CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • „Shein“ IPO startavo su gerokai mažesne verte: Europa taps lemiamu išbandymu

    „Shein“ IPO startavo su gerokai mažesne verte: Europa taps lemiamu išbandymu

    Kinijoje įkurta, o dabar Singapūre registruota internetinės mados prekybininkė „Shein“ pradėjo pirminį viešą akcijų siūlymą Honkongo biržoje. Bendrovė siekia iki maždaug 23,1 mlrd. eurų vertinimo ir tikisi, kad prekyba akcijomis prasidės rugsėjo 1 dieną.

    Prospekte nurodoma, kad „Shein“ planuoja pasiūlyti beveik 280 mln. akcijų, o pritraukiamos lėšos turėtų siekti iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Pinigus įmonė ketina skirti technologijoms, prekės ženklui ir tarptautinėms operacijoms stiprinti, įskaitant vietinių pardavimų ir rinkodaros komandų didinimą svarbiausiose rinkose.

    Į Honkongą vedantis kelias tęsė kelerius metus, mat anksčiau „Shein“ buvo siejama su ambicijomis listinguotis JAV ar Londone. Šįkart bendrovė pasirinko Honkongo biržą, o svarbus žingsnis buvo Kinijos reguliuotojų pritarimas tęsti šį planą.

    Vertė smuko, rizikų daugėja

    Didžiausią dėmesį investuotojai skiria ne tik siūlymo dydžiui, bet ir įmonės vertės kritimui. Prospekte ir rinkos vertinimuose atsispindi, kad dabartinis siekiamas vertinimas yra gerokai mažesnis nei 2022 metais viešai minėtas pikas, kai „Shein“ buvo vertinama apie 86 mlrd. eurų.

    Finansiniai rodikliai taip pat signalizuoja apie spaudimą. „Shein“ skelbia, kad 2025 metais grynasis pelnas siekė apie 1,8 mlrd. eurų, tačiau 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonė patyrė apie 90 mln. eurų nuostolį.

    Vienas iš veiksnių buvo sugriežtintos muitinės taisyklės ir mažos vertės siuntų lengvatų mažinimas kai kuriose rinkose, kas padidino kaštus. Tuo pačiu auga konkurencija, o itin žemų kainų modelį vis sunkiau išlaikyti neauginant kainų galutiniam pirkėjui.

    Kodėl Europa taps lemiama

    Europa „Shein“ versle užima išskirtinę vietą. Įmonė nurodo, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė 2025 metais sugeneravo apie 12,7 mlrd. eurų pajamų, tai sudarė 35,4 proc. visų pasaulinių pajamų ir buvo didžiausias atskleistas regioninis segmentas.

    Bendrovė taip pat skaičiuoja, kad 2025 metų rugpjūčio–2026 metų sausio laikotarpiu ES vidutiniškai pasiekė apie 156 mln. mėnesinių vartotojų. Šis skaičius apima ir lankytojus, kurie tik naršė, todėl jis rodo mastą, bet ne būtinai pirkimų intensyvumą.

    Toks priklausomumas nuo Europos reiškia ir didelę riziką: net nedidelis pardavimų ar maržų smukimas regione gali turėti neproporcingai didelį poveikį visos grupės rezultatams. Todėl „Shein“ prospekte atvirai kalba apie galimą trumpalaikį pardavimų kritimą, jei kainos Europoje turės kilti.

    Muitai, DSA ir reputacijos spaudimas

    „Shein“ modelis paremtas greitu tiekimu ir labai plačiu asortimentu, tačiau didelė dalis grandinės tebėra susieta su Kinija. Įmonė nurodo, kad nors Europoje turi 18 sandėlių, daugiau nei 90 proc. 2025 metų pasaulinių pajamų gauta iš prekių, laikomų jos centriniuose sandėliuose Kinijoje.

    Europos Sąjungos muitinės pokyčiai ir nauji administravimo kaštai gali priversti bendrovę keisti strategiją: didinti vietinius likučius, plėsti vietinį užsakymų vykdymą, griežtinti atitiktį prekybos taisyklėms ir dalį kaštų perkelti į kainą. Tai kertasi su tuo, kas daugelį pirkėjų ir pritraukė, ypač socialinių tinklų reklamos piko metu per pandemiją.

    Be to, „Shein“ Europoje susiduria su teisinėmis ir reputacinėmis rizikomis, įskaitant kaltinimus dėl darbo sąlygų tiekimo grandinėje, aplinkos poveikio ir intelektinės nuosavybės pažeidimų. Bendrovė viešai tvirtina taikanti nulinę toleranciją priverstiniam darbui, vykdanti nepriklausomus tiekėjų auditus ir siekianti mažinti atliekas, tačiau kritika neslūgsta.

    Papildomą spaudimą didina Europos Komisijos pradėtas tyrimas dėl atitikties Skaitmeninių paslaugų aktui. Jei būtų nustatyti pažeidimai, teoriškai grėstų bauda iki 6 proc. metinės pasaulinės apyvartos ir įpareigojimai pakeisti platformos veikimą, kas tiesiogiai paveiktų rekomendacijų sistemas ir prekybos praktiką.

    Prie to prisideda ir nacionaliniai sprendimai. Pavyzdžiui, Prancūzija yra priėmusi teisės aktų paketą, kuriuo siekiama mažinti tekstilės sektoriaus poveikį aplinkai, riboti itin greitos mados reklamos praktikas ir taikyti aplinkosaugines sankcijas, kurios 2026 metais gali siekti iki 12 eurų už vienetą.

    Investuotojams „Shein“ IPO gali atrodyti kaip proga įsigyti akcijų po gerokai sumažintu vertinimu, tačiau rizikų sąrašas išlieka ilgas. Europoje bendrovei teks vienu metu spręsti kainodaros, logistikos, atitikties ir reputacijos uždavinius, o būtent ši rinka gali nulemti, ar viešas debiutas taps sėkmės istorija.

  • Sugedo šaldytuvas ar skalbyklė? ES žada dar vienus apsaugos metus, jei rinksitės remontą

    Europos Sąjungoje artėja svarbus vartotojų teisių pokytis, kuris gali pakeisti įprastą „perku naują“ logiką, kai sugenda buitinė technika. Nuo 2026 metų liepos 31 dienos vartotojams, pasirinkusiems taisyti sugedusį prietaisą vietoje jo keitimo nauju, turėtų būti suteikiami papildomi vieni apsaugos metai.

    Ši nuostata siejama su vadinamąja teise į remontą, kurios tikslas yra prailginti produktų naudojimo laiką ir mažinti elektronikos atliekų kiekį. Praktikoje tai turėtų paskatinti žmones dažniau rinktis servisą, o ne naują pirkinį, ypač kai gedimas nėra kritinis.

    Pastaraisiais metais remonto paslaugos ir taip tampa vis patrauklesnės: brangsta nauji prietaisai, didėja vartotojų aplinkosauginis sąmoningumas, o serviso paslaugas dažnai lengviau rasti nei anksčiau. Meistrai pastebi, kad remontui dažniausiai atkeliauja kasdieniai prietaisai, tokie kaip skalbyklės, šaldytuvai, indaplovės ir orkaitės.

    Vartotojų elgsenoje išsiskiria viena aiški tendencija: kuo prietaisas brangesnis, tuo didesnė tikimybė, kad savininkas rinksis remontą. Tam yra paprasta priežastis: gedimo šalinimas neretai kainuoja gerokai mažiau nei naujo, panašios klasės įrenginio įsigijimas.

    Remonto skubą ypač diktuoja šaldymo įranga, nes kiekviena neveikimo valanda didina riziką prarasti šaldytuve laikomą maistą. Dėl to vartotojai į servisą dažnai kreipiasi iškart, o ne laukia, kol problema „praeis“ ar paaiškės, kad prietaisas visgi nebeatsigauna.

    Naujosios ES taisyklės turėtų sumažinti situacijų, kai techniškai pataisomas prietaisas iškeliauja į sąvartyną vien dėl to, kad remontas sudėtingas, neaiškus ar atrodo neapsimokantis. Tikimasi, kad papildomi apsaugos metai taps apčiuopiamu finansiniu argumentu rinktis remontą, o ne keitimą.

    Rinkai tai gali reikšti reikšmingus pokyčius: didesnę paklausą servisams, aiškesnes taisymo sąlygas ir didesnį spaudimą gamintojams užtikrinti realų prietaisų taisomumą. Jei priemonės veiks taip, kaip numatyta, vartotojų teisės stiprės ne deklaracijomis, o labai konkrečia nauda kasdienėse situacijose.

  • Nuo 2027 metų ši invazinė liana bus draudžiama: vis dar auga tūkstančiuose sodų

    Iki šiol daugelyje sodų kaip dekoratyvinis vijoklis sodintas apvalialapis celastris vis dažniau vadinamas problema, o ne puošmena. Europos Sąjungoje jis priskiriamas invazinėms svetimžemėms rūšims, keliančioms grėsmę biologinei įvairovei.

    Šis vijoklis greitai auga, lengvai prisitaiko prie skurdesnės dirvos ir miesto sąlygų, todėl ilgą laiką buvo rekomenduojamas tvoroms ar pavėsinėms apželdinti. Tačiau būtent atsparumas ir agresyvus plitimas tapo pagrindine priežastimi, kodėl rūšis pateko į ribojamų augalų sąrašus.

    Kodėl jis laikomas pavojingu?

    Apvalialapis celastris apraizgo krūmus ir medžius, užstoja šviesą, didina apkrovą šakoms, o ilgainiui gali silpninti augalų augimą ar net juos pražudyti. Ypač rizikinga tai, kad sėklas platina paukščiai, todėl augalas iš sodų lengvai persikelia į miškus, parkus ir pakrūmes.

    Tokiais atvejais jis konkuruoja su vietinėmis rūšimis, formuoja tankius sąžalynus ir keičia natūralių buveinių struktūrą. Būtent dėl poveikio ekosistemoms invazinės rūšys ES mastu reguliuojamos griežčiau, o atsakomybė tenka ir privatiems sklypų savininkams.

    Ką reiškia 2027 metų terminas?

    Nuo 2027 metų rugpjūčio 2 dienos visoje Europos Sąjungoje apvalialapiam celastriui turi būti taikomas visiškas ribojimas: jo nebegalima laikyti, auginti, dauginti, perkelti ar platinti. Praktikoje tai reiškia, kad augalas turi būti pašalintas iš privačių valdų ir viešųjų erdvių.

    Nacionaliniuose teisės aktuose už invazinių rūšių reikalavimų nepaisymą gali būti numatytos didelės baudos. Sankcijų dydžiai dažniausiai griežčiausi taikomi komerciniam platinimui, tačiau rizika išlieka ir pavieniams sklypų savininkams, jei nustatomas draudžiamų rūšių laikymas ar platinimas.

    Kaip jį šalinti, kad neatsinaujintų?

    Vien nupjauti ūglius dažniausiai nepakanka, nes augalas gali atželti iš šaknų ir likusių stiebų dalių. Veiksmingiausia strategija yra pašalinti kuo didesnę šaknų sistemos dalį ir kelis sezonus stebėti, ar neatsiranda atžalų.

    Pašalintų dalių nereikėtų kompostuoti, nes kai kurios augalo dalys ar sėklos gali išlikti gyvybingos ir vėliau vėl išplisti. Saugiausia žaliąsias atliekas tvarkyti taip, kaip numato savivaldybės taisyklės, kad jos nepatektų į aplinką.

    Jei norisi greito žalio „ekrano“ ant tvoros, verta rinktis neinvazinius vijoklius, kurie nedaro žalos vietinėms buveinėms. Tokia alternatyva leidžia išlaikyti želdynų estetiką ir kartu sumažinti teisinę bei ekologinę riziką.

  • Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje pradėtas Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamas projektas „Sportuojame maži, kad užaugtume sveiki“. Iniciatyvos esmė – per reguliarias, vaikams pritaikytas veiklas stiprinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Projektas orientuotas į vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais, taip pat į tautinių mažumų, daugiavaikių ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikus. Į veiklas numatyta įtraukti ir pabėgėlių nuo karo šeimų vaikus, o socialiai jautrių grupių dalyviai sudarys apie pusę visų projekto dalyvių.

    Kas keisis darželyje?

    Numatyti užsiėmimai, lavinantys vaikų fizinę sveikatą, taip pat veiklos, skatinančios iniciatyvumą ir pasitikėjimą savimi. Projekte suplanuotos edukacinės išvykos, o papildomą pagalbą veiklų organizavimui turėtų suteikti savanoriai, kuriems bus rengiami mokymai.

    Didelis dėmesys skiriamas įtraukiai aplinkai, kurioje vaikai su raidos sutrikimais galėtų dalyvauti bendrose veiklose pagal individualius gebėjimus. Projekte akcentuojamas judėjimas be konkurencijos, kai svarbiausia ne greitis ar rezultatas, o dalyvavimas ir bendrystė.

    Trukmė, vertė ir partneriai

    Projektas vyks nuo 2026 metų liepos iki 2027 metų rugsėjo. Nurodoma projekto vertė siekia 25 544 eurus.

    Taip pat sprendžiama praktinė kasdienė problema – užimtumo užtikrinimas vaikams, kurie darželyje pietų miego nemiega. Priemonių ir veiklų įvairovė turėtų skatinti saviraišką, sumanumą ir aktyvų laiko leidimą.

    Projekto partneris – VšĮ „Furija“. Projekto rengėjai pabrėžia, kad sporto ir judėjimo veiklos suplanuotos taip, kad būtų pritaikomos skirtingiems poreikiams ir padėtų vaikams stiprėti fiziškai bei emociškai.

  • Lagarde perspėja ES: nesutvarkius rinkos, dirbtinio intelekto traukinys nuvažiuos

    Lagarde perspėja ES: nesutvarkius rinkos, dirbtinio intelekto traukinys nuvažiuos

    ES rizikuoja atsilikti

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde perspėja, kad pernelyg suskaidyta ES bendroji rinka gali kainuoti Europai vietą pasaulinėse dirbtinio intelekto lenktynėse. Jos teigimu, Europa jau praleido pirmąją skaitmeninę revoliuciją ir neturi teisės pakartoti tos pačios klaidos.

    Kalbėdama Pasaulio ekonomikos forumo Tarptautinės verslo tarybos susitikime Ženevoje, ji pabrėžė, kad žinios ir talentai Europoje yra, tačiau trūksta greičio, mastelio ir kapitalo. Būtent šie veiksniai dažnai lemia, kur gimsta ir užauga technologijų lyderiai.

    Kapitalas ir mastelis – silpnoji vieta

    Pasak C. Lagarde, vienas didžiausių ES trūkumų – finansavimo struktūra: įmonės dažniau remiasi bankų kreditais, o kapitalo rinkos, kuriose pritraukiamos didesnės investicijos, išlieka fragmentuotos nacionaliniu lygmeniu. Tai riboja galimybes sparčiai didinti veiklos apimtį, ypač startuoliams ir augančioms technologijų bendrovėms.

    Ji akcentavo, kad skirtingos taisyklės ir procedūros valstybėse narėse sukuria praktines kliūtis: didesnes sąnaudas, ilgesnius terminus ir sudėtingesnį veikimą per sienas. Dėl to Europos įmonės, ieškodamos mastelio, neretai žvalgosi į ne ES kapitalo rinkas.

    „Europa iš esmės praleido pirmąją skaitmeninę revoliuciją, todėl negalime sau leisti pakartoti šios klaidos su dirbtiniu intelektu“, – sakė Christine Lagarde.

    Europa turi potencialą, bet reikia reformų

    C. Lagarde priminė, kad ES sudaro apie 6 proc. pasaulio gyventojų, tačiau čia dirba apie 15 proc. pasaulio tyrėjų, o beveik penktadalis labiausiai cituojamų mokslinių publikacijų taip pat siejama su Europa. Vis dėlto iššūkis – paversti šį akademinį ir mokslinį svorį komercine sėkme, kuri greitai pasiektų visą ekonomiką.

    Jos teigimu, euro zonos įmonės šiais metais tikisi vidutiniškai skirti apie 9 proc. visų investicijų dirbtiniam intelektui. Tačiau be galimybių augti per visą ES rinką DI diegimas ir produktyvumo šuolis gali likti fragmentuotas, o nauda – per lėtai išsiskleisti.

    SIU ir EU Inc. – raktai į greitesnį augimą

    ECB vadovė ragino spartinti derybas dėl Santaupų ir investicijų sąjungos, kurios tikslas – labiau integruotos kapitalo rinkos ir lengvesnis investicijų judėjimas visoje ES. Šis paketas laikomas vienu svarbiausių bandymų sumažinti priklausomybę nuo bankinio finansavimo ir atverti platesnes galimybes technologijų plėtrai.

    Taip pat minima ir Europos Komisijos iniciatyva EU Inc., siūlanti pasirenkamą, visoje ES galiojančią įmonės teisinę formą. Idėja paprasta: sumažinti laiką ir kaštus kuriant bei plečiant verslą per sienas, ypač startuoliams, kuriems greitis ir mastelis DI srityje dažnai lemia išlikimą.

    Lagarde žinutė aiški: Europa gali konkuruoti, tačiau tam reikia ne vien idėjų ir talentų, o ir vieningesnių taisyklių, gilesnių kapitalo rinkų bei greitesnio sprendimų priėmimo. Priešingu atveju, DI ekonomikos bangą gali pasiimti tie, kurie sugeba greičiau sukurti mastelį ir pritraukti kapitalą.

  • NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    Europos Sąjungos NIS2 direktyva, skirta sustiprinti kibernetinį saugumą svarbiausiuose sektoriuose, įgyvendinama su trukdžiais ir kelia vis daugiau klausimų verslui. Teisininkai ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad kai kuriose šalyse prie „kritinės infrastruktūros“ ribos priartėja ir netikėtos veiklos, pavyzdžiui, maisto gamintojai.

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o valstybės narės turėjo perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 metų pabaigos. Tačiau praktikoje terminai ir pasirengimo tempas skiriasi, todėl dalis įmonių tik dabar aiškinasi, ar patenka į reguliavimo apimtį ir kokių veiksmų turi imtis.

    Kas laikoma kritiška?

    Direktyvos logika paremta tuo, kad kibernetinė ataka prieš tam tikras grandis gali sukelti plataus masto sutrikimus: nuo energijos ir vandens tiekimo iki sveikatos paslaugų ar logistikos. Vis dėlto į reguliavimo lauką patenka ir maisto gamyba, perdirbimas bei platinimas, o tai kai kuriose situacijose išplečia apimtį iki verslų, kurių „kritiškumas“ visuomenei iš pirmo žvilgsnio atrodo diskutuotinas.

    Šios ribos kelia praktinių problemų: įmonėms reikia suprasti, ar jų veiklos klasifikacija ir dydis automatiškai reiškia papildomas pareigas. NIS2 modelyje svarbų vaidmenį atlieka sektoriaus priskyrimas, organizacijos mastas ir paslaugų tęstinumo reikšmė, todėl vien pavadinimo ar produkto nepakanka sprendimui priimti.

    Vėlavimai ir neaiškumai verslui

    Direktyvos įgyvendinimą komplikuoja skirtingas šalių pasirengimas ir skirtingai aiškinamos ribos, kada organizacija laikoma „esmine“ ar „svarbia“. Tai reiškia, kad net to paties sektoriaus įmonės skirtingose valstybėse gali susidurti su nevienodu reglamentavimo intensyvumu.

    Dar vienas praktinis iššūkis yra registracijos ir atitikties procesas. Organizacijos, patenkančios į taikymo sritį, paprastai turi registruotis nacionalinėse institucijose, įsivertinti rizikas, įsidiegti incidentų valdymą ir pranešimų teikimo procedūras, taip pat užtikrinti tiekimo grandinės saugą.

    Ką tai reiškia kibernetiniam saugumui?

    NIS2 reikalavimai atsirado augant atakų kiekiui ir sudėtingumui, o papildomą spaudimą kuria automatizavimas ir DI panaudojimas kenkėjiškoms kampanijoms. Dėl to ES siekia, kad organizacijos greičiau aptiktų incidentus, mažintų pažeidžiamumus ir turėtų aiškias atsakomybes vadovybės lygmeniu.

    Europos Komisija yra pabrėžusi, kad direktyvoje numatyti mechanizmai turėtų apsaugoti smulkųjį verslą nuo perteklinių pareigų, o mažesnės rizikos veikloms taikomi lengvesni reikalavimai. Vis dėlto praktikoje, kol trūksta vienodų gairių ir susiformavusios praktikos, daliai įmonių kyla rizika per vėlai suprasti savo statusą ir nepasirengti laiku.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia NIS2 vertė gali būti ne „keisti“ pavyzdžiai, o bendras saugumo higienos pakėlimas: aiškesnė rizikų vadyba, incidentų pranešimo disciplina ir didesnis dėmesys tiekėjų saugumui. Tačiau tam reikalingas nuoseklus nacionalinis įgyvendinimas ir aiškūs kriterijai, kad įmonės žinotų, ko iš jų tikimasi.

  • 72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie skaitmeninę suverenitetą ir norą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų. Tačiau kas nutiktų kasdienybei, jei populiariausios amerikietiškos paslaugos staiga taptų nepasiekiamos?

    Tai 72 valandų eksperimentu Briuselyje pabandė patikrinti žurnalistas, laikinai atsisakęs įprasto technologijų rinkinio. Užduotis atrodė paprasta: trys dienos be JAV įrenginių, programų ir paslaugų, kuriomis paremta tiek darbo rutina, tiek laisvalaikis.

    Pirmasis pokytis buvo netikėtas tylos jausmas. Įprastai telefonas, pranešimai, kalendoriai ir socialinių tinklų įspėjimai sukuria nuolatinį informacinį foną, o jam dingus atsiranda keistas tuštumos ir atsilikimo nuo įvykių pojūtis.

    Vietoje išmaniojo telefono buvo pasirinktas paprastas mygtukinis aparatas, tačiau tai iš karto atskleidė šiandienos komunikacijos realybę: daugelis žmonių nebeskambina ir nerašo SMS taip dažnai kaip anksčiau. Dalis kasdienio bendravimo persikėlė į susirašinėjimo programėles, o be jų ryšys tapo ne tik lėtesnis, bet ir socialiai nepatogus.

    Didžiausių praktinių kliūčių kilo ne dėl pramogų, o dėl mokėjimų. Didelė dalis atsiskaitymų Europoje vyksta per JAV valdomus kortelių tinklus, todėl atsisakius įprastų kortelių ir skaitmeninių piniginių teko grįžti prie grynųjų.

    Tai išryškino dar vieną priklausomybę: net paprastas maršruto radimas mieste dažnai remiasi „Google“ žemėlapiais ar panašiomis JAV paslaugomis. Net ir ten, kur egzistuoja alternatyvos, įprotis bei integracija su kitomis sistemomis lemia, kad realiame gyvenime jos pasirenkamos rečiau.

    Laisvalaikio dalyje praradimų buvo dar daugiau. Atsisakius didžiųjų transliacijų platformų ir „Youtube“, paaiškėjo, kad dalies turinio išvis neįmanoma pasiekti, o kai kurie įrenginiai patys veikia su JAV sukurta programine įranga.

    Darbo dieną eksperimentas parodė, kad alternatyvos egzistuoja ir kai kurios jų visai brandžios: galima naudotis „Linux“, rašyti dokumentus „LibreOffice“, naršyti su „Vivaldi“ ar ieškoti per „Qwant“, o susirašinėjimui rinktis „Proton“. Tačiau didžiausia problema pasirodė ne funkcijos, o bendradarbiavimas.

    Komandos darbe svarbiausia yra bendras įrankių pasirinkimas, nes visa organizacija gyvena susitikimų, grupinių pokalbių, bendrų failų ir greitų sprendimų ritmu. Kai dauguma kolegų lieka prie įprastų platformų, žmogus, pasirinkęs kitą ekosistemą, tampa tarsi nematomas.

    „Atrodė, kad tiesiog dingai“, – sakė kolega po to, kai kelioms dienoms nepavyko susisiekti įprastais kanalais.

    Šis momentas tiksliai parodo, kodėl skaitmeninė suverenitetas nėra individualus projektas. Net geros alternatyvos veikia pilnai tik tuomet, kai jas renkasi kritinė masė vartotojų, o skirtingos sistemos geba tarpusavyje susikalbėti.

    Europos institucijos jau kurį laiką bando spręsti būtent šią problemą, didindamos tarpusavio sąveikos reikalavimus ir siekdamos konkurencijos skaitmeninėse rinkose. Kita kryptis yra infrastruktūra, nes debesijos paslaugos, duomenų centrai ir pagrindiniai interneto sprendimai vis dar dažnai priklauso „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ ekosistemoms.

    Eksperimentas taip pat priminė, kiek daug skaitmeninio gyvenimo telpa vienoje ekosistemoje: nuo autentifikavimo ir kontaktų iki nuotraukų, darbo failų ir įpročių. Rizika čia ne vien įsilaužimai, bet ir tai, kad prieiga gali būti apribota geopolitiniais sprendimais, sankcijomis ar reguliaciniais konfliktais.

    Galiausiai trys dienos be JAV technologijų baigėsi grįžimu prie įprastų įrankių. Tai nebuvo kapituliacija, veikiau realybės patikrinimas: kol kas daugeliui europiečių atsijungimas nuo JAV technologijų reiškia ne patogų perėjimą prie vietinių alternatyvų, o ryškų kasdienio efektyvumo sumažėjimą.

    Vis dėlto eksperimentas paliko aiškią išvadą: Europa turi sprendimų, bet dar neturi pakankamai vientisos ekosistemos, kuri veiktų masiškai ir be trinties. Skaitmeninė nepriklausomybė greičiausiai prasidės ne nuo vieno žmogaus telefono, o nuo bendrų standartų, viešojo sektoriaus sprendimų ir verslo pasirengimo.

  • Vilkaviškio centre atidengė milžinišką piešinį: ant buvusio pašto sienos užkoduota krašto istorija

    Vilkaviškio centre atidengė milžinišką piešinį: ant buvusio pašto sienos užkoduota krašto istorija

    Vilkaviškio miesto centre, J. Basanavičiaus aikštėje, pristatytas naujas didelio formato gatvės meno kūrinys, atsiradęs ant buvusio pašto pastato sienos. Piešinyje šiuolaikine menine kalba pasakojama Vilkaviškio krašto istorija, sujungiant skirtingų laikotarpių žmones, įvykius ir simbolius.

    Atidengime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, projekto įgyvendintojai, kūrinio autoriai ir miesto bendruomenės nariai. Renginyje akcentuota, kad naujas akcentas papildo miesto centro veidą ir kuria papildomą traukos tašką lankytojams.

    Kūrinį sukūrė gatvės meno kūrėjai Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas. Menininkai pasirinko sepijos atspalvių koloristiką, primenančią seną fotografiją, todėl istorinis pasakojimas organiškai įsilieja į aplinką ir pastato architektūrą.

    Monumentaliame piešinyje atgyja turgaus aikštės gyvenimas, matomi kasdienybės fragmentai, taip pat su kraštu siejamos asmenybės ir ženklai. Autoriai pabrėžia, kad tai nėra vieno konkretaus istorinio momento atkartojimas, o meninė interpretacija, paremtą tikrais faktais ir vietos tapatybės motyvais.

    „Naujasis kūrinys ne tik keičia miesto centro veidą, bet ir kviečia stabtelėti, įsižiūrėti bei iš naujo atrasti Vilkaviškio istoriją“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjunga

    Gatvės meno kūrinys sukurtas įgyvendinant projektą „Inovatyvus architektūros ir istorijos pažinimas Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje“ (LTPL00434). Jį Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras su partneriais vykdo pagal Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir skirtas stiprinti kultūrinį bei pažintinį turizmą pasienio regione. Tokie sprendimai, kai viešosios erdvės papildomos profesionaliu menu, pastaraisiais metais vis dažniau naudojami miestų atnaujinimui, vietos identitetui ir lankytojų srautams skatinti.

  • Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Europos miestuose fiksuojama nauja, itin tyli įsilaužimų taktika, kai durų spyna įveikiama ne gręžiant ar laužant, o chemiškai pažeidžiant jos vidinius komponentus. Vokietijos kriminalistikos ekspertų bandymai rodo, kad dalį įprastų cilindrinių spynų taip pavyko atverti greičiau nei per pusvalandį.

    Metodas siejamas su azoto rūgštimi, kuri reaguoja su žalvariniais spynos mechanizmo elementais. Dėl reakcijos metalas pradeda irti, o tikslus kaiščių sureguliavimas prarandamas, todėl spyną vėliau galima pasukti paprastesniu įrankiu, pavyzdžiui, atsuktuvu.

    Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos biuro ekspertai Larsas Oliveris Meiselis ir Matthiasas Weberis šį veikimo principą išbandė su keturiomis standartinėmis cilindrinėmis spynomis. Tyrime nurodoma, kad trys spynos buvo įveiktos, o trumpiausias laikas iki patekimo į patalpas siekė 22 minutes.

    Pranešimai apie panašius atvejus Europoje pasirodė nuo 2023 metų, o pirmieji plačiau aprašyti incidentai fiksuoti Paryžiuje. Vėliau tokio pobūdžio įsilaužimai minėti ir kituose miestuose, tarp jų Stokholme, Vienoje bei Romoje, o teisėsauga tokias schemas sieja su organizuotomis grupėmis.

    Šis būdas išsiskiria tuo, kad išorinių įsilaužimo požymių gali būti mažiau nei įprastai, todėl kaimynai ar praeiviai ne visada supranta, kas vyksta. Vis dėlto cheminė reakcija gali palikti specifinių ženklų: drėgmės pėdsakus prie cilindro, neįprastą apnašą ar korozijos žymes aplink spyną ir apkaustus.

    Dalis specialistų atkreipia dėmesį ir į dar vieną požymį, kuris gali reikšti išankstinį žvalgymą: prie durų paliktas plonas siūlas ar plaušo tipo gija. Jei po kelių valandų ar paros ji lieka nepajudinta, nusikaltėliams tai gali būti signalas, kad bute nieko nėra.

    Azoto rūgšties prieinamumas Europos Sąjungoje yra ribojamas, nes ji priskiriama sprogmenų pirmtakams. Pagal ES reglamentą 2019/1148 mažmeninėje prekyboje ribojamas didesnės nei 3 proc. koncentracijos tirpalų pardavimas, todėl tyrėjams tai gali būti svarbi aplinkybė, rodanti neteisėtą įsigijimą arba tiekimo grandinės pažeidimus.

    Jei prie durų pastebimi įtartini skysčio pėdsakai ar pažeidimai, rekomenduojama nedelsti ir informuoti policiją, o pačios medžiagos neliesti. Patekus rūgščiai ant odos, saugiausia nedelsiant ir gausiai skalauti vien vandeniu ir kreiptis į medikus, nes netinkamos priemonės gali sustiprinti cheminį nudegimą.

    Saugumo ekspertai primena, kad efektyviausiai riziką mažina aukštesnės saugumo klasės cilindrai su papildoma apsauga ir tvarkinga durų furnitūra, o ilgesnių išvykų metu verta paprašyti kaimynų stebėti laiptinę. Taip pat pravartu fiksuoti bet kokius įtartinus požymius nuotraukomis, nes tai gali padėti tyrėjams greičiau susieti atvejus.

  • Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Strateginė priklausomybė tampa rizika

    Europos Sąjunga spartina planus kurti savo saugaus ryšio palydovų sistemą IRIS2 ir vis dažniau kalba apie būtinybę turėti nepriklausomas raketų paleidimo galimybes. Ekspertai pabrėžia, kad klausimas čia ne vien technologinis, bet ir strateginis, susijęs su saugumu bei atsparumu krizėms.

    Poreikis ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai palydovinis internetas ir ryšys tapo kritiškai svarbūs tiek civilinei saugai, tiek gynybai. Stichinės nelaimės, plataus masto elektros tiekimo sutrikimai ar kibernetinės atakos gali greitai paralyžiuoti antžemines ryšių infrastruktūras.

    Kas yra IRIS2 ir kam ji skirta

    IRIS2 planuojama kaip europinė daugiasluoksnė palydovų konstelacija, skirta pirmiausia saugiam institucijų ryšiui ir kritinių paslaugų tęstinumui. Sistemoje numatyta derinti skirtingas orbitas ir antžeminę infrastruktūrą, kad ryšys išliktų patikimas įvairiais scenarijais.

    Skirtingai nuo grynai komercinių tinklų, IRIS2 akcentas yra suverenumas ir prioritetas viešojo sektoriaus naudotojams, kai ryšys tampa gyvybiškai svarbus. Tai apima valstybės institucijas, gelbėjimo tarnybas ir kitas struktūras, kurioms būtinas kontroliuojamas bei patikimas kanalas.

    „Valstybė neturėtų remtis strateginiu ryšiu vien sprendimu, kurį kontroliuoja subjektas už Europos ribų“, – sakė „Creotech Instruments“ vadovas dr. Jakubas Bochińskis.

    Kodėl vien palydovų neužtenka

    Europos argumentas paprastas: jei konstelacija kuriama Europoje, tačiau palydovų paleidimui, papildymui ar greitam pakeitimui nuolat tenka naudotis užsienio paslaugomis, priklausomybė išlieka. Palydovai turi ribotą eksploatacijos laiką, todėl konstelacijas reikia nuolat atnaujinti ir plėsti.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama visai grandinei: nuo projektavimo, komponentų gamybos ir surinkimo iki paleidimų ir valdymo. Europa jau turi „Ariane 6“, o kartu auga ir mažesni paleidimo paslaugų teikėjai, siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir konkurencijos.

    Lenkijos šuolis kosmose ir vaidmuo Europoje

    Straipsnyje akcentuojama, kad Lenkija per kelerius metus nuo pavienių projektų perėjo prie platesnės orbitinės infrastruktūros. Šalis jau turi mokslinių, Žemės stebėjimo ir karinės paskirties sprendimų, o dalis naujų palydovų yra kuriami ar užsakomi skirtingoms reikmėms.

    Minimi ir konkretūs projektai: Žemės stebėjimui skirti PIAST palydovai, taip pat moksliniai sprendimai, įskaitant BRITE konstelaciją. Gynybos srityje pažymimos radarinių ir optoelektroninių sistemų kryptys, kurios padeda užtikrinti operatyvią žvalgybinę informaciją ir valstybės institucijų poreikius.

    Numatoma, kad pirmieji IRIS2 palydovai orbitoje galėtų pasirodyti apie 2029 metais, o dalis paslaugų startuotų 2030 metais. Lenkijai tai reiškia galimybę įsitraukti į projektą, kuris ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių Europos saugumo infrastruktūros elementų.