CP v2

Tag: Europos Parlamentas

  • Europos Parlamento vadovė Metsola grąžina vaikų apsaugos internete įstatymą: lauks naujas balsavimas

    Europos Parlamento vadovė Metsola grąžina vaikų apsaugos internete įstatymą: lauks naujas balsavimas

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola inicijavo retai taikomą procedūrą, kuri į plenarinės sesijos darbotvarkę sugrąžina teisės aktą dėl kovos su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga internete. Tai reiškia, kad europarlamentarai netrukus vėl balsuos dėl dokumento, kurį anksčiau buvo atmetę dėl privatumo rizikų.

    Diskusijų centre yra laikina priemonė, susijusi su elektroninių ryšių konfidencialumu. Ji leistų interneto paslaugų teikėjams tam tikromis sąlygomis aptikti ir pranešti apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, tačiau kritikai perspėja, kad toks mechanizmas gali priartėti prie plataus masto naudotojų stebėsenos.

    Kas pasikeičia grįžus į darbotvarkę

    Šįkart svarbiausia ne tik pats turinys, bet ir balsavimo matematika. Norint atmesti ar pakeisti Tarybos poziciją, Parlamentui reikia absoliučios daugumos, tai yra bent 361 balso, o priimti pakanka paprastos daugumos, priklausomai nuo dalyvaujančiųjų skaičiaus.

    Ankstesnis balsavimas parodė, kad surinkti absoliučią daugumą gali būti sudėtinga net ir tuomet, kai kritikos teisės aktui netrūksta. Be to, pagal procedūrines taisykles, jei per nustatytą laiką sprendimas nepriimamas, Tarybos pozicija gali įsigalioti automatiškai.

    Privatumas prieš vaikų apsaugą

    Politinė įtampa kyla iš dviejų sunkiai suderinamų tikslų. Viena pusė pabrėžia, kad vaikų apsauga reikalauja veiksmingų įrankių aptikti ir stabdyti neteisėto turinio plitimą, o teisėsaugai būtina išlaikyti galimybę gauti pranešimus iš platformų.

    Kita pusė, įskaitant dalį kibernetinio saugumo ir privatumo ekspertų, perspėja, kad masinio skenavimo modeliai gali sukurti precedentą plačiau taikyti turinio ir ryšio analizę. Ypač daug klausimų kelia technologiniai sprendimai, kurie iš esmės silpnintų privačių susirašinėjimų apsaugą ir galėtų paveikti šifruotas paslaugas.

    Kodėl ES sprendimas stringa

    Europos Sąjungoje bandymai rasti ilgalaikį teisinį sprendimą šiai sričiai jau ne kartą strigo dėl politinių ir teisinių nesutarimų. Lygiagrečiai derinamas nuolatinis reguliavimas taip pat susidūrė su aklaviete, todėl laikinas variantas vertinamas kaip bandymas užpildyti spragą.

    Artėjantis balsavimas Strasbūre taps testu, ar Parlamentas sutiks su kompromisu, kuris, šalininkų teigimu, būtinas vaikų apsaugai, o kritikų vertinimu, gali pernelyg išplėsti platformų teisę tikrinti vartotojų komunikaciją. Nuo rezultato priklausys ne tik konkretaus dokumento likimas, bet ir signalas, kokią kryptį ES rinksis spręsdama saugumo ir privatumo balansą skaitmeninėje erdvėje.

  • Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Sprendimas dėl kandidatavimo

    Paryžiaus apeliacinis teismas artimiausiomis dienomis turi paskelbti, ar Marine Le Pen galės dalyvauti 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Sprendimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, galinčių iš esmės perbraižyti priešrinkiminį žemėlapį.

    Byla susijusi su įtarimais dėl neteisėto Europos Parlamento lėšų panaudojimo, o ankstesnis teismo sprendimas Le Pen aplinkoje buvo vertinamas kaip politiškai itin jautrus. Jei apeliacinė instancija paliktų jį galioti, politinei lyderei grėstų realus kelias į rinkimų kampanijos sustabdymą.

    Le Pen ir Bardella akcentuoja duetą

    Verdikto išvakarėse Le Pen ir partijos Nacionalinis sambūris prezidentas Jordanas Bardella viešai pabrėžė, kad dirbs kartu, nepriklausomai nuo teismo išvados. Tokia žinutė nukreipta į partijos elektoratą ir siekia gesinti kalbas apie galimus vidinius nesutarimus.

    „Tai žinutė tiems, kurie mano, kad užteks mums pastatyti kliūtį ir mes sustosime. Mes niekada nenusivilsime“, – sakė Marine Le Pen.

    Le Pen taip pat leido suprasti, kad nepalankaus sprendimo atveju remtų Bardellą kaip galimą pagrindinį partijos veidą rinkimuose. Tai reikštų, kad Nacionalinis sambūris stengtųsi išlaikyti rinkėjų mobilizaciją ir kampanijos inerciją, net jei kandidatė būtų priversta pasitraukti.

    Kodėl tai svarbu 2027 metų rinkimams

    Marine Le Pen jau tris kartus siekė prezidento posto ir du kartus pateko į antrąjį turą, pralaimėjusi Emmanueliui Macronui. Vis dėlto Macronas negalės kandidatuoti dar kartą, nes Prancūzijos Konstitucija riboja dvi kadencijas iš eilės.

    Todėl 2027 metų rinkimai laikomi itin atvira kova, kurioje Le Pen šalininkai mato vieną realiausių jos galimybių laimėti. Būtent dėl to bet koks teisinis apribojimas kandidatavimui įgauna ne tik teisinę, bet ir strateginę, visą politinę sistemą veikiančią reikšmę.

    Nacionalinis sambūris šią savaitę bandė parodyti, kad partija pasirengusi įvairiems scenarijams, o Bardella pozicionuojamas kaip politikas, galintis perimti iniciatyvą. Tuo pačiu tai yra signalas rinkėjams ir konkurentams, kad lyderystės vakuumo partija neketina palikti.

  • Buvęs europarlamentaras, tyręs „Pegasus“, pats tapo taikiniu: nustatyti du užkrėtimo atvejai

    Buvęs europarlamentaras, tyręs „Pegasus“, pats tapo taikiniu: nustatyti du užkrėtimo atvejai

    Toronto universiteto „Citizen Lab“ teismo ekspertizė nustatė, kad buvusio europarlamentaro Stelios Kouloglou telefonas buvo ne kartą užkrėstas šnipinėjimo programa „Pegasus“ tuo metu, kai jis dirbo Europos Parlamento komitete, tyrusiame piktnaudžiavimą šia technologija. Ši informacija sustiprino įtarimus, kad paties tyrimo darbas galėjo būti stebimas ar net paveiktas.

    Tyrėjų teigimu, užkrėtimas fiksuotas mažiausiai du kartus: 2022 metų spalio 21 dieną ir 2023 metų kovo 6–7 dienomis. Abu laikotarpiai sutapo su itin svarbiais PEGA komiteto darbo etapais, kai buvo ruošiamos misijos ir baigiama rengti galutinė ataskaita.

    Kas galėjo būti atskleista

    „Pegasus“ laikomas vienu pažangiausių komercinių šnipinėjimo įrankių, galinčiu suteikti prieigą prie privačių žinučių, elektroninių laiškų ir kitų telefone vykstančių komunikacijų. „Citizen Lab“ pažymi, kad tokia prieiga galėjo atverti kelią susipažinti su konfidencialiais PEGA komiteto narių ir jų komandų apsikeitimais, taip pat jautriomis parlamentinėmis procedūromis.

    Šis atvejis svarbus tuo, kad viešai tai yra pirmasis dokumentuotas pavyzdys, kai „Pegasus“ taikiniu tapo aktyviai komitete dirbęs asmuo. Tai kelia papildomų klausimų dėl Europos institucijų gebėjimo apsaugoti savo narius ir procesus nuo valstybinių ar su valstybėmis siejamų kibernetinių operacijų.

    Įtariamieji neįvardijami, bet matomas kampanijos pėdsakas

    Tyrėjai nenurodo, kuri konkreti valstybė ar organizacija galėjo būti atsakinga už atakas. Vis dėlto ataskaitoje minimi sutapimai su anksčiau fiksuota „Pegasus“ kampanija Europoje, kai buvo taikomasi į Rusijos ir Baltarusijos kilmės žurnalistus bei aktyvistus.

    Tokie sutapimai, „Citizen Lab“ vertinimu, leidžia daryti prielaidą, kad operaciją galėjo vykdyti vienas iš „NSO Group“ klientų, turėjęs galimybę naudoti „Pegasus“ keliose Europos valstybėse. „Pegasus“ licencijas, kaip skelbiama viešuose tyrimuose, paprastai perka valstybinės institucijos, o naudojimas dažnai grindžiamas nacionalinio saugumo ar kovos su nusikalstamumu argumentais.

    Politinis atgarsis ir spaudimas institucijoms

    Pats S. Kouloglou teigė neabejojantis, kad įsilaužimai buvo tiesiogiai susiję su jo vaidmeniu PEGA komitete ir darbais, kuriuos tuo metu vykdė europarlamentarai. Pirmasis užkrėtimas fiksuotas ruošiantis tyrimų misijoms, antrasis – kai Briuselyje vyko intensyvios diskusijos dėl galutinio komiteto teksto.

    Buvusi PEGA komiteto narė Sophie in ’t Veld pabrėžė, kad esminis klausimas yra ne vien tai, kas konkrečiai vykdė ataką, bet ir kodėl, nepaisant daugybės viešai nuskambėjusių atvejų, Europos Komisijos atsakas į šnipinėjimo programų piktnaudžiavimą, jos vertinimu, išliko nepakankamas.

    Ši istorija vėl išryškina platesnę problemą: komercinių šnipinėjimo priemonių rinka auga, o jų panaudojimo ribos dažnai lieka neaiškios, ypač kai taikiniais tampa politikai, žurnalistai ar tyrimus vykdantys pareigūnai. Europos institucijoms tai reiškia ne tik privatumo, bet ir demokratinių procesų apsaugos iššūkį.

  • ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    Europos Sąjungos institucijos Briuselyje didina spaudimą valstybėms narėms dėl naujo ilgalaikio biudžeto, kurio derybos tampa vienomis politiškai jautriausių pastaraisiais metais. Europos Komisija ragina šalis sutarti ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl naujų pajamų šaltinių, vadinamų nuosavais ištekliais.

    Diskusijos vyksta, kai ES sostinėse ryškėja dvi stovyklos: vadinamosios taupiosios šalys siekia mažesnio biudžeto ir griežtesnių prioritetų, o sanglaudos šalininkės gina tradicines eilutes, tokias kaip žemės ūkis ir regioninė parama. Komisija perspėja, kad per mažas bendras biudžetas nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams, nes dalį išlaidų tektų perkelti į nacionalinius biudžetus.

    „Turime nepamiršti ryšio tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto“, – sakė už biudžetą atsakingas eurokomisaras Piotras Serafinas.

    Europos Komisija dar 2025 metais pateikė beveik 2 trilijonų eurų septynerių metų biudžeto projektą. Jame didesnis dėmesys skiriamas konkurencingumui ir gynybai, o kai kurioms tradicinėms programoms siūloma santykinai mažesnė dalis, todėl konfliktas tarp naujų ir senų prioritetų tik aštrėja.

    Artėjant 2027 metų rinkimų ciklui keliose didžiosiose valstybėse, didėja spaudimas politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Deryboms svarbus ir terminas, nes ilgalaikio biudžeto patvirtinimas paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų tarp valstybių ir institucijų, o vėlavimai gali trikdyti programų planavimą.

    Nuosavi ištekliai: kur stringa susitarimas

    Vienas pagrindinių akligatvio taškų yra nuosavi ištekliai, tai yra ES masto pajamos, kurios mažintų priklausomybę nuo nacionalinių įnašų. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų srautų suderinti didesnes ambicijas gynyboje, pramonėje ir inovacijose bus sunku.

    Į pradinį paketą Komisija buvo įtraukusi kelis galimus šaltinius, tarp jų pajamas, susijusias su apyvartinių taršos leidimų sistema, anglies dioksido pasienio korekciniu mechanizmu, neperdirbtomis elektronikos atliekomis, tabako akcizais ir įmonių apmokestinimu. Dalis šių siūlymų sulaukė ryškaus pasipriešinimo, nes šalys skirtingai vertina poveikį savo pramonei, vartojimui ir biudžetams.

    Europos Parlamentas savo ruožtu kelia papildomas idėjas, tokias kaip mokestis lošimams, skaitmeninis mokestis ir kapitalo prieaugio apmokestinimas kriptoturto sandoriuose. Europos Komisija yra vertinusi, kad tokios priemonės teoriškai galėtų atnešti iki maždaug 11 milijardų eurų per metus, tačiau politinis pritarimas joms kol kas nėra užtikrintas.

    Gynyba tampa kertiniu argumentu

    Komisija šį kartą ypač akcentuoja saugumo dimensiją, nes gynybos finansavimas ir pramonės pajėgumų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Tai reiškia, kad biudžeto derybose vis dažniau kalbama ne vien apie skaičius, bet ir apie ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes, finansuoti bendrus pirkimus bei stiprinti karinį mobilumą.

    „Ar mes rimtai žiūrime į galimo karo grėsmę?“ – sakė už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

    Tuo pat metu dalis šalių baiminasi, kad nauji ES mokesčiai ar rinkliavos gali tapti politiniu taikiniu vidaus politikoje, ypač prieš rinkimus. Viena skeptiškiausių, kaip teigiama derybose dalyvaujančių šaltinių vertinimu, išlieka Švedija, argumentuojanti, kad nuosavi ištekliai gali neproporcingai padidinti turtingesnių valstybių finansinę naštą.

    Europos investicijų banko vadovė Nadia Calviño konferencijoje pabrėžė, kad ambicingas biudžetas be naujų pajamų praktiškai neįmanomas. Jos teigimu, jei ES lyderiai nori didesnių tikslų, jiems teks pritarti ir platesniam nuosavų išteklių krepšeliui, kuris leistų mažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams.

    Artimiausias svarbus politinis etapas numatomas Europos Vadovų Taryboje rudenį. Iki tol Komisija sieks pakeisti bendrą derybų nuotaiką ir įtikinti skeptikus, kad naujų pajamų paieška yra ne papildoma našta, o būdas finansuoti bendras strategines užduotis efektyviau ir su mažesniu dubliavimu nacionaliniu lygmeniu.

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Europos Parlamentas pradeda procedūrą prieš ESN: kraštutinių dešiniųjų partijai gresia registracijos ir finansavimo netektis

    Ką planuoja Europos Parlamentas

    Europos Parlamentas rengiasi pradėti procedūrą prieš Europos suverenių tautų partiją (ESN) – europinę politinę partiją, vienijančią Vokietijos Alternatyvą Vokietijai (AfD) ir kitas kraštutinių dešiniųjų jėgas. Sprendimo esmė – patikrinti, ar ESN laikosi pamatinių Europos Sąjungos vertybių.

    Jei būtų nustatyta, kad ESN šių vertybių neatitinka, organizacija galėtų netekti europinės politinės partijos registracijos. Kartu tai reikštų ir galimą finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto praradimą.

    Kas inicijavo patikrą ir kas vyks toliau

    Procedūrą inicijavo daugiau kaip 180 Europos Parlamento narių, pasirašiusių prašymą aktyvuoti patikros mechanizmą. Vertinimą turėtų atlikti Europos politinių partijų ir fondų institucija (APPF), kuri prižiūri europinių partijų atitiktį taisyklėms.

    Europos Parlamentas artimiausiomis dienomis Strasbūre balsuos, ar oficialiai pradėti procesą. Europos Parlamento pareigūnai nurodo, kad pagrindinės frakcijos – Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai bei „Renew Europe“ – remia šį žingsnį, todėl prašymas turėtų būti patvirtintas.

    Kuo ESN skiriasi nuo frakcijos Parlamente

    ESN, kaip europinė politinė partija, yra atskiras juridinis vienetas nuo ESN politinės grupės Europos Parlamente. Politinės grupės – tai frakcijos, vienijančios europarlamentarus Parlamente, o europinės partijos – nacionalinių partijų aljansai Europos Sąjungos lygmeniu, turintys teisę į finansavimą pagal nustatytas taisykles.

    Net jei ESN netektų europinės partijos statuso, tai automatiškai nereiškia sankcijų europarlamentarams ar pačiai frakcijai Europos Parlamente. Pagrindinis tokio sprendimo poveikis būtų susijęs su partijos registracija ir finansavimu, o ne su mandatų galiojimu.

    „ESN partija kaltinama nepagarba Europos vertybėms vien todėl, kad kalba apie realias europiečių problemas. Žodžio laisvė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, o politiniai nesutarimai turėtų būti sprendžiami diskusijomis“, – sakė ESN atstovas spaudai.

    APPF jau anksčiau institucijoms buvo pateikusi signalus apie faktus, galinčius kelti abejonių dėl atitikties pamatinėms vertybėms, tokioms kaip pagarba žmogaus orumui, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises. Toliau procedūroje numatyta, kad ESN gaus pastabas ir galės imtis korekcinių veiksmų, o galutinį sprendimą dėl registracijos APPF priims įvertinusi atsakymus.

    Net ir priėmus galutinį sprendimą, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba dar turėtų galimybę jį peržiūrėti ar panaikinti. Tai reiškia, kad procesas gali užtrukti, o jo baigtis priklausys ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo teisinių argumentų bei procedūrinių terminų.

  • Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Holivudo aktorė Cate Blanchett prisidėjo prie naujos iniciatyvos, kuria siekiama suteikti kūrėjams daugiau kontrolės, kaip jų atvaizdas, balsas ar judesiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemose. Šią savaitę pristatyta nemokama internetinė priemonė veikia kaip sutikimo registras ir leidžia menininkams aiškiai nurodyti, ką jie leidžia daryti su savo tapatybės elementais.

    Projektą vysto ne pelno siekianti organizacija RSL Media, kurią, be Blanchett, įkūrė Nikki Hexum, Doug Leeds ir Eckart Walther. Platformoje kūrėjai užsiregistruoja, patvirtina tapatybę ir pažymi sutikimo lygį dėl savo veido, balso, judesių ar kitų išraiškos formų panaudojimo DI sistemoms.

    Sutikimas apibrėžiamas trimis aiškiais lygiais: žalias reiškia, kad naudoti leidžiama, geltonas numato naudojimą tik su sąlygomis, pavyzdžiui, už atlygį, o raudonas draudžia naudoti. Tokiu būdu sukuriama praktinė duomenų bazė, kuri teoriškai galėtų būti pritaikoma dideliu mastu tiek kūrėjams, tiek technologijų bendrovėms.

    Tapatybė kaip intelektinė nuosavybė

    Iniciatyvos autoriai remiasi idėja, kad žmogaus tapatybė šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje tampa intelektinės nuosavybės dalimi. Generatyvinis DI vis dažniau sugeba realistiškai atkurti balsą, veidą ar manieras, todėl kūrėjams kyla rizika prarasti kontrolę, kaip jie „dalyvauja“ reklamoje, filmuose ar socialinių tinklų turinyje.

    Cate Blanchett iniciatyvą pristatė Europos Parlamente, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių vietų diskusijoms apie DI reguliavimą. Europos Sąjungos DI aktas nustato rizika grįstą požiūrį, o tokio tipo savanoriškos priemonės gali tapti praktiniu papildymu, padedančiu rinkai aiškiau įgyvendinti sutikimo principą.

    „Norint rasti kelią tarp nekontroliuojamo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume technologinę pažangą, o kad apsaugos priemonės galėtų augti kartu su technologijomis ir ginti mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Ar tai veiks be įstatymo?

    Diskusijoje kartu dalyvavo ir režisierius Steven Soderbergh, pabrėžęs, kad tokia sistema nėra draudimas ar ribojimas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, kūrėjams ir rinkai reikia aiškios krypties, ypač kai technologijos leidžia imituoti žmogų taip tiksliai, kad auditorijai tampa sunku atskirti tikrovę nuo sintetinės medžiagos.

    Vis dėlto technologijų sektoriaus atstovai Europoje ne kartą kėlė klausimą, ar papildomos savireguliacijos priemonės nesukurs konkurencinio spaudimo prieš rinkas, kuriose taisyklės laisvesnės. Kita vertus, didėjant teismų ginčų skaičiui dėl autorių teisių, atvaizdo ir balso imitavimo, aiškiai išreikštas sutikimas gali tapti patogia prevencine priemone tiek kūrėjams, tiek platformoms.

    Šios iniciatyvos esmė – sukurti paprastą, greitai suprantamą signalą, kuris leistų kūrėjams pasakyti „taip“, „taip, bet su sąlygomis“ arba „ne“. Jei platforma bus plačiai priimta, ji gali tapti nauju standartu, padedančiu kūrybos industrijoms išlaikyti kontrolę DI amžiuje.

  • Metsola spaudžia dėl vaikų apsaugos internete: mėgina prastumti įstatymą, kurį EP jau atmetė

    Metsola spaudžia dėl vaikų apsaugos internete: mėgina prastumti įstatymą, kurį EP jau atmetė

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola siekia atgaivinti ginčytiną ES teisės aktą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos nustatymo internete, nors Europos Parlamentas šią iniciatyvą jau buvo atmetęs. Diplomatai šį žingsnį apibūdina kaip beprecedentį, nes pirmininkė kreipėsi į ES Tarybą, ragindama valstybes nares judėti pirmyn su dokumentu.

    Ginčo esmė – ar technologijų platformoms turėtų būti leista savanoriškai tikrinti savo paslaugas ir ieškoti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Šalininkai teigia, kad be aiškaus teisinio pagrindo teisėsauga ir vaikų teisių gynėjai praranda svarbų įrankį, o spraga sudaro sąlygas nusikaltėliams veikti plačiai ir greitai.

    Kritikai įspėja, kad tokie mechanizmai gali priartinti prie masinio sekimo praktikos ir kelti grėsmę užšifruoto ryšio privatumui. Diskusijose nuolat susiduria du interesai: vaikų apsauga ir pareiga kuo greičiau šalinti neteisėtą turinį, bei komunikacijos slaptumas, kuris laikomas vienu iš esminių skaitmeninių teisių elementų.

    Kas konkrečiai kelia įtampą?

    Laikinasis reguliavimas, kuris turėjo leisti platformoms tęsti savanorišką turinio tikrinimą, baigė galioti, o derybos tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos buvo įstrigusios. Dėl to susidarė teisinė pilkoji zona: dalis bendrovių praktiką tęsia, tačiau vieningo ir aiškaus ES lygmens pagrindo, kaip tai turėtų vykti, trūksta.

    Pagal dokumentą, kurį aptarė valstybių narių ambasadoriai, pirmininkės kvietimas ES Tarybai svarstyti pirmojo svarstymo poziciją vertinamas kaip netipiškas dabartinėmis aplinkybėmis. Net jei valstybės narės apsispręstų judėti į priekį, tai dar nereiškia automatinio įstatymo priėmimo, nes Europos Parlamentas vis tiek turėtų arba pritarti, arba grįžti prie derybų.

    Europos Parlamento nariai, dirbantys su šiuo teisės aktu, teigia, kad toks sprendimų stūmimas gali silpninti Parlamento derybinę poziciją. Jie pabrėžia, kad politinis mandatas iš balsavimo yra aiškus: bandymas pratęsti laikinojo reguliavimo galiojimą buvo atmestas, todėl spaudimas grįžti prie to paties klausimo kelia institucinių galių pusiausvyros problemą.

    Privatumas, šifravimas ir DI

    Ši byla yra viena iš jautriausių ES skaitmeninės politikos temų, nes ji tiesiogiai paliečia privačių žinučių ir paslaugų saugumą. Privatumo gynėjai baiminasi, kad turinio skenavimas, net jei formaliai savanoriškas, ilgainiui galėtų tapti įprasta praktika ir daryti spaudimą silpninti šifravimą arba plėsti tikrinimo apimtį.

    Kita vertus, teisėsaugos institucijos ir vaikų teisių organizacijos akcentuoja, kad nusikaltėliai išnaudoja platformų mastą, uždaras grupes ir greitą turinio sklaidą. Technologijų pažanga, įskaitant DI, didina tiek neteisėto turinio generavimo bei platinimo riziką, tiek galimybes greičiau aptikti žinomą medžiagą, jei veikia aiškios taisyklės ir priežiūros mechanizmai.

    Kas toliau?

    Jeigu ES Taryba pasirinktų patvirtinti savo poziciją, kitas žingsnis vėl grįžtų į Europos Parlamentą, kur tektų spręsti, ar priimti tokį variantą, ar atnaujinti derybas. Jei institucijos išliktų nesutariančios, galėtų būti svarstomas ir taikinimo etapas, kuris ES teisėkūroje naudojamas retai.

    Tuo pat metu ES institucijos derasi ir dėl platesnio, nuolatinio reguliavimo, kuris turėtų apibrėžti sistemines priemones kovai su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu internete. Būtent šioje dalyje sprendimai bus lemiami: nuo jų priklausys, ar ES ras modelį, suderinantį veiksmingą vaikų apsaugą su privatumo ir šifravimo standartais.

  • Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett žingsnis prieš DI piktnaudžiavimą

    Australų aktorė ir prodiuserė Cate Blanchett pristatė nemokamą internetinį įrankį, skirtą padėti žmonėms apsaugoti savo tapatybę nuo neteisėto naudojimo DI sistemose. Naujoji platforma pavadinta „Human Consent Registry“ ir, pasak iniciatorių, turėtų suteikti aiškesnę kontrolę dėl asmens duomenų ir atvaizdo panaudojimo.

    Įrankis pristatytas Europos Parlamente Briuselyje vykusiame renginyje, kurį surengė Europos Parlamento narė Eva Maydell. Renginyje taip pat dalyvavo kino režisierius Stevenas Soderberghas.

    „Jūsų tapatybė DI amžiuje tampa jūsų intelektine nuosavybe, todėl kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kaip DI gali ar negali ja naudotis“, – sakė Cate Blanchett.

    Ką leidžia „Human Consent Registry“

    Registras skirtas fiksuoti žmogaus sutikimą arba draudimą DI sistemoms naudoti asmenines ypatybes. Vartotojai gali nurodyti, ar leidžia naudoti vardą, atvaizdą, balsą, judesius ir kitus bruožus, taip pat pasirinkti, ar taikomos papildomos sąlygos.

    Platforma numatyta ne tik individualiems naudotojams, bet ir tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, agentams ar vadybininkams, kurie atstovauja kūrėjus. Organizacija teigia, kad ateityje įrankis turėtų apimti ir kūrybinių darbų, personažų ar prekės ženklų apsaugą, kai kyla rizika, jog jie bus panaudoti generuojant turinį be leidimo.

    Kodėl consent tema aštrėja Europoje

    Diskusijos dėl sutikimo ir autorinių teisių DI kontekste pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių technologijų politikos temų. Sparčiai augant generatyvaus DI galimybėms, daugėja atvejų, kai skaitmeniniai atvaizdai ar balsai atkuriami realistiškai, o auditorijai sunku atskirti, ar žmogus iš tiesų dalyvavo turinio kūrime.

    Europos Sąjungoje šią kryptį papildo ir reguliavimo pokyčiai, susiję su DI skaidrumu bei atsakomybe. Nors teisinė praktika skirtingose šalyse dar formuojasi, kūrėjai vis dažniau ieško techninių priemonių, kurios leistų aiškiai deklaruoti valią ir turėti įrodymą, kad sutikimas nebuvo duotas.

    Blanchett tęsiama kampanija ir Holivudo spaudimas

    „Human Consent Registry“ nėra pirmas Blanchett viešas žingsnis, akcentuojantis kūrėjų teisių apsaugą. Ji anksčiau prisidėjo prie iniciatyvų, raginančių politikus neatsitraukti nuo autorinių teisių apsaugos, kai technologijų bendrovės siekia platesnių išimčių DI mokymui.

    Pastaraisiais metais vis daugiau menininkų ir atlikėjų viešai kritikuoja neleistiną kūrinių ar įrašų naudojimą DI modelių mokymui. Kartu ryškėja ir kita tendencija: kai kurie žinomi asmenys ima papildomai teisiškai saugoti savo balsą, atvaizdą ar frazes, kad sumažintų galimybes juos atkurti be sutikimo.

    „DI technologijos plečiasi labai sparčiai, iš esmės be pakankamos kontrolės ir reguliavimo. Jei norime, kad žmogus išliktų šių technologijų centre, sutikimas turi būti pirmasis kriterijus“, – teigė Cate Blanchett.

  • Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo aktoriai ir kūrėjai vis garsiau kalba apie rizikas, kurias kelia dirbtinis intelektas, gebantis įtikinamai atkurti žmogaus veidą, balsą ar judesius. Reaguodami į šią tendenciją, grupė žinomų kino pasaulio vardų pristatė nemokamą internetinį registrą, skirtą aiškiai fiksuoti kūrėjų sutikimą dėl jų tapatybės naudojimo.

    Iniciatyvoje dalyvauja Javieras Bardemas, Cate Blanchett bei kiti kino industrijos atstovai, viešai raginantys įdiegti suprantamas taisykles. Pasak jų, problema šiandien nebe ta, ar DI egzistuos, o tai, kaip užtikrinti, kad technologijos vystymasis nevyktų kūrėjų teisių ir asmens tapatybės sąskaita.

    Kaip veikia sutikimo registras

    Platformos idėja paprasta: menininkas ar turinio kūrėjas prisiregistruoja, patvirtina tapatybę ir nurodo, kokiomis sąlygomis leidžia naudoti savo atvaizdą, balsą, judesius ar kitus atpažįstamus bruožus. Sutikimas žymimas trimis lygiais: leidžiama, leidžiama su sąlygomis arba draudžiama.

    Toks modelis kuriamas kaip praktiška, mašinoms suprantama duomenų bazė, kurią būtų galima taikyti dideliu mastu. Kūrėjai tikisi, kad aiškus signalas dėl leidimo ar draudimo sumažins pilkąsias zonas, kai tapatybė panaudojama be aiškaus sutarimo, o vėliau tenka ginčytis teismuose.

    Kodėl tapatybė tampa intelektine nuosavybe

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad žmogaus tapatybė vis dažniau įgauna ekonominę vertę, ypač audiovizualinėje industrijoje. DI priemonės leidžia sukurti įtikinamas imitacijas, kurios gali pakeisti aktoriaus darbą reklamoje, įgarsinime ar net filme, todėl klausimas tampa ne tik etinis, bet ir finansinis.

    Registras pristatytas Europos Parlamente, diskusijose apie Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuris 2024 metais patvirtintas kaip vienas pirmųjų išsamių DI reguliavimo pagrindų pasaulyje. Kūrėjų bendruomenė siekia, kad praktiniai įrankiai, paremti sutikimu, papildytų teisinį reglamentavimą, kuris ne visuomet spėja su technologijų tempu.

    Žvaigždės ragina rinktis aiškias taisykles

    Diskusijose dalyvavęs režisierius Stevenas Soderberghas akcentavo, kad tokio tipo sprendimas nėra draudimas ar įstatymas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, industrijai reikia paprasto mechanizmo, kuris padėtų greitai suprasti, kas leidžiama, o kas ne, ir taip sumažintų piktnaudžiavimo atvejus.

    „Norint rasti kelią tarp nevaldomo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume pažangą, o kad apsaugos galėtų augti kartu su technologijomis ir gintų mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Nors technologijų bendrovės dalį tokių iniciatyvų vertina atsargiai, baimindamosi papildomos administracinės naštos, kūrėjai pabrėžia kitą pusę: aiškūs leidimai gali tapti ir verslui naudinga taisykle, mažinančia teisinius ginčus. Augant DI generuojamo turinio kiekiui, tapatybės apsauga vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe.