CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Strateginė priklausomybė tampa rizika

    Europos Sąjunga spartina planus kurti savo saugaus ryšio palydovų sistemą IRIS2 ir vis dažniau kalba apie būtinybę turėti nepriklausomas raketų paleidimo galimybes. Ekspertai pabrėžia, kad klausimas čia ne vien technologinis, bet ir strateginis, susijęs su saugumu bei atsparumu krizėms.

    Poreikis ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai palydovinis internetas ir ryšys tapo kritiškai svarbūs tiek civilinei saugai, tiek gynybai. Stichinės nelaimės, plataus masto elektros tiekimo sutrikimai ar kibernetinės atakos gali greitai paralyžiuoti antžemines ryšių infrastruktūras.

    Kas yra IRIS2 ir kam ji skirta

    IRIS2 planuojama kaip europinė daugiasluoksnė palydovų konstelacija, skirta pirmiausia saugiam institucijų ryšiui ir kritinių paslaugų tęstinumui. Sistemoje numatyta derinti skirtingas orbitas ir antžeminę infrastruktūrą, kad ryšys išliktų patikimas įvairiais scenarijais.

    Skirtingai nuo grynai komercinių tinklų, IRIS2 akcentas yra suverenumas ir prioritetas viešojo sektoriaus naudotojams, kai ryšys tampa gyvybiškai svarbus. Tai apima valstybės institucijas, gelbėjimo tarnybas ir kitas struktūras, kurioms būtinas kontroliuojamas bei patikimas kanalas.

    „Valstybė neturėtų remtis strateginiu ryšiu vien sprendimu, kurį kontroliuoja subjektas už Europos ribų“, – sakė „Creotech Instruments“ vadovas dr. Jakubas Bochińskis.

    Kodėl vien palydovų neužtenka

    Europos argumentas paprastas: jei konstelacija kuriama Europoje, tačiau palydovų paleidimui, papildymui ar greitam pakeitimui nuolat tenka naudotis užsienio paslaugomis, priklausomybė išlieka. Palydovai turi ribotą eksploatacijos laiką, todėl konstelacijas reikia nuolat atnaujinti ir plėsti.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama visai grandinei: nuo projektavimo, komponentų gamybos ir surinkimo iki paleidimų ir valdymo. Europa jau turi „Ariane 6“, o kartu auga ir mažesni paleidimo paslaugų teikėjai, siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir konkurencijos.

    Lenkijos šuolis kosmose ir vaidmuo Europoje

    Straipsnyje akcentuojama, kad Lenkija per kelerius metus nuo pavienių projektų perėjo prie platesnės orbitinės infrastruktūros. Šalis jau turi mokslinių, Žemės stebėjimo ir karinės paskirties sprendimų, o dalis naujų palydovų yra kuriami ar užsakomi skirtingoms reikmėms.

    Minimi ir konkretūs projektai: Žemės stebėjimui skirti PIAST palydovai, taip pat moksliniai sprendimai, įskaitant BRITE konstelaciją. Gynybos srityje pažymimos radarinių ir optoelektroninių sistemų kryptys, kurios padeda užtikrinti operatyvią žvalgybinę informaciją ir valstybės institucijų poreikius.

    Numatoma, kad pirmieji IRIS2 palydovai orbitoje galėtų pasirodyti apie 2029 metais, o dalis paslaugų startuotų 2030 metais. Lenkijai tai reiškia galimybę įsitraukti į projektą, kuris ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių Europos saugumo infrastruktūros elementų.

  • ES siunčia Ukrainai galingą ginklų paketą: Rusija įsiuto, įvardijo „Pandoros skrynią“

    ES siunčia Ukrainai galingą ginklų paketą: Rusija įsiuto, įvardijo „Pandoros skrynią“

    Europos Sąjungos valstybės spartina karinės paramos tiekimą Ukrainai, augant Rusijos smūgių intensyvumui ir plečiantis fronto užduotims. Daugiausia dėmesio skiriama oro gynybai, ilgesnio nuotolio amunicijai ir šarvuotai technikai, nes būtent šios priemonės daro didžiausią įtaką civilių apsaugai ir logistikos stabilumui.

    Prancūzija paskelbė planuojanti perduoti Ukrainai dar du papildomus SAMP/T oro gynybos kompleksus ir paspartinti „Aster 30“ raketų tiekimą. Taip pat įvardyti Ukrainos planai įsigyti naujos kartos SAMP/T NG sistemas, kurios kuriamos su didesnėmis galimybėmis perimti, be kita ko, ir balistines raketas.

    Oro gynyba tampa svarbiausia

    Vokietija toliau didina paramą oro gynybos srityje ir praneša apie papildomas IRIS-T baterijas, kurias siekiama pristatyti iki metų pabaigos. Lygiagrečiai akcentuojamas gamybos pajėgumų didinimas, kad tiekimo tempai būtų stabilesni ir mažiau priklausytų nuo ilgos gamybos eilės.

    Berlynas taip pat sieja paramą su didesniais amunicijos užsakymais, įskaitant raketas sistemoms „Patriot“. Šios sistemos Ukrainoje vertinamos kaip vienos efektyviausių perimant sudėtingesnius taikinius, tačiau jų naudojimas reikalauja nuolatinio raketų papildymo.

    Naikintuvai ir šarvuota technika

    Belgija nurodė, kad iki 2026 metų pabaigos planuoja perduoti septynis F-16 naikintuvus: dalį jų numatoma parengti kovinėms užduotims, o dalį skirti atsarginėms dalims. Tokie sprendimai laikomi praktiniais, nes leidžia greičiau palaikyti F-16 eksploataciją ir remonto grandinę.

    Švedija patvirtino planą perduoti „Gripen“ naikintuvus Ukrainai nuo 2027 metų pradžios, kartu aptariant ir papildomą ginkluotės paketą. Nors šie terminai yra ilgesni, Europoje vis dažniau pabrėžiama, kad svarbu ne vien vienkartiniai paketai, o kelių metų tęstinės programos.

    Tuo pat metu Vokietijoje su parama siejami ir pėstininkų kovos mašinų projektai, įskaitant „Rheinmetall“ planus dėl „Lynx KF41“. Tokia technika reikalinga manevrui ir karių apsaugai, ypač kai fronte vis dažniau naudojami dronai ir artilerija.

    Maskvos reakcija ir grasinimai

    Nauji pranešimai apie ES šalių ginklų tiekimą sukėlė griežtą Rusijos pareigūnų reakciją. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad papildomos ginklų siuntos esą yra „dar viena Pandoros skrynia“ ir kaltino Vakarus konflikto tęsimo skatinimu.

    „Tokie tiekimai, mūsų vertinimu, tik pratęsia konfliktą ir didina aukų skaičių“, – sakė Marija Zacharova.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Maskva ketina griežtinti veiksmus prieš Vakarų paramos Ukrainai logistiką. Jo teigimu, bus siekiama ardyti tiekimo grandines, kurios, Rusijos vertinimu, palaiko Ukrainos kariuomenės pajėgumus.

    „Smarkiai sugriežtinsime metodus, kad išardytume tai, kas maitina Kyjivo karo mašiną iš Vakarų, ir mes tai jau darome“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Europos sostinėse tokia retorika vertinama kaip informacinio spaudimo dalis, o prioritetu lieka oro gynybos stiprinimas ir amunicijos tiekimo užtikrinimas. ES institucijos ir valstybės narės vis dažniau pabrėžia, kad ilgalaikė parama bus siejama ir su Europos gynybos pramonės pajėgumų didinimu.

  • Plieno rinkos atsigavimas: „Bowim“ pirmąjį 2026 metų pusmetį nuostolį pavertė pelnu

    Lenkijos plieno gaminių platintoja „Bowim“ pranešė apie ryškų rezultatų pagerėjimą: 2026 metų pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai fiksavo nuostolį. Bendrovės vertinimu, rezultatą labiausiai palaikė stabilizavęsis plieno gaminių poreikis ir kainos po ankstesnės rinkos korekcijos.

    Pajamos iš pardavimo per pusmetį siekė apie 195 mln. eurų ir, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, sumažėjo maždaug 12 mln. eurų. Tuo pačiu bendrovės veiklos pelnas augo iki maždaug 6,7 mln. eurų, o tai rodo, kad pelningumas gerėjo net ir esant kuklesnei apyvartai.

    „Rezultatams įtakos turėjo paklausos ir kainų stabilizacija po ankstesnės korekcijos“, – teigė „Bowim“.

    Bendrovė taip pat išskyrė vidines priemones, kurios padėjo didinti maržas: pirkimų optimizavimą, griežtesnę sąnaudų kontrolę ir operacinių procesų efektyvinimą. Praktikoje tai reiškia dėmesį atsargų valdymui ir greitesnį prisitaikymą prie kainų svyravimų, kurie plieno prekybos sektoriuje gali greitai „suvalgyti“ maržą.

    Reikšmingu veiksniu įvardijami ir reguliaciniai pokyčiai Europos Sąjungoje. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM), o nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliojo atnaujintos apsaugos priemonės, ribojančios pigų importą be muitų, kurios gali keisti konkurencines sąlygas plieno rinkoje.

    Vis dėlto „Bowim“ pabrėžia, kad aplinka išlieka permaininga. Rizikas ir toliau kelia energijos sąnaudos, lėtas paklausos atsistatymas plieną intensyviai naudojančiuose sektoriuose bei geopolitinis neapibrėžtumas, galintis paveikti tiek žaliavų kainas, tiek tiekimo grandines.

    Bendrovės vertinimu, laipsniškas ekonominės veiklos atsigavimas ir galiojančios prekybos taisyklės Europos Sąjungoje gali padėti stabilizuoti pardavimo apimtis ir kainodarą. „Bowim“ veikla apima plieno ir metalų didmeninę prekybą, armatūros paruošimą bei sunkiojo transporto paslaugas.

  • Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys sulygiuoja politiką

    Aštuonios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės sutiko savo nacionalinę politiką suderinti su naujausiais ES ribojimais Baltarusijai. Sprendimas siejamas su Minsko parama Rusijos karui prieš Ukrainą ir rizika, kad Baltarusija gali prisidėti prie sankcijų apėjimo.

    Apie prisijungimą pranešta, kai ES Taryba 2026 metų liepos 23 dieną patvirtino papildomą ribojamųjų priemonių paketą. ES palankiai įvertino šių valstybių sprendimą, nes tai išplečia sankcijų taikymo geografiją ir mažina spragas regioninėje prekyboje.

    Kokios priemonės griežtinamos

    Pagal paskelbtą informaciją, naujausios priemonės sugriežtina prekybos ir technologijų apribojimus toms prekėms, kurios galėtų stiprinti Baltarusijos karinius, technologinius, gynybos ar saugumo pajėgumus. Praktikoje tai reiškia griežtesnę kontrolę dvigubos paskirties įrangai, komponentams ir technologijoms.

    Taip pat numatyti papildomi ribojimai importui, kuris galėtų tapti alternatyviu Baltarusijos pajamų šaltiniu. Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant mažinti režimo galimybes finansuoti valstybės aparatą ir su karu susijusius poreikius.

    Kriptoturto sektorius ir išimtys infrastruktūrai

    Pakete išskiriamas ir kriptoturto sektorius: išplečiami apribojimai Baltarusijos dalyvavimui ES veikiančiose kriptoturto paslaugose ir versluose. Tai atitinka bendrą ES kryptį griežtinti finansinių srautų kontrolę, kai ieškoma būdų ribojimams apeiti.

    Kartu numatytos išimtys, kad Baltarusiją pasiektų prekės ir paslaugos, būtinos viešosios interneto infrastruktūros palaikymui. Ši nuostata paprastai siejama su siekiu nekenkti bazinėms ryšio paslaugoms, kurios svarbios civiliams gyventojams ir informacijos prieigai.

    „Sankcijų suderinimas su ES yra svarbus žingsnis mažinant galimybes Baltarusijai prisidėti prie agresijos ir apeiti ribojimus“, – teigiama ES pozicijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad sankcijų efektyvumą vis labiau lemia ne tik naujų draudimų apimtis, bet ir įgyvendinimas: muitinės kontrolė, galutinių gavėjų patikra, finansinių grandinių skaidrinimas ir tarptautinis koordinavimas. Kuo daugiau valstybių taiko suderintas taisykles, tuo mažiau lieka alternatyvių maršrutų sankcionuotoms prekėms ir kapitalui.

  • Parduodant naudotą automobilį teks įrodyti jo tinkamumą važiuoti: ką keičia naujos ES taisyklės

    Naudoto automobilio pardavimas artimiausiais metais gali tapti labiau reglamentuotas: Europos Sąjungoje svarstomos ir derinamos naujos taisyklės, skirtos aiškiau atskirti naudotas transporto priemones nuo eksploatuoti nebetinkamų, vadinamųjų utilizuotinų, automobilių. Pagrindinis pokytis paprastas: keičiantis savininkui gali tekti pateikti įrodymą, kad automobilis yra techniškai tinkamas dalyvauti eisme.

    Tokia kryptis siejama su siekiu mažinti atvejus, kai į rinką grįžta eismo saugumo ar aplinkosaugos reikalavimų nebeatitinkantys automobiliai, taip pat su noru suvienodinti praktiką tarp skirtingų ES valstybių. Praktikoje tai gali reikšti daugiau dokumentų pardavėjui ir daugiau aiškumo pirkėjui, ypač perkant senesnį ar po remonto parduodamą automobilį.

    Ko gali būti prašoma pardavėjui

    Numatoma, kad pagrindinis tinkamumo įrodymas būtų galiojantis dokumentas, patvirtinantis automobilio techninę būklę ir teisę dalyvauti eisme. Daugelyje šalių tai atitinka periodinės techninės apžiūros rezultatą, todėl realiausias scenarijus pirkimo–pardavimo metu yra prašymas pateikti galiojančią techninę apžiūrą.

    Jei tokio dokumento nėra, gali atsirasti pareiga atlikti papildomą techninį įvertinimą. Jo esmė būtų ne formalus patikrinimas, o sprendimas, ar transporto priemonė laikytina naudota ir tinkama eksploatuoti, ar jau turėtų būti priskirta prie eksploatuoti nebetinkamų ir nukreipta utilizuoti.

    Kada automobilis gali būti laikomas nebetinkamu

    Reglamentavimo logika remiasi laipsnišku vertinimu: pirmiausia tikrinami kriterijai, kurie, jei nustatomi, gali automatiškai lemti priskyrimą eksploatuoti nebetinkamai transporto priemonei. Jei tokių požymių nėra, vertinami papildomi, orientaciniai kriterijai, kurie gali reikšti, kad reikia dar detalesnės apžiūros ir sprendimo dėl remonto.

    Jeigu nustatoma, kad automobilis atitinka bent vieną iš privalomų netinkamumo požymių, jis gali nebegalėti būti parduodamas kaip įprastas naudotas automobilis. Tokiu atveju savininkui iš esmės liktų pasirinkimas investuoti į remontą ir susitvarkyti dokumentus arba transporto priemonę utilizuoti.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir rinkai

    Pirkėjams griežtesni reikalavimai teoriškai palankūs, nes mažėja rizika nusipirkti automobilį, kuris realiai nebetinkamas saugiai eksploatuoti, bet iki šiol dar patekdavo į skelbimus. Tai ypač aktualu senesnių automobilių segmente, kuriame būklės skirtumai tarp panašios ridos modelių gali būti milžiniški.

    Pardavėjams tai gali reikšti papildomas išlaidas ir daugiau pasirengimo prieš sudarant sandorį. Rinkoje tikėtinas efektas, kad dalis prastesnės būklės automobilių bus rečiau „perleidžiami“ iš rankų į rankas, o dažniau keliaus į remontą arba utilizavimą, todėl skelbimuose gali sumažėti pigiausių, bet rizikingiausių variantų.

    Norint išvengti nesklandumų, parduodant naudotą automobilį verta iš anksto pasirūpinti galiojančia technine apžiūra ir aiškia automobilio būklės istorija. Pirkėjams rekomenduojama dar prieš pasirašant sutartį įsitikinti, kad pateikiami dokumentai galioja, o automobilis realiai atitinka deklaruojamą būklę.

  • Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    JAV įveda naujus tarifus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė proklamaciją, kuria nustatomi dideli muitai į JAV importuojamiems iš Europos Sąjungos kilusiems dronams ir jų dalims. Vašingtonas sprendimą grindžia siekiu mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir stiprinti nacionalinį saugumą, įskaitant kibernetinį saugumą.

    Administracijos teigimu, prioritetas yra spartinti vidaus pramonės plėtrą ir sutrumpinti tiekimo grandines, kad kritinės technologijos būtų lengviau kontroliuojamos krizės ar konflikto atveju. Dronai JAV vis dažniau vertinami kaip strateginė priemonė tiek gynybai, tiek infrastruktūros apsaugai.

    Kokie muitai numatyti

    Didžiausias, 100 proc. muitas taikomas atskiroms kategorijoms: sunkesniems nei 25 kilogramų dronams, sistemoms su termovizinėmis kameromis, dokavimo stotims ir pasirinktiems esminiams komponentams. Mažesniems dronams be itin jautrių funkcijų ir likusioms dalims numatytas 25 proc. tarifas.

    Europos Sąjungai įvardyta galimybė taikyti mažesnį, 15 proc. muitą, tačiau su griežta sąlyga: beveik visa įranga, programinė įranga ir technologijos turėtų būti kilusios iš JAV. Praktikoje tai reiškia sudėtingą kilmės įrodinėjimą ir riziką, kad dalis tiekimo grandinės neatitiks reikalavimų.

    Smūgis Europos gamintojams

    Nors 15 proc. tarifas formaliai atrodo švelnesnis nei 100 proc., Europos dronų sektoriui tai gali virsti rimtu konkurencingumo praradimu. Gamintojams grėstų ne tik didesnės sąnaudos, bet ir papildoma administracinė našta, įskaitant detalią komponentų kilmės dokumentaciją.

    Dalis bendrovių gali būti priverstos svarstyti gamybos perkėlimą į JAV, kad išvengtų muitų, arba nukreipti eksportą į kitus regionus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia investicijų perskirstymą, ilgesnius projektų terminus ir brangesnį finansavimą.

    Papildomą spaudimą kuria ir ankstesni ribojimai, susiję su užsienio dronų autorizacijomis JAV rinkoje. Dėl to Europos įmonėms gali mažėti galimybių veikti vienoje didžiausių ir finansiškai patraukliausių pasaulio rinkų.

    Kada tai įsigalios

    Skelbiama, kad dalis naujų tarifų įsigalios praėjus 21 dienai nuo dokumento pasirašymo, tai yra rugsėjo pradžioje. Mažiau jautriems komponentams numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, o reikalavimai pradėtų veikti po 180 dienų.

    Proklamacijoje taip pat numatytos paskatos įmonėms, kurios ryžtųsi gaminti JAV, nes tokiu atveju būtų galima išvengti dalies muitų naštos. Tai signalas, kad tarifai naudojami ne tik kaip prekybos, bet ir kaip pramonės politikos įrankis.

    Saugumo argumentas ir platesnė tendencija

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad priklausomybė nuo importo kelia rizikas tiekimo sutrikimų, geopolitinės įtampos ir kibernetinių atakų atvejais. Dronai vertinami kaip kritinė technologija, o jų taikymas plečiasi nuo žvalgybos iki logistikos ir strateginių objektų apsaugos.

    Ekspertai pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose dronai tapo vienu svarbiausių pajėgumų, tačiau gamybos mastai ir tiekimo patikimumas ne visada atitinka poreikius. Europos Sąjungai tai yra dar vienas ženklas, kad strateginėse technologijose Vašingtonas vis labiau remiasi vidaus gamyba, net jei tai apsunkina sąjungininkų prieigą prie rinkos.

  • „Uber“ su Kinijos „Pony.ai“ į Europą atveža 2 000 robotaksi: štai kur startuos pirmiausia

    „Uber“ su Kinijos „Pony.ai“ į Europą atveža 2 000 robotaksi: štai kur startuos pirmiausia

    „Uber“ pranešė plečianti partnerystę su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“ ir planuojanti Europoje paleisti daugiau nei 2 000 robotaksi. Paslauga turėtų būti pasiekiama per „Uber“ programėlę, o plėtra numatyta etapais, pradedant nuo pirmųjų miestų.

    Pagal paskelbtą planą, vienas iš komercinio starto taškų turėtų būti Zagrebas Kroatijoje, kur jau anksčiau buvo įvardyti ketinimai pradėti robotaksi veiklą. Vėliau paslaugą ketinama išplėsti dar į keturis Europos miestus, tačiau konkretūs terminai ir vietovės kol kas nedetalizuojami.

    Partnerystė paremta modeliu, kuriame sujungiami trys būtini komponentai: keleivių vežimo platforma, automobilių parko valdymas ir autonominio vairavimo technologija. „Pony.ai“ į projektą atsineša ketvirto lygio autonominio vairavimo sprendimus, o „Uber“ suteikia užsakymo, apmokėjimo ir klientų aptarnavimo infrastruktūrą.

    „Šis susitarimas žymi naują mūsų partnerystės etapą ir atspindi bendrą įsipareigojimą plėsti saugias ir patikimas robotaksi paslaugas Europos miestuose“, – sakė „Pony.ai“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Pengas.

    „Sujungę „Pony.ai“ autonominio vairavimo technologiją ir operacinę patirtį su „Uber“ platforma bei rinkos pasiekiamumu, siekiame kurti tvarų komercinį veiklos mastą Europoje ir už jos ribų“, – teigė jis.

    Šalys taip pat nurodė vertinančios galimybes ateityje dirbti Artimuosiuose Rytuose, tačiau konkrečių žingsnių dar neįvardijo. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai autonominio transporto projektai vis dažniau planuojami kaip kelių regionų komercinės ekosistemos, o ne pavieniai bandymai.

    „Uber“ savo ruožtu pabrėžė, kad autonominio judumo rinka pereina į kitą brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne vien technologijos demonstravimas, o pakartojamas veiklos modelis skirtinguose miestuose. Praktikoje tai reiškia standartizuotas saugos procedūras, nuotolinės priežiūros procesus, techninės priežiūros grandinę ir aiškią atsakomybę tarp platformos, technologijos tiekėjo bei vietinio parko operatoriaus.

    „Kitas autonominio judumo etapas – perėjimas nuo pavienių startų prie pakartojamo komercinio masto“, – sakė „Uber“ autonominio judumo ir pristatymo padalinio vadovas Sarfrazas Maredia.

    Autonominių automobilių plėtra Europoje vyksta atsargiai, nes ją riboja griežtesni saugos reikalavimai, skirtingos valstybių taisyklės ir lėtesnis leidimų išdavimas realiam eismui. Vis dėlto Europos Sąjungoje vis aktyviau kuriama vieningesnė sistema, kuri turėtų palengvinti pažangių automatizuotų funkcijų bandymus ir komercinį diegimą, ypač miestuose, kur svarbūs viešojo transporto apkrovų mažinimo sprendimai.

    „Pony.ai“ nurodo jau turinti mokamų, visiškai be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugų patirties keliuose Kinijos didmiesčiuose, tarp jų Pekine, Guangdžou, Šanchajuje ir Šendžene. Tokia praktika laikoma vienu svarbiausių argumentų siekiant įtikinti reguliuotojus ir miestų administracijas, kad technologija gali būti valdoma ne tik bandomųjų projektų, bet ir kasdienės paslaugos režimu.

  • Elektromobilių bumas Europoje: štai kurios šalys lenkia visus, o kur pokytis stringa

    Elektromobilių bumas Europoje: štai kurios šalys lenkia visus, o kur pokytis stringa

    Europoje sparčiai daugėja naujai registruojamų vien baterijomis varomų lengvųjų automobilių, tačiau bendrame automobilių parke jų dalis daugelyje šalių išlieka nedidelė. Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje 2025 metais įregistruota apie 1,9 mln. tokių automobilių.

    Šis augimas matomas ir naujų registracijų struktūroje. 2025 metais baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 17,3 proc. visų ES naujai įregistruotų lengvųjų automobilių, o kai kuriose Europos šalyse jų dalis viršijo trečdalį.

    Vis dėlto elektrifikacija žemyne vyksta netolygiai: dalis valstybių juda itin greitai, o kitose elektromobilių skverbtis išlieka menka. Skirtumus lemia gyventojų pajamos, mokesčių politika, įkrovimo infrastruktūros tankis, įmonių parkų atnaujinimas ir valstybės paramos apimtis.

    Per dešimtmetį – šuolis dešimtimis kartų

    Prieš dešimtmetį, 2015 metais, ES buvo įregistruota apie 47 000 naujų baterijomis varomų lengvųjų automobilių. 2020 metais šis skaičius perkopė pusę milijono, o 2025 metais priartėjo prie 1,9 mln., rodo Eurostat statistika.

    Kartu augo ir jų dalis naujų automobilių rinkoje. 2015 metais ji siekė 0,4 proc., 2019 metais – 1,9 proc., o 2025 metais išaugo iki 17,3 proc.

    Pagal absoliutų naujų registracijų skaičių 2025 metais pirmavo Vokietija – apie 545 000 baterijomis varomų elektromobilių. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, Jungtinė Karalystė buvo antra su maždaug 473 000, o Prancūzija – trečia su apie 331 000.

    Tarp didesnių rinkų išsiskyrė ir Turkija, kur 2025 metais įregistruota apie 187 000 tokių automobilių. Tuo metu Norvegijoje fiksuota apie 173 000, Nyderlanduose – 156 000, Belgijoje – 144 000, o Danijoje – 126 000 naujų registracijų.

    Kur elektromobiliai jau tapo norma?

    Rinkos transformaciją geriausiai atspindi ne absoliutūs skaičiai, o baterijomis varomų elektromobilių dalis tarp visų naujai registruojamų automobilių. Šiuo požiūriu ryškiausiai išsiskiria Norvegija: 2025 metais daugiau nei 95 proc. naujų lengvųjų automobilių ten buvo varomi vien baterijomis.

    Po Norvegijos rikiuojasi kitos Šiaurės šalys: Danijoje ši dalis siekė 67,8 proc., Islandijoje – 41,2 proc. Daugiau nei trečdalį naujų registracijų elektromobiliai sudarė Maltoje (37,6 proc.), Suomijoje (37,2 proc.), Švedijoje (36,4 proc.) ir Belgijoje (34,1 proc.).

    Tarp didžiausių Europos ekonomikų 2025 metais pirmavo Jungtinė Karalystė, kur baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 23,4 proc. naujų registracijų. Prancūzijoje jų dalis siekė 19,6 proc., Vokietijoje – 19,1 proc.

    Kai kurios didelės rinkos atsiliko nuo ES vidurkio. Ispanijoje baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 8,7 proc. naujų registracijų, Italijoje – 6,1 proc., rodo Eurostat ir ACEA skelbiami duomenys.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami dalyje Rytų Europos ir Balkanų valstybių bei kai kuriose ES kandidatėse. Kroatijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje baterijomis varomi elektromobiliai sudarė mažiau nei 2 proc. naujų registracijų, o Turkija išsiskyrė kaip išimtis su 16,7 proc.

    Bendrame parke elektromobilių dar mažai

    Vertinant visą lengvųjų automobilių parką, vaizdas kur kas santūresnis: nė viena šalis 2025 metais neperžengė trečdalio ribos. Lyderė išliko Norvegija, kur baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 32 proc. visų lengvųjų automobilių, o Danijoje ši dalis siekė 17,9 proc.

    Toliau rikiuojasi Liuksemburgas (8,7 proc.), Švedija (8,6 proc.) ir Nyderlandai (7,2 proc.). Visos ES mastu baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 2,9 proc. lengvųjų automobilių parko.

    Didžiosiose ES ekonomikose elektromobilių dalis bendrame parke taip pat dar palyginti nedidelė. Vokietijoje ji siekė 4,1 proc., Prancūzijoje – 3,9 proc., o Ispanijoje – 1,1 proc. Italijoje baterijomis varomi elektromobiliai sudarė tik 0,9 proc. parko.

    Šie skirtumai rodo, kad net ir sparčiai augant pardavimams, senas automobilių parkas keičiasi lėtai. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad artimiausiais metais konkurencija dėl kainos, įkrovimo tinklo plėtra, baterijų technologijų pažanga ir valstybės skatinimo priemonių pokyčiai taps pagrindiniais veiksniais, lemiančiais tolesnę elektromobilių plėtrą Europoje.

  • Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    US President Donald Trump has imposed tariffs of up to 100% on imported drones and their components, with EU manufacturers facing a preferential rate of 15% and British firms 10%, in a measure meant to rebuild American production of a technology central to modern warfare.

    Imported drones will be taxed at rates reaching 100% under an order the US president approved on Thursday.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    European producers escaped the harshest tariff bracket. Equipment from the bloc will be charged 15% and British-made models will face a 10% rate. Washington’s argument is that the US can no longer afford to depend on foreign factories for a weapon that has reshaped the battlefield and is central to modern warfare.

    US President Donald Trump used Section 232 to impose the tariff rate, the national security provision already applied to steel, aluminium, copper, cars and pharmaceuticals.

    The 100% rate covers drones weighing more than 25 kilograms at take-off or carrying thermal imaging, plus their docking stations and certain critical components. Smaller, less capable models and other parts face a 25% tariff.

    Alongside the EU, the 15% band covers Japan, South Korea, Switzerland, Liechtenstein and Taiwan, with the UK being the only one with the lowest 10% tariff. However, the caveat matters more than the rate.

    To qualify for the lower band, all of a drone’s hardware, software and technology must substantially originate in those countries or the US. That is a demanding test for European manufacturers, whose motors, batteries, cameras and flight controllers are still often bought from Chinese suppliers that dominate global production.

    Related

    A drone failing it does not merely lose the discount, it falls back into the 25% or 100% category, depending on size and capability.

    The tariffs will take effect 21 days after the signing of the order, or 180 days for less sensitive components, and the US Secretary of Commerce has been told to design a programme rewarding companies that move production onshore.

    Who in Europe is exposed

    The continent’s drone industry is among the fastest-growing corners of European technology, and the US its most coveted export market.

    France’s Parrot is the most directly exposed listed manufacturer as its ANAFI range is certified under American defence procurement rules and is the default non-Chinese option for Western police and security forces.

    Germany’s Quantum Systems, valued above €1 billion, sells its reconnaissance aircraft to American customers, while Portugal’s Tekever, worth over €1.1 billion, has been expanding into the US.

    For some, geography limits the damage.

    Quantum Systems already operates production facilities in the US, and several peers have been building American capacity to satisfy procurement rules favouring domestic suppliers. For them, the tariff is an argument for accelerating plans already under way.

    FILE. A drone of G-TEKG's Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025

    FILE. A drone of G-TEKG’s Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025
    AP Photo/Kin Cheung

    Part of Trump’s wider military overhaul

    The tariff proclamation is one of several defence measures moving at once.

    On the same day, US President Donald Trump signed a memorandum ordering a fifth naval shipyard be built, the first in more than 80 years, to expand submarine and aircraft carrier repair capacity, alongside a new component repair centre and a reorganisation of the Naval Sea Systems Command.

    The same order instructs the navy to abandon electromagnetic catapults on its newest carriers and return to steam.

    Behind it also lies a supply problem.

    US media reported that US President Donald Trump confronted US Secretary of War Pete Hegseth at Camp David in late July over depleted munitions stocks, after separate reporting suggested the Iran conflict had consumed much of the American inventory.

    Those accounts have not been independently verified and the White House denies the exchange took place, with the US president insisting publicly that there is no shortage and calling the coverage false.

    The proposed US defence budget for next year is around $1.5 trillion (€1.3bn).

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Europa nori išsivaduoti iš „Visa“ ir „Mastercard“: digitalus euras gali pakeisti atsiskaitymus

    Europa nori išsivaduoti iš „Visa“ ir „Mastercard“: digitalus euras gali pakeisti atsiskaitymus

    Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie finansinį suverenitetą ir priklausomybės nuo JAV mokėjimų infrastruktūros mažinimą. Didžioji dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje šiandien keliauja per „Visa“ ir „Mastercard“ sistemas, o tai reiškia, kad svarbi infrastruktūra ir dalis duomenų apdorojimo yra už ES ribų.

    Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad tokia priklausomybė ilgą laiką atrodė kaip patogumo kaina už greitį ir patikimumą. Tačiau geopolitinių įtampų laikotarpiu mokėjimų tinklai vis dažniau vertinami kaip strateginė grandis, kuri teoriškai gali tapti spaudimo priemone ar sutrikimų rizika.

    Kodėl svarbūs mokesčiai ir duomenys

    ECB skaičiais, „Visa“ ir „Mastercard“ sudaro apie 61 proc. kortelių mokėjimų euro zonoje, o tarpvalstybiniuose kortelių atsiskaitymuose jų dalis dar didesnė. Tai reiškia, kad kasdieniai pirkimai prekybos centruose ar mokėjimai telefonu remiasi ne europietiškais kortelių tinklais.

    Diskusijose išryškėja dvi jautrios temos: kaštai ir duomenų kontrolė. Prekybininkai ne kartą kėlė klausimą dėl kortelių schemų mokesčių, kurie formuojami komercinėmis sąlygomis, nustatomomis ne ES, o globalių tinklų taisyklėmis, todėl mažiau priklauso nuo Europos reguliacinės aplinkos.

    Kita dalis susijusi su informacijos srautais: atsiskaitymo metu generuojami duomenys gali būti apdorojami ir saugomi už Europos Sąjungos ribų. Finansų politikos formuotojai akcentuoja, kad didesnė mokėjimų grandinės kontrolė leistų Europai stiprinti privatumo, saugumo ir konkurencijos standartus savo rinkoje.

    Skaitmeninis euras kaip atsakas

    Vienu iš pagrindinių atsakų į šias rizikas įvardijamas skaitmeninis euras, kurį vysto ECB. Tai būtų elektroninė pinigų forma, išleidžiama ir garantuojama centrinio banko, skirta papildyti grynuosius pinigus ir esamas bankines paslaugas, o ne jas pakeisti.

    Pagal dabar svarstomą modelį, pagrindinę infrastruktūrą užtikrintų ECB, o paslaugas vartotojams teiktų komerciniai bankai ir mokėjimų paslaugų teikėjai. Numatyta, kad skaitmeninis euras galėtų veikti ir internetu, ir neprisijungus, o prekybininkams tai potencialiai reikštų mažesnius kaštus nei įprasti kortelių mokesčiai.

    Derybos dėl projekto veikimo taisyklių vyksta tarp Europos Parlamento ir valstybių narių vyriausybių. Viešai įvardijamas grafikas numato, kad po bandomojo etapo, planuojamo 2027 metais, sprendimas dėl įdiegimo galėtų atverti kelią skaitmeninį eurą naudoti kasdieniams atsiskaitymams nuo 2029 metų.

    Europa ieško ir privačių sprendimų

    Kol skaitmeninis euras dar tik kelyje, Europoje greitėja privačių momentinių mokėjimų sistemų sujungimo planai. Europos Payments Alliance ir European Payments Initiative susitarė dėl sąveikos, kuri galėtų sujungti skirtingas nacionalines sistemas ir sukurti mastą, artimą visos Europos rinkai.

    Toks sąveikumo principas reiškia, kad vartotojai ateityje galėtų siųsti pinigus tarp šalių nekeisdami programėlės ar mokėjimo įpročių. Praktinis tikslas yra tas pats kaip ir telekomunikacijų roamingo atveju: išsaugai savo paslaugų teikėją namuose, bet patogiai veiki ir užsienyje, laikantis bendrų techninių ir teisinių taisyklių.

    Panašūs procesai vyksta ir už Europos ribų. Kaip pavyzdys dažnai minimas Brazilijos centrinio banko sukurta momentinių mokėjimų sistema PIX, kuri per kelerius metus tapo viena populiariausių atsiskaitymo formų šalyje ir paskatino diskusijas apie valstybės vaidmenį mokėjimų infrastruktūroje.

    Europos kryptis aiški: mažinti strateginę priklausomybę nuo ne europietiškų kortelių tinklų, didinti konkurenciją ir užtikrinti, kad mokėjimai būtų atsparūs geopolitinėms bei technologinėms rizikoms. Ar skaitmeninis euras taps lūžio tašku, priklausys nuo politinių sprendimų, privatumo garantijų ir to, ar nauja sistema bus patogi vartotojams kasdienybėje.