CP v2

Tag: Fintech

  • Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Kapitalas susitelkė keliuose sandoriuose

    2026 metų pirmą pusmetį Ispanijos technologijų bendrovės pritraukė apie 1 700 000 000 eurų. Didžioji šios sumos dalis atiteko palyginti nedideliam įmonių ratui: dešimt daugiausiai pritraukusių bendrovių sudarė apie 68 proc. viso finansavimo.

    Tokia struktūra rodo aiškią tendenciją: rinkoje dominuoja keli dideli sandoriai, o likusi dalis pasiskirsto tarp gausesnių, bet mažesnių ankstyvos stadijos investicijų. Tai būdinga ir platesniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kuriame investuotojai vis dažniau koncentruojasi į sektorius bei projektus, galinčius greičiau pasiekti mastą.

    Kur nukeliavo daugiausia pinigų?

    Daugiausiai lėšų surinko kosmoso technologijų segmentas: apie 354 300 000 eurų. Šioje srityje išsiskyrė tokios bendrovės kaip PLD Space, EOS-X Space, Arkadia Space ir FOSSA Systems, o investuotojų dėmesį kurstė auganti mažųjų palydovų rinka ir infrastruktūros paklausa.

    Antra pagal pritrauktą kapitalą buvo kelionių sritis su maždaug 266 100 000 eurų, kur finansavimo statistiką reikšmingai kilstelėjo „Perk“. Medicinos ir sveikatos priežiūros įmonės kartu pritraukė apie 195 100 000 eurų, o dirbtinio intelekto bendrovės gavo apie 150 900 000 eurų.

    Ryškesnes sumas surinko ir kitos kryptys: darbo ir atrankų sprendimai pritraukė apie 135 000 000 eurų, puslaidininkių įmonės apie 121 000 000 eurų, programinės įrangos kūrėjai apie 85 000 000 eurų, o finansinių technologijų sektorius apie 70 000 000 eurų.

    Sandorių stadijos ir skola

    Finansavimo sandoriai apėmė visą spektrą nuo ankstyvųjų etapų iki augimo stadijų. Ankstyvos investicijos buvo dažnos, tačiau bendrą pinigų sumą labiausiai augino didesni, vėlesnėse stadijose vykę raundai.

    Pastebima ir kita svarbi detalė: skolos finansavimas sudarė apie 19 proc. viso pritraukto kapitalo. Tai signalizuoja, kad dalis brandesnių įmonių, ypač turinčių prognozuojamus pinigų srautus, vis dažniau renkasi alternatyvą nuosavybės praskiedimui, o investuotojai aktyviau siūlo privataus kredito sprendimus.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada aiški: Ispanijos technologijų ekosistemoje ryškėja kelių didelių sandorių ir plataus ankstyvos stadijos finansavimo derinys, o daugiausia kapitalo traukia kosmoso technologijos, sveikatos sprendimai, dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai.

  • Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Nauja rizikos kapitalo bendrovės „Antler“ analizė rodo paradoksą Europos startuolių rinkoje: vienaragiai daugėja ir vis greičiau pasiekia milijardo vertę, tačiau ankstyvos stadijos finansavimo grandinė silpsta. Kitaip tariant, ryškiausi vardai užgožia tai, kad vis mažiau jaunų komandų apskritai pasiekia Series A etapą.

    Tyrimas pristatytas Londone vykusioje „Antler“ Europos steigėjų konferencijoje. Jame įvertinti 760 Europos vienaragių steigėjų, 4 129 Series A įkūrėjai ir 81 055 finansavimo raundai nuo 2000 metų, siekiant suprasti, kur rinka auga, o kur pradeda strigti.

    Vienaragiai greitėja, bet ne visi pasiveja

    „Antler“ skaičiuoja, kad Europoje jau yra 33 vadinamieji rocketship vienaragiai, įkurti po 2020 metų ir per trumpą laiką pasiekę vienaragio statusą. Vidutiniškai jiems tam prireikia apie 2 metų, kai iki 2020 metų įkurtiems vienaragiams tai užtrukdavo apie 7,2 metų.

    Anot analizės, naujos kartos vienaragiai anksčiau pritraukia JAV pirmo lygio fondus, turi daugiau investuotojų tarp akcininkų ir surenka didesnes sumas dar ankstyvuose etapuose. Tai padeda greičiau augti, bet kartu kelia kartelę tiems, kurie bando prasimušti be panašaus investuotojų dėmesio.

    Ataskaitoje išskiriami du tipai: efektyvūs, mažiau kapitalo reikalaujantys startuoliai ir kapitalui imlūs deep tech projektai, kuriantys gynybos, energetikos ar pažangių tyrimų srityse. Pastarieji, nors ir gali tapti strateginiais proveržiais, dažnai reikalauja didesnių investicijų ir kantrybės.

    Kodėl Series A tampa siauru kakleliu?

    Pagrindinė rizika, kurią įvardija „Antler“, yra mažėjantis startuolių perėjimas iš Seed į Series A. Jei 2008–2019 metais apie 23,3 proc. Europoje Seed raundą pritraukusių startuolių vėliau pakeldavo Series A, tai 2022 metais rodiklis siekė 13,1 proc., o 2023 metais smuko iki 9,3 proc.

    Taip susiformuoja situacija, kai net ir augant steigėjų skaičiui, mažėja realių galimybių finansuotis kitame žingsnyje. „Antler“ taip pat fiksuoja, kad nuo 2021 metų pre-seed, seed ir Series A sandorių skaičius Europoje mažėjo atitinkamai 38 proc., 41 proc. ir 45 proc.

    Investuotojų mažėjimas keičia žaidimo taisykles

    Ataskaitoje teigiama, kad esminė priežastis yra krentantis aktyvių investuotojų skaičius ankstyviausiuose etapuose. Po 2022 metų investuotojų, kurie daro sandorius pre-seed ir seed stadijoje, skaičius, anot „Antler“, sumažėjo apie 42 proc., o Series A investuotojų skaičius krito apie 44,7 proc.

    Tuo pačiu mažėja ir naujų investuotojų atėjimas į rinką: ankstyvos stadijos naujų investuotojų skaičius nuo 2022 metų esą smuko apie 45,2 proc. Tai reiškia mažesnę konkurenciją dėl sandorių, griežtesnius kriterijus ir ilgiau trunkančius derybų procesus.

    „Nors visi vaikosi antraštes kuriančių milžiniškų raundų, vis mažiau investuotojų remia naujus startuolius. Taip smaugiame naują Europos steigėjų kartą, nors rodikliai rodo, kad jie kaip niekad kvalifikuoti“, – sakė „Antler“ partneris Christophas Klinkas.

    „Antler“ vertinimu, norint grąžinti Seed į Series A perėjimą į iki 2020 metų buvusį lygį, reikėtų apie 2,5 milijardo eurų papildomo finansavimo. Bendrovė pabrėžia, kad tai sudarytų tik dalį sumų, kurias pritraukia sparčiausiai augantys vienaragiai, tačiau padėtų atkurti startuolių „tiekimo grandinę“ ir ilgainiui auginti naujų vienaragių skaičių.

  • „Improbable“ investuoja 10 mln. eurų į DI žinučių programėlę: „Bolter“ siekia automatizuoti verslo procesus

    „Improbable“ investuoja 10 mln. eurų į DI žinučių programėlę: „Bolter“ siekia automatizuoti verslo procesus

    Jungtinės Karalystės technologijų bendrovė „Improbable“, pastaraisiais metais persiorientavusi į vadinamąjį venture builder modelį, pristatė trečią produktą ir jam skiria 10 mln. eurų savo lėšų. Naujausias projektas – DI pagrindu veikianti verslo žinučių programėlė „Bolter“, skirta procesams automatizuoti be sudėtingo programavimo.

    „Improbable“ įkurta 2012 metais, o anksčiau buvo žinoma dėl žaidimų ir metavisatos infrastruktūros sprendimų. Bendrovė teigia, kad dabar kuria ir ankstyvoje stadijoje finansuoja nuosavus produktus, o vėliau jie gali pritraukti ir išorinių investuotojų.

    „Bolter“ kuria septynių žmonių komanda, o projektas prasidėjo kaip asmeninė iniciatyva, kurią pradėjo programuoti „Improbable“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hermanas Narula. Iš esmės tai DI natyvi žinučių platforma, kurioje verslo darbuotojai gali aprašyti užduotį paprastu tekstu, o sistema suplanuoja veiksmus ir inicijuoja jų vykdymą.

    Platformos idėja remiasi DI agentų principu: keli agentai gali pasidalyti darbą tarpusavyje, „tarti“ žingsnius, tikrinti vieni kitų logiką ir perduoti užduotis toliau, kol pasiekiamas vartotojo nustatytas tikslas. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai DI naudojamas ne vien pokalbiams, o kaip įrankis darbo srautams, vidinėms užklausoms ir operacijoms automatizuoti.

    Vienas „Bolter“ išskirtinumų – deklaruojamas modelių neutralumas: užklausos nukreipiamos į geriausiai konkrečiai užduočiai tinkantį DI modelį. Tai leidžia lanksčiau naudoti skirtingų tiekėjų sprendimus ir mažina priklausomybę nuo vieno modelio, nors praktikoje toks maršrutizavimas kelia papildomų reikalavimų duomenų saugai, auditui ir atitikčiai.

    „Bolter“ taip pat akcentuoja europietišką kryptį ir vadinamąjį suverenumą, teigdama, kad Europa turėtų turėti dideles savas žinučių platformas. Tokia retorika vis dažniau girdima regione, kur verslo klientai vertina duomenų laikymo vietą, tiekėjų grandinės rizikas ir reguliacinę aplinką, ypač diegiant DI sprendimus vidiniuose procesuose.

    „Mes žinome, su kuo konkuruojame – tai vienos didžiausių bendrovių pasaulyje. Nežinome, ar laimėsime, bet manome, kad žinučių platformą, skirtą mišrioms žmonių ir DI agentų komandoms, verta pabandyti sukurti, ir verta tai daryti Europoje“, – sakė Hermanas Narula.

    „Improbable“ teigia, kad „Bolter“ remiasi patirtimi kuriant itin reiklią realaus laiko infrastruktūrą. Bendrovės veiklos posūkis į venture builder buvo įvardytas 2023 metais, o ankstesni jos pristatyti projektai – blokų grandinės produktas „Somnia“ ir DI produktas „Kallikor“.

  • Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų A serijos investiciją ir ketina sparčiau vystyti topologinių neuroninių tinklų architektūrą. Įmonė taip pat planuoja plėsti technologijos diegimą tarptautiniu mastu, įskaitant Europą ir kitas rinkas.

    Investicijų raundą bendrai vedė fondai redalpine ir OTB Ventures, prisidėjo „Bpifrance“ Gynybos inovacijų fondas. Esami investuotojai „Vsquared Ventures“ ir 10x Founders padidino savo dalį, o prie raundo prisijungė ir verslininkas Xavier Niel.

    Kas yra topologiniai neuroniniai tinklai?

    „Arlequin AI“ kuria sprendimus organizacijoms, kurios priima didelės svarbos sprendimus remdamosi dideliais, išskaidytais duomenų rinkiniais. Platforma analizuoja ryšius tarp skirtingų informacijos tipų, tokių kaip dokumentai, sandoriai, vaizdo įrašai ir operaciniai duomenys.

    Įmonė teigia, kad jos kuriami topologiniai neuroniniai tinklai skirti mokytis ne tik iš atskirų duomenų taškų, bet ir iš jų tarpusavio sąsajų. Tokia architektūra orientuota į sudėtingų sąveikų suvokimą, kai vienu metu svarbūs kelių elementų ryšiai, o įprastiems modeliams augant apimčiai interpretavimas tampa sudėtingesnis.

    „Šiandien formuojasi dar viena revoliucija: kuriamos naujos dirbtinio intelekto sistemos, galinčios suprasti itin sudėtingą dinamiką, paslėptą milijonuose duomenų taškų“, – sakė „Arlequin AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hugo Micheron.

    Kur technologija gali būti pritaikyta?

    Bendrovė mato pritaikymą saugumo ir gynybos srityse, kriminaliniuose tyrimuose, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijoje, informacijos patikimumo vertinime, kibernetiniame saugume bei DI saugoje. Pasak įmonės, jos sprendimai jau naudojami Vakarų ir Rytų Europoje veikiančių vyriausybių ir didelių organizacijų.

    Technologijos esmė yra gebėjimas atsekti rezultatą iki jį pagrindžiančių įrodymų, kas praktikoje svarbu reguliuojamose ar aukštos rizikos srityse. Tokios funkcijos tampa vis aktualesnės, kai institucijos ir verslai ieško ne tik tikslių, bet ir paaiškinamų DI sprendimų.

    Plėtra į Londoną, Berlyną ir JAV

    „Arlequin AI“ tikina, kad tolesnė DI pažanga neapsiribos vien didesniais modeliais, daugiau duomenų ir didesniais skaičiavimo resursais. Įmonės požiūriu, proveržį gali atnešti alternatyvios architektūros, kurios leidžia efektyviau išnaudoti ryšių struktūrą duomenyse.

    Gautas lėšas bendrovė skirs tarptautinei komandai plėsti, nuosaviems modeliams kurti ir treniruoti bei komerciniam diegimui Europoje ir už jos ribų. „Arlequin AI“ jau atidarė biurus Londone ir Berlyne, o artimiausiais mėnesiais planuoja įkurti DI laboratoriją Silicio slėnyje.

  • „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    Investicija ir ambicijos

    Startuolis „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų investiciją iš JAV rizikos kapitalo fondo „ZAS Ventures“. Tai pirmasis institucinis čekis įmonės istorijoje, skirtas toliau vystyti platformą, kurioje programos kuriamos ir naudojamos bendruomenės principu.

    „ZAS Ventures“ investuoja į DI, programinės įrangos kaip paslaugos ir robotikos projektus, kuriuos įkūrė ukrainiečių kilmės verslininkai. Investicija buvo atlikta per fondo I ir II fondus, o startuoliui ji suteikia tiek kapitalo, tiek priėjimą prie investuotojo patirties JAV ir Europos rinkose.

    Kaip veikia „programų biblioteka“

    „Robutler“ kuria viešą platformą su bendra profesionalių aplikacijų biblioteka: nuo dokumentų ir prezentacijų iki dizaino, vaizdo, inžinerijos, baltųjų lentų, projektų valdymo, muzikos ir žaidimų. Įmonė pabrėžia, kad realaus laiko bendradarbiavimas integruotas į kiekvieną programą.

    Platformoje programos vartotojams pateikiamos nemokamai, o kūrėjai gali jas publikuoti, leisti kitiems perdaryti ir patobulinti, o vėliau gauti dalį pajamų, kai jų darbas naudojamas. Pajamos dalijamos ir su tais kūrėjais, kurių sprendimai buvo perdirbti ar panaudoti kaip pagrindas.

    „Įsivaizduokite „Robutler“ kaip programinės įrangos „Youtube““, – sakė „Robutler“ įkūrėjas ir vadovas Volodymyr Seliuchenko.

    „Čia kiekviena programa yra nemokama, o „Robutler“ moka kūrėjams, kurių programos naudojamos, taip pat tiems, iš kurių darbų buvo perdirbta. Tai perėjimas nuo programinės įrangos nuomos prie bendruomenės, kuri ją kuria kartu“, – sakė Volodymyr Seliuchenko.

    DI agentai, pasitikėjimas ir atlygio mechanika

    Po vartotojams matomomis programomis kuriamas techninis sluoksnis, kurį „ZAS Ventures“ įvardija kaip esminę investicijos priežastį. „Robutler“ teigia, kad jų Web of Agents architektūra leidžia aplikacijoms ir DI agentams „atrasti“ vieniems kitus ir bendradarbiauti natūralia kalba.

    Platforma taip pat numato integracijas su išoriniais DI asistentais ir programavimo agentais, tokiais kaip „Claude“ ir „Codex“. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai įrankiai vis dažniau tampa ne pavienėmis programomis, o tarpusavyje susietomis agentų sistemomis, kurios dalijasi užduotimis, kontekstu ir teisėmis.

    Įmonė nurodo pateikusi tris patentų paraiškas, susijusias su agentų „atradimu“, pasitikėjimo reitingavimu ir programų naudojimo priskyrimu, pagal kurį skaičiuojami išmokėjimai kūrėjams. Taip pat paskelbti „TrustFlow“ tyrimo rezultatai ir sukurti du atviri protokolai: Agent OAuth ir UAMP, skirti tapatybei ir žinučių apsikeitimui tarp agentų per organizacijų ribas.

    „Dauguma DI įmonių kuria geresnį įrankį. Volodymyr kuria vietą, iš kurios atsiranda įrankiai“, – sakė „ZAS Ventures“ įkūrėjas ir valdantysis partneris Andrew Zinchuk.

    „Pirmą čekį „Robutler“ parašėme dėl sluoksnio po programomis: atradimo, pasitikėjimo ir atsiskaitymų tarp agentų. Būtent šios dalies reikia visam agentiniam internetui, o ją kuria beveik niekas“, – sakė Andrew Zinchuk.

    „ZAS Ventures“ skelbia nuo 2023 metais paremtas daugiau nei 25 įmones per du fondus, o 2025 metais Ukrainos startuolių fondas jam suteikė metų investuotojo vardą. Fondas taip pat deklaruoja tikslą iki 2034 metų prisidėti prie 30 ukrainiečių įkurtų vienaragių atsiradimo, o be kapitalo siūlo ir praktinę pagalbą įžengiant į JAV bei ES rinkas.

  • „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų: siekia, kad atitiktis pagaliau veiktų be popierizmo

    „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų: siekia, kad atitiktis pagaliau veiktų be popierizmo

    Londone įsikūręs valdymo, rizikos ir atitikties bei kibernetinio saugumo startuolis „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Įmonė sako, kad lėšos bus skirtos platformai plėsti ir rizikos bei atitikties vertinimus perkelti iš dokumentų į realius duomenis.

    Finansavimo raundą kartu vedė „Infinity Ventures“ ir „Frontline“, taip pat prisidėjo „FinTech Collective“, „Stage 2 Capital“ ir „Entrepreneurs First“. Bendrovė planuoja didinti komandą, plėsti pardavimus ir stiprinti produktą JAV rinkoje.

    „HelmGuard“ įkūrė buvęs „Palantir“ vadovas Johnas Daley ir technologijų vadovas Jackas Milleris. Startuolis kuria sprendimą, kuriame DI agentai analizuoja rizikos signalus tiesiai iš organizacijų sistemų, o ne iš klausimynų ar rankiniu būdu renkamų įrodymų.

    Rizikos ir atitikties komandos daugelyje įmonių vis dar remiasi dokumentais, periodiniais auditais ir pavieniais patikrinimais. Tačiau augant tiekėjų skaičiui, didėjant reguliaciniam spaudimui ir plečiantis DI naudojimui, tokia tvarka vis dažniau nespėja paskui realius pokyčius.

    „HelmGuard“ teigia kurianti susietą duomenų sluoksnį, kuris sujungia atitikties, saugumo ir rizikos informaciją iš dokumentų bei pirminių šaltinių. Tada DI agentai automatizuoja procesus, pavyzdžiui, trečiųjų šalių rizikos vertinimą ir kontrolės spragų nustatymą, o rezultatus pateikia su pagrindimu, kad juos būtų galima patikrinti žmonėms.

    „Mūsų agentai eina prie pirminio šaltinio ir tiesiogiai surenka bei įvertina rizikos signalus, taip nuimdami rankinio duomenų rinkimo ir vertinimo darbą, kuris kasmet sudegina tūkstančius valandų“, – sakė „HelmGuard“ bendraįkūrėjas ir vadovas Johnas Daley.

    Įmonė taip pat kuria vadinamąjį agentų užtikrinimo sluoksnį, skirtą stebėti rizikas, kurios kyla naudojant DI agentus kitose verslo darbo eigose. Idėja paprasta: kai modeliai atnaujinami, keičiasi jų įrankiai ir prieigos, jų rizikos profilis gali pakisti greičiau, nei įprastai spėjama persertifikuoti procesus.

    „Patikrintos rizikos tinklas paverčia užtikrinimo vienetu teiginį, kurį tiesiogiai įvertina agentas, o ne dokumentą, ir leidžia agentams keistis informacija nuolat“, – sakė „HelmGuard“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Jackas Milleris.

    „HelmGuard“ planuoja augimą JAV, numatydama veiklą Niujorke ir San Fransiske, išlaikant pagrindinę būstinę Londone. Pasak bendrovės, pagrindinis tikslas yra padėti reguliuojamoms sritims, tokioms kaip finansų paslaugos, draudimas, sveikatos apsauga ir pramonė, atitiktį paversti nuolat veikiančiu procesu, o ne periodiškai pildomų dokumentų rinkiniu.

  • „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    Prancūzijos klientų analitikos startuolis „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų investicijų, kad paspartintų platformos plėtrą ir tarptautinę plėtrą. Investicijų etapui vadovavo fondas Hi Inov, taip pat prisidėjo anksčiau investavęs Axeleo Capital.

    Bendrovė įkurta 2024 metais, ją įkūrė ir kartu vadovauja Nicolas Rieul bei Nans Thomas. „Actionable“ dirba su didelėmis įmonėmis, siekiančiomis tiksliau prognozuoti klientų pasitraukimą, pasitenkinimą, skundų riziką ir pakartotinių pirkimų tikimybę.

    Startuolis kritikuoja tradicinius klientų pasitenkinimo matavimo būdus, nes apklausos dažnai atspindi tik nedidelės dalies klientų nuomonę. Tuo metu įprastos prognozuojamosios rinkodaros sistemos neretai pernelyg pasikliauja vien sandorių ir CRM įrašais.

    „Actionable“ teigia sujungiantis sandorių, CRM, interneto analitikos ir operacinius duomenis iš visos kliento kelionės, kad būtų galima sudaryti prognozes kiekvienam klientui atskirai. Praktikoje tai reiškia, kad modelis vertina ne tik pirkimo istoriją, bet ir paslaugos kokybę lemiančius procesus.

    Į skirtingoms industrijoms pritaikytą kliento duomenų modelį gali patekti tokie rodikliai kaip laukimo ir užsakymų paruošimo trukmė mažmenoje, užpildymo rodikliai ir vėlavimai transporte ar pristatymo terminai elektroninėje prekyboje. Bendrovė nurodo, kad sprendimas taikomas mažmenos, finansų, draudimo, transporto, energetikos, telekomunikacijų ir automobilių sektoriuose.

    Platforma siekia ne tik pasakyti, kurie klientai tikėtina bus nepatenkinti, bet ir parodyti, kokie operaciniai veiksniai tai lemia. Tokiu būdu įmonės gali koreguoti procesus arba imtis veiksmų dar iki skundo ar pasitraukimo.

    „Duomenų sandėliui uždėti didelį kalbos modelį nepakanka: be verslo konteksto dirbtinis intelektas labai prastai skaito žalias lenteles. Sunkiausia dalis yra šimtus lentelių ir vidinių apibrėžimų paversti kliento modeliu, kurį mašina suprastų teisingai“, – sakė vienas iš įkūrėjų Nans Thomas.

    Bendrovė taip pat pristato „Actionable Intelligence“ – DI agentą, kuris analizę atlieka remdamasis jų kliento duomenų modeliu ir išlaiko verslo kontekstą. Pasak įmonės, klientai pateikia neapdorotus lentelinius duomenis, o sistema atkuria klientų keliones ir standartizuoja informaciją, kad analitika būtų pritaikoma greičiau.

    Gautas finansavimas bus skirtas produkto, inžinerijos ir pardavimų komandų plėtrai bei augimui užsienio rinkose. „Actionable“ planuoja didinti pardavimus per partnerius perpardavėjus ir žengti į JAV rinką.

  • „CloudNC“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI programinė įranga žada paspartinti CNC gamybą

    „CloudNC“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI programinė įranga žada paspartinti CNC gamybą

    Londone veikianti precizinio apdirbimo programinės įrangos bendrovė „CloudNC“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių investiciją, tai yra maždaug 18 mln. eurų. Finansavimo etapui vadovavo „Nimble Ventures“, taip pat prisidėjo „Calculus Venture Capital“, „Entrepreneur First“ ir „LM Ventures“.

    Bendrovė kuria sprendimus CNC apdirbimo įmonėms, kurioms tenka spaudimas greičiau parengti kainos pasiūlymus, sparčiau programuoti stakles ir išlaikyti terminus, net kai trūksta patyrusių specialistų. Pasak „CloudNC“, pagrindinis tikslas yra sutrumpinti laiką nuo detalės projektavimo iki gamybos.

    Pagrindinis produktas „CAM Assist“ naudoja dirbtinį intelektą, kad automatizuotų CAM programavimo dalį: padėtų parinkti apdirbimo strategijas ir generuoti įrankių trajektorijas. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį programų parengimą, didesnį pralaidumą ir nuoseklesnę kokybę, ypač kai gamyba priklauso nuo kelių aukštos kvalifikacijos programuotojų.

    „Dirbtuves visur spaudžia poreikis greičiau pateikti pasiūlymus ir programuoti, o pagaminti daugiau tenka su tais pačiais žmonėmis ir tomis pačiomis staklėmis“, – sakė „CloudNC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Theo Saville.

    „Ši investicija leidžia susitelkti į tai, kas svarbiausia klientams: padaryti „CAM Assist“ dar veiksmingesnį kasdienėje gamyboje, plėstis į daugiau rinkų ir kurti naujus DI produktus, kurie sprendžia kritines apdirbimo procesų siauras vietas“, – sakė Theo Saville.

    „CloudNC“ teigia, kad jos technologiją naudoja daugiau kaip 1 000 metalo apdirbimo dirbtuvių visame pasaulyje, įskaitant šimtus JAV. Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas platesnei komercinei plėtrai, klientų aptarnavimui ir partnerystėms sparčiau augančiose rinkose.

    Tarp įvardijamų klientų minimi „Lockheed Martin“ ir „Major Tool and Machine“, o investuotojai akcentuoja automatizacijos potencialą didinti gamybos pajėgumus. Rinkoje tai sutampa su platesne tendencija diegti DI įrankius, kurie ne pakeičia stakles, o mažina laiko sąnaudas planavimo, programavimo ir įvertinimo etapuose.

    Be „CAM Assist“, bendrovė kuria ir naują produktą „Quote Agent“, kurį planuoja pristatyti 2026 metais. Juo siekiama DI pagalba pagreitinti kainodaros ir sąmatų parengimą, kad gamintojai į užklausas reaguotų greičiau ir nuosekliau, mažėtų administracinis krūvis, o ankstyvas užsakymo įvertinimas taptų patikimesnis.

    „CloudNC“ taip pat dirba su „Knox Systems“ dėl „CAM Assist“ atitikties FedRAMP reikalavimams. Toks sertifikavimas yra svarbus norint aptarnauti JAV valdžios institucijas ir organizacijas, kurioms keliami griežti saugumo bei atitikties standartai jautriems gamybos duomenims.

  • „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų plėtrai Europoje: DI žada sumažinti rankinio darbo naštą fonduose

    „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų plėtrai Europoje: DI žada sumažinti rankinio darbo naštą fonduose

    Europos skaitmeninė alternatyvių investicinių fondų operacijų platforma „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų strateginio augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir technologijų vystymui, siekiant supaprastinti vis sudėtingesnį fondų administravimą.

    Finansavimo raundui kartu vadovavo „Riverside Acceleration Capital“ ir „CCAP Investments“, prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai 3VC, MiddleGame Ventures ir „Aperture Capital“. Po šio sandorio „Fundcraft“ nuo įkūrimo iš viso yra pritraukusi apie 40 mln. eurų kapitalo.

    „Fundcraft“ kuria skaitmeninę infrastruktūrą alternatyviems investiciniams fondams, sujungdama fondų administravimo paslaugas su darbo eigų automatizavimu ir DI sprendimais. Platforma apima investuotojų, fondų ir portfelio operacijas, o jos tikslas – sumažinti rankinių procesų apimtį, kuri dažnai auga kartu su sudėtingesnėmis fondų struktūromis ir reguliavimo reikalavimais.

    Rinkoje, į kurią taikosi bendrovė, vis dar plačiai naudojami fragmentuoti įrankiai ir daug rankinio darbo, o tai didina klaidų riziką ir lėtina procesus. Dėl to fondų valdytojai vis dažniau ieško centralizuotų platformų, kurios leistų standartizuoti duomenų srautus, automatizuoti pasikartojančias užduotis ir greičiau parengti ataskaitas.

    Bendrovė skelbia šiuo metu aptarnaujanti beveik 300 fondų ir teigia, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasirašė tiek naujų sutarčių, kiek per visus 2025 metus. „Fundcraft“ taip pat išplėtė veiklą Prancūzijoje ir palaiko fondų struktūras keliose jurisdikcijose, įskaitant Liuksemburgą, Prancūziją, JAV ir Ispaniją.

    Įmonės bendraįkūrėjas ir vadovas Julien De Mayer pabrėžė, kad naujas finansavimas padės augti dirbant su institucinių klientų poreikiais, kurie vis dažniau tampa sudėtingesni skirtingose Europos rinkose.

    „Mūsų požiūris – pradėti spręsti išpirkimo strategijų turto valdytojų poreikius ir sudėtingumą bei organiškai diegti patikrintą veiklos modelį skirtingose jurisdikcijose, nesuklijuojant atskirų platformų ar paslaugų modelių“, – sakė Julien De Mayer.

    Pasak bendrovės, gautos lėšos bus naudojamos stiprinti pozicijas esamose Europos rinkose, žengti į papildomas jurisdikcijas ir plėsti galimybes instituciniams privataus kapitalo išpirkimo segmentams. Kartu planuojama didinti DI taikymą investuotojų aptarnavimo, fondų administravimo ir portfelio operacijų procesuose, remiantis jau įdiegtomis automatizuotomis darbo eigomis.

  • „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    Vokietijos gynybos technologijų startuolis „Ground A“ pranešė išėjęs iš „stealth“ režimo ir užbaigęs daugiau nei 9 mln. eurų vertės ankstyvosios stadijos finansavimo etapą. Įmonė įkurta prieš maždaug pusmetį, o pritrauktas kapitalas skirtas lazerine technologija paremtai antidroninei sistemai parengti rinkai.

    Bendrovė kuria sprendimą, skirtą mažiems, manevringiems bepiločiams aptikti ir neutralizuoti, kai dronų grėsmė Europoje sparčiai auga. Pastaraisiais metais antidroninės priemonės tapo viena greičiausiai besivystančių gynybos technologijų krypčių, ypač dėl infrastruktūros apsaugos poreikių ir karo Ukrainoje patirties.

    Kaip veikia GA 1000?

    „Ground A“ teigia, kad jos GA 1000 sujungia radarą ir kitus jutiklius su kompiuterine rega, DI ir tiksliu lazeriniu poveikiu. Sistema automatiškai aptinka, atpažįsta ir seka dronus, tačiau galutinį sprendimą dėl neutralizavimo, pasak kūrėjų, priima operatorius.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad GA 1000 sveria mažiau nei 200 kilogramų ir yra kompaktiška, mobili platforma, pritaikyta įvairiems scenarijams. Tokie parametrai svarbūs rinkoje, kur pirkėjai dažnai reikalauja ne tik efektyvumo, bet ir greito perkėlimo bei diegimo prie kritinės infrastruktūros objektų.

    Integracija su esama oro gynyba

    Bendrovė pabrėžia, kad GA 1000 kuriama ne kaip izoliuotas sprendimas, o kaip integruojama sistema. Ji turėtų būti suderinama su esamomis oro gynybos, vadovavimo ir kontrolės sistemomis, taip pat galėtų būti montuojama ant sausumos, jūrinių ar orlaivių platformų.

    Tokia kryptis atitinka platesnę Europos gynybos pramonės tendenciją kurti modulines technologijas, kurias galima įjungti į jau veikiančius tinklus. Tai leidžia greičiau pasiekti operacinį naudojimą ir sumažinti diegimo kaštus, palyginti su visiškai naujos infrastruktūros kūrimu.

    Kas investavo ir kas toliau?

    Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared Ventures“. Tarp dalyvių minimi ir gynybos technologijų bendrovė „Quantum Systems“, taip pat keli rizikos kapitalo investuotojai ir privatūs investuotojai iš Europos gynybos bei programinės įrangos sektorių.

    Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Tobiasas Brune teigia, kad pirmoji sistema jau yra bandymų ir validavimo etape ir artėja prie pateikimo rinkai. „Šio greičio skubiai reikia Vokietijai, Europai ir sąjungininkams“, – sakė jis.

    „Ground A“ planuoja Vokietijoje kurti modulinę serijinę gamybą. Bendrovė nurodo, kad kitas finansavimo etapas numatomas 2027 metais, o tuomet ketinama reikšmingai didinti gamybos pajėgumus, siekiant technologiją tiekti didesniais kiekiais.