CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Artėjant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinei kalbai apie Sąjungos padėtį, Briuselyje suaktyvėjo lobistai ir nevyriausybinės organizacijos. ES kvartale pasirodę plakatai ragina kalboje skirti dėmesio gyvūnų gerovei, o užkulisiuose vyksta kova dėl kelių sakinių, kurie gali nubrėžti politinę darbotvarkę metams į priekį.

    Kalba apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente laikoma vienu aiškiausių signalų, kokias sritis Europos Komisija ketina stumti į priekį per artimiausią politinį sezoną. Nors pati kalba teisiškai nieko neįpareigoja, joje įvardytos kryptys dažnai virsta konkrečiais teisėkūros pasiūlymais, finansavimo prioritetais ir politiniu spaudimu valstybėms narėms.

    Viena ryškiausių šių metų kampanijų skirta gyvūnų gerovei. Aktyvistai siekia, kad tema būtų aiškiai paminėta aukščiausiu lygiu, nes tai, jų teigimu, sustiprintų politinį pagreitį sprendimams dėl ūkininkavimo standartų, prekybos taisyklių ir kontrolės mechanizmų.

    Ne mažiau aktyvūs ir pramonės atstovai, kurie nori, kad Europos Komisija kalboje įsipareigotų rengti didelės apimties ataskaitą apie Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokia ataskaita, panašaus svorio kaip anksčiau rengti strateginiai ES konkurencingumo vertinimai, jiems būtų svertas derantis dėl energetikos, pramonės ir investicijų politikos krypties.

    Dar viena įtampą kelianti tema yra konkurencingumas ir reguliavimo našta, ypač pramonės šakoms, kurios jaučia augančią spaudimo bangą iš pasaulinių rinkų. Briuselyje šalia institucijų įprastai vyksta renginiai, kuriais siekiama pabrėžti sektorių problemas ir priminti, kad keli žodžiai kalboje gali tapti aiškiu signalu Europos Komisijos nariams, Tarybai ir nacionalinėms sostinėms.

    Skaitmeninių technologijų atstovai taip pat siekia vietos kalboje, ypač kalbant apie dirbtinį intelektą ir investicijų pritraukimą. Pastaraisiais metais DI tapo viena iš sričių, kur ES bando suderinti reguliavimą, inovacijų skatinimą ir saugumo rizikų valdymą, o politinis paminėjimas dažnai interpretuojamas kaip ženklas, ar bus renkamasi griežtesnė kontrolė, ar didesnis finansinis postūmis.

    Pačių užkulisių logika paprasta: vienas sakinys kalboje gali būti svarbus ne tik viešajai nuomonei, bet ir tam, kaip institucijų viduje bus skirstomas dėmesys bei resursai. Lobistams tai tampa galimybe įrodyti, kad jų tema yra politiniame žemėlapyje, o nevyriausybinėms organizacijoms tai gali būti argumentas derybose dėl paramos, partnerystės ir darbotvarkės prioritetų.

    Vis dėlto priėjimas prie sprendimų priėmėjų išlieka nevienodas. Dalis organizacijų remiasi viešomis kampanijomis, laiškais ir koalicijomis, kitos investuoja į nuolatinius ryšius su institucijomis ir ekspertines pozicijas, kurios dažnai atveria duris į aukštesnio lygio diskusijas. Ši įtampa ypač išryškėja prieš tokias kalbas, kai kiekvienas žodis vertinamas kaip ženklas, kur link pasuks politinis kompasas.

    Kalbos svarbą sustiprina ir tai, kad joje kartais pasirodo netikėtų sprendimų užuominos, galinčios turėti tiesioginių ekonominių pasekmių. Ankstesniais metais netikėti pranešimai apie tyrimus ar prekybos priemones buvo sukėlę rinkų reakcijas ir paskatinę atsakomąsias politines priemones, todėl interesų grupės šį formatą vertina kaip momentą, kai galima ne tik įtvirtinti prioritetus, bet ir pakeisti žaidimo taisykles.

    Galiausiai didžiausias klausimas lieka tas pats: ar kalboje bus tik simboliniai paminėjimai, ar konkretūs įsipareigojimai su aiškiais darbais, terminais ir atsakomybe. Būtent šios detalės, o ne vien tematinių žodžių skaičius, dažniausiai nulemia, ar politinė žinutė virs realiais teisės aktais, biudžetais ir įgyvendinimo sprendimais visoje Europos Sąjungoje.

  • ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    Europos Sąjunga vėl kelia klausimą, ar dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali būti suvaldoma vien nacionaliniais ar regioniniais sprendimais. Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pareiškė, kad pasauliniu mastu būtinos bendros taisyklės, ypač kai viešojoje erdvėje daugėja perspėjimų apie itin pažangių modelių keliamą riziką.

    Šis raginimas nuskambėjo po plačiai aptarto buvusio DI bendrovės „Anthropic“ inžinieriaus įspėjimo, kad nekontroliuojamas technologijos šuolis teoriškai gali sukelti katastrofines pasekmes žmonijai. Nors tokie scenarijai vertinami nevienareikšmiškai, ES teigia, kad vien diskusijų nepakanka ir būtina kurti tarptautinius saugumo mechanizmus.

    Kas jau galioja Europoje

    ES jau turi teisinį pagrindą, įpareigojantį didžiųjų DI modelių kūrėjus vertinti ir mažinti rizikas, susijusias su sistemų saugumu bei kontrolės praradimu. Toks požiūris išskiria ES iš daugelio kitų regionų, kur reguliavimas dažnai lieka fragmentiškas arba apsiriboja rekomendacijomis.

    Vis dėlto Virkkunen pabrėžė, kad tai, kas nustatyta ES, automatiškai netampa pasauline norma. Dėl to, jos teigimu, tarptautinis koordinavimas yra būtinas, kad rizikos valdymo standartai neapsiribotų vien Europa ir neatsirastų „silpnų vietų“ rinkose, kuriose reikalavimai mažesni.

    Geopolitika ir lenktynės dėl DI

    DI tapo strategine varžybų sritimi tarp JAV ir Kinijos, o jų sprendimai dėl saugumo, priežiūros ir inovacijų tempo daro įtaką visam pasauliui. ES pareigūnai stebi, kaip šios lenktynės bus aptariamos aukščiausiu politiniu lygiu, nes būtent čia sprendžiama, kiek reguliavimo laikoma „priimtina kaina“ už konkurencingumą.

    JAV ambasadorius ES Andrew Puzderis pasisakė už bendradarbiavimą su Europa DI srityje, tačiau taip pat aiškiai įvardijo ribas: JAV, jo teigimu, nesutiks su tokiu reguliavimu, kuris galėtų sumažinti amerikietiškų platformų gebėjimą konkuruoti su Kinija. Ši įtampa rodo, kad pasaulinės taisyklės bus sunkiai suderinamos, jei skirtingos šalys DI vertins pirmiausia kaip ekonominės ir nacionalinio saugumo galios įrankį.

    „Mums labai svarbu tęsti tarptautinį bendradarbiavimą, nes matau, kad pasaulinių taisyklių tikrai reikia“, – sakė Henna Virkkunen.

    Kokios „pasaulinės taisyklės“ galėtų būti realistiškos

    Diskusijoje vis dažniau keliama idėja apie tarptautinę DI saugos instituciją arba bent jau bendrą protokolą, kaip reaguoti į incidentus, susijusius su vadinamaisiais pažangiausiais, didžiausią galią turinčiais modeliais. Vokietijos skaitmeninių reikalų ministras Karstenas Wildbergeris anksčiau yra užsiminęs apie galimą modelį, panašų į branduolinės energetikos priežiūros sistemą.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas Komisijai aiškiau įvardyti planą, kaip DI sauga būtų keliama į G7, G20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbotvarkę. Tai reikštų bandymą sukurti minimalų bendrą standartą bent svarbiausioms ekonomikoms, net jei visuotinis, visoms šalims vienodai taikomas susitarimas trumpuoju laikotarpiu būtų sunkiai pasiekiamas.

    Kartu ES susiduria su praktine dilema: kaip apibrėžti, kurioms sistemoms taikyti griežčiausią priežiūrą ir kaip užtikrinti, kad naujos DI paslaugos nepatektų į „pilkąją zoną“ vien dėl formalaus klasifikavimo. Būtent todėl, pasak pareigūnų, tarptautinis suderinamumas svarbus ne tik principų lygmeniu, bet ir kasdienėje priežiūros praktikoje.

  • Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija perdavė Europos Sąjungos ir Indijos prekybos susitarimą valstybėms narėms ratifikuoti, tačiau dokumentas pateiktas tik anglų kalba. Toks žingsnis sukėlė Prancūzijos nepritarimą, nes Paryžius ragina laikytis pareigos sutartis pateikti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

    Komisija argumentuoja, kad vienos kalbos pasirinkimas šiuo etapu padėtų paspartinti ratifikavimo procesą ir sutaupyti laiko. Briuselis siekia, kad susitarimas būtų užbaigtas per šiuos kalendorinius metus, todėl bando sumažinti administracinius vėlavimus, kurie dažnai kyla dėl vertimų derinimo.

    „Siūlome susitarimą pasirašyti derybų kalba, tai yra anglų, o visos kalbinės versijos bus parengtos kuo greičiau ir tikrai dar iki balsavimo Europos Parlamente“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillis.

    Prancūzijos pozicija remiasi ne vien simboline kalbos politika. Paryžius pabrėžia, kad prekybos susitarimai yra techniškai sudėtingi, o jų nuostatos gali turėti reikšmingų teisinių ir ekonominių pasekmių, todėl niuansai esą turi būti vertinami tik gavus patikimus vertimus nacionalinėmis kalbomis.

    Praktikoje ES prekybos susitarimų ratifikavimui dažniausiai reikia Europos Parlamento pritarimo, o kai kuriais atvejais ir nacionalinių parlamentų sprendimų. Komisija teigia, kad po pasirašymo susitarimas bus išverstas, o galutinės kalbinės redakcijos, kaip įprasta, bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

    Vis dėlto kol kas neaišku, ar pažadas pateikti vertimus iki Europos Parlamento balsavimo bus pakankamas, kad Prancūzija atsitrauktų. Pastaraisiais metais Paryžius ne kartą blokavo ar lėtino ES prekybos iniciatyvas, o įtampa dėl procedūrų gali tapti papildomu politiniu barjeru net tuomet, kai pati sutarties kryptis Prancūzijai yra priimtina.

    Komisija šį procesą sieja su platesne ES prekybos strategija, kuria stengiamasi greičiau sudaryti ir įgyvendinti susitarimus su strateginiais partneriais, diversifikuojant tiekimą ir mažinant priklausomybę nuo geopolitinių rizikų. Indija ES kontekste laikoma svarbia ekonomine ir politine partnere, todėl ratifikavimo tempas Briuseliui tampa principiniu klausimu.

  • 50 vadovų ir investuotojų įspėja Briuselį: nesusilpninkite EU Inc, kitaip planas žlugs

    50 vadovų ir investuotojų įspėja Briuselį: nesusilpninkite EU Inc, kitaip planas žlugs

    Įspėjimas Briuseliui dėl EU Inc

    50 Europos įmonių vadovų ir rizikos kapitalo investuotojų bendru laišku paragino ES teisėkūros institucijas nesusilpninti vadinamojo EU Inc pasiūlymo. Jų teigimu, šiuo metu Briuselyje derinamas modelis turi tapti realiu įrankiu, o ne dar vienu biurokratiniu sluoksniu.

    EU Inc iniciatyvos esmė yra sukurti visoje Europos Sąjungoje atpažįstamą bendrovės formą, kuri leistų pigiau ir greičiau steigti bei valdyti verslą tarpvalstybiniu mastu. Tikimasi, kad galutinis sprendimas galėtų būti priimtas iki metų pabaigos, tačiau derybos rodo riziką, jog bus pasirinktas kompromisas, neatitinkantis rinkos lūkesčių.

    Kodėl startuoliams tai svarbu

    Startuolių ir sparčiai augančių įmonių atstovai pabrėžia, kad Europoje verslui plėstis trukdo teisinis susiskaidymas į 27 nacionalines sistemas. Skirtingos taisyklės dėl registravimo, priežiūros, akcininkų teisių ar darbuotojų dalyvavimo sprendimuose reiškia didesnes administracines išlaidas ir lėtesnį augimą.

    Verslo bendruomenė EU Inc sieja su platesniu ES konkurencingumo paketu, kuriuo siekiama, kad Europos bendrovės lengviau konkuruotų su JAV ir Azijos rinkomis. Pastaraisiais metais politikos darbotvarkėje vis dažniau akcentuojama, kad vieningai rinkai vis dar trūksta vienodų taisyklių ten, kur verslui jos kritiškai reikalingos.

    „Politikai turi užtikrinti, kad galutinis teisės aktas sukurtų tikrai europinę bendrovės formą, o ne papildytų 27 nacionalines sistemas dar viena pakopa“, – rašoma iniciatyvos rėmėjų pozicijoje.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Laiško autoriai prašo išlaikyti laisvą registruotos buveinės pasirinkimą, kad steigėjai galėtų pasirinkti įmonės jurisdikciją neprivalėdami visų operacijų perkelti į tą pačią valstybę. Jų vertinimu, tai būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių mažinant išlaidas ir spartinant plėtrą.

    Taip pat siūloma neapriboti EU Inc vien tik inovatyviais startuoliais, nes tai, pasak rėmėjų, dirbtinai susiaurintų naudotojų ratą ir sumažintų iniciatyvos efektą. Kita derybų pusė argumentuoja, kad per platus taikymas galėtų sukelti didesnę administracinę naštą ir apsunkinti kontrolę.

    Dar viena esminė sąlyga yra vienas autoritetingas europinis registras, o ne vien tik techninė sąsaja, sujungianti nacionalines duomenų bazes. Verslo atstovų teigimu, vieningas registras supaprastintų įmonių duomenų patikrą, skaidrumą ir sandorių procesus visoje ES.

    Be to, laiške keliami mokesčių ir darbo teisės klausimai: darbuotojų apmokestinimas, susijęs su įmonės akcijomis, neturėtų atsirasti iki realaus akcijų pardavimo, o darbuotojų apsaugos taisyklės turėtų būti siejamos su faktine darbo vieta. Tai, iniciatyvos rėmėjų vertinimu, mažintų riziką, kad skirtingos sistemos taps kliūtimi darbuotojų pritraukimui ir dalyvavimui akcijų programose.

  • ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES ruošia bendrą nuomos rėmą

    Europos Komisija pristatė įperkamo būsto planą, kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikę nuomą ir padaryti būstą labiau prieinamą gyventojams. Pagrindinis tikslas – daugiau aiškumo, kaip vietos valdžia turi taikyti ribojimus turistų pamėgtuose rajonuose.

    Nors būsto politika formaliai išlieka valstybių narių kompetencija, Komisija siūlo bendrą metodiką, kuri padėtų savivaldybėms identifikuoti teritorijas, kuriose fiksuojamas būsto trūkumas ir kainų spaudimas. Tokiose zonose būtų lengviau pagrįsti tikslines priemones prieš trumpalaikę nuomą ar ilgai tuščius būstus.

    „Įperkamo būsto trūkumas kelia nerimą daugeliui Europos piliečių. Esminiams darbuotojams ir studentams darosi neįmanoma gyventi ten, kur jie dirba ar studijuoja. Svarbiausia – tai teisingumo klausimas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Kodėl tema tapo politine krize

    Europos institucijas veikti spaudžia blogėjantys rodikliai: gyventojai vis dažniau įvardija būstą kaip vieną opiausių problemų miestuose. Komisijos ir ES statistiniai duomenys rodo, kad kainos daugelyje sostinių augo greičiau nei pajamos, o nuomos brangimas didina finansinę naštą namų ūkiams.

    Komisijos vertinimu, vien pasiūlos didinimo neužtenka, nes ten, kur paklausa didžiausia, būstų statoma per mažai. Skaičiuojama, kad problemos mastui suvaldyti Europai kasmet reikėtų daugiau nei 2 000 000 naujų būstų, ypač didmiesčiuose ir turizmo centruose.

    Trumpalaikė nuoma – maža dalis, bet didelis efektas

    Nors trumpalaikės nuomos segmentas sudaro apie 1,2 proc. viso ES būsto fondo, atskiruose turizmo taškuose jo dalis gali siekti iki 20 proc. Tokiose vietovėse net ir santykinai nedidelis būstų išėmimas iš ilgalaikės nuomos rinkos gali kilstelėti kainas ir išstumti vietos gyventojus.

    Komisijos plane akcentuojama, kad bet kokie ribojimai turėtų būti pagrįsti vietos būsto spaudimu ir atitikti proporcingumo principą. Kitaip tariant, savivaldybės turėtų įrodyti, jog priemonės yra tikslingos, būtinos ir neperteklinės.

    „„Airbnb“ pritaria siekiui padaryti būstą įperkamesnį. Tačiau dabartinė formuluotė nepridės nė vieno būsto ilgalaikei nuomai, o šeimininkams įvairiuose Europos miestuose sukurs reguliacinį neapibrėžtumą“, – teigiama „Airbnb“ pareiškime.

    Toliau iniciatyvą turės svarstyti ir derinti ES teisėkūros institucijos, o galutinė jos forma gali keistis derybų metu. Praktinis poveikis labiausiai priklausys nuo to, kaip siūlomas metodikas ir rekomendacijas realiai pritaikys nacionalinės valdžios ir savivaldybės.

  • Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Kas siūloma keisti?

    Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

    Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

    Kam tai smogia labiausiai?

    Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

    Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

    „Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

    „Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

    Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

    Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

    Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.

  • Lenkija siekia Europos DI gigafabrikos: Gawkowskis įvardijo Čekiją kaip pagrindinį partnerį

    Lenkija siekia, kad viena iš planuojamų Europos DI gigafabrikų atsirastų Centrinėje ir Rytų Europoje. Skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis Ekonomikos forume Karpacze pabrėžė, kad šaliai būtinas patikimas partneris, o tokiu jis įvardijo Čekiją.

    Pasak ministro, partnerystė su Praha turėtų sustiprinti regiono kandidatūrą Europos Sąjungos mastu. Jis taip pat teigė, kad iniciatyvą remia dalis Baltijos valstybių ir Balkanų regiono partnerių, kurie mato naudą kuriant bendrą skaičiavimo pajėgumų ekosistemą.

    Kas yra DI gigafabrika?

    Europos Komisija kartu su Europos aukštos našumo kompiuterijos bendra įmone EuroHPC JU vykdo konkursą, kuriuo planuojama atrinkti 7 DI gigafabrikų projektus. Idėja – sukurti didžiulės galios skaičiavimo centrus, skirtus pažangiems DI modeliams mokyti ir kurti, taip mažinant Europos priklausomybę nuo pajėgumų už ES ribų.

    EuroHPC JU skelbia, kad atrankoje bus vertinama techninė projekto kokybė, numatomas poveikis Europos DI ekosistemai, finansinis modelis bei paslaugų kaina. Papildomų taškų gali suteikti europinių aparatinės ir programinės įrangos sprendimų naudojimas bei indėlis į ES skaitmeninį suverenumą.

    Lenkijos planas ir terminai

    Lenkijos skaitmeninimo ministerija nurodė, kad konsorciumai, norintys teikti paraišką dėl DI gigafabrikos projekto Lenkijoje, dokumentus Europos konkurse gali pateikti iki lapkričio 12 dienos. Patvirtinus projektą, konsorciumas skaičiavimo pajėgumus turėtų pradėti tiekti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Lenkija taikosi į vidutinės apimties projektą, kuris pagal minimalius kriterijus turėtų užtikrinti bent 75 000 DI akceleratorių ekvivalentą. Gigafabrika Lenkijoje būtų orientuota į regioninį vaidmenį, aptarnaujant Centrinės ir Rytų Europos poreikius.

    Kiek tai kainuotų ir kas už tai mokėtų?

    Lenkijos vyriausybė yra deklaravusi daugiau kaip 400 mln. zlotų investiciją, skirtą skaičiavimo paslaugų įsigijimui iš būsimos gigafabrikos. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 95 mln. eurų, o bendra iniciatyvos vertė Lenkijoje minima kaip viršijanti 10 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,3 mlrd. eurų.

    EuroHPC JU konkurso taisyklės numato, kad konsorciumai investicines išlaidas turi finansuoti patys, o viešasis finansavimas pirmiausia orientuojamas į paslaugų pirkimą starto laikotarpiu. Tai turėtų sumažinti projekto komercinę riziką ir pagerinti prognozuojamumą rinkoje.

    „Mums reikia didelių skaičiavimo pajėgumų, kurie būtų panaudojami gynyboje, sveikatos apsaugoje ir tam, kad verslas galėtų greičiau augti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pagal skelbiamus planus sutartys su laimėjusiais konsorciumais galėtų būti pasirašytos 2027 metų pradžioje. Pačios DI gigafabrikos, jei projektai vyks pagal numatytą grafiką, turėtų pradėti veikti 2028 metais.

  • „Draghi“ planas po dvejų metų: Europos konkurencingumo ambicijas stabdo senoji valstybių politika

    „Draghi“ planas po dvejų metų: Europos konkurencingumo ambicijas stabdo senoji valstybių politika

    Praėjus dvejiems metams po Mario Draghi perspėjimo, kad Europa rizikuoja ekonomiškai „pralaimėti dešimtmetį“, Europos Komisija jo idėjas pavertė politine darbotvarke. Tačiau nuo deklaracijų iki realių sprendimų kelias ilgas: daug pasiūlymų stringa derybose, o valstybės narės gina savo prioritetus.

    Pastaraisiais mėnesiais Komisija pateikė eilę iniciatyvų, kurios atliepia „Draghi“ plane akcentuotą kryptį: daugiau investicijų į inovacijas, pramonę, gynybą ir energetinį atsparumą. Vis dėlto bendras vardiklis išlieka tas pats: kiekvienas didesnis žingsnis atsiremia į nacionalines biudžetų ribas ir skirtingą valstybių požiūrį į tai, ką reikėtų apkarpyti.

    Biudžetas: kur dėti pinigus?

    Vienas kertinių „Draghi“ siūlymų buvo perorientuoti Europos Sąjungos lėšas nuo tradicinių sričių į konkurencingumą ir inovacijas. Komisija tai atspindėjo siūlydama naują Europos konkurencingumo fondą, kurio dydis siektų apie 410 milijardų eurų, tačiau prasidėjus deryboms šalys ėmė spausti dėl išimčių ir didesnio finansavimo žemės ūkiui bei regioninei paramai.

    Toks konfliktas yra struktūrinis: investicijos į technologijas ir pramonę dažnai reiškia lėšų perskirstymą iš sričių, turinčių stiprias interesų grupes ir aiškų politinį svorį. Dėl to Komisijos siūloma „lankstesnė“ biudžeto architektūra vieniems atrodo kaip proveržis, o kitiems kelia nerimą dėl kontrolės ir nacionalinių prioritetų.

    Kapitalo rinkos ir skola: ambicijos mažesnės nei poreikis

    „Draghi“ vizijoje Europa turėjo efektyviau panaudoti didžiules gyventojų santaupas ir kurti gilesnes kapitalo rinkas, kurios galėtų konkuruoti su JAV finansų centru. Komisija inicijavo teisėkūros paketus, tačiau dalis reformų, ypač susijusių su pensijų produktais ir investavimo paskatomis, buvo reikšmingai susilpnintos valstybių narių derybose.

    Kita jautri tema yra bendra ES skola. Nors pandemijos laikotarpis parodė, kad bendras skolinimasis gali veikti kaip greitas finansavimo įrankis, politinė parama naujiems didelio masto skolos instrumentams išlieka ribota, ypač šalyse, kurios baiminasi ilgalaikių įsipareigojimų ir vidaus politinių pasekmių.

    Pramonė, energija ir skaitmeninis saugumas

    Komisija aktyviau juda pramonės politikos kryptimi, o automobilių sektorius tapo lakmuso popierėliu: Europoje skelbiami dideli kaštų mažinimo planai ir planuojamas darbo vietų mažinimas rodo, kad vien reguliavimo korekcijų nepakanka. Tuo pat metu diskusijos dėl taršos tikslų švelninimo atskleidžia nuolatinę įtampą tarp konkurencingumo ir klimato politikos.

    Energetikoje viena ryškiausių „Draghi“ įžvalgų buvo elektros kainos ir priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro. Komisija siūlo tinklų modernizavimo ir plėtros priemones, tačiau dalis valstybių nenori labiau centralizuoto planavimo Briuselyje, todėl svarbios nuostatos rizikuoja būti „praskiestos“ dar prieš joms įsigaliojant.

    Skaitmeninio saugumo ir infrastruktūros klausimai taip pat lieka neišspręsti iki galo. ES siekia mažinti priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų 5G infrastruktūroje ir svarsto griežtesnį teisinį reguliavimą, tačiau bendra praktika valstybėse narėse išlieka nevienoda, o technologinės priklausomybės nuo ne ES debesijos paslaugų sprendžiamos lėčiau nei skelbiama viešojoje retorikoje.

    „Sutinkame dėl simptomų, dabar turime susitarti dėl gydymo“, – sakė vienas ES diplomatas.

    Bendra išvada, kuri ryškėja vertinant „Draghi“ plano įgyvendinimą, yra paprasta: Komisija stumia darbotvarkę į priekį, tačiau tikrasis tempas priklauso nuo valstybių narių noro perrašyti nusistovėjusias biudžeto ir galios taisykles. Kol kas Europa dažniau susitaria dėl krypties, nei dėl kainos, kurią reikia sumokėti, kad konkurencingumo šūkiai virstų apčiuopiamais rezultatais.

  • SAFE 2.0 artėja: Lenkija spalį sieks papildomų ES lėšų gynybai, jei kitos šalys jų neišnaudos

    Lenkija laukia spalio ataskaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka tarptautinėje gynybos pramonės parodoje pranešė, kad papildoma ES finansinio instrumento SAFE lėšų dalis galėtų tapti pasiekiama spalio mėnesį. Pasak jos, tai priklausys nuo to, kiek pinigų nepanaudos kitos valstybės narės.

    Lenkijos atstovė teigė, kad tik po valstybių narių pateikiamos ataskaitos Europos Komisijai bus aiškiau, kokia nepanaudotų asignavimų suma grįš į bendrą fondą. Tuomet, pasak viceministrės, pirmą kartą atsirastų reali galimybė oficialiai kreiptis dėl papildomo finansavimo.

    Kiek pinigų planuojama nukreipti vietos pramonei?

    M. Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad Lenkija jau yra suplanavusi įsipareigojimus už daugiau nei 120 milijardų zlotų, tai yra apie 28 milijardus eurų. Anot jos, 94 proc. šios sumos turėtų atitekti Lenkijos gynybos pramonei.

    Viceministrė taip pat tikino, kad Lenkija ketina panaudoti deklaruotą finansavimą „iki paskutinio euro“. Tuo metu kitos ES šalys, pasak jos, signalizuoja, kad gali neišleisti visos joms numatytos SAFE lėšų dalies.

    SAFE ir SAFE 2.0: kas keistųsi?

    Kaip pavyzdį, kodėl prognozės dėl nepanaudotų lėšų gali greitai keistis, viceministrė minėjo Italiją: ši iš pradžių ketino pasinaudoti maždaug 14 milijardų eurų suma, vėliau planų atsisakė, o dabar, pasak jos, vėl grįžta prie diskusijų. Dėl to Lenkija, anot pareigūnės, laukia pilnų duomenų iš visų valstybių.

    Pasak M. Sobkowiak-Czarneckos, SAFE buvo kuriamas kaip laikinas sprendimas, padedantis greitai užpildyti gynybos finansavimo spragas iki naujo ES daugiametės finansinės programos. Ji pabrėžė, kad ankstesnėje biudžeto perspektyvoje papildomų gynybos lėšų trūko, o poreikis, ypač Rytų flange, išaugo nedelsiant.

    Viceministrė taip pat įvertino, kad hipotetinė antroji programos fazė, dažnai vadinama SAFE 2, greičiausiai neprasidėtų anksčiau nei 2030 metais. Anot jos, tam pirmiausia reikėtų susitarti dėl naujo ES biudžeto.

    Kur būtų nukreiptos SAFE lėšos?

    SAFE yra ES instrumentas, skirtas didinti valstybių narių investicijas į gynybą ir stiprinti Europos gynybos pramonę, numatantis 150 milijardų eurų paramą, įskaitant mažų palūkanų paskolas. Ši schema daugiausia orientuota į gynybos įrangos įsigijimą ir su tuo susijusius pajėgumus.

    Pagal Lenkijos deklaracijas SAFE lėšos turėtų būti naudojamos, be kita ko, programai Tarcza Wschód, priešdroninėms sistemoms, oro gynybai, artilerijai bei karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimui. Lenkijos vyriausybė yra skelbusi, kad 89 proc. skiriamų lėšų būtų nukreipta į Lenkijos ekonomiką ir pramonę.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier anksčiau yra nurodęs, kad dar šiais metais planuojama skelbti antrą kvietimą SAFE programoje, siekiant paskirstyti nepanaudotas lėšas. Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis taip pat yra patvirtinęs, kad šalis suinteresuota dalyvauti papildomame etape.

  • Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Ceutos migracijos krizė: Europos Komisija skiria Ispanijai 114,7 mln. eurų ir telkia agentūras

    Parama Ceutai iš ES fondų

    Europos Komisija patvirtino 114,7 mln. eurų paramą Ispanijai, skirtą spręsti migracijos krizę Ceutoje, besitęsiančią nuo liepos pabaigos. Briuselis šį sprendimą pristato kaip solidarumo gestą valstybei narei, susiduriančiai su staigiai išaugusiu atvykstančių žmonių srautu.

    Finansavimas numatytas skubios pagalbos tvarka ir, Komisijos vertinimu, turi sustiprinti tiek sienų kontrolę, tiek migrantų priėmimo ir grąžinimo priemones. Lėšos taip pat gali būti taikomos tinkamoms išlaidoms, patirtoms nuo pat ekstremalios situacijos pradžios.

    „Ši finansinė pagalba papildo Komisijos reagavimą nuo pirmos dienos, kai Ispanijai buvo pasiūlyta ir finansinė, ir operacinė parama“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Didžiausia dalis, 82,7 mln. eurų, skiriama iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Dar 32 mln. eurų numatyta iš Sienų valdymo ir vizų priemonės, kuri orientuota į išorės sienų stiprinimą ir susijusią infrastruktūrą.

    Komisija nurodo, kad pinigai bus naudojami sienų stebėsenai ir apsaugai sustiprinti, taip pat saugumo infrastruktūrai modernizuoti. Tarp planuojamos įrangos minimos termovizorinės kameros, stebėsenos sistemos, plūdurai ir povandeniniai dronai.

    Parama taip pat leis dislokuoti papildomus pareigūnus ir techniką, įrengti migrantų pirminės patikros vietas ir remti neteisėtai Ceutoje esančių asmenų grąžinimą. Atskirai akcentuojama priėmimo pajėgumų didinimo kryptis, įskaitant pagalbą nelydimiems nepilnamečiams.

    Frontex, Europol ir EUAA vaidmuo

    Be piniginės injekcijos, Briuselis koordinuoja ir ES agentūrų įsitraukimą, kad parama būtų ne vien finansinė, bet ir praktinė. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex tęs bendrą operaciją „Minerva“ ir signalizuoja esanti pasirengusi 2027 metais plėsti kitus operacinius planus Ispanijoje.

    Europol toliau dirbs su Ispanijos teisėsauga, daugiausia dėmesio skirdama tyrimams dėl migrantų gabenimo tinklų. Tuo metu Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra EUAA prisidės specialistais, kurie padės vykdyti interviu, užtikrinti vertimą ir kitą procedūrinę paramą.

    Komisija praneša, kad kartu su agentūromis ir Ispanijos institucijomis bus sudaryta bendra koordinavimo grupė. Pirmasis jos susitikimas numatytas artimiausiomis dienomis, siekiant suderinti finansavimo panaudojimą, operacinius poreikius ir prioritetus.

    Kada bus pervesti pinigai?

    Pasirašius finansavimo susitarimą, Europos Komisija per 30 dienų galės pervesti iki 80 proc. patvirtintos sumos. Likusi dalis paprastai išmokama pagal faktinę pažangą ir ataskaitas, užtikrinant, kad lėšos būtų panaudotos pagal taisykles ir numatytus tikslus.

    Ceuta, kaip Ispanijos autonominis miestas Šiaurės Afrikoje, yra viena jautriausių ES išorės sienos atkarpų, todėl jos situacija dažnai tampa platesnių Europos migracijos ir sienų valdymo sprendimų išbandymu. Šį kartą Briuselis siunčia aiškią žinią, kad krizė bus sprendžiama ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu mastu.