CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Lenkija – su didžiausiu biudžeto deficitu ES: Europos Komisijos prognozė ir finansų ministerijos atsakas

    Lenkija – su didžiausiu biudžeto deficitu ES: Europos Komisijos prognozė ir finansų ministerijos atsakas

    Europos Komisijos signalas Varšuvai

    Naujausioje Europos Komisijos pavasario ekonominėje prognozėje Lenkija įvardijama kaip šalis, kurioje numatomas didžiausias valdžios sektoriaus deficitas Europos Sąjungoje. Prognozė rodo, kad fiskalinė padėtis išliks įtempta ir artimiausiais metais, nors ekonomikos augimas turėtų būti palyginti spartus.

    Europos Komisija nurodo, kad Lenkijos ekonomikos plėtrą turėtų palaikyti stabili privati vartojimo paklausa ir didelis investicijų lygis, įskaitant projektus, finansuojamus iš ES fondų. Vis dėlto vien augimas, anot prognozės, savaime neužtikrina greito grįžimo prie mažesnio deficito.

    Deficitas ir skola: kryptis aukštyn

    Europos Komisijos vertinimu, Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais gali siekti apie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais – apie 6,3 proc. Tai reikštų, kad net ir planuojant konsolidaciją, deficitas liktų gerokai virš Mastrichto kriterijaus, numatančio 3 proc. ribą.

    Prognozėje taip pat išskiriama skolos dinamika. Europos Komisija numato, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali kilti nuo maždaug 59,7 proc. iki apie 68,3 proc. 2027 metais, o tai didintų jautrumą palūkanų normų ir ekonominio ciklo pokyčiams.

    Finansų ministerija: konsolidacija bus, bet kainuos

    Lenkijos finansų ministerija, reaguodama į Europos Komisijos vertinimus, akcentuoja kitą prognozės pusę – vieną didžiausių numatomų ekonomikos augimo tempų ES ir palankius rodiklius darbo rinkoje. Ministerija taip pat pabrėžia, kad reikšmingą poveikį biudžetui daro gynybos išlaidos, kurios šiuo metu išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

    Ministerija teigia, kad 2026 metais planuojamos pajamų didinimo ir išlaidų ribojimo priemonės turėtų prisidėti prie deficito mažinimo. Tarp minimų krypčių – didesnės biudžeto pajamos iš mokesčių pakeitimų, taip pat platesnis elektroninių sąskaitų faktūrų taikymas, kuris, valdžios vertinimu, gali gerinti mokesčių surinkimą.

    „Nepaisant didesnių gynybos išlaidų, skolos lygis turėtų išlikti mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis“, – sakė Lenkijos finansų ministerija.

    Infliacija ir energijos kainos vėl tampa rizika

    Europos Komisija prognozėje išskiria ir infliacijos trajektoriją. Vertinime numatoma, kad 2026 metais kainų augimą gali vėl paskatinti energijos kainų šokas, o vėliau infliacija turėtų slopti, jei žaliavų kainų augimas pasaulinėse rinkose lėtės.

    Lenkijos institucijos taip pat nurodo fiskalinių priemonių poveikį infliacijai ir akcentuoja, kad bendras kainų spaudimas Europoje išlieka vienas jautriausių ekonomikos politikos taškų. Papildoma rizika – geopolitiniai veiksniai, kurie gali greitai pakeisti energijos išteklių kainas ir infliacijos lūkesčius.

    Prognozės kontekste tai reiškia, kad Lenkijai vienu metu tenka spręsti kelias užduotis: išlaikyti augimą, suvaldyti deficitą, finansuoti gynybą ir apsisaugoti nuo naujų energijos kainų sukrėtimų. Europos Komisijos skaičiai rodo, kad artimiausiems metams teks rinktis labai tiksliai suderintą fiskalinį kursą.

  • Kormoranai vėl taikiklyje: 10 ES šalių, tarp jų Lietuva, siekia leisti platesnę medžioklę

    Kormoranai vėl taikiklyje: 10 ES šalių, tarp jų Lietuva, siekia leisti platesnę medžioklę

    Dešimt Europos Sąjungos valstybių, tarp jų Lietuva, ragina Europos Komisiją peržiūrėti didžiojo kormorano apsaugos statusą ir sudaryti sąlygas platesniam šio paukščio gaudymui ar medžioklei. Šalys siekia, kad kormoranas būtų įtrauktas į medžiojamų rūšių sąrašą pagal ES Paukščių direktyvą.

    Į Europos Komisijos aplinkos ir žuvininkystės komisarus kreiptasi bendru laišku, kurį pasirašė 16 žemės ūkio ir aplinkos ministrų iš Estijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Kroatijos, Lenkijos, Čekijos ir Rumunijos. Valstybės prašo ne tik teisinių pakeitimų, bet ir koordinuotų visos ES populiacijos valdymo tikslų.

    Kodėl kormoranų tema vėl įkaito?

    Šių šalių argumentas paprastas: kormoranai, kurie yra žuvimis mintantys vandens paukščiai, esą daro reikšmingą spaudimą vidaus vandenų žuvų ištekliams ir akvakultūros ūkiams. Pabrėžiama, kad vienas paukštis per parą gali suėsti maždaug 0,5 kilogramo žuvies, todėl didesnėse kolonijose poveikis gali būti juntamas greitai.

    Ministrai taip pat kelia platesnius klausimus dėl ekosistemų pusiausvyros ir maisto tiekimo grandinių, ypač regionuose, kur žvejyba ir įžuvinimas yra svarbi vietos ekonomikos dalis. Pasak jų, dabartinės priemonės ne visada leidžia operatyviai reaguoti, kai žala pasireiškia konkrečiose vietovėse.

    Nuo išnykimo ribos iki gausios populiacijos

    Kormoranų istorija Europoje per kelis dešimtmečius apsivertė: XX amžiaus septintajame dešimtmetyje rūšis buvo smarkiai sumenkusi dėl medžioklės ir pesticidų, tačiau vėliau buvo atkurta taikant apsaugos priemones. Per maždaug 50 metų populiacija, kaip skelbiama viešuose vertinimuose, išaugo nuo maždaug 50 000 iki 1 500 000–2 000 000 paukščių visoje Europoje.

    Toks augimas dabar tampa politinių ginčų priežastimi: vienoje pusėje akcentuojama sėkminga gamtosauginė politika, kitoje pabrėžiama, kad pasikeitus sąlygoms reikalingas aktyvesnis populiacijos valdymas. Dalies valstybių pozicija stiprėja ir todėl, kad ES pastaraisiais metais jau ėmėsi diskusijų dėl kai kurių plėšrūnų apsaugos režimo švelninimo.

    Ką sako Europos Komisija ir mokslininkai?

    Europos Komisija iki šiol laikosi pozicijos, kad esamas teisinis reguliavimas suteikia pakankamai lankstumo nacionalinėms institucijoms spręsti kormoranų daromos žalos atvejus. Komisija pabrėžia, kad pirmiausia turėtų būti taikomos neletalinės priemonės, o veiksmus derėtų pagrįsti duomenimis ir proporcingumo principu.

    Aplinkosaugos organizacijos savo ruožtu įspėja, kad masinis kormoranų naikinimas nebūtinai išspręs žuvų išteklių mažėjimo problemą. Tyrėjai kai kuriose studijose nurodo, kad komercinė žvejyba gali daryti didesnį bendrą poveikį žuvų ištekliams nei ruoniai ir kormoranai kartu, todėl vien tik paukščių kontrolė gali būti per siauras sprendimas.

    Kokie sprendimai gali būti svarstomi toliau?

    Valstybių kreipimasis sutampa su Europos Komisijos vykdoma ES gamtos teisės aktų peržiūra ir viešomis konsultacijomis, kurių metu vertinama, ar dabartinės taisyklės veikia efektyviai. Būtent šiame kontekste šalys tikisi palankesnių teisinių pokyčių, kurie leistų greičiau reaguoti į vietines problemas ir supaprastintų leidimų tvarką.

    Praktikoje diskusija greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti kelis tikslus: apsaugoti gamtą ir užtikrinti biologinę įvairovę, kartu realiai mažinant žalą žuvininkystei ir akvakultūrai. Sprendimams teks remtis ne tik politiniu spaudimu, bet ir aiškiais regioniniais duomenimis, kurie atskirtų kormoranų poveikį nuo kitų veiksnių, tokių kaip pergaudymas, buveinių kaita ar vandens kokybės problemos.

  • Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo idėja suteikti Ukrainai asocijuotos narystės Europos Sąjungoje statusą Briuselyje sutikta nevienareikšmiškai. Diplomatai kelia klausimus, ar toks modelis būtų teisėtas pagal galiojančias ES sutartis ir ar jis realiai paspartintų Ukrainos kelią į narystę.

    Pasak su siūlymu susipažinusių pareigūnų, kalbama apie specialiai Ukrainai pritaikytą statusą, kuris leistų palaipsniui plėsti dalyvavimą ES formatuose. Tarp svarstomų elementų minimas priėjimas prie dalies ES finansuojamų programų ir dalyvavimas sprendimų priėmimo struktūrose be balsavimo teisės.

    Kas yra asocijuota narystė?

    Merzas siūlo tarpinį etapą tarp kandidatės statuso ir pilnateisės narystės, kad Ukraina greičiau integruotųsi į ES politinį ir ekonominį gyvenimą. Tokia schema iš esmės primintų laipsnišką įtraukimą į atskiras ES politikos sritis, tačiau formali narystė būtų pasiekiama tik proceso pabaigoje.

    Siūlymo šalininkai akcentuoja praktinę naudą: dalyvavimas programose, glaudesnė koordinacija ir aiškesnis politinis signalas dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Kritikai savo ruožtu įspėja, kad „tarpinių statusų“ kūrimas gali sukurti naujų pilkųjų zonų ir atitolinti momentą, kai šalis gauna visas narystės teises.

    Teisinės ir politinės kliūtys

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje abejoja Merzo argumentu, kad tokią konstrukciją būtų galima įgyvendinti vien politine valia, nekeičiant ES sutarčių. Jų vertinimu, suteikti prieigą prie institucinių procesų ir kartu sukurti naują statusą be aiškaus teisinio pagrindo būtų sudėtinga, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti sutarčių pakeitimų.

    Laikas, kada pateiktas siūlymas, taip pat kelia klausimų: ES jau ieško būdų pajudinti stojimo derybas, kurios strigo dėl Vengrijos blokuojamų sprendimų. Briuselyje tikimasi, kad artimiausiu metu galėtų būti atvertas pirmasis derybų etapas, susijęs su vadinamaisiais pagrindais, o vėliau per metus judėtų ir kiti derybų skyriai.

    Ką sako Europos Komisija ir Ukraina

    Europos Komisija Merzo idėją vertina atsargiai, bet palankiau nei dalis valstybių narių diplomatų. Komisija pabrėžia, kad ES plėtra laikoma geostrategine investicija į žemyno saugumą, o Ukrainos narystė siejama su platesniu Europos stabilumu.

    Vis dėlto Komisija primena, kad bet kokie „kūrybiški“ sprendimai turi išlaikyti nuopelnais grindžiamą principą, kuriuo remiasi stojimo procesas. Tai reiškia, kad pažanga priklauso nuo reformų ir atitikties ES teisynui, o ne nuo politinių išimčių, kurios galėtų pakeisti vienodas taisykles visoms kandidatėms.

    Neaišku, kaip į Merzo siūlomą modelį sureaguos Ukrainos vadovybė. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra aiškiai signalizavęs, kad Ukrainai reikia pilnos, o ne simbolinės narystės, pabrėždamas, jog šalis gindamasi moka realią kainą ir tikisi atitinkamų politinių sprendimų.

    Artimiausios diskusijos tarp ES valstybių narių turėtų parodyti, ar „asocijuotos narystės“ idėja taps derybiniu instrumentu siekiant apeiti politinius blokavimus, ar liks tik viena iš daugelio alternatyvų. Kol kas Briuselyje vyrauja nuostata, kad bet koks naujas formatas neturėtų susilpninti pačios stojimo procedūros logikos ir jos patikimumo.

  • ILTE pradeda skolinti iš nuosavo kapitalo: kam bus prieinamos naujos investicinės paskolos

    ILTE pradeda skolinti iš nuosavo kapitalo: kam bus prieinamos naujos investicinės paskolos

    ILTE žengia į naują veiklos etapą

    ILTE pradeda teikti investicines paskolas iš nuosavų lėšų, taip įtvirtindama nuolatinį finansavimo šaltinį greta valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų priemonių. Tai laikoma baziniu nacionalinio plėtros banko veikimo modeliu, kai kapitalas gali būti naudojamas tęstinai, ne tik pagal atskirus kvietimus ar programas.

    Naujos paskolos orientuotos į investicinius projektus, kuriems rinkoje trūksta tinkamų finansavimo sprendimų. Dėl finansavimo galės kreiptis smulkusis ir vidutinis verslas, ūkininkai, didelės įmonės bei viešieji juridiniai asmenys.

    Ką keičia skolinimas nuosavomis lėšomis?

    Iki šiol dalis ILTE paskolų buvo teikiamos kaip tikslinės priemonės, finansuojamos asignavimų valdytojų skirtomis lėšomis ir pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Skolinimas iš nuosavo kapitalo tampa papildomu kanalu, kuris leidžia greičiau prisitaikyti prie rinkos poreikių ir valstybės strateginių prioritetų.

    Praktinis pokytis klientams yra didesnis lankstumas: gali būti platesnis finansuojamų projektų ir išlaidų spektras nei siaurai apibrėžtuose tiksliniuose produktuose. Taip pat finansavimas gali būti prieinamas nuolat, o ne tik ribotų kvietimų laikotarpiais.

    „Šiandien ILTE pereina į kitą brandos etapą – šalia jau veikiančių paskolų atsiranda nuolatinis skolinimas nuosavomis lėšomis, būdingas pilnavertei nacionalinio plėtros banko veiklai“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

    Mažiau administravimo ir individualus vertinimas

    ILTE nurodo, kad šios paskolos nebus laikomos valstybės pagalba, todėl klientams turėtų mažėti administracinė našta. Tai reiškia, kad paskolos suma nebūtų įskaičiuojama į valstybės pagalbos limitus, o pats procesas galėtų būti paprastesnis.

    Kaip ir įprastame bankiniame finansavime, sprendimai būtų priimami individualiai, vertinant projekto ekonominį pagrįstumą, riziką, finansavimo struktūrą. Kiekvienu atveju būtų nustatoma paskolos suma, trukmė, palūkanos ir užstato reikalavimai.

    „Praktikoje tai reiškia, kad galėsime vertinti projektą plačiau – pagal jo ekonominį pagrįstumą, riziką, finansavimo struktūrą ir kuriamą vertę Lietuvai“, – sakė ILTE vadovas Dainius Vilčinskas.

    Didesni projektai ir bendras finansavimas

    Vienas svarbiausių naujo modelio aspektų yra galimybė finansuoti didelės vertės ar sudėtingesnius projektus kartu su partneriais. ILTE galėtų dalyvauti sindikuotose paskolose ar kofinansavimo struktūrose, kai vienam finansuotojui projektas būtų per didelis, per rizikingas arba per kompleksiškas.

    Toks mechanizmas ypač aktualus srityse, kuriose projektai dažnai reikalauja ilgesnio atsipirkimo, didesnių investicijų ir specifinių rizikų valdymo, pavyzdžiui, gynybos, energetikos, viešosios infrastruktūros ar inovacijų sektoriuose.

    Kodėl tai svarbu valstybės kapitalui?

    ILTE teigimu, skolinimas nuosavomis lėšomis leidžia efektyviau naudoti valstybės kapitalą, nes lėšos nebūtų „įšaldomos“ siaurai apibrėžtose priemonėse. Kapitalas galėtų būti nukreipiamas ten, kur konkrečiu metu finansavimo spraga yra didžiausia, o ekonominė grąža valstybei reikšmingiausia.

    Institucija taip pat akcentuoja ilgalaikę perspektyvą: laikui bėgant ILTE galėtų pritraukti lėšų rinkose, didindama finansavimo pasiūlą ir veikdama kaip katalizatorius privačioms investicijoms. ILTE pažymi, kad veiklos modelis pradedamas įgyvendinti po Europos Komisijos pritarimo, todėl skolinimas turi atitikti Europos Sąjungos taisykles ir būti nukreiptas į realų finansavimo trūkumą rinkoje.

  • ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    Prognozės pakoreguotos žemyn

    Europos Komisija pakoregavo 2026 metų ekonomikos augimo prognozę Europos Sąjungai, argumentuodama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su Hormūzo sąsiauriu susijusi krizė smarkiai pakėlė energijos kainas. Dėl to, pasak Komisijos, pasikeitė ir infliacijos bei vartojimo perspektyvos.

    Naujausiu vertinimu, ES ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Euro zonos augimo prognozė sumažinta iki 0,9 proc.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Komisija pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų gabenimo koridorių, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas greitai persiduoda į pasaulines kainas. Europai tai ypač skausminga dėl vis dar didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Ataskaitoje situacija lyginama su 2022 metų energijos šoku po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Pasak Komisijos, tai jau antras tokio pobūdžio sukrėtimas per mažiau nei penkerius metus, atskleidžiantis struktūrinį Europos pažeidžiamumą.

    „Iki 2026 metų vasario pabaigos buvo tikimasi nuosaikaus augimo ir tolesnio infliacijos mažėjimo, tačiau konfliktas reikšmingai pakeitė perspektyvą“, – teigiama Europos Komisijos vertinime.

    Infliacija kyla, o vartotojų nuotaikos prastėja

    Infliacijos prognozė taip pat pabloginta: ES infliacija šiemet, Komisijos vertinimu, gali siekti 3,1 proc., t. y. maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei manyta anksčiau. Pagrindinis veiksnys – išaugusios energijos kainos, kurios brangina šildymą, degalus ir įmonių veiklos sąnaudas.

    Komisija pažymi, kad vartotojų pasitikėjimas jau smuko iki žemiausio lygio per maždaug 40 mėnesių, nes namų ūkiai ruošiasi didesnėms sąskaitoms. Verslui didesnės sąnaudos reiškia silpnesnę paklausą ir atsargesnius plėtros planus.

    Rizikos: nuo trąšų iki biudžetų

    Komisija įspėja, kad užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ar platesnėse regiono tiekimo grandinėse galėtų dar labiau išpūsti energijos kainas ir uždelsti infliacijos slūgimą. Tai taip pat didintų riziką, kad Europos atsigavimas sulėtės ar net sustos.

    Kartu akcentuojama, jog brangstant energijai didėja ir kitų prekių savikaina, ypač tose srityse, kurios jautrios dujų ir naftos kainoms. Tarp dažniausiai minimų grandininių efektų – rafinuotų naftos produktų trūkumai, trąšų brangimas bei didesnės maisto ir pramonės produkcijos gamybos sąnaudos.

    Didėjant kainų spaudimui, dalis valstybių svarsto papildomas pagalbos priemones gyventojams ir verslui, o tai didina biudžetų deficitų riziką. Komisija taip pat pažymi, kad fiskalinį spaudimą didina ir augančios gynybos išlaidos, kurias skatina geopolitinis nestabilumas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra raginusi Europos Komisiją lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų padidinti paramą dėl išaugusių energijos sąskaitų. Romos argumentas – energetinis saugumas turėtų būti vertinamas panašiu skubumo lygiu kaip ir gynybos poreikiai.

    Kodėl Europa atsparesnė nei anksčiau?

    Nors prognozės prastėja, Komisija pabrėžia, kad ES dabar geriau pasirengusi nei 2022 metais: mažesnis dujų vartojimas, spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir tiekimo šaltinių diversifikavimas sumažino kai kuriuos pažeidžiamumus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rizikų balansas išlieka nepalankus, o energetikos rinkų šokai gali greitai persiduoti į kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose didžiausią reikšmę turi du dalykai: energijos kainų trajektorija ir tai, ar valdžios priemonės bus tikslingos bei laikinos. Per plati parama gali išpūsti deficitą, o per menka – gilinti ekonomikos sulėtėjimą ir socialinę įtampą.

  • ES siekia pasivyti JAV ir Kiniją: ruošiami Chips Act 2.0 ir naujas DI bei debesijos plėtros įstatymas

    ES kuria taisykles technologijų proveržiui

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Strasbūre pristatė planus stiprinti Europos technologijų pramonę ir mažinti atotrūkį nuo JAV bei Kinijos. Pasak jos, vieninga rinka tebėra vienas svarbiausių ES konkurencingumo variklių, tačiau jai reikia modernizacijos, kad atlaikytų technologinių pokyčių, klimato transformacijos ir geopolitinių įtampų spaudimą.

    Politinis signalas aiškus: ES nori, kad skaitmeninės technologijos greičiau virstų realiais produktais ir paslaugomis, o ne vien moksliniais prototipais. Tam žadamos naujos iniciatyvos puslaidininkių, debesijos ir dirbtinio intelekto srityse.

    „Ateinančią inovacijų fazę nulems tai, kaip skaitmeninės technologijos bus pritaikomos realiame pasaulyje. Europai reikia naujų technologijų čempionų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Chips Act 2.0 ir investicijų klausimas

    Europos Komisija rengia vadinamojo Chips Act 2.0 projektą, kuriuo siekiama dar labiau sustiprinti Europos pozicijas puslaidininkių grandinėje. Puslaidininkiai laikomi strategine sritimi, nes nuo jų priklauso pramonė, telekomunikacijos, transportas, energetika ir gynyba.

    Priminta, kad pirmasis ES teisėkūros paketas šioje srityje priimtas 2023 metais, o jo tikslas buvo paskatinti gamybą Europoje ir pritraukti kapitalą į naujas gamyklas bei tyrimų centrus. Von der Leyen teigimu, jau pradėta mobilizuoti daugiau kaip 32 mlrd. eurų investicijų į puslaidininkių sektorių ES.

    Naujas DI ir debesijos įstatymas

    Kartu anonsuojamas ir Cloud and AI Development Act projektas, kuris turėtų padėti auginti europinį debesijos bei DI ekosistemų mastą. Praktikoje tai reikštų daugiau dėmesio infrastruktūrai, duomenų prieinamumui ir sąlygoms, kurios leistų įmonėms diegti DI sprendimus peržengiant valstybių narių sienas.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad vieninga rinka turi būti skaitmeninė iš prigimties, o įmonėms, veikiančioms keliose šalyse, būtina mažinti administracinę naštą. Taip pat akcentuota problema, kai ES teisės aktai skirtingose šalyse įgyvendinami nevienodai arba papildomi nacionaliniais reikalavimais, kurie apsunkina verslo plėtrą.

    Konkurencingumas, energija ir saugumas

    Technologijų politika šiandien vis dažniau siejama su ekonominiu saugumu, todėl kalbėta ir apie priklausomybių nuo išorės tiekėjų mažinimą. ES siekia didinti atsparumą tiek žaliavų, tiek energijos grandinėse, o vienu iš prioritetų įvardytas infrastruktūros stiprinimas ir didesnė elektros dalis ekonomikoje.

    Šis kontekstas svarbus ir DI plėtrai, nes didelio masto skaičiavimams reikalingi duomenų centrai, patikimas elektros tiekimas ir konkurencingos energijos kainos. Todėl technologinė darbotvarkė vis labiau persipina su energetikos politika ir bendru ES strateginiu tikslu didinti savarankiškumą.

    Darbotvarkėje ir darbo rinkos pokyčiai

    Be pramonės ir technologijų, von der Leyen pristatė ir socialinės politikos kryptis, susijusias su darbuotojų mobilumu bei darbo vietų kokybe. Taip pat pabrėžtos investicijos į vaikų priežiūros infrastruktūrą, kuri laikoma viena iš priemonių didinti darbo rinkos dalyvavimą.

    Nors konkrečių teisės aktų turinys dar neatskleistas, kryptis signalizuoja, kad ES konkurencingumo paketas bus kompleksiškas: nuo puslaidininkių ir DI iki energijos, reglamentavimo supaprastinimo ir darbo rinkos priemonių.

  • Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Europos kraštutinė dešinė bando stabdyti atsinaujinančią energetiką: prisidengia gamtos apsauga

    Kai gamtos argumentas tampa politiniu įrankiu

    Europos Parlamente dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų vis dažniau save pristato kaip gamtos buveinių gynėjas, tačiau jų tikslas neretai susijęs su noru pristabdyti Europos Komisijos siūlymus spartinti atsinaujinančios energetikos projektus. Šis posūkis Briuselyje kuria neįprastas sąjungas, kai dalis žaliųjų ir kairiųjų, kritikuodami leidimų reformą, kai kuriais klausimais atsiduria greta politinių oponentų.

    Diskusijų centre atsidūrė Komisijos siekis supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą vėjo, saulės, elektros tinklų ir kitos energetikos infrastruktūros projektams. Europos Sąjungos institucijos argumentuoja, kad dabartinės procedūros kai kuriose valstybėse gali užtrukti iki devynerių metų, todėl energetikos transformacija stringa.

    Leidimų reforma: daugiau greičio, mažiau saugiklių?

    Viena iš labiausiai ginčijamų idėjų yra siūlymas atsinaujinančios energetikos projektus leidimų išdavimo procese nuosekliai laikyti viršesnio viešojo intereso klausimu. Praktikoje tai suteiktų tokiems projektams didesnį teisinį svorį, kai valdžios institucijos vertina konfliktą tarp energetikos plėtros ir aplinkosaugos, kraštovaizdžio ar vietos bendruomenių interesų.

    Aplinkosaugos organizacijos ir dalis europarlamentarų perspėja, kad per didelis supaprastinimas gali silpninti poveikio aplinkai vertinimo standartus. Jų teigimu, greitis pats savaime neužtikrina geresnių sprendimų, jei kartu mažėja galimybės iš anksto identifikuoti rizikas saugomoms buveinėms, paukščių migracijos keliams ar vandens telkinių būklei.

    „Turime paspartinti energetikos pertvarką, tačiau tai neturi vykti Europos gamtos apsaugos taisyklių sąskaita“, – sakė žaliųjų europarlamentaras Rasmus Nordqvist.

    Neįprasti blokai ir skirtingi motyvai

    Kraštutinės dešinės atstovai, teikdami siūlymų pataisas, viešai akcentuoja būtinybę saugoti gamtą ir vengti procedūrų, kurios galėtų apriboti išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad šios politinės jėgos anksčiau dažnai pasisakė prieš Europos žaliąjį kursą, ragino švelninti su klimato politika susijusius įsipareigojimus ir skeptiškai vertino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Šiandien dalis jų argumentų sutampa su nuosaikesnių politikų išsakomomis pastabomis: kad valstybės narės turėtų išlaikyti daugiau diskrecijos sprendžiant, kur ir kokias technologijas plėtoti, o ypač jautriose teritorijose taikyti griežtesnę apsaugą. Skirtumas tas, kad vieni tai mato kaip saugiklių stiprinimą, kiti kaip galimybę sulėtinti bendrą atsinaujinančios energetikos tempą.

    Debatą dar labiau komplikuoja ginčai dėl elektros tinklų plėtros. Energetikos transformacijai būtina nauja infrastruktūra, tačiau kai kurie pasiūlymai siekia dalį projektų atleisti nuo tam tikrų vandens apsaugos reikalavimų, argumentuojant, kad perteklinis dokumentavimas ir ilgi vertinimai sukuria brangius vėlavimus be apčiuopiamos naudos aplinkai.

    Europos Komisija tvirtina, kad tik spartesnės procedūros leis greičiau išstumti iškastinį kurą iš energetikos sistemos ir įgyvendinti klimato tikslus, kurie tiesiogiai susiję ir su biologinės įvairovės apsauga. Europos Parlamente sprendimai dėl leidimų reformos ir su ja susijusių pataisų turėtų būti priimami artimiausiais mėnesiais, o politinės stovyklos ieškos pusiausvyros tarp greičio, teisinio aiškumo ir gamtosauginių saugiklių.

  • ES patvirtino 3,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai: pirmoji išmoka numatyta birželio viduryje

    ES patvirtino 3,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai: pirmoji išmoka numatyta birželio viduryje

    Kada ir kokia suma pasieks Ukrainą?

    Europos Sąjunga patvirtino, kad jau kitą mėnesį Ukrainai planuoja pervesti 3,2 mlrd. eurų biudžetinės paramos. Tai būtų pirmoji išmoka pagal balandį patvirtintą didelės apimties finansinės pagalbos mechanizmą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės veiklos tęstinumą.

    Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos atstovas Valdis Dombrovskis nurodė, kad pirmoji makrofinansinės paramos dalis numatoma apie birželio vidurį. Esminė sąlyga – kad Ukraina operatyviai ratifikuotų susitarimą ir būtų užbaigtos techninės procedūros, reikalingos lėšoms išmokėti.

    Kaip veikia šis finansavimo modelis?

    Ši išmoka yra dalis balandį suderinto maždaug 90 mlrd. eurų dydžio paskolų paketo, kuriame numatyta parama tiek biudžetui, tiek su gynyba susijusiems poreikiams. Europos Komisija šias lėšas skolinsis kapitalo rinkose valstybių narių vardu, o tada paskirstys Ukrainai pagal sutartas sąlygas.

    Europos Sąjunga skaičiuoja, kad toks finansavimo paketas galėtų padengti apie du trečdalius Ukrainos bendrų finansavimo poreikių šiais ir kitais metais. Praktinis tikslas – sumažinti bankroto riziką karo sąlygomis ir užtikrinti, kad valstybė galėtų mokėti atlyginimus, pensijas bei finansuoti būtiniausias viešąsias paslaugas.

    Grąžinimas ir politiniai niuansai

    Pagal aptartą modelį Ukraina paskolą grąžintų tik tuomet, kai Rusija kompensuotų karo žalą. Tokia logika siekiama išlaikyti Ukrainos skolinimosi tvarumą ir kartu stiprinti principą, kad agresijos kaina turi tekti agresoriui, o ne užpultai šaliai.

    Tuo pat metu Briuselis ir Kyjivas dar derina dalį sąlygų bei techninių detalių, susijusių su likusia paketo dalimi, įskaitant gynybai skirtų lėšų išmokėjimo tvarką. Dombrovskis pabrėžė, kad svarbu ir kitų G7 partnerių indėlis, nes Ukrainos finansavimo poreikiai išlieka dideli, o situacija fronte ir energetikoje gali greitai keistis.

    Sprendimų priėmimas ES lygmeniu taip pat turi politinį kontekstą: makrofinansinė parama paprastai reikalauja plataus valstybių narių sutarimo, o atskirų sostinių pozicijos gali daryti įtaką terminams. Vis dėlto šiuo metu signalas iš Briuselio aiškus – pirmoji išmoka planuojama artimiausiomis savaitėmis, jei neatsiras naujų procedūrinių kliūčių.

  • Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Ką Europos Komisija patvirtino?

    Lenkija iš Nacionalinio atkūrimo plano (KPO) išbraukė nuostatą, kuri būtų įpareigojusi įvesti mokesčius automobiliams su vidaus degimo varikliais. Apie tai viešai patvirtino Europos Komisijos atstovas, užbaigdamas kelias savaites trukusias derybas dėl KPO pakeitimų.

    Anksčiau KPO buvo siejama su priemonėmis, kurios turėjo skatinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto, o mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais buvo įvardijami kaip viena iš galimų paskatų. Lenkijos valdžia siekė šį įsipareigojimą pakeisti kitomis priemonėmis, kurios, jų teigimu, veiktų labiau per skatinimą, o ne per papildomą finansinę naštą gyventojams.

    Trys planuotos įmokos ir kas vietoje jų

    Pagal ankstesnę KPO versiją buvo svarstomos trys su automobilių naudojimu susijusios įmokos: mokestis už turėjimą, mokestis registruojant ir papildoma įmoka įmonėms, kurių autoparke yra bent du automobiliai su vidaus degimo varikliais. Patvirtinus pakeitimus, šių įmokų KPO nebelieka.

    Vietoje mokesčių akcentas perkeliamas į paramos ir investicijų kryptį, įskaitant elektromobilumo skatinimą per subsidijas. Lenkijos valdžia kaip alternatyvą mokesčiams įvardijo principą, kad efektyviau veikia „paskatos“, o ne „bausmės“, todėl prioritetas teikiamas finansavimo programoms ir investicijoms į infrastruktūrą.

    „Įtikinome Europos Komisiją, kad vietoje lazdos geriau veikia morka: vietoje įmokų turi būti paskatos ir investicijos“, – sakė Lenkijos viceministras Janas Szyszko.

    Subsidijos elektromobiliams ir šilumos ūkiui

    Lenkija jau buvo pradėjusi elektromobilių rėmimo programą „NaszEauto“, finansuojamą iš KPO lėšų. Pagal skelbtą informaciją, programai numatyta 1,6 mlrd. zlotų, tai yra apie 370 mln. eurų, o didžiausia parama vienam gavėjui siekė 40 tūkst. zlotų, tai yra apie 9 000 eurų.

    Parama buvo skirta naujiems M1 kategorijos lengviesiems elektromobiliams ir galėjo būti taikoma pirkimui, lizingui ar ilgalaikei nuomai. Nors programa formaliai galėjo būti tęsiama, nacionalinė aplinkos institucija skelbė, kad jos biudžetas buvo išnaudotas, todėl faktinis paramos prieinamumas tapo ribotas.

    Kartu Lenkija planuoja papildomą finansavimą šilumos ūkiui: pristatytas Rządowy Fundusz Ciepłownictwa Systemowego 2026–2030 metų laikotarpiui. Skelbiama, kad jo biudžetas sudarytų apie 3 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 700 mln. eurų, o startas numatomas 2026 metų rugpjūtį.

    Kodėl KPO terminai spaudžia?

    KPO lėšų įgyvendinimo grafikas yra griežtas, nes programos tikslus valstybės narės turi pasiekti iki 2026 metų. Tai reiškia, kad pakeitimų patvirtinimas svarbus ne tik politine, bet ir praktine prasme: be suderintų korekcijų sudėtingiau teikti naujus mokėjimo prašymus ir planuoti reformas.

    Lenkija skelbia ketinanti dar kartą kreiptis dėl naujo mokėjimo, o patvirtinti pakeitimai turėtų sumažinti riziką, kad ginčai dėl neįgyvendintų įsipareigojimų pristabdys lėšų srautą. Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus tai, kaip greitai alternatyvios priemonės bus paverstos konkrečiais projektais ir investicijomis.

  • ES trąšų planas ir mėšlo perdirbimas: kaip Briuselis mėgina sušvelninti kainų šuolio riziką

    ES trąšų planas ir mėšlo perdirbimas: kaip Briuselis mėgina sušvelninti kainų šuolio riziką

    Europos Komisija rengia veiksmų planą, kuriuo siekia stabilizuoti trąšų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų. Viena iš ryškiausių krypčių – didesnis mėšlo ir kitų ūkio atliekų perdirbimas į trąšas, tikintis ilgainiui amortizuoti maisto kainų augimą.

    Sprendimas gimsta brangstant trąšoms ir energijai, o geopolitinė įtampa didina neapibrėžtumą tiekimo grandinėse. Komisijos siūlomas kelias labiau primena struktūrinę reformą nei greitą pagalbą ūkininkams, kurie šį sezoną jau planuoja sąnaudas ir pirkimus.

    Ilgalaikė išeitis, ne skubi pagalba

    Ūkininkų organizacijos ir dalis Europos Parlamento narių kritikuoja planą dėl to, kad jis mažai padeda tada, kai sąskaitas reikia apmokėti dabar. Pasak jų, kelrodžiai ir gairės nekompensuoja brangstančių trąšų, o aiškių trumpalaikių priemonių kol kas trūksta.

    Dalį greičiausiai veikiančių sprendimų Briuselis sąmoningai palieka nuošalyje, nes jie politiškai jautrūs. Tarp jų – diskusijos dėl importo politikos ir anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymo trąšoms, kurio švelninimas sumažintų kainą, bet kirstųsi su klimato tikslais.

    „Renure“ ir digestatai – kas keistųsi?

    Komisija daugiau dėmesio skiria reglamentų korekcijoms, kurios leistų plačiau naudoti iš mėšlo išgautą azotą ir kitas perdirbtas medžiagas. Dokumentuose minimos Nitratais susijusios taisyklės ir vadinamosios „Renure“ nuostatos, kurios kai kuriose teritorijose gali suteikti daugiau lankstumo, kai azotas gaunamas iš perdirbto mėšlo.

    Taip pat numatoma išplėsti taikymą digestatams – biodujų gamybos liekanoms, susidarančioms skaidant mėšlą ir kitas organines atliekas. Idėja paprasta: daugiau vietinių žaliavų trąšoms reiškia mažesnę priklausomybę nuo iškastiniu kuru paremtos gamybos ir importo.

    Kodėl mėšlas nebus stebuklingas pakaitalas

    Žemdirbystės sektoriaus atstovai pabrėžia, kad perdirbtos organinės trąšos gali tapti reikšminga dalimi sprendimo, tačiau jos ne visuomet pakeičia mineralines azotines trąšas. Skiriasi maistinių medžiagų koncentracija, panaudojimo laikas, logistika ir reikalavimai dėl vandens taršos rizikos.

    Kita vertus, Europos institucijos vis dažniau kalba apie sisteminę problemą – priklausomybę nuo iškastiniu kuru paremtų trąšų ir su tuo susijusį kainų nepastovumą. Todėl planas orientuojasi į lėtesnius, bet potencialiai tvaresnius pokyčius: perdirbimą, vietinę gamybą, efektyvesnį maisto medžiagų naudojimą ir investicijas į švaresnes technologijas.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad švaresnę gamybą plečiantys trąšų gamintojai gali tikėtis palankesnių sąlygų emisijų prekybos sistemoje po 2034 metų, nors konkretūs sprendimai siejami su atskira peržiūra. Kritikai atkreipia dėmesį, kad be aiškaus finansavimo ir greitesnių instrumentų didžiausias vartotojų kainų spaudimas gali pasijausti tik su kito derliaus ciklu.