CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    ES siūlo technologinį savarankiškumą, bet planas kritikuojamas: Briuselis nepatenkintas, JAV erzina

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologinio suverenumo paketą, kuriuo siekia mažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir kartu išvengti transatlantinės įtampos. Vis dėlto pirmosios reakcijos rodo, kad planas vienu metu erzina Vašingtoną ir nuvilia dalį Briuselio politikų.

    Europos Parlamento žaliųjų atstovė Kim van Sparrentak pabrėžė, kad dokumentas pagaliau pripažįsta Europos skaitmeninės priklausomybės mastą, tačiau, jos vertinimu, siūlomos priemonės pernelyg atsargios. Kritikai įspėja, kad be aiškesnių ribojimų „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“ įtaka daugelyje sektorių išliks beveik nepakitusi.

    Ką numato debesijos ir DI sertifikavimas?

    Pagrindinė paketo ašis yra Debesijos ir DI plėtros aktas, kuriuo siūloma keturių lygių sertifikavimo schema. Pagal ją viešojo sektoriaus institucijos turėtų vertinti skaitmenines paslaugas pagal riziką dėl galimos užsienio įtakos, įskaitant prieigą prie duomenų ar teisinius įpareigojimus trečiosiose šalyse.

    Kai kuriais atvejais viešajam sektoriui gali tekti atsisakyti didesnės rizikos paslaugų ir rinktis europines alternatyvas. Tačiau kritikai pastebi, kad nemaža rinkos dalis ir toliau liktų atvira JAV bendrovėms, o griežtesni sprendimai priklausytų nuo politinės valios Briuselyje ir valstybėse narėse.

    Europos Parlamento narė Aura Salla per klausymus akcentavo, kad Komisijai pritrūko aiškumo, kiek JAV laikomos patikimu partneriu jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Ši linija atspindi platesnį Briuselio debatą: kaip suderinti saugumą, tiekimo grandinių atsparumą ir atvirą konkurenciją.

    Kodėl Vašingtonas jau reaguoja?

    Nors Komisija komunikacijoje pabrėžia, kad technologinis suverenumas nėra protekcionizmas, JAV pusėje jau girdima kritika dėl geografiniais ir pilietybės kriterijais paremtų nuostatų. Pramonės atstovai argumentuoja, kad paslaugos turėtų būti vertinamos pagal saugumo kontrolę, našumą ir patikimumą, o ne pagal kilmę.

    „Europos organizacijos nusipelno prieigos prie geriausių technologijų iš patikimų tiekėjų, pasirinktų pagal saugumą, našumą, patikrinamas kontrolės priemones ir vertę“, – sakė „Amazon“ atstovas spaudai Harry Staight.

    Kritikai Briuselyje į tai atsako, kad priklausomybė nuo kelių dominuojančių tiekėjų gali tapti geopolitinio spaudimo priemone. Pastaraisiais metais šią diskusiją sustiprino ir tai, kad skaitmeninės paslaugos, duomenų centrai, puslaidininkiai bei DI laikomi strategine infrastruktūra, o jų kontrolė tiesiogiai veikia valstybės atsparumą.

    Kur didžiausios spragos ir kas bus toliau?

    Dalis europarlamentarų teigia, kad siūloma sistema pernelyg „permisyvi“ ir gali palikti galimybių užsienio tiekėjams aptarnauti jautrias ekonomikos sritis. Kiti perspėja, kad nepakankamai įtraukti tvarumo reikalavimai duomenų centrams, o tai gali tapti nauju konflikto tašku, kai technologijų infrastruktūros plėtra susiduria su energijos vartojimo ir aplinkosaugos klausimais.

    Teisės aktų paketui dar laukia ilgas derybų kelias tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o dalis valstybių narių gali prieštarauti nuostatoms, kurias matys kaip kišimąsi į nacionalinius sprendimus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar planas taps realiu postūmiu Europos skaitmeniniams čempionams, ar liks kompromisas, kuris nei užtikrina ryškesnį savarankiškumą, nei sumažina įtampą su JAV.

  • ES diplomatija Ukrainoje kryžkelėje: Europos Parlamentas ieško atsako į Rusijos dronų pažeidimus

    ES diplomatija Ukrainoje kryžkelėje: Europos Parlamentas ieško atsako į Rusijos dronų pažeidimus

    Karui Ukrainoje įžengus į penktą vasarą, Europos Sąjunga vis dažniau susiduria ne tik su ilgalaikės paramos Kyjivui klausimu, bet ir su tiesioginiais saugumo incidentais prie savo sienų. Briuselyje aštrėja diskusija, ką realiai gali pasiekti ES diplomatija, kai Rusijos atakų padariniai vis dažniau persimeta į Europos oro erdvę.

    Pastarosiomis savaitėmis Rumunijoje fiksuoti atvejai, kai Rusijos dronai ar jų nuolaužos pateko į šalies teritoriją, vėl iškėlė klausimą dėl greitos ir aiškios reakcijos. Nors viešai skambėjo griežti pasmerkimai, praktiniai sprendimai dėl atgrasymo ir oro erdvės apsaugos vis dar stringa tarp skirtingų sostinių interesų.

    Oro erdvės pažeidimai ir atsakas

    Rytinio NATO ir ES sparno valstybės pabrėžia, kad pasikartojantys incidentai didina riziką civiliams ir testuoja Aljanso budrumą. Dėl to peržiūrimos gyventojų perspėjimo sistemos, priedangos infrastruktūra ir informavimo procedūros, ypač pasienio regionuose, kur reali grėsmė dažniausiai pasireiškia netikėtai.

    Politinis sunkumas slypi tame, kad daugelis šių įskridimų vertinami kaip šalutinis Rusijos atakų Ukrainoje poveikis, o ne sąmoningas smūgis NATO narėms. Todėl ir ES, ir NATO iki šiol vengė tokius atvejus traktuoti kaip tiesioginį pagrindą kolektyviniam kariniam atsakui, tačiau kantrybė dėl pasikartojimo senka.

    Ar daugiau gynybos išlaidų išspręs problemą?

    Europos Parlamente vis ryškiau matoma kryptis stiprinti oro gynybą rytiniame flange, daugiau investuoti į aptikimo, sekimo ir perėmimo pajėgumus. Kartu auga įtampa dėl to, kaip tokios investicijos turėtų būti finansuojamos ir kas konkrečiai laikytina prioritetu, kai valstybių biudžetai spaudžiami ir kitų krizių.

    Diskusijose vis dažniau skiriamos dvi linijos: techninis pajėgumų klausimas ir politinės valios klausimas. Net turint technologijas, sprendžiama, kokiomis taisyklėmis vadovautis perimant taikinius, kaip išvengti eskalacijos ir kaip užtikrinti, kad incidentai nebūtų normalizuoti kaip kasdienybė.

    Taika derybomis ir ES vaidmuo

    Kita kertinė tema yra galimybė pasiekti paliaubas ar derybinį susitarimą su Rusija. ES čia turi paradoksalią poziciją: ji yra vienas svarbiausių Ukrainos politinių ir ekonominių rėmėjų, todėl neutralios tarpininkės vaidmuo kelia abejonių, tačiau būtent europiečiams tektų didelė atsakomybė už bet kokį būsimos taikos architektūros įgyvendinimą.

    Europos Parlamento diskusijose dalyvauja skirtingų politinių krypčių atstovai, tarp jų Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir Suomijos europarlamentarė Merja Kyllönen. Abi pabrėžia būtinybę stiprinti rytinio flango gynybą ir kurti aiškesnę, greičiau veikiančią reakcijos schemą, kai pažeidžiama Europos oro erdvė.

    „Turime gebėti aptikti, sekti ir perimti dronus, o rytiniam flangui reikia daugiau realios apsaugos, ne vien pareiškimų“, – sakė Rasa Juknevičienė.

    „Jei norime kalbėti apie diplomatiją, ji turi remtis patikimu atgrasymu ir civilinės saugos pasirengimu, nes kitaip rizika tik didės“, – sakė Merja Kyllönen.

    Akivaizdu, kad ši tema Briuselyje niekur nedings: tarp siekio išvengti tiesioginės konfrontacijos su Maskva ir poreikio apginti ES teritoriją lieka vis mažiau erdvės dviprasmybėms. Kuo dažniau incidentai kartosis, tuo stipriau ES bus spaudžiama pereiti nuo reakcijų po fakto prie prevencijos ir aiškių veikimo taisyklių.

  • Europos Parlamentas dėl „Huawei“ tyrimo: imunitetas trims europarlamentarams neliečiamas, vienam panaikintas

    Europos Parlamentas dėl „Huawei“ tyrimo: imunitetas trims europarlamentarams neliečiamas, vienam panaikintas

    Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas nusprendė nepritarti Belgijos prokurorų prašymui panaikinti trijų europarlamentarų teisinį imunitetą, susijusį su įtariamu kyšininkavimo už įtaką skandalu, siejamu su „Huawei“. Tuo metu ketvirto europarlamentaro imuniteto panaikinimui komitetas pritarė.

    Imunitetas panaikintas italui Fulvio Martusciello iš Europos liaudies partijos frakcijos. Tuo pačiu komitetas nesutiko panaikinti Maltos socialisto Daniel Attard, taip pat italų europarlamentaro Salvatore De Meo ir bulgaro Nikola Minchev imuniteto.

    Ką reiškia europarlamentaro imunitetas?

    Europos Parlamento nario imunitetas yra teisinė apsauga, skirta užkirsti kelią politiškai motyvuotam persekiojimui ir užtikrinti, kad parlamentinė veikla nebūtų varžoma. Vis dėlto jis nėra absoliutus: jei nacionalinės teisėsaugos institucijos pateikia pagrįstą prašymą, Europos Parlamentas gali imunitetą panaikinti.

    Praktikoje sprendimai dėl imuniteto priklauso nuo to, ar prašymas atitinka procedūrinius reikalavimus, ar įtarimai pakankamai konkretūs, ir ar nėra požymių, kad byla gali būti naudojama politiniams tikslams. Šiuos aspektus vertina komitetas, o galutinį sprendimą tvirtina Europos Parlamento plenarinių posėdžių salė.

    Belgijos tyrimas ir politinė įtampa

    Belgijos prokuratūra 2025 metų kovą pradėjo tyrimą, kuriame minimi įtarimai dėl aktyvios korupcijos, dokumentų klastojimo ir pinigų plovimo Europos Parlamente. Teisėsauga yra viešai nurodžiusi, kad įtariama veikla galėjo būti naudinga „Huawei“ interesams.

    Komiteto balsavimas vyko už uždarų durų, o šaltiniai Europos Parlamente nurodė, kad prieš sprendimą buvo juntamos frakcijų derybos ir nesutarimai dėl įrodymų pakankamumo. Kritikai teigia, kad tokie procesai gali sudaryti įspūdį, jog dalis sprendimų priimami vadovaujantis politiniu išskaičiavimu, o ne vien faktų vertinimu.

    Kada sprendimas įsigalios?

    Teisės reikalų komiteto išvada dar nėra galutinis taškas: ją turi patvirtinti Europos Parlamento plenarinis posėdis Strasbūre. Būtent po šio balsavimo taps aišku, ar Belgijos prokurorai galės pilna apimtimi taikyti procesinius veiksmus europarlamentarų atžvilgiu.

    Pastaraisiais mėnesiais imuniteto klausimai Europos Parlamente sulaukia vis daugiau dėmesio, nes keli rezonansiniai atvejai paskatino diskusijas, ar dabartinė tvarka pakankamai skaidri ir nuosekli. Dalis europarlamentarų ragina peržiūrėti procedūras, kad jos vienodai veiktų visų frakcijų atstovams ir mažintų politinių interpretacijų riziką.

  • Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas nusprendė pakeisti numatytąją paieškos sistemą savo vidiniuose kompiuteriuose: vietoje „Google“ bus naudojamas prancūziškas „Qwant“. Apie pokytį darbuotojai ir europarlamentarai informuoti vidiniu pranešimu.

    Institucija sprendimą sieja su skaitmeniniu suverenitetu ir asmens duomenų apsauga. Kitaip tariant, siekiama mažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų tiekėjų ir rinktis sprendimus, kurie renka mažiau duomenų apie vartotojų veiklą.

    Pagal pranešime aprašytą tvarką, paieškos užklausos, vedamos per naršyklių adresų juostą, bus nukreipiamos į „Qwant“. Tuo pat metu vartotojams paliekama galimybė paieškos sistemą pasirinkti patiems ir, jei reikia, nustatymus pasikeisti.

    Kodėl pasirinktas „Qwant“?

    „Qwant“ pristatomas kaip privatumu paremtas europietiškas paieškos variklis, akcentuojantis mažesnį vartotojų sekimą. Bendrovė įkurta 2013 metais ir ilgą laiką pozicionuojama kaip alternatyva didiesiems JAV technologijų žaidėjams.

    Europos institucijoms privatumo klausimas ypač jautrus, nes jos tvarko didelius asmens duomenų kiekius ir privalo laikytis griežtų taisyklių. Be to, pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie rizikas, kylančias kritinėms funkcijoms remiantis kelių tiekėjų ekosistemomis.

    Platesnis ES skaitmeninio suvereniteto kursas

    Paieškos sistemos pakeitimas vyksta tuo metu, kai Briuselis stiprina politinę liniją dėl technologinės nepriklausomybės ir Europos alternatyvų skatinimo. Šis kursas apima tiek viešojo sektoriaus IT sprendimus, tiek platesnį reguliavimą ir investicinius prioritetus.

    Anksčiau dalis europarlamentarų viešai ragino mažinti priklausomybę nuo už ES ribų veikiančių tiekėjų, argumentuodami, kad tai tampa strategine silpnybe. Todėl „Qwant“ pasirinkimas vertinamas ne tik kaip IT nustatymų pakeitimas, bet ir kaip politinis signalas apie kryptį.

    „Google“ ir „Qwant“ komentaro dėl sprendimo iš karto nepateikė, tačiau tikėtina, kad šis žingsnis bus atidžiai stebimas ir kitose ES institucijose. Praktinis pokyčio poveikis paaiškės artimiausiu metu, kai vartotojai įvertins paieškos kokybę ir patogumą kasdienėje veikloje.

  • ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    Kas sutarta Briuselyje

    Europos Sąjungos institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Grąžinimo reglamento, kuriuo siekiama paspartinti neteisėtai ES esančių migrantų išsiuntimą. Dokumentas pristatomas kaip vienas reikšmingiausių migracijos politikos sugriežtinimų per pastaruosius dešimtmečius.

    Sprendimas grindžiamas argumentu, kad dabartinė sistema neveikia pakankamai efektyviai: oficialūs ES duomenys rodo, jog išvyksta tik apie 29 proc. asmenų, kuriems nurodyta palikti Bendriją. Dėl to valstybės narės vis dažniau kalba apie poreikį didinti kontrolę ir spartinti procedūras.

    „Tai labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad turėtume kontrolę: kas atvyksta į ES, bet ir kas turi ją palikti“, – sakė už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris.

    Grąžinimo centrai už ES ribų

    Vienas labiausiai diskutuojamų pakeitimų numato galimybę valstybėms narėms steigti vadinamuosius grąžinimo centrus už ES ribų, jei su trečiąja šalimi sudaromas atitinkamas susitarimas. Tokie centrai galėtų būti tiek tranzito vietos, tiek teritorijos, kuriose asmuo būtų laikomas iki grąžinimo.

    Naujas modelis reikštų reikšmingą posūkį nuo iki šiol taikytos praktikos, kai grąžinimas dažniausiai vykdomas į kilmės šalį arba į valstybę, su kuria asmuo turi aiškų ryšį. Pagal susitarimo logiką, šis ryšio reikalavimas būtų susilpnintas, o išimtis numatoma nelydimiems nepilnamečiams.

    „Kitas žingsnis yra stiprinti migracijos diplomatiją kartu su trečiosiomis šalimis“, – sakė Magnusas Brunneris.

    Dalies ES valstybių politinėje darbotvarkėje idėja jau buvo iškelta anksčiau, o kai kurios šalys ieško potencialių partnerių. Tokios iniciatyvos vertinamos ir kaip bandymas perkelti dalį migracijos valdymo už ES teritorijos ribų, kartu tikintis atgrasyti nuo neteisėto atvykimo.

    Daugiau galių, ilgesnis sulaikymas, griežtesni draudimai

    Susitarimas taip pat numato didesnes valstybių narių galias ieškant neteisėtai esančių migrantų. Tekste įtvirtinta galimybė atlikti patikrinimus „gyvenamojoje vietoje ar kitose susijusiose patalpose“, o tai žmogaus teisių organizacijos vertina kaip riziką platesniam interpretavimui.

    Be to, griežtinamos sulaikymo ir draudimų atvykti taisyklės. Maksimalus sulaikymo terminas asmenims, laukiantiems išsiuntimo, didinamas nuo 6 mėnesių iki 2 metų, numatant galimą papildomą 6 mėnesių pratęsimą, o saugumo rizika laikomiems asmenims terminas gali būti taikomas neribotai.

    „Nuostata sąmoningai suformuluota miglotai, kad skirtingose valstybėse narėse būtų galima ją aiškinti plačiai“, – sakė Italijos teisininkų asociacijos atstovė Eleonora Celoria.

    Įvažiavimo draudimai daugeliu atvejų būtų ilginami nuo 5 iki 10 metų, o kai kuriais atvejais numatoma ir galimybė taikyti draudimą visam gyvenimui. Kartu keičiama ir apskundimo logika: automatinis išsiuntimo sustabdymas vien dėl pateikto skundo nebebūtų taikomas, paliekant teismams spręsti individualiai.

    Dar viena priemonė yra Europos grąžinimo orderis, kuris turėtų palengvinti valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto numatoma, kad ši priemonė liks savanoriška, todėl jos poveikis priklausys nuo to, kiek plačiai ją taikys nacionalinės institucijos.

    Kritika ir tolesni žingsniai

    Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių Europos Parlamento narių, teigiančių, kad priemonės gali didinti piktnaudžiavimo riziką ir kelti grėsmę pagrindinėms teisėms. Ypač jautriai vertinami grąžinimo centrai už ES ribų, ilgesnis sulaikymas ir galimi patikrinimai privačiose erdvėse.

    Procedūriškai dokumentą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Pagal kompromisą dalis nuostatų galėtų įsigalioti praėjus 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo, o visa apimtimi taisyklės pradėtų veikti etapais.

  • Europos Komisijos planas „viena kelionė, vienas bilietas“: ar traukiniai priartės prie skrydžių patogumo?

    Europos Komisijos planas „viena kelionė, vienas bilietas“: ar traukiniai priartės prie skrydžių patogumo?

    Vienas bilietas visai kelionei

    Europos Komisija siūlo vadinamąją „viena kelionė, vienas bilietas“ sistemą, kuri turėtų supaprastinti tarpvalstybines keliones traukiniais. Idėja paprasta: keleivis vienoje vietoje galėtų rasti maršrutą, nusipirkti bilietą ir sumokėti už kelionę, net jei ją vykdo keli skirtingi vežėjai.

    Svarbiausias pažadas keleiviams susijęs su atsakomybe: jei kelionė sudaryta iš kelių atkarpų, keleivių teisės galiotų visam maršrutui. Tai reiškia aiškesnes taisykles dėl persėdimų, vėlavimų ir kompensacijų, kai nesklandumai įvyksta ne vienoje šalyje.

    Kodėl Briuselis skuba?

    Europos Komisija argumentuoja, kad transportas yra viena sudėtingiausių sričių klimato tikslams: būtent čia išmetamųjų teršalų mažėjimas vyksta lėčiau nei kituose sektoriuose. Todėl traukinių patrauklumas laikomas praktine priemone perkelti dalį kelionių nuo trumpų skrydžių prie mažiau taršaus pasirinkimo.

    Nevyriausybinės organizacijos Transport and Environment vertinimu, apie 60 proc. žmonių Europoje atsisako pirkti tarptautinius traukinio bilietus, nes užsakymo procesas pernelyg painus. Komisija šį „trinties“ veiksnį laiko viena didžiausių kliūčių, kurią galima mažinti be didelių infrastruktūros projektų.

    Kur šiandien stringa kelionės traukiniu?

    Problemos dažnai kyla ne dėl bėgių ar riedmenų, o dėl bilietų platinimo ir informacijos apsikeitimo tarp operatorių. Pavyzdžiui, kai kuriems keleiviams sudėtinga įsigyti tiesioginius tarptautinius bilietus vežėjo programėlėje, o kai kurioms kryptims tenka ieškoti aplinkinių sprendimų per kitos šalies pardavimo sistemas.

    Europos Parlamento narė Lena Schilling, dalyvaujanti diskusijose, pabrėžia, kad dalyje maršrutų traukiniu apskritai nėra realios alternatyvos skrydžiui. Jos teigimu, kai nėra tiesioginių jungčių arba bilietus įsigyti per sunku, kalbėti apie laisvą pasirinkimą keleiviui tampa formalu.

    „Mes sakome žmonėms, kad jie visada gali rinktis, bet tiesa tokia, kad dar nesame ten, kur reikia“, – sakė Lena Schilling.

    Operatorių baimė: bilietų platformų dominavimas

    Europos geležinkelių sektoriaus atstovai pripažįsta, kad vieningesnės paieškos ir pirkimo sistemos reikalingos, tačiau įspėja dėl kitos rizikos: privalomas bilietų duomenų atvėrimas trečiosioms šalims gali sukurti naujus tarpininkus, kurie diktuotų sąlygas rinkai.

    Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmones vienijančios organizacijos CER generalinis direktorius Alberto Mazzola atkreipia dėmesį, kad duomenų mainų standartai jau juda į priekį. Jo teigimu, vien Vokietijoje tarpvalstybinių bilietų pardavimai augo, o sektorius investuoja į techninius sprendimus, leidžiančius operatoriams keistis informacija.

    „Kai platforma tampa dominuojanti, ji pradeda nustatinėti taisykles, o tai galiausiai gali reikšti didesnes maržas ir brangesnius bilietus“, – sakė Alberto Mazzola.

    Vien bilietų neužteks

    Kita įtampos ašis yra infrastruktūra ir techniniai skirtumai tarp valstybių. Europoje vis dar veikia daug skirtingų signalizacijos sistemų, energetikos sprendimų ir standartų, o naujų traukinių ar maršrutų sertifikavimas tarptautiniam eismui gali užtrukti metus.

    Be to, konkurenciją su pigių skrydžių rinka dažnai lemia kaina. Daugelyje krypčių lėktuvas vis dar pigesnis, ypač jei bilietas perkamas iš anksto, todėl diskusijose vis dažniau keliami klausimai dėl aviacijos apmokestinimo, PVM politikos traukiniams ir naktinių traukinių plėtros.

    Kas laukia toliau?

    „Vienos kelionės, vieno bilieto“ pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje, kur daugiausia ginčų tikimasi dėl duomenų prieinamumo, atsakomybės už vėlavimus ir trečiųjų šalių platformų vaidmens. Kartu akivaizdu, kad paklausa kelionėms traukiniais auga: populiarūs maršrutai dažnai būna išparduoti, o keliautojai vis aktyviau ieško alternatyvų trumpiems skrydžiams.

    Komisija siekia, kad traukinio bilietą pirkti būtų taip pat paprasta, kaip užsisakyti skrydį, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks suderinti keleivių patogumą, sąžiningą konkurenciją ir nacionalinių sistemų realybę.

  • ES nori vieno bilieto kelionei per kelias šalis: ką keistų traukinių taisyklės ir kompensacijos

    ES nori vieno bilieto kelionei per kelias šalis: ką keistų traukinių taisyklės ir kompensacijos

    Vienas bilietas, viena sutartis

    Europos Komisija pristatė siūlymų paketą, kuriuo siekiama supaprastinti tarptautines keliones traukiniais ES. Pagrindinis tikslas – kad maršrutą per kelias šalis ir kelis vežėjus būtų galima nusipirkti vienu bilietu ir pagal vieną sutartį.

    Ši iniciatyva nukreipta į vieną didžiausių geležinkelių sistemos problemų: šiandien keliautojai dažnai priversti pirkti atskirus bilietus skirtinguose vežėjų puslapiuose. Dėl to iš anksto sunku palyginti alternatyvas, o sutrikus kelionei atsakomybė neretai perkeliama pačiam keleiviui.

    Kompensacijos ir pervežimas po vėlavimų

    Pagal siūlymą keleivis galėtų vienoje vietoje ieškoti, palyginti ir įsigyti bilietą visoms kelionės atkarpoms, net jei jas vykdo skirtingi operatoriai. Svarbi dalis – aiškesnės ir vientisos keleivių teisės visai kelionei, o ne atskiriems bilietams.

    Praktinis pokytis būtų ypač svarbus vėlavimų atvejais: jei dėl vieno traukinio vėlavimo praleidžiamas persėdimas, keleivis turėtų daugiau apsaugų. Komisijos siūlymo logika – kad problemų sprendimas ir kelionės perplanavimas taptų vežėjų bei pardavimo grandinės pareiga, o ne keliautojo rūpestis.

    Duomenų dalijimasis ir neutrali paieška

    Pakete numatomas ir standartizuotas duomenų dalijimasis tarp geležinkelių bendrovių bei bilietų platinimo platformų. Tai reikštų, kad tvarkaraščiai, kainos, vietų prieinamumas ir taisyklės būtų pateikiami vienodesniu formatu, todėl juos būtų lengviau sujungti į vieną pasiūlymą.

    Taip pat keliama idėja užtikrinti neutralų kelionės pasirinkimų atvaizdavimą, kad vartotojas matytų palyginamus variantus. Tarp galimų kriterijų minimas ir reitingavimas pagal anglies dioksido emisijas, kad keliautojui būtų paprasčiau įvertinti poveikį klimatui.

    Šie siūlymai dabar keliauja į Europos Parlamentą ir ES Tarybą, kur prasidės derybos dėl galutinės formuluotės. Jau dabar matyti, kad dalis didžiųjų rinkos dalyvių gali priešintis, o jautriausi klausimai – atsakomybės pasidalijimas sutrikimų metu ir duomenų prieigos apimtis.

    Jeigu Europos Parlamentas ir ES Taryba pritartų, naujos taisyklės galėtų įsigalioti dar iki 2029 metų. Tai būtų vienas ryškiausių bandymų priartinti tarptautinį traukinių bilietų pirkimą prie aviacijoje įprasto paprastumo, kartu sustiprinant keleivių teises.

  • MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA metai finišuoja: 102 Lietuvos mokyklos telkia bendruomenę ir stiprina pilietiškumą

    MEPA tinklas Lietuvoje auga

    Programa Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės (MEPA) Lietuvoje per dešimtmetį tapo vienu stipriausių tokių mokyklų tinklų Europoje. 2025–2026 mokslo metais joje registruotos 102 Lietuvos mokyklos, o tai rodo stabilų augimą ir ilgalaikį mokyklų įsitraukimą.

    Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė 17 mokyklų, o 18 jų MEPA veiklose dalyvauja nuo pat programos starto Lietuvoje. Toks tęstinumas paprastai laikomas vienu svarbiausių rodiklių, kad pilietiškumo ugdymo veiklos mokyklose tampa ne epizodinės, o sisteminės.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos patirtis

    Viena ilgiausiai MEPA veiklose dalyvaujančių ugdymo įstaigų yra Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, kasmet įtraukianti naujus mokinius į jaunesniųjų ambasadorių veiklas. Gimnazijoje kartu su mokiniais dirba ir vyresnioji ambasadorė, mokytoja Daiva Matijošienė.

    Mokslo metų pradžioje gimnazijoje buvo suburta MEPA komanda, suplanuotos veiklos ir išsigrynintos temos, susijusios su Europos Parlamento darbu bei Europos Sąjungos prioritetais. Mokiniai rengė informacinius stendus, pristatymus apie ES institucijas, diskutavo apie jaunimo galimybes Europoje ir pilietinio aktyvumo svarbą.

    Temos, renginiai ir susitikimai

    Integruotų pamokų ir veiklų metu gimnazijoje nagrinėtos demokratijos, žmogaus teisių, klimato kaitos, dezinformacijos, lygių galimybių, savanorystės ir saugumo temos. Dėmesys skirtas kritiniam mąstymui ir tam, kaip jauni žmonės gali atsakingai vertinti informaciją bei dalyvauti sprendimų priėmime.

    Gimnazijos bendruomenė į veiklas įtraukė ir patirtinius mokymosi elementus: pristatytos „Erasmus+“ patirtys Vokietijoje ir Vengrijoje, minėta Europos kalbų diena. Spalio mėnesį mokiniai dalyvavo simuliacinėje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre, lankėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje, susitiko su europarlamentaru Dainiumi Žalimu.

    Į gimnaziją kelis kartus buvo pakviesti ir alumnai Arnoldas Abramavičius bei Auksė Petruškevičiūtė, kurių veikla siejasi su europinėmis iniciatyvomis. Tokie susitikimai mokiniams padeda pamatyti, kaip pilietinis aktyvumas ir domėjimasis Europa gali virsti realiais studijų ar karjeros pasirinkimais.

    Europos diena kaip metų akcentas

    Vienu ryškiausių metų akcentų tapo Europos dienos renginiai, kurių metu vyko integruotos veiklos, protmūšis ir simuliaciniai užsiėmimai. Juose dalyvavo ir Visagino bei Ignalinos gimnazijų mokiniai, o bendros veiklos stiprino mokyklų partnerystę.

    Susitikime su europarlamentaru Pauliumi Saudargu mokiniai turėjo progą aptarti, kaip priimami sprendimai Europos Parlamente ir kodėl jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik rinkimuose, bet ir kasdienėse pilietinėse iniciatyvose. Simuliacijos leido praktiškai išbandyti argumentavimo, kompromisų paieškos ir komandinio darbo įgūdžius.

    Veiklos už mokyklos ribų

    Per mokslo metus MEPA komanda aktyviai viešino veiklas mokyklos informacinėse erdvėse ir socialiniuose tinkluose, skatindama bendruomenę sekti Europos aktualijas. Trečius metus iš eilės, minint Europos dieną, gimnazistai vyko į miesto ugdymo įstaigas ir bendruomenes, kur vedė pamokas apie ES ir Europos Parlamentą.

    Tokios veiklos vyko Zarasų „Lakštingalos“ mokykloje, Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje, Zarasų profesinėje mokykloje ir Trečiojo amžiaus universitete. Siekiant įtraukti platesnį mokinių ratą, gimnazijoje surengtos ir tinklinio varžybos, kurios tapo papildomu būdu telkti bendruomenę.

    „Svarbu, kad mokiniai suprastų, jog Europos Sąjunga nėra tolima institucija, o erdvė, kurioje reikšmingas kiekvieno piliečio balsas“, – sakė MEPA vyr. ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Apibendrindama mokslo metų veiklas gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad dalyvavimas MEPA padeda stiprinti atsakomybės, organizavimo, bendruomeniškumo ir europietiškos tapatybės jausmą. Ilgalaikis įsitraukimas rodo, jog pilietiškumo ugdymas gali būti paremtas ne vien teorija, bet ir realiomis patirtimis, diskusijomis bei bendradarbiavimu.

  • Virginijus Sinkevičius Lazdijų rajone: nuo abiturientų šventės iki diskusijų su Trečiojo amžiaus universiteto studentais

    Virginijus Sinkevičius Lazdijų rajone: nuo abiturientų šventės iki diskusijų su Trečiojo amžiaus universiteto studentais

    Europos Parlamento narys, laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius penktadienį lankėsi Lazdijų rajone. Kartu su juo atvyko padėjėjas Henrikas Grigutis, o vizito metu europarlamentaras susitiko su bendruomenių atstovais ir rajono gyventojais.

    Vizito darbotvarkė sutapo su svarbia proga abiturientams – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje vyko paskutinio skambučio šventė. Kartu su savivaldybės mere Ausma Miškiniene svečias dalyvavo renginyje, pasveikino moksleivius ir palinkėjo drąsos bei sėkmingo starto savarankiškame gyvenime.

    Vėliau europarlamentaras apsilankė Lazdijų švietimo centre ir susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto studentais. Pokalbyje daug dėmesio skirta Europos Parlamento darbui, aktualiausiems politiniams procesams Lietuvoje ir Europoje, taip pat saugumo situacijai regione.

    Susitikimo metu dalyviai aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo įžvalgomis apie vietos bendruomenėms svarbius sprendimus, ES politikos įtaką kasdieniams klausimams ir pilietinį įsitraukimą. Tokie susitikimai savivaldybėse dažnai tampa proga tiesiogiai aptarti, kaip ES darbotvarkės temos persikelia į švietimą, socialinę politiką ir regionų plėtrą.

    Vizito programoje buvo ir Laisvės kovų muziejus, kuriame svečiai susipažino su ekspozicijomis bei įstaigos veikla. Savivaldybė pažymi, kad muziejus laikomas vienu iš išskirtinių tokio pobūdžio objektų regione, o jo patirtimi domisi ir kitų savivaldybių delegacijos.

    Simboliniu akcentu tapo muziejuje esanti kėdė Kokio dydžio yra laisvė?, kviečianti lankytojus apmąstyti laisvės kainą ir prasmę šiandien. Pasak savivaldybės atstovų, tokie kultūriniai ir istorinės atminties taškai vizitų metu padeda kalbėti ne tik apie dabarties politiką, bet ir apie vertybinį kontekstą, kuriame priimami sprendimai.

  • Briuselio žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi: neišviešinti santykiai ir partijos taisyklių pažeidimas

    Briuselio žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi: neišviešinti santykiai ir partijos taisyklių pažeidimas

    Europos Parlamento Žaliųjų frakciją sukrėtė netikėta žinia: vienas ryškiausių jos veidų Bas Eickhout pasitraukė iš europarlamentaro pareigų ir frakcijos pirmininko posto. Sprendimas paskelbtas po vidinių procedūrų, kai paaiškėjo, kad politikas buvo pažeidęs partijos taisykles dėl santykių deklaravimo.

    Apie pasitraukimą pranešta frakcijos susitikimo metu Strasbūre, o dalis dalyvių vėliau pasakojo, kad atmosfera buvo įtempta ir emocinga. Eickhout viešame pareiškime pripažino, jog praeityje elgėsi netinkamai ir prisiima atsakomybę už sprendimus, susijusius su santykiais, kurie, jo teigimu, neatitiko užimamų pareigų standartų.

    „Anksčiau ne visada elgiausi teisingai. Turėjau santykių, kurie nebuvo tinkami mano vaidmeniui. Neturėjau taip daryti, ir prisiimu atsakomybę“, – sakė Bas Eickhout.

    Žaliųjų frakcijos elgesio kodeksas leidžia santykius tarp politikų ir darbuotojų, tačiau reikalauja juos deklaruoti, kad būtų išvengta interesų konflikto, galimo spaudimo ar nelygių galios santykių. Šįkart, frakcijos viduje iškilus klausimams dėl anksčiau neatskleistų darbinių santykių, buvo konstatuota, kad taisyklės galėjo būti pažeistos, o tai tapo pagrindu pasitraukimui.

    Situacija pateko į platesnį Europos Parlamento vidaus politikos kontekstą, kuriame pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama elgesio standartams, priekabiavimo prevencijai ir skaidrumui. Po kelių rezonansinių istorijų įvairiose politinėse grupėse, frakcijos griežtino vidines gaires, o deklaravimo taisyklės tapo svarbia reputacinės rizikos valdymo dalimi.

    Eickhout ilgą laiką buvo laikomas vienu svarbiausių Žaliųjų politikų Briuselyje, ypač dirbant su klimato ir pramonės pertvarkos darbotvarke. Jis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2009 metais, o 2019–2024 metų kadencijoje tapo viena centrinių figūrų ginant ambicingesnius Europos žaliojo kurso sprendimus, įskaitant transporto emisijų mažinimo politiką ir planus dėl naujų vidaus degimo variklius turinčių automobilių pardavimo ribojimo nuo 2035 metų.

    Vis dėlto politinis fonas Žaliesiems pastaruoju metu tapo sudėtingesnis: po 2024 metų Europos Parlamento rinkimų frakcija neteko dalies mandatų, o dešiniųjų įtaka išaugo. Tai reiškia, kad dalis anksčiau patvirtintų žaliųjų iniciatyvų gali būti peržiūrimos, švelninamos arba grąžinamos į derybų stadiją, ypač ten, kur susikerta klimato tikslai ir pramonės konkurencingumas.

    Pats Eickhout savo pasitraukimą siejo ir su asmeniniu išsekimu po ilgų metų politikoje, tačiau lemiamu veiksniu tapo būtent vidaus taisyklių laikymosi klausimas. Žaliųjų atstovai viešai pabrėžė, kad į galimus kodekso pažeidimus žiūri rimtai, nes skaidrumas jiems yra esminis politinio pasitikėjimo elementas.

    Tuo pat metu Nyderlandų politiniame lauke vyksta kairiųjų jėgų persigrupavimas, kuris gali keisti ir nacionalinių partijų kryptį Europos lygmeniu. Ši dinamika svarbi ir Žaliesiems, nes nuo būsimų sprendimų gali priklausyti, kokį vaidmenį jie atliks Europos partijų šeimų struktūroje ir kaip bandys atkurti įtaką naujoje politinėje realybėje.