Tag: Europos Parlamentas

  • Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, anot „The Wall Street Journal“, vertina galimybę Kanadą priartinti prie Europos Sąjungos dar labiau nei leidžia dabartiniai susitarimai, įskaitant idėją dėl vadinamojo asociuotos narės statuso. Tokios kategorijos ES teisėje šiuo metu nėra, tačiau, šaltinių teigimu, Briuselyje svarstoma, ar būtų įmanoma sukurti specialų formatą strateginiams partneriams.

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai Otava yra įsivėlusi į aštrų prekybos konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis: abiejose pusėse galioja dideli muitai, o deeskalacijos ženklų mažai. Tokiose sąlygose Kanada ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir sustiprinti alternatyvius ekonominius bei saugumo ryšius.

    Ko siektų Ottawa ir Briuselis?

    Pasak publikacijos, Kanada ir ES svarsto platesnį bendradarbiavimą ne tik prekių prekyboje, bet ir paslaugų, darbuotojų judumo bei strateginėse srityse. Tarp įvardijamų krypčių minimi energetika, dirbtinis intelektas, gynyba ir kritinės žaliavos, kurios ypač svarbios tiek pramonei, tiek perėjimui prie švaresnės energetikos.

    Taip pat aptariami didesnės apimties bendri projektai, susiję su povandeniniais kabeliais, duomenų centrais, debesijos infrastruktūra ir palydoviniais tinklais. Tokie planai atspindi Europos pastangas stiprinti skaitmeninį ir strateginį atsparumą, o Kanados siekį tapti patikimu partneriu transatlantinėse tiekimo grandinėse.

    Kodėl asociuotos narės modelis būtų sudėtingas?

    Nors idėja skamba patraukliai, bet kokio „asociuotos narės“ statuso sukūrimas susidurtų su ES taisyklėmis ir instituciniu procesu, nes Bendrija turi aiškiai apibrėžtus narystės kriterijus ir sutartinius rėmus. Praktikoje tai reikštų ilgą politinių derybų kelią ir sudėtingą kompromisų paiešką tarp valstybių narių.

    Vis dėlto pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie diferencijuotą integraciją ir lanksčius modelius valstybėms, kurios nori glaudesnio ryšio, bet nesiekia ar negali tapti visateisėmis narėmis. Tokią kryptį anksčiau minėjo ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kalbėdamas apie asociuotos narystės idėją, pirmiausia sietą su Ukraina, bet teoriškai pritaikomą ir kitiems artimiems partneriams.

    Artimiausi signalai iš Strasbūro ir Paryžiaus

    Pranešimas pasirodė prieš Marko Carney kalbą Europos Parlamente Strasbūre, kur jis turėtų išdėstyti Kanados ir ES santykių viziją geopolitinio spaudimo ir ekonominių rizikų kontekste. Europos Komisija į žurnalistų prašymą pakomentuoti šią informaciją viešai nereagavo.

    Papildomą politinį foną kuria ir planuojamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bei Marko Carney vizitas į Prancūzijos teritoriją Sen Pjerą ir Mikeloną, esančią netoli Kanados Atlanto pakrantės. Paryžius šį vizitą pristato kaip Kanados ir Prancūzijos artumo bei bendrų demokratinių vertybių demonstraciją didėjančių įtampų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aplinkoje.

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžė, kad abi šalys siekia stiprinti savo gebėjimą veikti savarankiškai pasaulyje, kuriame sugrįžta „galios politika“, auga geopolitinės įtampos ir atsiranda naujų priklausomybių. Tai signalas, kad diskusijos dėl Kanados vietos Europos saugumo ir ekonomikos architektūroje gali tapti ne vien simbolinės, bet ir praktiškai svarbios.

  • 100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    Europos startuolių įkūrėjai ir investuotojai paviešino laišką politikos formuotojams, kuriame ragina neatskiesti planuojamos EU Inc reformos. Jų teigimu, galutinis teisės aktas turi sukurti realiai visoje ES veikiantį bendrovės modelį, o ne dar vieną sluoksnį virš 27 skirtingų nacionalinių sistemų.

    EU Inc sumanymas numato vieningą įmonių steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, kad verslai galėtų paprasčiau plėstis visose 27 valstybėse narėse. Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad susilpninus kertines nuostatas nauja forma gali tapti nepraktiška ir todėl rinkoje nenaudojama.

    „Jei EU Inc įgyvendinsime teisingai, ji pašalins didelę dalį trinties ir fragmentacijos, kuri iki šiol smaugia Europos įmones, atvers investicijas ir paskatins naują verslumo bangą“, – teigiama laiške.

    „Jūs nuspręsite, ar EU Inc taps Europos ekonomikos varikliu, ar taip praskiestu teisiniu dariniu, kurio niekas nenaudos“, – pabrėžė pasirašiusieji.

    Kas yra EU Inc ir kodėl tai svarbu?

    Europos Komisija EU Inc pasiūlymą pristatė 2026 metų kovo 18 dieną, po plataus palaikymo sulaukusios kampanijos, kuriai pritarė daugiau nei 26 000 steigėjų, investuotojų ir kitų ekosistemos lyderių. Tikslas aiškus: sudaryti sąlygas įmonei steigti ir valdyti veiklą per vieną, suderintą teisinį režimą, mažinant administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą.

    Praktikoje tai reikštų paprastesnį kelią augančioms įmonėms, ypač technologijų sektoriuje, kuriam svarbus greitas tarptautinis mastelio didinimas. Dabartinis fragmentuotas reguliavimas dažnai verčia steigti dukterines įmones, derinti skirtingus įstatus ir procesus bei brangiai kainuojančiai derinti reikalavimus su bankais, investuotojais ir registrų institucijomis.

    Kur kyla didžiausia rizika derybose?

    Laiško autoriai pažymi, kad Komisijos pasiūlyme numatyti keli kertiniai elementai, tačiau derybose Europos Parlamente ir tarp valstybių narių jie gali būti susilpninti. Pasak jų, būtent tai ir lems, ar EU Inc taps patikimu standartu, ar liks nišine, sunkiai pritaikoma priemone.

    Viena svarbiausių temų yra registruotos buveinės pasirinkimo laisvė: įkūrėjai siekia, kad būtų galima pasirinkti įmonės „namus“ bet kurioje valstybėje narėje, nepririšant to prie privalomo veiklos perkėlimo. Kitas akcentas – prieinamumas: reforma neturėtų būti skirta tik siaurai „inovatyvių“ įmonių grupei ar ribojama pagal sektorių, darbuotojų skaičių ar pajamas.

    Ne mažiau svarbus klausimas – vienas centrinis registras. Verslo ir investuotojų požiūriu, vieninga įmonių forma sunkiai veiks, jei duomenys ir toliau bus išskaidyti po nacionalinius registrus, o jų patikra ir standartai skirsis.

    Akcijų pasirinkimo sandoriai ir mokesčių principai

    Technologijų bendrovėms aktuali ir darbuotojų skatinimo priemonė – akcijų pasirinkimo sandoriai. Laiške pabrėžiama, kad darbuotojai neturėtų būti apmokestinami tol, kol realiai neparduoda akcijų ir negauna pajamų, taip išvengiant situacijų, kai mokestiniai įsipareigojimai atsiranda dėl „popierinio“ vertės prieaugio.

    Kartu akcentuojama, kad EU Inc neturėtų tapti būdu apeiti nacionalines darbo teisės ar mokesčių taisykles. Idėja pristatoma kaip įmonių teisės supaprastinimas, o ne mechanizmas perkelti socialines ar fiskalines prievoles į kitą jurisdikciją.

    Derybų grafikas įgauna pagreitį: Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas turėtų svarstyti pataisas rudenį, o valstybės narės planuoja technines derybas prieš ministrų lygmens diskusijas Konkurencingumo taryboje. Artimiausi mėnesiai taps lemiami, ar EU Inc bus sukurta kaip veikiantis visos ES standartas, ar reformą nustelbs išimtys ir papildoma biurokratija.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Planas greitinti sutartis

    Europos Komisija svarsto, kaip paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, kad įmonės greičiau gautų realią naudą iš naujų rinkų. Viena idėjų – ratifikavimo procedūroms laikinai platinti tik anglišką sutarties versiją, o vertimus į visas 24 oficialias ES kalbas pateikti vėliau.

    Tokiam sumanymui jau ruošiasi priešintis Prancūzija, teigdama, kad daugiakalbystė nėra formalumas. Paryžius signalizuoja, jog anglų kalbos dominavimas ratifikavime kelia ir politinių, ir teisinių rizikų.

    Kodėl Komisija siekia pokyčių

    Komisijos argumentas – praktinis: sudėtingų prekybos sutarčių teisinis redagavimas ir vertimai užtrunka mėnesius, o tai atitolina ratifikavimo startą. Geopolitinės įtampos ir konkurencija dėl rinkų skatina ES ieškoti būdų sutrumpinti kelią nuo derybų pabaigos iki realaus sutarties įsigaliojimo.

    Už prekybą atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius yra nurodęs, kad delsimas ES kainuoja prarastas eksporto galimybes ir lėtesnį ekonomikos augimą. Jo teigimu, net pasibaigus deryboms, iki momento, kai verslas gali pilnai veikti partnerio rinkoje, procesas gali užsitęsti iki 2,5 metų.

    „Šiandienos pasaulyje mes tiesiog negalime sau leisti prarasti laiko“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prancūzijos argumentai: teisė ir demokratija

    Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad ES sutartys ir teisėkūra remiasi kalbų lygybe, o prancūzų kalba istoriškai yra viena institucijų darbo kalbų. Paryžiaus vertinimu, ratifikavimas tik anglų kalba reikštų, kad dalis nacionalinių parlamentų ir net europarlamentarų būtų priversti remtis ne savo kalbos teisiniu tekstu.

    Kritikai įspėja, kad tokia praktika gali mažinti skaidrumą ir didinti interpretavimo riziką, nes prekybos susitarimuose itin svarbios tikslios sąvokos, išlygos ir nuorodos į kitus teisės aktus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai susitarimai priskiriami mišriesiems ir ratifikavime dalyvauja ne tik Europos Parlamentas, bet ir nacionaliniai parlamentai.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia teisinę ir demokratinę problemą, o Komisija tai puikiai supranta“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politika ES institucijose išlieka jautri tema, nes anglų kalba per pastaruosius dešimtmečius tapo dominuojanti kasdienėje administracinėje praktikoje. Tuo pat metu Komisija oficialiai deklaruoja, kad kalbinė įvairovė yra esminė ES vertybė, o daugiakalbystė turi būti užtikrinta institucijų veikloje.

    Kalbų politikos ekspertai pabrėžia, kad sutarties teksto kalba ratifikavimo metu yra ne vien patogumo klausimas. Nuo jos gali priklausyti parlamentarų gebėjimas tiksliai įvertinti teisines pasekmes, o visuomenei – suprasti, ką konkrečiai valstybė patvirtina.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbų politikos ekspertas Michele Gazzola.

  • Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Artėjant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinei kalbai apie Sąjungos padėtį, Briuselyje suaktyvėjo lobistai ir nevyriausybinės organizacijos. ES kvartale pasirodę plakatai ragina kalboje skirti dėmesio gyvūnų gerovei, o užkulisiuose vyksta kova dėl kelių sakinių, kurie gali nubrėžti politinę darbotvarkę metams į priekį.

    Kalba apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente laikoma vienu aiškiausių signalų, kokias sritis Europos Komisija ketina stumti į priekį per artimiausią politinį sezoną. Nors pati kalba teisiškai nieko neįpareigoja, joje įvardytos kryptys dažnai virsta konkrečiais teisėkūros pasiūlymais, finansavimo prioritetais ir politiniu spaudimu valstybėms narėms.

    Viena ryškiausių šių metų kampanijų skirta gyvūnų gerovei. Aktyvistai siekia, kad tema būtų aiškiai paminėta aukščiausiu lygiu, nes tai, jų teigimu, sustiprintų politinį pagreitį sprendimams dėl ūkininkavimo standartų, prekybos taisyklių ir kontrolės mechanizmų.

    Ne mažiau aktyvūs ir pramonės atstovai, kurie nori, kad Europos Komisija kalboje įsipareigotų rengti didelės apimties ataskaitą apie Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokia ataskaita, panašaus svorio kaip anksčiau rengti strateginiai ES konkurencingumo vertinimai, jiems būtų svertas derantis dėl energetikos, pramonės ir investicijų politikos krypties.

    Dar viena įtampą kelianti tema yra konkurencingumas ir reguliavimo našta, ypač pramonės šakoms, kurios jaučia augančią spaudimo bangą iš pasaulinių rinkų. Briuselyje šalia institucijų įprastai vyksta renginiai, kuriais siekiama pabrėžti sektorių problemas ir priminti, kad keli žodžiai kalboje gali tapti aiškiu signalu Europos Komisijos nariams, Tarybai ir nacionalinėms sostinėms.

    Skaitmeninių technologijų atstovai taip pat siekia vietos kalboje, ypač kalbant apie dirbtinį intelektą ir investicijų pritraukimą. Pastaraisiais metais DI tapo viena iš sričių, kur ES bando suderinti reguliavimą, inovacijų skatinimą ir saugumo rizikų valdymą, o politinis paminėjimas dažnai interpretuojamas kaip ženklas, ar bus renkamasi griežtesnė kontrolė, ar didesnis finansinis postūmis.

    Pačių užkulisių logika paprasta: vienas sakinys kalboje gali būti svarbus ne tik viešajai nuomonei, bet ir tam, kaip institucijų viduje bus skirstomas dėmesys bei resursai. Lobistams tai tampa galimybe įrodyti, kad jų tema yra politiniame žemėlapyje, o nevyriausybinėms organizacijoms tai gali būti argumentas derybose dėl paramos, partnerystės ir darbotvarkės prioritetų.

    Vis dėlto priėjimas prie sprendimų priėmėjų išlieka nevienodas. Dalis organizacijų remiasi viešomis kampanijomis, laiškais ir koalicijomis, kitos investuoja į nuolatinius ryšius su institucijomis ir ekspertines pozicijas, kurios dažnai atveria duris į aukštesnio lygio diskusijas. Ši įtampa ypač išryškėja prieš tokias kalbas, kai kiekvienas žodis vertinamas kaip ženklas, kur link pasuks politinis kompasas.

    Kalbos svarbą sustiprina ir tai, kad joje kartais pasirodo netikėtų sprendimų užuominos, galinčios turėti tiesioginių ekonominių pasekmių. Ankstesniais metais netikėti pranešimai apie tyrimus ar prekybos priemones buvo sukėlę rinkų reakcijas ir paskatinę atsakomąsias politines priemones, todėl interesų grupės šį formatą vertina kaip momentą, kai galima ne tik įtvirtinti prioritetus, bet ir pakeisti žaidimo taisykles.

    Galiausiai didžiausias klausimas lieka tas pats: ar kalboje bus tik simboliniai paminėjimai, ar konkretūs įsipareigojimai su aiškiais darbais, terminais ir atsakomybe. Būtent šios detalės, o ne vien tematinių žodžių skaičius, dažniausiai nulemia, ar politinė žinutė virs realiais teisės aktais, biudžetais ir įgyvendinimo sprendimais visoje Europos Sąjungoje.

  • Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija perdavė Europos Sąjungos ir Indijos prekybos susitarimą valstybėms narėms ratifikuoti, tačiau dokumentas pateiktas tik anglų kalba. Toks žingsnis sukėlė Prancūzijos nepritarimą, nes Paryžius ragina laikytis pareigos sutartis pateikti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

    Komisija argumentuoja, kad vienos kalbos pasirinkimas šiuo etapu padėtų paspartinti ratifikavimo procesą ir sutaupyti laiko. Briuselis siekia, kad susitarimas būtų užbaigtas per šiuos kalendorinius metus, todėl bando sumažinti administracinius vėlavimus, kurie dažnai kyla dėl vertimų derinimo.

    „Siūlome susitarimą pasirašyti derybų kalba, tai yra anglų, o visos kalbinės versijos bus parengtos kuo greičiau ir tikrai dar iki balsavimo Europos Parlamente“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillis.

    Prancūzijos pozicija remiasi ne vien simboline kalbos politika. Paryžius pabrėžia, kad prekybos susitarimai yra techniškai sudėtingi, o jų nuostatos gali turėti reikšmingų teisinių ir ekonominių pasekmių, todėl niuansai esą turi būti vertinami tik gavus patikimus vertimus nacionalinėmis kalbomis.

    Praktikoje ES prekybos susitarimų ratifikavimui dažniausiai reikia Europos Parlamento pritarimo, o kai kuriais atvejais ir nacionalinių parlamentų sprendimų. Komisija teigia, kad po pasirašymo susitarimas bus išverstas, o galutinės kalbinės redakcijos, kaip įprasta, bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

    Vis dėlto kol kas neaišku, ar pažadas pateikti vertimus iki Europos Parlamento balsavimo bus pakankamas, kad Prancūzija atsitrauktų. Pastaraisiais metais Paryžius ne kartą blokavo ar lėtino ES prekybos iniciatyvas, o įtampa dėl procedūrų gali tapti papildomu politiniu barjeru net tuomet, kai pati sutarties kryptis Prancūzijai yra priimtina.

    Komisija šį procesą sieja su platesne ES prekybos strategija, kuria stengiamasi greičiau sudaryti ir įgyvendinti susitarimus su strateginiais partneriais, diversifikuojant tiekimą ir mažinant priklausomybę nuo geopolitinių rizikų. Indija ES kontekste laikoma svarbia ekonomine ir politine partnere, todėl ratifikavimo tempas Briuseliui tampa principiniu klausimu.

  • Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Kas siūloma keisti?

    Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

    Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

    Kam tai smogia labiausiai?

    Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

    Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

    „Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

    „Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

    Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

    Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

    Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.

  • Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Programa „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA) Lietuvoje mini 10 metų sukaktį. Per šį laikotarpį ji subūrė apie 120 mokyklų, o dalyviai ES temą nagrinėja ne tik per pamokas, bet ir per diskusijas, simuliacijas bei pilietines iniciatyvas.

    Tarp ilgiausiai programoje dirbančių mokyklų yra ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija. Ji patenka į 18 Lietuvos mokyklų, kurios MEPA veiklas vykdo nuo pat programos pradžios ir nuosekliai stiprina mokinių pilietiškumo bei europietiškumo kompetencijas.

    Per dešimtmetį gimnazistai dalyvavo protmūšiuose, susitikimuose su įvairių sričių pašnekovais, klausėsi paskaitų ir įsitraukė į Europos Parlamento veiklos simuliacijas. Europos diena mokykloje tapo tradicija, o MEPA veiklos įsitvirtino kaip praktinė pilietiškumo pamoka.

    Programos esmė, pasak organizatorių ir mokytojų, yra mokinių gebėjimas kelti klausimus, argumentuoti ir priimti sprendimus, o ne vien kaupti faktus. Tai ypač aktualu, kai ES darbotvarkėje daugėja temų apie saugumą, demokratijos atsparumą, dezinformaciją ir skaitmeninę erdvę.

    Rugpjūčio 26–27 dienomis Vilniuje, Europos namuose, vyko Jaunimo Europos komandos susitikimai, kuriuose atsisveikinta su buvusiais nariais, priimti nauji ir planuoti ateities darbai. Rugpjūčio 28 dieną MEPA mokytojai susitiko baigiamajame seminare apibendrinti sezono rezultatų ir pasirengti naujam etapui.

    Vėliau dalis veiklų persikėlė į diskusijų festivalyje „Būtent!“ veikusią Europos erdvę, kur aptartos ES aktualijos. Renginiuose kalbėta apie Ukrainos integraciją į ES, o taip pat apie nepilnamečių saugumą internete ir Europos atsaką į socialinių tinklų keliamas rizikas.

    „Būti Europos Parlamento ambasadoriais reiškia ne titulą, o veikimą“, – sakė projekto ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Gimnazija pažymi ir konkrečius rezultatus: iš 86 praėjusiais mokslo metais programą užbaigusių mokyklų Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija įvertinta 16 vietoje. Mokykla tikisi tęsti aktyvias veiklas ir planuoja naujas patirtis, tarp jų ir išvyką į Strasbūrą.

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD pergalė sukėlė bangą

    Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai vienas ryškiausių signalų, kad tradicinės politinės jėgos praranda įtaką net ten, kur ilgai dominavo centras.

    Kanzlerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU šiame regione smuko iki 17,2 proc., o koalicijos partneriai socialdemokratai SPD liko su 9,3 proc. Toks rezultatas dar labiau apsunkina ir taip nepopuliarios federalinės valdžios padėtį Berlyne.

    Ar žemę valdys kraštutiniai dešinieji?

    AfD iki absoliučios daugumos pritrūko, tačiau atsirado scenarijus, kuriame valdžia gali būti formuojama su kitų politinių jėgų parama arba joms susilaikant. Vietos lyderis Ulrichas Siegmundas galėtų tapti žemės vadovu, jei jam kelią atvertų kairiosios BSW sprendimai parlamente.

    Toks posūkis būtų istoriškai jautrus, nes Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo ilgai galiojo nerašyta taisyklė kraštutinių jėgų neįsileisti į valdžios centrą. Dėl to vienos žemės rinkimai tapo testu visos šalies politiniam stabilumui.

    „Šis rezultatas nėra atsitiktinumas, tai signalas visai Vokietijai ir Europai“, – sakė AfD delegacijos Europos Parlamente vadovas René Aust.

    Smūgis centrui ir signalas Briuseliui

    Reakcijos Europoje išsiskyrė: dalis populistinių ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų skubėjo sveikinti AfD, o kiti perspėjo dėl pasekmių Europos vienybei. Europos Parlamento nariai iš tradicinių frakcijų pabrėžė, kad viena žemė nereiškia valdžios pasikeitimo Berlyne, tačiau sutiko, jog tai pavojingas perspėjimas.

    Vokietijos didžiosios koalicijos tradicija ilgus dešimtmečius buvo vienas iš Europos integracijos stabilumo ramsčių, o panašus modelis Briuselyje rėmėsi Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų bendradarbiavimu. Vis dėlto politinio centro erozija ir augantis radikalų palaikymas vis dažniau kelia klausimą, ar ši dauguma ateityje išliks.

    „Svarbiausia ne tai, kas su kuo gali kalbėtis, o kaip atgauti nusivylusių rinkėjų pasitikėjimą demokratija“, – sakė europarlamentaras Sergey Lagodinsky.

    Artėjantys rinkimai gali perbraižyti žemėlapį

    AfD sėkmė Vokietijoje sutapo su platesne Europos tendencija, kai dalis rinkėjų nusigręžia nuo tradicinių partijų, o politinės darbotvarkės centre atsiduria migracija, pragyvenimo kaina, energetika ir saugumas. Tai tampa terpė partijoms, kurios žada greitus sprendimus ir griežtesnę nacionalinę politiką.

    Artimiausiais metais daugelyje Europos valstybių laukia aukštos įtampos nacionaliniai rinkimai, o jų rezultatai nulems, kokia kryptimi judės ES prieš kitą Europos Parlamento kadenciją. Jei dabartinės nuotaikos išsilaikys, 2029 metais gali būti pirmi rinkimai, po kurių tradicinėms jėgoms būtų sunkiau išlaikyti tvirtą valdančiąją daugumą.

    „Tai labai stiprus perspėjimo signalas, bet iki kitų rinkimų dar yra laiko sustiprėti. Signalas jau duotas, dabar turime dirbti su savo silpnybėmis“, – sakė europarlamentarė Hildegard Bentele.

  • ES biudžeto derybos įkaista: Briuselis siekia naujų visos Europos mokesčių 2028–2034 metams

    ES biudžeto derybos įkaista: Briuselis siekia naujų visos Europos mokesčių 2028–2034 metams

    Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai dar kartą pabrėžė, kad kitam ilgalaikiam bloko biudžetui gali prireikti naujų visos Europos masto mokesčių. Briuselis argumentuoja, jog ambicingiems prioritetams nepakaks vien nacionalinių įnašų, o dalis valstybių tam priešinasi.

    Diskusijos sukasi apie 2028–2034 metų Daugiametę finansinę programą, kurią Europos Komisija ir kitos institucijos sieja su papildomais vadinamaisiais nuosavais ištekliais. Tai reikštų naujus, tiesiogiai į ES biudžetą nukreipiamus pajamų šaltinius, mažiau priklausomus nuo valstybių narių pervedimų.

    Kas yra nuosavi ištekliai?

    Nuosavi ištekliai yra ES pajamos, kurios surenkamos pagal bendras taisykles ir patenka į bendrą biudžetą. Praktikoje tai gali būti įmokos, susietos su ekonomine veikla, importu ar kitais baziniais rodikliais, taip pat įvairūs ES lygio mokesčiai ar rinkliavos.

    Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas pabrėžia, kad didėjant išlaidoms saugumui, gynybai ir konkurencingumui reikės stabilesnio finansavimo. Kartu norima išlaikyti tradicines išlaidų kryptis, tokias kaip sanglauda ir žemės ūkis.

    Frugalų skeptiškumas ir pagrindinė įtampa

    Derybose ryškėja susidūrimas tarp šalių, kurios nori didesnio biudžeto ir naujų pajamų šaltinių, bei vadinamųjų taupiųjų valstybių, siekiančių mažinti bendrą apimtį. Taupiosios šalys taip pat abejoja, ar nauji ES lygio mokesčiai iš tiesų sugeneruos pakankamas pajamas ir ar nepadidins naštos verslui bei gyventojams.

    Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas derybų kontekste teigė, kad nuosavų išteklių klausimas yra būtina sąlyga priimant biudžetą. Jis akcentavo siekį laikytis Europos Komisijos iš pradžių siūlytos krypties, kai dalis pajamų būtų gaunama iš veikėjų už ES ribų.

    „Nuosavų išteklių klausimas mums yra absoliuti būtina sąlyga, kad galėtume priimti šį biudžetą“, – sakė Benjaminas Haddadas.

    Ispanijos atstovai pabrėžia, kad vien taupymas problemos neišspręs, nes ES susiduria su didesniais iššūkiais nei anksčiau. Be naujų pajamų šaltinių, jų vertinimu, neišeis suderinti investicijų į konkurencingumą, saugumą ir gynybą su įsipareigojimais tradicinėms politikoms.

    „Iššūkiai didesni nei anksčiau, todėl nebegalime padaryti daugiau turėdami mažiau. Tam reikalingas ambicingas biudžetas ir nauji nuosavi ištekliai“, – sakė Fernando Sampedro.

    Europos Parlamento spaudimas ir terminai

    Europos Parlamentas derybose laikosi griežtesnės pozicijos ir ragina didinti pagrindines biudžeto eilutes, kad būtų realiai finansuojami nauji prioritetai. Taip pat keliama idėja, kad su ekonomikos gaivinimu susijusių įsipareigojimų grąžinimas neturėtų „suvalgyti“ kasmetinių programų finansavimo.

    ES institucijos ir valstybės narės siekia susitarti iki metų pabaigos, kad procesas neįstrigtų 2027 metais, kai kai kuriose šalyse vyks rinkimai ir politinis neapibrėžtumas gali apsunkinti kompromisą. Galutiniam susitarimui būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas, o biudžetui taip pat reikalingas Europos Parlamento sutikimas.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa tuo metu tęsia konsultacijas su valstybių lyderiais, siekdamas išgryninti jų raudonąsias linijas ir kompromiso ribas. Pirmininkaujanti Airija rengiasi pateikti atnaujintą kompromisinį tekstą iki spalio vidurio, kai Briuselyje rinksis Europos Vadovų Taryba.

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas pabrėžia, kad Europa siekia platesnės ekonominės transformacijos ir didesnių investicijų į konkurencingumą. Jo teigimu, be tvaresnių pajamų šaltinių ambicingas planas rizikuoja likti deklaracija.

    „Jei norime patys spręsti savo likimą ateityje, turime turėti stiprią ekonomiką ir investuoti į konkurencingumą“, – sakė Piotras Serafinas.

    Derybų ašis išlieka paprasta: ar ES sutars dėl didesnių bendrų ambicijų ir kaip už tai sumokės. Atsakymas nulems ne tik 2028–2034 metų biudžeto dydį, bet ir tai, kokiu mastu Briuselis gaus naujų fiskalinių instrumentų, keičiančių jėgų pusiausvyrą tarp ES institucijų ir valstybių narių.