CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    Europos Sąjungoje pasiektas preliminarus politinis susitarimas dėl teisės akto, kuriuo būtų panaikinti importo muitai daliai JAV prekių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Parlamentą ir ES Tarybą kuo greičiau užbaigti procedūras, kad sprendimas įsigaliotų.

    Šis žingsnis laikomas esminiu, siekiant galutinai įtvirtinti transatlantinį prekybos susitarimą ir sumažinti riziką, kad Vašingtonas imsis naujų tarifų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo viešai nurodęs terminą, iki kurio ES turi ratifikuoti susitarimą, priešingu atveju grasinta didinti muitus.

    Apsauga, jei nukentėtų pramonė

    Preliminariame susitarime numatytas apsaugos mechanizmas, leidžiantis Briuseliui laikinai sustabdyti muitų mažinimą, jei JAV importas reikšmingai pakenktų Europos pramonei. Tokios nuostatos dažniausiai įtraukiamos tam, kad prekybos liberalizavimas netaptų staigiu smūgiu jautriems sektoriams.

    Taip pat įrašyta sąlyga, susijusi su plieno ir aliuminio produktais bei jų išvestiniais gaminiais: Europos Komisija galėtų sustabdyti tarifines lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV ir toliau taikytų didesnius nei 15 proc. muitus šiai ES produkcijai. Tokiu būdu ES siekia turėti aiškų svertą, jei susitarimo pusiausvyra būtų iškraipyta.

    Politinis fonas ir artimiausi terminai

    Derybų procesas buvo komplikuotas ir kelis kartus strigo, o politinė įtampa tarp sąjungininkų augo dėl tarifų grasinimų ir kitų ginčų. Europos Parlamento derybininkai pabrėžė, kad susitarimas padeda išvengti eskalacijos, kuri galėtų brangiai kainuoti įmonėms ir darbo vietoms abiejose Atlanto pusėse.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir Europos Sąjunga laikosi savo įsipareigojimų. Kartu galime užtikrinti stabilią, nuspėjamą ir abipusiai naudingą transatlantinę prekybą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Parlamentas ir ES Taryba dar turi užbaigti teisėkūros procedūras, o galutinio pritarimo balsavimas, kaip tikimasi, gali įvykti birželio viduryje. Jei procesas vyks sklandžiai, ES spėtų įgyvendinti susitarimą iki Vašingtono nustatytų terminų ir sumažintų naujų tarifų riziką.

    Praktinis šio sprendimo tikslas yra sugrąžinti daugiau prognozuojamumo į ES ir JAV prekybinius santykius: verslui svarbiausia aiškios taisyklės, stabilios tiekimo grandinės ir mažesnė staigių muitų pokyčių tikimybė. Pastaraisiais metais būtent neapibrėžtumas dėl tarifų ir išimčių tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautinei prekybai.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    Susitarimas patvirtintas po naktinių derybų

    Europos Parlamento nariai ir ES valstybių diplomatų atstovai Strasbūre sutarė įgyvendinti pernai vasarą su JAV sudarytą prekybos susitarimą. Sprendimas priimtas po ilgų vėlyvo vakaro derybų, siekiant sumažinti augančią įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Vis dėlto susitarimas išlieka politiškai trapus, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarifus ir toliau naudoja kaip spaudimo priemonę. ES pareigūnai pripažįsta, kad tokia taktika didina neapibrėžtumą verslui ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse.

    Derėtis skubėta po to, kai Baltieji rūmai buvo pagrasinę nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. muitus Europos automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti. Tokia grėsmė buvo aiškiai susieta su terminais ir politinėmis sąlygomis, todėl Briuselyje ji įvertinta kaip papildomas rizikos veiksnys.

    Pagal patvirtintą schemą JAV pramonės prekių eksportui į ES tarifai mažinami iki 0 proc., o daugumai ES eksporto į JAV paliekamas 15 proc. bazinis tarifas. Kritikai Europos Parlamente pabrėžia, kad tokia asimetrija gali iškreipti konkurenciją ir ilgainiui pakenkti kai kuriems Europos sektoriams.

    Kas yra 2029 metų saugiklis

    Europos Parlamentas siekė į susitarimą įrašyti daugiau apsaugų, kurios leistų greičiau reaguoti į vienašalius JAV sprendimus. Kompromisu tapo vadinamoji galiojimo pabaigos sąlyga, numatanti, kad susitarimas nustos galioti, jei iki 2029 metų gruodžio 31 dienos nebus atnaujintas.

    Toks terminas pasirinktas neatsitiktinai, nes jis apima laikotarpį po dabartinės JAV administracijos kadencijos pabaigos. Europos Parlamento derybininkai teigia, kad tai sukuria papildomą svertą ir sumažina riziką, kad susitarimas taps nuolatiniu spaudimo įrankiu.

    Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange pabrėžė, kad priimtas modelis suteikia „saugos tinklą“ ir didina aiškumą pramonei bei vartotojams.

    „Dabar turime saugiklį, kuris leidžia apginti teisės aktą ir suteikia nuspėjamumo mūsų vartotojams ir pramonei“, – sakė Berndas Lange.

    Dar vienas esminis elementas yra Europos Komisijos teisė sustabdyti lengvatinius tarifus JAV prekėms, jei Vašingtonas neįvykdys pažado sumažinti muitus ES plienui ir aliuminiui iki 15 proc. Ši nuostata Briuselyje laikoma praktiniu mechanizmu, kuris turėtų veikti kaip atsvara politiniams ultimatumams.

    Šiuo metu JAV Europos plienui taiko 50 proc. tarifą, o ES atstovai pastaraisiais mėnesiais ne kartą vyko į Vašingtoną ieškoti sprendimo, tačiau proveržio iki šiol nebuvo. Dėl to plieno ir aliuminio klausimas išlieka viena jautriausių susitarimo vietų, galinti greitai peraugti į platesnį ginčą.

    Migracijos grąžinimo taisyklės ir kiti derybų frontai

    Tuo pat metu Europos Parlamente numatytos ir kitos įtemptos derybos, susijusios su migracijos grąžinimo reglamentu. Jis turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl deportavimo centrų už ES ribų ir taikyti atvykimo draudimus jau grąžintiems migrantams.

    Didžiausią ginčą kelia vadinamoji ICE pataisa, kuri suteiktų institucijoms platesnes galias ieškoti asmens gyvenamojoje vietoje ar kitose „susijusiose“ vietose, kai priimtas išsiuntimo sprendimas. Dalis ES šalių šiai nuostatai pritaria, o Europos Parlamentas ją vertina kritiškai dėl galimų žmogaus teisių ir proporcingumo rizikų.

    Tarptautinėje darbotvarkėje dėmesį traukia ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Pekine. Pokalbiuose akcentuota glaudesnė partnerystė ir „teisingesnės pasaulio tvarkos“ siekis, tačiau viešuose pareiškimuose vengta tiesiogiai aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą.

    ES institucijoms tai primena, kad prekybos ir saugumo darbotvarkės vis labiau susipina: tarifai, pramonės politika, sankcijos ir strateginės tiekimo grandinės tampa vieno paveikslo dalimi. Dėl to sprendimai dėl prekybos susitarimų vis dažniau vertinami ne tik ekonomine, bet ir geopolitine logika.

  • Ispanija neigia dėl ES pandemijos lėšų: ginčas dėl pensijų jau temdo būsimas biudžeto derybas

    Ispanija neigia dėl ES pandemijos lėšų: ginčas dėl pensijų jau temdo būsimas biudžeto derybas

    Ispanijos vyriausybė bando gesinti politinį skandalą dėl ES pandemijos ekonomikos gaivinimo lėšų, kategoriškai neigdama, kad šiais pinigais buvo apmokėtos pensijos. Ginčas kyla itin jautriu metu, kai ES šalys ruošiasi deryboms dėl kito septynerių metų biudžeto ir bendrų skolų ateities.

    Diskusiją įkaitino Ispanijos biudžeto priežiūros institucijos pateikta išvada, kad 2024 metų lapkritį dalis valstybės išlaidų pensijoms buvo dengiama biudžeto kreditais, susietais su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Madridas tvirtina taisyklių nepažeidęs ir aiškina, kad tai buvęs techninis apskaitos klausimas, kurį oponentai išnaudoja politinei kovai.

    Europos Komisija, pasirodžius pirminiams pranešimams, paprašė Ispanijos paaiškinimo. Ispanijos pareigūnai teigia, kad pateikus atsakymą papildomų užklausų nebuvo ir jie šį epizodą laiko uždarytu, tačiau politinė žala, regis, jau padaryta.

    Tuo metu Ispanijos opozicinė Liaudies partija reikalauja, kad ministras pirmininkas Pedro Sánchez pasiaiškintų parlamente. Kritikos banga pasiekė ir Europos Parlamentą, kur dalis konservatyvių politikų kelia klausimą dėl pandemijos fondo lėšų kontrolės ir skaidrumo.

    „Jei šie kaltinimai pasitvirtintų, tai būtų rimtas ES mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo pažeidimas“, – sakė Europos Parlamento narys Tomáš Zdechovský.

    „Ar tikrai po pandemijos ekonomikos atsigavimui skirtos lėšos tyliai nukreipiamos pensijoms? Tai tik sustiprintų skeptikų argumentus“, – sakė Europos Parlamento narys Dirk Gotink.

    Šiaurės ir pietų įtampa

    Madridas atmeta kaltinimus ir pabrėžia, kad „nė vienas euras“ nebuvo panaudotas netinkamai. Ispanijos atstovai taip pat atmeta pasikartojantį pasakojimą apie „taupią šiaurę“ ir „išlaidžius pietus“, primindami, kad šalies ekonomikos augimas pastaraisiais metais buvo vienas sparčiausių ES.

    Vis dėlto skandalas atgaivino senas įtampas, ypač tarp šalių, kurios griežčiau vertina bendrą skolinimąsi ir reikalauja kuo aiškesnių atsiskaitymo bei kontrolės mechanizmų. Būtent šios valstybės anksčiau skeptiškai vertino 2020 metais patvirtintą maždaug 750 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo paketą.

    Kodėl ginčas svarbus dabar?

    Kontroversijos laikas ES institucijoms yra itin nepatogus. Briuselis rengiasi pradėti derybas dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, o vienas centrinių klausimų bus, kaip tvarkytis su bendromis skolomis, sukauptomis finansuojant pandemijos atsigavimo priemones.

    Ispanija buvo viena didžiausių šio mechanizmo naudos gavėjų ir dažnai pasisakė už ambicingesnį ES biudžetą bei tvirtesnius bendro finansavimo instrumentus ateityje. Tačiau naujas ginčas gali tapti papildomu argumentu skeptikams, siekiantiems griežtesnių ribojimų ir atsargesnio požiūrio į bendrą skolinimąsi.

    Prie situacijos prisideda ir vidaus politika: Ispanijoje fragmentuotas parlamentas apsunkina biudžeto priėmimą, o tai didina jautrumą bet kokiems klausimams, susijusiems su finansų valdymu ir viešųjų išlaidų tvarumu. Artėjant ES viršūnių susitikimui, kuriame biudžeto tema turėtų užimti svarbią vietą, ši istorija gali būti naudojama kaip derybinis svertas ne tik prieš Madridą, bet ir prieš platesnes pietinių šalių iniciatyvas.

  • Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    JAV ir Europos politikai perspėjo „Paramount Skydance“ vadovą Davidą Ellisoną, kad planuojamas „Warner Bros. Discovery“ įsigijimas bus atidžiai tikrinamas Europos Sąjungoje. Parlamentarai pabrėžė, jog net ir akcininkų pritarimas nereiškia, kad sandoris automatiškai įveiks reguliuotojų barjerus.

    Laiške, kurį pasirašė trys Europos Parlamento nariai ir du JAV Atstovų Rūmų demokratai, akcentuojama, kad Europos Komisija vertins rinkos apibrėžimą, rinkos dalis, vertikalios integracijos poveikį ir galimas pasekmes vidaus rinkai. Politikai taip pat ragino nekurti įspūdžio, esą sandoris sulauks greito ir lengvo pritarimo.

    Kas kelia didžiausias rizikas?

    Parlamentarų teigimu, sujungus didelius kino ir televizijos turinio gamybos bei platinimo pajėgumus, gali išaugti kliūtys konkurentams. Tokia koncentracija, jų vertinimu, galėtų mažinti vartotojų pasirinkimą ir didinti kainas, ypač turinio licencijavimo ir transliavimo paslaugų grandinėje.

    Susijungimas apimtų ne tik studijų turtą ir turinio bibliotekas, bet ir reikšmingą transliavimo bei kabelinių kanalų portfelį, taip pat populiarias srautines paslaugas. ES konkurencijos teisėje tokiais atvejais dažnai nagrinėjamas ne vien tiesioginis konkuravimas, bet ir tai, kaip vieno savininko rankose atsidūrusi tiekimo grandinė gali paveikti partnerius ir mažesnius rinkos dalyvius.

    Redakcinės nepriklausomybės klausimas

    Atskirai keliamos ir žiniasklaidos pliuralizmo bei redakcinės nepriklausomybės rizikos. Politikai ragino užtikrinti vidines apsaugas, kad redakciniai sprendimai liktų nepriklausomi nuo akcininkų interesų, ypač jei finansavimo struktūroje dalyvauja trečiųjų šalių investuotojai.

    „Visuomenės pasitikėjimas reikalauja griežto ir skaidraus peržiūros proceso“, – rašoma parlamentarų laiške.

    Finansavimas ir reguliuotojų kelias

    Pagal viešai skelbtas sandorio sąlygas „Paramount Skydance“ sutiko mokėti 31 eurą už akciją ir numatė apie 6 000 000 000 eurų sandorio nutraukimo mokestį, jei nepavyktų gauti reguliuotojų pritarimo. Finansavime minimos apie 21 000 000 000 eurų apimties lėšos iš Persijos įlankos valstybių suverenių fondų, taip pat kredito linija ir papildomas užnugaris iš Ellisonų šeimos.

    Toks modelis politikams kelia klausimų dėl galimos užsienio valstybių įtakos, nacionalinio saugumo ir jautrių duomenų koncentracijos vieno savininko ekosistemoje. ES lygiu tai gali būti vertinama ne tik per konkurencijos prizmę, bet ir per užsienio subsidijų reguliavimo mechanizmus, jei įtariama, kad valstybės remiami fondai galėtų iškreipti konkurenciją.

    D. Ellisonas anksčiau teigė, kad siekiama sandorį užbaigti iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos, tačiau politikų signalas rodo, kad procesas gali užsitęsti. Sprendimas priklausys nuo to, kaip reguliuotojai įvertins konkurencijos, žiniasklaidos pliuralizmo ir finansavimo struktūros rizikas abiejose Atlanto pusėse.

  • Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Pirmasis Europos politinės bendrijos susitikimas Pietų Kaukaze parodė, kaip plečiasi Europos kontūrai ne tik geografine, bet ir politine bei strategine prasme. Renginio pasirinkta vieta ir dalyvių spektras atspindi siekį telkti platesnį demokratinių valstybių ratą už Europos Sąjungos ribų.

    Susitikimas Armėnijoje vyko augant pasauliniam nestabilumui ir ryškėjant naujiems ekonominiams bei saugumo iššūkiams. Vienas jautriausių klausimų Europai išlieka prekybos įtampa su Jungtinėmis Valstijomis, ypač dėl grasinimų didinti muitus europiniams automobiliams.

    Kodėl kalbama apie globalią Europą?

    Didėjant konkurencijai tarp didžiųjų valstybių, Europa vis dažniau pristatoma kaip erdvė, su kuria kiti nori sietis, derinti interesus ar bent jau laikytis arčiau. Nuo Kanados ir Jungtinės Karalystės iki Islandijos bei Balkanų šalys ieško naujų formatų, kurie leistų stiprinti ekonominius ryšius ir politinį saugumą.

    Tokioje aplinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar Europos Sąjunga gali tapti savarankišku geopolitiniu žaidėju, o ne tik reaguoti į kitų sprendimus. Diskusijose pabrėžiama, kad tam gali prireikti gilesnės integracijos, spartesnio sprendimų priėmimo ir didesnių investicijų į gynybą bei pramonės konkurencingumą.

    Europarlamentarų ginčas dėl krypties

    Šias temas laidoje The Ring aptarė du Europos Parlamento nariai: vokietis Damian Boeselager (Volt), dirbantis su žaliųjų frakcija, ir austras Helmut Brandstätter iš Renew. Abu kalbėjo apie glaudesnio koordinavimo poreikį, kad Europa galėtų stiprinti demokratinį atsparumą tiek savo viduje, tiek kaimynystėje.

    Diskusijoje akcentuota, kad geopolitiniai pokyčiai verčia Europą vienu metu spręsti kelias užduotis: didinti karinį pasirengimą, mažinti priklausomybes kritinėse tiekimo grandinėse ir kurti patikimesnius prekybos susitarimus. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs, kai protekcionizmas grįžta į svarbiausių partnerių darbotvarkę.

    Kanados signalas ir Armėnijos pasirinkimai

    Europos politinės bendrijos susitikime dalyvavusi Kanada tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip keičiasi partnerystės. Kanados ministras pirmininkas Mark Carney delegatams perdavė žinią, kad šalis sieks naujo prekybos ir diplomatinių ryšių tinklo, kai dalis prieigos prie JAV rinkos tampa mažiau patikima.

    „Esu pasiryžęs kurti naują prekybos ir diplomatinių aljansų tinklą, nes dalis JAV rinkų tampa mažiau prieinama“, – sakė Mark Carney.

    Carney dalyvavimas kartu buvo ir politinis signalas paremti Armėniją, kuri pastaraisiais metais siekia stiprinti demokratines reformas ir atsargiai tolsta nuo Rusijos įtakos. Tai įgauna papildomo svorio tuo metu, kai Vakarų laikysena Rusijos oponentų, įskaitant Ukrainą, atžvilgiu ne visada yra vienodai aiški.

    Nors Kanados diplomatai atmetė prielaidas, kad Otava galėtų siekti Europos Sąjungos narystės, abu europarlamentarai tokią idėją vertino palankiai kaip politinę viziją. Vis dėlto praktikoje tai reikštų precedento neturintį sprendimą ir reikalautų politinės valios bei teisinio kelio, kuriam šiandien nėra aiškaus mandato.

    Laidą The Ring veda Stefanas Grobe, ją prodiusavo Luis Albertos ir Amaia Echevarria, redagavo Vassilis Glynos. Diskusija atskleidžia, kad klausimas dėl globalios Europos šiandien yra ne tiek šūkis, kiek bandymas rasti veiksmingą atsaką į kintančią pasaulio tvarką.

  • ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    Europos Parlamento (EP) ir ES valstybių narių derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl vienos jautriausių ES ir JAV prekybos susitarimo dalių – vadinamojo apsaugos mechanizmo, kuris leistų laikinai sustabdyti susitarimą, jei JAV importo šuolis išbalansuotų Europos rinką. Apie tai pranešama remiantis deryboms artimais šaltiniais.

    Šis žingsnis laikomas bandymu sumažinti rizikas, kurios išryškėjo po to, kai buvo sutarta mažinti muitus JAV pramonės prekėms iki nulio. EP nariai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad susitarimas negali tapti spaudimo priemone prieš ES ir turi turėti aiškius saugiklius.

    Stabdis importo šuolio atveju

    Derybose suderėta kryptis, kad ES galėtų vėl įvesti muitus JAV pramonės prekėms, jei importo augimas sukeltų reikšmingą rinkos sutrikdymą, pavyzdžiui, staigų kainų kritimą, gamybos nuostolius ar konkurencijos iškraipymą. Formuluotės detalės dar derinamos, todėl galutinė mechanizmo apimtis priklausys nuo kompromiso tarp EP, Europos Komisijos ir valstybių narių.

    Toks saugiklis yra įprasta prekybos susitarimų praktika, tačiau šiuo atveju jis tapo politiškai ypač svarbus dėl įtempto transatlantinių santykių fono. EP siekia aiškesnio ir greitesnio instrumentų įjungimo, kad ES nereikėtų ilgai laukti, kol žala vietos pramonei taps negrįžtama.

    Laikrodis tiksi: kada pradėti taikyti?

    Didžiausia įtampa, derybų dalyvių teigimu, kyla dėl vadinamosios įsigaliojimo pradžios nuostatos, kuri apibrėžtų, nuo kada susitarimas realiai pradedamas taikyti. EP pozicija – susitarimo taikymas turi startuoti tik tada, kai Vašingtonas laikosi sutartų muitų lubų ir neviršija 15 proc. ribos.

    Europos Komisija, savo ruožtu, nepritaria sąlygai, kuri susietų įsigaliojimą su JAV muitų praktika, ir siekia kuo greitesnio susitarimo pritaikymo. Skirtumas tarp šių požiūrių gali lemti, ar EP spės laiku surengti balsavimą ir išvengti naujo muitų eskalavimo.

    Numatomas galiojimo terminas ir ginčas dėl apsaugos priemonių

    Derybininkai taip pat iš esmės sutarė dėl nuostatos, kuri automatiškai nutrauktų susitarimą, jeigu jis nebūtų atnaujintas po nustatyto laikotarpio. EP iš pradžių siekė, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovą, tačiau galutinis terminas dar nėra galutinai įtvirtintas.

    Kartu Komisija, anot šaltinių, siekia iš susitarimo teksto pašalinti nuorodas į ES Kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri laikoma vienu griežčiausių ES rinkos gynybos instrumentų. EP daliai šis įrankis svarbus kaip atgrasymas, jei prekyba būtų naudojama spaudimui ar grasinimams.

    „Europos Parlamentas nori aiškaus principo: susitarimas negali veikti tol, kol kita pusė jo pati nesilaiko“, – sakė deryboms artimas šaltinis.

    Pagal derybose minimą grafiką, ES institucijos siekia užbaigti kompromisą iki birželio, kad tą patį mėnesį EP galėtų balsuoti plenariniame posėdyje. Spaudimą didina ir tai, kad JAV pusė yra siejusi greitesnį įgyvendinimą su grasinimais dar labiau didinti muitus Europos automobiliams, jei iki liepos 4 dienos sprendimas nebus priimtas.

  • Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Europos Parlamente kyla ginčas dėl ES–JAV prekybos susitarimo: kodėl derybos nepaankstinamos?

    Skirtingos stovyklos dėl termino

    Europos Parlamente aštrėja nesutarimai dėl ES ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo tempo. Didžiausia frakcija Europos liaudies partija siekia paankstinti kitą derybų etapą, tačiau socialistai tam nepritaria.

    Ginčas kilo po to, kai praėjusią savaitę bandymas judėti į priekį įstrigo, o dabar diskusijos persikėlė į klausimą, kada tiksliai tęsti derinimus tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių. Šis kalendoriaus konfliktas atskleidė platesnį požiūrių skirtumą dėl skubos.

    Socialistai laikosi gegužės 19 dienos

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, Vokietijos socialdemokratas Berndas Lange, atmetė siūlymą paankstinti derybas. Jo pozicija aiški: kitas derybų raundas turi vykti gegužės 19 dieną.

    Socialistų ir demokratų frakcija argumentuoja, kad sprendimai turi būti priimami laikantis įprastų demokratinių procedūrų, o spaudimas iš už Atlanto neturėtų tapti pagrindu skubinti procesų. Frakcija taip pat remiasi pastaruoju metu JAV teisminėje sistemoje kilusiomis abejonėmis dėl plataus masto tarifų politikos teisėtumo.

    „Naujausi įvykiai parodė, kad buvome teisūs nepasiduodami amerikietiškai grasinimų kampanijai. Europos teisėkūros negali formuoti grasinantys įrašai socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Trumpas spaudžia: liepos 4 dienos riba

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas europiečiams yra nurodęs terminą iki liepos 4 dienos galutinai užbaigti susitarimo įgyvendinimą. Pagal aptariamą schemą ES tarifai JAV prekėms būtų sumažinti iki nulio, o JAV tarifams europinėms prekėms būtų nustatyta 15 proc. riba.

    Europos liaudies partija teigia, kad verslui būtinas kuo greitesnis aiškumas, nes užsitęsęs neapibrėžtumas didina rizikas pramonei ir investicijoms. Be to, primenama, kad D. Trumpas yra viešai kėlęs grėsmę didinti muitus, įskaitant galimus 25 proc. tarifus europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei ES nedels.

    Nors dalis europarlamentarų tikisi, kad sprendimas bus pasiektas iki JAV nustatyto termino, dabartinis ginčas rodo, jog politinis sutarimas dėl derybų tempo dar nėra garantuotas. Artimiausios savaitės taps testu, ar Parlamentas sugebės suderinti verslo lūkesčius, politinį principingumą ir išorinį spaudimą.

  • Prancūzija stabdo ES biudžeto derybų skubinimą: svarbiau kokybė nei terminas iki 2026 metų

    Prancūzija stabdo ES biudžeto derybų skubinimą: svarbiau kokybė nei terminas iki 2026 metų

    Prancūzija nepritaria spaudimui iki 2026 metų pabaigos užbaigti derybas dėl naujo Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos. Šalies Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas teigia, kad dirbtinai sutrumpinti terminai gali pakenkti galutinio susitarimo kokybei.

    Pasak ministro, pagrindinis Paryžiaus tikslas yra „geras biudžetas“, o ne greitas susitarimas bet kokia kaina. Jo teigimu, derybose neturėtų dominuoti politiniai kalendoriai ar baimė dėl galimų pokyčių atskirose valstybėse.

    Kas siūloma naujame ES biudžete

    Europos Komisija yra pateikusi siūlymą 2028–2034 metų laikotarpiui numatyti apie 1 800 000 000 000 eurų ES prioritetams. Greta to planuojama apie 166 000 000 000 eurų skirti bendros po pandemijos susidariusios skolos grąžinimui.

    Šios lėšos apimtų tradicines sritis, tokias kaip žemės ūkis ir sanglauda, bet taip pat didesnį dėmesį saugumui, gynybai ir ekonominiam atsparumui. Derybose vienu jautriausių klausimų išlieka, kiek pinigų turėtų keliauti į ūkininkų subsidijas ir kokiu mastu ES galėtų remtis naujais bendrais pajamų šaltiniais.

    Terminus spaudžia rinkimai ir politinė rizika

    Dalis ES lyderių ragina susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad liktų pakankamai laiko techniniam planavimui ir deryboms su Europos Parlamentu. Papildomą įtampą kelia tai, kad 2027 metais Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai, o kai kurios sostinės baiminasi, jog politiniai pokyčiai galėtų sulėtinti arba perorientuoti derybas.

    Prancūzijoje vienas iš rizikos veiksnių siejamas su Nacionalinio sambūrio pozicijomis dėl ES biudžeto ir bendrų įsipareigojimų. Tokios nuotaikos, Paryžiaus vertinimu, neturėtų tapti priežastimi skubėti ir priimti Prancūzijai nepalankius sprendimus.

    „Mūsų vienintelis prioritetas yra geras biudžetas. Nesikeliame dirbtinių terminų vien tam, kad paspartintume procesą“, – sakė Benjaminas Haddadas.

    Ar susitarimas vis tiek įmanomas 2027 metais

    Prancūzija pabrėžia, kad realu susitarti ir 2027 metų antroje pusėje, svarbiausia užsitikrinti stabilų ir ilgalaikį sprendimą. Galutinis terminas Europos Parlamento balsavimui siejamas su 2027 metų pabaiga, nes naujasis biudžeto laikotarpis turėtų startuoti 2028 metų pradžioje.

    Tuo metu kitos šalys argumentuoja, kad greitesnis susitarimas leistų anksčiau pasirengti konkrečioms programoms ir išvengti vėlavimų, kai finansavimas turėtų pradėti veikti. Diskusija dėl tempo tampa platesnės įtampos dalimi: kaip subalansuoti naujus saugumo poreikius, tradicines išlaidas ir valstybių narių įnašų ribas.

    Artimiausiais mėnesiais derybas gali pagreitinti Tarybai pirmininkaujančios šalies siūlomi tarpiniai skaičiai ir kompromisiniai scenarijai. Vis dėlto Prancūzijos pozicija rodo, kad ES biudžeto derybose greitis nėra vienintelis kriterijus, o kova dėl prioritetų, įmokų ir taisyklių tik intensyvės.

  • ES įspėja Trumpą: „grasinimai socialiniuose tinkluose“ nespartins prekybos susitarimo

    ES įspėja Trumpą: „grasinimai socialiniuose tinkluose“ nespartins prekybos susitarimo

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange sukritikavo Vašingtono spaudimą kuo greičiau įgyvendinti Europos Sąjungos ir JAV prekybos susitarimą. Jo teigimu, ES teisėkūros procesas negali būti diktuojamas ultimatumais ir grasinimais socialiniuose tinkluose.

    Įtampa kilo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad ES iki liepos 4 dienos turi sumažinti tarifus JAV prekėms iki nulio, kaip numatyta praėjusiais metais pasirašytame susitarime. Kitu atveju grasinama naujais muitais Europos produkcijai, įskaitant automobilius.

    „Europos teisėkūros negalima diktuoti grasinančiais įrašais socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Parlamente kritika susitarimui išlieka stipri, nes dalis europarlamentarų jį laiko asimetrišku: ES esą susitaiko su iki 15 proc. tarifų lubomis, o kartu įsipareigoja didesnėms investicijoms JAV, kai tuo metu savo muitus amerikietiškoms prekėms mažina iki nulio. Dėl šių abejonių Parlamentas siekia papildomų saugiklių, kurie apsaugotų ES interesus, jei JAV vėl pakeistų kursą.

    Derybos tarp ES institucijų įstrigo ir dėl konkrečių Parlamento reikalavimų. Tarp jų minima galiojimo pabaigos nuostata, pagal kurią susitarimas nustotų galioti 2028 metų kovo mėnesį, taip pat mechanizmas, leidžiantis greitai pristabdyti jo taikymą, jei JAV imtųsi naujų ekonominio spaudimo priemonių.

    Teisinis neapibrėžtumas JAV

    Berndas Lange akcentavo, kad papildomi saugikliai reikalingi ir dėl augančio teisinio neapibrėžtumo JAV, susijusio su tarifų politika. Viešojoje erdvėje daugėja signalų, kad dalis tarifų sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o tai didina riziką, jog verslas abiejose Atlanto pusėse atsidurs nuolat besikeičiančių taisyklių aplinkoje.

    „Visa tai parodo, kaip svarbu turėti stabilų europinį saugiklį“, – sakė Berndas Lange.

    Europarlamentaras pabrėžė, kad ES turi išlaikyti gebėjimą veikti greitai: laikytis susitarimo, bet kartu turėti aiškų atsako planą, jei JAV pozicija vėl keistųsi arba būtų imamasi naujų tarifų grasinimų. Jo vertinimu, priešingu atveju ES rizikuotų priimti sprendimus, kurie būtų trumparegiški ir politiškai pažeidžiami.

    Naujas derybų raundas tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių atstovų numatytas gegužės 19 dieną. Tikimasi, kad kompromisas galėtų būti patvirtintas birželio mėnesį, dar iki Vašingtono nurodyto termino.

  • Milijonas parašų ir 7 šalys: kaip piliečių iniciatyvos priverčia Briuselį reaguoti

    Milijonas parašų ir 7 šalys: kaip piliečių iniciatyvos priverčia Briuselį reaguoti

    Instrumentas, galintis keisti darbotvarkę

    Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra vienas nedaugelio mechanizmų, leidžiančių ES gyventojams tiesiogiai iškelti klausimą Europos Komisijai ir priversti ją oficialiai atsakyti. Tam reikia per vienus metus surinkti 1 000 000 parašų ir pasiekti minimalias ribas mažiausiai septyniose ES valstybėse.

    Šis instrumentas veikia nuo 2012 metų, tačiau sėkmingų atvejų iki šiol nedaug. Ekspertai pabrėžia, kad iniciatyvos dažnai „užstringa“ dėl sudėtingų taisyklių, ribotų kampanijų resursų ir nevienodų nacionalinių reikalavimų parašų rinkimui.

    Iniciatyva dėl abortų prieinamumo

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė iniciatyva „My Voice, My Choice“, siekianti gerinti saugaus ir legalaus aborto prieinamumą Europoje. Ją pradėjo Slovėnijos antropologė Nika Kovač ir organizacija „8 March“, telkusi partnerius keliose šalyse.

    Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad ribota prieiga prie aborto dalyje Europos kelia riziką moterų sveikatai ir didina ekonominę bei psichologinę naštą šeimoms. Akcentuojama, kad labiausiai nukenčia socialiai pažeidžiamos grupės, kurioms sunkiausia gauti paslaugas ar keliauti į kitas šalis.

    „Svarbu, kad turime balsą ir galime prisidėti formuojant demokratiją, nes ji veikia ne vien per institucijas, bet ir per tiesioginį dalyvavimą“, – sakė EPI ambasadorė Nino Kavelashvili.

    Surinkus 1 124 513 parašus, iniciatyva buvo pateikta Europos Komisijai, o vėliau aptarta Europos Parlamente. Parlamentas ragino Komisiją svarstyti savanorišką finansavimo mechanizmą, kuris galėtų padėti žmonėms iš valstybių, kuriose prieiga prie legalaus aborto ribota, gauti paslaugas kitose ES šalyse pagal jų nacionalinę teisę.

    Komisija privalo atsakyti, bet ne priimti įstatymą

    Esminė EPI ypatybė ta, kad Europos Komisija privalo pateikti rašytinį ir argumentuotą atsakymą, tačiau nėra teisiškai įpareigota teikti įstatymo projektą. Dėl to iniciatyvų poveikis dažniau matuojamas politinės darbotvarkės pokyčiais, o ne greitais teisėkūros rezultatais.

    Vis dėlto praktikoje tai gali reikšti didesnį matomumą, viešą spaudimą ir naujas diskusijas tiek Briuselyje, tiek nacionaliniu lygmeniu. EPI rėmėjai teigia, kad net ir be tiesioginio teisėkūros „finalo“ iniciatyvos keičia prioritetus, o kai kuriais atvejais tampa pagrindu vėlesnėms politikos priemonėms.

    Kodėl sėkmę pasiekia ne visi

    N. Kavelashvili atkreipia dėmesį, kad didžiausia kliūtis dažnai yra ne pati tema, o kampanijos organizavimas keliose šalyse vienu metu. Reikia ne tik vertimų, bet ir kultūrinio pritaikymo, vietinių partnerių, gebančių mobilizuoti bendruomenes, bei aiškios komunikacijos socialiniuose tinkluose.

    Jos teigimu, 1 000 000 parašų riba daugeliui atrodo atgrasanti, ypač mažesnėms organizacijoms. Dėl to vis dažniau keliama idėja supaprastinti komunikaciją apie EPI, daugiau apie ją kalbėti mokyklose ir ieškoti būdų, kaip piliečiams aiškiau parodyti, ką realiai suteikia šis demokratinis įrankis.

    Šiuo metu Europos Komisijoje registruota dešimtys aktyvių iniciatyvų įvairiomis temomis – nuo transporto sprendimų iki gyvūnų gerovės ir kailinių žvėrelių auginimo ribojimo. Tai rodo, kad piliečių noras daryti įtaką ES politikai auga, nors kelias iki realių pokyčių dažnai lieka ilgas.