Séjourné po susitikimo Briuselyje.

    „Dabartinė pasaulinė geopolitinė situacija rodo, kad gebėjimas apsirūpinti užsienyje turi remtis ir kitų šalių pasirinkimu, ir europine gamyba“, – pridūrė jis.

    ES strateginė kryptis pastaraisiais metais dažniau apibūdinama kaip rizikų mažinimas, o ne visiškas atsiskyrimas nuo Kinijos. Tai reiškia pastangas išlaikyti prekybą, bet kartu riboti priklausomybę ten, kur ji gali tapti spaudimo priemone, ypač kritinių žaliavų, lustų ir telekomunikacijų infrastruktūros grandinėse.

    Artimiausiu metu Briuselyje numatyta politinė diskusija dėl bendros ES pozicijos, kai prekybos disbalansas su Kinija ir konkurencija dėl pramonės pajėgumų daro vis didesnį spaudimą sprendimų priėmėjams. Verslui tai signalas, kad tiekimo grandinių atsparumas gali virsti ne tik konkurenciniu pranašumu, bet ir reguliaciniu reikalavimu.

  • Ar Lenkija praras DI gigafabriką? Čekija jau stato, o Europos Komisijos konkursas dar pakeliui

    Pasaulinės varžybos dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros pasiekė etapą, kuriame lemia ne vien talentai ar idėjos, o labai konkreti skaičiavimo galia. JAV ir Kinija didina investicijas ir spartina naujų duomenų centrų plėtrą, o Europa vis dar ieško pusiausvyros tarp reguliavimo, finansavimo ir strateginės autonomijos.

    Šiame kontekste vis dažniau minimos DI gigafabrikos – itin didelės apimties skaičiavimo centrai, skirti kurti, treniruoti ir diegti pažangius DI modelius. Tokia infrastruktūra laikoma kritiniu resursu, nes nuo jos priklauso, ar valstybės ir įmonės galės kurti konkurencingus sprendimus, ar taps priklausomos nuo užsienio tiekėjų.

    Skaičiavimo galia tampa strategine

    Diskusijose apie Europos atsilikimą dažnai kaltinamos taisyklės, tačiau ekspertai vis dažniau akcentuoja ir gilesnes priežastis: rizikos kapitalo struktūrą, lėtesnį sprendimų priėmimą bei ribotą mastelio finansavimą. Net ir turint stiprius tyrėjus bei augantį startuolių skaičių, be prieinamos skaičiavimo galios DI projektai sunkiau pereina iš eksperimentų į realų, plačiai naudojamą produktą.

    Ne mažiau svarbi ir organizacinė pusė: verslui DI diegimas dažnai reiškia procesų, duomenų valdymo ir darbuotojų kompetencijų transformaciją, o ne vien naujo įrankio įsigijimą. Dėl to investicijos į infrastruktūrą neatsiejamos nuo investicijų į žmones ir gebėjimą DI pritaikyti praktikoje.

    Kiek kainuotų gigafabrika ir kas ją finansuotų

    Europos Komisija planuoja atrinkti kelias DI gigafabrikų vietas, kurios turėtų tapti regioniniais skaičiavimo galios centrais. Aptariama, kad kiekvieno tokio objekto mastas siektų maždaug 3 milijardus eurų, o infrastruktūra būtų orientuota į didelio našumo grafinių procesorių panaudojimą.

    Numatoma, kad dalis lėšų ateitų iš viešojo sektoriaus, o likusi dalis – iš privačių investuotojų ir partnerių. Šalims kandidatėms tai reiškia būtinybę pateikti ne tik techninį projektą, bet ir aiškų finansavimo modelį bei argumentus, kaip centras būtų panaudotas ekonomikai, viešajam sektoriui ir saugumui.

    Lenkija laukia, Čekija jau juda

    Lenkijoje DI gigafabrikos idėja vertinama kaip galimas proveržis, galintis sustiprinti šalies pozicijas skaitmeninėje ekonomikoje ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tačiau esminis lūžio taškas siejamas su europiniu konkursu, kurio paskelbimo laukiama artimiausiu metu, o iki tol išlieka neapibrėžtumas dėl grafiko ir galutinės atrankos kriterijų.

    Tuo metu Čekija pasirinko kitą strategiją – pradėti savo projektą nelaukiant galutinio Europos Komisijos sprendimo. Tokia taktika gali sutrumpinti laiką iki realaus pajėgumų sukūrimo, tačiau kartu reiškia ir didesnę riziką, jei europinis finansavimas atitektų kitoms vietoms arba būtų mažesnis nei tikėtasi.

    Diskusijoje vis dažniau skamba ir pragmatiška mintis, kad absoliuti technologinė suverenystė trumpuoju laikotarpiu sunkiai pasiekiama. Realistiškesnis kelias – diversifikacija ir lankstumas, leidžiantis per gana trumpą laiką persijungti tarp skirtingų infrastruktūros tiekėjų, platformų ar sprendimų, kai geopolitika ar tiekimo grandinės ima riboti pasirinkimus.

  • ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    Europos Komisija ieško paramos didesnėms galioms riboti pigių, valstybės remiamų Kinijos prekių srautą į ES ir tikisi, kad šį kartą svarstykles nusvers Vokietija. Briuselyje vertinama, kad Vokietijos pramonės sunkumai ir lėtas augimas gali pakeisti Berlyno ilgai laikytą atsargesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

    Vokietija daugelį metų vengė žingsnių, galinčių supykdyti Pekiną, nes bijojo atsakomųjų priemonių, kurios smogtų eksportuotojams. Tačiau augant spaudimui dėl darbo vietų ir investicijų praradimo, Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie būtinybę turėti greitesnius ir tikslesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Kas keistųsi ES prekybos gynyboje?

    Diskusijų centre yra idėja sukurti vadinamąjį perteklinės gamybos instrumentą, kuris leistų operatyviau reaguoti, kai į ES rinką plūsta valstybės subsidijuotos prekės ir spaudžia kainas. Tokios priemonės papildytų jau veikiančius antidempingo ir antisubsidijų mechanizmus, tačiau būtų labiau pritaikytos greitiems, sektoriams jautriems sprendimams.

    Europos Komisija akcentuoja, kad siekiama europinio, o ne pavienių valstybių požiūrio: sprendimai turėtų mažinti strateginę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kartu saugoti pramonės konkurencingumą. Praktikoje tai reikštų daugiau galimybių riboti rinką užliejančius produktus, kai nustatoma nesąžininga konkurencija.

    Vokietijos dilema: rinka Kinijoje ir spaudimas namuose

    Didžiausia įtampa kyla dėl Vokietijos ekonominio modelio: jos pramonė, ypač automobilių sektorius ir chemijos pramonė, yra glaudžiai susiję su Kinijos rinka. Dalis didžiųjų koncernų baiminasi, kad griežtesnės ES priemonės išprovokuotų Pekino atsaką, kuris galėtų paveikti pardavimus, tiekimo grandines ar žaliavų prieinamumą.

    Kita vertus, Vokietijos vidaus politikoje stiprėja reikalavimai apsaugoti darbo vietas ir pramoninę bazę, o įmonės vis garsiau kalba apie konkurenciją su pigesniais importais. Komisija skaičiuoja, kad būtent šis vidinis spaudimas Berlyne gali tapti lūžio tašku, kai kompromisai dėl griežtesnių priemonių taps politiškai įmanomi.

    Kokie sprendimai laukia artimiausiu metu?

    Europos Komisijos vadovybė planuoja aptarti iniciatyvas gegužės 29 dieną, o vėliau jas pateikti ES lyderiams birželio 18–19 dienomis vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime Briuselyje. Jei Vokietija pritartų, tai sustiprintų šalių, siekiančių aktyvesnės prekybos gynybos, pozicijas ir pagreitintų naujų priemonių įteisinimą.

    Vis dėlto greito ir vienareikšmio susitarimo nesitikima: dalis valstybių narių akcentuoja riziką eksportui ir atsakomosioms Kinijos priemonėms, o verslas Europoje nėra vieningas. Briuselyje vis dažniau kartojama, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o turėti patikimą, proporcingą atsaką atvejams, kai konkurencija tampa sistemingai nesąžininga.

    „Tai būtina diskusija vis sudėtingesniu geopolitikos ir geoekonomikos laikotarpiu. Susiduriant su iššūkiais, mums reikia europinio požiūrio“, – sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.

  • Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija atnaujintose ekonomikos prognozėse sumažino Europos Sąjungos augimo lūkesčius ir perspėjo, kad užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose stiprina neapibrėžtumą. Pagrindinis kanalas, per kurį konfliktas veikia ekonomiką, yra energijos kainos, o kartu ir infliacijos bei viešųjų finansų perspektyvos.

    Komisijos vertinimu, ES ekonomika šiemet turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Tuo pat metu infliacijos prognozė pakelta iki 3,1 proc., nes energijos brangimas didina įmonių kaštus ir spaudžia namų ūkių biudžetus.

    Ilgesnis konfliktas gali dar labiau smogti

    Už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad rizikos scenarijuje augimo prognozės galėtų mažėti dar ryškiau, jei konfliktas truktų ilgiau nei tikimasi. Tokiu atveju, pasak jo, šių ir kitų metų ekonomikos augimas galėtų būti maždaug perpus mažesnis nei dabartiniame baziniame scenarijuje.

    „Tai patvirtina neigiamas karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes ekonomikai, kurios prisideda prie augimo lėtėjimo“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Energijos kainos ir logistikos rizikos

    Prognozės rengiamos remiantis tuo metu galiojančiais rinkos lūkesčiais dėl naftos ir kitų energijos išteklių kainų. Vis dėlto Komisija akcentuoja, kad energijos šoko mastas priklausys nuo tiekimo grandinių stabilumo ir geopolitinių sprendimų, ypač jei sutriktų svarbūs naftos transporto maršrutai.

    Toks neapibrėžtumas paprastai reiškia dvi kryptis: brangsta energija ir transportas, o tai per gamybos ir paslaugų kaštus persiduoda vartotojams. Dėl to monetarinės politikos aplinkai taip pat darosi sudėtingiau, nes infliacija gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi.

    Silpnesnės didžiųjų ekonomikų perspektyvos

    Komisija išskiria, kad trys didžiausios ES ekonomikos šiemet turėtų augti lėčiau už bendrą ES vidurkį. Vokietijai prognozuojamas 0,6 proc. augimas, Prancūzijai 0,8 proc., o Italijai 0,5 proc.

    Komisijos vertinimu, energijos kainų šokas ir bendras neapibrėžtumas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl dalis poveikio gali tęstis ir artimiausiais metais. Kartu prognozuojama, kad vidutiniai valdžios sektoriaus deficitai ES didės nuo 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto 2025 metais iki 3,6 proc. 2027 metais.

    Atskirai pažymima, kad Vokietijos deficitas 2026 metais gali siekti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir viršyti ES nustatytą 3 proc. ribą. Tai didina tikimybę, kad Berlynui gali tekti susidurti su perviršinio deficito procedūra, jei rodikliai negerės.

    Šios prognozės skelbiamos po kelių metų iš eilės patirtų sukrėtimų Europoje, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje ir pasaulinės prekybos įtampas. Komisija pabrėžia, kad dabartinė situacija reikalauja atidžiai vertinti rizikas ir ruoštis scenarijams, kuriuose energijos kainų svyravimai tampa pagrindiniu ekonomikos lėtėjimo veiksniu.

  • ES kritikuoja Jungtinės Karalystės sprendimą dėl Rusijos sankcijų: kas slepiasi už laikinos išimties degalams

    ES kritikuoja Jungtinės Karalystės sprendimą dėl Rusijos sankcijų: kas slepiasi už laikinos išimties degalams

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis sukritikavo Jungtinę Karalystę dėl sprendimo sušvelninti dalį planuotų sankcijų, susijusių su rusiškos kilmės naftos produktais. Pasak jo, Londono žingsnis G7 partneriams nebuvo iš anksto aiškiai pristatytas, todėl Briuseliui tapo netikėtu.

    Ginčas kilo dėl Jungtinės Karalystės išduotos sankcijų licencijos, kuri laikinai numato išimtį reaktyviniam kurui ir dyzelinui. Tai reiškia, kad šie produktai gali būti įvežami, net jei jie pagaminti iš rusiškos kilmės naftos, tačiau perdirbti Indijoje ar kitose trečiosiose šalyse.

    Sankcijos ir signalas G7 partneriams

    Valdis Dombrovskis teigė, kad tokie sprendimai turi būti derinami su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie bendrą spaudimą Rusijai. Jo vertinimu, dabartinė geopolitinė situacija yra argumentas sankcijas ne silpninti, o priešingai, išlaikyti arba griežtinti.

    Komisaras taip pat atkreipė dėmesį į energetikos kainų šuolių riziką, kuri didina Rusijos gaunamas pajamas iš energijos išteklių. Briuselis akcentuoja, kad sankcijų režimo spragos gali susilpninti bendrą G7 politikos patikimumą ir praktinį poveikį.

    Starmerio argumentas: vartotojų ir rinkos apsauga

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sprendimą aiškino kaip tikslinę, trumpalaikę priemonę, skirtą sklandžiai pereiti prie naujų taisyklių. Jo teigimu, išimtys padėtų apsaugoti Jungtinės Karalystės vartotojus ir sumažinti staigaus kainų šuolio riziką.

    Prekybos ministras Chrisas Bryantas Parlamento nariams aiškino, kad išimtys iš dalies susijusios su padidėjusiu nepastovumu energijos rinkose, kurį kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto jis pripažino komunikacijos klaidas ir atsiprašė dėl informavimo spragų.

    Ar išimtis nepaverčia sankcijų formaliomis?

    Energetikos srautų analizė rodo, kad būtent reaktyvinis kuras ir dyzelinas sudaro beveik visą Jungtinės Karalystės importą iš perdirbimo įmonių, kurios apdoroja rusišką naftą. Dėl to kritikai teigia, jog tokia išimtis gali reikšmingai sumažinti planuotos sankcijų priemonės efektą.

    Europos Sąjunga panašų draudimą yra įgyvendinusi anksčiau, o Briuselis tikisi, kad G7 šalys laikysis kuo artimesnės, koordinuotos linijos. Jungtinės Karalystės atstovai tikina, kad dėl sankcijų paketo buvo konsultuojamasi, tačiau ES pusė pabrėžia, kad konkretūs degalų išimčių kontūrai nebuvo pakankamai aiškiai aptarti iš anksto.

    Situacija kelia įtampą ir politinėje plotmėje, nes Kyjivas sankcijų temą vertina itin jautriai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pabrėžė, kad Ukrainos pozicija buvo perduota Londonui, o Jungtinės Karalystės pareigūnai tvirtina, jog spaudimas Rusijos ekonomikai iš esmės nemažinamas.

    Tuo pat metu Londono ministrai kartoja, kad licencijos bus laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma. Vis dėlto Briuselio kritika rodo, kad net trumpalaikės išimtys sankcijų politikoje gali turėti didelį diplomatinį ir ekonominį svorį.

  • Europos Komisijos prognozė Lenkijai: kaip keisis BVP, infliacija ir biudžeto deficitas iki 2027 metų

    Europos Komisijos prognozė Lenkijai: kaip keisis BVP, infliacija ir biudžeto deficitas iki 2027 metų

    Nauja prognozė: BVP augs, bet rizikos nemažėja

    Europos Komisija pavasario ekonominėje prognozėje atnaujino lūkesčius dėl Lenkijos ūkio: augimą ir toliau turėtų palaikyti vidaus vartojimas bei didelės investicijos, ypač susijusios su ES lėšomis. Vis dėlto Komisija signalizuoja, kad artimiausiais metais ekonomikai įtaką darys brangesnė energija ir lėtėjantis realių pajamų augimas.

    Vertinime pabrėžiama, kad Lenkijos ekonominis aktyvumas išlieka pakankamai atsparus, tačiau vartojimo tempas gali priblėsti. Tam, Komisijos teigimu, svarbūs du veiksniai: aukštesnės energijos kainos ir mažėjantis darbo užmokesčio augimo pagreitis.

    Infliacija: 2,9 proc. tik 2027 metais

    Europos Komisija prognozuoja, kad infliacija Lenkijoje į 2,9 proc. lygį turėtų grįžti tik 2027 metais. Šis skaičius, palyginti su ankstesnėmis prielaidomis, buvo sumažintas, o tai rodo, kad kainų spaudimas, Komisijos vertinimu, ilgainiui turėtų slopti.

    Tuo pat metu bendra Europos Sąjungos aplinka, anot Komisijos, tapo sudėtingesnė dėl energetinių ir geopolitinių veiksnių. Prognozėje akcentuojama, kad energijos kainų šokai gali greitai persiduoti į vartotojų kainas ir pakeisti infliacijos trajektoriją net ir tada, kai ji iš pirmo žvilgsnio atrodo stabilizuojama.

    Deficitas: 2026 metais – 6,5 proc.

    Komisija numato, kad valdžios sektoriaus deficitas Lenkijoje 2026 metais sieks 6,5 proc. Tai yra šiek tiek daugiau nei ankstesnėse prognozėse, kuriose buvo minimas 6,3 proc. lygis.

    Pagal Komisijos vertinimą, deficitas 2027 metais taip pat išliks didelis ir, lyginant su ankstesniais skaičiavimais, turėtų būti kiek didesnis. Tokia trajektorija reiškia, kad fiskalinė politika artimiausiais metais išliks vienas svarbiausių Lenkijos makroekonominių klausimų, ypač vertinant skolos dinamiką ir palūkanų normų aplinką.

    Investicijos, KPO ir gynybos išlaidos

    Komisija prognozuoja, kad investicijų teigiamas poveikis Lenkijos ekonomikai stiprės. Tai siejama su intensyvesniu ES fondų įsisavinimu ir projektų pabaiga laikotarpiu, kai ypač svarbus tampa KPO įgyvendinimas.

    Be to, prognozėje išskiriamas ir kitas veiksnys: didesnės išlaidos gynybai gali skatinti dalies produkcijos gamybą šalies viduje. Komisijos vertinimu, tai gali palaikyti pramonės užsakymus, nors bendrai ekonomikai iššūkių kelia energijos kainų ir geopolitikos nepastovumas.

    Nedarbas išliks rekordiškai žemas

    Darbo rinka, Europos Komisijos vertinimu, išliks viena stipriausių Lenkijos ekonomikos grandžių. Nedarbo lygis turėtų išsilaikyti itin žemas: prognozuojama apie 3,1 proc. šiais metais ir apie 3 proc. 2027 metais.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį į demografines tendencijas: mažėjant vietos darbuotojų skaičiui, trūkumą toliau kompensuos atvykstantys darbuotojai iš užsienio. Kartu numatoma, kad nominalaus darbo užmokesčio augimas lėtės nuo 8 proc. 2025 metais iki maždaug 6 proc. 2027 metais.