CP v2

Tag: Fintech

  • „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Starling Bank“ planuoja atsisakyti maždaug 130 darbo vietų. Bankas teigia, kad sprendimas susijęs su siekiu supaprastinti veiklą, sumažinti besidubliuojančias funkcijas ir greičiau diegti naujus produktus, daugiau procesų perkeliant į DI sprendimus.

    Apie planuojamus pokyčius darbuotojai buvo informuoti šią savaitę, o daliai komandų pradedamas konsultacijų laikotarpis. Pertvarka apims bankininkystės ir technologijų padalinius, tačiau kartu bendrovė pabrėžia, kad toliau samdys technologijų ir DI inžinierius.

    Finansiniame kontekste bankas nurodo, kad iki 2025 metų pasibaigusiais finansiniais metais pelnas prieš mokesčius sumažėjo 3 proc. ir siekė apie 255 000 000 eurų. Tuo metu pajamos krito nuo maždaug 1 104 000 000 eurų iki 1 041 000 000 eurų, kas rodo spaudimą augimo tempui net ir gerai žinomiems skaitmeniniams rinkos žaidėjams.

    „Vienas svarbiausių mūsų pranašumų prieš tradicinius bankus yra gebėjimas greitai testuoti, paleisti, mokytis ir persitvarkyti. Nors toliau samdome technologijų ir DI inžinierius, keičiame dalies bankininkystės komandų struktūrą, kad supaprastintume veiklą, sumažintume dubliavimąsi ir greičiau pristatytume produktus“, – sakė „Starling Bank“ atstovas.

    DI kryptis bankui tampa vis svarbesnė ir klientų aptarnavimo, ir vidinių procesų automatizavimo srityse. „Starling Bank“ taip pat plečia skaitmeninio asistento funkcijas, orientuodamasis į kasdienių finansų valdymą, personalizuotas įžvalgas ir bendrą bankinių paslaugų konsultavimą.

    Ekspertų vertinimu, tokios pertvarkos šiuo metu nėra išimtis: bankai ir finansinių technologijų bendrovės vis dažniau siekia mažinti sąnaudas, peržiūri komandų struktūras ir daugiau investuoja į programinę įrangą bei automatizaciją. Tačiau reputacine prasme svarbu, kaip skaidriai vykdomas konsultacijų procesas ir ar klientų aptarnavimo kokybė dėl pokyčių nesuprastės.

  • Fintech „Thought Machine“ pritraukė 36 mln. eurų iš stambaus banko ir perkopė 90 mln. eurų metines pajamas

    Fintech „Thought Machine“ pritraukė 36 mln. eurų iš stambaus banko ir perkopė 90 mln. eurų metines pajamas

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Thought Machine“ pranešė gavusi apie 36 mln. eurų finansavimą iš vadinamojo pirmojo lygio banko, kuris kartu yra ir jos klientas. Įmonė teigia, kad šis sandoris bus oficialiai pristatytas vėliau šiais metais.

    Kartu „Thought Machine“ paskelbė svarbų verslo rodiklį: 2025 metais metinės pajamos pirmą kartą viršijo 90 mln. eurų. Pasak bendrovės, tai reikšminga riba įmonei, kuri kuria debesija paremtą bankinę infrastruktūrą.

    Kas yra „Thought Machine“

    „Thought Machine“ kuria debesijos pagrindu veikiančias bankines sistemas, kurias naudoja tiek tradiciniai bankai, tiek sparčiai augantys skaitmeniniai rinkos dalyviai. Šioje nišoje konkuruoja ir kitos įmonės, tokios kaip 10x Banking, Mambu bei „Starling Bank“ vystomas padalinys Engine.

    Tarp „Thought Machine“ klientų minimi Lloyds, JP Morgan Chase, Intesa Sanpaolo ir Danijos skaitmeninis bankas Lunar. Įmonės vadovas ir įkūrėjas Paulas Tayloras yra sakęs, kad daliai bankų diegimai prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių aktyvių sąskaitų, o vėliau apimtys didėja.

    Pajamos auga, nuostoliai traukiasi

    Bendrovė nurodo, kad 2025 metais pajamos augo 57 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tuo pat metu nuostoliai sumažėjo nuo maždaug 84 mln. eurų iki apie 14 mln. eurų.

    Pasak P. Tayloro, rezultatus lėmė tai, kad išlaidos pastaruosius ketverius metus iš esmės išliko panašiame lygyje, o komerciniai sandoriai tapo didesni ir reikšmingesni. „Thought Machine“ uždirba taikydama naudojimo mokestį, kuris priklauso nuo to, kiek banko sąskaitų realiai veikia jos platformoje.

    IPO Londone dar teks palaukti

    P. Tayloras teigia, kad šiuo metu Londono biržai sąlygos išlieka sudėtingos, todėl viešo akcijų platinimo artimiausiu metu bendrovė neplanuoja. Jo vertinimu, realistiškas scenarijus yra ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Įmonė pabrėžia, kad sąmoningai mažiau akcentuoja vertinimą, o daugiau dėmesio skiria pajamoms ir komercinei plėtrai. „Mes stengiamės mažiau kalbėti apie vertinimą ir daugiau apie komercinę sėkmę. Pajamų tikslų pasiekimas yra daug geresnis sėkmės rodiklis“, – sakė P. Tayloras.

    Anksčiau „Thought Machine“ vertė buvo šoktelėjusi iki maždaug 2 490 000 000 eurų 2022 metais po investicijų raundo, kuriame dalyvavo instituciniai investuotojai. Vėliau dalies investuotojų portfeliuose vertinimai buvo koreguojami, atspindint platesnes technologijų sektoriaus rinkos svyravimo tendencijas.

    „Thought Machine“ šiuo metu turi apie 530 darbuotojų, o didžiausia rinka yra JAV, kur bendrovė turi biurus Niujorke ir Majamyje. Įmonė nurodo, kad tik apie 15 proc. pajamų gaunama Jungtinėje Karalystėje, o reikšmingą dalį sudaro Australija ir Lotynų Amerika.

  • „Chase UK“ technologijų tiekėja 10x Banking pritraukė apie 47 mln. eurų: kam bus skirti pinigai

    „Chase UK“ technologijų tiekėja 10x Banking pritraukė apie 47 mln. eurų: kam bus skirti pinigai

    Jungtinėje Karalystėje veikianti finansinių technologijų bendrovė 10x Banking užsitikrino naują finansavimą, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Įmonė kuria pagrindinę debesijos bankininkystės programinę įrangą, kurią naudoja bankai ir kitos finansų institucijos.

    10x Banking įkūrė buvęs „Barclays“ vadovas Antony Jenkinsas. Tarp bendrovės klientų minima „Chase UK“, taip pat „Westpac“ ir „Old Mutual“, o sprendimai skirti modernizuoti bankų branduolines sistemas ir greičiau diegti skaitmeninius produktus.

    Skelbiama, kad finansavimas sudarytas iš nuosavo kapitalo ir skolos derinio, o lėšas suteikė „AshGrove Capital“, į B2B programinės įrangos sektorių investuojantis investuotojas Europoje. 10x Banking neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu pritrauktos lėšos.

    Kur bus panaudotas finansavimas?

    Bendrovė teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į plėtrą ir vadinamąjį go-to-market pasiūlymą, kitaip tariant, komercinį įėjimą į rinką ir pardavimų mastelio didinimą. Toks žingsnis dažniausiai apima produkto diegimo standartizavimą, partnerių tinklo plėtrą ir didesnes investicijas į klientų pritraukimą.

    Bankams vis dažniau siekiant realaus laiko paslaugų, greitesnių atsiskaitymų ir lankstesnės produktų kūrimo aplinkos, branduolinės sistemos tampa viena didžiausių kliūčių. Dalis rinkos dalyvių renkasi debesijos sprendimus tam, kad sumažintų senų sistemų palaikymo kaštus ir sutrumpintų naujų funkcijų diegimo terminus.

    Kontekstas: konsolidacija ir spaudimas modernizuotis

    10x Banking nurodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių prie platformos prisijungė daugiau nei 10 naujų finansų institucijų, tačiau jų neįvardijo. Tokios paslaugos ypač aktualios rinkose, kur bankai konkuruoja su skaitmeniniais žaidėjais ir siekia pasiūlyti greitesnę klientų patirtį be ilgų sistemų atnaujinimo projektų.

    Naujas etapas tęsia ankstesnį bendrovės finansavimo kelią. Anksčiau skelbta, kad 2024 metais įmonė buvo pritraukusi apie 40 mln. eurų investiciją, kurią vedė esami investuotojai, tarp jų „BlackRock“ ir „JP Morgan“.

    „Finansų institucijos aiškiai nori diegti inovacijas, tačiau daugelį vis dar riboja infrastruktūra, kuri nebuvo sukurta realaus laiko skaitmeninei bankininkystei“, – sakė Antony Jenkinsas.

    Jo teigimu, 10x Banking platforma siekia pašalinti šiuos apribojimus, kad bankai galėtų greičiau paleisti produktus, aptarnauti klientus realiu laiku ir efektyviau konkuruoti. Bendrovė pabrėžia, kad naujas finansavimas turėtų padėti patenkinti augančią paklausą iš bankų įvairiose rinkose.

  • JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė 2,2 mln. eurų: už indėlius žada atlygį iškart, ne tik palūkanas

    JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė 2,2 mln. eurų: už indėlius žada atlygį iškart, ne tik palūkanas

    JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė apie 2,2 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos, kad paspartintų grynųjų pinigų valdymo platformos plėtrą. Bendrovė siūlo modelį, kuriame už lėšų laikymą nustatytam terminui klientai gali gauti atlygį iš karto, o ne vien palūkanas.

    Investicijų raundą bendrai vedė fondai „Bespokeist Partners“ ir „Ingenii Capital“, taip pat prisidėjo „Force Over Mass Capital“ ir „Fuel Ventures“. Prie investuotojų prisijungė ir pavieniai finansų sektoriaus atstovai, anksčiau dirbę tarptautinėse finansų institucijose bei konsultavimo versle.

    „Stoa“ teigia derinanti elgsenos finansų principus, įterptinės bankininkystės infrastruktūrą ir prekybininkų partnerystes. Tokia kombinacija, bendrovės vertinimu, leidžia sukurti sistemą, kuri sujungia finansų įstaigas, prekių ženklus ir klientus į vieną atlygio už santaupas grandinę.

    Platforma jau veikia Jungtinėje Karalystėje privatiems ir verslo klientams. Vartotojai gali lėšas perkelti į fiksuoto termino sprendimą, vadinamą „Stoa Pots“, ir vietoj tradicinio palūkanų principo gauti išankstinį atlygį iš partnerių prekių ženklų.

    Indėliai laikomi pas reguliuojamus bankinius partnerius, o tinkamos lėšos, kaip nurodo bendrovė, patenka į Jungtinės Karalystės indėlių apsaugos schemos rėmus. Tai svarbus elementas, nes alternatyvūs taupymo modeliai dažnai kelia klausimų dėl rizikos ir vartotojų apsaugos.

    „Grynųjų pinigų valdymo ateitis nėra vien palūkanų normos. Žmonės nori pasirinkimo, apčiuopiamos vertės ir aiškesnio jausmo, kaip jų pinigai dirba jiems“, – sakė „Stoa“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mike Saraswat.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje vartotojų sąskaitose laikoma daugiau nei 704 mlrd. eurų mažai uždirbančiose arba palūkanų nenešančiose sąskaitose, o smulkių ir vidutinių įmonių grynųjų atsargos siekia per 293 mlrd. eurų. „Stoa“ tikslas yra daliai šių lėšų pasiūlyti alternatyvą, sujungiančią fiksuotą laikotarpį ir išankstinį vartotojų atlygį.

    Gautos lėšos bus skirtos produkto kūrimui, partnerių tinklo plėtrai ir augimui Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Valstijose. „Stoa“ teigia jau kurianti partnerystes JAV rinkoje ir rengiasi planuojamam startui.

  • „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Klarna“, geriausiai žinoma dėl pirk dabar, mokėk vėliau tipo paslaugų, pranešė pateikusi paraišką JAV banko licencijai gauti. Bendrovė siekia įkurti „Klarna Bank“ JAV ir taip pati teikti dalį paslaugų, kurias iki šiol vykdė per partnerinius bankus.

    „Klarna“ teigia JAV turinti daugiau nei 30 mln. klientų, o jos pasiūloje yra ir debeto kortelė. Įėjimas į JAV bankininkystės rinką europinėms įmonėms paprastai būna sudėtingas, tačiau pastaruoju metu rinka vertinama kaip atviresnė naujiems dalyviams.

    Finansų technologijų įmonė nurodė, kad dėl licencijos kreipėsi į Jutos finansų institucijų departamentą ir Federalinę indėlių draudimo korporaciją. Gavusi leidimus, „Klarna“ galėtų veikti kaip bankas JAV ir išplėsti reguliuojamų finansinių paslaugų spektrą.

    Iki šiol „Klarna“ JAV klientams bankines paslaugas teikė per partnerinius bankus, o pati veikė kaip technologinė ir finansavimo sprendimų platforma. Bendrovė skelbia, kad amerikiečiams yra suteikusi prieigą prie maždaug 86 mlrd. eurų kredito.

    Banko licencija reikštų, kad dalį šių paslaugų „Klarna“ galėtų vykdyti savarankiškai, o ne per tarpininkus. Praktikoje tai paprastai suteikia daugiau kontrolės produktams, kainodarai ir rizikos valdymui, tačiau kartu reiškia griežtesnius priežiūros reikalavimus, kapitalo taisykles ir didesnę atskaitomybę reguliuotojams.

    „Bankininkystė paremta pasitikėjimu. JAV savo akimis matėme norą sąžiningesnio ir skaidresnio požiūrio, o nuosava banko licencija yra natūralus kitas žingsnis“, – sakė „Klarna“ bendraįkūrėjas ir vadovas Sebastianas Siemiatkowskis.

    „Klarna“ siekis stiprinti pozicijas JAV vyksta platesniame kontekste: vis daugiau Europos finansinių technologijų bendrovių ieško kelių į JAV rinką ir svarsto banko licencijas. Šiemet apie panašius žingsnius skelbė ir kiti rinkos dalyviai, bandantys įsitvirtinti didžiausioje pasaulio mažmeninės bankininkystės rinkoje.

    Bendrovės plėtra JAV apima ne tik produktus, bet ir rinkodarą: „Klarna“ yra bendradarbiavusi reklaminėse kampanijose su NBA legenda Shaquille’u O’Nealu. Tokie žingsniai rodo siekį stiprinti prekės ženklą konkurencingoje aplinkoje, kur kova vyksta tiek dėl klientų įpročių, tiek dėl reguliacinio pasitikėjimo.

  • JK fintech Kord pritraukė apie 7,5 mln. eurų: vienoje platformoje sujungia įtraukimą, atitiktį ir mokėjimus

    JK fintech Kord pritraukė apie 7,5 mln. eurų: vienoje platformoje sujungia įtraukimą, atitiktį ir mokėjimus

    Jungtinės Karalystės fintech bendrovė „Kord“ pritraukė 6,4 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 7,5 mln. eurų, A serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo Guinness Ventures, prisidėjo Beringea, SFC Capital ir privatūs investuotojai.

    Po šios investicijos „Kord“ bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė 9 mln. svarų, arba apie 10,5 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad kapitalas bus skirtas komandos plėtrai, produkto vystymui ir klientų bazės augimui.

    Vienas sprendimas vietoje kelių įrankių

    „Kord“, kurią įkūrė Jamesas Owusu, kuria viso proceso platformą reguliuojamoms įmonėms. Ji apjungia kliento tapatybės patikrinimą, pinigų plovimo prevencijos (AML) ir kitus atitikties patikrinimus, skaitmeninį įtraukimą, dokumentų pasirašymą ir mokėjimų apdorojimą.

    Pagrindinė idėja – pakeisti kelis tarpusavyje nesusietus, dažnai pasenusius įrankius viena darbo eiga. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose didelė dalis procesų priklauso nuo patikrų, dokumentų ir saugaus lėšų valdymo.

    Kas naudojasi „Kord“ ir kodėl

    Bendrovė nurodo, kad jos sprendimą naudoja nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos tarpininkai, teisės firmos, turto sandorių administravimo paslaugų teikėjai bei finansinių paslaugų įmonės. Šioms organizacijoms svarbu ne tik greitai įtraukti klientą, bet ir turėti įrodymus, kad atliktos privalomos patikros.

    „Kord“ veikia prižiūrima JK Finansinio elgesio institucijos (FCA). Platformoje numatytos skaitmeninės piniginės ir dedikuotos klientų sąskaitos, kurios leidžia reguliuojamoms įmonėms saugiai laikyti ir administruoti klientų lėšas.

    „Reguliuojamuose sektoriuose pasikliauti išskaidytais, tarpusavyje nesuderintais sprendimais reiškia lėtesnes operacijas ir didesnę riziką. „Kord“ sukūrėme tam, kad tai pakeistume“, – sakė „Kord“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Owusu.

    Akcentas – sukčiavimo rizikos mažinimas

    Pasak bendrovės, API pagrindu veikianti platforma leidžia tikrinti klientų dokumentus, sulyginant duomenis su keliais šaltiniais. Tokia logika padeda stiprinti sukčiavimo prevenciją ir sumažinti klaidų tikimybę, kai procesai vykdomi per kelias skirtingas sistemas.

    Rinkoje, kur vis griežtėja reikalavimai tapatybės patikrai, AML kontrolei ir lėšų atsekamumui, vieningo sprendimo poreikis auga. „Kord“ tikslas – padaryti šiuos procesus greitesnius, aiškiau audituojamus ir patogesnius tiek įmonėms, tiek jų klientams.

  • „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    Vokietijoje įsikūrusi „Lissi GmbH“, kuri kuria EUDI piniginės jungiamumo ir patikrinamų skaitmeninių įgaliojimų technologijas, užbaigė 3,5 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos sparčiau diegti skaitmeninės tapatybės sprendimus Europos rinkoje.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Ventech“, taip pat prisidėjo BM H Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen ir esami investuotojai, tarp jų „main incubator“ (priklausantis „Commerzbank Group“) bei „Ninepointfive Ventures“. Bendrovės teigimu, naujas kapitalas turėtų pagreitinti tiek produkto plėtrą, tiek projektų įgyvendinimą su organizacijomis, kurioms svarbūs atitikties ir saugumo reikalavimai.

    „Lissi“ įkurta 2019 metais ir vysto programinę įrangą, leidžiančią organizacijoms integruoti EUDI pinigines ir patikrinamus skaitmeninius įgaliojimus į savo paslaugas. Pagrindiniai klientai, kaip nurodo bendrovė, yra finansų sektoriaus įmonės, kurioms ypač aktualūs patikimi tapatybės patvirtinimo procesai ir suderinamumas su eIDAS reglamentu.

    Didėjant poreikiui turėti patikimus, tarpusavyje suderinamus skaitmeninės tapatybės sprendimus, tokie tiekėjai kaip „Lissi“ tikisi augančios paklausos. Bendrovė akcentuoja, kad rinkos tempą stiprina ir artėjantys reguliaciniai pokyčiai, įskaitant ES kovos su pinigų plovimu sistemos stiprinimą, kurio praktinis taikymas numatomas 2027 metų liepą.

    Pasak „Lissi“, apie 90 proc. jos klientų bazės šiuo metu sudaro finansų sektorius: bankai, draudikai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir patikimumo paslaugų teikėjai. Tarp minimų klientų yra „itsme“ ir „Commerzbank“, o tai, bendrovės vertinimu, rodo, kad sprendimai pritaikyti didelių organizacijų informacinių technologijų aplinkoms.

    „Finansų institucijoms reikia sprendimų, kurie sklandžiai integruojasi į esamas informacinių technologijų aplinkas ir leidžia išlaikyti visišką klientų duomenų kontrolę“, – sakė „Lissi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Helge Michael.

    Bendrovės kuriamas „EUDI Wallet Connector Suite“ sprendimas skirtas suderinamumui tarp viešojo ir privataus sektoriaus EUDI piniginių visoje Europos Sąjungoje. „Lissi“ pozicionuoja save kaip nepriklausomą europinį technologijų tiekėją, galintį prisidėti prie bendros, suverenumą pabrėžiančios skaitmeninės tapatybės ekosistemos kūrimo.

    Gautos investicijos, kaip teigiama, bus nukreiptos į platformos ir produktų portfelio plėtrą. „Lissi“ tikisi, kad tai padės finansų įstaigoms lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių atitikties reikalavimų, o tapatybės piniginių infrastruktūra atvers ir naujus atvirojo finansavimo scenarijus, kuriuose svarbiausia tampa saugus ir patikimas vartotojo identifikavimas.

  • „Revolut“ taikosi į JAV banko licenciją: vadovas sako, kad bankas startuos 2027 metais

    „Revolut“ taikosi į JAV banko licenciją: vadovas sako, kad bankas startuos 2027 metais

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ planuoja pradėti veikti kaip bankas JAV 2027 metais, teigia naujai paskirtas įmonės padalinio vadovas. Tam būtina gauti JAV banko licenciją, kuri leistų „Revolut“ nebesiremti partnerių bankais ir savarankiškai plėsti paslaugų krepšelį.

    Bendrovė dar 2026 metų pradžioje pateikė paraišką dėl licencijos, o sprendimo laukia iš JAV priežiūros institucijų. Procese dalyvauja Bankų kontrolieriaus tarnyba ir Federalinė indėlių draudimo korporacija, kuri užtikrina indėlių draudimo sistemą JAV bankuose.

    Kas keistųsi klientams JAV?

    Šiuo metu „Revolut“ JAV rinkoje siūlo mokėjimo korteles, kelių valiutų sąskaitas, tarptautinius pervedimus ir kitas kasdienes finansines paslaugas, tačiau dalį jų teikia per partnerių infrastruktūrą. Gavus licenciją, bendrovė galėtų pasiūlyti FDIC apdraustus indėlius, taip pat aktyviau plėtoti kreditavimo ir kortelių produktus.

    Įmonė taip pat viešai signalizuoja apie planus suteikti prieigą prie kriptovaliutų ir stabiliosiomis monetomis paremto turto, tačiau tokie produktai JAV susiduria su griežtais atitikties ir rizikos valdymo reikalavimais. Skaitmeniniams bankams tai reiškia papildomas investicijas į pinigų plovimo prevenciją, klientų tapatybės patikrą ir sandorių stebėseną.

    Kodėl „Revolut“ siekia banko licencijos?

    JAV yra kreditu paremta rinka, kurioje didelę reikšmę turi kredito kortelių produktai, palūkanų pajamos ir atsiskaitymų mokesčiai. Banko licencija „Revolut“ suteiktų daugiau kontrolės kuriant produktus, greičiau juos diegiant ir didinant pajamas iš kreditavimo bei indėlių bazės.

    „Revolut“ skelbia turinti daugiau nei 75 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje, o JAV jau pasiekė daugiau nei 1 mln. mažmeninių naudotojų ir dešimtis tūkstančių verslo klientų. Didelė dalis jų, pasak bendrovės, yra tarptautinių ryšių turintys vartotojai, kuriems aktualios kelių valiutų paslaugos ir pigesni tarptautiniai atsiskaitymai.

    Konkurencija ir reputacijos iššūkis

    Net ir gavus licenciją, „Revolut“ JAV susidurtų su intensyvia konkurencija. Rinką dominuoja didieji bankai, kartu vis agresyviau plečiasi ir vietiniai skaitmeniniai žaidėjai, tokie kaip SoFi ar „Chime“, o tarptautinės bendrovės taip pat ieško būdų stiprinti pozicijas.

    Be to, įmonė turės spręsti reputacijos klausimą: kaip išlaikyti technologijų startuolio greitį, bet kartu vartotojams sukurti tradicinio banko patikimumo jausmą. Tai ypač svarbu JAV, kur indėlių saugumas, skaidrumas ir vartotojų apsauga yra vieni pagrindinių pasirinkimo kriterijų.

    „Norime pasiūlyti išskirtinę vertę amerikiečiams, turintiems tarptautinių ryšių, dažnai keliaujantiems ir tiems, kuriems trūksta gerų finansinių paslaugų pasirinkimų“, – sakė „Revolut“ JAV vadovas Cetin Duransoy.

    Bendrovė planuoja JAV banko būstinę įkurti Stamforde, Konektikuto valstijoje, o fizinių skyrių tinklo, kaip įprasta skaitmeniniams bankams, neketina vystyti. Augimui skatinti „Revolut“ yra minėjusi apie reikšmingas investicijas į plėtrą, darbuotojus ir rinkodarą JAV rinkoje.

  • Buvę „Netflix“ mokėjimų vadovai pritraukė 7,2 mln. eurų: kuo išsiskiria platforma „Nopan“

    Buvę „Netflix“ mokėjimų vadovai pritraukė 7,2 mln. eurų: kuo išsiskiria platforma „Nopan“

    Finansinių technologijų startuolis „Nopan“ pranešė iki šiol pritraukęs 7,2 mln. eurų investicijų. Naujausią finansavimo etapą vedė fondas Newion, o prie jo prisidėjo „Crane Venture Partners“, „Seedcamp“ ir grupė verslo angelų.

    „Nopan“ įkūrė buvę „Netflix“ mokėjimų komandos vadovai Konstantin Surkov ir Nick Ryabov. Jie teigia, kad idėja kilo iš praktinės patirties, kai mokėjimo metodą įdiegti nėra sudėtinga, tačiau užtikrinti stabilų veikimą dideliu mastu tampa gerokai sunkiau.

    Bendrovė kuria infrastruktūrą ir optimizavimo sluoksnį, orientuotą į sąskaitų ir skaitmeninių piniginių mokėjimus. Pasak įkūrėjų, istoriškai didelė dalis mokėjimų infrastruktūros buvo kuriama kortelėms, o alternatyvūs atsiskaitymo būdai dažnai nepasiekia tokio pat patikimumo ir operacinės brandos lygio.

    Europoje sąskaitų ir piniginių mokėjimai sparčiai populiarėja: auga vietinių metodų naudojimas, o rinkoje atsiranda ir tarpvalstybinės iniciatyvos, tokios kaip Wero. Tačiau skaitmeniniam verslui svarbiausia ne tik pasiūlyti naują metodą, bet ir užtikrinti, kad jis nuosekliai veiktų per skirtingus bankus, klientų elgsenos scenarijus ir vidinius operacinius procesus.

    „Nick ir aš savo akimis matėme, kiek vertės galima sukurti, kai mokėjimo metodai yra tinkamai optimizuojami“, – sakė „Nopan“ bendraįkūrėjas ir vadovas Konstantin Surkov.

    „Naujo mokėjimo metodo paleidimas yra tik pradžia. Tikrasis iššūkis yra užtikrinti patikimą veikimą tarp bankų, skirtingų klientų elgsenų, operacinių procesų ir, kai reikia, skirtingose rinkose. „Nopan“ buvo sukurta būtent šiai problemai spręsti“, – sakė jis.

    Newion partneris Pieter Welten teigė, kad rinka aiškiai signalizuoja augantį poreikį tokiai infrastruktūrai. Jo vertinimu, sąskaitų ir piniginių mokėjimai yra didelė galimybė, tačiau technologinis pagrindas, leidžiantis šiuos metodus patikimai išplėsti, dar tik formuojasi.

    „Nopan“ teigimu, platforma padeda skaitmeniniam verslui ir mokėjimo paslaugų teikėjams didinti konversijas, mažinti mokėjimų kaštus ir paversti sąskaitų bei piniginių mokėjimus pamatuojamais verslo rezultatais. Įmonė jau dirba su pirmaisiais klientais ir mato augantį komercinį susidomėjimą iš didesnių organizacijų visoje Europoje.

    Gautos lėšos bus skirtos plėtrai: didinti palaikomų mokėjimo metodų aprėptį Europoje, toliau vystyti optimizavimo galimybes ir stiprinti komercinę komandą, orientuotą į skaitmeninį verslą bei finansinių technologijų sektorių.

  • „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų: nori užpildyti Europos startuolių finansavimo spragą

    „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų: nori užpildyti Europos startuolių finansavimo spragą

    Stokholme įkurta pajamomis grįsto finansavimo platforma „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo Hamburge įsikūrusi CHAPTERS Group AG, o jos vadovas Jan-Hendrik Mohr prisijungs prie „Float“ valdybos.

    Bendrovė, įkurta 2022 metais, siekia palengvinti prieigą prie augimo kapitalo Europos technologijų įmonėms, siūlydama neskiestinio finansavimo sprendimus. Tarp jų – finansavimas pagal pajamas, kredito linijos ir apyvartinio kapitalo sprendimai.

    „Float“ skelbia iki šiol suteikusi daugiau nei 100 mln. eurų finansavimo daugiau nei 130 technologijų verslų Europoje. Tarp klientų minimos tokios įmonės kaip „RoomPriceGenie“ ir „RedTrack“.

    Europos investicijų atotrūkis

    Investicija skelbiama tuo metu, kai daugeliui Europos startuolių augimo kapitalas išlieka vienu didžiausių iššūkių. Rizikos kapitalo investicijos Europoje dažnai atsilieka nuo JAV masto, o tai riboja sparčiai augančių komandų galimybes ir neretai skatina plėtrą perkelti už regiono ribų.

    „Float“ pozicionuoja savo paslaugą kaip alternatyvą nuosavybę skiedžiančiam finansavimui, kai įmonė dar tik įsibėgėja. Tokiu modeliu finansavimas labiau susiejamas su faktiniu pajamų srautu, o ne vien su ateities vertinimais.

    Plėtra į DI pagrįstą platformą

    „Float“ vadovas ir vienas įkūrėjų Cedric Notz teigia, kad dabartinė finansų infrastruktūra dažnai nėra pritaikyta modernioms technologijų įmonėms. Pasak jo, startuoliai veikia globaliai nuo pirmos dienos, tačiau finansinės paslaugos išlieka fragmentuotos, su daug rankinių procesų ir stipriai priklauso nuo vietos rinkų.

    „Mūsų ambicijos dabar yra platesnės nei skolinimas. Kuriame DI pagrįstą finansų platformą, kuri sujungia kapitalą, bankininkystę ir finansinius duomenis vienoje vietoje, kad įkūrėjai mažiau laiko skirtų finansų administravimui ir daugiau – produkto kūrimui“, – sakė Cedric Notz.

    Naujas kapitalas bus skirtas kitam augimo etapui, kai „Float“ iš lankstaus finansavimo teikėjo nori tapti DI pagrįsta finansų platforma startuoliams ir augančioms įmonėms. Skolinimas išliks pagrindas, tačiau jį papildys DI įrankiai, skirti greitesniems finansiniams sprendimams ir kasdienių operacijų automatizavimui.

    Bendrovė planuoja tiesiogiai jungtis prie banko sąskaitų ir apskaitos sistemų, kad realiu laiku pateiktų finansines įžvalgas. Taip pat numatoma supaprastinti mokėjimų, išlaidų valdymo ir apskaitos procesus.

    „Float“ nurodo, kad investicija leis dvigubinti komandą ir stiprinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, kuri šiuo metu yra didžiausia jos rinka. Taip pat bus vertinamos galimybės įsigijimų ir susijungimų srityje, remiantis strategine partneryste su CHAPTERS.