CP v2

Tag: Fintech

  • JK lustinga DI lustų startuolio „Fractile“ ambicija: ar jis gali tapti pirmąja trilijono dolerių įmone?

    JK lustinga DI lustų startuolio „Fractile“ ambicija: ar jis gali tapti pirmąja trilijono dolerių įmone?

    Vienos perspektyviausių Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto lustų bendrovių vadovė teigia, kad startuolis „Fractile“ turi realią galimybę tapti pirmąja šalies trilijono dolerių vertės įmone. Tokia ambicija skamba drąsiai, tačiau ji atspindi augančias statymų sumas DI aparatinės įrangos lenktynėse.

    Šiuos žodžius viešai išsakė Carmen Alfonso Rico, buvusi rizikos kapitalo investuotoja, vėliau tapusi angelo investuotoja ir operacijų vadove. 2026 metais ji prisijungė prie „Fractile“ kaip verslo operacijų viceprezidentė, kartu išlaikydama ryšį su savo įkurtu fondu „Cocoa Ventures“.

    „Turime unikalią galimybę sukurti pirmąją Jungtinės Karalystės trilijono dolerių įmonę“, – sakė Carmen Alfonso Rico.

    Kas yra „Fractile“ ir kuo jis skiriasi

    „Fractile“ įkurtas 2022 metais, o vienas žinomiausių jo įkūrėjų yra Oksfordo universitete daktaro laipsnį įgijęs Walteris Goodwinas. Bendrovė kuria DI inferencijai skirtus lustus, tai yra aparatinę įrangą, kuri optimizuota modelių vykdymui ir užklausų apdorojimui.

    Įmonė teigia, kad jos architektūra duomenis laiko tiesiai luste, o ne nuolat siunčia juos tarp procesoriaus ir atskirų atminties modulių. Pasak „Fractile“, toks principas teoriškai gali reikšmingai pagreitinti didelių kalbos modelių darbą ir sumažinti eksploatacijos kaštus.

    Investuotojai, vertinimas ir planai

    „Cocoa Ventures“ anksčiau investavo į „Fractile“ per 2024 metų finansavimo etapą, o tarp kitų rėmėjų minimi „Accel“ ir „Founders Fund“. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad „Fractile“ siekia pritraukti apie 553 000 000 eurų ir yra vertinamas maždaug 5 160 000 000 eurų.

    Tačiau net ir kelių milijardų eurų vertinimas yra toli nuo trilijono dolerių ribos, kurią viešai įvardijo įmonės vadovė. Patys bendrovės planai taip pat ilgesnio horizonto: jos specializuoti lustai, kaip teigiama, galėtų būti pasirengę diegimui duomenų centruose apie 2027 metus.

    Kodėl tokia ambicija skamba įtikinamai, bet rizikingai

    DI infrastruktūros rinka sparčiai auga, o didžiausias kaštų ir pajėgumų butelio kaklelis dažnai yra skaičiavimo resursai. Dėl to startuoliai, kuriantys alternatyvas rinkos lyderiams, bando „perlaužti“ ekonomikos logiką: pasiūlyti daugiau našumo už mažesnę energijos ir eksploatacijos kainą.

    Vis dėlto „Fractile“ dar nėra pristatęs plačiai naudojamo komercinio produkto, o aparatinės įrangos kūrimas reikalauja ilgo ciklo, gamybos partnerių ir didelių investicijų. Norint realiai konkuruoti su „Nvidia“ dominuojamomis ekosistemomis, svarbu ne tik lustas, bet ir programinės įrangos krūva, suderinamumas bei klientų pasitikėjimas.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    French AI company Mistral raised €3 billion in Series D
    funding at a post-money valuation of more than €21 billion, three years after
    its launch. Samsung Electronics led the round, with the Scaleup Europe Fund,
    managed by EQT, and existing investor PSG Equity as co-leads.

    New investors Advent, funds and accounts managed by
    BlackRock and the Grand Duchy of Luxembourg also joined the round. Existing
    investors a16z, ASML, Belfius, BNP Paribas CIB, Bpifrance, Carmignac, DST
    Global, Eurazeo, General Catalyst, Headline, Hillspire, Index Ventures, Korelya
    Capital, Lightspeed, NVIDIA, Phoenix Court’s Solar fund and Salesforce Ventures
    also participated.

    Founded in 2023, Mistral develops AI models, infrastructure
    and products for businesses and public-sector organisations. Its approach
    combines open-weight models with the infrastructure and computing capacity used
    to run them, alongside products for deploying the technology in production
    environments.

    The company is positioning its technology around growing
    demand from organisations seeking greater control over how AI systems are
    deployed, including where data is stored, how models are customised and which
    infrastructure is used.

    Its platform is designed to allow customers to operate AI
    systems without relying on a single technology provider and to keep sensitive
    data and workflows within their own environments.

    Mistral currently operates across 20 countries and says it
    supports more than 125 enterprises with their AI deployments, including Airbus,
    ASML and HSBC.

    The Series D follows Mistral’s Series C, which was led by
    Dutch semiconductor equipment manufacturer ASML. With Samsung Electronics
    leading the latest round, the company has now secured successive investments
    led by two major technology and industrial groups.

    The new funding will be used to expand Mistral’s AI research
    and computing capacity, develop its infrastructure and products, and support
    further commercial and international expansion.

  • „The Exploration Company“ pritraukė apie 410 mln. eurų: sieks išplėsti daugkartinį kosmoso transportą

    „The Exploration Company“ pritraukė apie 410 mln. eurų: sieks išplėsti daugkartinį kosmoso transportą

    Europos kosmoso bendrovė „The Exploration Company“ paskelbė pritraukusi apie 410 mln. eurų C serijos investiciją, kuri bus skirta daugkartinio kosmoso transporto sistemoms vystyti ir veiklos mastui didinti. Sandoris iškelia įmonę į ryškiausių Europos „NewSpace“ žaidėjų gretas, kai regione didėja konkurencija dėl patikimų krovinių skrydžių į orbitą ir atgal.

    Investicijų raundą bendrai vedė Bessemer Venture Partners, Atomico ir Scaleup Europe Fund, kurį valdo EQT, taip pat prisidėjo anksčiau investavusios Balderton, Plural, Cherry ir Red River West. Kartu su šiuo raundu bendrovės pritrauktas kapitalas, TEC skaičiavimu, pasiekė apie 620 mln. eurų.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Įmonę įkūrė ir jai vadovauja Hélène Huby, o pagrindinis artimiausių metų tikslas – kosminė kapsulė Nyx, skirta kroviniams nugabenti į esamas ir būsimas kosmoso stotis ir saugiai sugrąžinti į Žemę. Bendrovė siekia pademonstruoti pilną daugkartinio orbitinio transporto ciklą, įskaitant prisijungimą prie Tarptautinės kosminės stoties ir grįžimą su kroviniu.

    Nyx koncepcija atliepia rinkos pokytį: plečiantis palydovų ekonomikai, atsirandant komercinėms kosmoso stotims ir augant orbitinių paslaugų apimtims, didėja poreikis reguliariam, prognozuojamam ir ekonomiškai tvariam logistikos „maršrutui“ į orbitą. Šiame segmente tradiciškai trūko pasiūlos, o priklausomybė nuo kelių tiekėjų tapo strateginiu klausimu tiek Europai, tiek tarptautiniams partneriams.

    Variklis „Storm“ ir Europos ambicijos

    Dalis naujų lėšų bus skirta „Storm“ – didelės traukos raketinio variklio, naudojančio deguonį ir metaną, kūrimui ir bandymams. TEC teigia, kad ši kryptis orientuota į ateities daugkartinio naudojimo sunkiosios klasės Europos nešėją, kuri galėtų iškelti iki 40 tonų į žemąją Žemės orbitą.

    Planuojami darbai apima išankstinių degiklių ir energinės dalies bandymus, o vėliau – pilno variklio prototipo testavimą. Metano varikliai pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių technologinių pasirinkimų daugkartinio naudojimo architektūrose dėl potencialiai paprastesnio aptarnavimo ir gerų savybių pakartotiniams skrydžiams, tačiau jų sertifikavimas ir patikimumo įrodymas reikalauja didelės bandymų apimties.

    Užsakymai, NASA ir ESA

    TEC skelbia turinti daugiau nei 1 800 000 000 eurų vertės sutarčių ir įsipareigojimų iš viešojo ir privataus sektoriaus klientų visame pasaulyje. Tarp jų minima veikla su Europos kosmoso agentūra ir krovinių logistikos susitarimai su komercinių kosmoso stočių operatoriais.

    Bendrovė taip pat yra pasirašiusi Space Act tipo susitarimą su NASA ir dirba su agentūra techninių, saugos ir sertifikavimo reikalavimų srityje, kurie būtų aktualūs galimoms būsimoms misijoms į Tarptautinę kosminę stotį bei komercines stotis. Toks procesas paprastai apima ilgą dokumentacijos, bandymų ir rizikos valdymo etapą, o tai tampa vienu svarbiausių barjerų naujiems kosmoso logistikos paslaugų tiekėjams.

    Įmonė nurodo, kad, gavus reikalingus reguliacinius patvirtinimus, C serijos investicija bus panaudota ir darbuotojų samdai bei inžinerijos, gamybos, misijų valdymo, variklių kūrimo ir programų įgyvendinimo pajėgumų plėtrai. Europoje tai vyksta tuo metu, kai tiek valstybiniai užsakovai, tiek privačios įmonės siekia mažinti tiekimo grandinių rizikas ir stiprinti savarankiškas galimybes kosmose.

    „Šis finansavimas leis mums veikti skubiai: atvesti Nyx prie Tarptautinės kosminės stoties ir saugiai sugrįžti į Žemę, kartu spartinant „Storm“ – didelės traukos variklį, kurio Europai reikia ateities daugkartiniam sunkiam nešėjui“, – sakė Hélène Huby.

    „Šis sandoris rodo, kad Europa gali suderinti technologinę plėtrą, ambiciją ir augimo kapitalą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    TEC taip pat akcentuoja, kad tai – didžiausias investicijų raundas, kurį, bendrovės teigimu, yra pritraukusi ES būstinę turinti įmonė, vadovaujama moters įkūrėjos ir vadovės. Šis aspektas išryškina platesnę tendenciją: rizikos kapitalo rinkoje vis dažniau akcentuojama vadovų komandos įvairovė, tačiau didelių vėlyvos stadijos raundų moterų vadovaujamiems technologijų verslams Europoje vis dar išlieka palyginti mažiau.

  • „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    Šveicarijoje įsikūrusi pramonės automatizavimo bendrovė „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų sieklinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), o lėšos bus skirtos kompiuterinės regos sprendimų plėtrai atliekų deginimo bei kitose pramonės įmonėse.

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais ir veikia Mano mieste, netoli Lugano. Bendrovė kuria kompiuterinės regos ir DI sistemas, skirtas didinti pramoninių objektų saugą, efektyvumą ir automatizavimą, o pirmasis pagrindinis taikymas – atliekų deginimo energijai (angl. waste-to-energy) jėgainės.

    Kur didžiausia problema jėgainėse?

    Tokiose jėgainėse kasdien apdorojami dideli kiekiai nevienalytės sudėties atliekų, todėl operatoriams tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti saugą ir palaikyti stabilų degimo procesą. Net nedidelės klaidos gali virsti prastovomis, įrangos gedimais ar neefektyviu degimu.

    Bendrovė teigia, kad nemaža dalis daugiau nei 3 100 pasaulyje veikiančių atliekų deginimo jėgainių vis dar remiasi rankiniu stebėjimu ir analoginiais procesais. Praktikoje tai reiškia lėtesnius sprendimus, didesnę žmogiškųjų klaidų riziką ir mažiau duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti automatizavimą.

    Kaip veikia kompiuterinė rega?

    „Jaipur Robotics“ platforma analizuoja vaizdo srautą, fiksuojantį atliekų judėjimą jėgainėje, ir vaizdinę informaciją paverčia sprendimams tinkamais duomenimis. Sistema padeda atpažinti pavojingas medžiagas, gerinti atliekų sumaišymą ir teikti rekomendacijas kranų operacijoms automatizuoti.

    Pasak bendrovės, DI modeliai apmokyti naudojant daugiau nei 50 mln. sužymėtų vaizdų iš Europos atliekų deginimo operacijų. „Jaipur Robotics“ nurodo, kad jos sprendimai kasmet analizuoja daugiau nei 5 mln. tonų atliekų, o pavojingų objektų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    Koks poveikis ir kur bus panaudotos investicijos?

    Bendrovė taip pat teigia, kad atskiruose objektuose jos technologijos diegimas leido daugiau nei 80 proc. sumažinti neplanuotus sustabdymus. Be to, šilumingumo žemėlapiai ir prognozinės rekomendacijos naudojami tam, kad būtų lengviau palaikyti tolygesnį kuro mišinį ir stabilesnį degimo režimą.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėtrai į naujas rinkas ir produkto vystymui, išplečiant taikymo scenarijus ne tik atliekų deginimo, bet ir kitose pramonės šakose, įskaitant cemento bei biomasės jėgaines. Investuotojams tokie sprendimai patrauklūs dėl aiškios ekonominės naudos: mažesnių prastovų, saugesnių procesų ir geresnio įrangos panaudojimo.

  • Bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų: plėtra už JK ribų ir auganti bendruomenė

    Bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų: plėtra už JK ribų ir auganti bendruomenė

    Jungtinėje Karalystėje veikianti bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų investicijų, kurias ketina skirti tarptautinei plėtrai ir komandos augimui. Finansavime dalyvavo NPIF II – Mercia Equity Finance, valdomas Mercia Ventures, taip pat Shaping Impact Group (SI3), Finance Yorkshire, Leansquare ir privatūs investuotojai.

    Bendrovė, įkurta Šefilde Steve’o Rimmerio ir velionio Neville’io Mosey, orientuojasi į pigesnę prieigą prie gyvų renginių. Paslaugos gavėjų grupė apima sveikatos apsaugos darbuotojus, mokytojus, labdaros sektoriaus žmones ir tuos, kurie gauna paramą dėl pragyvenimo išlaidų.

    Platformos veikimo modelis paremtas partnerių pateikiamais neparduotais bilietais, kurie kitu atveju liktų nepanaudoti. Nariai registruojasi nemokamai ir už kiekvieną bilietą sumoka nedidelį sandorio mokestį, o renginių organizatoriai gali užpildyti laisvas vietas bei sugeneruoti papildomas pajamas.

    Tickets for Good teigia turinti beveik 750 000 patikrintų narių visame pasaulyje ir išplatinusi daugiau kaip 1 250 000 bilietų. Toks mastas rodo, kad alternatyvūs bilietų platinimo kanalai, ypač dirbantys su pertekline pasiūla, tampa reikšminga renginių rinkos dalimi.

    Įmonės ambasadoriumi yra dainininkas Robbie Williamsas, o tarp žinomų rėmėjų minimi ir buvęs Nyderlandų rinktinės vartininkas Edwinas van der Saras bei muzikos verslo atstovas Hansas Brouweris. Tokie vardai dažnai padeda greičiau didinti žinomumą naujose rinkose ir stiprina pasitikėjimą partnerių akyse.

    Platforma į Jungtines Amerikos Valstijas įžengė 2023 metais, prisijungusi prie „Comcast SportsTech“ akceleratoriaus Sent Luise, o Europoje veikia ir Nyderlanduose, Belgijoje bei Vokietijoje. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais jos pajamos padvigubėjo, o per artimiausius trejus metus siekiama penkiskart išaugti.

    Pasak įkūrėjo ir vadovo Steve’o Rimmerio, investicija leis spartinti plėtrą, kurti darbo vietas Šefilde ir sudaryti daugiau galimybių žmonėms apsilankyti renginiuose. „Tickets for Good buvo sukurta remiantis paprastu įsitikinimu, kad gyvi renginiai turi būti prieinami visiems, ypač tiems, kurie daug duoda mūsų bendruomenėms“, – sakė S. Rimmeris.

    Įmonė pabrėžia, kad gautos lėšos bus nukreiptos į naujas tarptautines rinkas ir komandos stiprinimą per ateinančius trejus metus. Renginių sektoriuje tai atspindi platesnę tendenciją ieškoti efektyvesnių būdų mažinti nepanaudotą vietų skaičių ir didinti auditorijų įtraukimą, kartu siūlant apčiuopiamą naudą socialiai jautrioms grupėms.

  • „Flex IT“ ir „T1A“ susijungė: kuriama 150 mln. eurų apyvartos žiedinės IT įrangos platforma Europoje

    „Flex IT“ ir „T1A“ susijungė: kuriama 150 mln. eurų apyvartos žiedinės IT įrangos platforma Europoje

    Danijos įmonė „T1A Group“ ir Nyderlandų bendrovė „Flex IT“ užbaigė susijungimą ir paskelbė kurianti Europos masto žiedinės IT platformą. Bendra naujai suformuotos grupės apyvarta siekia apie 150 mln. eurų, o tikslas – sujungti visą IT įrangos gyvavimo ciklą nuo paėmimo iš įmonių iki pakartotinio pardavimo.

    Abi bendrovės veikė skirtingose tos pačios vertės grandinės dalyse. „T1A“, įkurta 2001 metais Danijoje, specializuojasi įmonių nebenaudojamos IT įrangos surinkime, sertifikuotame duomenų ištrynime ir įrenginių atnaujinime, kad jie galėtų saugiai grįžti į rinką.

    „Flex IT“, įkurta 1991 metais ir įsikūrusi Leidene, platina naują ir atnaujintą techniką visoje Europoje per maždaug 13 000 perpardavėjų tinklą. Bendrovė taip pat turi sertifikuotus atnaujinimo pajėgumus Torunėje Lenkijoje bei teikia nuomos ir demonstracinių įrenginių paslaugas.

    Kaip veiks „uždaras ratas“

    Susijungimas leidžia vienoje grupėje „uždaryti ratą“: įmonės nurašytas kompiuteris ar kita technika gali būti paimta pagal sutartį, apdorota tinkamiausiame sertifikuotame centre ir vėliau parduota ten, kur jos vertė didžiausia. Taip mažėja tikimybė, kad dar tinkama įranga bus utilizuota arba ilgai gulės sandėliuose.

    Abi bendrovės nurodo turinčios R2v3 sertifikaciją, plačiai taikomą atsakingam elektronikos atnaujinimui ir perdirbimui. Sujungta grupė sertifikuotą apdorojimą vykdys Danijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, todėl logistikos ir atsekamumo procesai turėtų tapti labiau standartizuoti.

    Investuotojai ir vadovų pokyčiai

    Sandorį finansuoja „Eurazeo“ Planetary Boundaries Fund, kuris 2026 metų gegužę įsigijo kontrolinį „T1A“ paketą ir dabar rėmė „Flex IT“ įsigijimą. Pranešime taip pat minima „Dansk Vækstkapital“ parama finansavimo struktūroje.

    Po susijungimo „Flex IT“ vadovas Angelo Bul tampa sujungtos grupės generaliniu direktoriumi. „T1A“ įkūrėjas Peter Hemicke paskirtas vykdomuoju valdybos pirmininku, daugiausia dėmesio skirs grupės strategijai ir liks vienu iš investuotojų.

    „Sunkiausia žiedinėje IT niekada nebuvo rasti pirkėją geram antro gyvenimo nešiojamajam kompiuteriui. Sunkiausia yra tą kompiuterį apskritai gauti“, – sakė Angelo Bul.

    „Dabar galime prisiimti atsakomybę už visą kliento įrangos gyvenimą – nuo dienos, kai ji atkeliauja, iki dienos, kai išeina, ir dar vėliau. Tai padeda pakartotinį naudojimą paversti įprastu pasirinkimu“, – pridūrė jis.

    „Surinkti įmonių IT ir sertifikuotai ją atnaujinti yra atskira disciplina, kurios mums prireikė dvidešimt penkerių metų. Pardavimas visoje Europoje, tinkama kaina ir tinkama rinka yra kita disciplina, kurią „Flex IT“ kūrė dar ilgiau“, – sakė Peter Hemicke.

    „Dabar galime paimti įrenginį iš įmonės vienoje šalyje ir grąžinti jį darbui kitoje su garantija ir aiškia grandinės atsekamybe“, – teigė jis.

    Kodėl žiedinė IT tampa strategine

    Elektronikos pakartotinis naudojimas vis dažniau siejamas ne tik su tvarumu, bet ir su kaštų bei tiekimo grandinių valdymu. Įmonėms tampa aktualu greičiau ir saugiau realizuoti nebenaudojamą techniką, kartu mažinant duomenų nutekėjimo riziką, todėl sertifikuotas duomenų ištrynimas ir procesų atsekamumas tampa esmine vertės dalimi.

    Tuo pat metu rinkoje auga poreikis patikimai atnaujintai įrangai su garantijomis, ypač kai organizacijos optimizuoja biudžetus ir ieško alternatyvų naujiems įrenginiams. Sujungta platforma siekia pasinaudoti šia tendencija, pasiūlydama vientisą modelį nuo surinkimo iki pardavimo per platų kanalą visoje Europoje.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.

  • „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: augimo skolai Europoje jau skirta 32 proc.

    „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: augimo skolai Europoje jau skirta 32 proc.

    Rizikos skolos ir augimo finansavimo bendrovė „Claret Capital Partners“ uždarė ketvirtąjį Europos augimo kapitalo fondą, kurio dydis siekia 575 mln. eurų. Tai viršijo anksčiau skelbtą 500 mln. eurų tikslą, o fondas bus skirtas Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikį kuriančioms įmonėms.

    Pasak bendrovės, kartu su susijusiais diskreciniais mandatų portfeliais fondas investuos į augimo skolą, kuri paprastai leidžia įmonėms pritraukti kapitalą su mažesniu nuosavybės dalies praskiedimu nei renkantis vien akcijų finansavimą. Tokios lėšos dažniausiai naudojamos tarptautinei plėtrai, įsigijimams ir produktų kūrimui.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Claret Capital Partners“ nurodo, kad jau yra investavusi 32 proc. fondo kapitalo ir paremė daugiau nei 27 bendroves. Tarp jų minimos B2B atidėto mokėjimo platforma „Billie“, klinikinės stadijos farmacijos įmonė „Cinclus Pharma“, komercinio nekilnojamojo turto programinės įrangos tiekėja „PRODA“, biotechnologijų bendrovė „Inventiva“ ir pardavimų analitikos platforma „Surfe“.

    Tokie sandoriai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europos rinkoje, kai sparčiai augančios įmonės vis dažniau ieško alternatyvų vien akcijų finansavimui. Augimo skola paprastai pasirenkama tuomet, kai įmonė nori išlaikyti didesnę kontrolę ir išvengti didesnio praskiedimo, tačiau vis tiek finansuoti spartesnį mastelio didinimą.

    Kodėl auga augimo skolos paklausa?

    „Claret Capital Partners“ teigia, kad susidomėjimą tokio tipo finansavimu skatina selektyvesnės akcijų rinkos ir didesnis investuotojų atsargumas vertinant įmonių augimo trajektorijas. Dėl to daliai bendrovių rizikos kapitalo raundai tampa ilgesni, o sąlygos griežtesnės, todėl skolos instrumentai įgauna didesnį svorį finansavimo struktūroje.

    Fondo galutiniame pritraukime dalyvavo instituciniai investuotojai, įskaitant pensijų fondus, draudikus, šeimos biurus ir viešąsias institucijas, taip pat privatūs investuotojai per ELTIF struktūrą. Bendrovė taip pat planuoja naudotis bendro investavimo partnerystėmis, kad galėtų dalyvauti didesnės apimties sandoriuose.

    „Turėdami augantį aukštos kokybės galimybių srautą, aktyviai investuojame ir toliau ieškome verslininkų, kuriančių kitą Europos čempionų kartą“, – sakė „Claret Capital Partners“ vadovaujantis partneris Davidas Batemanas.

    Fondo uždarymas seka po ankstesnio 297 mln. eurų fondo, kuris galutinai suformuotas 2022 metais. Bendrovė nurodo, kad jos portfelis vėliau fiksavo pasitraukimus, tarp jų Cytora įsigijimą, Endomag įsigijimą, Logpoint įsigijimą, Lyst įsigijimą, Tiqets įsigijimą ir Abivax viešą akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje.

    „Kadangi akcijų rinkos išlieka selektyvesnės, o įkūrėjai ieško būdų augti be nereikalingo praskiedimo, tikimės, kad lanksčios, nuosavybės nedilutuojančios kapitalo formos paklausa ir toliau spartės“, – sakė „Claret Capital Partners“ vadovaujantis partneris Johanas Kampe.

    „Claret Capital Partners“ teigia per visus fondų laikotarpius investavusi daugiau nei 1,5 mlrd. eurų į daugiau nei 210 bendrovių, įskaitant perdirbtą kapitalą. Po naujo fondo uždarymo bendrovė planuoja plėsti veiklą Europoje, stiprindama komandą Paryžiuje ir planuodama buvimą Berlyne.

  • „Souk“ pritraukė apie 1,5 mln. eurų: DI agentas žada pažadinti užmigusius B2B partnerius

    „Souk“ pritraukė apie 1,5 mln. eurų: DI agentas žada pažadinti užmigusius B2B partnerius

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs B2B programinės įrangos startuolis „Souk“ pritraukė apie 1,5 mln. eurų prieš pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Sure Valley Ventures, prisidėjo „Antler“, „Fuel Ventures“ ir grupė strateginių verslo angelų.

    Įmonė kuria DI pagrįstą partnerių valdymo platformą, skirtą organizacijoms, kurios pardavimus ir augimą remia partnerių kanalais. „Souk“ taikosi į komandas, kurios iki šiol partnerystes valdo el. paštu, skaičiuoklėmis ir rankiniais procesais, todėl ryšiai greitai atšąla, o informacija išsiskaido.

    Kodėl „užmigę“ partneriai kainuoja

    Partnerių programose dažna problema ta pati: daug pastangų skiriama naujų partnerių pritraukimui, tačiau dalis esamų laikui bėgant nustoja generuoti pardavimus. Tokiose situacijose komandos ne visuomet laiku pastebi, kurie partneriai praranda aktyvumą, kokių veiksmų reikia ir kur slypi realūs pajamų šaltiniai.

    „Souk“ teigimu, įmonėse dažnai susiformuoja disbalansas, kai didelė dalis partnerių tinklo išlieka pasyvi, o apčiuopiamos pajamos ateina tik iš palyginti mažos aktyvių partnerių grupės. Tai reiškia, kad net ir neplečiant tinklo, galima augti paprasčiausiai geriau valdant jau pasirašytus ryšius, ypač kai rinkodaros ir pardavimų biudžetai spaudžiami taupyti.

    DI agentas „Coco“: nuo paieškos iki išmokų

    Platformos centre yra autonominis DI agentas „Coco“, kuris turi padėti atlikti darbus per visą partnerystės ciklą. Tarp funkcijų įvardijami partnerių paieškos darbai, nuolatinio įsitraukimo palaikymas, rezultatų stebėsena ir atsiskaitymų bei išmokų administravimas.

    Startuolis akcentuoja, kad tikslas yra ne tik analitika, bet ir kasdienių veiksmų automatizavimas: priminimai, kontekstu grįsti pasiūlymai, užduočių suvedimas į vieną vietą ir mažiau rankinio „stumdymo“ tarp pardavimų, partnerių vadybos ir finansų. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI sprendimai pereina nuo asistavimo prie agentinių sistemų, galinčių savarankiškai vykdyti procesus pagal nustatytas taisykles.

    „Souk“ teigia, kad ankstyvieji „Coco“ diegimai padėjo identifikuoti partnerystes, turinčias potencialą sukurti septynženklį pardavimų piltuvėlį, taip pat atvėrė kelią sutartims su keliomis vienaragių kategorijos bendrovėmis. Bendrovė taip pat nurodo, kad įrankis sumažino rankinį darbą, susijusį su partnerių pritraukimu.

    „Partnerystės yra tai, kaip vyksta dauguma verslo sandorių, tačiau jas palaikanti programinė įranga beveik nepasikeitė. Įmonės skiria milžinišką energiją pasirašydamos partnerius, o tada stebi, kaip 80 proc. jų nutyla. Su „Souk“ kuriame „Coco“, kad jis perimtų sunkiausią darbą, išlaikytų partnerius aktyvius ir paverstų užmigusius tinklus prognozuojamu pajamų varikliu“, – sakė „Souk“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Leo Crowe.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Pasak bendrovės, pritrauktos lėšos bus skirtos produkto vystymui. Pagrindinis prioritetas yra „Coco“ branduolinės architektūros kūrimas ir DI pagrįsto partnerių valdymo metodo tobulinimas, kad sistema veiktų patikimai su skirtingais duomenų šaltiniais ir partnerių programų modeliais.

    Rinkoje, kurioje partnerių kanalai vis dažniau vertinami kaip efektyvesnis augimo kelias nei brangstanti tiesioginė reklama, tokie sprendimai gali tapti konkurenciniu pranašumu. Tačiau sėkmę lems tai, ar „Souk“ pavyks užtikrinti saugų duomenų apdorojimą, aiškų DI sprendimų paaiškinamumą ir realiai išmatuojamą poveikį pajamoms, o ne vien patogesnį procesų valdymą.

  • Startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų: DI žada automatizuoti maisto kokybės ir atitikties kontrolę

    Startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų: DI žada automatizuoti maisto kokybės ir atitikties kontrolę

    Maisto pramonei skirtas programinės įrangos startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų išankstinio etapo investiciją. Lėšos bus naudojamos DI grįstai kokybės ir atitikties platformai toliau vystyti bei komercinei plėtrai Europoje.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Pitchdrive, prie jo prisidėjo PROfounders Capital ir Passion Capital, taip pat esamas investuotojas 100IN. Į raundą įsitraukė ir Belgijos maisto sektoriaus investuotojai, tarp jų „Agristo“ ir „Darta“.

    „Backbone“ 2025 metais įkūrė Louis Opsomer, Siska Lannoo ir Julien Steel. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų padėti maisto gamintojams ir tiekėjams valdyti kokybės bei reguliacinės atitikties procesus, kuriuose vis dar dažnai remiamasi skaičiuoklėmis, dokumentais ir el. paštu.

    Tokiose įmonėse kokybės duomenys dažnai būna išskaidyti: tiekėjų dokumentai atsiduria pirkimų skyriuje, receptūros ir sudėtys priklauso tyrimams bei plėtrai, laboratorijų rezultatai saugomi atskirai, o klientų ir reguliavimo reikalavimai gula ant kokybės komandų pečių.

    Dėl to net ir įprasti pokyčiai, pavyzdžiui, naujo tiekėjo įvedimas ar receptūros korekcija, gali reikšti daug rankinio darbo ir kelių komandų derinimą. Praktikoje tai didina riziką praleisti pasikeitusius reikalavimus, neatnaujinti specifikacijų laiku ar neteisingai suvaldyti neatitikimų incidentus.

    Vienoje vietoje sujungiami duomenys

    „Backbone“ siekia šią fragmentaciją mažinti sujungdama duomenis į vieną platformą, apimančią tiekėjų dokumentaciją, laboratorinius rezultatus, specifikacijas ir reguliacinius reikalavimus. Tikslas yra sukurti aiškų, audituojamą informacijos sluoksnį, kuriame būtų paprasčiau rasti spragas ir nustatyti prioritetus.

    Platforma kokybės informaciją struktūruoja ir sutikrina su plačiai naudojamais maisto saugos ir kokybės standartais, įskaitant IFS, BRCGS ir FSSC 22000. Tai svarbu įmonėms, kurios dirba tarptautinėse tiekimo grandinėse ir privalo atitikti skirtingų klientų bei rinkų reikalavimus.

    DI agentai vietoj rankinio tikrinimo

    Ant šio duomenų pagrindo bendrovė kuria DI agentus, kurie turėtų automatizuoti dalį kokybės valdymo rutinos. Tarp numatomų funkcijų minimi tiekėjų sertifikatų galiojimo sekimas, laboratorinių tyrimų rezultatų ir gaunamų dokumentų palyginimas su aktualiomis specifikacijomis bei incidentų registravimas.

    Tokios priemonės, pasak rinkos dalyvių, gali sumažinti „aklųjų zonų“ skaičių, kai kritiška informacija pasimeta tarp skyrių. Be to, centralizuotas skydelis vadovybei ir kokybės komandoms paprastai padeda greičiau suprasti, kuriose vietose rizika didžiausia ir kokių veiksmų reikia pirmiausia.

    „Šiandien maisto įmonė turi visus duomenis, kurių reikia geresniems kokybės sprendimams, tačiau skirtingi duomenų taškai tarpusavyje nesusikalba. Mes kuriame intelekto sluoksnį, kuris sujungia tuos taškus, supranta kontekstą ir paverčia tai praktiniu darbu“, – sakė „Backbone“ bendraįkūrėjas Louis Opsomer.

    Plėtra už Belgijos ribų

    „Backbone“ jau išsiplėtė už Belgijos ribų ir dirba Jungtinėje Karalystėje bei Nyderlanduose. Klientų ratas apima skirtingas maisto tiekimo grandinės grandis: nuo žaliavų ir ingredientų tiekėjų iki gamintojų, pakuočių įmonių ir platintojų.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas produktui tobulinti, rinkodarai stiprinti ir partnerystėms plėtoti. Tarp prioritetų įvardijamas bendradarbiavimas su tarptautinėmis sertifikavimo organizacijomis bei įmonėmis, diegiančiomis ERP sistemas, kad kokybės duomenys sklandžiau jungtųsi su kitais verslo procesais.