CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Lenkijos finansų ministras Impact’26: tikslas per 10 metų patekti į trijų įtakingiausių ES ekonomikų gretas

    Lenkijos finansų ministras Impact’26: tikslas per 10 metų patekti į trijų įtakingiausių ES ekonomikų gretas

    Ambicingas tikslas ir nauja kryptis

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis konferencijoje Impact’26 Poznanėje pareiškė, kad Lenkija per artimiausią dešimtmetį sieks tapti viena iš trijų įtakingiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Pasak jo, šalis nebenori būti tik paslaugų ir gamybos baze kitų valstybių technologijoms, o siekia didesnio savarankiškumo ir įtakos formuojant Europos ekonomikos kryptį.

    Ministras akcentavo, kad pasaulio ekonomika įžengė į etapą, kuriame svarbia tampa tiekimo grandinių sauga, gamybos grąžinimas arčiau vartotojų ir konkurencija dėl duomenų, technologijų bei intelektinės nuosavybės. Jo teigimu, būtent šiose srityse šalis nori kurti ilgalaikį pranašumą, o ne tik vykdyti kitų sukurtus procesus.

    „Lenkija nenori ir nebus tik paslaugų užnugaris ir rinka kitų technologijoms. Turime kurti tai, kas duoda įtaką“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys ašys: energetika, gynyba ir technologijos

    A. Domańskis išskyrė tris sektorius, kurie, jo vertinimu, taps kertiniais siekiant strateginių tikslų. Pirmasis yra energetika, kur, pasak ministro, be pigesnės ir patikimos elektros neįmanoma pramonės plėtra ir konkurencingumas, o elektrifikacijos krypties atsisakyti nebėra realu.

    Antrasis prioritetas – gynyba ir saugumas. Ministras pabrėžė, kad Lenkija gynybai skiria apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau svarbiausia – lėšų panaudojimo efektyvumas ir technologinė pažanga, kurią spartina karo Ukrainoje patirtys bei nauji sprendimai mūšio lauke.

    Trečioji kryptis – technologinis suverenitetas, įskaitant dirbtinį intelektą ir pramonės modernizavimą. Pasak ministro, pranašumą turės šalys ir įmonės, kurios kontroliuoja duomenis, modelius, intelektinę nuosavybę ir ryšį su vartotoju, o ne tos, kurios vien tik aptarnauja kitų sukurtas sistemas.

    Kapitalo rinka ir vietos verslo stiprinimas

    Kalbėdamas apie ekonominės galios stiprinimą, A. Domańskis pabrėžė vietinio finansavimo svarbą. Jo teigimu, ambicingiems projektams reikia stiprios, atsparios ir diversifikuotos kapitalo rinkos, kuri leistų Lenkijos įmonėms augti neatsiremiant vien į užsienio kapitalą.

    Ministras taip pat minėjo, kad Lenkija dirba su didžiausiomis Europos Sąjungos ekonomikomis vadinamojoje E6 grupėje, siekdama didinti Europos kapitalo rinkų efektyvumą, kartu išlaikant stiprias nacionalines biržas. Tokios iniciatyvos, jo žodžiais, yra svarbios, jei šalis nori ne tik augti, bet ir daryti įtaką bendriems Europos ekonomikos sprendimams.

    Impact’26 Poznanėje yra kasmetinis ekonomikos ir technologijų renginys, suburiantis politikos, verslo ir mokslo lyderius. Šių metų programoje numatytos dešimtys valandų diskusijų apie saugumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir Europos konkurencingumą.

  • Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Europa tarp dviejų supervalstybių

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas Pekine Europoje vertinamas ne tik kaip dvišalis Vašingtono ir Pekino santykių epizodas. Briuselyje daug svarbiau, ar Europos Sąjunga netaps šalutine derybų auka, kai dėl prekybos, technologijų, energetikos ir saugumo sprendžia kiti.

    Europos diplomatai ir pramonės atstovai baiminasi scenarijaus, kuriame abi supervalstybės pasiekia taktinį susitarimą, o Europos interesai lieka nuošalyje. Tokia padėtis ypač pavojinga tuo metu, kai ES bando mažinti priklausomybes strategiškai svarbiose tiekimo grandinėse.

    Retieji žemės elementai ir pramonės rizika

    Didžiausias trumpalaikis nerimas siejamas su retųjų žemės elementų tiekimu, kuris yra kritiškas elektrinių automobilių, puslaidininkių, atsinaujinančios energetikos įrangos ir gynybos sistemų gamybai. Kinija išlieka dominuojanti šioje grandinėje, todėl eksportą ribojantys sprendimai greitai virsta pramonės išbandymu Europai.

    ES pareigūnai nuogąstauja, kad galimas JAV ir Kinijos susitarimas galėtų prioritetą suteikti amerikiečių prieigai prie Kinijos žaliavų. Tokiu atveju Europa rizikuotų likti labiau pažeidžiama dėl tiekimo sutrikimų, kvotų ar licencijavimo, o tai reikštų tiesioginį spaudimą gamybos apimtims ir kainoms.

    „Kinija, panašu, selektyviai išduoda eksporto licencijas ir išlaiko svertus tiekimo grandinėse, laikomose strategiškai jautriomis, ypač gynybos ar pažangių technologijų srityse“, – sakė konsultacijų bendrovės Arthur Little atstovas Ilya Epikhin.

    Vokietijos pramonė kartu su partneriais Azijoje jau investuoja į alternatyvias tiekimo grandines, tačiau visiškas priklausomybės sumažinimas išlieka ilgo laikotarpio užduotis. Rinkos analitikai pabrėžia, kad naujų telkinių, perdirbimo ir rafinavimo pajėgumų sukūrimas užtrunka, o Kinijos konkurencinį pranašumą palaiko mastas ir valstybės parama.

    Elektromobilių kainos ir „valdomos prekybos“ grėsmė

    Europos sostinėse aptariamas ir kitas nepalankus scenarijus: jei Vašingtonas su Pekinu sutaria dėl vadinamosios valdomos prekybos, ES gali likti priversta absorbuoti pasekmes. Viena jų būtų didesnis kiniškų prekių srautas į Europos rinką, ypač elektromobilių, baterijų ir kitų pramonės gaminių segmente.

    Šis spaudimas jau jaučiamas dėl kainų skirtumų: kiniški elektromobiliai dažnai pagaminami reikšmingai pigiau nei europietiški analogai. Kaip iliustracija, Kinijos kompaktiškas SUV MG4 kai kuriose rinkose kainuoja apie 30 000 eurų, kai panašaus segmento europietiški modeliai, tokie kaip Volkswagen ID.3, startuoja maždaug nuo 40 000 eurų.

    Analitikai neatmeta, kad Trumpo ir Xi derybos gali dar labiau išryškinti dvišalį formatą, kuriame ES balsas menkai girdimas. Tai didina riziką, kad sprendimai bus orientuoti į trumpalaikius politinius ir ekonominius laimėjimus, o ne į platesnį transatlantinį ar daugiašalį suderinamumą.

    „Realistiškai Trumpo ir Xi pokalbiai tampa labai dvišaliai. Ir vienas dalykas aiškus: Trumpas kalbės tik už save“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo Indo Ramiojo vandenyno programos atstovas Jonas Parello-Plessner.

    Prie įtampos prisideda ir tai, kad Donaldas Trumpas signalizuoja apie galimus naujus muitus Kinijos prekėms, ieškodamas būdų pakeisti anksčiau teismų panaikintas priemones. Tuo pat metu Kinija vis dažniau demonstruoja, kad yra pasirengusi atsakyti atsakomosiomis priemonėmis, pasitelkdama savo ekonominius svertus.

    ES institucijos viešai kartoja, kad yra pasirengusios ginti Europos gamintojus ir darbo vietas, jei konkurencija bus vertinama kaip nesąžininga. Tačiau pats Pekino viršūnių susitikimas daugeliui Briuselyje primena nepatogią realybę: reikšminga Europos ekonominės ir pramoninės ateities dalis priklauso nuo dviejų didžiausių pasaulio galių sprendimų.

  • Europa 2026 metais rekordiniu tempu perka rusiškas SGD: priklausomybė nuo JAV tik auga

    Europa 2026 metais rekordiniu tempu perka rusiškas SGD: priklausomybė nuo JAV tik auga

    Europa 2026 metais dar labiau atsiremia į suskystintų gamtinių dujų importą, o didžiausia importo dalis tenka JAV. Institute for Energy Economics and Financial Analysis (IEEFA) analizė prognozuoja, kad 2026 metais JAV gali patiekti apie du trečdalius viso Europos SGD importo.

    IEEFA Europos SGD ir ES dujų srautų stebėsenos duomenys rodo, kad 2021–2025 metais JAV SGD importas į Europą išaugo daugiau nei tris kartus. Tai siejama su pastangomis mažinti priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų po Rusijos karo prieš Ukrainą.

    Brangios SGD ir nauji pažeidžiamumai

    IEEFA vertinimu, dėl tiekimo trikdžių ir geopolitinių rizikų Artimuosiuose Rytuose Europa trumpuoju laikotarpiu gali būti priversta dar labiau remtis SGD. Institutas prognozuoja, kad JAV 2026 metais gali aplenkti Norvegiją ir tapti didžiausiu Europos bei ES dujų tiekėju.

    Kartu pabrėžiama, kad JAV SGD Europos pirkėjams vidutiniškai yra brangiausias pasirinkimas, nes galutinę kainą lemia ne tik dujų kaina, bet ir suskystinimo, transportavimo bei išdujinimo kaštai. Dėl to, net diversifikavus tiekėjus, kainų svyravimų rizika ir spaudimas vartotojams bei pramonei išlieka.

    „Europos perėjimas nuo vamzdynais tiekiamų dujų prie SGD turėjo suteikti tiekimo saugumą ir diversifikaciją. Tačiau tiekimo sutrikimai dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir per didelė priklausomybė nuo JAV SGD rodo, kad planas nepasiteisino abiem aspektais“, – sakė IEEFA vyriausioji Europos energetikos analitikė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    „SGD tapo Europos energetinio saugumo strategijos Achilo kulnu, palikdama žemyną pažeidžiamą dėl aukštų dujų kainų ir naujų tiekimo sutrikimų formų“, – sakė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    Paklausos mažinimas ir terminalų dilema

    Energetikos krizė paskatino ES stiprinti paklausos mažinimo kryptį, daugiau dėmesio skiriant energijos efektyvumui, atsinaujinančiai energetikai ir šilumos siurblių diegimui. IEEFA prognozuoja, kad Europos dujų vartojimas gali ir toliau mažėti, o 2025–2030 metais susitraukti apie 14 proc.

    Pagal šią projekciją SGD paklausa per tą patį laikotarpį galėtų mažėti apie 23 proc. Tačiau tuo pat metu dalis šalių vis dar planuoja naujus SGD terminalus, todėl kyla rizika, kad infrastruktūra bus naudojama nepakankamai ir taps finansiškai neefektyvi.

    IEEFA vertinimu, iki 2030 metų Europos SGD importo pajėgumai gali viršyti bendrą dujų paklausą ir būti maždaug tris kartus didesni už prognozuojamą SGD paklausą. Tai sustiprina diskusijas, ar investicijos į naujus terminalus dera su ilgalaike dekarbonizacijos kryptimi ir vartojimo mažėjimo scenarijais.

    Rusiškų SGD importas muša rekordus

    Nors ES yra deklaravusi tikslą palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų, Rusija išlieka viena didžiausių SGD tiekėjų bendrijai. IEEFA skaičiavimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį rusiškų SGD importas į ES, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 16 proc. ir pasiekė ketvirtinį rekordą.

    Augimą labiausiai skatino pristatymai į Prancūziją, Ispaniją ir Belgiją. Tai rodo, kad vamzdyninių dujų sumažėjimas nebūtinai reiškia greitą rusiškų energijos išteklių išstūmimą iš rinkos, nes SGD srautai gali prisitaikyti prie naujų maršrutų ir paklausos.

    2025 metais ES šalys už rusiškas vamzdynais tiekiamas dujas sumokėjo 5,9 milijardo eurų, o už rusiškas SGD – 6,7 milijardo eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kad finansiniai ryšiai per energijos importą išlieka reikšmingi net ir griežtėjant politinei retorikai.

    „Karas Artimuosiuose Rytuose padidino Europos priklausomybę nuo dviejų didžiausių SGD tiekėjų – JAV ir Rusijos. 2026 metų energetikos krizė parodo, kad kol Europos šalys renkasi remtis dujomis, jos privalo priimti ir su tuo susijusias geopolitines rizikas“, – sakė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    IEEFA akcentuoja, kad Europa negali pilnai kontroliuoti išorinių SGD tiekimo sutrikimų, tačiau gali mažinti pažeidžiamumą vidaus priemonėmis. Tarp jų išskiriamas spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, energijos taupymo programos ir šildymo elektrifikacija, mažinanti dujų poreikį.

  • Lenkija toli nuo ES AFIR tikslų: problema ne lengvųjų, o elektrinių sunkvežimių įkrovime

    Lenkija kol kas atsilieka nuo Europos Sąjungos tikslų, numatytų AFIR reglamente, kuris apibrėžia alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą. Pagrindinis iššūkis siejamas ne su lengvųjų elektromobilių įkrovimu, o su infrastruktūra elektriniams sunkvežimiams.

    AFIR numato, kad viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros galia valstybėse narėse turi atitikti registruotų elektrinių transporto priemonių skaičių. Skaičiuojama, kad vienam visiškai elektriniam automobiliui turėtų tekti mažiausiai 1,3 kW viešos įkrovimo galios, o vienai įkraunamai hibridinei transporto priemonei – 0,8 kW.

    Ką reikalauja AFIR ir TEN-T

    Reglamentas taip pat nustato infrastruktūros išdėstymą pagrindiniame TEN-T tinkle. Lengviesiems automobiliams ir furgonams įkrovimo zonos turėtų būti įrengtos ne rečiau kaip kas 60 kilometrų pagrindiniuose transporto koridoriuose.

    Lenkijos alternatyvių degalų asociacijos vertinimu, TEN-T pagrindinio tinklo padengimas lengvųjų transporto priemonių infrastruktūra siekia 31 proc. nuo 2025 metų reikalavimų ir 21 proc. nuo 2027 metų reikalavimų.

    „TEN-T kompleksiniame tinkle lengvųjų transporto priemonių tikslų įgyvendinimas šiuo metu siekia kiek mažiau nei 6 proc.“, – sakė PSNM valdybos narys Aleksanderis Rajchas.

    Didžiausia spraga – elektriniai sunkvežimiai

    Dar sudėtingesnė situacija, pasak organizacijos, yra sunkiajam kelių transportui. Pagal AFIR, iki 2027 metų pabaigos palei pusę TEN-T pagrindinio tinklo turėtų veikti elektriniams sunkvežimiams skirtos įkrovimo zonos, kurių kiekvienos minimali galia siektų 2 800 kW.

    Šiuo metu viešai prieinami elektrinių sunkvežimių įkrovimo taškai Lenkijoje veikia tik septyniose vietose. Dėl to unijinių tikslų įgyvendinimas šiame segmente, vertinant pagal skirtingus rodiklius, svyruoja nuo 0 iki 1,5 proc.

    PSNM pabrėžia, kad be viešojo finansavimo reikalavimų įvykdymas sunkiajam transportui gali būti nepasiekiamas. Organizacija ragina sparčiau priimti sprendimus dėl paramos programų elektrinių sunkvežimių įkrovimo stotims ir elektros tinklo prijungimams, taip pat skelbti naujus kvietimus finansavimui gauti.

    Lengvųjų elektromobilių įkrovimas auga sparčiau

    Nors bendras TEN-T padengimas dar nepakankamas, Lenkijoje fiksuojamas ryškus viešų įkrovimo taškų augimas, ypač greitojo įkrovimo segmente. PSNM nurodo, kad vien per 2025 metus bendra infrastruktūros galia šalyje beveik padvigubėjo nuo maždaug 407 MW iki 770 MW.

    „Lenkijoje jau daug mėnesių matome didelį įkrovimo taškų skaičiaus augimą, ypač DC, o bendra infrastruktūros galia 2025 metais beveik padvigubėjo“, – sakė PSNM Centro tyrimų ir analizės direktorius Janas Wiśniewskis.

    Organizacijos skaičiavimu, pagal minimalios galios reikalavimą, tenkantį dabartiniam lengvųjų elektromobilių parkui, Lenkija AFIR kriterijų netgi viršija. 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šio rodiklio įgyvendinimas, PSNM vertinimu, siekė 230 proc.

    Todėl pagrindinė problema artimiausiais metais gali tapti ne vien tik įkroviklių skaičius, bet ir jų vieta bei pritaikymas sunkiajam transportui, kuriam reikia gerokai didesnės galios, patikimų tinklo prijungimų ir logistikai tinkamų aikštelių.

  • Kelmės rajono šeimoms: nemokama stovykla Tytuvėnuose „Raktas į sėkmę“ – registracija iki birželio 5 dienos

    Nemokama šeimų stovykla Tytuvėnuose

    Kelmės rajono savivaldybė kviečia tėvus, globėjus ir rūpintojus kartu su vaikais dalyvauti šeimų stovykloje „Raktas į sėkmę“. Ji vyks 2026 metų birželio 29 dieną–liepos 1 dieną Tytuvėnų poilsiavietėje „Sedula“, prie Bridvaišio ežero.

    Organizatoriai pabrėžia, kad stovykla skirta visai šeimai, todėl vaikų amžius neribojamas. Dalyvių skaičius ribotas, tad raginama registruotis iš anksto.

    Ką žada programa ir sąlygos

    Stovyklos programoje numatytos veiklos gryname ore, edukacijos, žaidimai ir užduotys, pritaikytos šeimoms. Taip pat planuojamas vakaras prie laužo ir bendros veiklos, kurios orientuotos į tarpusavio ryšio stiprinimą ir kokybišką laiką kartu.

    Skelbiama, kad dalyvavimas stovykloje yra nemokamas, o organizatoriai pasirūpins maitinimu ir apgyvendinimu. Tai reiškia, kad šeimoms nereikės papildomai planuoti kasdieninių išlaidų, susijusių su stovyklavimu.

    Registracija iki birželio 5 dienos

    Norinčius dalyvauti registruoja ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai iki 2026 metų birželio 5 dienos. Dėl riboto vietų skaičiaus rekomenduojama nedelsti ir dėl registracijos kreiptis į savo vaiko ugdymo įstaigą.

    Stovyklą organizuoja ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Virginija Čerkauskienė. Papildomą informaciją šeimos gali gauti per ugdymo įstaigas, kurios vykdo registraciją.

    Stovyklos išlaidos finansuojamos projekto „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų plėtra Kelmės rajone“ lėšomis. Nurodoma, kad finansavimą skiria Europos Sąjunga ir Kelmės rajono savivaldybė.

  • Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Brexito šešėlis vis dar ilgas

    Artėjant dešimtmečiui nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, vidaus politika ir toliau sukasi aplink senąjį lūžį. Vietos rinkimai parodė, kad valdančiosios Leiboristų partijos parama skyla pagal panašias linijas kaip per referendumą.

    Didmiesčiuose, ypač Londone ir universitetiniuose miestuose, dalis jaunesnių leiboristų rinkėjų nusisuko į proeuropietiškai laikomą Žaliųjų partiją. Tuo pat metu socialiai konservatyvesni rinkėjai Velse, Škotijoje ir šiaurės Anglijoje vis dažniau renkasi Nigelio Farage’o įkurtą „Reform UK“.

    Pažadas Europai ir ribos namuose

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada liepą vyksiančiame susitikime su ES žymėti naują kryptį ir atkurti ryšius su Europa, daugiausia akcentuodamas ekonomiką, prekybą ir gynybą. Tačiau jo retorika kol kas sunkiai pasiekia tuos regionus, kuriuose leiboristai prarado pozicijas ir kur daug rinkėjų skeptiškai vertina bet kokį suartėjimą su Briuseliu.

    Starmeris taip pat signalizuoja apie jaunimui patrauklias iniciatyvas, įskaitant idėją sugrįžti prie tarptautinių studijų ir praktikos galimybių, panašių į Erasmus. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad ketintų atsisakyti įsipareigojimų, kurie riboja laisvą judėjimą ar grįžimą į ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą.

    „Ankstesnė vyriausybė buvo apibrėžta tuo, kad nutraukė mūsų santykius su Europa, o ši vyriausybė bus apibrėžta tuo, kad juos atkurs“, – sakė Keiras Starmeris.

    Ką reiškia atsargus suartėjimas

    Praktiniu lygmeniu vyriausybė vis dažniau remia vadinamąjį dinaminį suderinamumą, kai Jungtinė Karalystė tam tikrose srityse artina taisykles prie ES standartų, siekdama sumažinti prekybos trintį. Viena iš krypčių yra susitarimai dėl augalinių ir gyvūninių produktų, kurie ateityje galėtų sumažinti dalį pasienio patikrų, jei būtų suderinti maisto saugos reikalavimai.

    Taip pat keliami lūkesčiai dėl pramonės konkurencingumo, nes eksporto procedūros po „Brexit“ išaugo, o reguliaciniai skirtumai brangina tiekimą. Atskiru klausimu išlieka ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris didina administracinę naštą į ES eksportuojančioms įmonėms, ypač taršesniuose sektoriuose.

    Politinis pavojus: puolami iš abiejų pusių

    Starmerio planas rizikingas politiškai, nes jį vienu metu atakuoja abi stovyklos. „Brexit“ šalininkai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, kurie, jų nuomone, grąžina Londoną arčiau Briuselio, o daliai jaunesnių rinkėjų ir proeuropietiškų politikų toks laipsniškas kelias atrodo per lėtas.

    Spaudimą didina ir vidiniai nesutarimai: dalis Leiboristų partijos atstovų atviriau kalba apie būtinybę siekti gilesnės integracijos, net ir grįžimo į ES perspektyvos. Vis dėlto premjero pasirinktas atsargus kursas kol kas rodo, kad jis tikisi išlaviruoti tarp rinkėjų stovyklų ir išvengti temų, kurios galėtų sukelti naują „Brexit“ karą.

    Verslui ir investuotojams svarbiausias klausimas lieka ne politiniai šūkiai, o aiškus turinys: kiek konkrečiai bus sumažinta biurokratija pasienyje, ar pavyks pagerinti prieigą prie Europos rinkos ir kokią kainą už tai tektų mokėti reguliaciniais įsipareigojimais. Nuo šių atsakymų priklausys, ar planuojamas liepos mėnesio dialogas taps proveržiu, ar tik dar vienu atsargiu pažadu.

  • „Stellantis“ ir „Leapmotor“ ruošia 2028 m. ėjimą Europoje: ekspertai įspėja apie rizikas

    „Stellantis“ ir „Leapmotor“ ruošia 2028 m. ėjimą Europoje: ekspertai įspėja apie rizikas

    „Stellantis“ plečia strateginę partnerystę su Kinijos elektromobilių gamintoja „Leapmotor“ ir atveria kelią naujam gamybos etapui Europoje. Pagal naujausius planus „Leapmotor“ modelis, skirtas Europos rinkai, turėtų būti pradėtas gaminti 2028 metais.

    Šis žingsnis vertinamas kaip reikšmingas posūkis Europos automobilių pramonei, kuri vienu metu susiduria su didėjančiais kaštais, reguliavimo spaudimu ir sudėtingu perėjimu prie elektromobilių. Partnerystė taip pat siejama su bandymu sustiprinti „Stellantis“ pozicijas Europoje, išnaudojant Kinijos gamintojų technologinį tempą.

    Gamyba Europoje ir tarifų klausimas

    „Stellantis“ skelbė, kad kartu su „Leapmotor“ planuojama bendrai vystyti elektrinį SUV, kuris būtų siūlomas su „Opel“ prekės ženklu. Numatyta, kad gamyba vyktų „Stellantis“ gamykloje Saragosoje, Ispanijoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad gamyba Europos Sąjungoje gali padėti išvengti dalies rizikų, susijusių su importo muitais ir politinėmis priemonėmis, skirtomis riboti iš Kinijos atkeliaujančių elektromobilių srautą. Tokia schema taip pat leidžia Kinijos gamintojams greičiau prisitaikyti prie vietinių reikalavimų, įskaitant pramonės politiką ir tiekimo grandinių lūkesčius.

    Ne tik „Stellantis“: rinka ieško naujų modelių

    „Stellantis“ nėra vienintelė Vakarų automobilių grupė, svarstanti bendradarbiavimą su Kinijos gamintojais. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu aptariami ir kiti galimi sandoriai bei modeliai, kai Kinijos prekės ženklai gali naudotis Europos gamyklų pajėgumais, o tradiciniai gamintojai siekia mažinti sąnaudas ir geriau išnaudoti infrastruktūrą.

    Toks bendradarbiavimas dažniausiai aiškinamas pragmatiškai: Europos gamykloms reikia užsakymų, o Kinijos bendrovėms reikia greito įėjimo į brandžią rinką su stipria konkurencija. Tačiau kartu tai kelia klausimų dėl ilgalaikės priklausomybės nuo partnerių technologijų ir dėl konkurencijos ateityje.

    Ekspertų įspėjimas: pergalė trumpam laikui?

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijos Transport & Environment atstovė Julia Poliscanova yra sakiusi, kad tokios partnerystės trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti kaip abipusiai naudingas sprendimas. Pasak jos, ypač tiems gamintojams, kurie atsilieka elektromobilumo ir programinės įrangos srityse, tai gali tapti būdu išlikti konkurencingiems Europos rinkoje.

    „Trumpuoju laikotarpiu Europos gamintojams reikia optimizuoti gamyklas, o Kinijos gamintojai nori patekti į rinką, todėl tai atrodo logiška. Tačiau nerimauju, ką tai reikš ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė Julia Poliscanova.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai vartotojai pripranta prie naujų prekės ženklų ir ima juos vertinti kaip lygiaverčius pasirinkimus. Jei Kinijos gamintojai, pasitelkę Europos partnerių gamybą ir žinomus prekės ženklus, įsitvirtins, tradiciniams koncernams gali būti sunkiau susigrąžinti prarastą dalį.

    Dėl to analitikai ragina Europos gamintojus, net ir bendradarbiaujant, nemažinti savo investicijų į naujų elektrinių modelių kūrimą, baterijų tiekimo grandines ir programinės įrangos kompetencijas. Kitaip tariant, partnerystė gali būti tiltas į artimiausius metus, bet ji neturėtų tapti pakaitalu savarankiškai technologinei pažangai.

    „Stellantis“ ir „Leapmotor“ bendradarbiavimas nėra naujas: „Stellantis“ dar 2023 metais įsigijo maždaug 21 proc. „Leapmotor“ akcijų paketą. Dabartinis planų išplėtimas rodo, kad abi pusės mato prasmę kelti projektą į aukštesnį lygį, o tikrasis jo poveikis Europos rinkai labiausiai išryškės artėjant 2028 metams.

  • ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    Kas nuspręsta ir kada

    Europos Sąjungos valstybių narių ekspertų komitetas pritarė sprendimui nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos uždrausti importuoti mėsą ir dalį kitų gyvūninės kilmės produktų iš Brazilijos. Pagrindinė priežastis – neatitikimai ES taisyklėms, susijusioms su antimikrobinių medžiagų naudojimu gyvūnų auginime.

    Sprendimas reiškia, kad Brazilija bus išbraukta iš trečiųjų šalių sąrašo, kurioms leidžiama eksportuoti į ES produktus, jei jos laikosi Bendrijos sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų. Formalus teisės akto priėmimas artimiausiomis dienomis turėtų įtvirtinti šią datą ir taikymo apimtį.

    Kokiems produktams tai galiotų

    Pagal Europos Komisijos pateiktą informaciją, nuo nurodytos dienos Brazilija nebegalės eksportuoti į ES galvijienos, paukštienos ir kitų maistinių gyvūnų produkcijos, taip pat kiaušinių. Apribojimai apimtų ir akvakultūros produkciją, medų bei natūralius žarnų apvalkalus.

    Nors viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojama „mėsa“, praktikoje tai yra platesnė priemonė, nukreipta į visą sistemą, kaip užtikrinama, kad į ES patenkantys gyvūninės kilmės produktai atitinka Bendrijos maisto saugos standartus. Tokie sprendimai paprastai daro įtaką ir tiekimo grandinėms, ir kainodarai, ypač jei rinkoje atsiranda poreikis greitai perskirstyti importo srautus.

    Kontekstas: Mercosur susitarimas ir ūkininkų spaudimas

    Laiko sutapimas yra politiškai jautrus, nes sprendimas priimtas netrukus po to, kai 2026 metų gegužės 1 dieną laikinai įsigaliojo ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimas. Šis susitarimas turėjo liberalizuoti dalį žemės ūkio prekybos tarp ES ir Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus bei Urugvajaus.

    Daugelyje ES valstybių ūkininkų organizacijos kritikuoja prekybos su Pietų Amerika plėtrą, argumentuodamos, kad skirtingi auginimo ir kontrolės standartai gali lemti nelygią konkurenciją. Dėl to ES institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad prekybos lengvatos negali reikšti nuolaidų maisto saugai ir gyvūnų auginimo reikalavimams.

    „Tai, kad Sąjunga gali užtikrinti taisyklių laikymąsi, yra būtina pasitikėjimui, sąžiningai konkurencijai ir santykiams su prekybos partneriais“, – sakė ES diplomatas.

    Ką sako Europos Komisija

    Europos Komisija pabrėžia, kad prekybos susitarimai nekeičia ES privalomų sanitarinių ir fitosanitarinių standartų. Komisijos atstovė Eva Hrncirova patvirtino, kad nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos Brazilijai būtų taikomas eksporto į ES sustabdymas atitinkamoms prekių grupėms.

    Komisijos pozicija iš esmės remiasi principu, jog tiek ES ūkininkai, tiek trečiųjų šalių eksportuotojai turi laikytis tų pačių privalomų saugos taisyklių. Tai svarbu ir reputaciniu požiūriu, nes ES maisto saugos sistema yra vienas iš griežčiausių reguliavimo modelių pasaulyje, ypač kai kalbama apie antimikrobinių medžiagų naudojimą ir antimikrobinio atsparumo rizikas.

    „Prekybos susitarimai nekeičia mūsų taisyklių“, – sakė Eva Hrncirova.

    Ar draudimas gali būti atšauktas

    Sprendimas nėra negrįžtamas: jei Brazilija pateiks įrodymus, kad laikosi ES reikalavimų, importas galėtų būti atnaujintas. Tokiu atveju šalis galėtų vėl pasinaudoti tomis pačiomis tarifų lengvatomis, kurios taikomos kitoms Mercosur valstybėms.

    ES taip pat yra numačiusi apsaugos priemones, skirtas reaguoti į galimus rinkos sukrėtimus, jei importas staiga išaugtų. Be to, jautrioms prekėms, įskaitant paukštieną ir mėsą, paprastai taikomos kvotos, kurios riboja liberalizavimo mastą net ir esant galiojančiam susitarimui.

  • Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija pareiškė diplomatinį protestą po to, kai prie turistų pamėgtos Lefkados salos aptiktas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas. Apie incidentą Atėnai informavo partnerius Europos Sąjungoje, pabrėždami, kad karas neturi persikelti į Viduržemio jūros regioną.

    Graikijos gynybos ministras Nikosas Dendiasas patvirtino, kad rasto įrenginio kilmė siejama su Ukraina, ir įvykį pavadino itin rimtu. Užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis taip pat pranešė, kad Atėnai imsis diplomatinių veiksmų, siekdami išsiaiškinti aplinkybes ir užkirsti kelią panašiems atvejams.

    Dronas, siejamas su „Magura“ tipo jūrinėmis sistemomis, buvo pastebėtas žvejo ir, kaip skelbiama, buvo įstrigęs oloje, o jo varikliai dar veikė. Graikijos ginkluotosios pajėgos prižiūri tyrimą ir rengia ataskaitą, vertindamos, kaip toks įrenginys galėjo atsidurti šalies vandenyse.

    Kas tiriama ir kodėl tai jautru

    Graikijos pareigūnai tikrina kelias versijas, įskaitant galimybę, kad dronas į teritoriją pateko iš komercinio laivo, arba buvo paleistas iš kito regiono taško. Bet kuri iš šių versijų Atėnams kelia papildomų klausimų dėl jūrų kontrolės, navigacijos saugumo ir pajėgumų laiku aptikti grėsmes pakrančių zonoje.

    Incidentas ypač jautrus dėl pastaraisiais metais išaugusios rizikos civilinei laivybai. Ukrainos pastangos mažinti Rusijos pajamas iš naftos reiškia didesnį dėmesį laivams, kurie padeda eksportuoti rusišką naftą, įskaitant vadinamąjį šešėlinį laivyną, kurio nuosavybės struktūros dažnai būna neaiškios.

    Ukrainos pozicija ir politinės pasekmės

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pareiškė, kad Kyjivas neturi informacijos apie konkretų droną ir nemato įrodymų, jog jis priklausė Ukrainos jūrinių dronų operatoriams. Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su Graikija, jei bus pateikti oficialūs prašymai.

    Atėnuose incidentas jau tapo vidaus politikos tema: opozicinės jėgos kritikuoja vyriausybę, teigdamos, kad teritorinių vandenų stebėsena nepakankama. Tuo pat metu Graikija per pastaruosius metus stiprino paramą Ukrainai, todėl bet kokie įtampos ženklai gali turėti įtakos ir platesniam dialogui ES bei NATO formatuose.

    Šis atvejis taip pat primena, kad jūriniai dronai sparčiai keičia saugumo situaciją regione: palyginti nebrangios, sunkiau aptinkamos sistemos didina riziką ne tik kariniams, bet ir civiliniams objektams. Europos valstybės vis aktyviau diskutuoja, kaip stiprinti pakrančių stebėseną, jūrų erdvės kontrolę ir reagavimo į tokius incidentus procedūras.

  • „Orlen“ pradeda vandenilio centro statybas Ščecine: 5 MW elektrolizė ir ES parama iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pradeda vandenilio centro Ščecine statybas. Projekte numatyta įrengti 5 MW galios elektrolizerį, vandenilio saugyklas ir infrastruktūrą kurui pakrauti bei paskirstyti transportui.

    Skelbiama, kad objektas galės pagaminti iki 90 kilogramų automobilių sektoriui tinkamo vandenilio per valandą. Bendra investicijos vertė siekia apie 17 milijonų eurų, o projektui suteiktas negrąžinamas Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybos darbus vykdys Lenkijos bendrovė „Torpol Oil & Gas“, o tai atitinka „Orlen“ deklaruojamą siekį didinti vietos tiekėjų dalį strateginiuose energetikos projektuose. Įmonė pabrėžia, kad toks modelis turi padėti greičiau sukurti vandenilio rinkai reikalingas kompetencijas regione.

    Kaip veiks vandenilio centras?

    Pagrindinis centro elementas bus 5 MW elektrolizeris, vandenilį gaminsiantis iš vandens, naudojant elektros energiją. „Orlen“ nurodo, kad gamyba bus siejama su atsinaujinančių išteklių elektra, todėl planuojama tiekti mažesnės emisijos vandenilį, skirtą mobilumo sprendimams.

    Be gamybos įrenginių, projekte numatytos vandenilio talpyklos ir logistikos grandis, reikalinga sklandžiam kuro tiekimui. Tikslas – užtikrinti ne tik gamybą, bet ir realų paskirstymą autobusams, lengviesiems automobiliams bei sunkiajam transportui.

    „Plėtojame infrastruktūrą, kuri taps vandenilio ekonomikos pamatu Lenkijoje ir visame regione. Ščecinas, dėl ryšių su TEN-T transporto koridoriais ir stiprios logistikos bazės, yra svarbi vieta nulinės emisijos transporto rinkai kurti“, – sakė „Orlen“ biokurų ir vandenilio vykdomasis direktorius Grzegorzas Jóźwiakas.

    ES parama ir terminai

    Ščecino projektas įgyvendinamas kaip trečiasis programos „Clean Cities – Hydrogen Mobility in Poland“ etapas. Ši programa orientuota į mažataršio ir nulinės emisijos transporto plėtrą bei alternatyvių degalų infrastruktūros kūrimą.

    „Orlen“ skelbia, kad šiam etapui gautas negrąžinamas ES finansavimas siekia 62 milijonus eurų. Ši parama skirta ne tik atskiroms stotims ar gamybos taškams, bet ir vientisam vandenilio saugojimo bei paskirstymo tinklui, kuris būtų pritaikytas transportui ir pramonei.

    Pagal dabartinį grafiką Ščecino vandenilio centras operacinę veiklą turėtų pradėti 2027–2028 metų sandūroje. „Orlen“ taip pat primena, kad pirmasis toks centras Lenkijoje pradėjo veikti 2021 metais Trzebinioje, o papildomi projektai planuojami Płocke, Włocławeke ir Gdanske.