CP v2

Tag: Fintech

  • „Tequipy“ pritraukė per 3 mln. eurų: žada automatizuoti IT įrenginių valdymą 180 šalių

    „Tequipy“ pritraukė per 3 mln. eurų: žada automatizuoti IT įrenginių valdymą 180 šalių

    Nuotolinis ir hibridinis darbas daugelyje sektorių tapo norma, tačiau IT operacijos dažnai vis dar tvarkomos rankiniu būdu. Į tai taikosi „Tequipy“ – platforma, kuri padeda įmonėms pristatyti, aptarnauti ir susigrąžinti darbuotojų IT įrenginius daugiau nei 180 šalių.

    Bendrovė pranešė pritraukusi daugiau nei 3 mln. eurų investicijų raundą, kuriam vadovavo Smedvig Ventures, o taip pat dalyvavo Manta Ray ir Unfold.vc. Pasak „Tequipy“, sprendimas jau naudojamas daugiau nei 150 sparčiai augančių technologijų bendrovių, o per metus įmonė fiksavo 7 kartus išaugusį mastą.

    Problema, kurią jaučia globalios komandos

    Darbuotojo kompiuteris ar kitas įrenginys tarptautinėje įmonėje šiandien nėra vien pirkimo eilutė sąmatoje. Kiekvienas įrenginys turi būti nupirktas, paruoštas pagal saugumo politikas, pristatytas laiku, suremontuotas prireikus, o darbuotojui paliekant įmonę – susigrąžintas ir nukreiptas į sandėliavimą, pakartotinį panaudojimą ar perpardavimą.

    Tokie procesai, ypač kai vienu metu veikiama 10, 30 ar 60 šalių, dažnai virsta logistiniu galvosūkiu. IT komandos, kaip teigiama, vis dar derina skirtingus vietinius tiekėjus, kurjerius, sandėlius ir aptarnavimo partnerius, o valdymui pasitelkia skaičiuokles ir nuolatinius „sekimus“.

    Kaip veikia „Tequipy“ modelis

    „Tequipy“ teigia siūlanti vieną sistemą klientui, o užkulisiuose programinė įranga koordinuoja šimtus vietinių partnerių, kurie konkrečioje šalyje parūpina, sukonfigūruoja, pristato, aptarnauja ir susigrąžina įrenginius. Tai leidžia sumažinti poreikį centralizuotai sandėliuoti įrangą ar organizuoti tarptautinius siuntimus, taip pat išvengti dalies muitinės procedūrų kliento pusėje.

    Bendrovės teigimu, klientai dažnai pradeda nuo vienos šalies, o vėliau plečia paslaugą į daugiau rinkų. „Tequipy“ pabrėžia, kad pasirinko startuoti nuo techninės įrangos, nes būtent ši grandis yra viena sudėtingiausių automatizuojant globalias IT operacijas.

    „Esu matęs ambicingus IT specialistus, kurie vietoj mastelio sistemų kūrimo perpakinėja dėžes ir valo kompiuterius, tuo pat metu bandydami išspręsti problemą dėl įrenginio, užstrigusio pasienyje“, – sakė „Tequipy“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Tomek Stawarski.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gautą finansavimą „Tequipy“ planuoja skirti plėtrai už techninės įrangos ribų – į programinę įrangą ir saugumo operacijas. Tai apimtų darbuotojų paskyrų, licencijų, prieigų ir slaptažodžių valdymą, taip pat procesus per visą darbuotojo ciklą nuo įdarbinimo iki išėjimo.

    Bendrovė taip pat deklaruoja platesnį tikslą – sumažinti apie 80 proc. rankinio operacinio darbo globaliose IT komandose. Rinkoje ši kryptis sutampa su tendencija, kad įmonės vis aktyviau standartizuoja IT ir saugumo procesus, siekdamos greitesnio augimo ir mažesnės rizikos, kai darbuotojai dirba iš skirtingų valstybių.

    „Nuotolinis įdarbinimas tapo numatytąja praktika, tačiau operacinis sluoksnis aplink jį – įrenginiai, paskyros, prieigos – vis dar sujungiamas po vieną šalį“, – sakė Manta Ray vadovaujantis partneris Lawrence Barclay.

  • „QuberTech“ pritraukė apie 4 mln. eurų: gumą nori gaminti iš genetiškai patobulintų kiaulpienių

    „QuberTech“ pritraukė apie 4 mln. eurų: gumą nori gaminti iš genetiškai patobulintų kiaulpienių

    JK biotechnologijų bendrovė „QuberTech“ pritraukė apie 4 mln. eurų dotacijų ir privataus kapitalo, kad paspartintų platformos, skirtos natūraliai gumai iš specialiai sukurtų kiaulpienių, vystymą ir komercinį mastelį. Įmonė teigia siekianti sukurti tvaresnę alternatyvą tradicinei natūraliai gumai.

    Natūrali guma laikoma strategiškai svarbia pramonės žaliava: ji naudojama padangoms, medicinos priemonėms, įvairiai gamybos įrangai ir kitose srityse. Didelė pasaulinės pasiūlos dalis remiasi importu iš riboto atogrąžų regionų ruožo, todėl tiekimas jautrus klimato pokyčiams, ligoms ir geopolitiniams sutrikimams.

    Tiekimo grandinės ir rizikos

    Pastaraisiais metais tiekėjams vis dažniau tenka derinti stabilų žaliavos srautą su griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir didėjančiu spaudimu mažinti poveikį gamtai. Kai žaliavos šaltiniai sutelkti keliuose regionuose, bet koks sutrikimas gali greitai paveikti kainas ir gamybos planus daugelyje sektorių.

    „QuberTech“ argumentas paprastas: alternatyvūs, arčiau vartotojų kuriami gamybos modeliai galėtų sumažinti priklausomybę nuo importo ir padidinti atsparumą. Įmonė kuria didesnio derlingumo kiaulpienes, kurios augintų natūralią gumą ir kitus biologiškai pagrįstus junginius kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kuo skiriasi kiaulpienių modelis

    Skirtingai nei kaučiukmedžiai, kuriems subręsti prireikia metų ir kurie tinkami daugiausia atogrąžose, kiaulpienes galima auginti greičiau ir lanksčiau. Toks požiūris teoriškai leistų kurti lokalizuotas, lengviau plečiamas sistemas arčiau pramonės centrų, kur guma reikalinga nuolat.

    Įmonė pabrėžia, kad jos platforma orientuota ne tik į gumą: kartu gali būti išgaunamos ir kitos didesnės vertės biologinės medžiagos. Jos galėtų būti pritaikomos maisto, kosmetikos, tvaresnių pakuočių ar pažangių biomaterialų sprendimuose, taip didinant technologijos komercinį patrauklumą.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „QuberTech“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos moksliniams tyrimams, komandos plėtrai ir technologijos patvirtinimui piloto mastu. Taip pat akcentuojama valstybės institucijų parama per JK žemės ūkio inovacijų programas, kuriose matomas potencialas didinti pramoninių žaliavų tiekimo atsparumą.

    „Šis finansavimas leidžia mums paspartinti tyrimus, plėsti komandą ir patvirtinti platformą nedidelio masto pilotiniame etape, artėjant prie komercinio diegimo“, – sakė „QuberTech“ vadovas Dr Ofir Meir.

    „Natūrali guma palaiko pasaulio judėjimą, tačiau tiekimo grandinės tebėra priklausomos nuo importo šaltinių, kurie yra pažeidžiami“, – sakė UKI2S investicijų direktorius Oliver Sexton ir pridūrė, kad kiaulpienių auginimas kontroliuojamomis sąlygomis gali tapti atsparesne ir labiau lokalizuota alternatyva.

  • REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    Austrijos Tirolio regione įsikūręs energijos gamybos startuolis REPS pranešė pritraukęs apie 22 mln. eurų nuosavo kapitalo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti Road Energy Production System technologiją, kuri montuojama į esamą kelio dangą ir iš transporto sukeliamo slėgio bei vibracijų gamina elektrą.

    Bendrovė teigia, kad sprendimas leidžia išnaudoti energiją, kuri kasdien prarandama judant automobiliams ir sunkvežimiams. Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinėse, čia remiamasi ne nauju energijos šaltiniu, o tuo, kas jau vyksta keliuose ir paprastai virsta šiluma bei triukšmu.

    Didžiausias efektas, anot REPS, pasiekiamas ten, kur transportas natūraliai lėtėja ar stabdo: įvažiavimuose ir išvažiavimuose, posūkiuose, greičio ribojimo zonose, pakrovimo aikštelėse, taip pat nuokalnėse ir įkalnėse. Tokiose vietose mechaniniai impulsai yra nuolatiniai, prognozuojami ir sutelkti, todėl lengviau apskaičiuoti pagaminamos elektros kiekį bei investicijų atsipirkimą.

    Pirmasis komercinis projektas Hamburge

    Pirmasis komercinis REPS įrenginys, bendrovės duomenimis, nuo 2025 metų lapkričio veikia Hamburgo uoste. Per kelis mėnesius per sistemą pravažiavo daugiau nei 115 000 sunkvežimių, o pagaminta per 6 700 kilovatvalandžių elektros energijos.

    REPS tikina, kad po šio diegimo išaugo tarptautinis susidomėjimas: vyksta pokalbiai su dešimtimis uostų ir logistikos sektoriaus atstovų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Įmonė taip pat mato potencialą miestuose ir pramoninėse teritorijose, kur daug transporto srautų ir elektros poreikis yra vietinis.

    Vienas svarbiausių argumentų infrastruktūros valdytojams yra tas, kad sistema gali būti integruota į esamus kelius, nedarant įtakos eismo organizavimui. REPS akcentuoja, kad pagaminta elektra gali būti sunaudojama čia pat, pavyzdžiui, apšvietimui, įkrovimo sprendimams ar uosto įrangai.

    Kodėl šis modelis kelia susidomėjimą?

    Energetikos perėjime vis daugiau dėmesio skiriama decentralizuotai gamybai ir sprendimams, kurie mažina tinklo apkrovą bei energijos importo poreikį. Energijos surinkimo technologijos, kurios verčia mechaninius veiksmus į elektrą, laikomos viena iš nišų, tačiau jas dažnai riboja ilgaamžiškumo ir efektyvumo klausimai.

    REPS teigia, kad esminė kliūtis iki šiol buvo ekonomika: mechaniniai keitikliai ne visuomet atlaikydavo dideles apkrovas ir ilgą eksploataciją, todėl investicijos neatsipirkdavo. Startuolis sako iš esmės perprojektavęs keitiklį taip, kad sprendimas būtų pritaikytas intensyviam sunkiajam transportui ir tarnautų daugiau nei 20 metų.

    „Keliai yra visur, eismas yra visur. Tai, kas anksčiau buvo prarasta energija, dabar gali tapti švaria elektra“, – sakė REPS įkūrėjas ir vadovas Alfonsas Huberis.

    „Mūsų aikštelėje įdiegta sistema parodė REPS potencialą: ten, kur transportas vis tiek turi stabdyti, švari energija surenkama ir panaudojama vietoje. Be jokio poveikio eismui ir nereikalaujant papildomos erdvės“, – sakė „Hamburger Container Service GmbH“ vadovas Justinas Karnbachas.

    REPS planuoja investiciją skirti gamybos ir diegimo apimčių didinimui, taip pat plėtrai į naujus infrastruktūros segmentus. Ilgesnėje perspektyvoje bendrovė kelių sprendimą mato kaip pirmą žingsnį platesnėje platformoje, kuri aukšto intensyvumo infrastruktūrą paverstų decentralizuotais elektros gamybos taškais.

  • Skambučių centrai pereina į DI balso erą: kaip keičiasi klientų aptarnavimas ir ką tai reiškia

    Kai Airijoje DI balso agentė „Rachel“ telefonu apklausė daugiau nei 3 000 barų ir surinko per 1 000 patikrintų „Guinness“ bokalo kainų, istorija greitai išplito internete. Dauguma pašnekovų net neįtarė, kad kalba ne su žmogumi, o tai aiškiai parodė, kiek pažengė balso technologijos.

    Tačiau šis eksperimentas atskleidžia platesnę kryptį: skambučių centrai vis sparčiau pereina nuo standžių automatinių meniu prie pokalbio principu veikiančių sistemų. Vietoj ilgo mygtukų spaudinėjimo klientai gali tiesiog pasakyti, ko nori, o DI bando išspręsti užduotį arba nukreipia pas specialistą.

    Kas keičiasi vietoj įprasto IVR

    Tradiciniai IVR meniu, kuriuose girdime prašymus pasirinkti skyrių paspaudžiant skaičių, palaipsniui keičiami natūralesnėmis balso sąsajomis. Skambinantysis gali pasakyti, kad nori perkelti vizitą, pasiteirauti dėl sąskaitos ar pranešti apie gedimą, o sistema atpažįsta intenciją ir veda pokalbį.

    Toks modelis ypač patrauklus ten, kur skambučių srautai dideli ir užklausos pasikartoja: sveikatos priežiūroje, telekomunikacijose, komunalinių paslaugų įmonėse, pardavimų kvalifikavime ar viešajame sektoriuje. Praktinė nauda dažnai matuojama sekundėmis vienam skambučiui, bet dideliuose centruose tai virsta valandomis ir mažesnėmis eilėmis.

    „Synthflow AI“ ir nauja infrastruktūra

    Vienas ryškesnių šios bangos pavyzdžių Europoje yra Berlyne įsikūręs startuolis „Synthflow AI“, įkurtas 2023 metais. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuoti didelės apimties telefono sąveikas, kad DI balso agentai galėtų priimti skambučius, atsakyti į dažniausius klausimus, registruoti vizitus, kvalifikuoti užklausas ir prireikus perduoti skambutį žmogui.

    Įmonė skelbia, kad platforma jau apdoroja daugiau nei 5 milijonus skambučių per mėnesį ir dirba su daugiau nei 100 verslo klientų įvairiose rinkose. Po apie 18 milijonų eurų A serijos investicijų, kurias vedė „Accel“, bendras finansavimas išaugo iki maždaug 27 milijonų eurų.

    Greitis, patogumas ir skaidrumas

    Įmonės vadovas Hakobas Astabatsyanas pabrėžia, kad esminis lūžis įvyko dėl didžiųjų kalbos modelių, kurie leido dialogą padaryti dinamišką. Tai reiškia, kad skambinantysis gali pertraukti, pakeisti temą ir kalbėti įprastais sakiniais, o sistema išlaiko pokalbio logiką.

    „Atsiradus didiesiems kalbos modeliams, atsivėrė galimybė šiuos pokalbius paversti dinamiškais: galite pertraukti DI, natūraliai pakeisti kryptį ir pokalbis teka labiau kaip su žmogumi“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Kartu jis akcentuoja, kad tikslas nėra apgauti, jog tai žmogus, o suteikti greitesnę paslaugą ir aiškiai atskleisti, kad kalbama su DI. Praktikoje tokios sistemos dažnai veikia kaip pirmoji linija: jos surenka informaciją, išfiltruoja neteisingai nukreiptus skambučius ir tik tada, kai reikia, perduoda operatoriui.

    „Žmonės užimti, jie nenori laukti ir klausytis begalinių meniu. Technologija jau pakankamai išmani, kad suplanuotų vizitą ar atsakytų į tipinius klausimus, bet ji nėra skirta gyvenimo patarimams“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Kas vyksta po skambučio

    Didelė dalis vertės slypi ne vien pačiame pokalbyje, bet ir automatiniuose veiksmuose po jo. Sistema gali įrašyti pokalbio metu gautus duomenis, atnaujinti kliento kortelę, pakeisti būsenas CRM sistemoje ir suaktyvinti vidinius procesus, kurie anksčiau buvo atliekami rankomis.

    „Aš tai vadinu RPA 2.0: DI gali paimti informaciją iš pokalbio, atnaujinti „HubSpot“ ar „Salesforce“, pakeisti CRM laukus ir automatizuoti tūkstančius pasikartojančių užduočių“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Tokios integracijos daro skambučių centrus mažiau priklausomus nuo rutinos, tačiau iškelia ir naujus reikalavimus kokybei. Jei DI neteisingai supranta kontekstą ar netiksliai suformuoja įrašus sistemose, klaidos gali greitai išplisti per procesų grandinę, todėl įmonės vis dažniau investuoja į testavimą, stebėseną ir aiškias eskalavimo taisykles.

    Saugumas, atitiktis ir balsų klonavimo rizika

    Augant DI balso įrankių prieinamumui, daugėja ir piktnaudžiavimo scenarijų, ypač susijusių su apsimetinėjimu ir balsų klonavimu. Pasak H. Astabatsyano, ankstyvuoju etapu teko susidurti su bandymais imituoti tapatybę, todėl kuriami aptikimo ir blokavimo mechanizmai, o rinka sparčiai profesionalėja.

    „Iš pradžių matėme apsimetinėjimo bandymus, todėl sukūrėme algoritmus jiems aptikti ir blokuoti. Dabar sektorius profesionalėja“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Reguliacinė aplinka taip pat griežtėja: auga dėmesys nepageidaujamiems skambučiams, numerių patikroms, asmens duomenų apsaugai ir sektoriniams reikalavimams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje. Tokiems sprendimams tampa svarbios ne tik technologijos, bet ir atitikties procesai, saugumo testai bei aiškios vartotojo teisės pasirinkti žmogaus konsultantą.

    Kodėl tai svarbu visam verslui

    Skambučių centrai daugelį metų buvo laikomi kaštų centru, kuriame optimizuojamas darbuotojų skaičius ir skambučių trukmė. DI balso agentai keičia patį modelį: vis daugiau užklausų išsprendžiama pirmuoju kontaktu, o operatoriai perima sudėtingesnius atvejus, kai reikia sprendimo, empatijos ar nestandartinių veiksmų.

    „Balsas nėra rinka, tai komunikacijos terpė. Nė viena įmonė jos nevaldys. Klausimas, kam tu tarnauji, o mes norime keisti kontaktų centrus ir išlaisvinti žmones prasmingesniam darbui“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Artimiausiais metais lemiami veiksniai bus skaidrumas, kokybės kontrolė ir vartotojo patirtis. Jei DI iš tiesų sutrumpina laukimą, tiksliai suveda duomenis ir greitai perduoda skambutį žmogui, kai to reikia, tokia technologija gali tapti naujuoju įmonių „registratūros“ standartu.

  • Europos startuolių savaitė: „EOS-X Space“ pritraukė 130 mln. eurų, „Mistral“ perka „Emmi AI“, o Estija leido visiškai autonominius automobilius

    Europos startuolių savaitė: „EOS-X Space“ pritraukė 130 mln. eurų, „Mistral“ perka „Emmi AI“, o Estija leido visiškai autonominius automobilius

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę ryškėjo trys kryptys: dideli investicijų raundai, DI bendrovių konsolidacija ir spartėjantis autonominio transporto reguliavimas. Finansavimo sandorių suma Europoje per savaitę perkopė 1,1 mlrd. eurų ribą, o kartu fiksuota ir daugiau įsigijimų bei susijusių rinkos naujienų.

    Ispanijos kosmoso technologijų bendrovė „EOS-X Space“ paskelbė pritraukusi apie 130 mln. eurų investiciją. Toks finansavimas rodo atsinaujinusį investuotojų dėmesį vadinamajam deeptech sektoriui, kuriame kapitalas dažnai nukreipiamas į ilgesnio ciklo produktus, bet su didesniu ilgalaikiu potencialu.

    DI rinkoje daugėja įsigijimų

    Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“ įsigijo Austrijoje įkurtą „Emmi AI“. Šis sandoris išryškina tendenciją, kai DI kūrėjai stiprina kompetencijas ne vien kurdami modelius, bet ir pirkdami specializuotas komandas, produktus bei duomenų apdorojimo sprendimus.

    Pastaraisiais metais Europoje pastebimas nuosaikus, bet nuoseklus DI įmonių susijungimų ir įsigijimų augimas, ypač ten, kur reikalinga specifinė inžinerinė patirtis. Įmonėms tai tampa būdu greičiau patekti į naujas rinkas ir sutrumpinti produktų kūrimo laiką, o investuotojams – aiškesniu keliu į grąžą.

    Estija žengia autonominio transporto link

    Estijoje bendrovė „Bliq.ai“ gavo leidimą vykdyti visiškai autonomines, be vairuotojo, važiavimo keliuose operacijas. Tokie sprendimai Europoje dažniausiai priimami palaipsniui, derinant eismo saugos reikalavimus, draudimo praktiką ir techninius bandymų protokolus.

    Reguliaciniai leidimai autonominiam transportui yra itin svarbūs verslui, nes jie leidžia pereiti nuo demonstracijų prie realių paslaugų ir pradėti rinkti veiklos duomenis kasdienėmis sąlygomis. Estijos pavyzdys gali paskatinti ir kitas šalis aktyviau testuoti modelius, kaip saugiai integruoti autonomines transporto priemones į bendrą eismą.

    Investuotojai grįžta į didesnius čekius

    Rizikos kapitalo rinkoje matyti ženklų, kad dalis fondų vėl ryžtasi didesniems įsipareigojimams, ypač finansų technologijų ir deeptech srityse. Pavyzdžiui, investuotojai skelbė apie naujų fondų formavimą ir pradinio kapitalo pritraukimą, o tai signalizuoja apie aktyvesnę antrosios 2026 metų pusės sandorių darbotvarkę.

    Tokio tipo savaitiniai šuoliai paprastai reiškia ne vien atsitiktinius sandorius, bet ir platesnį ciklą, kai rinkoje sutampa keli veiksniai: stabilizuojasi vertinimai, atsiranda daugiau aiškių pajamų modelių, o DI sprendimai vis dažniau tampa pramonės, o ne vien eksperimentų dalimi.

  • „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    Prancūzijos kvantinių technologijų bendrovė „Alice & Bob“ pranešė pritraukusi investiciją iš „NVentures“ – „NVIDIA“ rizikos kapitalo padalinio, taip išplėsdama savo 100 000 000 eurų vertės B serijos finansavimo etapą. Tiksli papildomos investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė teigia, kad lėšos paspartins kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius.

    „Alice & Bob“ kuria architektūrą, paremtą vadinamaisiais cat-qubit (katės kubitais) – tai kvantinių bitų koncepcija, kurią siekiama padaryti atsparesnę triukšmui ir klaidoms. Tokia kryptis laikoma viena svarbiausių, nes praktinis kvantinių kompiuterių pritaikymas priklauso nuo gebėjimo patikimai vykdyti ilgesnes skaičiavimo grandines.

    Partnerystė su „NVIDIA“ gilėja

    Bendrovės vadovas Théau Peronnin pabrėžė, kad „Alice & Bob“ su „NVIDIA“ jau kurį laiką dirba jungdami savo cat-qubit sprendimus su pagreitinto skaičiavimo ekosistema – nuo aparatinės iki programinės įrangos. Jo teigimu, „NVentures“ įsitraukimas žymi naują santykio etapą ir stiprina požiūrį, kad kvantinė ateitis bus hibridinė.

    „Dirbome kartu su „NVIDIA“, kad sujungtume cat-qubit architektūrą su visa jų pagreitinto skaičiavimo ekosistema, nuo aparatinės iki programinės įrangos, siekiant pirmųjų klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių“, – sakė Théau Peronnin.

    „NVIDIA“ kvantinių sprendimų padalinio viceprezidentas ir generalinis direktorius Timothy Costa teigė, kad bendrovė kuria platformą, reikalingą kvantinei ekosistemai vystyti ir paleisti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius. Anot jo, „Alice & Bob“ dalijasi vizija dėl pagreitinto kvantinio superkompiuterio krypties ir glaudžiai dirba integruojant kubitus su „NVIDIA“ kvantine platforma.

    „„NVIDIA“ sukūrė platformą, kurios reikia kvantinei ekosistemai kurti ir vykdyti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius, sujungiant kvantinius procesorius su pažangiausiu pagreitintu skaičiavimu“, – sakė Timothy Costa.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Bendrovės nurodo, kad techninis bendradarbiavimas vyksta nuo 2024 metais, įskaitant darbus su „NVIDIA“ sprendimais „CUDA-Q“ ir „cuQuantum“, taip pat „Dynamiqs“ – atvirojo kodo kvantinės simuliacijos biblioteka, kurią vysto „Alice & Bob“. Taip pat minimas „NVQLink“ – atvira architektūra, skirta hibridiniam kvantiniam ir klasikiniam skaičiavimui.

    Tokia kryptis atspindi plačiau matomą industrijos tendenciją: vietoje „vieno stebuklingo“ kvantinio kompiuterio modelio daug dėmesio skiriama integracijai į esamus didelio našumo skaičiavimo centrus. Praktikoje tai reiškia, kad kvantiniai procesoriai spręstų specifines užduotis, o didžiąją dalį skaičiavimo, valdymo ir duomenų paruošimo atliktų klasikinės sistemos, dažnai paremtos GPU infrastruktūra.

    „Alice & Bob“ teigia, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas siekiant kvantinius sprendimus atnešti į didelio našumo skaičiavimo centrus visame pasaulyje. Įmonės akcentuoja, kad vyksta integracijos projektai, kuriuose derinama kvantinė aparatinė įranga, pagreitinto skaičiavimo infrastruktūra ir programinės įrangos sluoksnis.

    Kodėl svarbus klaidų toleravimas?

    Kvantiniai kompiuteriai yra jautrūs aplinkos poveikiui, o klaidos kaupiantis greitai gadina rezultatus, todėl klaidų korekcija ir klaidoms atsparios architektūros laikomos būtina sąlyga didesnio masto praktiniams pritaikymams. „Alice & Bob“ pasirinkta kryptis orientuota į kubitų stabilumo didinimą pačiame fiziniame lygmenyje, kad vėliau būtų paprasčiau pasiekti patikimą skaičiavimą.

    Nors papildomos investicijos suma neįvardijama, „NVentures“ įsitraukimas signalizuoja apie strateginį susidomėjimą kvantinio ir klasikinio skaičiavimo jungtimi. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad hibridinės sistemos ir programinės platformos, leidžiančios valdyti kvantinius procesorius šalia GPU infrastruktūros, taps vis svarbesne komercinės plėtros dalimi.

  • Estija leido „Bliq.ai“ automobiliams važiuoti be vairuotojo: kas keičiasi keliuose ir rinkoje

    Estija leido „Bliq.ai“ automobiliams važiuoti be vairuotojo: kas keičiasi keliuose ir rinkoje

    Estijoje dirbtinio intelekto valdomų automobilių startuolis „Bliq.ai“ paskelbė gavęs leidimą eksploatuoti transporto priemones viešuosiuose keliuose be vairuotojo už vairo. Tai reiškia, kad automobiliai gali judėti visiškai autonomiškai, o procesą prižiūri nuotoliniai operatoriai.

    Bendrovės teigimu, tai pirmasis tokio pobūdžio leidimas Europos Sąjungos valstybėje narėje, atveriantis kelią komercinėms visiškai be vairuotojo vykdomoms operacijoms. Praktikoje tai leidžia startuoliui pradėti platesnį diegimą, remiantis nuotoline priežiūra ir aiškiai apibrėžtomis saugos procedūromis.

    „Europa peržengė svarbų slenkstį be vairuotojo mobilumo srityje“, – sakė „Bliq.ai“ vadovas ir bendraįkūrėjas Julianas Glaabas.

    „Šis leidimas rodo, kad visiškai be vairuotojo veikiančios transporto priemonės gali būti kuriamos, tikrinamos ir diegiamos Europoje jau šiandien. Mūsų tikslas yra kuo greičiau ir saugiau atnešti šią technologiją vartotojams ir verslui visame žemyne“, – sakė Julianas Glaabas.

    „Bliq.ai“ nurodo, kad iki leidimo gavimo vyko ilgas patvirtinimo procesas: bandymai poligonuose, testavimas realiame eisme Taline ir važiavimai su saugos vairuotoju salone. Gavus leidimą, akcentas perkeliamas į visiškai autonominį režimą, tačiau su nuotoline žmogaus priežiūra.

    Įmonė teigia jau turinti apie keliolika eksploatuojamų automobilių ir planuojanti plėtrą, o savo parką vadina didžiausiu visiškai be vairuotojo veikiančių transporto priemonių parku Europoje. Vis dėlto rinkoje svarbiausia tampa ne vien skaičiai, o tai, kaip nuotolinė priežiūra, incidentų valdymas ir atsakomybės ribos apibrėžiamos realiose situacijose.

    Skirtingai nei dalis konkurentų, kuriančių specialiai autonomijai pritaikytas transporto priemones, „Bliq.ai“ remiasi pertvarkymo modeliu. Bendrovė siekia esamus programiškai valdomus automobilius papildyti jutiklių ir skaičiavimo įrangos rinkiniu, kad jie galėtų važiuoti be vairuotojo.

    Tokio tipo modelis gali būti patrauklus dėl greitesnio diegimo, tačiau kartu kelia klausimų dėl suderinamumo su skirtingais automobiliais ir ilgalaikės priežiūros. Reguliuotojams paprastai svarbu, ar saugos argumentai įrodomi ne tik vienam prototipui, bet ir visai konfigūracijų šeimai, kurią ketinama diegti rinkoje.

    „Bliq.ai“ pabrėžia, kad jų platforma nuo pradžių kurta orientuojantis į saugą ir atitiktį reikalavimams, o vertinime dalyvavo techninės tarnybos ir Estijos institucijos. Tai svarbu, nes būtent teisinis ir procedūrinis aiškumas Europos rinkoje dažnai lemia, ar technologija iš bandymų zonos pereina į kasdienį naudojimą.

    Gautas leidimas Estijoje bendrovei tampa tramplinu plėtrai kitose šalyse. „Bliq.ai“ nurodo, kad aktyviai siekia reguliacinių procesų keliose rinkose, o Vokietiją įvardija kaip vieną svarbiausių kitų žingsnių.

    „Be vairuotojo veikiantys automobiliai neturėtų apsiriboti vien robotaksi parkų idėja“, – sakė „Bliq.ai“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Torgenas Hauschildas.

    „Didžiausia galimybė yra padaryti autonominį mobilumą prieinamą automobiliuose, kuriuos žmonės ir įmonės naudoja kasdien. Mūsų pertvarkymo modelis, nuotolinės priežiūros architektūra ir į diegimą orientuotas inžinerinis požiūris tam ir sukurti“, – sakė Torgenas Hauschildas.

    Europos kontekste sprendimas Estijoje išsiskiria tuo, kad kalbama apie realų važiavimą viešais keliais be vairuotojo salone, o ne vien ribotas demonstracijas ar ankstyvąsias paslaugas su operatoriumi automobilyje. Tai gali paskatinti ir kitų šalių institucijas greičiau apsibrėžti taisykles, ypač dėl nuotolinės priežiūros, duomenų fiksavimo ir incidentų tyrimo.

    Pastaraisiais mėnesiais Europoje ryškėja ir kitas modelis, kai autonominės paslaugos pradedamos nuo komercinių maršrutų su žmogaus operatoriumi salone ankstyvuoju etapu. Pavyzdžiui, balandį buvo paskelbta apie komercinės robotaksi paslaugos startą Zagrebe, kuriame pradžioje numatyti operatoriai automobiliuose, plečiant aprėptį miesto rajonuose.

    „Bliq.ai“ atvejis rodo, kad rinka juda link kelių paralelinių scenarijų: nuo robotaksi iki autonomijos pritaikymo kasdieniams automobiliams. Artimiausias klausimas bus ne tik technologinis, bet ir praktinis: kaip greitai be vairuotojo veikiančios transporto priemonės taps patikimu, ekonomiškai pagrįstu ir reguliuotojams aiškiu sprendimu platesnėje Europos dalyje.

  • 2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metais Europos DI sektorius išlaikė aukštą investuotojų dėmesį: įmonės regione pritraukė daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų. Vis dėlto pinigai buvo sutelkti nedidelėje lyderių grupėje, o didžiausius raundus susirinko kelios ryškiausios bendrovės.

    Tarp daugiausia kapitalo per metus pritraukusių įmonių minimos „Mistral AI“, „Helsing“, „Black Forest Labs“, „Synthesia“, „ElevenLabs“ ir „n8n“. Dalis jų kuria bazinius generatyvinius modelius ir infrastruktūrą, kitos orientuojasi į gynybą, medijų kūrimą ar verslo procesų automatizavimą.

    Kur koncentruojasi investicijos

    Aktyviausiais Europos DI centrais pagal sandorių skaičių ir pritrauktą kapitalą išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Prancūzijos rodiklius ypač kilstelėjo „Mistral AI“ finansavimo raundai, o Vokietijoje matėsi ryški gynybos technologijų ir įmonių automatizavimo banga.

    Jungtinėje Karalystėje investicijos pasiskirstė plačiau: nuo balso technologijų ir biotechnologijų iki pramonės DI ir infrastruktūros. Toks spektras rodo, kad rinka bręsta ne vien per didžiuosius modelius, bet ir per aiškią verslo vertę kuriančius produktus.

    Didžiausi 2025 metų raundai

    Didžiausią 2025 metų sumą Europoje pritraukė Prancūzijos „Mistral AI“: apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė vysto generatyvinių modelių šeimą ir infrastruktūrą, skirtą organizacijoms kurti DI asistentus, automatizavimo įrankius ir didžiųjų kalbos modelių sprendimus.

    Vokietijos „Helsing“, kuri kuria DI sprendimus gynybai ir saugumui, 2025 metais pritraukė apie 600 mln. eurų. Įmonė orientuojasi į situacijos suvokimo, sprendimų priėmimo ir misijų planavimo sistemas, o pastarųjų metų geopolitinis kontekstas iš esmės didina šio segmento paklausą.

    Jungtinės Karalystės „Synthesia“ 2025 metais pritraukė apie 350 mln. eurų per kelis finansavimo etapus. Platforma leidžia kurti vaizdo turinį su skaitmeniniais avatarais, DI įgarsinimu ir teksto pagrindu veikiančiu redagavimu, todėl ypač tinka mokymams, vidinei komunikacijai ir lokalizacijai.

    Vokietijos „Black Forest Labs“, vystanti vaizdų generavimo ir multimodalius sprendimus, 2025 metais pritraukė apie 280 mln. eurų. Bendrovė siejama su FLUX modelių šeima, kuri taikoma tiek kūrėjams, tiek verslui, kuriant ir redaguojant vizualinį turinį.

    Jungtinės Karalystės „ElevenLabs“ balso sintezės ir garso technologijų platforma 2025 metais pritraukė apie 170 mln. eurų. Tokios technologijos sparčiai integruojamos į klientų aptarnavimą, medijų produkciją, dubliavimą ir pokalbių agentus, tačiau kartu rinkoje didėja ir reikalavimai dėl saugumo bei piktnaudžiavimo prevencijos.

    Vokietijos „n8n“, kuri vysto darbo eigų automatizavimo platformą, 2025 metais pritraukė apie 155 mln. eurų. Įrankiai, jungiantys integracijas, mažo kodo automatizavimą ir DI agentus, tapo vienu ryškiausių praktinių DI taikymo būdų, nes leidžia greitai pasiekti efektyvumo rodiklius.

    Kas toliau: nuo modelių prie pritaikymo

    2025 metų sandoriai parodė, kad investuotojai ir toliau finansuoja dvi kryptis: bazinius modelius bei infrastruktūrą ir aiškiai apibrėžtus pramoninius pritaikymus. Šalia generatyvinio turinio ir balso sprendimų ryškėja sveikatos, gamybos, aviacijos, teisinių paslaugų, logistikos ir klientų aptarnavimo automatizavimo segmentai.

    Kitas pastebimas signalas buvo tai, kad dalis startuolių per tuos pačius metus uždarė po kelis raundus. Tai dažniausiai siejama su ankstyvu komerciniu proveržiu ir poreikiu sparčiai didinti skaičiavimo pajėgumus, komandą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Didelė kapitalo koncentracija lyderiams rodo ir konkurencijos kainą: DI rinkoje laimi tie, kurie sugeba vienu metu investuoti į produktą, duomenis, infrastruktūrą ir atitiktį reguliavimui. Europoje šią diskusiją dar labiau stiprina siekis auginti vietinius čempionus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.

  • ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    Suomijoje įkurta kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė sudariusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Bendrovė teigia, kad šis finansavimas padės didinti pajėgumus ir sparčiau plėsti suverenių palydovinės žvalgybos sprendimų pasiūlą.

    „ICEYE“ kuria ir valdo sintetinės apertūros radaro (SAR) palydovų žvaigždyną, leidžiantį stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Tokia technologija vertinama ten, kur svarbus reguliarus ir patikimas situacijos vaizdas, ypač saugumo, aplinkosaugos ir ekstremalių situacijų valdymo srityse.

    Kur bus panaudota kredito linija?

    Bendrovės teigimu, atnaujinama kredito linija pirmiausia bus naudojama garantijoms, reikalingoms klientų sutartims, išduoti. Tai dažna praktika dirbant su didelės vertės projektais, kai pirkėjai reikalauja finansinių užtikrinimų dėl pristatymo, paslaugų tęstinumo ar kitų įsipareigojimų.

    Taip pat ši priemonė turėtų veikti kaip likvidumo „apsauginė pagalvė“ ir sudaryti sąlygas toliau auginti verslą, kai rinkoje daugėja ilgalaikių kontraktų. „ICEYE“ nurodo, kad kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, apimantis Šiaurės šalių, regiono ir tarptautinius bankus.

    Auganti paklausa suvereniai žvalgybai

    Pastaraisiais metais suverenios žvalgybos pajėgumai tapo vienu svarbiausių gynybos ir nacionalinio saugumo prioritetų Europoje. Valstybės siekia turėti daugiau savarankiškų stebėjimo ir analizės galimybių, kad kritiniais momentais būtų mažiau priklausomos nuo trečiųjų šalių duomenų ar prieigos apribojimų.

    SAR palydovai šioje srityje išsiskiria tuo, kad užtikrina tęstinį stebėjimą net ir sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. Tai praverčia tiek stebint infrastruktūrą ir sienas, tiek vertinant potvynių, gaisrų ar kitų nelaimių žalą bei draudimo atvejus, kai reikalingi greiti ir patikimi duomenys.

    Kas žinoma apie „ICEYE“ mastą?

    „ICEYE“ teigia turinti didžiausią ir pažangiausią SAR palydovų žvaigždyną pasaulyje. Bendrovė dirba su klientais gynybos ir žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo bei skubiosios pagalbos valdymo sektoriuose.

    Įmonė įkurta ir jos būstinė yra Suomijoje, o veiklą ji vykdo tarptautiniu mastu. „ICEYE“ nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose šalyse, tarp jų Lenkijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Graikijoje ir JAV.

    „2025 metai buvo lemiami „ICEYE“, nes vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus“, – sakė „ICEYE“ pasaulinis iždo vadovas Johnas Lauria.

    „Atnaujinamos kredito linijos sudarymas rodo nuolatinį pasitikėjimą mūsų verslu ir įrodo, kad galime pritraukti kapitalą iš įvairių šaltinių, kad palaikytume spartų augimą. Be to, tai sustiprina mūsų finansinį lankstumą, kai suverenių žvalgybos pajėgumų paklausa toliau auga“, – sakė jis.

  • „Pivot“ pritraukė apie 35 mln. eurų: plės DI paremtą įmonių pirkimų ir finansų platformą

    „Pivot“ pritraukė apie 35 mln. eurų: plės DI paremtą įmonių pirkimų ir finansų platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Pivot“, kuri kuria pirkimų ir finansų operacijų platformą su dirbtinio intelekto sprendimais, pritraukė apie 35 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo fondai Forestay Capital ir Notion Capital, prie jo prisidėjo ir pramonės vadovai bei ankstesni investuotojai.

    Bendrovė skelbia, kad šis raundas buvo pasirašytas su pertekliumi, o bendra nuo 2023 metais įkūrimo pritrauktų investicijų suma siekia apie 61 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo augantį investuotojų dėmesį įrankiams, kurie padeda įmonėms mažinti išlaidas ir geriau valdyti pinigų srautus.

    Kur dingsta pinigai pirkimuose

    „Pivot“ vysto platformą, kuri apjungia tiekimo paiešką, pirkimų patvirtinimus, užsakymus, sąskaitas, mokėjimus, biudžetus, išlaidas ir ataskaitas. Sprendimas orientuotas į didesnes organizacijas, kur pirkimų grandinė dažnai išskaidyta per kelias sistemas, skaičiuokles ir el. pašto grandines.

    Tokioje aplinkoje įsipareigojimai išlaidoms neretai matomi per vėlai, o tai apsunkina biudžetų kontrolę ir mėnesio ar ketvirčio uždarymą. „Pivot“ akcentuoja realaus laiko matomumą į būsimus įsipareigojimus dar prieš jiems tampant sąskaitomis ar neatitikimais ataskaitose.

    Platforma integruojama su įmonių išteklių planavimo ir finansinėmis sistemomis bei pritaikoma sudėtingoms kelių padalinių ar kelių juridinių vienetų struktūroms. Tokiose organizacijose sprendimų įdiegimo sėkmę dažnai lemia ne vien funkcijos, bet ir tai, kaip sklandžiai veikia integracijos ir kontrolės mechanizmai.

    DI agentai vietoj rankinio darbo?

    Įmonė teigia, kad DI valdomas procesų automatizavimas ir integracijos realiu laiku turėtų didinti efektyvumą neprarandant finansinės kontrolės ir atskaitomybės. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinių patvirtinimų, mažiau klaidų su sąskaitomis ir aiškesnį pirkimų kelią nuo poreikio iki apmokėjimo.

    „Pivot“ bendraįkūrėjas Marc-Antoine Lacroix sako, kad finansų ir pirkimų komandos vis dažniau nori matyti išlaidų įsipareigojimus kuo anksčiau, dar pirkimo proceso pradžioje.

    „Pivot suteikia įmonėms tokį matomumą, o DI agentai perkelia rutininius rankinius darbus nuo žmonių prie sistemų“, – sakė Marc-Antoine Lacroix.

    Augimas ir planai po investicijos

    Nuo veiklos pradžios „Pivot“ išsiplėtė į daugiau nei 25 šalis ir, bendrovės teigimu, per metus apdoroja apie 2,6 mlrd. eurų vertės sąskaitų. Tarp klientų įvardijamos tokios įmonės kaip DoorDash, Lemonade ir Flix.

    Naujas kapitalas bus skirtas spartinti DI agentų galimybių plėtrą, plėstis į papildomas įmonių rinkas ir gilinti integracijas su ERP bei finansų sistemomis. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį: įmonės vis dažniau renkasi sprendimus, kurie ne tik „tvarko dokumentus“, bet ir leidžia realiu laiku valdyti įsipareigojimus, rizikas ir biudžetų drausmę.