CP v2

Tag: Europos Sąjunga

  • Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Prekybos konfliktas artėja

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai sparčiai slenka į naują prekybos įtampos etapą, o Briuselis iki spalio yra nusibrėžęs terminą pasiekti apčiuopiamų rezultatų. ES pareigūnai akcentuoja, kad be realių nuolaidų dabartinis ekonominių santykių disbalansas tampa vis sunkiau pateisinamas.

    Didžiausias spaudimo šaltinis – milžiniškas prekybos deficitas, kuris, ES skaičiavimais, 2025 metais pasiekė maždaug 1 mlrd. eurų per dieną. Tai didina politinį spaudimą Europos Komisijai greitinti prekybos gynybos priemones ir riboti rinkos iškraipymus.

    Kodėl susitarti taip sunku?

    Šią vasarą prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao bandė gesinti augančią įtampą ir sutarta siekti stabilesnių, labiau subalansuotų santykių. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokį balansą pasiekti sudėtinga, nes disbalansas kyla iš pačios Kinijos ekonomikos modelio.

    Kinijos augimas daug metų rėmėsi eksportu ir plačiu valstybės vaidmeniu, todėl bet kokios Pekino nuolaidos dažniau būtų susijusios su Europos įmonių patekimu į Kinijos rinką, o ne su kinų eksporto į Europą mažinimu. Reikšmingas pokytis reikštų didesnį vidaus vartojimą Kinijoje, tačiau tam trukdo nekilnojamojo turto sektoriaus problemos ir socialinės apsaugos sistemos ypatumai.

    „Kinijos vidaus ekonominiai pokyčiai greičiausiai neįvyks“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Tobias Gehrke.

    ES svertai ir rizikos

    Briuselis vis aktyviau taiko priemones prieš, kaip teigiama, nesąžiningą konkurenciją: tiria subsidijas, neteisėtų ar standartų neatitinkančių produktų srautus, vertina užsienio investicijų rizikas. Pekinas į tokius veiksmus jau dabar atsako grasinimais ir tikslinėmis priemonėmis, todėl ES turi spręsti, kiek ekonominio skausmo yra pasirengusi atlaikyti.

    Vienas didžiausių ES pranašumų – pati Europos rinka, kuri Kinijai yra itin patraukli, ypač kai kitur taikomi griežtesni tarifai, eksporto kontrolė ir kitos ribojančios priemonės. Tačiau tuo pat metu Europa išlieka pažeidžiama dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, kurių tiekimo grandinėse Kinija turi dominuojančią poziciją.

    Ekspertai perspėja, kad galimi atsakomieji Pekino eksporto ribojimai galėtų smogti Europos pramonei, ypač sektoriams, kuriems būtini kritiniai mineralai, chemijos žaliavos ar aukštos pridėtinės vertės komponentai. Dėl to bet kokios derybos virsta ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu testu, kiek ES yra pasirengusi griežtinti poziciją.

    Terminas spaudžia, bet laikas dirba Kinijai

    ES prekybos deficitas su Kinija per penkerius metus, remiantis viešai skelbtais duomenimis, išaugo nuo maždaug 182 mlrd. eurų 2020 metais iki apie 360 mlrd. eurų 2025 metais. Tai reiškia, kad net didžiausios Europos eksportuotojos nebesugeba kompensuoti importo apimčių, o kai kuriuose sektoriuose auga baimė dėl gamybos išstūmimo.

    Briuselis taip pat svarsto ilgalaikes priemones, kurios mažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėms prekėms, tačiau tokie instrumentai paprastai kuriami ir įgyvendinami ne mėnesiais, o metais. Dėl to spalio terminas tampa labiau politiniu spaudimo tašku, o ne garantu, kad iki jo bus pasiektas didelis proveržis.

    „Pjausime tai, ką pasėjome“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Galiausiai derybų rezultatas, tikėtina, priklausys nuo to, ar ES sugebės išlaikyti vieningą poziciją ir tuo pačiu sumažinti pažeidžiamumą dėl kritinių žaliavų. Jei vienybės stigs, Kinija gali išnaudoti skirtumus tarp valstybių narių, o tai silpnintų Briuselio galimybes išsireikalauti realesnių prekybos nuolaidų.

  • Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Europoje vis dažniau kalbama apie vėlesnį išėjimą į pensiją, o naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimai rodo aiškią kryptį: daugelyje šalių pensinis amžius didės. OECD vertinimu, lyginant 2024 metais į pensiją išeinančius žmones ir tuos, kurie 2024 metais į darbo rinką atėjo būdami 22 metų, skirtumas kai kuriose šalyse bus labai ryškus.

    Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje įprastas pensinis amžius iki vėlyvųjų 2060-ųjų vidutiniškai padidės nuo 64,7 iki 66,9 metų vyrams ir nuo 64 iki 66,6 metų moterims. Tai reiškia, kad šiuolaikiniai jauni darbuotojai dažniau planuos karjerą, kuri tęsis iki beveik 67 metų ar ilgiau.

    Kur pensija jau dabar vėliausia?

    Pagal 2024 metų OECD duomenis, aukščiausias įprastas pensinis amžius vyrams šiuo metu siekia 67 metus Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjungos vidurkis yra 64,7 metų, tačiau skirtumai tarp valstybių išlieka dideli.

    Tarp ryškiausių išsišokimų minima Turkija, kur vyrų pensinis amžius yra 52 metai, o tai gerokai mažiau nei daugumoje Europos valstybių. Tuo pat metu keliose šalyse žemiausias „europinis“ lygis vyrams siekia 62 metus, pavyzdžiui, Graikijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge.

    Iki 70 ir net 74 metų

    OECD projekcijos rodo, kad vyrai, pradėję dirbti 2024 metais būdami 22 metų ir turėję nenutrūkstamą karjerą, Europos Sąjungoje vidutiniškai į pensiją išeitų būdami 66,9 metų, maždaug 2069 metais. Kai kuriose šalyse kartelė bus dar aukštesnė.

    Danijai prognozuojamas didžiausias šuolis iki 74 metų, o Estijoje įprastas pensinis amžius vyrams vėlyvaisiais 2060-aisiais gali pasiekti 71 metus. Taip pat numatoma, kad 70 metų riba bus pasiekta ar viršyta Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre.

    Kodėl valstybės kelia pensinį amžių?

    OECD pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai pasirenkamas siekiant pensijų sistemų finansinio tvarumo nemažinant išmokų. Alternatyvos paprastai būna dvi: didesnės socialinio draudimo įmokos arba mažesnės pensijų išmokos, o abi kryptys politiškai ir socialiai jautrios.

    Didžiausias spaudimas kyla dėl visuomenės senėjimo. OECD prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus vyresnio amžiaus žmonių dalis sparčiai didės: 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis 100 asmenų, kurių amžius 20–64 metai, nuo 33 2025 metais išaugs iki 52 2050 metais.

    Tai reiškia, kad mažesnei dirbančiųjų daliai teks išlaikyti didesnę pensininkų dalį, todėl valstybės ieško sprendimų, kaip subalansuoti biudžetus ir socialinio draudimo sistemas. Dėl to pensinis amžius vis dažniau siejamas su gyvenimo trukmės pokyčiais, nors kai kurios šalys svarsto šį ryšį švelninti.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Rugpjūčio 29 dieną Islandijoje numatytas referendumas, kuriame rinkėjai spręs, ar atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Šios derybos buvo sustabdytos 2013 metais, o sprendimas jas grąžinti į politinę darbotvarkę vėl skelia visuomenę.

    Islandija jau yra NATO narė, dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, bendrojoje rinkoje ir Šengeno erdvėje. Dėl to didelė dalis šalies teisės aktų yra suderinta su ES taisyklėmis, tačiau šalies atstovai nedalyvauja priimant sprendimus Briuselyje.

    Žvejyba ir žemės ūkis prieš ES

    Didžiausias euroskepticizmas tradiciškai siejamas su regionais ir sektoriais, kurie labiausiai priklauso nuo vietinių išteklių. Apklausose kai kuriose kaimiškose teritorijose nepritarimas narystei esą siekia iki 80 proc., o kampanijose akcentuojamos kvotų ir konkurencijos baimės.

    Žemdirbiai įspėja, kad atvėrus rinką gali išaugti pigesnių maisto produktų importas, su kuriuo vietos ūkiai nepajėgtų varžytis. Panašiai argumentuoja ir žvejybos sektorius, kuriam ypač jautri kvotų politika ir nuosavybės struktūros pokyčių rizika.

    „Jeigu prarasime savo rinką, nemanau, kad jokios subsidijos galėtų tai kompensuoti“, – sakė ūkininkas Stefánas Geirssonas, kalbėdamas apie galimą spaudimą vietos gamintojams.

    Euro argumentas ir palūkanų našta

    ES šalininkai pagrindiniu koziriu laiko ekonominį stabilumą. Islandijos krona istoriškai buvo jautri staigiems nuvertėjimams, o tai smarkiai paveikdavo infliaciją ir gyventojų perkamąją galią, ypač kai brangsta importas.

    Proeuropietiškos stovyklos atstovai pabrėžia, kad įsivedus eurą bei prisijungus prie ES taisyklių ir institucijų, galėtų mažėti skolinimosi kaina. Tai ypač aktualu būstų paskoloms, nes didesnės palūkanos reiškia didesnes mėnesines įmokas ir lėtesnį būsto įperkamumo gerėjimą.

    „Metinis įnašas į ES galėtų siekti apie 60–90 mln. eurų, tačiau vien mažesnės palūkanos namų ūkiams galėtų sutaupyti apie 600 mln. eurų per metus“, – sakė Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Pawełas Bartoszekas.

    Saugumo fonas ir įtaka sprendimams

    Diskusiją pakursto ir geopolitinė aplinka: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose bei išaugusios kibernetinės grėsmės Šiaurės Atlanto regione. Dalis ekspertų ir politikų teigia, kad mažai valstybei svarbu stiprinti partnerystes ir turėti daugiau instrumentų kritinei infrastruktūrai apsaugoti.

    ES šalininkai taip pat pabrėžia vadinamąjį demokratinio deficito argumentą: Islandija taiko daug ES vidaus rinkos taisyklių, bet neturi balso, kai jos formuojamos. Skeptikai atsako, kad dabartinis modelis leidžia naudotis ekonominiais privalumais nepaukojant svarbių sektorių kontrolės.

    Referendumas taps testu, ar visuomenė pasirengusi grįžti prie narystės klausimo iš esmės. Nors balsavimas spręs tik dėl derybų atnaujinimo, jo rezultatas nubrėš politinę kryptį metams į priekį ir parodys, kiek giliai Islandijoje įsišaknijusios abejonės dėl ES.

  • Ukrainoje dingo beveik 800 tūkst. ginklų: pareigūnai įspėja, kuo tai gali baigtis Europai

    Ukrainoje dingo beveik 800 tūkst. ginklų: pareigūnai įspėja, kuo tai gali baigtis Europai

    Ukrainos ginklų apskaitos registre nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios užfiksuota 780 465 dingę arba pavogti ginklai. Vien per pirmuosius 2026 metų mėnesius registrą papildė dar apie 149 760 naujų įrašų, rodo Ukrainos vidaus reikalų institucijų duomenys, kuriuos apibendrino viešųjų duomenų platforma „Opendatabot“.

    Nors didžioji dalis atvejų siejama su koviniais nuostoliais ir chaotiška fronto logistika, ekspertai pabrėžia, kad bet koks neapskaitytas ginklas didina nusikalstamo panaudojimo riziką. Tokie ginklai gali būti paslepiami, perleidžiami nelegaliai ar iš naujo ištraukiami į apyvartą pasikeitus situacijai regione.

    Kokie ginklai dingsta dažniausiai

    Duomenys rodo, kad registre dominuoja automatiniai ginklai, ypač AK-74 tipo automatai, taip pat medžiokliniai šautuvai ir karabinai. Registras apima ne tik karinės paskirties, bet ir civilinius, taip pat dar iki karo laikotarpio ginklus, todėl bendras skaičius atspindi plačią apskaitos bazę.

    Daugiausia pranešimų apie dingusius ar pavogtus ginklus fiksuota Mykolajivo srityje, Kyjive ir Donecko srityje. Tai teritorijos, kuriose ilgą laiką vyko intensyvūs mūšiai, buvo vykdoma gynyba ir rotacijos, o tai didina ginklų praradimo tikimybę tiek mūšio metu, tiek sandėliuojant ar transportuojant.

    Ar tai reali grėsmė Europai?

    Susirūpinimas dėl galimo ginklų nutekėjimo į Europos nusikalstamas struktūras skamba ir kai kurių ES valstybių institucijose. Palermo prokuroras Maurizio De Lucia, kalbėdamas parlamento antimikrobinės komisijos posėdyje, atkreipė dėmesį, kad Sicilijos Cosa Nostra domisi pažangesniais ginklais, kurie atsiranda su karu Ukrainoje susijusioje juodojoje rinkoje.

    „Mafijos grupuotės stebi, kokia ginkluotė atsiranda nelegalioje apyvartoje, ir rodo susidomėjimą pažangesniais sprendimais, įskaitant dronus, galinčius gabenti sprogmenis“, – sakė M. De Lucia.

    Kartu prokuroras pabrėžė, kad iki šiol Pietų Italijoje aptinkami nelegalūs ginklai dažniau siejami su Balkanų kilme, o ne tiesioginiu tiekimu iš Ukrainos. Tai dera su tarptautinių tyrimų išvadomis, kad sisteminio, masinio Vakarų tiekiamos ginkluotės nukreipimo į tarptautinę juodąją rinką įrodymų nėra.

    Ką sako tarptautiniai tyrimai

    Small Arms Survey ir Global Initiative Against Transnational Organized Crime vertinimai ne kartą akcentavo, kad nukrypimai pasitaiko, tačiau dažniausiai jie yra riboti ir labiau lokalūs. Tyrėjai pažymi, kad Vakarų modeliai sudaro nedidelę dalį konfiskuojamos nelegalios ginkluotės, o didžioji nelegalių srautų dalis Europoje tradiciškai siejama su senesniais kanalais.

    Vis dėlto vien dingusių vienetų mastas reiškia, kad rizika negali būti ignoruojama. Karo sąlygomis ginklų apskaita ir kontrolė tampa sudėtingesnė, o iššūkiai gali persikelti į pokarinį laikotarpį, kai didėja tiek nelegalių sandorių, tiek ginklų grąžinimo ir demobilizacijos kontrolės svarba.

    ES ir Ukrainos institucijoms tai reiškia būtinybę stiprinti registrų kokybę, sandėliavimo ir logistikos grandinių auditą, taip pat keitimąsi informacija tarp teisėsaugos struktūrų. Ekspertų teigimu, didžiausią efektą duoda prevencija vietoje, kol ginklai dar nepatenka į ilgalaikius nelegalius kanalus.

  • DI „ištrūko“ iš kontrolės? Kodėl „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas nori stabdyti galingų modelių leidimą

    Altmano pozicija pasikeitė

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas pastaruoju metu vis dažniau kalba apie būtinybę atsargiau diegti naujas, itin galingas dirbtinio intelekto sistemas. Jei anksčiau jis skeptiškai vertino raginimus lėtinti pažangą, dabar akcentuoja, kad visuomenė ir institucijos ne visada spėja prisitaikyti prie staigių technologinių šuolių.

    Tokie pareiškimai atspindi platesnę tendenciją rinkoje: stiprėjant DI galimybėms, vis didesnis dėmesys skiriamas saugumui, patikimumui ir atsakomybei. Kartu daugėja diskusijų apie tai, kaip ir kada naujos kartos modeliai turėtų būti išleidžiami viešai.

    Kas kelia daugiausia rizikų?

    Didžiausias nerimas siejamas ne su pačia technologija, o su jos naudojimu ir piktnaudžiavimu. Ekspertai dažniausiai išskiria kibernetinio saugumo rizikas, įtikinamų apgavysčių ir dezinformacijos mastą, taip pat galimybę automatizuoti kenksmingus veiksmus, kuriems anksčiau reikėjo daug laiko ir kompetencijų.

    Šiuolaikiniai modeliai geba generuoti tekstą, kodą, vaizdus ir garsą taip įtikinamai, kad vis sunkiau atskirti realų turinį nuo sintetinės imitacijos. Dėl to organizacijos vis dažniau diegia papildomas patikros procedūras, o platformos griežtina taisykles dėl turinio kilmės žymėjimo.

    „Jei technologija vystosi greičiau nei taisyklės ir apsaugos, turime bent jau dozuoti jos diegimo tempą“, – sakė Samas Altmanas.

    Reguliavimas, rinkos spaudimas ir darbo rinka

    DI plėtra vyksta kartu su augančiu reguliaciniu spaudimu. Europos Sąjungoje įsigalioja naujos rizikos valdymo taisyklės, kurios numato griežtesnius reikalavimus didesnės rizikos DI sistemoms, o įmonėms tenka aiškiau įsivertinti, kur ir kaip jos gali taikyti modelius.

    Ne mažiau svarbus ir ekonominis kontekstas: bendrovės lenktyniauja dėl našumo, tačiau tuo pat metu bijo reputacinių ir teisinių pasekmių, jei DI suklys ar bus panaudotas piktavališkai. Darbo rinkoje tai reiškia spartesnę rutininių užduočių automatizaciją, bet kartu ir didesnę paklausą specialistams, gebantiems prižiūrėti, testuoti bei saugiai integruoti DI sprendimus.

    Altmano mintis apie lėtesnį diegimą dažnai interpretuojama kaip bandymas rasti pusiausvyrą tarp inovacijos ir kontrolės. Praktikoje tai gali reikšti etapais leidžiamas naujas modelių versijas, griežtesnes prieigos sąlygas, daugiau nepriklausomų testų ir didesnį skaidrumą dėl ribojimų.

  • Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė, kad Ukraina pasirengusi padėti kovojant su dideliais miškų gaisrais pietų Prancūzijoje. Pasak jo, Kijevas galėtų atsiųsti karinių specialistų, kurie prisidėtų prie gesinimo darbų ir logistikos.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina siekia atsidėkoti šalims, kurios nuosekliai rėmė ją ginantis nuo Rusijos agresijos.

    „Ukraina visada pasirengusi padėti tiems, kurie šiais metais rėmė mus kovoje su Rusijos agresija. Pasiūliau Prancūzijai reikalingą pagalbą – mūsų specialistai gali prisijungti prie gaisrų gesinimo“, – sakė V. Zelenskis.

    Pranešama, kad nuo liepos 22 dienos Žirondos departamente išdegė apie 42 000 hektarų miškų. Iš pavojingų zonų evakuota maždaug 220 000 žmonių, o sugadinta ar sunaikinta apie 240 namų.

    Situaciją apsunkina tai, kad ugnis priartėjo prie strategiškai svarbių objektų, įskaitant karinės infrastruktūros teritorijas. Prancūzijos gynybos ministerija į pagalbą jau yra pasitelkusi apie 1 500 karių, kurie padeda gesinimo operacijoms ir teritorijų apsaugai.

    Pagalba atvyksta ir per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, įskaitant bendrą rescEU pajėgumą, kai valstybės narės dalijasi specializuotais ištekliais, tokiais kaip gaisrų gesinimo orlaiviai. Pastaraisiais metais šis mechanizmas tapo vienu svarbiausių įrankių, kai ekstremalūs karščiai ir sausros didina didelių gaisrų riziką visame Viduržemio regione.

    Ukraina taip pat turi sukauptos patirties teikiant tarptautinę pagalbą gesinant miškų gaisrus. Skelbiama, kad ukrainiečių gelbėtojai ir technika įvairiais metais talkino Ispanijoje, Izraelyje, Juodkalnijoje, Sakartvele, Graikijoje ir Turkijoje, o tokios misijos paprastai apima ne tik tiesioginį gesinimą, bet ir evakuacijos, ryšių, medicinos bei logistinės paramos užduotis.

    Pokalbyje V. Zelenskis ir E. Macronas aptarė ir platesnį darbotvarkės paketą: diplomatinę padėtį po Ukrainos prezidento vizito JAV, pasirengimą žiemai, oro gynybos sistemų poreikį bei energetikos infrastruktūros stiprinimą. Kijevas viešai ne kartą pabrėžė, kad artėjant šaltajam sezonui itin svarbios tiek priešlėktuvinės gynybos priemonės, tiek atsparumo elektros tiekimui sprendimai.

    Gaisrai pietų Prancūzijoje šią vasarą tapo dar vienu priminimu, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau remiasi tarptautiniu solidarumu ir bendrais reagavimo mechanizmais. Prancūzijos institucijos kol kas nekomentavo, kada ir kokio masto Ukrainos pagalba galėtų būti priimta, tačiau pats siūlymas signalizuoja apie glaudesnį praktinį bendradarbiavimą krizių valdyme.

  • DI revoliucija jau čia: kas laimės milijardus, o kam gresia darbo vietų praradimas?

    Generatyvusis dirbtinis intelektas per kelerius metus iš eksperimentinės technologijos tapo kasdieniu įrankiu, gebančiu kurti tekstus, vaizdus, vaizdo įrašus ir programinį kodą. Tokie sprendimai kaip „ChatGPT“ ar „Midjourney“ keičia ne tik kūrybines industrijas, bet ir finansus, klientų aptarnavimą bei programavimą.

    Rinkos prognozės išsiskiria, tačiau kryptis aiški: investicijos į generatyvų DI auga sparčiau nei į daugumą ankstesnių technologinių bangų. Didelę paklausos dalį generuoja debesijos paslaugos ir skaičiavimo infrastruktūra, o svarbiausiu „butelio kakliuku“ tapo lustai ir duomenų centrų pajėgumai.

    Kur DI duoda daugiausia vertės

    Didžiausias proveržis dabar fiksuojamas ten, kur daug pasikartojančių užduočių ir dokumentų: klientų aptarnavime, pardavimuose, rinkodaroje, teisėje ir apskaitoje. Įmonės DI naudoja el. laiškams, ataskaitoms ir sutarčių santraukoms, taip pat paieškai vidiniuose archyvuose, kai darbuotojams reikia greitai rasti atsakymus iš šimtų dokumentų.

    Programavimo srityje generatyvus DI tapo našumo „stiprintuvu“: jis padeda rašyti kodą, aptikti klaidas, generuoti testus ir dokumentaciją. Dėl to trumpėja kūrimo ciklai, tačiau kartu didėja reikalavimai kokybės kontrolei, saugumui ir duomenų apsaugai.

    Darbo rinkos pokyčiai ir atlyginimai

    DI pirmiausia keičia ne profesijas, o užduotis: dalis darbo automatizuojama, o darbuotojų vaidmuo slenka į priežiūrą, sprendimų priėmimą ir atsakomybę už rezultatą. Daugelyje organizacijų formuojasi nauji vaidmenys, tokie kaip DI produktų vadovai, duomenų valdymo specialistai ir modelių rizikos vertintojai.

    Kartu ryškėja tendencija, kad DI įgūdžiai tampa konkurenciniu pranašumu: didėja paklausa darbuotojų, gebančių efektyviai formuluoti užduotis, tikrinti atsakymus, dirbti su duomenimis ir suprasti ribas. Tai augina atlyginimų skirtumus tarp tų, kurie DI naudoja kasdienėje veikloje, ir tų, kurių darbas lieka labiau rutininis.

    Rizikos: nuo dezinformacijos iki privatumo

    Augant galimybėms, auga ir grėsmės. Generatyvus DI palengvina įtikinamų klastočių kūrimą, įskaitant dypfeikus, todėl įmonėms ir institucijoms tampa būtina stiprinti tapatybės patvirtinimą, informacijos tikrinimą ir komunikacijos higieną.

    Praktikoje daug incidentų kyla ne dėl „superintelekto“, o dėl žemiškų problemų: neteisingų atsakymų, šališkų duomenų, konfidencialios informacijos nutekinimo ar autorių teisių rizikų. Todėl organizacijos vis dažniau diegia vidines DI naudojimo taisykles, riboja jautrių duomenų įkėlimą ir reikalauja žmogaus patvirtinimo kritinėse srityse.

    Europos Sąjungoje reguliavimas tampa svarbia DI ekosistemos dalimi: rizikos lygiais grįsta priežiūra skatina skaidrumą, auditą ir atsakomybę, ypač tais atvejais, kai sprendimai gali paveikti žmonių teises, saugą ar galimybes gauti paslaugas.

    Generatyvus DI šiandien yra ne vien technologinis mados žodis, o produktyvumo įrankis, kuris jau daro įtaką įmonių konkurencingumui ir darbo organizavimui. Didžiausi laimėtojai bus tie, kurie DI integruos atsakingai: investuos į duomenų kokybę, darbuotojų kompetencijas ir aiškias saugumo taisykles.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES atnaujinimo: referendumas svarbus ir dešimtims tūkstančių lenkų

    Islandijoje prasidėjo išankstinis balsavimas referendume, kuriuo šalies gyventojų bus klausiama, ar reikėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pagrindinis balsavimas Islandijoje ir diplomatinėse atstovybėse užsienyje numatytas rugpjūčio 29 dieną.

    Teisę balsuoti turės apie 268 000 rinkėjų iš maždaug 404 000 šalies gyventojų. Oficialiais duomenimis, užsienyje gyvena kiek daugiau nei 50 000 islandų, todėl balsavimo organizavimas apima ir užsienyje esančias apylinkes.

    Vienas klausimas, didelės pasekmės

    Referendumo biuletenyje bus pateiktas vienas klausimas: ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo į Europos Sąjungą derybas. Tai nėra automatinis sprendimas įstoti, tačiau jis nubrėžtų politinę kryptį ir suteiktų mandatą grįžti prie anksčiau sustabdytų procesų.

    Islandija paraišką dėl narystės pateikė 2009 metais ir pradėjo derybas, tačiau vėliau procesas įstrigo ir 2015 metais buvo formaliai nutrauktas. Tuomet daugiausia nesutarimų kėlė žvejybos klausimai, susiję su prieiga prie žuvų išteklių Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kai kurie vidaus rinkos reguliavimo aspektai.

    Nors Islandija nėra ES narė, ji jau dabar yra glaudžiai integruota į europines struktūras: kartu su Norvegija ir Lichtenšteinu priklauso Europos ekonominei erdvei ir yra Šengeno erdvės dalis. Tai reiškia laisvesnį žmonių judėjimą ir plačią prieigą prie bendrosios rinkos taisyklių, tačiau be balso teisės priimant ES sprendimus.

    Kodėl tai svarbu Lenkijos piliečiams

    Islandijoje lenkai sudaro didžiausią tautinę mažumą: šalyje gyvena apie 30 000 Lenkijos piliečių ar lenkų kilmės gyventojų. Tuo pat metu užsieniečiai sudaro apie 36 proc. Islandijos populiacijos, todėl bet kokie pokyčiai ES kryptimi turi ir aiškų socialinį bei darbo rinkos atspalvį.

    Viešojoje erdvėje diskusijas dėl saugumo ir geopolitikos papildomai pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie Grenlandijos strateginę reikšmę, o kai kuriose interpretacijose buvo minima ir Islandija kaip svarbus Atlanto regiono taškas. Šiame kontekste narystės ES tema daliai rinkėjų vėl tapo aktuali kaip platesnio saugumo ir tarptautinių garantijų klausimas.

    Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė yra beveik perpus: birželio pabaigoje „Gallup“ duomenimis, 52 proc. respondentų pasisakė už derybų atnaujinimą, o 48 proc. buvo prieš. Tai reiškia, kad galutinį rezultatą gali nulemti rinkėjų aktyvumas ir dar neapsisprendusiųjų dalis.

  • Varta krenta į naują krizę: Europos baterijų strategijai tai rimtas signalas ir kaina gali augti

    Varta sunkumai grąžina seną klausimą

    Vokietijos baterijų gamintoja Varta įžengė į dar vieną restruktūrizavimo etapą, o tai atgaivino diskusiją, ar Europa pajėgi išlaikyti savą baterijų gamybą ir technologijas. Bendrovė siekia tęsti veiklą, tačiau pripažįsta, kad didžiausios rizikos susijusios su finansavimo poreikiu artimiausiais metais.

    Šis atvejis tapo simboliniu, nes baterijos yra viena svarbiausių grandžių elektromobilių, energijos kaupimo ir plataus vartojimo elektronikos tiekimo grandinėse. Kai stringa vienas iš žinomų gamintojų, rinkoje iš karto kyla klausimų dėl investicijų, kainodaros ir priklausomybės nuo importo.

    Kas pastūmėjo į krizę?

    Varta problemos nėra vienos dienos įvykis: jas kaupė mažėjantys užsakymai, nepakankamai išnaudojami gamybos pajėgumai ir spaudimas konkuruoti kaina. Esminiu lūžiu tapo tai, kad bendrovė prarado svarbų klientą, kai dalis mažų baterijų užsakymų buvo nukreipta į Azijos tiekėjus.

    Tokiose pramonės šakose mastas dažnai lemia savikainą, todėl vieno didelio užsakovo netektis reiškia ne tik mažesnes pajamas. Tai taip pat reiškia prastesnį gamyklų apkrovimą, lėtesnį investicijų atsipirkimą ir sunkesnį naujų produktų finansavimą.

    Ką tai reiškia Europai?

    Varta istorija parodo, kad vien politiniai tikslai ir subsidijos savaime neužtikrina konkurencingumo, jei gamintojas negali varžytis technologija, našumu ir kaina. Europos baterijų strategija pastaraisiais metais rėmėsi idėja trumpinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos, tačiau realybėje konkurencija vis dar vyksta globaliame mastelyje.

    Jei rinkoje stiprės konsolidacija, dalis Europos pajėgumų gali pereiti į kitų žaidėjų rankas, o technologiniai sprendimai ir inžinierių komandos gali tapti įsigijimų taikiniu. Tai gali padėti išsaugoti kompetencijas regione, bet kartu kelia riziką, kad strateginiai aktyvai atsidurs ne Europos kontrolėje.

    Signalas ir Lenkijai, ir Lietuvai

    Varta atvejis aktualus šalims, kurios siekia tapti baterijų ekosistemos dalimi: vien gamybos ar surinkimo pajėgumai dar negarantuoja ilgalaikės vertės. Daugiausia laimi tie, kas valdo technologiją, svarbiausius komponentus, automatizaciją, medžiagas ir geba pasiūlyti sprendimus visai tiekimo grandinei.

    Europai tai taip pat priminimas, kad baterijų sektoriaus stabilumas priklauso ne vien nuo naujų gamyklų statybų, bet ir nuo tvirtos paklausos, ilgalaikių sutarčių, inovacijų bei prieigos prie kapitalo. Kai kurių žaidėjų problemos gali tapti proga kitiems, tačiau bendra rizika yra ta pati: strateginė technologija vėl gali nutolti nuo žemyno.

  • Lenkijos DI paradoksas: talentų netrūksta, bet šalis stringa Europos „mirties slėnyje“ dėl investicijų

    Talentai yra, proveržio trūksta

    Lenkija šiandien atsidūrė kryžkelėje: arba aktyviai investuoja į dirbtinis intelektas ir kitas strategines technologijas, arba rizikuoja likti kitų sukurtų sprendimų vartotoja. Tokį pasirinkimą akcentuoja ryšių ir technologijų ekspertai, pabrėždami, kad kalbama ne vien apie inovacijas, o apie vietą būsimoje ekonomikoje.

    Šalyje yra stiprus akademinis pagrindas ir kvalifikuoti specialistai, tačiau komercializavimo grandis dažnai stringa. Tai primena Europoje plačiai aptariamą vadinamąją mirties slėnio problemą, kai nuo tyrimų ir prototipų pereiti prie masinės gamybos bei mastelio plėtros pritrūksta kapitalo ir institucinių mechanizmų.

    Skaitmeninis suverenumas ir priklausomybės

    Skaitmeninis suverenumas vis dažniau apibrėžiamas kaip valstybės gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą, valdyti duomenis, atlikti auditą ir prireikus migruoti sistemas visame technologijų sluoksnyne. Tai apima ne tik programinę įrangą ar debesiją, bet ir aparatinę įrangą, ryšio infrastruktūrą bei taisykles, pagal kurias veikia rinka.

    Ekspertai pabrėžia, kad suverenumas nėra būsena „turiu arba neturiu“: tai procesas, kuriame kiekvienas sprendimas gali didinti arba mažinti priklausomybę. Praktikoje didžiausios rizikos kyla ten, kur priklausomybė yra sunkiausiai pakeičiama, pavyzdžiui, procesorių, mikrokodo ar bazinių sistemų lygyje.

    „Tai nėra nulinė ar vienetinė būsena. Tai procesas: sprendimai, kuriuos priimame, stumia mus suverenumo link arba nuo jo“, – sakė ryšių technologijų ekspertė Joanna Kołodziejczyk.

    JAV ir Kinijos tempas kelia spaudimą Europai

    Pasaulinėje naujųjų technologijų konkurencijoje toną diktuoja Jungtinės Valstijos, o realiausiu varžovu laikoma Kinija. Tai ypač matyti DI, kvantinių technologijų ir puslaidininkių tiekimo grandinių srityse, kur masto ekonomija ir investicijų apimtys lemia ne tik inovacijų greitį, bet ir standartus.

    Rinkos vertinimai rodo, kad DI sektorius auga sparčiai, o didžiausios investicijos koncentruojasi už Europos ribų. Tokia disproporcija reiškia, kad Europos šalims, įskaitant Lenkiją, sudėtingiau pritraukti rizikos kapitalą, išlaikyti talentus ir greitai paversti mokslinius pasiekimus globaliais produktais.

    Kvantinės technologijos ir siauras sprendimų langas

    Vienu iš svarbiausių lūžio taškų įvardijamos kvantinės technologijos, kurios vis dažniau siejamos su kritinės infrastruktūros saugumu, ryšių apsauga ir geopolitine konkurencija. Kinija šioje srityje išsiskiria didelėmis valstybės investicijomis, o Europa bando atsakyti reguliacinėmis ir koordinavimo priemonėmis.

    Lenkijos atveju problema dažnai įvardijama kaip strategijos ir finansavimo tęstinumo stoka: mokslinis potencialas egzistuoja, tačiau sprendimų priėmimo tempas gali lemti, ar šalis taps regiono inovacijų kūrėja, ar liks importuojamų technologijų rinka. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad visiškas technologinis savarankiškumas yra mažai realistiškas, bet nuosekli priklausomybių mažinimo politika yra įmanoma ir būtina.

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip valstybė ir verslas gali sutarti dėl prioritetų: nuo kritinių priklausomybių audito iki duomenų perkeliamumo, atvirų standartų ir sprendimų, kurie leistų greičiau pereiti iš prototipo fazės į mastelio plėtrą. Būtent ši grandis ir sprendžia, ar mirties slėnis taps nuolatine būsena, ar tik laikinu etapu.