CP v2

Tag: Fintech

  • Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų bendrovių finansavimas 2026 metų rugpjūtį ryškiai sulėtėjo: per 165 investicijų sandorius pritraukta apie 3,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2026 metų liepa, kai per 267 raundus buvo investuota apie 8,6 mlrd. eurų, bendra suma krito maždaug 63 proc., o sandorių skaičius sumažėjo apie 38 proc.

    Toks kritimas signalizuoja ne tik sezoniškumą: investuotojai dažniau linkę rinktis mažesnę riziką ir atidžiau vertina įmonių pajamas, kaštus bei kelią į pelningumą. Dėl to dalis derybų užsitęsia, o kai kurie raundai atidedami vėlesniam laikui, kai lengviau sutarti dėl vertinimų.

    Didieji raundai ir paslėpta dalis

    Iš 165 rugpjūčio sandorių dešimt įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, tačiau reikšminga dalis rinkos išlieka mažiau skaidri. Skelbiama, kad 32 sandorių vertė nebuvo atskleista, todėl reali mėnesio suma gali būti didesnė.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Švedijoje: programinės įrangos bendrovė „Lovable“ pritraukė apie 340 mln. eurų C serijos investiciją. Po šio raundo įmonės vertė, remiantis viešai pateikta informacija, pasiekė maždaug 11 mlrd. eurų, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei anksčiau.

    DI išlaikė lyderystę

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugpjūtį pirmavo dirbtinis intelektas: šio sektoriaus startuoliai susirinko apie 677,1 mln. eurų. Tai sudarė 20,9 proc. viso mėnesio technologijų finansavimo Europoje.

    Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai DI sprendimai laikomi prioritetu tiek didžiosioms korporacijoms, tiek rizikos kapitalo fondams. Vis dėlto rinkoje ryškėja ir atsargesnis požiūris: investuotojai vis dažniau reikalauja apčiuopiamų produktų pritaikymo atvejų bei aiškesnio pajamų augimo, o ne vien pažadų apie ateities proveržį.

    Šalių lyderiai ir aktyvūs pasitraukimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugpjūtį išsiskyrė Jungtinė Karalystė, kur per 51 sandorį pritraukta apie 1,4 mlrd. eurų. Šis rezultatas rodo, kad net ir lėtėjant rinkai, didžiosios ekosistemos išlaiko pranašumą dėl kapitalo koncentracijos ir platesnio investuotojų tinklo.

    Pasitraukimų rinka išliko santykinai aktyvi: per mėnesį užfiksuotos 37 transakcijos. Daugiausia jų teko Vokietijai, kur įvyko 12 pasitraukimų, arba apie 32 proc. viso skaičiaus, o Jungtinė Karalystė buvo antra su šešiais.

    Bendra rugpjūčio statistika rodo, kad rinka juda lėtesniu tempu, tačiau veikla nesustojo: didieji raundai vis dar įmanomi, o DI toliau traukia didžiausią dėmesį. Tuo pat metu mažėjant sandorių skaičiui ir išliekant neatskleistų sumų daliai, investuotojų elgesys signalizuoja griežtesnę atranką ir ilgesnes derybas.

  • Ciuriche kuriamas kompaktiškas raketinis variklis: „Stellar Alpina“ gavo 160 000 eurų bandymams kosmose

    Ciuriche kuriamas kompaktiškas raketinis variklis: „Stellar Alpina“ gavo 160 000 eurų bandymams kosmose

    Ciuriche įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Stellar Alpina“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“. Lėšos bus skirtos kompaktiško raketinio variklio technologijai, skirtai erdvėlaivių manevravimui jau po paleidimo, sparčiau vystyti.

    Įmonę įkūrė Rickas Röthlisbergeris, Simi Y. Wespi, Victoras Elliesenas ir Patrickas Egli. Komanda susiformavo dirbdama Šveicarijos akademinėje kosminių skrydžių iniciatyvoje ARIS, kur 2024 metais vystė pažangias variklių ir bandymų koncepcijas.

    Kas yra RDRE variklis?

    „Stellar Alpina“ kuria sukamojo detonacijos raketinius variklius, dažnai vadinamus RDRE. Šio tipo varikliuose trauka generuojama nuolat besisukančiomis, viršgarsinėmis degimo bangomis, o tai teoriškai leidžia pasiekti didesnį efektyvumą nei tradicinėse schemose.

    Startuolis teigia, kad toks sprendimas gali sumažinti variklio dydį ir konstrukcijos sudėtingumą, kartu išlaikant reikiamą trauką. Praktikoje tai reikštų daugiau naudingosios apkrovos arba daugiau kuro manevrams, kai kiekvienas papildomas kilogramas orbitoje tampa brangus.

    Kodėl tai aktualu palydovams?

    Didėjant palydovų skaičiui ir dažnėjant skrydžiams į kosmosą, vis daugiau aparatų turi ne tik pasiekti orbitą, bet ir ją keisti, persitvarkyti spiečiuose, prisišvartuoti prie kitų objektų ar atlikti inspekcijas. Tokiems veiksmams reikalinga patikima ir pakankamai galinga trauka, tačiau tradiciniai sprendimai gali pridėti svorio ir apsunkinti visą sistemą.

    Įmonė RDRE mato kaip potencialiai patrauklią alternatyvą misijoms, susijusioms su orbitiniais perėjimais, palydovų perstatymu ir būsimomis kosmoso infrastruktūros užduotimis. Ilgesnėje perspektyvoje tokia variklio klasė galėtų būti naudinga ir gilesniojo kosmoso misijoms, kur svarbus kiekvienas efektyvumo prieaugis.

    Kur bus panaudoti 160 000 eurų?

    „Venture Kick“ skiriamas finansavimas bus panaudotas bandymų infrastruktūrai plėsti ir tolimesnėms karštojo bandymo kampanijoms vykdyti. Tai reiškia realius degimo bandymus su pilna sistema, kai tikrinamas stabilumas, medžiagų atsparumas ir kontrolės sprendimai.

    Taip pat planuojama paspartinti pirmojo skrydžiui skirto variklio kūrimą. Ankstyvosiose stadijose tokie projektai dažniausiai remiasi iteracijomis: po kiekvieno bandymo koreguojama geometrija, tiekimo mazgai ir valdymas, kol pasiekiamas pakartojamas, patikimas režimas, tinkamas integracijai į erdvėlaivį.

  • Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų savaitė: DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 470 mln. eurų, o Londone – autonominiai pavežėjimai

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuotas aktyvus kapitalo judėjimas: suskaičiuota daugiau nei 50 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 4,6 mlrd. eurų. Kartu rinkoje matyti ir daugiau nei 10 įsigijimų, susijungimų bei kitų svarbių įvykių, rodančių, kad investuotojai vis dar ieško augimo, bet renkasi atsargiau.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Nyderlanduose veikiantis DI startuolis „Wonderful“, pritraukęs apie 470 mln. eurų investiciją. Sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir tuo, kad DI sektoriuje vis dažniau finansuojami ne vien produktai, o ir brangi infrastruktūra, duomenys bei komandos, galinčios greitai didinti pajėgumus.

    Kartu rinkoje matyti ir skolinto kapitalo sugrįžimas į technologijų plėtrą. Didelės apimties skolos paketai naudojami sparčiai plėsti skaičiavimo resursus ir duomenų centrus, nes DI sprendimų diegimas vis labiau remiasi ilgalaikėmis investicijomis į pajėgumus, o ne vien į programinį kodą.

    Investuotojai ieško gynybos ir giliosios technologijos

    Investuotojų darbotvarkėje ryškėja gynybos technologijos ir vadinamoji gilioji technologija, apimanti moksliniais tyrimais grįstas inovacijas. Šią kryptį stiprina ir geopolitinė realybė, todėl dalis fondų orientuojasi į sprendimus, kurie turi aiškų pritaikymą saugumo, ryšių, autonominių sistemų ar kibernetinės gynybos srityse.

    Be to, daugėja fondų, kurie deklaruoja siekį finansuoti europinę technologijų ekosistemą nuo ankstyvos stadijos iki plėtros. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų didėja, o kapitalo pasiūla išlieka, nors sandorių atranka tapo griežtesnė.

    Įsigijimai ir susijungimai įgauna pagreitį

    Technologijų sektoriuje tęsiasi konsolidacija: aktyviau perkamos nišinės komandos ir produktai, kurie gali greitai papildyti didesnių žaidėjų portfelius. Šiuose sandoriuose vis dažniau akcentuojama ne tik vartotojų augimo statistika, bet ir atitiktis reguliavimui, duomenų sauga bei gebėjimas integruotis į esamas platformas.

    Tokie įsigijimai atspindi ir kitą tendenciją: DI ir kibernetinio saugumo sprendimai tampa bazine infrastruktūra, todėl įmonės linkusios pirkti tai, kas sutrumpina kūrimo laiką. Rinkoje taip pat daugėja sandorių, susijusių su atitikties valdymu ir rizikų kontrole, nes tai tampa svarbu plečiantis į skirtingas jurisdikcijas.

    Londone plečiasi autonominių pavežėjimų bandymai

    Viena ryškesnių savaitės naujienų iš vartotojų pusės – Londone pradėta galimybė išsikviesti autonominius automobilius per pavežėjimo platformą, tačiau su saugos vairuotojais. Tokie bandymai leidžia realiomis sąlygomis rinkti duomenis apie eismo situacijas, keleivių elgseną ir sistemos sprendimų patikimumą.

    Autonominio mobilumo plėtra Europoje paprastai vyksta etapais, nes greta technologinių iššūkių egzistuoja ir reguliaciniai reikalavimai. Dėl to saugos vairuotojai išlieka tarpine grandimi, kol bus sukaupta pakankamai įrodymų dėl saugumo, o miestai ir valstybės apsispręs dėl platesnio tokios paslaugos masto.

    Bendrai šios savaitės vaizdas rodo dvi lygiagrečias kryptis: dideli DI finansavimo sandoriai tęsiasi, tačiau investuotojai taip pat aktyviai persigrupuoja į gynybos, infrastruktūros ir atitikties sprendimus. Tuo pat metu vartotojai didmiesčiuose pradeda matyti vis daugiau eksperimentų, kurie testuoja, kaip naujos technologijos veiks kasdienybėje.

  • Londono startuolis „AI Score“ pritraukė apie 5 mln. eurų: stiprina DI valdymą įmonėms

    Londono startuolis „AI Score“ pritraukė apie 5 mln. eurų: stiprina DI valdymą įmonėms

    Londone įsikūrusi DI valdymo bendrovė „AI Score“ pritraukė 5,4 mln. JAV dolerių siekiančią pradinę investiciją, kuri sudaro apie 5 mln. eurų. Pinigai skirti platformai, padedančiai organizacijoms prižiūrėti generatyviojo ir vadinamojo agentinio DI naudojimą, plėtoti.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fuel Ventures“, taip pat dalyvavo ankstyvasis investuotojas „GALLOS Technologies“. Prie raundo prisidėjo ir pavieniai investuotojai iš technologijų, finansų bei nacionalinio saugumo sričių, tarp jų Alanas Morganas ir Mo El Husseiny.

    „AI Score“ įkūrė vadovas Alexas Harlandas ir operacijų vadovė Benita Tibb. Įmonė kuria realaus laiko DI valdymo platformą, kuri skirta suteikti įmonėms matomumą ir kontrolę: kur, kaip ir kokiems tikslams darbuotojai bei komandos naudoja DI sprendimus kasdienėje veikloje.

    Kas yra agentinis DI?

    Agentinis DI paprastai apibūdina sistemas, kurios gali ne tik generuoti turinį, bet ir atlikti veiksmus: vykdyti užduotis keliais žingsniais, sąveikauti su įrankiais, sistemomis ar kitais žmonėmis. Didėjant tokių sprendimų autonomijai, organizacijoms kyla daugiau klausimų dėl priežiūros, saugumo, atsakomybės ir atsekamumo.

    „AI Score“ teigia, kad jų platforma padeda sekti DI naudojimą visoje organizacijoje ir taikyti valdymo kontrolės priemones, skirtas mažinti rizikas diegiant DI sprendimus. Agentinio DI atveju akcentuojama priežiūra diegimo metu, gairės ir apsauginiai „barjerai“, o vadovybei ir valdybai suteikiamas aiškesnis vaizdas apie agentų veiklą.

    Investicijos tikslas ir rinka

    Pasak įmonės, pritrauktas finansavimas bus panaudotas spartesniam produkto vystymui ir komercinės plėtros stiprinimui, ypač orientuojantis į agentinio DI valdymo įrankių mastelio didinimą stambiose įmonėse. Bendrovė taip pat priminė, kad anksčiau buvo pritraukusi 1 mln. JAV dolerių priešpradinį raundą, tai yra apie 900 000 eurų.

    DI valdymo rinka pastaraisiais metais auga, nes įmonės stengiasi suderinti inovacijų greitį su duomenų apsauga, atitiktimi ir kibernetiniu saugumu. Praktikoje tai dažnai reiškia poreikį turėti aiškias taisykles, kas gali naudoti DI įrankius, kokie duomenys leidžiami, kaip vertinami modelių rezultatai ir kas atsako už rizikos valdymą, kai sprendimai tampa vis autonomiškesni.

    „DI veikia tokiu mastu ir automatizavimo lygiu, kuriam tradicinis valdymas tiesiog nebuvo sukurtas. Organizacijoms reikia judėti greitai ir išnaudoti DI galimybes neprarandant matomumo ar kontrolės“, – sakė „AI Score“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexas Harlandas.

    Įmonės žinutė atspindi plačiau rinkoje ryškėjančią tendenciją: generatyvieji modeliai jau tapo kasdieniu įrankiu, o agentiniai sprendimai kelia naują valdymo kartelę, nes jų „veiksmai“ gali turėti tiesioginį poveikį procesams, klientams ir infrastruktūrai. Dėl to DI valdymo platformos vis dažniau pristatomos ne kaip papildomas saugumo sluoksnis, o kaip būtina sąlyga diegti DI dideliu mastu.

  • „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    Jungtinės Karalystės elektromobilių įkrovimo atsiskaitymų startuolis „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir platformos tobulinimui, kad įmonių autoparkams būtų paprasčiau valdyti įkrovimo išlaidas.

    Finansavimo raundą vedė esamas investuotojas „Soulmates Ventures“, prisidėjo „BlackWood Ventures“ ir „Purple Ventures“. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas taip pat padės stiprinti partnerystes ir spartinti klientų pritraukimą.

    Vienas sprendimas namams ir viešoms stotelėms

    „Rightcharge“ kuria sistemą, kuri sujungia namų ir viešojo įkrovimo mokėjimus į vieną valdymo aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad įmonė gali aiškiau matyti, kiek kainuoja įkrovimas skirtingose vietose, ir paprasčiau apskaityti su tuo susijusias išlaidas.

    Vienas svarbiausių platformos elementų yra automatizuotas vairuotojų kompensavimas už namuose sunaudotą elektrą įkraunant įmonės elektromobilį. Tokiais atvejais kompensacijos dažnai virsta rankiniu procesu, kai tenka rinkti įrodymus, skaičiuoti tarifus ir derinti išmokas.

    Kodėl tai aktualu autoparkams?

    Įmonėms elektrifikuojant autoparkus, įkrovimo infrastruktūra ir atsiskaitymai išlieka fragmentuoti: skirtingi tinklai, skirtingi tarifai, nevienodos ataskaitos. Dėl to finansų ir transporto valdymo komandoms didėja administracinė našta, o duomenų palyginamumas tampa sudėtingas.

    „Rightcharge“ akcentuoja, kad jų sprendimas gali reikšmingai sumažinti įkrovimo sąnaudas ir su tuo susijusį administravimą, o kartu padėti tiksliau sekti su įkrovimu susijusias emisijas. Tokie įrankiai tampa vis svarbesni įmonėms, kurios siekia aiškesnės išlaidų kontrolės ir nuoseklesnių tvarumo rodiklių.

    „Pastarųjų metų klientų reakcija patvirtino, kad sprendžiame didelę autoparkų problemą. Po pradinio finansavimo viršiję ambicingiausias augimo prognozes, šį finansavimą skirsime plėtrai Europoje ir produkto gerinimui“, – sakė „Rightcharge“ įkūrėjas ir vadovas Charlie Cookas.

    Bendrovė nurodo per metus smarkiai padidinusi pasikartojančias pajamas ir išplėtusi tiesioginių klientų bazę. Taip pat pasirašyti pirmieji susitarimai licencijuoti namų įkrovimo kompensavimo technologiją autoparkų tiekėjams, o tai gali pagreitinti plėtrą naujose rinkose.

    Artimiausiu laikotarpiu „Rightcharge“ ketina investuoti į pardavimus, strategines integracijas ir platformos funkcijų plėtrą. Įmonė taip pat signalizuoja, kad šis etapas yra pasiruošimas didesniam A serijos investicijų raundui ateityje.

  • Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų įmonės 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 1,9 mlrd. eurų investicijų, o didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose stambiuose sandoriuose. Trys didžiausi finansavimo raundai sudarė apie 44 proc. visos sumos, o šešios bendrovės per laikotarpį pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.

    Tokia struktūra atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: investuotojai dažniau renkasi vėlesnės stadijos įmones, turinčias aiškesnį augimo planą ir pajamų trajektoriją. Ankstyvos stadijos finansavimas išlieka aktyvus, tačiau paprastai skaidomas į mažesnius raundus ir didesnį skaičių projektų.

    Kur keliavo didžiausios sumos

    Daugiausia lėšų Nyderlanduose surinko puslaidininkių sektorius – apie 570,5 mln. eurų. Tai dera su ES ir nacionalinėmis pastangomis stiprinti mikroschemų tiekimo grandines ir technologinį savarankiškumą, todėl investuotojai palankiai vertina metrologijos, gamybos įrangos ir komponentų ekosistemą.

    Antras pagal pritrauktą sumą buvo kelionių ir svetingumo technologijų segmentas – apie 292,5 mln. eurų, tačiau kapitalas čia iš esmės koncentravosi keliuose sandoriuose. Tuo pat metu sveikatos technologijos išsiskyrė didžiausiu sandorių skaičiumi, rodydamos nuoseklų investuotojų susidomėjimą klinikiniu efektyvumu ir procesų automatizavimu.

    Dešimt daugiausia pritraukusių įmonių

    Didžiausią raundą 2026 metų pirmąjį pusmetį užfiksavo „Nearfield Instruments“, pritraukusi apie 328 mln. eurų. Įmonė kuria didelio pralaidumo matavimo ir inspektavimo sprendimus puslaidininkių pramonei, kurie padeda valdyti vis sudėtingesnius gamybos procesus.

    Antra pagal pritrauktas lėšas – „Mews“, surinkusi apie 259 mln. eurų. Bendrovė vysto debesijos pagrindu veikiančią svetingumo operacinę sistemą, apjungiančią turto valdymą, atsiskaitymus ir kitus viešbučių procesus, o gautas kapitalas nukreiptas plėtrai ir DI sprendimų diegimui.

    Trečioje vietoje rikiuojasi „Axelera AI“, pritraukusi apie 216 mln. eurų ir besikoncentruojanti į DI inferencijos lustus bei programinę įrangą, skirtą užduotims vykdyti arčiau duomenų šaltinio. Ketvirta – kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“, surinkusi 152 mln. eurų, investuojanti į modulinius kvantinius procesorius ir gamybos pajėgumų plėtrą.

    Toliau seka „RIFT“, pritraukusi 113,8 mln. eurų ir vystanti pramoninės šilumos sprendimus, paremtus geležies kuro ciklu, siekiant mažinti tiesiogines anglies dioksido emisijas. Tarp ryškesnių sveikatos technologijų projektų – „Vitestro“, surinkusi apie 60 mln. eurų autonominei kraujo paėmimo robotikai, ir „Leyden Labs“, pritraukusi 40 mln. eurų nosies purškalų, skirtų apsaugai nuo kvėpavimo takų virusų, plėtrai.

    Į dešimtuką taip pat pateko vaizdo jutiklių technologijas kurianti „Eyeo“, pritraukusi 40 mln. eurų, ir verslo kelionių atitikties automatizavimo platforma „WorkFlex“, surinkusi 37 mln. eurų. Dešimtuką papildo „Wonderful“, pritraukusi apie 130 mln. eurų ir kurianti DI agentų valdymo platformą verslui, skirtą procesų automatizavimui per pokalbius, balsą ir el. paštą.

    Ką rodo 2026 metų dinamika

    2026 metų pirmojo pusmečio vaizdas Nyderlanduose rodo mišrų rinkos modelį: keli vėlyvos stadijos mega sandoriai sukuria didžiąją dalį kapitalo, o likusi investicijų dalis pasiskirsto per platesnį ankstyvos ir augimo stadijos projektų spektrą. Tai leidžia sektoriams, tokiems kaip puslaidininkiai ar kvantinės technologijos, greičiau didinti pajėgumus, tačiau kartu išryškina finansavimo koncentracijos riziką.

    Investuotojų dėmesys, sprendžiant pagal daugiausia lėšų pritraukusias įmones, krypsta į infrastruktūrines ir „giliąsias“ technologijas, kurios turi aiškias industrines taikymo sritis. Lygiagrečiai matyti ir praktinis DI pritaikymas – nuo svetingumo iki įmonių procesų automatizavimo – kur DI tampa ne atskiru produktu, o integruota vertės grandinės dalimi.

  • „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų: DI agentas „ZeitMind“ žada automatizuoti duomenų inžineriją vidutinėms įmonėms

    „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų: DI agentas „ZeitMind“ žada automatizuoti duomenų inžineriją vidutinėms įmonėms

    Duomenų inžinerijos automatizavimo technologiją kuriantis startuolis „Zeit AI“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta platformos plėtrai ir komandos augimui Europoje. Investavimo raunde dalyvavo „Y Combinator“, Oksfordo universiteto „Seed Fund“, „Sequoia Capital“ „Scout Fund“, „ACE Ventures“ ir „Hasso Plattner VC“, taip pat keli privatūs investuotojai.

    Bendrovę 2024 metais įkūrė buvę „Palantir“ darbuotojai Leopold von Waldthausen ir Marvin Bornstein. Jų kuriamas produktas „ZeitMind“ – tai DI agentas, kurio tikslas automatizuoti dalį duomenų inžinerijos darbų ir padėti įmonėms greičiau paversti išsibarsčiusią informaciją praktiškai panaudojamomis įžvalgomis.

    „Zeit AI“ taikosi į Europos vidutinio dydžio įmones, kurios dažnai remiasi skaičiuoklėmis ir rankiniais procesais, kai turimos ERP ar finansų planavimo ir analizės sistemos nepadengia specifinių ataskaitų ar analitikos poreikių. Tokiose organizacijose duomenų infrastruktūros kūrimas ir priežiūra neretai reikalauja brangiai kainuojančių, sunkiai randamų specialistų.

    Pasak bendrovės, „ZeitMind“ sujungia ERP, CRM ir daugiau nei 600 kitų šaltinių, o tuomet atlieka duomenų sujungimo bei sutvarkymo darbus. Po to agentas gali sukurti analitikai paruoštas aplikacijas pagal konkrečius įmonės reikalavimus, o rezultatai turi būti atsekami iki atskirų operacijų ir transakcijų.

    Svarbi žinutė Europos rinkai – duomenų saugumas ir atitiktis: „Zeit AI“ nurodo, kad platforma veikia Vokietijos duomenų centruose. Vidutiniam verslui tai aktualu ne tik dėl vidinių saugumo politikų, bet ir dėl griežtesnių reikalavimų dirbant su jautriais finansiniais ar klientų duomenimis.

    Įmonės bendraįkūrėjas Leopold von Waldthausen pabrėžia, kad vidutinės įmonės vis dažniau supranta duomenų inžinerijos svarbą, tačiau negali lengvai įsigyti šios kompetencijos už prieinamą kainą. Tokį poreikį didina ir platesnė rinkos tendencija: organizacijos nori greitesnio raportavimo, tikslesnių prognozių ir mažiau rankinio darbo, ypač finansų bei veiklos kontrolės srityse.

    „ZeitMind yra autonominis duomenų inžinierius: jis sujungia sistemas, išvalo duomenis ir sukuria aplikaciją be papildomų etatų“, – sakė Leopold von Waldthausen.

    Gautas 5 mln. eurų kapitalas, kaip teigiama, bus naudojamas plėsti produktą ir pasiekiamumą tarp vidutinio dydžio įmonių, taip pat samdyti papildomus inžinierius diegimams ir integracijoms. Konkurencinėje aplinkoje sėkmę lems ne vien pažadai apie automatizavimą, bet ir tai, kaip greitai platforma realiomis sąlygomis sugebės patikimai sujungti skirtingus šaltinius, užtikrinti duomenų kokybę ir pateikti audituojamus rezultatus.

  • „Nvidia“ patvirtino „Hugging Face“ įsigijimą už 12 mlrd. eurų: ką tai keičia DI kūrėjams

    „Nvidia“ patvirtino „Hugging Face“ įsigijimą už 12 mlrd. eurų: ką tai keičia DI kūrėjams

    „Nvidia“ patvirtino įsigyjanti atvirojo kodo DI modelių ir duomenų platformą „Hugging Face“ už maždaug 12 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių sandorių DI ekosistemoje, rodantis, kad bendrovė siekia dar stipriau įtvirtinti savo įtaką ne tik aparatinėje įrangoje, bet ir programinėje infrastruktūroje.

    Bendrovės vadovas Jensenas Huangas teigė, kad „Nvidia“ planuoja sparčiau plėsti „Hugging Face“ platformą, stiprinti jos infrastruktūrą ir didinti prieigą prie DI įrankių kūrėjams bei institucijoms. Jo žinutė rinkai aiški: svarbiausia kova persikelia į vietą, kur kuriami, platinami ir diegiami modeliai.

    Kas išliks atvira, o kas keisis?

    J. Huangas pabrėžė, kad „Hugging Face“ ir toliau rems atvirojo kodo ir atviro svorio modelius iš visos ekosistemos bei išlaikys kelių debesų ir kelių akceleratorių principą. Tai svarbu kūrėjams, nes „Hugging Face“ yra tapusi centrine vieta dalintis modeliais, duomenų rinkiniais ir eksperimentais.

    „Hugging Face“ atstovai savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė su „Nvidia“ dera su platformos misija plėtoti atvirą mokslą ir atvirą programinę įrangą. Praktikoje tai gali reikšti daugiau skaičiavimo resursų, greitesnį diegimą ir geresnį įrankių palaikymą, tačiau kartu didės dėmesys klausimui, kiek platforma išliks neutrali skirtingų tiekėjų atžvilgiu.

    Kodėl „Nvidia“ to reikia?

    „Nvidia“ jau dabar yra viena svarbiausių DI rinkos ašių dėl savo lustų, naudojamų modelių mokymui ir veikimui. Įsigijimas leistų bendrovei tvirčiau sujungti kelis grandinės etapus: nuo skaičiavimo infrastruktūros iki vietos, kur modeliai talpinami, randami, testuojami ir integruojami į produktus.

    Be to, „Hugging Face“ yra ne tik saugykla, bet ir bendruomenė bei įrankių rinkinys, kuriame susitinka tyrėjai ir praktikai. Tokia kontrolės ir integracijos kombinacija gali padėti „Nvidia“ greičiau diegti optimizacijas, skatinti savo programinės įrangos standartus ir didinti kūrėjų lojalumą.

    Sandorio laikas ir platesnės pasekmės

    Skelbiama, kad sandorį planuojama užbaigti 2027 metų pirmoje pusėje, todėl prieš įsigaliojimą dar laukia reguliuotojų vertinimai. Atsižvelgiant į „Nvidia“ reikšmę DI infrastruktūrai, tikėtina, kad bus vertinama konkurencijos rizika ir platformos atvirumo užtikrinimas.

    Kūrėjams artimiausiu laikotarpiu svarbiausia stebėti, ar neatsiras ribojimų dėl alternatyvių akceleratorių, ar nekis modelių talpinimo ir prieigos politika, ir kaip bus sprendžiami duomenų bei licencijų klausimai. Jei pažadai dėl atvirumo bus įgyvendinti, „Hugging Face“ gali gauti daugiau resursų ir greičiau augti, tačiau bet kokie pokyčiai platformos neutralumo srityje turėtų tiesioginį poveikį visai DI bendruomenei.

    „„Hugging Face“ ir toliau rems atvirojo kodo ir atviro svorio modelius, taip pat kelių debesų ir kelių akceleratorių kūrimą bei diegimą, kad kūrėjai galėtų rinktis jiems tinkamiausią aparatinę įrangą ir infrastruktūrą“, – sakė Jensenas Huangas.

  • „Atira“ pritraukė 16 mln. eurų: DI orkestravimas žada sutrumpinti pramonės pasiūlymų rengimą

    „Atira“ pritraukė 16 mln. eurų: DI orkestravimas žada sutrumpinti pramonės pasiūlymų rengimą

    Miunchene įsikūrusi DI bendrovė „Atira“ pritraukė apie 16 mln. eurų investiciją, skirtą plėsti platformą, kuri automatizuoja pramonės pardavimų inžineriją ir pasiūlymų rengimą. Raundui vadovavo „Accel“, prisidėjo UVC, „Fortino“, „Booom“ bei keli pramonės investuotojai.

    Bendrovė taip pat atskleidė anksčiau neviešintą apie 2,3 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Finansavimas turėtų paspartinti produkto kūrimą, komandos augimą ir tarptautinę plėtrą.

    „Atira“ 2024 metų lapkritį įkūrė Florian Diegruber ir August DuMont Schütte. Įmonė orientuojasi į gamintojus, kurie parduoda sudėtingus, pagal užsakymą komplektuojamus produktus, kai kiekvienas pasiūlymas reikalauja individualių techninių ir komercinių sprendimų.

    Tokiose įmonėse atsakymas į užklausą pateikti pasiūlymą dažnai užtrunka savaites ar net mėnesius. Procese dalyvauja pardavimų inžinieriai, technikos specialistai, teisininkai ir komercijos komandos, kurios vertina specifikacijas ir ruošia pritaikytą dokumentaciją.

    „Atira“ skaičiuoja, kad pramonės pardavimų inžinerijai pasauliniu mastu kasmet tenka daugiau kaip 118 mlrd. eurų darbo sąnaudų. Didelė dalis šio darbo vis dar remiasi rankiniais procesais, o kritinė patirtis išsisklaido tarp žmonių, dokumentų ir tarpusavyje nesujungtų sistemų.

    „Atira“ platforma veikia virš jau naudojamų įrankių ir sistemų, tokių kaip CRM, ERP ir CPQ. Ji apdoroja gaunamas užklausas, identifikuoja reikalavimus, pažymi kritines vietas ir generuoja rezultatus, reikalingus pasiūlymui: techninę dokumentaciją, komplektavimo ir konfigūravimo variantus, kainodaros alternatyvas.

    Sprendimo esmė – sujungti įmonės istorinius projektų duomenis ir vidinę ekspertizę į vieną vykdomą procesą, kad sumažėtų rankinių perdavimų tarp komandų skaičius. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo kliento užklausos iki parengto pasiūlymo ir mažinti klaidų riziką.

    „Pardavimų inžinerija yra vienas didžiausių gamybos sektoriaus procesų, kurio programinė įranga iki šiol iš esmės neautomatizavo. Šiandien svarbi komercinė patirtis išsibarsčiusi tarp žmonių, dokumentų ir nesujungtų sistemų“, – sakė „Atira“ vadovas ir vienas įkūrėjų Florian Diegruber.

    Pasak jo, platformos tikslas – paversti organizacijos žinias pakartojamu, masteliu auginamu pajėgumu ir įdiegti DI į vieną svarbiausių pramonės įmonių procesų. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją, kai DI diegiamas ne kaip atskiras pokalbių įrankis, o kaip procesus „orkestruojantis“ sluoksnis virš verslo sistemų.

    Naujasis kapitalas bus skiriamas „Atira“ komercializavimo komandai plėsti, produkto vystymui spartinti ir pasirengti plėtrai už Vokietijos ribų. Bendrovė taip pat planuoja žengti į gretimus komercinius procesus, tarp jų kainodaros analitiką, aptarnavimą po pardavimo ir tiekėjų koordinavimą.

  • „Hiasynth“ pritraukė angelų investiciją: kuria užklausiamą sintetinį Europos gyventojų modelį

    „Hiasynth“ pritraukė angelų investiciją: kuria užklausiamą sintetinį Europos gyventojų modelį

    Dirbtinio intelekto startuolis „Hiasynth“ pritraukė angelų investicijų raundą, kuriam vadovavo fondas „Further Than Capital“. Bendrovė kuria sintetinį Europos gyventojų modelį 1:1 masteliu, kurį galima užklausti ir naudoti rinkos analizei.

    Pasak įmonės, modelyje sukurta apie pusė milijardo personų 37 šalyse. Kiekvienai personai priskiriama daugiau nei 600 tarpusavyje susijusių atributų, tokių kaip pajamos, būstas, vartojimas, įpročiai ir vertybės.

    „Kur ir kaip gyvenate, lemia jūsų gyvenimo būdą ne mažiau nei tai, kas esate kaip individas. Todėl sužymėjome 3,7 milijono mikrozonų, sudarėme namų ūkius ir kiekvieną personą patalpinome į vieną iš jų. Tai ir padaro vartojimo dėsningumus realistiškus“, – sakė „Hiasynth“ įkūrėja Emma Agering.

    Startuolis akcentuoja, kad Europa praktiškai neveikia kaip vieninga rinka, nes skirtingose šalyse skiriasi kalbos, vartojimo įpročiai ir tyrimų kaštai. Dėl to dalis Europos įmonių, plėsdamasi tarptautiniu mastu, pirmiau renkasi JAV, o ne kaimynines šalis.

    „Rinkos žvalgyba visada buvo prabangos paslauga, prieinama stambioms įmonėms. Ši kaina netrukus kris. Kai Europa tampa vienu modeliu vietoj 37 atskirų tyrimų, dešimties žmonių komanda gali įvertinti rinką visame žemyne taip pat gerai kaip ir savo rajone“, – sakė Emma Agering.

    Investicijų raundui, be „Further Than Capital“, prisijungė dar trys privatūs investuotojai. Pritrauktas kapitalas bus skirtas produkto kūrimui ir pasirengimui planuojamam „seed“ etapui.

    „Further Than Capital“ atstovas Per Björklund teigia, kad fondas renkasi komandas ankstyvoje stadijoje ir vertina įkūrėjos patirtį kuriant startuolius. Jo teigimu, kai produktas planuojamas diegti visoje Europoje nuo pirmos dienos, svarbu įsitraukti nuo pat pradžių.

    „Hiasynth“ planuoja oficialų pristatymą 2026 metų rugsėjį Miunchene vyksiančiame renginyje Bits & Pretzels. Bendrovė nurodo, kad sprendimas bus pasiekiamas per MCP (Model Context Protocol) standartą, leidžiantį DI asistentams užklausti išorinius įrankius ir duomenis.

    „Kalbos modeliai gerai sukuria tikėtinai skambantį atsakymą apie bet kurią rinką, bet prastai žino, ar tas atsakymas teisingas. „Hiasynth“ spėjimą pakeičia populiacija, apie kurią modelis gali realiai samprotauti. Tai skirtumas tarp DI, kuris skamba įtikinamai, ir tokio, pagal kurį galima veikti“, – sakė „Further Than Capital“ atstovas Stefanas Lindebergas.