CP v2

Tag: Europos Komisija

  • DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    Organizuotos nusikalstamos grupuotės vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, kad Europoje rastų tinkamas vietas nelegalioms cigarečių gamykloms ir taip sumažintų riziką būti sučiuptos. Apie tai perspėjo Europos Audito Rūmų atstovai, pristatydami naujausią vertinimą dėl neteisėtos tabako rinkos masto.

    Auditorių teigimu, anksčiau tokia veikla dažnianiau buvo telkiama Rytų Europoje, kur, nusikaltėlių akimis, lengviau pasislėpti. Tačiau DI leidžia greičiau identifikuoti nuošalias vietoves, kaimus ar atokius pramoninius objektus arčiau galutinių rinkų, taip trumpinant tiekimo grandinę ir mažinant kriminalinės logistikos pažeidžiamumą.

    Metiniai nuostoliai siekia 13 mlrd.

    Europos Audito Rūmų vertinimu, neteisėta tabako prekyba Europos Sąjungoje kasmet lemia mažiausiai 13 milijardų eurų prarastų biudžeto pajamų. Tai ne tik akcizų ir PVM netektys, bet ir smūgis sąžiningai veikiančioms įmonėms, kai rinkoje atsiranda pigesnė, mokesčių neapmokestinta produkcija.

    Auditoriai taip pat priminė, kad 2023 metais Europoje beveik viena iš dešimties surūkytų cigarečių buvo nelegaliai pagaminta arba įvežta kontrabanda. Toks mastas, jų vertinimu, tiesiogiai susijęs ir su organizuoto nusikalstamumo stiprėjimu, ir su spaudimu valstybių institucijoms.

    Silpnoji grandis – koordinacija ir duomenys

    Viena pagrindinių problemų, kurią išskiria auditoriai, yra koordinacijos ir žvalgybinės informacijos apsikeitimo spragos tarp ES agentūrų ir nacionalinių institucijų. Dėl to, pasak jų, sudėtinga ne tik laiku identifikuoti naujas gamybos vietas, bet ir įvertinti tikrąjį tinklų dydį, struktūrą bei ekonominį poveikį.

    „Būtinas geresnis žvalgybinės informacijos dalijimasis tarp visų susijusių veikėjų“, – sakė už Audito Rūmų ataskaitą atsakingas Petri Sarvamaa.

    Auditoriai akcentuoja, kad didesnį koordinavimo vaidmenį turėtų prisiimti Europos Komisija, o bendras atsakas turėtų apimti tokias institucijas kaip OLAF, Europol, Eurojust ir Europos prokuratūra. Vis dėlto Komisija daliai rekomendacijų pritarė, o dalyje sričių pabrėžė ribas, kiek gali apibrėžti kitų institucijų strateginius prioritetus.

    Akcizų politika juda lėčiau

    Ataskaitos pristatymas sutapo su lėtesnėmis ES diskusijomis dėl minimalių tabako ir alternatyvių nikotino produktų apmokestinimo lygių. Kai kurios šalys skeptiškai vertina vienodą požiūrį į skirtingus produktus, o politiniai ciklai valstybėse narėse taip pat veikia kompromisų paieškas.

    Auditoriai pabrėžia, kad neteisėta tabako rinka nėra vien fiskalinis klausimas. Ji siejama su visuomenės sveikata, bendrosios rinkos taisyklių vientisumu ir organizuoto nusikalstamumo finansavimu, todėl, jų vertinimu, ES rizikuoja pralaimėti kovą, jei reakcija bus fragmentuota.

    „Sąjunga negali sau leisti pralaimėti šios kovos“, – perspėjo Petri Sarvamaa.

    Konkrečių siūlymų, kaip turėtų būti keičiama tabako produktų ar akcizų teisinė bazė, auditoriai nepateikė, pabrėždami, kad tai yra politinių sprendimų ir teisėkūros lygmens atsakomybė. Tačiau aiški kryptis, jų teigimu, yra stipresnė tarpžinybinė koordinacija, geresni duomenys ir greitesnė reakcija į kintančias nusikaltėlių taktikas, įskaitant DI naudojimą.

  • Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Ispanijai priklausančios Seutos vadovas Juanas Jesúsas Vivasas Briuselyje paragino Europos Sąjungą laikytis griežtesnės pozicijos Maroko atžvilgiu. Jo teigimu, po didelio neteisėtos migracijos šuolio miestas susiduria su humanitariniu ir saugumo iššūkiu.

    Pasak politiko, Seuta, būdama viena iš dviejų Ispanijos eksklavų Šiaurės Afrikoje, išlieka viena jautriausių ES išorės sienos vietų. Jis akcentavo, kad liepos 30 dieną užfiksuotas masinis atvykimas sukėlė ilgalaikių pasekmių, o dalis atvykusiųjų vis dar yra mieste.

    Kas vyksta Seutoje?

    Vivasas teigė, kad miestas sunkiai susitvarko su tūkstančiais trečiųjų šalių piliečių, tarp jų ir nelydimais nepilnamečiais. Seutos administracija prašo daugiau pajėgumų apgyvendinimui, priežiūrai ir procedūroms, kad situacija neperaugtų į nuolatinę krizę.

    Jo vizito Briuselyje metu aptarti ir praktiniai sprendimai: spartesnis neteisėtai atvykusių asmenų grąžinimas, papildomas finansavimas sienos infrastruktūrai bei priemonės, kurios leistų greičiau atkurti įprastą miesto gyvenimą.

    Skirtingi signalai iš Madrido ir Briuselio

    Seutos vadovas viešai atsiribojo nuo Ispanijos centrinės valdžios tonacijos, kuri toliau pabrėžia bendradarbiavimą su Rabatu migracijos valdyme. Jis kritikavo Madrido reakciją prieš įvykius, jų metu ir po jų, teigdamas, kad miestas liko per daug vienas su pasekmėmis.

    „Europos Sąjunga turėtų pasakyti Marokui, kad bet koks vaisingas ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas prasideda nuo mūsų sienų gerbimo“, – sakė Juanas Jesúsas Vivasas.

    Ispanija viešai nėra kaltinusi Maroko dėl masinio antplūdžio, nors incidentą vertino kaip teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo pat metu Vivasas kalbėjo apie spaudimo politiką, kuri, jo įsitikinimu, didina riziką, kad panaši banga gali pasikartoti.

    Prašymai ES: pinigai, agentūros ir specialus statusas

    Seutos vadovas paragino ES skirti daugiau dėmesio išorės sienos apsaugai ir numatyti aiškesnius finansavimo mechanizmus miestui, kuris faktiškai veikia kaip sausumos vartai į Bendriją. Jo teigimu, dabartinė tvarka nepakankamai atspindi išskirtinę Seutos ir Meliljos padėtį.

    Jis taip pat siūlė sustiprinti nuolatinį ES prieglobsčio agentūros ir Frontex buvimą Seutoje. Tokia priemonė, anot jo, leistų greičiau apdoroti prašymus, geriau koordinuoti sienos kontrolę ir sumažinti spaudimą vietos institucijoms.

    Vivasas pabrėžė, kad pokalbiuose su Europos Komisijos nariais išgirdo politinio palaikymo signalų, tačiau konkrečių įsipareigojimų ar sprendimų grafiko kol kas nebuvo paskelbta. Tuo metu Seuta tvirtina, kad laiko faktorius yra kritinis, nes miestui kyla rizika nebesusitvarkyti su naujais srautais.

  • Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Didžioji dalis europiečių vis dar kandidatuoja į darbą nežinodami, kokio atlygio gali tikėtis. Dažname skelbime nenurodomas nei konkretus atlyginimas, nei rėžiai, todėl žmonės investuoja laiką į atrankas ir testus tik vėliau sužinodami finansines sąlygas.

    Europos Komisija pabrėžia, kad atlygio slaptumas didina diskriminacijos riziką ir palaiko lyčių atlyginimų atotrūkį. Siekdama tai keisti, Europos Sąjunga priėmė Atlygio skaidrumo direktyvą, kuri įpareigoja darbdavius suteikti daugiau informacijos apie atlyginimą ir taikomus kriterijus.

    Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2026 metais birželio 7 dieną, tačiau dauguma ES valstybių nespėjo jo įgyvendinti. Remiantis tarptautinės konsultacijų bendrovės „PwC“ apžvalga, direktyvą tuo metu buvo perkėlusios tik kelios šalys, tarp jų ir Lietuva.

    Italija šoktelėjo į lyderes

    Pasaulinės įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad ryškiausias pokytis fiksuojamas Italijoje, kuri direktyvą įgyvendino anksti. Skelbimų, kuriuose nurodoma alga ar jos rėžiai, dalis šalyje pakilo nuo 26 proc. 2025 metais liepos mėnesį iki 61 proc. 2026 metais liepos mėnesį.

    „Indeed“ ekonominių tyrimų vadovas Pawelas Adrjanas teigia, kad Italija tapo viena ryškiausių atlygio skaidrumo pavyzdžių tarp didžiųjų Europos ekonomikų. Pasak jo, duomenys leidžia daryti išvadą, kad reguliavimas realiai keičia darbdavių praktiką.

    „Italija iš esmės aplenkė direktyvos minimumą, nes reikalauja atlygio rėžius pateikti pačiame darbo skelbime“, – sakė Pawelas Adrjanas.

    JK iki šiol buvo pirmaujanti

    Nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, „Indeed“ statistikoje ji ilgą laiką pirmavo pagal skelbimų su nurodytu atlygiu dalį. 2020 metais sausį tokių skelbimų dalis siekė apie 40 proc., o vėliau išliko viena didžiausių tarp didžiųjų Europos darbo rinkų.

    2026 metais liepą Italija pirmą kartą aplenkė Jungtinę Karalystę: Italijoje rodiklis siekė 61 proc., Jungtinėje Karalystėje 60 proc. Tuo metu Nyderlandai priartėjo prie 50 proc. ribos, tačiau dalis didžiųjų ekonomikų vis dar atsilieka gerokai daugiau.

    Vokietijoje ir Ispanijoje skelbimų su atlygio informacija dalis išlieka mažesnė nei 20 proc., o Prancūzijoje ji siekia apie 43 proc. „Indeed“ vertinimu, pokyčius spartina ne tik įsigalioję reikalavimai, bet ir darbdavių bandymas prisitaikyti iš anksto, vengiant reputacinių ir teisinių rizikų.

    Kodėl tai svarbu darbuotojams

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų atotrūkis Europos Sąjungoje siekė 11,1 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterys už tą patį darbą ar panašios vertės darbą gauna mažiau, o informacijos trūkumas apsunkina derybas ir ginčų sprendimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch direktyvos neįgyvendinimą vadina skaudžiu signalu dirbančioms moterims. Jos teigimu, atlygio slaptumas palieka daugiau galios darbdaviui, o darbuotojams ir profesinėms sąjungoms trūksta bazinių duomenų, reikalingų ginti savo teises.

    „Atlygio paslaptys atiduoda visą galią darbdaviui ir palieka moteris be informacijos, reikalingos apsiginti“, – sakė Esther Lynch.

    Direktyva numato ne tik aiškesnę informaciją kandidatams, bet ir didesnį skaidrumą įmonėse, įskaitant darbuotojų teisę gauti duomenis apie atlygio lygius pagal lytį ir pareigybių kategorijas. Ekspertai pabrėžia, kad vien taisyklių nepakanka: realus efektas priklausys nuo priežiūros, sankcijų ir to, ar darbdaviai skelbimuose iš tiesų pradės nuosekliai nurodyti rėžius.

  • „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ paskelbė užbaigusi D serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 3 mlrd. eurų. Raundui vadovavo „Samsung Electronics“, kartu dalyvavo ES remiamas Scaleup Europe Fund, valdomas EQT, ir esamas investuotojas PSG Equity.

    Bendrovė teigia, kad tai didžiausias iki šiol Europoje įvykdytas technologijų įmonės nuosavo kapitalo pritraukimas. Po šio etapo „Mistral AI“ vertė perkopė 21 mlrd. eurų ir per metus beveik padvigubėjo.

    Daugiausia lėšų planuojama skirti ne vien programinei įrangai, o infrastruktūrai – duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Tokia kryptis atspindi viso sektoriaus tendenciją: pažangūs DI modeliai vis labiau priklauso nuo brangios, energijai imlios ir ribotos skaičiavimo įrangos.

    „Ilgalaikis planas – vis labiau remtis pajėgumais, kuriuos susikuriame patys, todėl per artimiausius penkerius metus mūsų turima skaičiavimo galia augs maždaug 100 proc.“, – sakė „Mistral AI“ vadovas Arthuras Mensch.

    „Mistral AI“ jau investuoja apie 4 mlrd. eurų į duomenų centrus Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse: vienas objektas veikia netoli Paryžiaus, kitas statomas Švedijoje. Bendrovė taip pat yra pritraukusi skolinto finansavimo ir planuoja dalį pajėgumų nuomoti klientams, kartu didindama technologinę autonomiją.

    Prie „Mistral AI“ investuotojų anksčiau prisijungė „Microsoft“ ir „Nvidia“, o pastaroji, pasak bendrovės, dalyvavo ir šiame etape. „Mistral AI“ tvirtina, kad jos sprendimus naudoja daugiau kaip 125 įmonės 20 šalių, o iki 2026 metų pabaigos tikimasi peržengti 1 mlrd. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą.

    Nors sandoris stiprina Europos pozicijas, žemynas vis dar atsilieka nuo JAV DI rinkos masto. Europos įmonėms iššūkiu išlieka rizikos kapitalo gylis, prieiga prie moderniausių lustų ir duomenų centrų plėtra, o tai daro tiesioginę įtaką gebėjimui kurti vadinamuosius fronto linijos modelius.

    Europos Komisija siekia mažinti šį atotrūkį, tarp priemonių išskirdama InvestAI iniciatyvą su 200 mlrd. eurų įsipareigojimų antrašte ir planus plėtoti DI gamyklas bei gigafabrikus. Kartu įsigaliojantys ir etapais įgyvendinami DI reguliavimo reikalavimai turi balansuoti tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad „Mistral AI“ pasirinkta infrastruktūros strategija tampa kritiškai svarbi konkurencinėje kovoje. Skaičiavimo galios kontrolė leidžia greičiau treniruoti didesnius modelius, užtikrinti stabilesnę paslaugų kokybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, o tai ypač aktualu kalbant apie Europos skaitmeninį suverenitetą.

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • Europos plieno milžinė Ilva ties uždarymo riba: teismai spaudžia, vyriausybei lieka mažai kelių

    Taranto plieno gamykla – aklavietėje

    Italijos vyriausybės būstinėje Romoje numatytos derybos dėl Taranto mieste veikiančios Ilva gamyklos ateities. Šis objektas daugelį metų laikytas strategiškai svarbiu ne tik regionui, bet ir visos šalies plieno pramonei.

    Pastarųjų mėnesių teismų sprendimai smogė gamyklos žaliavinei grandžiai, kurioje veikia didžiosios aukštakrosnės. Vienai jų nebuvo leista atnaujinti darbo, o kitai tęsti veiklą po spalio 26 dienos trukdo reikalavimai, kuriuos pramonės atstovai vadina praktiškai neįgyvendinamais.

    Ar vyriausybė gali apeiti teismą?

    Premjerė Giorgia Meloni viešai pabrėžė, kad plieno gamybos pajėgumų išsaugojimas vyriausybei yra nacionalinės svarbos tikslas. Tačiau teisininkai Italijos žiniasklaidai aiškina, kad vien deklaracijų neužteks: teismų sprendimai galioja nedelsiant, o skundai jų vykdymo automatiškai nestabdo.

    Teisinėje diskusijoje iškilo ir politiškai jautrus klausimas, ar vyriausybė galėtų priimti specialų nutarimą, kuris faktiškai „perrašytų“ teismų nustatytas ribas. Tokį žingsnį dalis ekspertų vertina kaip galintį prieštarauti konstituciniam valdžių atskyrimo principui, todėl rizika būtų ne tik ekonominė, bet ir institucinė.

    Susitikime planuojama aptarti ir socialinę įtampą: prie derybų stalo turėtų sėsti profsąjungos, verslo atstovai ir regiono savivaldybių vadovai. Tuo pat metu Milano teisme laukiama posėdžio dėl prašymo laikinai sustabdyti sprendimą, kuris atvertų kelią gamyklos uždarymui.

    Pinigai ir žaliavos senka

    Net ir pasiekus laikiną palengvinimą teisme, gamyklos perspektyva išlieka miglota dėl finansų ir žaliavų. Italijos spauda skelbia, kad sukauptų žaliavų atsargos leistų tęsti darbą tik iki rugsėjo 20 dienos, o pastaruoju metu pirkimai buvo pristabdyti.

    Europos Komisijai pritarus, įmonei buvo pervesta paskutinė finansavimo dalis – 100 mln. eurų. Vis dėlto, anot italų žiniasklaidos, ši suma gali būti per maža, kad gamykla stabiliai veiktų, kol tęsiamas užsitęsęs investuotojo ar pirkėjo paieškos procesas.

    Potencialių pirkėjų, kaip teigiama, yra keli, tačiau po teismų sprendimų dėmesys krypsta nebe į aukštakrosnes, o į valcavimo linijas ir kitus „satelitinius“ padalinius. Tai reiškia, kad žaliavinė dalis, kuri lemia pirminę metalo gamybą, gali likti be realių gelbėtojų.

    Smūgis vienam skurdžiausių regionų

    Ilva uždarymas būtų rimtas smūgis Taranto regiono ekonomikai ir darbo rinkai. Nors aukso laikais gamykla buvo gerokai didesnė, dabar vis dar kalbama bent apie 8 000 darbuotojų, o tai – reikšmingas skaičius viename skurdžiausių Italijos regionų.

    Poveikis nesibaigtų ties tiesioginiais darbuotojais: plieno pramonėje itin svarbios tiekimo ir paslaugų grandinės. Žiniasklaida skelbia, kad dalis tiekėjų jau gavo pranešimus apie sutarčių nutraukimą, o tai galėtų paliesti maždaug 2 500 darbo vietų.

    Istoriškai Ilva buvo vienas didžiausių Europos plieno centrų: didžiausio pajėgumo laikotarpiu gamybos apimtys viršijo 17 mln. tonų per metus. Tačiau nuo praėjusio amžiaus pabaigos gamyklą persekiojo taršos, sveikatos ir teisinių ginčų problemos, kurios ilgainiui tapo pagrindiniu veiklos ribojimų varikliu.

    Taranto gamyklos istorijoje persipina pramonės strategija ir visuomenės sveikatos interesai. Dėl itin didelės taršos aplinkinėse teritorijose fiksuoti reikšmingai prastesni sveikatos rodikliai, todėl vietos bendruomenės ir teismai ilgainiui griežtino reikalavimus.

    Italijos valdžia ne kartą mėgino rasti sprendimą, įtraukdama privačius partnerius ir ieškodama naujų savininkų. Vienu iš etapų į veiklą buvo įsitraukęs ArcelorMittal, tačiau bendrovė vėliau pasitraukė, argumentuodama per didelėmis sąnaudomis ir augančiu reguliavimo spaudimu, ypač dėl ES emisijų ir aplinkosaugos normų.

    Dabar, kai teismai riboja technologinę galimybę tęsti darbą senosiomis aukštakrosnėmis, sprendimų langas siaurėja. Derybos Romoje ir artėjantys teismo posėdžiai gali nulemti ne tik vienos gamyklos, bet ir viso regiono ekonominę kryptį artimiausiems metams.

  • Europos uostų reitingas: kas lenkia visus pagal krovinius ir kodėl tai svarbu kainoms?

    Europos uostų reitingas: kas lenkia visus pagal krovinius ir kodėl tai svarbu kainoms?

    Jūrų transportas išlieka viena svarbiausių pasaulinės prekybos arterijų, o Europoje uostai yra kritinis grandinės taškas nuo energijos išteklių iki maisto ir pramonės žaliavų. 2024 metais pasaulyje jūra buvo pergabenta apie 13 mlrd. tonų prekių, o Europos Sąjungos uostai aptarnavo apie 3,4 mlrd. tonų, tai sudaro maždaug 26 proc. pasaulinio kiekio.

    ES išorės prekyboje jūrų keliai dar svarbesni: didžioji dalis krovinių į ir iš Bendrijos keliauja laivais. Dėl to bet koks sutrikimas maršrutuose, pavyzdžiui, dėl geopolitinių įtampų ar saugumo rizikų, greitai atsispindi tiekimo terminuose ir logistikos kaštuose.

    Europos statistika rodo, kad uostų apkrovos labai skiriasi, o lyderiai išsiskiria milžiniškais srautais. Vertinant bendrą į uostą atgabentų ir iš jo išgabentų krovinių svorį, aiškiai dominuoja keli Šiaurės Vakarų Europos mazgai.

    Lyderiai: Roterdamas ir Antverpenas

    Didžiausias ES uostas pagal krovinių apimtį 2024 metais buvo Roterdamas Nyderlanduose, kur bendras krovinių srautas siekė 397,3 mln. tonų. Antroje vietoje liko Antverpenas–Briugė Belgijoje su 243,7 mln. tonų.

    Trečią vietą užėmė Hamburgas Vokietijoje, tačiau jo apimtys gerokai mažesnės nei dviejų lyderių: 97 mln. tonų. Toliau rikiuojasi Ispanijos Alchesiras su 81,5 mln. tonų ir Amsterdamas su 78,8 mln. tonų.

    Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Prancūzijos HAROPA kompleksas, apimantis Le Havrą ir Ruaną, su 76,6 mln. tonų, Lenkijos Gdanskas su 71 mln. tonų, Marselis su 66 mln. tonų ir Valensija su 64,5 mln. tonų.

    Į dešimtuką įsiveržė Konstanca

    Rumunijos Konstancos uostas 2024 metais taip pat pateko tarp 10 didžiausių ES uostų: čia pervežta 57,6 mln. tonų krovinių. Tai išskirtinis rezultatas Juodosios jūros regione, kuris pastaraisiais metais tapo strategiškai reikšmingesnis dėl pasikeitusių krovinių srautų ir alternatyvių logistikos sprendimų.

    Tarp 11–20 vietų esančių uostų krova jau svyruoja mažesniame intervale: nuo 36,8 mln. tonų iki 55,5 mln. tonų. Šiame sąraše minimi, be kita ko, Barselona, Triestas, Genuja, Portugalijos Sinėšas, Pirėjas, Bremerhafenas ir Geteborgas.

    Kuri šalis krauna daugiausiai?

    Vertinant visas šalies uostų apimtis kartu, Nyderlandai 2024 metais buvo pirmi ES, jų uostai aptarnavo 538,1 mln. tonų krovinių. Antroje vietoje rikiavosi Italija su 488,6 mln. tonų, labai nedaug atsilikusi nuo Ispanijos, kurios uostai perkrovė 486 mln. tonų.

    Šios trys valstybės ryškiai lenkia kitus: ketvirtoje vietoje esanti Belgija fiksavo 274,9 mln. tonų. Prancūzija su 269,8 mln. tonų buvo šiek tiek žemiau, o Vokietija siekė 273,9 mln. tonų, taip pat išlaikydama aukštą poziciją dėl kelių didelių uostų.

    Europos Komisija, kalbėdama apie vandens transporto sektorių, pabrėžia, kad jūrų transportas istorijoje buvo vienas svarbiausių Europos ekonominės raidos variklių. 2026 metais Komisija priėmė strategines kryptis, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą, tvarumą, saugumą ir atsparumą uostų, laivybos ir laivų statybos grandinėse.

    Uostų reitingai svarbūs ne tik logistikos profesionalams: jie parodo, per kurias vietas juda didžiausia Europos prekybos dalis, ir kur labiausiai tikėtina, kad sutrikimai ar investicijų trūkumas paveiktų tiekimo greitį bei galutines vartotojų kainas.

  • Kuras nebrangsta, bet degalinėse kainos vis dar kandžiojasi: Europą spaudžia dyzelino stygius

    Kuras nebrangsta, bet degalinėse kainos vis dar kandžiojasi: Europą spaudžia dyzelino stygius

    Nors naftos kainos pastaraisiais mėnesiais smarkiai svyravo, benzino ir dyzelino kainos Europoje išlieka arti istorinių aukštumų. Analitikai pabrėžia, kad problemos šaknis vis dažniau slypi ne žaliavinėje naftoje, o degalų perdirbime ir gatavų produktų pasiūloje.

    Europos etaloninė „Brent“ nafta nuo vasario pabaigos judėjo plačiame intervale, o rinką tai kilstelėdavo, tai atšaldydavo geopolitinės naujienos, susijusios su Iranu ir JAV. Vis dėlto vairuotojų sąskaitos degalinėse mažėja gerokai lėčiau, nes galutinę kainą lemia ir perdirbimo maržos, logistika bei mokesčiai.

    Europos Komisijos savaitiniame naftos biuletenyje nurodoma, kad rugpjūčio pabaigoje benzinas ES vidutiniškai kainavo apie 1,95 euro už litrą. Dyzelinas siekė apie 2,04 euro už litrą ir buvo tik keliais proc. žemiau nuo rekordinio lygio, fiksuoto 2026 metais.

    Problema – ne tik nafta

    Rinkos dalyviai aiškina, kad Europoje išsiplėtė skirtumas tarp žaliavinės naftos ir degalų kainų, nes perdirbimo grandyje atsirado „siauras kaklelis“. Net jei naftos pakanka, rafinavimo pajėgumų ir tinkamo produktų krepšelio, ypač dyzelino, gali trūkti.

    „Pagrindinė priežastis, kodėl didėja atotrūkis tarp naftos ir degalų kainų Europoje, yra perdirbimo ir produktų tiekimo problema, o ne vien naftos pasiūla“, – sakė „Kpler“ analitikas Sumit Ritolia.

    Dyzelinas ypač svarbus ne vien lengviesiems automobiliams. Jis maitina didelę dalį kelių transporto, žemės ūkio ir statybų, todėl brangimas ilgainiui persiduoda į prekių savikainą ir gali kelti infliacijos spaudimą.

    Kodėl Europai trūksta dyzelino

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europa iš esmės perbraižė dyzelino ir reaktyvinių degalų importo žemėlapį, labiau remdamasi JAV, Indija ir Artimųjų Rytų tiekėjais. Tuo pat metu konfliktai regione ir atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą didino rizikas bei trikdė srautus.

    „Europa yra didžiausia dyzelino ir reaktyvinių degalų importuotoja, todėl iš esmės ji nustato pasaulines kainas. Kainos aukštos visur, bet Europoje tai jaučiama labiau, nes esame pagrindinė importo kryptis“, – sakė „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis.

    Papildomą spaudimą sukuria tai, kad dėl pasikeitusių srautų su Europa dėl tų pačių krovinių konkuruoja ir kitos šalys, anksčiau pirkusios rusišką dyzeliną. Kai viename regione sutrinka tiekimas, kainos kyla visoje grandinėje, nes kroviniai perskirstomi, o alternatyvų ne visada pakanka.

    Kiek dar gali laikytis aukštos kainos

    Analitikų vertinimu, benzinui tam tikrą palengvėjimą gali atnešti sezoniškumas: vasaros kelionių pikas baigiasi, o rinka pereina nuo brangesnio vasarinio mišinio. Dyzelinui tokio aiškaus „išleidimo vožtuvo“ nėra, nes rudenį artėja techninės priežiūros sezonas, o žiemą griežtėja reikalavimai degalų sudėčiai ir auga paklausa šildymui.

    „Dyzelinas neturi tokio pat sezoniško atoslūgio, o artėjant žiemai ir griežtesnėms specifikacijoms maržos gali išlikti pakilusios per rudenį ir net žiemą“, – sakė S. Ritolia.

    Situaciją galėtų švelninti didesnis eksportas iš Azijos, ypač jei Kinija ir Indija nukreiptų daugiau produktų į Europą. Vis dėlto rinka pabrėžia, kad net ir atpigus naftai degalinėse kainos gali kristi ne iškart, nes šiuo metu didžiausi ribojimai yra riboti laisvi rafinavimo pajėgumai, mažos atsargos ir gatavų degalų pasiūlos trapumas.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad reikšmingesniam kainų kritimui svarbi įtampų mažėjimo perspektyva ir sklandesnė laivyba strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Jei rizikos premija rinkoje sumažėtų, naftos kaina galėtų reaguoti greitai, tačiau dyzelino kainos dėl deficito ir atsargų atstatymo poreikio gali normalizuotis lėčiau.

    Ilgesnį laiką užsitęsus trikdžiams, aukštesnės kainos tampa mechanizmu, kuris slopina paklausą ir priverčia rinką grįžti į pusiausvyrą. Kol atsargos nebus atstatytos, o rafinavimo grandinė neįgis daugiau „kvėpavimo“, dyzelino rinka Europoje išliks jautri bet kokiam naujam sukrėtimui.

  • ES ir Ukrainos dronų koalicija renkasi Briuselyje: 18 įmonių derins bendrą gamybą ir gynybą

    Rugsėjo 11 dieną Briuselyje planuojamas pirmasis Europos Sąjungos ir Ukrainos dronų koalicijos susitikimas. Jo tikslas – įvertinti, kiek pažengė bendradarbiavimas, suderinti tolesnių veiksmų grafiką ir aptarti pirmuosius bendrus projektus.

    Koalicija oficialiai startavo 2026 metais liepos mėnesį, Europos Komisijai ją pristatant ES–Ukrainos gynybos pramonės forume Kyjive. Iniciatyva siekia spartinti dronų ir antidroninių sistemų kūrimą bei gamybą, o kartu – perkelti karo sąlygomis patikrintas technologijas į europinę pramonę.

    Susitikime dalyvauti turėtų ES gynybos komisaras Andrius Kubilius ir koalicijos steigėjai. Tai signalas, kad dronai, elektroninė kova ir oro erdvės apsauga tampa vienu svarbiausių Europos gynybos pajėgumų stiprinimo prioritetų.

    Kas sudaro koaliciją?

    Koalicijoje dalyvauja 18 įmonių – po devynias iš ES ir Ukrainos. Tarp jų yra ir Lenkijos gynybos pramonės grupė „WB Electronics/WB Group“, taip pat keletas Europos dronų, jutiklių bei gynybinių technologijų gamintojų.

    Ukrainos pusę sudaro įmonės, kurios karo metu sukaupė praktinės patirties kuriant dronus, taikinių aptikimo sprendimus ir antidronines priemones. Būtent ši patirtis laikoma viena svarbiausių pridėtinių verčių, kurias Europa siekia integruoti į savo pajėgumus.

    „Stengiamės daug ko iš ukrainiečių išmokti: kaip veikia ekosistema, kaip tarpusavyje dirba valdžia ir dronų pramonė“, – sakė komisaro A. Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Satunas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Koalicija siejama su vadinamąja dronų sutartimi – politiniu ir pramoniniu rėmu, turinčiu padėti Ukrainai greičiau gauti reikalingus pajėgumus fronte. Kartu tai turėtų atverti kelią ES gamybos apimčių didinimui, trumpesniems tiekimo grandinių terminams ir greitesniam inovacijų diegimui.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad dronų vaidmuo sparčiai plečiasi: jie naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui, tiksliems smūgiams, logistikai, taip pat oro erdvės pažeidimų ir kritinės infrastruktūros grėsmių stebėsenai. Dėl to antidroninės sistemos, ryšio apsauga ir elektroninė kova tampa neatsiejama gynybos planavimo dalimi.

    Koalicijos idėją anksčiau viešai buvo įvardijusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama poreikį stiprinti apsaugą nuo dronų įsiveržimų į ES valstybių narių oro erdvę. Briuselio susitikimas turėtų parodyti, kaip greitai šie politiniai tikslai virsta konkrečiais pramoniniais užsakymais ir bendra gamyba.

  • Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija skelbia pašalinusi teisinius barjerus, kurie pastaraisiais metais ribojo šalies dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon Europe“. Šis žingsnis galėtų atverti kelią vėl naudotis ES finansuojamais projektais ir tarptautinėmis partnerystėmis.

    Vengrijos mokslo ir technologijų ministras Zoltán Tanács teigė, kad šalis pakeitė aukštojo mokslo valdymo modelį taip, kad jis atitiktų su Europos Komisija suderintus techninius kriterijus. Pasak jo, pertvarka turėjo panaikinti struktūras, kėlusiais interesų konflikto rizikas.

    „Teisiškai mes jau sugrįžome“, – sakė Zoltán Tanács.

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad Briuselis dar nėra oficialiai gavęs pranešimo apie užbaigtus pokyčius. Tai reiškia, kad sprendimai dėl praktinio dalyvavimo ir finansavimo atnaujinimo priklausys nuo formalaus vertinimo ir administracinių procedūrų.

    Vengrijos galimybės pilnai dalyvauti „Horizon Europe“ buvo apribotos 2022 metais, kai ES institucijos išreiškė susirūpinimą dėl vadinamųjų viešojo intereso patikos fondų, per kuriuos buvo valdoma dalis universitetų. Šios struktūros, pasak ES, galėjo sudaryti sąlygas interesų konfliktams ir nepakankamai skaidriam sprendimų priėmimui, todėl Vengrija buvo iš dalies atskirta nuo daugelio ES finansuojamų mokslinių konsorciumų.

    „Horizon Europe“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų programa 2021–2027 metų laikotarpiui, kurios bendra biudžeto apimtis siekia apie 95 milijardus eurų. Programoje finansuojami tiek fundamentiniai tyrimai, tiek taikomieji projektai, orientuoti į pramonės konkurencingumą, sveikatą, klimatą, energetiką ir skaitmeninę transformaciją.

    Ministro teigimu, dėl apribojimų Vengrijos mokslo institucijos patyrė didelių nuostolių, nes buvo prarastos galimybės dalyvauti bendruose Europos projektuose, pritraukti tarptautines komandas ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Jis prognozavo, kad lėšų atlaisvinimas galėtų įvykti iki metų pabaigos, jei administracinės procedūros bus užbaigtos sklandžiai.

    Vengrija taip pat sieja sugrįžimą į ES programas su ambicijomis stiprinti dirbtinio intelekto kryptį. Pasak Zoltán Tanács, šalis svarsto steigti šimtus naujų profesūrų ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, kad DI tyrimai ir kompetencijos vystymas vyktų kartu su Europos partneriais.

    Politinis kontekstas taip pat svarbus: po premjero Péter Magyar pergalės 2026 metais Budapeštas viešai deklaruoja siekį normalizuoti santykius su Briuseliu ir susigrąžinti užstrigusį finansavimą. ES signalizuoja, kad progresas vertinamas per realiai įgyvendinamas reformas, o ne vien viešus pažadus, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pakeitimai bus laikomi tvariais ir įgyvendintais praktikoje.