CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • ES ragina pasaulį imtis veiksmų dėl sausros ir dykumėjimo: ką siūlo prieš UNCCD COP17

    ES ragina pasaulį imtis veiksmų dėl sausros ir dykumėjimo: ką siūlo prieš UNCCD COP17

    ES žinutė prieš COP17

    Europos Sąjunga prieš 17-ąją Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalių konferenciją (UNCCD COP17) paragino skubiai stiprinti tarptautinius veiksmus, atkuriant nualintas žemes ir apsaugant vandens išteklius. Konferencija vyksta rugpjūčio 17–28 dienomis Ulan Batore, Mongolijoje, ir suburia vyriausybes, mokslininkus, verslą bei pilietinę visuomenę.

    ES akcentuoja, kad sausra ir vandens stygius tampa ne vien atskirų regionų problema, o vis dažniau pereina į sisteminę riziką, veikiančią ekonomiką, sveikatą ir ekosistemas. Dėl to Briuselis ragina neapsiriboti vien reagavimu į krizes, o pereiti prie nuoseklaus pasirengimo ir rizikos mažinimo.

    Nuo krizės valdymo prie rizikos mažinimo

    Pastarųjų metų karščio bangos ir užsitęsusios sausros Europoje didina spaudimą žemės ūkiui, energijos gamybai, vidaus vandenų laivybai ir viešajam vandens tiekimui. ES pabrėžia, kad tokios grandininės pasekmės rodo poreikį iš anksto planuoti vandens naudojimą, didinti atsparumą ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemas.

    Briuselis siekia skatinti proaktyvų sausrų rizikos valdymą: investicijas į stebėseną, prevenciją, dirvožemio ir vandens apsaugą bei tvarų ūkininkavimą. Logika paprasta: kuo vėliau imamasi priemonių, tuo brangiau kainuoja padariniai tiek valstybėms, tiek gyventojams.

    Ryšys su klimatu, biologine įvairove ir vandeniu

    ES taip pat kelia tikslą geriau suderinti tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos, biologinės įvairovės ir vandens apsaugos srityse. Anot ES, sausros ir žemės degradacija nėra atskiras klausimas, nes susilpnėjusios ekosistemos prasčiau sulaiko vandenį, blogėja dirvožemio būklė, didėja gaisrų ir derliaus praradimo rizika.

    Tarp praktinių priemonių ES išskiria žemės atkūrimo iniciatyvas ir vandens išteklių atsparumo didinimą. Per programą „Global Gateway“ ES remia žemės atkūrimo projektus įvairiuose regionuose, įskaitant Afrikos Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvą Sahelio zonoje, o globalias sausrų sąlygas sekti padeda „Copernicus“ teikiami palydoviniai duomenys.

    „Ši vasara dar kartą primena, kad sausra ir vandens stygius nėra tolima grėsmė. Jie jau dabar kelia grėsmę gyvybėms, sveikatai, ekonomikai ir ekosistemoms ES ir už jos ribų“, – sakė už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką atsakinga Europos Komisijos narė Jessika Roswall.

    Komisarė pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti ne tik ekstremalių situacijų gesinimas, bet ir ilgalaikis atsparumo kūrimas dar prieš krizėms smogiant. ES teigimu, esminėmis priemonėmis laikomi žemės atkūrimas, ekosistemų apsauga ir tvarus vandens valdymas, o COP17 metu bus siekiama, kad ambicijos virstų konkrečiais sprendimais.

  • ES ekonomikos emisijos 2026 metų pradžioje ūgtelėjo, BVP nesikeitė: ką rodo „Eurostat“?

    ES ekonomikos emisijos 2026 metų pradžioje ūgtelėjo, BVP nesikeitė: ką rodo „Eurostat“?

    Emisijos kilo, ekonomika stovėjo

    Europos Sąjungos ekonomikoje 2026 metų pirmąjį ketvirtį sezoniniu požiūriu pakoreguotos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidėjo 0,3 proc. ir pasiekė 837 mln. tonų CO2 ekvivalento, skelbia „Eurostat“.

    Tuo pačiu laikotarpiu ES bendrasis vidaus produktas (BVP) iš esmės nekito. Toks derinys rodo, kad trumpuoju laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir tarša ne visada juda ta pačia kryptimi, ypač kai keičiasi energetikos gamyba ir vartojimas.

    Metinis vaizdas palankesnis

    Lyginant su 2025 metų pirmuoju ketvirčiu, emisijos buvo 1,2 proc. mažesnės, o BVP – 0,8 proc. didesnis. Tai atitinka pastaraisiais metais ES dažnai akcentuojamą tikslą mažinti emisijas išlaikant ekonomikos augimą.

    Vis dėlto ketvirčio pokytis rodo, kad pažanga nėra tolygi: dalį metų rezultatų gali lemti temperatūros svyravimai, energijos poreikis, elektrinių gamybos struktūra bei pramonės ciklai.

    Kur emisijos augo labiausiai?

    Pagal sektorius didžiausias emisijų šuolis fiksuotas elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo tiekime – čia jos padidėjo 4,8 proc. Tai gali būti susiję su didesne gamyba, pasikeitusia kuro struktūra arba laikinais sistemos balansavimo poreikiais.

    Tuo pat metu namų ūkių emisijos sumažėjo 1,3 proc., o apdirbamoji gamyba ir transportas – po 0,6 proc. Tokie skirtumai leidžia manyti, kad bendrą ES rodiklį reikšmingai formavo būtent energetikos sektorius.

    Šalys: daug kur augimas, bet ne visur

    Lyginant su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, emisijos didėjo 20 valstybių narių. Didžiausi augimai fiksuoti Estijoje (9,7 proc.), Suomijoje (6,4 proc.) ir Bulgarijoje (4,6 proc.).

    „Eurostat“ šiuos pokyčius siejo su didesne statybų bei komunalinių paslaugų apimtimi. Tuo metu 7 valstybėse emisijos mažėjo, o ryškiausi kritimai matyti Slovėnijoje (5,0 proc.), Liuksemburge (3,8 proc.) ir Rumunijoje (2,7 proc.).

    Reikšminga detalė – iš 7 šalių, kuriose emisijos sumažėjo, keturiose ekonomikos apimtis, vertinama pagal BVP, išliko tokia pati arba augo. Tai signalizuoja, kad dalyje ES jau veikia priemonės ir struktūriniai pokyčiai, leidžiantys mažinti taršą nepakenkiant ekonominei veiklai.

    Visgi bendras 2026 metų pradžios rezultatas primena, kad emisijų mažinimas priklauso ne tik nuo ilgalaikių investicijų, bet ir nuo trumpalaikių veiksnių, ypač energetikos balanso ir sezoninių vartojimo svyravimų.

  • Kanada ieško artumo su ES: po Trumpo tarifų grasinimų – planas, bet narystė atkrenta

    Kanada ieško artumo su ES: po Trumpo tarifų grasinimų – planas, bet narystė atkrenta

    Kanada, atsinaujinus prekybos įtampai su Jungtinėmis Valstijomis, skelbia sieksianti dar glaudesnės ekonominės ir saugumo partnerystės su Europos Sąjunga. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pranešė, kad šį rudenį bus pradėtos intensyvios derybos su ES, kuri vadinama viena svarbiausių pasaulio ekonomikų.

    Šie signalai pasirodė po to, kai Otavos ir Vašingtono prekybos derybos nutrūko, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino nuo 2027 metų sausio 1 dienos padidinti muitus automobiliams ir sunkvežimiams iki 50 proc. Kanada atsakė paskelbdama apie muitus 15–50 proc. daugiau kaip 700 JAV prekių grupių, kurių bendra vertė siekia apie 17 200 000 000 eurų.

    Kas keičiasi Kanados kurse

    Kanados premjeras patvirtino, kad rugsėjo 16 dieną Strasbūre dalyvaus Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį. Po šio vizito tikimasi ir Kanados bei ES viršūnių susitikimo, kuriame būtų tariamasi dėl konkrečių bendradarbiavimo krypčių.

    Otava akcentuoja, kad ieško stabilesnių ryšių su panašias vertybes deklaruojančiais partneriais, o Briuselis taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir tiekimo grandinių. Vis dėlto abiejų pusių ambicijas riboja realybė: Kanada ekonomiškai ypač glaudžiai susieta su JAV, o ES integracijos gylis paprastai reikalauja įsipareigojimų, kuriems pritaria visos valstybės narės.

    Žaliavos, energetika ir gynyba

    Vienas svarbiausių potencialaus suartėjimo variklių yra kritinės žaliavos. ES pastaraisiais metais nuosekliai ieško alternatyvų tiekimui ir perdirbimui, ypač retųjų žemių ir baterijų žaliavų grandinėse, o Kanada turi reikšmingų ličio, grafito ir nikelio išteklių bei gali pasiūlyti ilgalaikes tiekimo sutartis.

    Dar viena kryptis – energetika. Kanada didžiąją dalį energijos eksporto tradiciškai orientuoja į JAV, tačiau Europai po pastarųjų metų energetinių sukrėtimų svarbus tiekimo diversifikavimas, įskaitant naftą, dujas ir branduolinės energetikos projektus. Šioje srityje didelę reikšmę turėtų infrastruktūros pajėgumai ir ilgalaikiai komerciniai įsipareigojimai.

    Gynybos srityje bendradarbiavimas taip pat stiprėja, nes Kanada ieško partnerių pajėgumams atnaujinti, o Europa skatina bendrus pirkimus ir gamybos plėtrą. Arkties saugumas, laivybos maršrutai ir kritinė infrastruktūra tampa vis dažnesnėmis temomis, kuriose interesai sutampa.

    Kodėl narystė ES neįmanoma

    Nors viešojoje erdvėje kartais keliama mintis apie itin glaudžią integraciją, ES sutarties nuostatos numato, kad paraišką dėl narystės gali teikti tik Europos valstybė. Dėl geografijos ir teisinio apibrėžimo Kanados narystės perspektyva vertinama kaip teoriškai nepritaikoma, todėl realistiškiausias kelias būtų esamų susitarimų plėtra.

    Kanados ir ES santykių pagrindas yra CETA prekybos sutartis, kuri jau taikoma laikinai, tačiau ne visų ES valstybių ratifikuota. Tai parodo, kad net ir turint politinę valią, tolesnis atvėrimas gali užtrukti, o gilesni sprendimai būtų susiję su reguliavimo suderinimu bei aiškiais įsipareigojimais.

    Ekspertų vertinimu, maksimalus scenarijus galėtų priminti glaudesnį dalyvavimą bendrojoje rinkoje, panašų į kai kurių Europos ekonominės erdvės šalių modelį, tačiau tai reikštų didelį taisyklių perėmimą ir jautrius sprendimus dėl prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo. Kol kas Briuselis tokią kryptį apibūdina kaip teorinę diskusiją, o artimiausiu metu dėmesys krypsta į praktines priemones ir sektorinius susitarimus.

  • Paryžiaus „Figures“ pristatė Salary Bands: įrankis padedantis aiškiai nustatyti atlyginimų rėžius

    Atlyginimų skaidrumas Europoje tampa nebe pasirinkimu, o vis dažniau verslo būtinybe: darbuotojų kaita brangiai kainuoja, o pasitikėjimą organizacijoje lengviausia prarasti tada, kai atlygio sprendimai atrodo nepaaiškinami. Tyrimai rodo, kad aiškios atlyginimų taisyklės ir skaidrumas yra vienas tiesiausių kelių mažinti atlygio skirtumus ir mažinti įtampą komandose.

    Šiame kontekste Paryžiuje įsikūrusi atlyginimų rinkos duomenų ir palyginimo sprendimus kurianti bendrovė „Figures“ pristatė naują produktą Salary Bands. Tai įrankis, skirtas įmonėms kurti ir prižiūrėti atlyginimų rėžius, kad sprendimai dėl kompensacijų būtų nuoseklūs, palyginami ir lengviau pagrindžiami tiek vadovams, tiek darbuotojams.

    Kas yra Salary Bands?

    Salary Bands logika paprasta: kiekvienai pozicijai apibrėžiami aiškūs atlyginimo rėžiai, kurie siejami su pareigų lygiu, patirties apimtimi ir, jei aktualu, darbo vietove. Tokie rėžiai padeda sumažinti situacijų, kai du panašų darbą dirbantys žmonės gauna skirtingą atlygį dėl istorinių ar subjektyvių sprendimų.

    Įrankis leidžia įmonėms sukurti kelių lygių struktūrą ir valdyti ją per vieną sistemą, o prireikus rėžius koreguoti pagal vidinį teisingumą, rinkos pokyčius, biudžetus ar konkurentų situaciją. Praktikoje tai reiškia mažiau improvizacijos ir daugiau aiškių taisyklių, kurios iš anksto nustato, ką įmonė gali mokėti už konkretaus lygio darbą.

    EU kryptis: daugiau skaidrumo

    Produktas pristatytas tuo metu, kai Europos Sąjungoje įtvirtinama atlyginimų skaidrumo kryptis per Atlyginimų skaidrumo direktyvą. Direktyvos esmė yra didesnis aiškumas kandidatuojant ir dirbant: daugiau informacijos apie atlygio rėžius, mažiau erdvės nepaaiškinamiems skirtumams ir aiškesnės taisyklės, kaip atlygis nustatomas.

    Įmonėms tai sukuria naują realybę: atlyginimų rėžius reikia ne tik turėti, bet ir gebėti juos pagrįsti, atnaujinti bei nuosekliai taikyti skirtingoms komandoms. Todėl tokie įrankiai kaip Salary Bands orientuojasi ne vien į HR patogumą, bet ir į organizacinį procesą, kuriame atlygio sprendimai turi būti pakankamai tvirti, kad atlaikytų vidinius klausimus ir išorinį dėmesį.

    Ką sako „Figures“ vadovas

    „Atlygio teisingumas dabar yra itin aktuali tema. Daugelis įmonių sako norinčios daugiau skaidrumo, bet tai padaryti nėra paprasta, o kai kurios bijo pasekmių“, – sakė „Figures“ įkūrėjas ir vadovas Virgile Raingeard.

    „Kai atlygio strategija ir sprendimai yra neaiškūs ar nenuoseklūs, atsiranda nerimas ir nepasitikėjimas. Kurdamas Salary Bands mūsų tikslas buvo sukurti priemonę, kuri realiai padėtų įmonėms priimti aiškesnius sprendimus ir sumažintų baimę kalbėti apie atlyginimus“, – teigė jis.

    „Figures“ buvo įkurta 2020 metais, o jos produktų kryptis yra realaus laiko atlyginimų palyginimas ir duomenimis grįstas kompensacijų valdymas. Bendrovė skelbė pritraukusi 8,4 milijono eurų investicijų ir 2021 metais įsigijo „Payspective“, taip stiprindama pozicijas atlyginimų palyginimo sprendimų rinkoje.

    Tokie įrankiai kaip Salary Bands paprastai orientuojasi į tris praktines problemas: kaip pritraukti talentus aiškiau komunikuojant atlygį, kaip sumažinti darbuotojų kaitą užtikrinant nuoseklumą ir kaip suderinti įdarbinimo planus su biudžetais. Ilgainiui tai gali tapti konkurenciniu pranašumu, ypač rinkose, kuriose kandidatai vis dažniau tikisi aiškių atlygio rėžių dar darbo skelbime.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: poreikis iki 2040 metų gali siekti beveik 80 TWh

    Paklausos signalas visam regionui

    Planuojamo Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriaus metinis poreikis iki 2040 metų gali pasiekti 79,2 teravatvalandės (TWh). Tai paskelbė perdavimo sistemų operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, apibendrinę rinkos apklausos rezultatus.

    Šis skaičius sudaro apie 87 proc. anksčiau studijose vertintos teorinės koridoriaus 91 TWh pralaidumo galimybės. Apklausos rezultatai rodo, kad infrastruktūros idėja rinkoje vertinama kaip praktiškai reikalinga, o ne vien strateginis planas.

    Susidomėjimo apklausa, pradėta 2026 metų pradžioje, sulaukė 93 atsakymų iš 81 bendrovės. Iš viso buvo įvardyti 108 projektai, kurie galėtų naudotis būsimu vandenilio transportavimo maršrutu nuo šiaurinių gamybos centrų iki didžiųjų vartotojų pietuose.

    Operatorių teigimu, tokia dalyvių ir projektų įvairovė leidžia tiksliau įvertinti, kur ir kokiais tempais gali formuotis pramoninis vandenilio vartojimas. Kartu tai padeda identifikuoti segmentus, kuriems svarbiausias yra patikimas, ilgalaikis tiekimas.

    Kas „suvalgo“ didžiausią dalį

    Didžiausią prognozuojamos paklausos dalį sudaro konkretūs pramonės projektai: jiems tenka 64,4 TWh per metus. Dar 14,8 TWh siejama su Vokietijos skirstymo tinklų poreikiu, o tai signalizuoja apie planuojamą platesnį vandenilio integravimą į energetikos sistemą.

    Numatoma, kad koridorius komerciškai galėtų pradėti veikti apie 2033 metus. Iki tol rinkai aktualiausi išlieka du klausimai: ar projektų vystytojai pasirengs prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir ar finansavimo sprendimai bus priimti laiku.

    Apklausos duomenys taip pat atskleidžia aiškią regioninę logiką: šiaurėje formuojasi pasiūla, pietuose telkiasi didžiausia paklausa. Suomija įvardijama kaip potenciali gamybos lyderė, o Vokietija – pagrindinė galutinė vandenilio kryptis.

    Skaičiuojama, kad Suomijos gamyba galėtų augti nuo 15,4 TWh 2033 metais iki 38,6 TWh 2050 metais, kai vidaus vartojimas išliktų stabilus ir siektų apie 2,1 TWh per metus. Tuo metu Vokietijoje tiesioginis projektų vartojimas galėtų išaugti nuo 15,3 TWh 2033 metais iki 44,4 TWh 2050 metais.

    Lenkijos paklausa taip pat matoma kaip sparčiai didėsianti: nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh per tą patį laikotarpį. Prognozė rodo, kad Lenkijos vidaus pasiūla nuosekliai atsiliktų nuo poreikio, todėl importo ir tarptautinių jungčių klausimas šaliai gali tapti esminis.

    Bendra tendencija atitinka ir platesnę Europos kryptį, kai vandenilis vertinamas kaip pramonės dekarbonizacijos priemonė, ypač ten, kur elektrifikacija ribota. Didžiausią vaidmenį čia gali suvaidinti chemijos, trąšų, naftos perdirbimo, plieno ir sunkiojo transporto segmentai.

    ES statusas ir Lietuvos vaidmuo

    Koridorius yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Projektui taip pat skirta 6,8 mln. eurų parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o tai paprastai padeda greičiau pereiti nuo koncepcijos prie techninių sprendimų.

    Išankstinė galimybių analizė buvo baigta 2024 metų birželį, o 2025 metais projektas perėjo į galimybių vertinimo etapą. Nacionalinės ir tarpvalstybinės studijos turėtų būti užbaigtos 2027 metų pradžioje.

    „Rinkos apklausos rezultatai rodo, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai visame regione, įskaitant Lietuvą, jau aiškiai įvardija vandenilio infrastruktūros poreikius“, – sakė Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, tai Lietuvai yra svarbus signalas, nes šalis galėtų tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Kitas žingsnis, anot jo, yra poreikių pavertimas konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais.

    Praktiškai tai reiškia derybas dėl ilgalaikių transportavimo ir tiekimo sutarčių, taip pat aiškesnį reguliacinį rėmą. Be pakankamai stiprių komercinių garantijų didelės apimties infrastruktūra Europoje dažniausiai juda lėčiau, net ir turėdama politinį palaikymą.

    Nors prognozuojama paklausa atrodo didelė, rinkos brandą lems ir vandenilio kaina bei jo kilmė. Atskira svarbi tema – ar planuojama pasiūla bus paremta atsinaujinančia energija gaminamu vandeniliu ir kaip greitai bus išplėtota elektros gamyba, reikalinga elektrolizei.

    Artimiausiais metais koridoriaus sėkmę nulems keli veiksniai: investicijų sprendimų greitis, pramonės pasirengimas mokėti už mažesnės emisijos energiją ir aiškūs tarpvalstybiniai suderinimai. Apklausos rezultatai rodo, kad interesas yra, tačiau lemiamas etapas bus įsipareigojimų formalizavimas.

  • ES pareigūnai taikinyje per „WhatsApp“ ir „Signal“: vidinis pristatymas įspėja apie perėmimo atakas

    ES pareigūnai taikinyje per „WhatsApp“ ir „Signal“: vidinis pristatymas įspėja apie perėmimo atakas

    Užsienio valstybių remiami įsilaužėliai mėgino perimti aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnų paskyras susirašinėjimo programėlėse, rodo ES vidaus kibernetinės gynybos padalinio pristatymas. Dokumente tokio tipo atakos įvardijamos tarp didžiausių grėsmių šiemet, o pareigūnams primenama, kad rizika kyla net ir naudojant plačiai paplitusias platformas.

    Pristatymas, su kuriuo buvo supažindinti ES valstybių narių institucijų atstovai, apibūdina vadinamąsias paskyrų perėmimo atakas prieš aukšto rango asmenis. Tai kampanijos, kai taikinys atrenkamas individualiai, o žinutės pritaikomos taip, kad atrodytų patikimos ir paskatintų atlikti vieną veiksmą, po kurio užpuolikai įgyja prieigą prie paskyros.

    Kaip veikia paskyros perėmimas

    Dokumente akcentuojamas valstybių remiamas taiklusis sukčiavimas, kai naudojama socialinė inžinerija ir specialiai parengti masalai. Tokiose schemose dažnai mėgdžiojami techninės pagalbos pranešimai, kvietimai prisijungti, saugumo patikros ar prašymai pateikti patvirtinimo kodą, kuris vėliau panaudojamas perimant paskyrą.

    Nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos anksčiau viešai įspėjo apie panašias kampanijas, nukreiptas į politikus, diplomatijos ir gynybos sektorių atstovus bei tiriamosios žurnalistikos atstovus. Viena iš pasikartojančių taktikų yra apsimetimas susirašinėjimo programėlių pagalba ir bandymas išvilioti kodus ar vienkartinius prisijungimo patvirtinimus.

    Kodėl ES institucijoms tai jautru

    Susirašinėjimo programėlės patogios kasdieniam darbui, tačiau valstybės lygio šnipinėjimo atveju pažeidžiamiausia grandis dažnai būna ne pati technologija, o žmogus ir jo įpročiai. Perėmus paskyrą, užpuolikai gali pasiekti grupių pokalbius, gautas žinutes, kontaktus, o kartais ir įgyti galimybę siųsti pranešimus taikinio vardu, taip plečiant ataką į platesnį ratą.

    Pristatyme taip pat pažymima, kad ES institucijos šiemet susidūrė su keliomis reikšmingomis kibernetinėmis incidentų situacijomis. Tarp iššūkių minimas nevienodas techninių sprendimų naudojimas skirtingose institucijose ir bendro, vieningo kanalo jautriems ar įslaptintiems dokumentams apsikeisti trūkumas.

    Ką tai keičia kasdienėje praktikoje

    Tokie incidentai paprastai paskatina griežtinti vidines taisykles: riboti komercinių programėlių naudojimą tarnybiniams klausimams, aiškiau apibrėžti, kas laikoma jautria informacija, ir stiprinti paskyrų apsaugą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį kelių veiksnių autentifikavimui, atsargumui su prisijungimo kodais ir nuoseklesniam darbuotojų mokymui atpažinti socialinės inžinerijos schemas.

    Europos Komisija, komentuodama tokius pranešimus, paprastai vengia viešai aptarti konkrečias vidaus saugumo priemones. Susirašinėjimo platformų atstovai ne visada skuba detaliai komentuoti atskirus atvejus, tačiau ES institucijoms svarbiausia ne pavienis incidentas, o pasikartojantis modelis, rodantis kryptingą valstybių remiamą žvalgybą.

  • JAV smogė Iranui antrinėmis sankcijomis: Europos verslui gresia dolerio spąstai

    JAV smogė Iranui antrinėmis sankcijomis: Europos verslui gresia dolerio spąstai

    Jungtinės Valstijos paskelbė apie reikšmingą antrinių sankcijų išplėtimą Iranui, kurio esmė paprasta: bet kuri pasaulio įmonė, tęsianti sandorius su Teheranu, gali rizikuoti prarasti prieigą prie JAV dolerio atsiskaitymų sistemos. Tokie ribojimai ypač jautrūs, nes tarptautinėje prekyboje doleris išlieka pagrindine atsiskaitymų ir finansavimo valiuta.

    JAV iždo departamentas pranešė išplėtęs sankcijų taikymo apimtį ir įvardijo naujas sritis, kurios, be naftos, tampa didesnio dėmesio taikiniu: laivyba, aviacija, auksas, technologijos bei skaitmeninis turtas. Kartu buvo įtraukti papildomi subjektai skirtingose jurisdikcijose ir pristabdytos licencijos, leidusios ribotą bendradarbiavimą.

    „Iš esmės prašoma pasirinkti: Iranas arba Amerikos finansų sistema“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Europos prekyba su Iranu menka

    Europos Sąjungos tiesioginė prekybinė priklausomybė nuo Irano šiuo metu yra nedidelė. Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 metais ES prekių prekyba su Iranu siekė apie 3,72 mlrd. eurų, iš jų eksportas sudarė maždaug 2,97 mlrd. eurų, tai yra apie 0,1 proc. viso ES eksporto.

    Vis dėlto likusi prekyba nėra tolygiai pasiskirsčiusi: didesnė dalis koncentravosi keliose valstybėse, ypač Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose. Eksporto struktūroje svarbūs farmaciniai produktai, medicinos įranga ir mašinos, o šios kategorijos neretai patenka į humanitarinių išimčių lauką.

    Dėl tokio masto rinkos reakcija Europoje buvo santūri: investuotojai vertino, kad tiesioginė įmonių apyvarta su Iranu daugeliu atvejų jau seniai sumažėjusi iki minimumo. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad ramybė gali būti apgaulinga, nes tikrieji padariniai dažnai pasimato per finansų grandines.

    Didžiausia rizika slypi finansų grandinėje

    Didžiausias iššūkis Europos bendrovėms kyla ne dėl pardavimų Irane, o dėl rizikos netyčia atsidurti sandorių grandinėje su sankcionuotu partneriu. Bankai, draudikai, laivybos įmonės ir žaliavų prekiautojai aptarnauja klientus daugelyje šalių, todėl net netiesioginė sąsaja gali tapti tyrimo ar sankcijų pagrindu.

    Tokių priemonių poveikis dažnai būna ne tik teisinis, bet ir operacinis: atsiranda didesnė atitikties procedūrų našta, lėtėja mokėjimai, brangsta draudimas, o kai kurie bankai apskritai atsisako aptarnauti didesnės rizikos kryptis. Praktikoje tai gali reikšti, kad net teisėti sandoriai tampa sunkiai įgyvendinami.

    Europos įmonės čia susiduria ir su reguliacine įtampa. ES Blokavimo statutas numato ribojimus, kaip bendrovės gali reaguoti į JAV sankcijas, o teismų praktika yra išaiškinusi, kad sutartinių santykių nutraukimas su Irano partneriais turi būti pagrįstas kitais motyvais nei vien JAV spaudimas.

    Vis dėlto realybėje dauguma tarptautinių įmonių prioritetą teikia prieigai prie dolerio atsiskaitymų, JAV bankų korespondentinių sąskaitų ir platesnių kapitalo rinkų. Būtent todėl antrinės sankcijos laikomos vienu stipriausių JAV įrankių, galinčių paveikti ir tuos, kurie su Iranu dirba tik labai ribotai.

  • ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    Europos Sąjungos pareigūnų grupė artimiausiomis dienomis vyks į Kiniją tęsti techninių derybų dėl prekybos, kai Briuselis siekia sumažinti rekordiškai didelį prekybos disbalansą. Šaltinių teigimu, tikslas – iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir išvengti dar aštresnio konflikto.

    Derybų fonas įtemptas: Kinija neseniai apribojo savo įmonių bendradarbiavimą su Europos Komisija antimonopoliniuose tyrimuose ir bylose, susijusiose su užsienio subsidijų rizikomis. Briuselis tai vertina kaip bandymą apsunkinti informacijos rinkimą, reikalingą vykdant tyrimus pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    „Jokia organizacija ar asmuo negali vykdyti ar padėti vykdyti netinkamų eksteritorialios jurisdikcijos priemonių“, – pareiškė Kinijos Teisingumo ministerija.

    Tuo pat metu Europos Komisija nesustabdo pradėtų tyrimų ir vasarą inicijavo daugiau prekybos gynybos bylų dėl įtariamo dempingo bei nesąžiningų subsidijų. ES institucijos ir dalis valstybių narių argumentuoja, kad Europos pramonę vis labiau spaudžia pigių importo srautų augimas, ypač sektoriuose, kur kainą stipriai veikia valstybės parama.

    Spalis – neatsitiktinis terminas

    Europos Komisija sieja derybų grafiką su politiniu terminu: spalį į Kiniją turėtų vykti ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Iki to laiko tikimasi suderinti konkrečius sprendimus dėl rinkos prieigos, skaidrumo ir ginčų suvaldymo mechanizmų.

    Abi pusės anksčiau susitarė kurti bendrą stebėsenos mechanizmą, kuris leistų keistis duomenimis ir sekti prekybos srautus. Briuselis tai pristato kaip įrankį didinti skaidrumą ir iš anksto identifikuoti trinties taškus, kol jie nevirsta tarifais ar plataus masto apribojimais.

    Kova dėl rinkos prieigos ir žaliavų

    Vienas jautriausių klausimų – abipusė rinkos prieiga. Kinija kritikuoja ES reguliavimą, kuris, Pekino vertinimu, riboja Kinijos įmonių galimybes dalyvauti Europos rinkoje, o ES šalys reikalauja daugiau realių galimybių europietiškam verslui Kinijoje.

    Spalio terminas svarbus ir dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, tiekimo stabilumo. Šios žaliavos reikšmingos Europos žaliajai transformacijai, automobilių sektoriui ir gynybos pramonei, todėl bet koks eksporto ribojimas ar tiekimo sutrikimai gali greitai tapti sistemine rizika.

    ES pozicija šiose derybose dviguba: viena vertus, išlaikyti dialogą ir sumažinti prekybos įtampą, kita vertus, tęsti tyrimus ir taikyti prekybos gynybos priemones, jei nustatomi nesąžiningos konkurencijos požymiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks susitarti dėl praktinių sprendimų, ar konfliktas tik gilės.

  • Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siekia nustatyti laiko ribas Ukrainos išimtims, leidžiančioms už Europos ribų pirkti gynybos įrangą už Europos Sąjungos finansuojamas lėšas. Tokia kryptis reikštų didesnį spaudimą, kad didesnė paramos dalis galiausiai atitektų Europos, taip pat ir Prancūzijos, pramonės gamintojams.

    Kalbama apie Ukrainos paramos paskolą, kurią ES valstybės patvirtino 2026 ir 2027 metų laikotarpiui. Šio instrumento vertė siekia 90 mlrd. eurų: 30 mlrd. eurų skiriama ekonomikai, o 60 mlrd. eurų – karinei paramai ir gynybos pirkimams.

    Paskolos taisyklės numato, kad gynybos produkto sudėtyje ne iš ES ir ne iš Europos ekonominės erdvės kilusios dalys iš principo negali viršyti 35 proc. visos vertės. Tačiau Ukraina gali prašyti išimčių, jei Europoje nėra tinkamo analogo, jei gamybos apimtys nepakankamos, tiekimas užtrunka per ilgai arba kaina per didelė.

    Iki šiol Ukraina kreipėsi dėl dviejų išimčių: dėl Kinijoje pagamintų dronų komponentų ir dėl Jungtinėse Valstijose pagamintų „Patriot“ perėmėjų raketų. Europos Komisija šias išimtis patvirtino, argumentuodama, kad Europoje kai kuriose modernios karybos srityse vis dar trūksta pajėgumų ir išlieka priklausomybė nuo išorinių gamintojų.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Paryžius nori, kad tokios išimtys būtų laikinos ir reguliariai peržiūrimos, kad ilgainiui Ukraina būtų skatinama pirkti europietišką produkciją. Prancūzija turi vieną didžiausių Europos gynybos pramonės sektorių, o tarp alternatyvų JAV sistemoms dažniausiai minimas Prancūzijos ir Italijos kuriamas SAMP/T oro gynybos sprendimas.

    Tuo metu dalis kitų ES šalių akcentuoja prioritetą suteikti greičiui ir operaciniam poreikiui, o ne kilmės reikalavimams. Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos gynybos ministrai viešai ragino užtikrinti maksimalų lankstumą, kad Ukraina galėtų įsigyti tai, ko skubiai reikia fronte ir oro gynybai.

    „Pabrėžiame, kad greitas sprendimų priėmimas yra būtinas, įskaitant pragmatišką išimčių taikymą perkant trečiųjų šalių pagamintą įrangą“, – teigiama ministrų laiške ES užsienio politikos vadovei Kaja Kallas ir gynybos komisarui Andriui Kubiliui.

    Kaip veikia išimčių mechanizmas

    Praktiškai išimtys nėra automatinės ir turi būti atnaujinamos, kai Ukraina prašo naujų išmokų. Tai reiškia, kad jei per laiką atsiranda europinis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamą kiekį, kainą ir gamybos terminus, Europos Komisija gali atsisakyti pratęsti išimtį ir prašyti rinktis europinį sprendimą.

    Vertinant sutartis, Komisija tikrina ne tik, kas perkama ir kokiomis sąlygomis, bet ir rizikas, susijusias su tiekimo patikimumu. Pirkimų iš Kinijos atveju papildomai vertinama, ar tiekėjai nėra susiję su sankcijomis, nukreiptomis prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą.

    Ši diskusija turi platesnį kontekstą: ES vis dažniau pabrėžia strateginės autonomijos tikslą, norą didinti europinę gynybos gamybą ir trumpinti tiekimo grandines. Tačiau kartu išlieka dilema – kaip tuo pat metu užtikrinti, kad Ukraina realiu laiku gautų oro gynybos, artilerijos, dronų ir kitą įrangą, kurios reikia gintis nuo Rusijos.

    Precedentas kitoms ES programoms

    Sprendimai dėl Ukrainos išimčių gali tapti precedentu, kaip bus taikomos panašios taisyklės kituose ES finansiniuose instrumentuose, susijusiuose su gynybos pramonės stiprinimu. Kuo griežtesnės bus kilmės ir terminų sąlygos, tuo labiau tai gali keisti rinką ir paskatas gamintojams investuoti Europoje.

    Prancūzijos pareigūnai viešai nekomentavo, kokias konkrečias laiko ribas siūloma įtvirtinti ir ar būtų siekiama formalių taisyklių pakeitimų, ar griežtesnės praktikos vertinant sutartis. Tikėtina, kad derybose bus ieškoma kompromiso tarp skubos fronte ir ilgalaikio siekio kurti didesnius europinius pajėgumus.

  • Meloni išpopuliarino migrantų grąžinimus ES, bet dabar valstybės siunčia žmones atgal į Italiją

    Meloni išpopuliarino migrantų grąžinimus ES, bet dabar valstybės siunčia žmones atgal į Italiją

    Italijai grįžta Dublino taisyklė

    Italijos premjerė Giorgia Meloni pastaraisiais metais aktyviai rėmė griežtesnę neteisėtos migracijos kontrolę ir spartesnius migrantų grąžinimus. Tačiau dabar ši kryptis atsisuka prieš Romą: vis daugiau ES valstybių prašo Italijos perimti prieglobsčio prašytojus, kurie į Bendriją pirmiausia pateko per jos teritoriją.

    Pranešama, kad prie tokių valstybių prisijungė ir Airija, o anksčiau panašius prašymus kėlė Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Švedija, Suomija bei Šveicarija. Šie prašymai remiasi principu, jog už prieglobsčio procedūrą pirmiausia atsakinga ta ES valstybė, kurioje žmogus pirmą kartą įregistruojamas.

    Naujasis Migracijos paktas

    Situaciją pakeitė tai, kad 2026 metais įsigaliojo ES Migracijos ir prieglobsčio paktas, iš esmės atnaujinęs prieglobsčio ir sienų valdymo sistemą. Jis išlaiko vadinamąjį pirmojo atvykimo principą, kuris ilgą laiką buvo kritikuojamas pietinėse ir Viduržemio jūros valstybėse, nes būtent jos dažniausiai tampa pirmaisiais atvykimo taškais.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra supaprastinta migrantų grąžinimo tarp valstybių procedūra, kai vietoje ilgesnių derinimų taikomas greitesnis pranešimo mechanizmas. Tai reiškia, kad valstybėms lengviau pradėti grąžinimo procesą, o atsakingai šaliai sunkiau vilkinti sprendimą.

    Italija dar 2022 metais buvo pristabdžiusi dalies tokių perkėlimų priėmimą, argumentuodama vietų ir pajėgumų stygiumi. Europos Komisija tokį žingsnį siejo su prievolių nevykdymu, o ES teismų praktika ne kartą pabrėžė, kad taisyklių sustabdymas vienašališkai nesukuria išimčių iš bendrų įsipareigojimų.

    Solidarumas skaičiais neįtikina

    Naujajame pakte numatytas ir privalomas solidarumo mechanizmas, tačiau realūs perkėlimų mastai išlieka riboti. Numatyti skaičiai, kiek žmonių per metus būtų perkelta iš didesnį spaudimą patiriančių šalių, dažnai vertinami kaip per maži, kad reikšmingai sumažintų naštą pietinėms valstybėms.

    Ši disproporcija ypač ryški, kai lyginami perkėlimo planai su realiais atvykimo srautais. Italija ir kitos pirmojo atvykimo šalys pabrėžia, kad vien procedūrų supaprastinimas problemos neišsprendžia, jei solidarumo priemonės neatitinka faktinio migracijos masto ir vietos infrastruktūros galimybių.

    Grąžinimai į trečiąsias šalis stringa

    ES lygmeniu taip pat stumiama grąžinimų politika, kuri turėtų padidinti atmetus prieglobsčio prašymą grįžtančių žmonių skaičių. Tačiau praktikoje grąžinimai dažnai stringa dėl sudėtingų teisinių procedūrų, dokumentų trūkumo ir būtinybės turėti veikiančius susitarimus su kilmės ar trečiosiomis šalimis.

    Kita idėja, vis dažniau aptarinėjama Europoje, yra vadinamieji grąžinimo centrai už ES ribų, kai migrantai būtų siunčiami į trečiąją šalį, su kuria nebūtinai turi ryšį. Vis dėlto tokie projektai susiduria su teisinėmis kliūtimis, politiniu pasipriešinimu ir praktiniais klausimais, todėl artimiausiu metu greito efekto tikėtis sunku.

    Italija buvo viena iš valstybių, bandžiusių tokią kryptį įgyvendinti, tačiau iniciatyvas stabdė teismų sprendimai ir ginčai dėl atitikties teisei. Kol grąžinimo centrai tebėra labiau planai nei realybė, kitoms ES šalims paprasčiau remtis Dublino logika ir grąžinti žmones į pirmojo atvykimo valstybę.

    Politinis spaudimas prieš rinkimus

    Migracija išlieka viena jautriausių temų daugelyje Europos sostinių, ypač artėjant rinkimams įvairiose šalyse. Griežtesnės priemonės ir pažadai didinti grąžinimų skaičių tampa kampanijų ašimi tiek centro, tiek dešiniųjų politinėms jėgoms, o tai didina spaudimą kuo greičiau rodyti rezultatus.

    Italijai tai reiškia papildomą riziką: jei šalis bus priversta priimti daugiau perkeliamų prieglobsčio prašytojų, didės įtampa vidaus politikoje ir santykiuose su partneriais, ypač tomis valstybėmis, kurios aktyviausiai siekia grąžinimų pagal pirmojo atvykimo principą.

    Tokioje situacijoje Meloni vyriausybei tenka spręsti dilemą: kaip išlaikyti griežtos linijos retoriką ir kartu suvaldyti grįžtančių bylų ir žmonių srautą. ES migracijos politika, kurią Italija rėmė tikėdamasi didesnės kontrolės, dabar tampa realiu testu pačiai Romai.