Tag: Europos Sąjunga

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo ES kurti strateginių žaliavų „banką“

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragina Europos Sąjungą kaupti strategines žaliavas ir mineralus, kad Bendrija sumažintų priklausomybę nuo valstybių už ES ribų. Jo teigimu, tokios atsargos būtų būtinos Europos pramonei ir technologijų plėtrai.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP.pl. Merzas Briuselyje vykusioje ekonomikos konferencijoje paragino kurti specialias vertingų žaliavų rezervų atsargas ir pasiūlė jas formuoti „Briuselyje, visos Europos lygiu“.

    Kancleris pabrėžė, kad ES reikia įvairinti tiekimo šaltinius, stiprinti perdirbimą ir skatinti žiedinę ekonomiką. Tokia kryptis, jo manymu, leistų sumažinti pažeidžiamumą dėl tiekimo sutrikimų ar geopolitinių įtampų.

    Pasak F. Merzo, be būtinų atsargų Europos šalys gali susidurti su kliūtimis gaminant baterijas, elektrinius variklius ir modernius puslaidininkius, taip pat vystant kitas technologijas, nuo kurių priklausys valstybių ekonomikos.

    Kokios žaliavos ES laikomos kritinėmis

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad tokie mineralai kaip litis, kobaltas ir nikelis reikalingi ne tik baterijoms, bet ir vėjo turbinoms, saulės elektrinių moduliams, automobilių pramonei bei skaitmeninėms technologijoms.

    Žiniasklaidos pranešimuose taip pat akcentuojama, kad ES yra smarkiai priklausoma nuo Kinijos, kai kalbama apie kai kurias žaliavas ir jų perdirbimą. Tarp svarbių tiekėjų minima ir Turkija.

    Europos Komisijos planai didinti pajėgumus

    Spalį Europos Komisija patvirtino 46 projektų sąrašą, kuriuo siekiama didinti strateginių žaliavų gavybos pajėgumus ES viduje ir įvairinti tiekimo šaltinius. Tokios priemonės laikomos dalimi pastangų stiprinti Europos ekonominį saugumą.

    Tarp patvirtintų iniciatyvų nurodomi ir projektai, siūlomi Lenkijos vario ir kitų metalų gamintojo KGHM. Bendras šių sprendimų tikslas – sumažinti rizikas, kylančias, kai kritinės žaliavos ir jų apdirbimas sutelkti keliuose regionuose už ES ribų.

  • Eurostat: 2025 metais užsienio investicijos ES susitraukė beveik 200 mlrd. eurų

    Naujausi Eurostato duomenys rodo ryškų pokytį: 2025 metais užsienio kapitalas Europos Sąjungoje sumažėjo beveik 200 mlrd. eurų. Tai signalas, kad investuotojų apetitas Europai silpsta jau ne pirmus metus.

    Statistikos duomenimis, užsienio investicijų apimtis ES 2025 metų pabaigoje siekė 6,99 trln. eurų, kai prieš metus buvo 7,19 trln. eurų. Skirtumas – 198 mlrd. eurų, arba 2,8 proc.

    Eurostatas pabrėžia, kad tai nėra vienkartinis šuolis – užsienio tiesioginių investicijų vertė ES nuosekliai mažėja nuo 2022 metų. Tais metais buvo pasiektas rekordas – 7,88 trln. eurų, aukščiausias lygis per daugiau nei dešimtmetį.

    Lietuvos skaitytojams ši tendencija svarbi tuo, kad investicijų srautai veikia Europos ekonomikos augimą, o kartu – ir verslo plėtros, darbo rinkos bei eksporto perspektyvas visame regione.

    Didžiausias kritimas – iš JAV

    Didžiausią įtaką bendram smukimui turėjo Jungtinės Valstijos. Eurostato duomenimis, JAV investuotojų kapitalas ES per metus sumažėjo 5,7 proc.

    Skaičiuojama, kad amerikiečiai per 2025 metus iš ES atitraukė 125 mlrd. eurų. Kadangi bendras kritimas siekė 198 mlrd. eurų, būtent šis pokytis tapo pagrindiniu statistikos „svoriu“.

    Nepaisant pasitraukimo, JAV išlieka didžiausia investuotoja ES: jų kapitalas Bendrijoje siekia 2,07 trln. eurų, arba beveik 30 proc. visų užsienio investicijų.

    Kas dar investuoja į Europą

    Ne visi investuotojai traukėsi. Priešinga kryptimi judėjo Jungtinė Karalystė – jos įmonių investicijos ES 2025 metais padidėjo 1,1 proc.

    JK kapitalas ES išaugo iki 1,26 trln. eurų ir sudarė daugiau nei 18 proc. visų užsienio investicijų.

    Tarp didžiausių investuotojų ES, be JAV ir Jungtinės Karalystės, išskiriamos Šveicarija (602 mlrd. eurų), Kaimanų Salos (323 mlrd. eurų) ir Japonija (249 mlrd. eurų).

    Mažėjo ir ES investicijos užsienyje

    Eurostato duomenys rodo, kad atsargesnės tapo ne tik užsienio bendrovės – mažėjo ir pačios ES įmonių investicijos už Bendrijos ribų. 2025 metais jų vertė smuko 2,3 proc., iki 9,48 trln. eurų (nuo 9,7 trln. eurų prieš metus).

    Pagrindinė ES kapitalo kryptis išliko JAV: ten sutelkta 2,79 trln. eurų, arba beveik 30 proc. visų ES investicijų užsienyje. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė (1,88 trln. eurų) ir Šveicarija (0,81 trln. eurų).

    Tiek į ES atkeliaujančių, tiek iš jos išeinančių investicijų partnerių trejetukas sutampa – JAV, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija. Tai pabrėžia, kokie glaudūs išlieka finansiniai ryšiai tarp šių regionų.

    Trečdalis kapitalo – per „specialios paskirties“ įmones

    Eurostatas atkreipia dėmesį ir į vadinamąsias specialios paskirties įmones – struktūras, kurios dažnai kuriamos ne gamybai ar paslaugoms, o kapitalo srautams valdyti.

    Skaičiuojama, kad 33,3 proc. viso užsienio kapitalo ES juda per tokias įmones. Investuojant iš ES į užsienį jų dalis taip pat reikšminga – 26,2 proc.

    Tai reiškia, kad dalis įspūdingų sumų statistikoje gali atspindėti ne tiesiogines investicijas į gamybą ar darbo vietas, o sudėtingesnes tarptautines finansines operacijas.

  • Italijos premjerė Meloni kritikuoja ES nesuderintus Ukrainos taikos derybų formatus

    Italijos premjerė Meloni kritikuoja ES nesuderintus Ukrainos taikos derybų formatus

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sukritikavo, jos teigimu, nesuderintą Europos Sąjungos požiūrį į Ukrainos taikos derybas su Rusija. Politikė pareiškė, kad keli lygiagrečiai formatai ir iniciatyvos silpnina Europos patikimumą.

    Kaip praneša „Euronews“, apie tai G. Meloni rašo laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Premjerė tvirtina, kad pastaruoju metu Europos lyderiai pradėjo ne vieną iniciatyvą neturėdami bendros krypties ar aiškaus mandato.

    Laiškas pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai – vadinamoji E3 grupė – Briuselyje susitinka su JAV ir Ukrainos atstovais aptarti karo pabaigos scenarijų. Italijos premjerė pabrėžė, kad iniciatyvų gausa nepadeda nei partneriams, nei tiems, kuriuos reikia įtikinti stabdyti agresiją.

    Anot G. Meloni, veikimas „netvarkingai“, kai iniciatyvos „vejasi ir dubliuoja viena kitą“, galiausiai verčia Europą atrodyti mažiau patikimą. Ji taip pat užsiminė apie augantį spaudimą Italijos vidaus politikoje, kur opozicija kaltina jos vyriausybę tarptautiniu nereikšmingumu, o dalis politinių jėgų ragina nutraukti karinę pagalbą Ukrainai.

    Įvardijo skirtingų iniciatyvų pavyzdžius

    Laiške premjerė pateikė kelis pavyzdžius, kurie, jos vertinimu, atspindi bendros koordinacijos trūkumą. Tarp jų – neformalus susitikimas Majamyje, kuriame dalyvavo kai kurių Europos valstybių nacionalinio saugumo patarėjai, Ukrainos atstovai, taip pat NATO ir ES institucijų atstovai.

    G. Meloni taip pat kritiškai įvertino situaciją, kai, jos manymu, paraleliai vykdomos skirtingos diplomatinės linijos, pavyzdžiui, Suomijos ir Norvegijos lyderių pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

    Per daug derybinių grupių – viena iš problemų

    Italijos vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį ir į „dauginamas“ derybines grupes. Ji paminėjo E3, „Norinčiųjų koaliciją“, kuri apima 37 ES ir ne ES valstybes, taip pat „Berlyno formatą“, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir NATO, G7 bei ES atstovai.

    Premjerės teigimu, tokia fragmentacija apsunkina galimybę Europai kalbėti vienu balsu, o tai yra itin svarbu, kai sprendžiama dėl Ukrainos ateities ir karo užbaigimo sąlygų.

    Siūlo klausimą kelti Europos Vadovų Taryboje

    G. Meloni paprašė šį klausimą aptarti neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime Dubline, kuris turėtų vykti kitą savaitę. Pagrindinis tikslas – apsispręsti, kaip Europos Sąjunga turėtų būti atstovaujama taikos derybose.

    Premjerė pabrėžė, kad Europa Ukrainos klausimu turi kalbėti vienu balsu, o šio poreikio, jos žodžiais, „nebegalima atidėlioti“.

    Tuo pat metu numatoma, kad svarbus Ukrainos ir Rusijos derybininkų pokalbių etapas, tarpininkaujant JAV pareigūnams, vyks Abu Dabyje lapkričio 10 ir 11 dienomis. Skelbiama, jog derybose planuojama aptarti saugumo susitarimus ir deeskalacijos priemones.

  • ES ruošia „DI raštingumo“ pažymėjimus 15-mečiams: planuojama startuoti 2027–2028 m.

    ES ruošia „DI raštingumo“ pažymėjimus 15-mečiams: planuojama startuoti 2027–2028 m.

    Europos Sąjunga pradėjo rengti „dirbtinio intelekto (DI) raštingumo“ pažymėjimą, kurį galėtų gauti sėkmingai programą baigę 15-mečiai.

    Kaip skelbia „Euronews“, idėja siejama su sparčiai augančia DI įtaka mokykloms ir poreikiu jaunimui aiškiau suprasti, kaip veikia šios technologijos.

    Europos Komisijos vicepirmininkė Roxana Minzatu pabrėžė, kad toks pažymėjimas turėtų padėti moksleiviams ne tik suprasti DI veikimą, bet ir kritiškai vertinti jo pateikiamą informaciją bei atpažinti manipuliaciją.

    Europos Komisija nurodo, kad iniciatyva turėtų paskatinti ir sąmoningesnį technologijų naudojimą – kada verta pasikliauti įrankiais, o kada geriau „atsijungti“.

    Startas numatomas 2027–2028 mokslo metais

    Pasak Briuselio, siekis – pradėti naujojo pažymėjimo iniciatyvą kitų metų 2027–2028 mokslo metais, orientuojantis būtent į 15 metų mokinius.

    Šis projektas pristatomas tuo metu, kai mokytojai ir mokiniai visame pasaulyje susiduria su DI keliamais iššūkiais klasėje – nuo namų darbų atlikimo iki vertinimo ir mokymosi kokybės klausimų.

    PISA duomenys ir DI vaidmuo mokantis

    Europos Komisija atkreipia dėmesį į PISA 2025 statistikoje fiksuotą bazinių įgūdžių smukimą: maždaug kas trečias ES penkiolikmetis nepasiekia raštingumo ir matematikos rezultatų kartelės.

    Briuselis teigia, kad DI, tinkamai taikomas švietime, gali padėti mokytis efektyviau ir paremti mokytojų darbą – pavyzdžiui, per korepetavimą ar labiau individualizuotą mokymąsi.

    DI sertifikatai ir socialinių tinklų ribojimai – ne tas pats

    Kartu ES stumia ir iniciatyvas, kuriomis siekiama riboti jaunų paauglių prieigą prie socialinių tinklų, tačiau R. Minzatu tikina, kad šios kryptys viena kitai neprieštarauja.

    Jos teigimu, edukaciniai DI naudojimo būdai, tokie kaip personalizuotas mokymas ar pagalba mokantis, nėra tapatūs priklausomybę skatinantiems platformų algoritmams.

    Nors ES tiesiogiai nevaldo valstybių narių švietimo politikos, ji jau remia pastangas tirti, kaip DI saugiai diegti vaikų ugdyme ir stiprinti tiek mokinių, tiek mokytojų DI raštingumą.

  • „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    Briuselyje surengtame „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime skambėjo aiški žinutė: Europos Sąjunga turėtų plėstis nedelsdama. „Euronews“ valdybos pirmininkas Pedro Vargas David ragino „užbaigti ir vėl suvienyti žemyną“, pabrėždamas, kad kandidačių šalių žmonės jaučiasi europiečiais.

    Jo teigimu, šiuo metu ES plėtrą remia 53 proc. Europos Sąjungos piliečių, tačiau palaikymas skirtingose šalyse labai nevienodas – nuo 79 proc. Švedijoje iki 35 proc. Prancūzijoje. Dar svarbiau, anot P. Vargaso Davido, daugiau nei du trečdaliai europiečių pripažįsta, kad apie plėtrą žino per mažai ir norėtų būti geriau informuoti.

    Kalbėdamas apie dabartinį kontekstą, jis akcentavo, kad Europa atsidūrė istoriniame lūžio taške: daugiau šalių nei bet kada anksčiau nori prisijungti prie ES, o karas sugrįžo į žemyną. Kartu Vakarų Europoje auga socialiniai protestai ir nepasitenkinimas institucijomis, todėl plėtros tema tampa ir politiniu, ir visuomeniniu iššūkiu.

    P. Vargaso Davido vertinimu, atsakomybė už informacijos trūkumą tenka ne tik politiniams lyderiams, bet ir žiniasklaidai. Jis teigė, kad visuomenės nuomonė gali keistis, jei žmonės gaus aiškų ir patikimą paaiškinimą, ką plėtra reiškia pačiai ES, kandidatėms ir jų piliečiams.

    Kaip kandidatai vertina narystę ES

    P. Vargas David priminė, kad liepą Europos Komisija paskelbė duomenis apie paramą stojimui kandidatėse. Skaičiai, pasak jo, rodo labai skirtingas realybes – kai kur visuomenės palaikymas yra itin aukštas, o kai kur akivaizdžiai kelia klausimų.

    Didžiausias palaikymas fiksuotas Albanijoje – daugiau nei 92 proc. Antroje vietoje, kaip pabrėžta kalboje, yra Sakartvelas su 71 proc. Toliau minimos Ukraina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina – visos viršija 60 proc., o Moldova įvardijama turinti 58 proc. paramą.

    Tarp mažiausiai palaikančių šalių jis išskyrė Turkiją (46 proc.) ir Serbiją, kuri Komisijos ataskaitoje įvardyta su 31 proc. Vis dėlto, pasak jo, Serbijoje jaunimo iki 30 metų grupėje palaikymas siekia 63 proc., o kai kurios vietinės apklausos, jo teigimu, rodytų 50–55 proc. paramą referendumo atveju.

    Raginimas greitinti procesą ir ieškoti tarpinių sprendimų

    Kalboje keliami klausimai, ar ES daro pakankamai, kad atremtų priešiškus naratyvus ir išlaikytų „europietišką svajonę“ kandidatėse. P. Vargas David taip pat svarstė, ar Europos Sąjungos atstovai kandidatėse ne per dažnai tampa siejami su problemomis, o ne su nauda, kurią atneštų integracija.

    Jis ragino Vakarų Europos visuomenėms aiškiau parodyti, kad kandidatės esą yra „tikri europiečiai“ – ne vien politinės valios prasme, bet ir kultūriškai bei geografiškai. Jo žodžiais, Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalys dalijasi europinėmis tradicijomis ir vertybėmis.

    Vienas iš netradicinių pasiūlymų – diskusija apie tai, ar kandidatėms nereikėtų leisti anksčiau prisijungti prie tam tikrų ES programų, nelaukiant pilnos narystės. Jis taip pat paminėjo idėją svarstyti „Gibraltaro modelį“ greitesniam Šengeno taikymui Vakarų Balkanams, argumentuodamas, kad tai galėtų tapti įsipareigojimo simboliu ir, jo manymu, pagerinti bendrą saugumą bei migracijos kontrolę.

    Kalbos pabaigoje P. Vargas David teigė, kad Europa turi „galimybių langą“: jei jis bus praleistas, atsiras kitų veikėjų, kurie užpildys vakuumą. Jis taip pat išsakė asmeninį norą, kad ateityje „Jungtinė Karalystė sugrįžtų prie stalo“ Briuselyje, pabrėždamas, jog Europa esą silpnesnė be JK, o JK – be Europos.

  • Pašinianas: Pietų Kaukazui atsiveria „naujas globalus vaidmuo“, Armėnija sieks balanso su ES

    Pašinianas: Pietų Kaukazui atsiveria „naujas globalus vaidmuo“, Armėnija sieks balanso su ES

    Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas teigia, kad Pietų Kaukazas dėl naujo politinio ir ekonominio impulso gali įgyti „visiškai naują globalų vaidmenį“. Pasak jo, regionui atsiveria galimybės tapti svarbesne jungtimi tarptautinėje prekyboje ir tiekimo grandinėse.

    Interviu „Euronews“ per šios žiniasklaidos priemonės surengtą plėtros (Enlargement) forumą Pašinianas sakė, kad Armėnijos strategija – diversifikuoti ir subalansuoti užsienio ryšius taip, kad būtų užtikrinti nacionaliniai interesai ir sumažintos rizikos.

    Premjeras pabrėžė, jog Pietų Kaukazas yra skirtingų interesų regionas, tačiau esą egzistuoja ir bendri tikslai, leidžiantys ieškoti bendrų strategijų. Tarp jų jis išskyrė infrastruktūros ir susisiekimo ryšių plėtrą, kuri, jo teigimu, gali paskatinti didesnį regiono atvirumą.

    Pasak Pašiniano, pasauliui susiduriant su tiekimo grandinių problemomis, taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano bei didesnis bendradarbiavimas tarp Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano galėtų sukurti papildomą „langą“ sprendimams ir naujoms prekybos kryptims.

    Pietų Kaukazo „nauja galimybė“ ir prekybos koridoriai

    Pašinianas tvirtino, kad globaliai augant Vidurinės Azijos svarbai, regione formuojasi ir nauji maršrutai. Jis paminėjo TRIPP (Trump Route for International Peace and Prosperity) koridorių, kurį apibūdino kaip procesą, kuriuo siekiama kurti naują pasaulinės prekybos kelią.

    Premjeras aiškino, kad tokia kryptis, jo vertinimu, galėtų būti reikšminga įvairioms pusėms – nuo Europos Sąjungos iki Kinijos, Artimųjų Rytų ar Afrikos. Kartu jis akcentavo, kad pagrindinė prielaida tokiems planams – stabilumas ir bendradarbiavimas regione.

    Armėnijos kursas ES link ir neišvengiama dilema

    Pašinianas viešai patvirtino Armėnijos strateginį interesą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kartu jis pripažino, kad jo šalis negali vienu metu būti ir ES, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos narė.

    Jo teigimu, balansas tarptautiniuose santykiuose yra būdas valdyti rizikas, tačiau ateityje Armėnijai vis tiek reikės pasirinkti. Premjeras pabrėžė, kad toks sprendimas, jo manymu, turi priklausyti Armėnijos piliečiams, nes „demokratija yra strategija“.

    Kalbėdamas apie regioninį kontekstą Pašinianas pažymėjo, kad Armėnijos kaimynės Turkija ir Sakartvelas yra ES kandidatės, o tai, jo vertinimu, yra privalumas Armėnijos europinei politikai. Jis taip pat užsiminė, kad Armėnija galėtų formaliai kreiptis dėl narystės ES 2027 arba 2028 metais.

    Taikos su Azerbaidžanu svarba narystės perspektyvai

    Premjeras atkreipė dėmesį, kad ES nepriima valstybių, turinčių konfliktą, todėl taikos procesas su Azerbaidžanu, jo teigimu, yra esminis. Pašinianas tikino, kad „istorinis taikos procesas“ virto realybe, tačiau dabar, anot jo, svarbiausia – pasirašyti taikos susitarimą ir jį ratifikuoti.

    Pabaigoje Pašinianas akcentavo, kad Armėnija Pietų Kaukazą mato kaip vientisą regioną. Jis taip pat sakė, kad Armėnija rems Sakartvelo europinius siekius, nes Sakartvelo sėkmė, jo teigimu, Armėnijai yra labai svarbi.

  • ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sausį rengia išsamią diskusiją dėl galimų naujų priemonių prieš Sakartvelą, siekiant stabdyti demokratijos standartų smukimą šalyje.

    Apie tai pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kalbėdama po to, kai Europos Komisija paskelbė metines šalių kandidačių pažangos ataskaitas, rašo „Euronews“.

    Ataskaitoje dėl Sakartvelo nurodoma, kad demokratinis nuosmukis gilėja: minimi nauji pilietinės erdvės suvaržymai ir prastėjanti pagrindinių teisių padėtis.

    K. Kallas teigimu, dabartinė Sakartvelo valdžia yra pasirinkusi konfrontacinį kursą Europos Sąjungos atžvilgiu, o pastarieji sprendimai, anot jos, juda ne ta kryptimi.

    Sankcijos – dar ne sprendimas

    Paklausta, ar ketintų siūlyti naujas sankcijas Sakartvelo vyriausybei, K. Kallas sakė, kad kol kas per anksti tai vertinti, nes sausio diskusijos tikslas – suderinti skirtingas valstybių narių pozicijas.

    ES užsienio politikos vadovė pabrėžė, kad atsakas turi aiškiai parodyti paramą Sakartvelo žmonėms ir jų siekiui būti Europos Sąjungos dalimi, bet kartu siųsti aiškią žinią valdžiai, jog tokios politikos Briuselis neremia.

    „Šiuo metu viskas yra ant stalo“, – sakė K. Kallas.

    Kas jau buvo padaryta ir kokie terminai

    Dar 2024 metais ES diplomatinė tarnyba siūlė taikyti sankcijas pareigūnams, atsakingiems už smurtinį taikių protestų slopinimą, tačiau sprendimą tuomet blokavo Vengrija ir Slovakija.

    Vis dėlto Briuselis ėmėsi kito žingsnio – sustabdė bevizį režimą Sakartvelo diplomatinių pasų turėtojams. Tam užteko kvalifikuotos daugumos, priešingai nei sankcijoms, kurioms reikalingas vienbalsis pritarimas.

    Šis ribojimas įsigaliojo 2026 metų kovą vieniems metams. Jis gali būti pratęstas dar iki dvejų metų, tačiau tam Europos Komisija turėtų priimti antrinį teisės aktą ne vėliau kaip iki 2027 metų sausio 6 dienos.

    Derybos dėl narystės įšaldytos iki 2028 metų pabaigos

    Primename, kad 2024 metų lapkritį Tbilisis vienašališkai paskelbė nesieksiantis atverti stojimo į ES derybų iki 2028 metų pabaigos. Tai buvo padaryta po Komisijos vertinimo, kuriame fiksuotas rimtas demokratinis nuosmukis – nuo teismų sistemos iki žiniasklaidos laisvės.

    Tuo metu Sakartvelo premjeras Irakli Kobachidzė šią savaitę pareiškė esąs „labai įsipareigojęs“ šalies keliui į Europos Sąjungą, tačiau konkretaus plano, kaip atitirpdyti santykius su Briuseliu, nepateikė.

  • Zangezūro koridorius: kaip planuojamas maršrutas siejamas su taika ir prekyba tarp Europos ir Azijos

    Zangezūro koridorius: kaip planuojamas maršrutas siejamas su taika ir prekyba tarp Europos ir Azijos

    Zangezūro koridorius Pietų Kaukaze pristatomas kaip projektas, galintis tapti ne tik transporto jungtimi, bet ir ekonominiu argumentu regioninei taikai. Pasak Baku analitiko dr. Matino Mammadlio, šis maršrutas būtų svarbus tiek Azerbaidžanui, tiek platesniems Europos–Azijos prekybos srautams.

    Publikacijoje „Euronews“ autorius pabrėžia, kad koridoriaus idėja siejama su sausumos ryšiu tarp pagrindinės Azerbaidžano teritorijos ir Nachičevanės autonominės respublikos. Kartu tai matoma kaip galimybė perbraižyti ekonominius ryšius Pietų Kaukaze ir suteikti normalizacijai labiau apčiuopiamą – finansinį ir logistinės naudos – pagrindą.

    Autorius primena, kad 2020 metų lapkričio 10 dienos trišaliame pareiškime (9 punkte) buvo numatytas regioninių ekonominių ir transporto ryšių atkūrimas, įskaitant jungtis tarp Azerbaidžano vakarinių rajonų ir Nachičevanės. Baku pozicija – tokie atkurti ryšiai galėtų padėti taikai įgyti ekonominį pamatą.

    Tekste akcentuojama, kad idėja nėra vien diplomatinė: minimi Horadizo–Aghbando geležinkelio ir kelių projektai bei pastangos pagerinti tolesnes jungtis su Nachičevane. Tai, autoriaus vertinimu, rodo, kad susisiekimas traktuojamas kaip investicijų prioritetas, o ne vien politinis šūkis.

    Susisiekimas, normalizacija ir TRIPP

    Autorius taip pat mini 2025 metų rugpjūčio 8 dieną pasiektus Vašingtono susitarimus, kuriuose dalyvavo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Bendra deklaracija rėmė regioninį susisiekimą ir iniciatyvą „Trump Route for International Peace and Prosperity“ (TRIPP), o parafuotas taikos susitarimas, pasak autoriaus, sustiprino ekonominę normalizacijos logiką.

    Anot dr. M. Mammadlio, atvertos, ilgai neveikusios jungtys tarp Azerbaidžano ir Armėnijos galėtų kurti kasdienius stabilumo motyvus per prekybą, tranzitą ir paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad ekonominiai ryšiai patys savaime neišspręs visų politinių nesutarimų, tačiau gali padaryti taikius santykius praktiškesnius ir tvaresnius.

    Platesnė nauda: Vidurinis koridorius ir ES interesai

    Kaip rašoma, Azerbaidžanui tiesioginė nauda būtų patogesnis ryšys su Nachičevane ir, per Turkiją, su platesnėmis rinkomis. Tačiau autorius vienodai svarbia laiko ir strateginę dimensiją: alternatyvūs krovinių maršrutai, lankstesnė logistika bei nauji paslaugų centrai galėtų stiprinti šalies, kaip Kaspijos regiono mazgo, vaidmenį.

    Tekste Zangezūro idėja siejama ir su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, jungiančiu Kiniją, Centrinę Aziją, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Turkiją ir Europą. Autorius pažymi, kad verslui ir valdžios institucijoms svarbi diversifikacija – daugiau nei vienas realiai veikiantis ryšys tarp Azijos ir Europos rinkų.

    Minimos Pasaulio banko įžvalgos, kad koordinuotos investicijos ir reformos galėtų iki 2030 metų patrigubinti krovinių apimtis Viduriniame koridoriuje ir perpus sutrumpinti tranzito laiką, nors pabrėžiama, jog šie skaičiai taikomi visam koridoriui, o ne vien Zangezūrui. Vis dėlto teigiama, kad siūlomas maršrutas galėtų sustiprinti platesnį tinklą, jei būtų užtikrintas reikalingas veiklos suderinimas.

    Atskirai akcentuojamas ir Europos Sąjungos interesas: siekis turėti atsparesnes tiekimo grandines ir stipresnius ryšius su Centrine Azija. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais ES su partneriais paskelbė įsipareigojimus mobilizuoti 10 mlrd. eurų Transkaspiniam susisiekimui, o 2026 metų sausį ES ir Azerbaidžanas į darbotvarkę įtraukė bendradarbiavimą dėl Nachičevanės geležinkelio galimybių studijos.

    Praktiniai iššūkiai: nuo muitinių iki standartų

    Autoriaus vertinimu, lemiamas bus ne politinis pažadas, o įgyvendinimo kokybė: komercinis gyvybingumas, skaidrus valdymas, efektyvios pasienio procedūros ir nuoseklus politinis įsipareigojimas. Taip pat išskiriamas kasdienis techninis darbas – muitinių, tranzito taisyklių, techninių standartų ir infrastruktūros valdymo suderinimas.

    Tekste pabrėžiama, kad nauda galėtų būti platesnė nei vieno projekto dalyvių ratas: Armėnija galėtų labiau integruotis į tarptautinius transporto tinklus, Turkija – plėsti sausumos jungtis su Azerbaidžanu ir Centrine Azija, o Centrinės Azijos eksportuotojai gautų daugiau maršrutų pasirinkimų. Kaip viena iš galimų suinteresuotų pusių įvardijama ir Kinija, kuri turėtų papildomą kelią į Europos rinkas.

    Galiausiai Zangezūro koridorius straipsnyje įvardijamas kaip „testas“, ar regionas pajėgs pokarinę susisiekimo darbotvarkę paversti ilgalaike abipuse nauda. Jei tai pavyktų, maršrutas, autoriaus teigimu, galėtų prisidėti ir prie platesnio tikslo – stiprinti Europos ir Azijos mainus bei suteikti taikai tvirtesnį ekonominį pagrindą.

  • ES KIDS aktas gali paliesti ne tik socialinius tinklus: naujos pareigos ir žaidimams bei DI pokalbių robotams

    ES KIDS aktas gali paliesti ne tik socialinius tinklus: naujos pareigos ir žaidimams bei DI pokalbių robotams

    Europos Sąjungoje svarstomas KIDS aktas, skirtas geriau apsaugoti vaikus internete, gali turėti pasekmių kur kas platesniam paslaugų ratui nei vien socialiniai tinklai. Jei siūlymai bus priimti, naujų pareigų gali sulaukti ir diskusijų platformos, vaizdo žaidimų kūrėjai bei DI pokalbių robotus siūlančios įmonės.

    Kaip „Euronews“ nuomonės skiltyje rašo teisininkas Peteris Craddockas, dalis viešų diskusijų koncentruojasi į vaikų prieigą prie socialinių tinklų, tačiau reali teisės akto apimtis gali apimti ir paslaugas, kurios iš pažiūros nėra skirtos vaikams.

    Pagal siūlomą reguliavimą numatomos amžiaus ribos, stipresnis amžiaus patikrinimas ir reikalavimas vaikų apsaugos priemones „įdiegti pagal dizainą“ pačiose skaitmeninėse paslaugose. Galutinė akto forma dar derinama, tačiau verslui jau dabar kyla klausimų, ką teks keisti ir kaip suderinti saugumą su vartotojams svarbiomis funkcijomis.

    Ypač jautri sritis – amžiaus patikros priemonės ir su tuo susiję duomenų apsaugos aspektai. Idėja apsaugoti vaikus neturėtų virsti situacija, kai apie visus naudotojus pradedama rinkti perteklinė asmeninė informacija.

    Kada pokalbių robotas tampa „kompanionu“?

    Siūlyme minimi ir vadinamieji DI „kompanionai“, ir bendro pobūdžio pokalbių robotai. DI kompanionas apibrėžiamas kaip sprendimas, kuriame vyksta tęstinis, personalizuotas bendravimas, imituojantis ar skatinantis socialinį, emocinį ar tarpasmeninį ryšį.

    Tai reiškia, kad po reguliavimo „skėčiu“ teoriškai gali atsidurti ne tik produktai, reklamuojami kaip virtualūs draugai. Tekste pateikiamas pavyzdys: klientų aptarnavimo pokalbių robotas, kuris kreipiasi vardu, prisimena ankstesnius pokalbius ir stengiasi nuraminti, savaime dar netampa „kompanionu“, bet parodo, kur prasideda riba tarp naudingos personalizacijos ir ryšio kūrimo.

    Tarp svarstomų saugiklių – reikalavimai riboti funkcijas, galinčias kurti emocinę priklausomybę, taip pat testavimo ir stebėsenos pareigos. Kartu keliama dilema: kaip paslaugų teikėjams praktiškai įvertinti priklausomybės riziką, jei skirtingiems naudotojams tas pats bendravimo tonas gali turėti labai nevienodą poveikį.

    Persidengimas su kitais ES teisės aktais

    KIDS aktas būtų kuriamas remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris jau numato tam tikras nepilnamečių apsaugas. Tačiau siūlymai galėtų išplėsti pareigas ir toms paslaugoms, kurios nepatenka į dabartinę taikymo apimtį.

    Be to, jis veiktų greta kitų reglamentų – pavyzdžiui, DI akto, audiovizualinės žiniasklaidos taisyklių ir vartotojų apsaugos reikalavimų. Todėl įmonėms tektų vertinti visumą, o ne kurti atskiras, tarpusavyje nesuderintas atitikties programas.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į automatizuotus sprendimus: jei visiškai automatizuotas sprendimas reikšmingai paveikia žmogaus galimybes naudotis paslauga, gali atsirasti papildomų pareigų pagal BDAR. Nors bendro draudimo automatizuoti sprendimus vaikų atžvilgiu nėra, jų apsauga reikalauja ypatingo atsargumo.

    Ką gali tekti keisti skaitmeninėms paslaugoms?

    Vienas iš akcentų – net ir „suaugusiesiems skirtos“ bendruomenės ar forumai negalėtų automatiškai laikyti savęs nepatenkančiais į reguliavimo lauką vien dėl to, kad jų auditorija numatyta vyresnė. Pareigos gali atsirasti priklausomai nuo to, ar vaikai realiai gali pasiekti paslaugą ir kokios funkcijos joje veikia.

    Siūlyme skiriamos skirtingos amžiaus užtikrinimo priemonės. Amžiaus verifikavimui numatomas sertifikuotas trečiosios šalies sprendimas, o kitoms amžiaus užtikrinimo formoms galėtų būti taikomi kiti metodai, jei jie atitinka teisės akto reikalavimus. Paprasto „įrašykite savo amžių“ nepakaktų.

    Dar viena jautri tema – vadinamasis „priklausomybę skatinantis dizainas“. Daugiau laiko praleidžiant paslaugoje ne visada aišku, ar tai žala, ar tiesiog ženklas, kad paslauga naudinga ar įdomi, todėl verslui reikėtų aiškesnių rizikos indikatorių ir proporcingų testavimo lūkesčių.

    Autorius verslui siūlo pradėti ruoštis nuo paveikiamų funkcijų žemėlapio: įvertinti, kur vaikai gali pasiekti turinį, kokie registracijos ar nustatymų sprendimai gali keistis, ir kur susikerta produkto dizainas bei duomenų apsauga. Akcentuojama, kad tai turėtų būti ne vien „atitikties“ specialistų užduotis – reikalingas teisininkų, produkto ir technologijų komandų darbas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad teisiškai aiškus reguliavimas yra tik dalis sprendimo: net ir įvedus ribojimus, tai dar nereiškia, kad paaugliai jų laikysis. Todėl lygiagrečiai teks spręsti ir praktinio veiksmingumo klausimą.

  • Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija bando sustabdyti arba bent sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, kurie, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti liepos 4 dieną.

    ES yra pranešusi, kad muitai Kinijos elektromobilių gamintojams galėtų siekti iki 38,1 proc. Sprendimas svarstomas po Europos Komisijos tyrimo, pradėto kilus įtarimams dėl reikšmingų Kinijos valstybės subsidijų, leidžiančių automobilius Europoje parduoti mažesnėmis kainomis.

    Numatoma, kad priemonės labiausiai paliestų tokius gamintojus kaip BYD, „Geely“ ir SAIC Motor. Kartu tai didina riziką, kad ginčas peraugs į platesnį prekybos konfliktą tarp ES ir Kinijos.

    Kinija jau signalizavo apie galimą atsaką – užsiminta apie muitus ES pagamintiems automobiliams su dideliais varikliais, o tai ypač skaudžiai atsilieptų Vokietijos prabangos segmentui, kuriame stiprios tokios įmonės kaip BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Porsche“.

    Kas Vokietijai kelia didžiausią riziką

    Vokietijos kancleris Olafas Scholzas viešai akcentavo, kad muitai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant poveikį darbo vietoms pačioje Vokietijoje.

    Associated Press cituojamame pareiškime O. Scholzas pabrėžė, kad izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir daro visus skurdesnius. Jis taip pat akcentavo, kad Vokietija nenori užverti rinkų užsienio bendrovėms, nes tokio pat elgesio nenorėtų ir savo įmonėms.

    Vokietijos automobilių gamintojams papildomą pažeidžiamumą kuria tai, kad jie turi didelius gamybos pajėgumus Kinijoje. Jie taip pat yra pasinaudoję vietinėmis lengvatomis – pavyzdžiui, subsidijomis ir grantais, pigesne žeme ar palankesniu reguliavimu.

    Jei prasidėtų atsakomieji muitai, šie pranašumai galėtų būti sumažinti arba panaikinti. Be to, nemaža dalis dabartinių Vokietijos gamintojų pardavimų tenka būtent Kinijos rinkai, todėl prekybos karas grėstų ir tiesioginiu pajamų kritimu.

    Argumentas vartotojams: be kiniškų EV Europa gali strigti

    Straipsnyje pažymima, kad Europos vartotojai vis dažniau renkasi kiniškus elektromobilius dėl jų prieinamesnės kainos ir papildomų paskatų, pavyzdžiui, siūlomo nemokamo įkrovimo tam tikram laikotarpiui ar papildomos įrangos.

    Augant pragyvenimo kainoms, daliai pirkėjų europietiški elektromobiliai tapo sunkiau įperkami, todėl kiniški modeliai kai kam atrodo vienas iš realistiškiausių būdų pereiti prie elektrinio transporto.

    „The Electric Car Scheme“ vadovas Thom Groot teigė, kad Vokietijos bandymus sustabdyti ar švelninti muitus vartotojai turėtų vertinti palankiai. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenys rodo, kad siekiant elektromobilių tikslų Kinijos gamintojų indėlis yra labai reikšmingas.

    Ką apie muitus sako rinkų analitikai

    CMC Markets vyr. rinkų analitikas Jochen Stanzl tikino, kad ES muitai gali atsisukti prieš pačią Europą: iki 38 proc. tarifai, jo vertinimu, yra mažesni nei 100 proc. muitai, kuriuos taiko JAV, bet gali nepakakti apsaugoti Europos gamintojų nuo pigesnės konkurencijos.

    Jis pridūrė, kad tokie tarifai gali net apsunkinti Vokietijos gamintojų konkurenciją su Kinijos varžovais, kai pramonė pereina nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių. Todėl Vokietijos pastangos blokuoti muitus, analitiko teigimu, yra suprantamos – jie gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    AJ Bell investicijų direktorius Russ Mould taip pat atkreipė dėmesį, kad ES galbūt vertėtų labiau koncentruotis į elektromobilių paklausos skatinimą, ypač kai matyti ženklų, jog rinka kai kuriose vietose lėtėja.

    Jo vertinimu, pirkėjus vis dar stabdo kaina, nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo infrastruktūros prieinamumas ir klausimai dėl baterijų panaudojimo, kai automobilis nebereikalingas. Šių problemų sprendimas, anot jo, gali būti racionalesnis kelias nei naujo prekybos karo eskalavimas, ypač ES siekiant iki 2035 metų atsisakyti vidaus degimo variklių.