CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Moterys būstui turi taupyti 12 algų, vyrai – 8: kas Europoje labiausiai didina atotrūkį?

    Moterys būstui turi taupyti 12 algų, vyrai – 8: kas Europoje labiausiai didina atotrūkį?

    Nuosavo būsto įsigijimas Europoje pastaraisiais metais daugeliui tapo gerokai sunkiau pasiekiamas dėl aukštesnių palūkanų, išaugusių kainų ir užsitęsusio pragyvenimo brangimo. Vis dažniau kalbama ir apie lyčių būsto atotrūkį, kai vieni pirkėjai startuoja su prastesnėmis finansinėmis galimybėmis.

    Jauni suaugusieji ypač jautriai patiria būsto brangimą, nes nuoma ir būsto išlaikymas „suvalgo“ didelę pajamų dalį. Europoje vis dar sutinkama situacijų, kai daugiau nei dešimtadalis 20–29 metų žmonių būsto išlaidoms skiria virš 40 proc. disponuojamų pajamų, gerokai viršydami įprastą 30 proc. ribą.

    Kodėl moterims sunkiau?

    Vienas svarbiausių veiksnių – išliekantis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. Europos Sąjungoje 2024 metais jis siekė 11,1 proc., o Jungtinėje Karalystėje, remiantis profesinių sąjungų vertinimais, artėjo prie 12,8 proc., todėl moterų galimybės sukaupti pradiniam įnašui dažnai būna mažesnės.

    Prie pajamų skirtumo prisideda ir skirtingi karjeros modeliai: moterys dažniau dirba ne visą darbo laiką, daro karjeros pertraukas dėl vaikų priežiūros ar artimųjų slaugos, o tai mažina viso gyvenimo pajamas. Tai tiesiogiai veikia ir bankų vertinimą, nes paskolos dydis bei palankumas priklauso nuo stabilumo ir pajamų lygio.

    Europos Centrinio Banko apžvalgose pabrėžiama, kad finansinio raštingumo atotrūkis taip pat reikšmingas: aukštą finansinį raštingumą turi apie 15 proc. moterų ir 27 proc. vyrų. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pirkėjų sudėtingiau palyginti pasiūlymus, suprasti palūkanų riziką ar optimizuoti taupymą pradiniam įnašui.

    Skaičius, kuris iškalbingas

    Jungtinėje Karalystėje veikiančios organizacijos Women’s Budget Group analizė rodo ryškų skirtumą: norėdamos įsigyti būstą Anglijoje moterys vidutiniškai turi sukaupti sumą, prilygstančią daugiau nei 12 metinių atlyginimų, kai vyrams pakanka kiek daugiau nei 8. Didmiesčiuose, ypač Londone, šis skirtumas gali dar labiau išaugti dėl itin aukštų kainų.

    Specializuoto banko atliktoje apklausoje trečdalis moterų didžiausia kliūtimi įvardijo pradinio įnašo sukaupimą, o tarp vyrų taip manė penktadalis. Nuomos našta taip pat dažniau spaudžia moteris: apklausose jos dažniau pripažįsta, kad nuomos kainos trukdo taupyti ir atitolina sprendimą pirkti.

    Vienos pajamos ir gyvenimo lūžiai

    Kita svarbi detalė – vienišų namų ūkių struktūra. Vyresnio amžiaus moterys reikšmingai dažniau nei vyrai gyvena vienos, todėl neturi dviejų pajamų pranašumo, kuris dažnai leidžia greičiau sukaupti įnašą ir lengviau atitikti paskolos kriterijus.

    Finansinę padėtį gali susilpninti ir skyrybos: statistiškai moterų namų ūkių pajamos po skyrybų dažniau krenta labiau nei vyrų. Tai mažina kapitalą, reikalingą grįžti į būsto rinką kaip vienam pirkėjui, ir neretai priverčia ilgiau likti brangstančioje nuomos rinkoje.

    Ekspertai pažymi, kad sprendimai nėra vien finansiniai. Kai kuriose rinkose dar jaučiamas informacijos ir pasitikėjimo trūkumas derybose su tarpininkais, bankais ar pardavėjais, o naujos statybos pasiūloje ne visuomet pakanka prieinamų, saugių ir kelių kambarių būstų vieno iš tėvų šeimoms, kurias dažniau augina moterys.

    Ilgainiui lyčių būsto atotrūkį mažinti gali kryptingos priemonės: skaidresnis darbo užmokestis, finansinio raštingumo stiprinimas, lankstesnės taupymo ir kreditavimo schemos bei didesnė prieinamo būsto pasiūla. Kol palūkanos ir kainos išlieka aukštos, pradinio įnašo klausimas daugeliui išliks pagrindiniu barjeru, ypač vienam asmeniui perkančiam būstą.

  • Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karštis gali „suvalgyti“ augimą

    Užsitęsęs ekstremalus karštis Europoje šią vasarą gali kainuoti Europos Sąjungos ekonomikai apie 180 mlrd. eurų. Tokį vertinimą pateikė „Triodos Bank“ tyrėjai, skaičiuodami tiesioginę ir netiesioginę karščio bei gaisrų žalą.

    Ši suma prilyginama maždaug 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tad poveikis būtų panašus į visus metus planuotą ekonomikos prieaugį. Kitaip tariant, karštis gali gerokai pristabdyti augimą ir priartinti bloką prie stagnacijos.

    Kur prarandami milijardai?

    Analizėje išskiriami keli kanalai, per kuriuos karštis smogia ekonomikai: žemės ūkio derliaus kritimas, energijos gamybos ir tiekimo sutrikimai, transporto infrastruktūros ribojimai ir darbo našumo mažėjimas. Pastarasis poveikis laikomas didžiausiu, tačiau jį sunkiausia tiksliai įvertinti.

    Karštis mažina augalų derlingumą, pieno ūkių produktyvumą, o tai vėliau atsispindi maisto kainose ir didesnėse verslo sąnaudose. Energetikoje problemų kelia ribojama kai kurių elektrinių veikla, mažėjantis hidroenergetikos potencialas dėl vandens trūkumo ir augančios didmeninės elektros kainos.

    Transporto sektoriuje karštis didina rizikas geležinkeliams ir keliams, o kai kur riboja ir vidaus vandenų laivybą. Tuo pat metu auga išlaidos remontui, vėsinimo sprendimams bei veiklos tęstinumui, o tai ypač jaučia logistikos ir pramonės grandinės.

    Darbo našumas krenta, kai viršija 30 laipsnių

    Tyrime pabrėžiama, kad darbuotojų našumas pradeda ryškiai mažėti, kai oro temperatūra peržengia maždaug 25–30 laipsnių ribą. Didžiausi nuostoliai fiksuojami lauko ir fiziškai sunkiuose darbuose, tačiau nukenčia ir biurų sektorius, nes karštis blogina miego kokybę bei dėmesio koncentraciją.

    Įvertinimuose remiamasi ir kitų analitikų skaičiavimais: ilgiau trunkant temperatūrai virš 30 laipsnių, vienam papildomam laipsniui siejamas kelių procentų produkcijos per valandą kritimas. Tai tiesiogiai reiškia mažesnę pagaminamą pridėtinę vertę ir didesnį spaudimą įmonių kaštams.

    Kodėl labiausiai nukenčia Prancūzija?

    Didžiausias smūgis tarp didžiųjų ES ekonomikų prognozuojamas Prancūzijai. Vertinimas grindžiamas ne vien temperatūra, o ir ekonomikos struktūra, sektorių jautrumu karščiui, kelionių į darbą trukme, oro kondicionavimo paplitimu bei visuomenės prisitaikymo lygiu.

    Skaičiuojama, kad Prancūzijai šiemet gali „dingti“ apie 1,4 procentinio punkto augimo, o tai reikštų realią riziką pereiti į ekonomikos susitraukimą. Kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ar Italija, turi itin karščiui jautrių darbo vietų, tačiau ilgesnė prisitaikymo patirtis mažina vienos konkrečios vasaros smūgį.

    Žala, kurios BVP neparodo

    Ekonominiai skaičiavimai neapima visos kainos, kurią visuomenė sumoka per sveikatos ir gyvybių praradimus. Šią vasarą karščio bangos Europoje siejamos su tūkstančiais papildomų mirčių, o sveikatos sistemoms tenka didesnė apkrova dėl šilumos smūgių, dehidratacijos ir paūmėjančių lėtinių ligų.

    Didelę riziką didina ir miškų gaisrai: ES mastu kasmet fiksuojami dideli išdegę plotai, o sausros ir karščio kombinacija šią grėsmę augina. Be tiesioginių nuostolių turtui, padaroma žala ekosistemoms, prarandamos jų teikiamos paslaugos, didėja oro tarša ir kvėpavimo sutrikimų rizika.

    Tyrėjai pabrėžia, kad prisitaikymo priemonės, tokios kaip pastatų vėsinimas, darbo organizavimo pokyčiai, miestų žalinimas ar ankstyvo perspėjimo sistemos, gali sumažinti dalį nuostolių, tačiau visiškai jų neeliminuos. Kartu akcentuojama, kad be nuoseklaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ekstremalūs vasaros epizodai ilgainiui taps vis brangesni.

  • Lenkija pradeda taikyti DI įstatymą: kas keičiasi nuo šiandien ir kada startuos priežiūra

    Lenkija pradeda taikyti DI įstatymą: kas keičiasi nuo šiandien ir kada startuos priežiūra

    Lenkijoje nuo rugpjūčio 11 dienos įsigalioja esminė įstatymo dėl dirbtinio intelekto sistemų dalis, kuria į nacionalinę teisę perkeliami ES DI akto reikalavimai. Tai reiškia naują teisinį rėmą DI kūrėjams, tiekėjams ir naudotojams, tačiau visi pokyčiai neįsijungs vienu metu.

    Pagrindinis praktinis akcentas šiame etape yra tai, kad dar nepradedamas pilnas visų DI sistemų rinkos priežiūros mechanizmas. Įgyvendinimas suplanuotas etapais, todėl realus reguliavimo griežtėjimas bus jaučiamas palaipsniui, artėjant kitoms numatytoms datoms.

    Nauja komisija, bet startas vėliau

    Vienas svarbiausių įstatymo elementų – Komisijos, atsakingos už DI plėtros ir saugumo klausimus, įsteigimas. Ji turėtų tapti pagrindiniu Lenkijos rinkos priežiūros organu DI srityje, nors administracine prasme ją aptarnaus Skaitmeninimo ministerija.

    Komisijai vadovaus pirmininkas, kurį rinks Seimas, gavus Senato pritarimą, penkerių metų kadencijai. Nuo rugpjūčio 11 dienos Seimui suteikiami du mėnesiai paskyrimui, o visą komisijos sudėtį planuojama suformuoti per tris mėnesius.

    Įstatymas numato, kad faktinis priežiūros ir sankcijų taikymo mechanizmas įsijungs vėliau. Nuo spalio 28 dienos turėtų pradėti galioti nuostatos dėl patikrinimų, tyrimų, sprendimų ir baudų, todėl praktinis komisijos darbas realiausiai prasidės lapkritį.

    Reguliacinės smėlio dėžės ir parama

    Nuo šiandien taip pat startuoja nuostatos dėl vadinamųjų reguliacinių smėlio dėžių. Tai kontroliuojama aplinka, kurioje įmonės gali testuoti DI sprendimus su aiškiomis saugumo ir priežiūros sąlygomis, mažinant rizikas vartotojams ir rinkai.

    Skaitmeninimo ministras įgauna įgaliojimus teikti finansinę paramą iš biudžeto ir ES lėšų DI tyrimams bei plėtrai. Be to, ministerija bus atsakinga už atitikties vertinimo institucijų notifikavimą, kad DI sistemos galėtų būti vertinamos pagal ES procedūras.

    ES DI akto grafikas ilgas

    ES DI aktas įsigaliojo 2024 metais rugpjūčio 1 dieną, o jo reikalavimai taip pat pradedami taikyti palaipsniui. Pagal viešai skelbiamą įgyvendinimo logiką griežčiausi įpareigojimai, ypač aukštos rizikos DI sistemoms, bus įjungiami vėlesniais metais.

    Lenkijos sprendimas įtvirtinti nacionalinę priežiūros instituciją ir reguliacinių bandymų mechanizmus atspindi bendrą ES kryptį: DI bus vertinamas pagal riziką, o didžiausias dėmesys skiriamas saugai, skaidrumui ir atsakomybei. Verslui tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais svarbiausia stebėti, kaip bus suformuota komisija ir kaip praktiškai veiks priežiūros bei testavimo režimai.

  • Stalprodukt smogia importas iš ne ES: elektrotechninių plieno lakštų pajamos per pusmetį smuko 36 proc.

    Lenkijos plieno gamintoja Stalprodukt pranešė, kad 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai reikšmingai nukrypo nuo pastarųjų dvejų metų to paties laikotarpio vidurkio. Didžiausias nuosmukis fiksuotas elektrotechninių plieno lakštų segmente, kuris yra vienas svarbiausių grupės verslų.

    Bendrovės teigimu, šio segmento pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 72 000 000 eurų ir, lyginant su 2024 ir 2025 metų atitinkamo laikotarpio vidurkiu, smuko 36 proc. Stalprodukt akcentuoja, kad nuosmukis nėra vien ciklinis, o susijęs su struktūriniais pokyčiais Europos rinkoje.

    Kas labiausiai spaudžia rezultatus?

    Pagrindine priežastimi įvardijamas stipriai išaugęs plieno lakštų importas į Europą iš šalių už ES ribų, kai siūlomos kainos, pasak bendrovės, smarkiai prasilenkia su Europos gamintojų sąnaudų lygiu. Tokia konkurencija ypač paveikia aukštesnės pridėtinės vertės produktus, tarp jų ir transformatoriams skirtą elektrotechninį plieną.

    Įtampa rinkoje didėja ir dėl to, kad europiniai gamintojai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje: energijos, aplinkosaugos ir emisijų kaštai ES dažnai yra aukštesni nei pagrindinių importo šaltinių rinkose. Stalprodukt vertinimu, tai apsunkina galimybes greitai prisitaikyti prie agresyvios kainodaros.

    Rinka suspausta tarp dviejų interesų

    Elektrotechninio plieno lakštų, naudojamų transformatoriams, reikšmė auga dėl elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos integracijos ir bendro elektrifikacijos tempo Europoje. Tačiau tuo pat metu dalis pramonės grandinės dalyvių kelia klausimą, ar rinkos apsaugos priemonės neturėtų būti peržiūrėtos, nes brangesnė žaliava gali didinti transformatorių ir kitos įrangos kainas.

    Stalprodukt primena, kad ES tokio tipo plieną gamina tik kelios įmonės, o sektoriaus pelningumas pastaraisiais mėnesiais prastėjo net ir esant tam tikroms prekybos apsaugos priemonėms. Bendrovė anksčiau nurodė, kad transformatorinių lakštų pardavimo apimtys buvo kritusios 35,1 proc., o kainos apie 20 proc., todėl pajamos iš šios produkcijos mažėjo beveik perpus.

    Stalprodukt grupė yra viena didžiausių Lenkijoje aukštos pridėtinės vertės plieno produktų gamintojų ir eksportuotojų. Be elektrotechninių plienų, ji gamina šaltai lankstytus profilius, kelių apsauginius atitvarus, pjaustytą skardą ir juostas.

  • Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos saugumo tarnyba Säpo pranešė sužlugdžiusi Rusijos žvalgybos operaciją, kuria buvo siekiama paveikti Švedijos sprendimų priėmimą ir menkinti šalies reputaciją. Pasak tarnybos, taikiniais buvo įvardijami ir NATO bei Europos Sąjunga.

    Säpo teigimu, operacija buvo planuota ir koordinuota Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR, o vienas iš įtariamų vykdytojų dirbo užsienio diplomatinėje atstovybėje Švedijoje. Kuri konkrečiai diplomatinė misija minima, tarnyba nenurodė.

    „Vienas operacijos tikslų buvo rinkti informaciją apie Švedijos sprendimų priėmimą, kad Rusijos žvalgyba galėtų vykdyti įtakos operacijas poliarizuojančiomis temomis ir taip menkinti Švediją, NATO bei ES“, – nurodė Säpo.

    Säpo operaciją apibūdino kaip ilgiau trunkanį bandymą pasinaudoti jautriais vidaus politikos klausimais ir visuomenės susiskaldymu. Tokia taktika, anot saugumo ekspertų, dažnai remiasi ne vien dezinformacija, bet ir tikslingu informacijos rinkimu, kontaktų kūrimu bei bandymais nukreipti diskusiją į skaldančias temas.

    Säpo operacijų vadovo pavaduotojas Christofferis Wedelinas teigė, kad sužinojusi apie veiksmus tarnyba ėmėsi priemonių apsaugoti svarbius Švedijos interesus ir užkirsti kelią tolesniam poveikiui. Plačiau apie konkrečias priemones nebuvo skelbiama, nes tokia informacija dažnai laikoma jautria kontržvalgybos požiūriu.

    Švedija NATO gretose ir augantys saugumo iššūkiai

    Švedija į NATO įstojo 2024 metais, nutraukdama daugiau nei du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo tradiciją. Sprendimą iš esmės paskatino 2022 metais prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, pakeitusi saugumo situaciją visame regione.

    Švedijos institucijos pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad didžiausios žvalgybinės grėsmės šaliai kyla iš Rusijos, taip pat iš Kinijos ir Irano. Šis Säpo pranešimas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad po Švedijos įstojimo į NATO informacinės ir įtakos operacijos gali intensyvėti, o kontržvalgybai tenka užduotis greitai identifikuoti ir neutralizuoti tokius bandymus.

  • Lenkija šoktelėjo į ES ekonomikų šešetuką: aplenkė Belgiją, bet pragyvenimas vis dar atsilieka

    Lenkija šoktelėjo į ES ekonomikų šešetuką: aplenkė Belgiją, bet pragyvenimas vis dar atsilieka

    Lenkija – jau šešta ES ekonomika

    Lenkija 2025 metais tapo šešta pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą (BVP) Europos Sąjungoje, rodo Eurostato duomenys. Šalies BVP einamosiomis kainomis siekė 922,9 mlrd. eurų ir sudarė apie 4,9 proc. visos ES ekonomikos.

    Pagal ekonomikos dydį Lenkiją ES lenkė tik Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai. Tai reiškia, kad Lenkija pagal nominalų BVP už nugaros paliko tokias šalis kaip Belgija, Švedija, Airija ir Austrija.

    Kas stumia augimą į priekį

    Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais Lenkijos realus BVP augo 3,6 proc., kai visa ES vidutiniškai paaugo 1,5 proc. Toks atotrūkis rodo, kad Lenkija išlaikė spartesnį tempą nei dauguma Vakarų Europos valstybių.

    Ekonomistai Lenkijos šuolį dažniausiai sieja su ilgalaikiu pramonės stiprėjimu, eksporto plėtra, didesniu vidaus vartojimu ir investicijomis. Svarbų vaidmenį taip pat vaidina ES vidaus rinkos mastas ir gamybos grandinių persiorientavimas arčiau Europos po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Regiono lyderė, bet ne turtingiausia

    Lenkija išlieka ryškiausia ekonomika Vidurio ir Rytų Europoje. Palyginimui, Rumunijos BVP 2025 metais siekė 380,1 mlrd. eurų, Čekijos – 347,3 mlrd. eurų, Vengrijos – 218,8 mlrd. eurų.

    Visų 27 ES valstybių bendra ekonomika 2025 metais sudarė apie 18,8 trln. eurų. Didžiausią dalį sugeneravo Vokietija, po jos rikiavosi Prancūzija ir Italija, o Lenkijos svoris bendroje sumoje priartėjo prie 5 proc.

    BVP dydis ne visada reiškia gerovę

    Didėjantis BVP nereiškia, kad gyventojų pragyvenimo lygis automatiškai tampa aukščiausias. Skaičiuojant BVP vienam gyventojui, Lenkija 2025 metais vis dar buvo žemiau ES vidurkio ir nesiekė 85 proc. ES vidutinio lygio.

    Tai atspindi skirtumą tarp bendro ekonomikos masto ir produktyvumo bei pajamų, tenkančių vienam žmogui. Kitaip tariant, didelė ekonomika gali augti sparčiai, tačiau prireikia daugiau laiko, kad augimas pilnai atsispindėtų atlyginimuose, paslaugų kokybėje ir bendroje perkamojoje galioje.

  • Atostogos Europoje brangsta, bet skaičiai stebina: kur žmonės dar išgali bent savaitę?

    Atostogos Europoje brangsta, bet skaičiai stebina: kur žmonės dar išgali bent savaitę?

    Kiek europiečių neįperka atostogų?

    Vasarą atostogos daugeliui europiečių yra įprastas planas, tačiau milijonams savaitė poilsio ne namuose vis dar lieka nepasiekiama. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad bendra padėtis per dešimtmetį gerėjo, nors atotrūkiai tarp valstybių išliko dideli.

    2025 metais 27,5 proc. Europos Sąjungos 16 metų ir vyresnių gyventojų negalėjo sau leisti vienos savaitės kasmetinių atostogų toliau nuo namų. Palyginimui, 2015 metais tokių buvo 35,2 proc., tad per dešimtmetį rodiklis sumažėjo 7,7 procentinio punkto.

    Kur padėtis prasčiausia, o kur geriausia?

    Skirtingose Europos šalyse atostogų įperkamumas labai nevienodas. 2025 metais mažiausia dalis žmonių, negalinčių sau leisti savaitės atostogų, fiksuota Šveicarijoje ir Norvegijoje – po 9 proc., o didžiausia Rumunijoje – 61 proc.

    Aukšti rodikliai matyti ir kitose Pietų bei Pietryčių Europos valstybėse: Juodkalnijoje 58 proc., Albanijoje 53 proc., Turkijoje 51 proc. Prie šio lygio priartėjo Šiaurės Makedonija su 48 proc. ir Graikija su 47 proc.

    Tarp Europos Sąjungos narių daugiau nei trečdalis gyventojų atostogų neįperka Bulgarijoje ir Vengrijoje – po 39 proc., taip pat Italijoje – 36 proc. Žemiau ES vidurkio yra Lietuva, kur 2025 metais savaitės atostogų negalėjo sau leisti 31 proc. gyventojų.

    Mažiausi rodikliai, be Šveicarijos ir Norvegijos, fiksuoti ir kitose turtingesnėse šalyse: Liuksemburge, Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje bei Slovėnijoje, kur dalis paprastai siekė 15 proc. ar mažiau. Prancūzijoje rodiklis siekė 23 proc., o Vokietijoje – 21 proc.

    Kodėl kai kur situacija blogėjo?

    Nors daugumoje šalių per dešimtmetį atostogų neįperkančiųjų dalis mažėjo, penkiose valstybėse ji išaugo: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Didžiausias prieaugis fiksuotas Šiaurės šalyse, tačiau jų rodikliai vis tiek išlieka vieni mažiausių Europoje.

    Per dešimtmetį Norvegijoje šis rodiklis padidėjo 3,8 procentinio punkto, Švedijoje – 3,2, Suomijoje – 1,5. Vokietijoje dalis išaugo 1,2 procentinio punkto, Austrijoje – 0,3, o abiejose šalyse maždaug kas penktas gyventojas vis dar neišgali savaitės atostogų.

    „Atostogų įperkamumą pirmiausia lemia disponuojamos pajamos, o skirtumai tarp šalių atspindi platesnius ekonominius netolygumus Europoje“, – teigia turizmo ekonomikos tyrėjai, analizuojantys Eurostato ir pajamų statistiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad atostogų prieinamumą dažniausiai veikia keli susiję veiksniai: realiųjų pajamų augimas, infliacija, būsto ir energijos kainų našta, taip pat darbo rinkos stabilumas. Kai šie spaudimai dideli, net ir šalyse su aukštu BVP daliai gyventojų atostogos tampa prabanga, ypač vienišiems tėvams, žemų pajamų namų ūkiams ar dirbantiems nepilnu etatu.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos Sąjungoje matyti aiški tendencija: atostogų neįperkančiųjų dalis po 2012 metais pasiekto piko pamažu mažėjo ir 2019 metais priartėjo prie 28 proc. Pastaraisiais metais rodiklis iš esmės laikėsi panašiame lygyje, o bendras kritimas per dešimtmetį rodo, kad atostogos tapo prieinamesnės, nors skirtumai tarp regionų išlieka ryškūs.

  • ES nuo 2030 metų ribos vienkartinę pakuotę viešbučiuose: neliks cukraus pakelių ir mini šampūnų

    Nuo rugpjūčio 12 dienos įsigalioja Europos Sąjungos Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR), kuris nustato naujas taisykles, kaip turi būti mažinamas pakuočių kiekis ir jų sukuriamos atliekos. Vienas aiškiausių pokyčių keliautojams ir viešbučiams numatytas nuo 2030 metų pradžios, kai bus ribojami kai kurie vienkartiniai pakuočių sprendimai.

    Reglamento tikslas yra stabdyti nuolat augančius atliekų srautus ir skatinti verslą atsisakyti nereikalingos pakuotės. Numatyti atliekų mažinimo tikslai, palyginti su 2018 metų lygiu: 5 proc. iki 2030 metų, 10 proc. iki 2035 metų ir 15 proc. iki 2040 metų.

    Kas keisis viešbučiuose?

    Pagal PPWR kryptį nuo 2030 metų sausio 1 dienos turėtų nelikti dalies mažų, vienkartinių pakuočių, kurios dažnai naudojamos apgyvendinimo sektoriuje. Tai apima pavienes cukraus ar padažų pakuotes, taip pat vienkartines mini higienos priemones, pavyzdžiui, šampūnus ar dušo gelius.

    Šie ribojimai siejami su tuo, kad tokia pakuotė dažnai sunaudojama labai trumpai, tačiau sukuria neproporcingai daug atliekų. ES politika vis dažniau orientuojama į pakartotinį naudojimą, didesnes pakuotes, pildymo sistemas ir aiškesnį atliekų tvarkymo finansavimą.

    Kavos kapsulės pripažintos pakuote

    PPWR taip pat užbaigia ilgai trukusias diskusijas dėl vienkartinių kavos kapsulių statuso. Reglamente jos aiškiai priskiriamos pakuotei, todėl joms bus taikomos pakuočių taisyklės, įskaitant reikalavimus dėl tvarkymo ir perdirbimo.

    Praktikoje tai svarbu dėl to, kad kapsulės dažnai yra sudėtinės: plastikas ar aliuminis susimaišo su kavos tirščiais, o tai apsunkina perdirbimą. Dalis rinkos dalyvių jau dabar kuria surinkimo schemas, tačiau reglamentas stiprina kryptį, kad didesnė atsakomybė ir kaštai tenka gamintojams.

    Kodėl ES griežtina taisykles?

    Europos Komisija šį teisės aktą pasiūlė 2022 metais, o 2024 metais dėl jo vyko diskusijos Europos Parlamente ir Europos Sąjungos Taryboje. PPWR yra dalis platesnės ES žiedinės ekonomikos politikos, kurioje prioritetas teikiamas atliekų prevencijai, perdirbamumui ir pakartotiniam naudojimui.

    Vartotojams pokyčiai labiausiai pasimatys kasdienėse situacijose: kelionėse, maitinimo įstaigose ir perkant produktus, kurie iki šiol dažnai buvo supakuoti į mažas vienkartines pakuotes. Verslui tai reiškia pasiruošimą alternatyvoms ir investicijas į tvaresnius sprendimus dar iki 2030 metų.

  • Kipras žada dujas Europai jau 2028-aisiais: „Cronos“ projektas ir milijardinė jungtis kelia aistras

    Kipras žada dujas Europai jau 2028-aisiais: „Cronos“ projektas ir milijardinė jungtis kelia aistras

    Kipro energetikos ministras Michalis Damianos teigia, kad iš po Kipro pietinės pakrantės esančio „Cronos“ telkinio išgaunamos gamtinės dujos Europos rinką galėtų pasiekti jau 2028 metų pavasarį. Pasak jo, tai būtų naujas šaltinis, galintis prisidėti prie Europos energetinio saugumo ir kainų stabilumo.

    Projektą vysto Prancūzijos „TotalEnergies“ ir Italijos „Eni“, kurios, ministro teigimu, priėmė galutinį investicinį sprendimą pradėti telkinio plėtrą. Kipro valdžia akcentuoja, kad Rytų Viduržemio jūra vis dažniau vertinama kaip alternatyvi tiekimo kryptis, ypač Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių.

    Kaip dujos pasieks Europą?

    Pagal numatomą planą vėliau šiais metais turėtų prasidėti povandeninio vamzdyno statyba, kuri sujungs „Cronos“ su Egipto dujų infrastruktūra maždaug už 105 kilometrų. Statybos, kaip skelbiama, gali trukti iki 18 mėnesių, o dujos būtų nukreipiamos į Egipto šiaurinėje pakrantėje esantį suskystinimo terminalą.

    Tuomet suskystintos gamtinės dujos būtų gabenamos laivais į Europą. Toks kelias laikomas greitesniu ir ekonomiškai palankesniu už naujos, nuo nulio statomos infrastruktūros kūrimą Kipro vandenyse.

    „Tai svarbu Europai dabar, atsižvelgiant į karą Ukrainoje ir padėtį Artimuosiuose Rytuose, nes Kipras tampa alternatyviu gamtinių dujų šaltiniu“, – sakė Michalis Damianos.

    Kiek kainuos ir kas gaus dujas?

    Kipro pusė nurodo, kad sprendimas dujas tiekti per Egiptą pasirinktas kaip ekonomiškai pagrįstas: projekto vertė siekia apie 1 730 000 000 eurų. Tai maždaug perpus mažiau, nei galėtų kainuoti kai kurių kitų telkinių vystymas, kai nėra arti esančios infrastruktūros.

    Ministro teigimu, sutarta, kad visa „Cronos“ telkinio produkcija būtų skirta Europos rinkai, tačiau susitarime palikta galimybė dalį apimčių panaudoti Egipto vidaus poreikiams. Tai svarbu Kairo energetiniam balansui, ypač didesnio vartojimo laikotarpiais.

    „Tai gana nedidelis telkinys, todėl mūsų pajamos nebus milžiniškos. Esmė ne piniguose, o tame, kad pradedame būti gamtinių dujų gamintojai“, – sakė Michalis Damianos.

    Kiti telkiniai ir ambicinga elektros jungtis

    „Cronos“ yra vienas iš kelių Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje atrastų telkinių. Kiti didesni projektai, įskaitant „Glafcos“ ir „Pegasus“, siejami su ilgesniu grafiku, o dujų srautai, kaip skelbiama, galėtų prasidėti apie 2033 metus.

    Atskirai Kipro valdžia akcentuoja ir elektros jungties su Graikija projektą, kuris vėliau turėtų apimti ir Izraelį. Prie finansavimo prisijungus Prancūzijos investicijų bendrovei „Meridiam“, projektas įgauna daugiau pagreičio, tačiau jo biudžetas kelia ginčų dėl išaugusių sąnaudų ir galimos įtakos elektros kainoms Kipro vartotojams.

    Europos Sąjunga jau yra numačiusi 658 000 000 eurų paramą šiai jungčiai. Kipro ministras pabrėžia, kad papildomos privačios investicijos ir galimas didesnis ES prisidėjimas būtų esminiai, kad finansinė našta gyventojams neaugtų iki politiškai jautraus lygio.

  • Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vizitas, kurį stebi Europa

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić Belgrade priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pabrėždamas norą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau pripažindamas, kad artimiausiu metu proveržio nesitiki. Abiejų lyderių susitikimas surengtas tuo metu, kai Rusijos smūgiai Ukrainai vėl intensyvėja, o Europos sostinės ieško būdų didinti spaudimą Maskvai.

    Zelenskio atvykimas tapo išskirtiniu įvykiu Serbijos užsienio politikos kontekste, nes Belgradas tradiciškai palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Tuo pat metu Serbija siekia judėti pirmyn dėl narystės Europos Sąjungoje, o būtent užsienio politikos suderinamumas su ES linija yra vienas jautriausių derybinių klausimų.

    „Jei klausiate manęs, kaip politinio veterano, nesu tuo tikras ir labai bijau, kad mūsų laukia dar viena sunki žiema“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    „Tačiau tikiuosi, nors ir neturiu realių faktų, kad tai baigsis rytoj“, – pridūrė jis.

    Ukrainos vadovui Belgrade surengta iškilminga priėmimo ceremonija su garbės sargyba, po kurios vyko derybos Prezidento rūmuose. Susitikimo metu taip pat pasirašytas memorandumas, susijęs su žemės ūkio bendradarbiavimu, o Vučić pranešė, kad abi šalys artimiausiu metu sieks suderinti laisvosios prekybos susitarimą.

    Serbijos balansas tarp Maskvos ir ES

    Priimdamas Zelenskį, Vučić siunčia žinutę ne tik Briuseliui, bet ir Maskvai: Serbija nori išlaikyti manevro laisvę, tačiau kartu rodyti, kad dialogas su Ukraina jai nėra tabu. Tai ypač reikšminga, nes po plataus masto Rusijos invazijos Serbija išliko viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios neįvedė platesnių sankcijų Rusijai.

    Belgradas viešai argumentuoja, kad sankcijos nėra jo pasirinktas instrumentas, tačiau tuo pat metu Serbija teikė Ukrainai finansinę ir humanitarinę paramą. Energetikos srityje šalis tebėra labai priklausoma nuo rusiškų išteklių, todėl kiekvienas žingsnis užsienio politikoje vertinamas per vidaus politikos ir ekonominio saugumo prizmę.

    Zelenskis: ginklų susitarimai yra, bet to neužtenka

    Zelenskis Belgrade daug dėmesio skyrė oro gynybos ir raketinių sistemų temai, pabrėždamas, kad susitarimai dėl tiekimo egzistuoja, tačiau realūs kiekiai vis dar neleidžia patikimai apsaugoti infrastruktūros. Pasak jo, Rusija vis dažniau naudoja balistines raketas, kurias numušti sudėtingiau, todėl Ukrainai būtina nuosekli ir didesnė partnerių parama.

    „Vakar naktį vėl buvo raketų smūgis: balistinės raketos taikėsi į mūsų infrastruktūrą. Buvo ir atakos dronais, o ypač reaktyviais „Shahed“ dronais vėl smogta energetikos objektams ir geležinkeliams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas teigė, kad dalis oro gynybos sistemų tiekimo šiemet sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais, o licencijų ir gamybos grandinių procesai Europoje neretai užtrunka. Jo teigimu, Ukrainai svarbu, kad parama būtų prognozuojama, o sprendimai dėl amunicijos ir oro gynybos nebūtų atidėliojami dėl vidaus politinių debatų partnerių šalyse.

    Belgrado susitikimas šiame fone tampa daugiau nei dvišaliu vizitu: jis atskleidžia, kaip regiono valstybės mėgina perskirstyti rizikas ir formuoti santykius su ES bei Rusija, kai karo dinamika ir saugumo poreikiai Europoje aštrėja.