CP v2

Tag: Fintech

  • „Ki 13“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų: pigesni sintetinių degalų komponentai iš biomasės

    „Ki 13“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų: pigesni sintetinių degalų komponentai iš biomasės

    Jungtinės Karalystės švariųjų technologijų bendrovė „Ki 13“ (anksčiau veikusi pavadinimu „Ki Hydrogen“) pritraukė 5 mln. JAV dolerių sėklos stadijos investiciją, kuri sudaro apie 4,6 mln. eurų. Lėšos bus skirtos pramoninio bandomojo piloto statybai, kad įmonė galėtų didesniu mastu patikrinti savo biomasės elektrolizės technologiją.

    Investicijų raundui vadovavo HICO Investment Group, prisidėjo Burgest, Triple Impact Ventures, GiTV ir Desai Ventures. Taip pat numatytas ne akcijų išskiedimu paremtas finansavimo priedas iš Innovate UK, kuris dažniausiai skiriamas projektams, turintiems aiškų inovacijų ir pramoninio pritaikomumo potencialą.

    Kaip veikia biomasės elektrolizė?

    „Ki 13“ kuria elektrocheminį procesą, kuriuo lignoceliuliozinė biomasė paverčiama į dvi atskiras srautus: žaliąjį vandenilį ir biogeninį anglies dioksidą. Abu šie komponentai gali būti naudojami kaip žaliavos sintetiniams degalams ir chemijos produktams, įskaitant tvarius aviacinius degalus, e-metanolį ir e-metaną.

    Įmonės tikslas yra sumažinti dviejų kritinių sintetinių degalų gamybos įvesčių kainą: vandenilio ir anglies dioksido. Tradicinėje schemoje žaliasis vandenilis dažnai gaminamas vandens elektrolize, o anglies dioksidas gaunamas tiesioginio oro surinkimo technologijomis, kurios paprastai reikalauja daug elektros energijos.

    Pasak „Ki 13“, jų metodas leidžia vienu metu išgauti vandenilį ir biogeninį CO₂ žemos temperatūros elektrocheminiu procesu. Bendrovė nurodo, kad procesui reikia apie 25 kWh elektros vienam kilogramui vandenilio ir apie 300 kWh vienai tonai CO₂, kai tuo tarpu vandens elektrolizė dažnai siejama su maždaug 50 kWh vienam kilogramui vandenilio, o tiesioginis oro surinkimas gali reikalauti apie 2 000–3 000 kWh vienai tonai CO₂.

    Kodėl svarbios biomasės liekanos?

    Technologijoje naudojama lignoceliuliozinė biomasė, pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės liekanos bei kitos biologinės kilmės atliekos. Įmonė pabrėžia, kad orientuojasi į likutines žaliavas, kurias galima surinkti ir panaudoti neauginant specialiai tam skirtų kultūrų, taip mažinant konkurenciją su maisto grandine ir žemės naudojimo rizikas.

    Toks pasirinkimas svarbus ir reguliaciniame kontekste, nes degalų tvarumas vis dažniau vertinamas pagal visą gyvavimo ciklą: nuo žaliavos kilmės iki galutinio produkto panaudojimo. Biogeninis CO₂, gautas iš atliekinių srautų, gali būti patrauklesnė alternatyva daliai pramonės, ypač ten, kur siekiama mažesnės anglies pėdsako intensyvumo žaliavų.

    Ką keičia ekonomika?

    „Ekonomika skatina prasmingus pokyčius, o pasauliui reikia radikalaus kainų skirtumo, kaip gaminami sintetiniai degalai ir chemijos produktai, kad perėjimas vyktų mastu ir greičiu“, – sakė „Ki 13“ bendraįkūrėjas ir vadovas Koji Muto.

    HICO Investment Group vadovas Christopher Hartnoll pabrėžė, kad didžiausia kliūtis žaliajam vandeniliui ir sintetiniams degalams plėstis dažnai yra ne paklausa, o ekonomika. Jo teigimu, „Ki 13“ bandymas iš esmės pergalvoti vandenilio ir biogeninio CO₂ gamybą gali sumažinti žaliavų sąnaudas ir atverti komerciškesnį kelią plėtrai.

    Gautas finansavimas bus panaudotas pramoninio piloto projektavimui ir statybai, taip pat technologijos parengimui komerciniam diegimui. Jei rezultatai pasitvirtins didesniu mastu, tai galėtų prisidėti prie pigesnių sintetinių degalų grandinių, ypač sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra sudėtinga, pavyzdžiui, aviacijoje ar dalyje jūrų transporto.

  • „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi į Europos deeptech Seed ir A etapą

    „Uplift Ventures“ startuoja su 100 mln. eurų fondu: taikosi į Europos deeptech Seed ir A etapą

    Rizikos kapitalo bendrovė „Uplift Ventures“ paskelbė pradedanti pirmąjį 100 mln. eurų fondą, skirtą investuoti į naujos kartos Europos deeptech startuolius. Fondas orientuosis į vėlyvą Seed ir A serijos etapus, kuriuose technologinėms įmonėms dažnai pritrūksta užtikrinto kapitalo spartesniam augimui.

    Bendrovė teigia siekianti užpildyti vieną ryškiausių Europos ekosistemos spragų, kai proveržio technologijas kuriančios komandos jau turi produktą ir trauką, tačiau investuotojai vis dar nedrąsiai vertina didesnės rizikos, ilgesnio įgyvendinimo ciklo projektus. Pastaraisiais metais susidomėjimas deeptech Europoje auga, tačiau finansavimas dažnai koncentruojasi į vėlyvų etapų didžiuosius sandorius.

    „Uplift Ventures“ planuoja iš fondo paremti iki 20 startuolių ir dalį kapitalo skirti atrinktiems deeptech fondams, kad sukurtų platesnį tarptautinį tinklą. Tokia strategija paprastai leidžia fondams ne tik investuoti tiesiogiai, bet ir greičiau pasiekti specializuotas kompetencijas, klientus bei bendrainvestuotojus įvairiose rinkose.

    Investicijų kryptys apima fizinio pasaulio DI sprendimus, energetikos inovacijas, įmonėms skirtus DI produktus ir logistikos technologijas. Nors pagrindinis dėmesys bus Europai, bendrovė numato investicijas ir Jungtinėse Valstijose, kur daliai deeptech komandų svarbi partnerystė su pramonės lyderiais ir ankstyvas įėjimas į didelę rinką.

    Prie „Uplift Ventures“ komandos prisijungia generalinis partneris Christianas Noske, turintis daugiau nei dešimtmetį patirties investuojant į deeptech Europoje. Anksčiau jis vadovavo Europos investicijoms „NGP Capital“, taip pat buvo vienas iš „BMW i Ventures“ ir „Alliance Ventures“ įkūrėjų.

    „Per daugelį metų investuojant į deeptech matėme, kiek skirtingų būdų šioms įmonėms nepavyksta, ir kas iš tiesų reikalinga išskirtiniams rezultatams“, – sakė Christianas Noske.

    „Uplift Ventures“ pabrėžia lankstų dalyvavimo finansavimo raunduose modelį: fondas gali būti pagrindinis investuotojas, bendrai vadovauti raundui arba prisijungti kaip dalyvaujantis investuotojas. Tokia taktika leidžia prisitaikyti prie skirtingų sektorių dinamikos, ypač kai deeptech įmonėms svarbūs ne vien pinigai, bet ir prieiga prie pramonės partnerių, talentų bei reguliavimo kompetencijų.

    Fondas taip pat turi strateginį užnugarį: jį remia „Jungheinrich“, įsipareigojusi ilgalaikiam bendradarbiavimui. Tokios partnerystės deeptech srityje dažnai tampa papildomu pranašumu startuoliams, nes padeda greičiau testuoti sprendimus realioje pramoninėje aplinkoje ir sparčiau pasiekti pirmuosius didelius klientus.

  • Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs DI startuolis „Wonderful“ pritraukė 510 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 4,6 mlrd.

    Nyderlanduose įsikūręs dirbtinio intelekto (DI) paslaugas verslui kuriantis startuolis „Wonderful“ pranešė pritraukęs apie 510 mln. eurų investiciją. Po šio etapo bendrovės vertinimas siekia maždaug 4,6 mlrd. eurų.

    Tai yra C serijos investicijų raundas, kuriam vadovavo esamas investuotojas Insight Partners. Prie finansavimo taip pat prisijungė „Salesforce“ bei keli kiti anksčiau investavę fondai, tarp jų Index Ventures, IVP, Vine Ventures, 9Yards ir Bessemer Venture Partners.

    Naujas finansavimas paskelbtas praėjus maždaug šešiems mėnesiams po ankstesnio etapo, kai bendrovė buvo pritraukusi apie 140 mln. eurų, o jos vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Iš viso „Wonderful“ jau yra pritraukusi daugiau nei 740 mln. eurų.

    Startuolis buvo įkurtas Izraelyje, tačiau dabar jo pagrindinė būstinė yra Amsterdame. Bendrovė teigia, kad naują kapitalą planuoja skirti produkto tobulinimui ir intensyviam komandų plėtimui.

    „Per 20 mėnesių nuo starto mūsų sprendimai realiai veikia su šimtais agentų, sistemų ir darbo srautų daugiau nei 30 rinkų“, – sakė „Wonderful“ atstovai.

    „Su nauju kapitalu dar labiau stiprinsime vertę klientams, samdysime šimtus inžinierių ir plėsime produkto galimybes visame įmonių segmente“, – teigė bendrovė.

    „Wonderful“ kuria platformą, kuri padeda įmonėms automatizuoti užduotis pasitelkiant DI, įskaitant DI agentus ir pritaikytas aplikacijas. Bendrovė nurodo veikianti daugiau nei 35 rinkose ir turinti apie 650 darbuotojų.

    Pastaraisiais metais įmonių susidomėjimas DI sprendimais sparčiai auga, ypač ten, kur siekiama sumažinti pasikartojančių procesų kaštus ir paspartinti klientų aptarnavimą. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik technologiją, bet ir gebėjimą greitai diegti sprendimus realiuose verslo procesuose bei kurti ilgalaikes pajamas iš prenumeratos ar paslaugų.

  • „Conveo“ pritraukė apie 46 mln. eurų: DI vartotojų įžvalgų platforma taikosi į JAV rinką

    „Conveo“ pritraukė apie 46 mln. eurų: DI vartotojų įžvalgų platforma taikosi į JAV rinką

    Vartotojų tyrimų technologijų bendrovė „Conveo“ pranešė pritraukusi 50 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, kurią bendrovė ketina skirti plėtrai JAV ir produktų vystymui. Pagal įprastą apvalintą konversiją tai sudaro apie 46 mln. eurų.

    Investicijų raunde dalyvavo DST Global Partners, Balderton Capital, Visionaries, 6 Degrees Capital ir „Y Combinator“. Po šio raundo „Conveo“ nurodo, kad bendra pritraukto kapitalo suma siekia 55,8 mln. JAV dolerių, arba apie 51 mln. eurų.

    Kas yra „Conveo“ platforma?

    „Conveo“ įkūrė Dieter De Mesmaeker ir Hendrik Van Hove, o pati bendrovė kuria sprendimus, kurie padeda rinkti ir analizuoti vartotojų įžvalgas priimant produktų, rinkodaros ir strategijos sprendimus. Įmonė teigia, kad jos platformą naudoja daugiau nei 400 organizacijų, tarp jų ir didelės tarptautinės bendrovės.

    Pagrindinė idėja yra automatizuoti ir išplėsti kokybinius tyrimus, kurie tradiciškai reikalauja daug laiko bei brangiai kainuoja, ypač jei reikia aprėpti kelias rinkas. Apklausos dažnai suteikia platų vaizdą, tačiau stokoja gylio, o interviu ir fokus grupės sunkiai skaluojamos.

    Nuo atskirų tyrimų prie nuolatinės žvalgybos

    „Conveo“ pradėjo nuo DI paremto interviu sprendimo, kuris gali vesti nuotolinius vaizdo pokalbius su vartotojais ir rinkti detalias įžvalgas. Tai apima ir namų aplinkoje atliekamus tyrimus, kai dalyviai parodo, kaip realiai naudoja produktus.

    Surinkti duomenys kaupiami bendrame vartotojų įžvalgų sluoksnyje, kurį komandos gali naršyti natūralia kalba, matyti suvestinėse ir valdymo skydeliuose, taip pat integruoti su turimomis sistemomis. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: įmonės siekia, kad tyrimų rezultatai neliktų išskaidyti atskiruose projektuose, o taptų nuolat atnaujinama žinių baze.

    Naujas produktas ir planai JAV

    Bendrovė dabar plečia šį modelį produktu „StoryLines“, skirtu nuolatiniams tyrimams temomis, kurios įmonei strategiškai svarbios. Vietoj vienkartinių tyrimų „StoryLines“ principas yra nuosekliai pildyti tą pačią žinių bazę naujais rezultatais, kad ja galėtų remtis skirtingos komandos.

    „Conveo“ teigimu, šis produktas jau padėjo sudaryti kelių milijonų vertės įmonių sutartis. Naujas finansavimas bus naudojamas JAV plėtrai ir platformos vystymui, siekiant DI sprendimus pritaikyti platesniam sprendimų priėmimui, o ne tik pavieniams rinkos tyrimų projektams.

    „Prekių ženklams reikia DI, kuris giliai išmanytų jų rinką ir būtų paremtas realaus pasaulio duomenimis. Sukūrėme infrastruktūrą, leidžiančią precedento neturinčiu mastu rinkti, struktūruoti ir apibendrinti vartotojų duomenis, pasitelkiant geriausias tyrimų metodikas, patikrintus dalyvius ir specialiai tam sukurtą duomenų architektūrą“, – sakė „Conveo“ vadovas ir vienas įkūrėjų Dieter De Mesmaeker.

  • „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų: lazerinės antidronų sistemos keliauja į Europą

    „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų: lazerinės antidronų sistemos keliauja į Europą

    Vokietijos deeptech bendrovė „INLEAP Photonics“ pritraukė apie 20 mln. eurų pradinio etapo investicijų, kad paspartintų lazerinių antidronų sprendimų gamybą ir diegimą. Finansavimo raundui vadovavo „UVC Partners“, prisidėjo Vokietijos HTGF, Lenkijos „Balnord“, Estijos „Sentris“ ir Danijos „Scale Capital“.

    Bendrovė kuria itin tikslias ir labai greitas lazerio spindulio nukreipimo sistemas, skirtas neutralizuoti nepilotuojamus orlaivius. Technologija orientuota tiek į gynybos poreikius, tiek į civilinės bei kritinės infrastruktūros apsaugą, pavyzdžiui, oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    Pastaraisiais metais antidronų sprendimų paklausa Europoje auga, nes dronai vis plačiau naudojami tiek komerciniais tikslais, tiek hibridinių grėsmių kontekste. Dėl to daugėja incidentų rizikų objektuose, kur svarbiausia yra greita reakcija, tikslumas ir minimalus pašalinis poveikis aplinkai.

    „INLEAP Photonics“ nurodo dirbanti su klientais ir partneriais, tarp jų – Vokietijos Federaline gynybos ministerija bei Bundesvero Kibernetinių inovacijų centru. Bendrovė taip pat yra sudariusi strateginę partnerystę su Vokietijos gynybos technologijų įmone STARK Defence.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką ir matome stiprų užsakymų augimą. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir aptarnavimą, kad atlieptume paklausą ir pristatytume sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ įkūrėjas ir vadovas Marius Lammersas.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas plėsti gamybos ir bandymų pajėgumus, toliau vystyti lazerio technologijos branduolį ir auginti pardavimų bei klientų aptarnavimo komandą Vokietijoje ir kitose Europos rinkose. Taip pat numatomos investicijos į kokybės kontrolę ir sertifikavimą, kad sprendimai galėtų būti patikimai diegiami pramoninėse ir saugumui kritinėse aplinkose.

    Ekspertų vertinimu, antidronų sektoriuje vis svarbesnė tampa ne tik aptikimo grandis, bet ir neutralizavimo priemonės, kurios gali veikti tiksliai ir greitai, o prireikus būtų integruojamos į platesnes saugumo sistemas. Tokios investicijos rodo, kad Europos rinka ieško skalės ir brandos: nuo prototipų bei pilotų pereinama prie serijinės gamybos ir reguliuojamo diegimo realiuose objektuose.

  • „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    JAV pramonės ir energijos technologijų bendrovė „Cummins“, istoriškai geriausiai žinoma kaip dyzelinių variklių gamintoja sunkiajam transportui ir technikai, prisijungė prie rizikos kapitalo įmonės „Emerald Technology Ventures“ kaip ribotos atsakomybės partnerė (Limited Partner, LP). Toks žingsnis reiškia ne tik finansinį įsipareigojimą, bet ir siekį sistemingiau pasiekti naujas technologijas bei ankstyvos stadijos sprendimus.

    „Emerald Technology Ventures“ įkurta 2000 metais ir valdo bei konsultuoja daugiau nei 1,3 mlrd. eurų vertės turtą, veikdama iš Ciuricho, Toronto ir Singapūro. Įmonė investuoja į startuolius, kurie sprendžia klimato kaitos ir tvarumo iššūkius, o per savo veiklos istoriją dalyvavo šimtuose sandorių ir vykdo kelis trečiųjų šalių investavimo mandatus.

    „Cummins“ partnerystę pristato kaip papildomą kanalą stiprinti inovacijų srautą, ypač srityse, kurios tampa kertinės sunkiajai pramonei: pažangus mobilumas, elektrifikacija, alternatyvūs degalai, energijos efektyvumas ir skaitmeninės technologijos. Praktinis tikslas yra greičiau identifikuoti sprendimus, kuriuos įmanoma pritaikyti mastu, atliepiančiu klientų poreikius.

    Partnerystės tikslas – greitesnis pritaikymas

    Tokio tipo LP dalyvavimas fonde dažnai vertinamas kaip „atviros inovacijos“ strategijos dalis: korporacija siekia ne vien stebėti rinką, bet ir anksčiau už konkurentus pasiekti perspektyvius kūrėjus bei pilotuoti sprendimus realioje veikloje. Energetikos transformacijos kontekste pramonės įmonėms vis svarbiau ne tik kurti viduje, bet ir greitai integruoti išorėje gimstančias technologijas.

    „Cummins“ atveju tai ypač aktualu dėl sparčiai besikeičiančių reguliacinių reikalavimų, tiekimo grandinių rizikų ir klientų lūkesčių dėl mažesnių emisijų. Tokiose rinkose kaip komercinis transportas ar pramoninė energetika dažnai laimi tie, kurie geba per trumpesnį laiką pereiti nuo bandymų prie komercinio masto diegimo.

    Sritys, į kurias taikosi „Emerald“

    „Emerald Technology Ventures“ investicijų kryptys apima programiškai apibrėžtas ir sujungtas transporto priemones, pažangias pavaros sistemas, baterijas ir elektrifikaciją, švarią ir patikimą energiją, energijos valdymą bei efektyvumą. Taip pat akcentuojamos su elektros tinklais ir duomenų centrais susijusios inovacijos, kurių paklausa pastaraisiais metais auga dėl skaitmenizacijos ir DI plėtros.

    Tokios temos dera su platesne pramonės tendencija: investicijų dėmesys slenka nuo vien tik laboratorinių proveržių prie sprendimų, kuriuos galima įdiegti į esamus procesus, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti patikimumą. Fondams tai reiškia prioritetą komercinei brandai, o korporacijoms – galimybę greičiau pasirinkti, ką verta testuoti ir diegti.

    Ką sako abi pusės

    „Inovacijos visada buvo esminė „Cummins“ stiprybė, padedanti klientams pereiti per pramonės transformacijas“, – sakė Jeffas Wiltroutas, „Cummins“ korporatyvinės strategijos viceprezidentas.

    „Mūsų ryšys su „Emerald“ suteikia dar vieną kanalą identifikuoti ir įvertinti technologijas, kurios gali padėti augantiems klientų poreikiams ir stiprinti mūsų augimo strategiją“, – sakė J. Wiltroutas.

    „Didžiuojamės galėdami priimti „Cummins“ į „Emerald“ LP bendruomenę“, – sakė Christophas Frei, „Emerald“ partneris ir energetikos krypties vadovas.

    „„Cummins“ atsineša išskirtinį pramoninio masto, technologinės lyderystės, inžinerinės kompetencijos ir ilgalaikio įsipareigojimo tvarumui derinį. Kartu sieksime drąsias idėjas paversti realiais sprendimais, sujungdami „Cummins“ su aktualiausiais inovatoriais mūsų pasauliniame tinkle“, – sakė C. Frei.

    Abiejų pusių žinutė aiški: partnerystė orientuota į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien finansinę grąžą. Praktikoje tai paprastai reiškia daugiau bendrų pilotų, struktūruotą technologijų atranką ir glaudesnį bendradarbiavimą su startuoliais, kurie kuria sprendimus energijos perėjimui ir pramonės efektyvinimui.

  • „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    Iš Kembridžo universiteto ekosistemos išaugęs startuolis „Flower Labs“ pristatė naują bendros paskirties dirbtinis intelektas (DI) modelį Endeavor 1.0. Bendrovė teigia, kad tai vadinamosios pažangiausios klasės sprendimas, galintis konkuruoti su JAV lyderių kuriamais modeliais.

    Pagrindinis „Flower Labs“ akcentas yra diegimas vietoje, įmonės infrastruktūroje, o ne tik naudojimas per nuotolinę programavimo sąsają. Tai reiškia, kad jautrūs duomenys gali likti organizacijos valdomose sistemose, mažinant perdavimo ir prieigos rizikas.

    Kodėl vietinis diegimas tampa privalumu

    Įmonėms ir viešajam sektoriui vis dažniau svarbūs duomenų suvereniteto, atitikties ir kibernetinio saugumo klausimai. Todėl modeliai, kuriuos galima valdyti pačios organizacijos aplinkoje, tampa patrauklūs sveikatos apsaugai, finansams ir kritinei infrastruktūrai.

    „Flower Labs“ vysto vadinamąją federuoto mokymo kryptį, kai DI mokomas taip, kad duomenys nebūtų sutelkiami viename centriniame serveryje. Praktikoje tai gali leisti, pavyzdžiui, ligoninėms gerinti modelius neperkeliant pacientų duomenų už vidinių sistemų ribų.

    Kas žinoma apie Endeavor 1.0

    Bendrovė nurodo, kad Endeavor 1.0 sukurtas remiantis atvirojo kodo modeliais, tačiau papildomai pasitelkia nuosavo modelio samprotavimo galimybes ir įmonės kuriamą programinę įrangą. Taip siekiama sujungti atvirojo kodo lankstumą ir uždarų sistemų našumą.

    „Flower Labs“ pozicionuoja Endeavor kaip alternatyvą uždariems JAV modeliams, kurie dažnai pasiekiami tik per nuotolinius sprendimus. Bendrovė tikina, kad kai kuriose užduotyse modelio rezultatai prilygsta rinkos lyderiams, nors realus pritaikomumas priklausys nuo konkrečių naudojimo scenarijų, duomenų ir diegimo aplinkos.

    Europos kontekstas ir DI suverenitetas

    Endeavor pristatymas sutampa su didėjančiu Europos dėmesiu vietinėms DI galimybėms, duomenų kontrolei ir saugumo reikalavimams. Vis daugiau organizacijų ieško modelių, kuriuos galima pritaikyti viduje, integruoti su turimomis sistemomis ir kontroliuoti naudojimo sąnaudas.

    „Europa neturėtų amžinai nuomotis savo intelekto iš kelių JAV bendrovių“, – sakė „Flower Labs“ vienas įkūrėjų ir vyriausiasis mokslininkas Nicholas Lane.

    „Flower Labs“ nurodo, kad Endeavor 1.0 bus siūlomas pagal licenciją, o pradžioje prieiga bus suteikiama ribotam organizacijų ratui. Bendrovė taip pat signalizuoja, kad platesnis diegimas priklausys nuo skaičiavimo išteklių didinimo ir partnerystės plėtros.

  • „ID Finance“ gavo 21 mln. eurų iš „nordIX“: taip planuoja sparčiau auginti skolinimą Ispanijoje

    „ID Finance“ gavo 21 mln. eurų iš „nordIX“: taip planuoja sparčiau auginti skolinimą Ispanijoje

    Finansinių technologijų bendrovė „ID Finance“ užsitikrino 21 mln. eurų skolos finansavimo liniją iš Vokietijos turto valdytojos „nordIX“. Lėšos bus nukreiptos į vartojimo paskolų verslo plėtrą Ispanijoje ir didesnį naujų paskolų išdavimą skaitmeninėje platformoje.

    „ID Finance“ įkurta 2015 metais Barselonoje ir veikia Ispanijoje bei Meksikoje, kur teikia skaitmenines finansines paslaugas, daugiausia orientuotas į vartojimo kreditavimą. Bendrovė skelbia, kad Ispanijoje turi daugiau nei 3,7 mln. registruotų naudotojų ir siūlo mažas, trumpalaikes vartojimo paskolas internetu.

    Naujoji finansavimo linija, pasak įmonės, bus naudojama papildomoms per platformą išduodamoms paskoloms finansuoti ir kredito portfeliui didinti. Tokie sandoriai paprastai didina kapitalo prieinamumą, leidžia palaikyti augantį paskolų srautą ir mažina priklausomybę nuo vieno finansavimo šaltinio.

    Per pirmąjį metų pusmetį „ID Finance“ Ispanijoje suteikė daugiau nei 190 mln. eurų vartojimo paskolų ir nurodė apie 100 mln. eurų pajamų. Skolos finansavimo priemonės dažnai pasirenkamos kaip alternatyva nuosavam kapitalui, nes leidžia greičiau plėsti paskolų knygą, tačiau kartu reikalauja disciplinuoto rizikos valdymo, kad portfelio kokybė išliktų stabili.

    „ID Finance“ bendraįkūrėjas ir vadovas Borisas Batine teigia, kad susitarimas yra dar vienas žingsnis plečiant alternatyvaus skolinimo platformą Ispanijoje. Jis akcentuoja, kad didesnė skolinimo apimtis turėtų padėti finansuoti daugiau naujų išdavimų ir toliau auginti portfelį.

    „Didindami skolinimo pajėgumą galėsime finansuoti daugiau naujų paskolų ir tęsti portfelio plėtrą. „nordIX“ parama taip pat rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų veiklos modeliu, rezultatais Ispanijoje ir disciplinuotu požiūriu į rizikos valdymą“, – sakė Borisas Batine.

    Bendrovė pabrėžia, kad 21 mln. eurų priemonė yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama diversifikuoti institucinio kapitalo šaltinius. Vartojimo kreditavimo rinkoje tai laikoma svarbiu konkurenciniu veiksniu, nes finansavimo kaina ir stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai skolintojas gali didinti apimtis ir kokias sąlygas pasiūlyti klientams.

  • Taline įsikūrusi „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų: plečia debesijos atitikties platformą Pietų Afrikoje

    Taline įsikūrusi „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų: plečia debesijos atitikties platformą Pietų Afrikoje

    Taline įsikūrusi regtech bendrovė „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų strateginę investiciją, kuri turėtų paspartinti jos debesijos pagrindu veikiančios atitikties platformos komercinį diegimą Pietų Afrikoje. Investicijai vadovavo HFO Investments, o sandorį konsultavo Athena Capital ir Option 3 Capital.

    Bendrovė kuria atitikties infrastruktūrą reguliuojamoms finansų įstaigoms ir kitoms organizacijoms, kurioms taikomi griežti pinigų plovimo ir klientų pažinimo reikalavimai. Pirmasis taikinys pasirinktas Pietų Afrikoje, kur įmonės privalo laikytis Financial Intelligence Centre Act, dažniau vadinamo FICA.

    „Instarc“ platforma apima skaitmeninį klientų priėmimą, tapatybės ir nuosavybės struktūros patikrą, kliento deramo patikrinimo procedūras, atitikties patikras ir dokumentų valdymą. Taip pat siūlomi bylų nagrinėjimo darbo srautai, reguliacinės ataskaitos ir audito įrašai.

    Svarbi dalis yra programavimo sąsajos, leidžiančios šias funkcijas integruoti su esamomis bankų ar kitų institucijų sistemomis. Tokia architektūra dažnai laikoma praktiškesne nei atskira, nuo kasdienių procesų atskirta atitikties sistema.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas kuriamas taip, jog atitikties procesai būtų įpinami į organizacijos veiklos modelį ir galėtų keistis kartu su reguliavimu. Įstaigos gali konfigūruoti klientų keliones ir darbo eigą pagal produktus, rizikos lygius ir vidines kontrolės taisykles.

    „Įkūrėme „Instarc“ tikėdami, kad atitiktis neturi tapti siaurąja vieta. Suderinę pažangias technologijas su išmania duomenų architektūra, sukūrėme platformą, kuri padeda reguliuojamoms organizacijoms greičiau priimti klientus, anksčiau pasiekti pajamas, sumažinti operacinę trintį ir augti užtikrintai“, – sakė „Instarc“ vadovas Jonathan Revell.

    Naujas finansavimas bus skirtas spartinti komercinį platformos diegimą Pietų Afrikos finansų įstaigose ir kitose organizacijose, kurioms taikomi atitikties reikalavimai. „Instarc“ teigia, kad pagrindinė sistema sukurta taip, kad būtų plečiama ir pritaikoma skirtingiems reguliavimo režimams, todėl ateityje tai gali tapti pagrindu plėtrai į kitas rinkas.

  • Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų sektoriuje praėjusią savaitę fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Be investicijų, rinka matė ir daugiau nei penkis įmonių pardavimo, susijungimų bei įsigijimų atvejus ar jų aptarimus.

    Didžiausios sumos keliavo į kosmoso technologijas, dirbtinio intelekto sprendimus ir programinę įrangą. Toks pasiskirstymas atspindi bendrą kryptį Europoje: kapitalas telkiasi ten, kur aiškiausiai matomas praktinis pritaikymas ir ilgalaikė paklausa.

    Daugiausia pritraukę sektoriai

    Pagal investicijų apimtį pirmavo kosmoso industrija, kuri vien per savaitę surinko apie 160,9 mln. eurų. Didelę dalį šios sumos sudarė Ispanijos bendrovės PLD Space finansavimas, susijęs su Europos kosmoso agentūros užsakymu.

    Antroje vietoje buvo dirbtinis intelektas su maždaug 81,2 mln. eurų, o trečioje programinė įranga, pritraukusi apie 69,9 mln. eurų. DI segmentas išlieka vienu patraukliausių, tačiau investuotojai vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o aiškius pajamų modelius ir realų produktų pritaikymą.

    Kur investuota daugiausia?

    Pagal šalis daugiausia kapitalo pritraukė Ispanija su maždaug 159 mln. eurų. Tuo metu Jungtinė Karalystė buvo antra su apie 108,6 mln. eurų, o Turkija užėmė trečią vietą su maždaug 67 mln. eurų.

    Šis pasiskirstymas rodo, kad didesni sandoriai dažnai susikaupia ten, kur vienu metu sutampa keli veiksniai: aktyvūs fondai, valstybinės programos ir brandesnės įmonės, galinčios pritraukti didesnius raundus.

    Susijungimai ir įsigijimai: DI stiprina pozicijas

    Tarp ryškesnių rinkos naujienų išsiskyrė pranešimai apie planuojamą „Nvidia“ sandorį dėl „Hugging Face“ įsigijimo už maždaug 12 mlrd. eurų. Tokie masto sandoriai paprastai signalizuoja ne tik konkurencinę kovą, bet ir strateginį siekį užsitikrinti prieigą prie talentų, modelių kūrimo ekosistemų ir kūrėjų bendruomenių.

    Europoje taip pat daugėjo vidutinio dydžio įsigijimų, kai didesnės įmonės perka nišinius sprendimus, kad greičiau patektų į naujas rinkas arba sustiprintų produktų portfelį. Pastaruoju metu ypač aktyvios sritys yra automatizavimas, robotika ir pramoniniai sprendimai, kuriuose DI diegiamas kaip efektyvumo įrankis.

    Bendra kryptis aiški: nors sandorių skaičius išlieka didelis, investuotojai vis dažniau renkasi projektus, kurie turi apčiuopiamą technologinį pranašumą, aiškią klientų bazę ir galimybes plėstis tarptautiniu mastu. Dėl to Europos technologijų finansavimo rinkoje vis labiau išryškėja kokybės, o ne vien augimo bet kokia kaina kriterijus.