CP v2

Tag: Fintech

  • JK statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė 3,4 mln. eurų kovai su vėluojančiais mokėjimais

    JK statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė 3,4 mln. eurų kovai su vėluojančiais mokėjimais

    Jungtinėje Karalystėje veikianti statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė apie 3,4 mln. eurų investicijų iš verslo angelų. Bendrovė kuria programinę platformą, skirtą sumažinti riziką, kad projektų pinigai bus užlaikomi, sulaikomi ar „įstrigs“ grandinėje dar nepasiekę tiekėjų.

    Įmonė taikosi į vieną įsisenėjusių statybų sektoriaus problemų – sisteminį vėluojantį atsiskaitymą ir neapmokėjimą. Dideliuose projektuose tarp užsakovo ir mažiausio rangovo dažnai būna kelios grandys, o kiekvienoje jų mokėjimai gali būti stabdomi dėl patikrų, ginčų ar paprasčiausio siekio pasinaudoti apyvartinėmis lėšomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonė, kuri laiko pinigus, gali naudotis jais kaip nemokamu kreditu savo veiklai finansuoti. Mažesniems subrangovams toks „kreditas“ tampa priverstine našta: vėluojantys atsiskaitymai didina skolų riziką, apsunkina atlyginimų mokėjimą ir verčia savininkus dengti spragas asmeninėmis lėšomis.

    Problemos mastą išryškina ir garsūs bankrotai: 2024 metais statybų bendrovės ISG griūtis paliko daugiau nei 1,3 mlrd. eurų neapmokėtų įsipareigojimų, o dalis subrangovų liko be apmokėjimo už jau atliktus darbus. Tokie atvejai paprastai smogia ne tik tiesioginiams kreditoriams, bet ir visai tiekimo grandinei, nes mažesnės įmonės turi mažiau finansinių rezervų.

    Rinkos spaudimą didina ir bendros tendencijos: Jungtinėje Karalystėje statybų sektorius pastaraisiais metais išlieka vienas dažniausių nemokumo atvejų šaltinių. Apskaitos ir konsultacijų bendrovės „Menzies“ tyrimas skelbė, kad 2025 metais statybose bankrutavo 4 450 įmonių, tai yra 9 proc. daugiau nei metais anksčiau, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuota dar 1 180 nemokumo atvejų.

    Vėluojantys mokėjimai vis dažniau tampa ir politinės darbotvarkės klausimu. Griežtėjant viešųjų pirkimų taisyklėms ir augant reikalavimams skaidriai atsiskaityti su tiekėjais, užsakovai ieško priemonių, leidžiančių aiškiai matyti, kur ir kada juda lėšos bei ar tiekėjai gauna mokėjimus laiku.

    „Saible“ siūlomas sprendimas – vadinamoji skaitmeninė lygiagretaus mokėjimo sąskaita, trumpinama DiPPA. Platforma sukurta taip, kad mokėjimai būtų tvirtinami, patikrinami ir audituojami skaitmeniniu būdu, o projekto lėšos būtų laikomos patikos struktūroje su reguliuojamu bankininkystės partneriu „Griffin“.

    Esminė idėja – mokėti ne „laiptais“ žemyn nuo generalinio rangovo subrangovams, o vienu metu per visas grandis patvirtintoms įmonėms. Tai gali sutrumpinti laiką, kurį mažas rangovas, esantis keliomis pakopomis žemiau, priverstas laukti, kol kiekviena aukščiau esanti įmonė persiųs pinigus toliau.

    Pagal skelbiamą modelį, paslaugos mokestį moka projekto užsakovas – 0,25 proc. nuo mokėjimo vertės, o tiekimo grandinės įmonėms papildomas mokestis netaikomas. Toks kainodaros pasirinkimas orientuotas į užsakovus, kurie turi didžiausią interesą sumažinti ginčus, vėlavimus ir bankrotų riziką projekte.

    „Vėluojantys mokėjimai statybose – ne vien balanso eilutės. Tai spaudimas, kuris pereina per įmones, darbuotojus ir šeimas, kai žmonės mėnesiais laukia, ar galės sumokėti atlyginimus, tiekėjams ir sau“, – sakė „Saible“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jarvey Moss.

    „Atsiskaitymai statybose neveikia taip, kaip turėtų, todėl jiems reikia geresnės kontrolės. Šis finansavimas leis plėsti platformą, tęsti reguliacinius darbus ir įdiegti sprendimą daugiau realių projektų, kuriuose finansuotojams reikia aiškesnio pinigų judėjimo valdymo“, – sakė jis.

    „Saible“ praneša dirbanti su Environment Agency ir BAM Nuttall viešojo sektoriaus bandomuosiuose projektuose, kuriuose bus tikrinamas mokėjimų kontrolės modelis vykdomuose, valstybės remiamuose statybų projektuose. Pirmasis pilotas siejamas su pėsčiųjų tilto keitimu, kurio vertė turėtų siekti apie 1,8–2,3 mln. eurų, o darbų pradžia planuojama 2026 metų vasarą.

    Planuojama, kad bandomasis projektas truks 12–16 mėnesių ir turėtų pateikti ankstyvų duomenų apie mokėjimų matomumą, tiekėjų apmokėjimo laiką ir sprendimo pasiekiamumą visoje tiekimo grandinėje. Ši praktinė medžiaga gali būti panaudota platesnėms viešojo sektoriaus atsiskaitymo reformoms.

    „Projektų banko sąskaitos identifikavo teisingą problemą, tačiau nebuvo sukurtos taip, kad apsaugotų mokėjimus iki pat tiekimo grandinės apačios“, – sakė „Causeway Technologies“ įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Phil Brown, taip pat investavęs į „Saible“.

    „Saible“ skiriasi tuo, kad suteikia užsakovams ir rangovams praktišką būdą užtikrinti, jog pinigai pasiektų įmones, kurios realiai atlieka darbus, o ne tik grandinės viršuje esančius verslus“, – sakė jis.

    Be investicijos iš verslo angelų, „Saible“ skelbia atverianti ribotą, apie 58 000 eurų dydžio dalį per „Crowdcube“, skirtą mažesnėms statybų įmonėms ir rinkos dalyviams prisidėti prie finansavimo kartu su pagrindiniais investuotojais. Toks formatas dažnai pasirenkamas siekiant pritraukti bendruomenę ir potencialius būsimus klientus.

    Investuotojų susidomėjimas rodo, kad statybų atsiskaitymų skaidrumas tampa nebe vien apskaitos klausimu, o rizikos valdymo priemone. Jei skaitmeniniai mokėjimų kontrolės sprendimai pasiteisins praktikoje, jie gali sumažinti grandininio nemokumo tikimybę ir stabilizuoti smulkesnių rangovų pinigų srautus.

  • „Lightning Reach“ įsigijo ETG: kaip platforma sieks paspartinti socialinės paramos pasiekiamumą

    „Lightning Reach“ įsigijo ETG: kaip platforma sieks paspartinti socialinės paramos pasiekiamumą

    Finansinės paramos paieškos platformą „Lightning Reach“ įsigijo „European Technology Group“ (ETG) – viešojo sektoriaus technologijų (govtech) įmonių grupė ir ilgalaikis investuotojas. Sandoris žymi kitą „Lightning Reach“ plėtros etapą, tačiau teigiama, kad kasdieniams partneriams ir klientams paslaugų pokyčių nenumatoma.

    Įsigijimo kontekstas – didelis neišnaudotos pagalbos mastas: Jungtinėje Karalystėje kasmet reikšminga dalis gyventojams priklausančios paramos lieka nepareikalauta. Priežastys dažniausiai siejamos su išskaidyta informacija skirtingose organizacijose, rankiniais procesais, sudėtingomis paraiškomis ir menku informuotumu apie galimas schemas.

    Su papildomais iššūkiais susiduria ir vietos valdžios institucijos, labdaros organizacijos bei paslaugų teikėjai: augant paklausai, biudžetai išlieka įtempti, o administravimo ir atskaitomybės reikalavimai sudėtingėja. Tokiose sąlygose didėja poreikis sprendimams, kurie sumažina rankinį darbą ir padeda greičiau nukreipti pagalbą tiems, kam jos reikia.

    Kas yra „Lightning Reach“

    „Lightning Reach“ buvo sukurta Covid-19 pandemijos laikotarpiu, siekiant supaprastinti kelią iki finansinės paramos – sujungti skirtingus paramos šaltinius į vieną, paprasčiau naudojamą platformą. Idėja – ne tik padėti gyventojams rasti tinkamas priemones, bet ir suteikti organizacijoms infrastruktūrą efektyvesniam paramos administravimui.

    Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su daugiau nei 100 organizacijų Jungtinėje Karalystėje, tarp jų – vietos valdžios institucijomis, labdaros fondais, būsto asociacijomis, bankais ir dalimi didžiųjų komunalinių paslaugų teikėjų. Nuo platformos veiklos pradžios 2021 metų gruodį, per ją daugiau nei 300 000 žmonių gavo paramą, kurios bendra vertė siekia apie 29 000 000 eurų (konvertuota iš 25 000 000 svarų sterlingų).

    ETG planai ir mastelis

    ETG skelbia, kad įsigyja ir augina programinės įrangos verslus, dirbančius su viešuoju sektoriumi ir kitomis griežčiau reguliuojamomis sritimis Europoje. Grupė teigia turinti daugiau nei 400 viešojo sektoriaus klientų, aptarnaujančių apie 14 000 000 gyventojų šešiose šalyse.

    „Lightning Reach“ įtraukimas į ETG portfelį pristatomas kaip galimybė paspartinti augimą: didinti pasiekiamumą, stiprinti darbą su viešojo sektoriaus pirkimais ir investuoti į produkto plėtrą. Deklaruojamas tikslas – iki 2028 metų padėti daugiau nei 1 000 000 žmonių pasiekti jiems priklausančią finansinę paramą.

    Vadovų pokyčiai po įsigijimo

    Po sandorio įvyko ir vadovų pasikeitimų: „Lightning Reach“ operacijų vadovė Rhiannon Sheridan tapo generaline direktore. Įkūrėjas ir buvęs generalinis direktorius Ren Yi Hooi toliau dalyvaus įmonės veikloje kaip valdybos narys.

    „Visada norėjau būti tikras, kad mūsų poveikis kaip įmonės tęsis ilgiau nei mano, kaip įkūrėjo, vaidmuo“, – sakė Ren Yi Hooi.

    „Turėdami ETG ilgalaikį palaikymą ir sektoriaus patirtį, galime tvariai augti ir toliau investuoti į platformą, kad iki 2028 metų padėtume vienam milijonui žmonių pasiekti finansinę paramą“, – sakė Rhiannon Sheridan.

    ETG vadovas Lars Becker akcentavo, kad bendrovė mato galimybę plėsti „Lightning Reach“ pasiekiamumą Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų. Pasak jo, sprendimas sprendžia problemą, dėl kurios žmonės finansinių sunkumų metu ne visuomet gauna jiems priklausančią pagalbą.

    Rinkos požiūriu tokie sandoriai atspindi didėjančią govtech ir fintech-for-good krypties svarbą: vis daugiau dėmesio skiriama ne tik skaitmenizavimui, bet ir realiam paslaugų prieinamumui. Praktikoje tai reiškia automatizuotus patikrinimus, greitesnį duomenų apsikeitimą tarp organizacijų ir patogesnį paraiškų pateikimą, o DI sprendimai dažniau naudojami tinkamumo nustatymui ir konsultacijų nukreipimui.

  • „Revolut“ pradėjo naują antrinį akcijų pardavimą: vertė šoktelėjo iki maždaug 99 mlrd. eurų

    „Revolut“ pradėjo naują antrinį akcijų pardavimą: vertė šoktelėjo iki maždaug 99 mlrd. eurų

    Skaitmeninis bankas „Revolut“ patvirtino pradėjęs naują antrinį akcijų pardavimo procesą, kuriuo bendrovė vertinama maždaug 99 mlrd. eurų. Toks sandoris reiškia, kad akcijomis prekiaujama tarp esamų akcininkų, o ne pritraukiant naują kapitalą į pačią įmonę.

    Antrinis pardavimas paprastai sudaro galimybę darbuotojams ir ankstyviesiems investuotojams realizuoti dalį turimų akcijų ir gauti likvidumo. Pasak „Bloomberg“, šiame procese „Revolut“ akcijos darbuotojams vertinamos apie 1 870 eurų už vienetą, tačiau galutinės sąlygos gali kisti sandoriui vykstant.

    „Galime patvirtinti, kad vyksta antrinio akcijų pardavimo procesas. Kaip įprasta, kol procesas vyksta, detalių nekomentuosime, o jam pasibaigus pateiksime atnaujinimą“, – teigiama „Revolut“ komentare.

    „Bloomberg“ cituojamoje vidinėje žinutėje „Revolut“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nik Storonsky darbuotojams akcentavo, kad tai suteikia dar vieną progą paversti turimas akcijas likvidžiomis. Jo teigimu, paklausą palaiko bendrovės plėtra į naujas rinkas ir verslo rodikliai.

    Pastaraisiais metais antriniai sandoriai tapo dažnesni technologijų ir finansinių technologijų sektoriuje, nes pirminio viešo akcijų siūlymo rinka daugelyje regionų išlieka vangesnė. Tokie pardavimai leidžia įmonėms išlaikyti lankstumą ir kartu pasiūlyti darbuotojams motyvacinį „išėjimo“ kelią, nelaukiant biržos.

    „Revolut“ praėjusiais metais taip pat vykdė antrines transakcijas, kuriomis bendrovė buvo vertinama apie 64 mlrd. eurų, o dar anksčiau buvo minėtas maždaug 39 mlrd. eurų lygis. Naujas vertinimas reikštų reikšmingą šuolį, nors jis ir neatspindi tiesioginės įmonės finansavimo injekcijos.

    Bendrovė nurodo turinti daugiau kaip 75 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje. Šiemet „Revolut“ gavo Jungtinės Karalystės banko licenciją, taip pat yra pranešusi apie siekį plėstis reguliuojamose rinkose, įskaitant paraiškas banko licencijoms Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje.

  • Fintech lenktynės įsibėgėja: „Aventus Group“ vadovas paaiškino, kas dabar lemia viską

    Finansinių technologijų sektorius Europoje ir pasaulyje sparčiai keičiasi: vartotojai tikisi ne tik patogaus skolinimosi ar mokėjimų, bet ir itin greito sprendimo bei sklandžios skaitmeninės patirties. Tarptautinės fintech grupės „Aventus Group“ įkūrėjas ir vadovas Andrius Trofimovas teigia, kad būtent technologijos ir greitis šiandien tampa esminiais konkurencijos veiksniais.

    Pasak jo, rinka juda link modelio, kuriame laimi tie, kurie geba klientui pasiūlyti sprendimą čia ir dabar, o kartu užtikrinti saugumą bei patikimą rizikos vertinimą. Vartotojų elgsena taip pat kinta: finansinės paslaugos vis dažniau renkamasi telefone, o procesų trukmė ir naudotojo patirtis tampa ne mažiau svarbūs nei kaina.

    „Matome, kad klientui lemia ne vien prieiga prie finansų, bet ir sprendimo greitis bei paslaugos patogumas. Tai keičia žaidimo taisykles rinkoje“, – sakė Andrius Trofimovas.

    Fintech bendrovės, siekdamos augti, vis daugiau investuoja į automatizaciją, duomenų analitiką ir DI sprendimus, kurie leidžia greičiau įvertinti paraiškas, aptikti sukčiavimo rizikas ir personalizuoti pasiūlymus. Šios kryptys ypač svarbios, kai įmonės plečiasi į skirtingas rinkas, kur skiriasi reguliavimas, vartotojų įpročiai ir ekonominės sąlygos.

    „Technologijos tampa tvaraus augimo pagrindu, nes leidžia greitai reaguoti į pokyčius ir efektyviai dirbti skirtingomis ekonominėmis sąlygomis“, – pridūrė jis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių A. Trofimovas išskyrė Ukrainą, kur skaitmeniniai sprendimai ypač paspartino finansinių paslaugų prieinamumą ir sumažino paraiškų apdorojimo laiką. Tokiose rinkose fintech dažnai veikia kaip alternatyva tradicinei bankininkystei, o greitis ir patogumas tampa kritiniais veiksniais tiek vartotojams, tiek verslui.

    Ekspertai pabrėžia, kad kartu su greitėjimu auga ir reikalavimai atsakomybei: griežtėja klientų tapatybės nustatymo, pinigų plovimo prevencijos, duomenų apsaugos ir vartotojų teisių standartai. Todėl fintech bendrovėms technologinė pažanga turi eiti išvien su atitiktimi ir skaidrumu, o automatizuoti sprendimai privalo būti audituojami ir paaiškinami.

    Vertindamas ateitį, „Aventus Group“ vadovas akcentuoja, kad tolesnė sektoriaus raida siesis su procesų automatizavimu, skaitmeninių paslaugų plėtra ir dar didesniu finansinių produktų pasiekiamumu. Rinkoje ryškėja tendencija, kad vartotojai tikėsis vientisos patirties nuo paraiškos iki lėšų gavimo, o paslaugų teikėjai turės užtikrinti, kad greitis nepakenktų kokybei ir saugumui.

  • Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Skaitmeninis euras artėja: ECB į pilotą atrinko 36 bankus ir fintechus – kas keisis jums?

    Europos Centrinis Bankas (ECB) žengė dar vieną praktinį žingsnį link skaitmeninio euro: atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie dalyvaus plataus masto bandomajame projekte. Planuojama, kad pilotas prasidės 2027 metų antroje pusėje ir truks 12 mėnesių.

    ECB nurodo, kad dalyviai atrinkti iš daugiau nei 50 paraiškų visoje euro zonoje. Jie testuos sprendimus kartu su ECB ir euro zonos nacionaliniais centriniais bankais, siekiant įvertinti technologinę infrastruktūrą, veiklos procesus ir vartotojo patirtį.

    Pilote numatyta išbandyti atsiskaitymus žmogus žmogui ir žmogus verslui, tiek internetu, tiek ir neprisijungus prie interneto. Tokie scenarijai laikomi esminiais, kad skaitmeninis euras veiktų ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir esant ryšio sutrikimams ar didelėms apkrovoms.

    Tarp atrinktų dalyvių yra tradiciniai bankai, skaitmeniniai bankai ir mokėjimo bendrovės, įskaitant „Deutsche Bank“, „UniCredit“, „Revolut“, „Adyen“ ir „Stripe“. ECB atstovo Piero Cipollone teigimu, didelis susidomėjimas rodo rinkos pasirengimą prisidėti prie kito projekto etapo ir stiprinti Europos mokėjimų ekosistemą.

    „Didelis rinkos susidomėjimas pilotu rodo privataus sektoriaus pasirengimą aktyviai įsitraukti ir greitai judėti pirmyn su skaitmeninio euro projektu, stiprinant Europos mokėjimų aplinką“, – sakė Piero Cipollone.

    Vis dėlto lemiamas etapas išlieka politinis ir teisinis: skaitmeninis euras negalės būti išleistas, kol ES institucijos nepatvirtins atitinkamos teisėkūros bazės. Derybos dėl teisės aktų vyksta tarp Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos, o ECB pabrėžia, kad be šio sprendimo valiutos išleidimas negalimas.

    Pagal dabartines projekto gaires, formalus patvirtinimas galėtų įvykti 2027 metais, po to būtų užbaigtas pilotas, o viešas startas teoriškai galėtų sekti 2029 metais. Šie terminai nėra galutiniai, nes priklauso nuo teisėkūros tempo ir politinių kompromisų.

    ECB akcentuoja, kad skaitmeninis euras būtų papildoma, o ne grynuosius pakeičianti atsiskaitymo priemonė. Taip pat numatyta, jog vartotojams jis būtų prieinamas nemokamai per prižiūrimus mokėjimo paslaugų teikėjus, o pats instrumentas nebūtų palūkaninis.

    Kitas jautrus klausimas yra poveikis komerciniams bankams: kad dideli indėlių srautai nepersikeltų į centrinio banko pinigus, svarstomos laikymo ribos. Tokie saugikliai, kartu su privatumo ir duomenų apsaugos architektūra, yra tarp esminių projekto kriterijų, kuriuos turės patikrinti ir pilotas.

    Skaitmeninio euro iniciatyva taip pat siejama su strategine autonomija: Europa nori mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimo tinklų ir užtikrinti, kad pagrindinė mokėjimų infrastruktūra būtų valdoma pagal ES taisykles. ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu kartoja, kad tikslas yra modernizuoti atsiskaitymus išlaikant grynųjų vaidmenį, o ne sukurti jų pakaitalą.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras abu bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje niekas negalės pasakyti: atsiprašau, banknotų nepriimu“, – sakė Christine Lagarde.

  • „Certo“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitesnę kosmetikos atitikties patikrą

    „Certo“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitesnę kosmetikos atitikties patikrą

    „Certo“, dirbtiniu intelektu paremtą atitikties reikalavimų platformą kurianti grožio ir vartojimo prekių sektoriui, pritraukė apie 3,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo fondas „Daphni“, prisidėjo „Entrepreneurs First“, „Motier Ventures“ ir „Transpose Platform“.

    Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos produkto vystymui paspartinti ir tarptautinei plėtrai remti, taip pat inžinerijos ir reguliacinės kompetencijų komandų stiprinimui. Prie „Certo“ patarėjų prisijungę ir AQM bendraįkūrėjai Alexandre Godvin bei Vincent Delacourt, o AQM anksčiau įsigijo „Eurofins Scientific“.

    Kur slypi problema?

    Vartojimo prekių gamintojams, prekiaujantiems keliose šalyse, tenka taikytis prie skirtingų taisyklių ir standartų dešimtyse jurisdikcijų. Tuo pat metu daug įmonių vis dar remiasi rankiniais patikrinimais ir išsiskaidžiusiomis vidinėmis sistemomis, o tai didina klaidų riziką ir lėtina produktų išleidimą į rinką.

    Papildomą spaudimą kuria nauji ar griežtėjantys reikalavimai, susiję su mikroplastikais, žaliojo smegenų plovimo prevencija, pakuočių atliekomis bei alergenų klasifikavimu. Tokiose srityse net nedideli formuluočių ar ženklinimo netikslumai gali tapti kliūtimi patekimui į rinką arba sukelti reputacinių nuostolių.

    Ką siūlo „Certo“?

    „Certo“ kuria programinę įrangą vartojimo prekių įmonėms, dirbančioms keliuose tarptautiniuose regionuose, kad reguliacinės komandos galėtų valdyti sudėtingus reikalavimus dėl sudedamųjų dalių, receptūrų, ženklinimo, pakuočių ir rinkodaros teiginių. Platforma apima kelis atitikties ciklo etapus: žaliavų ir ingredientų validavimą, formulės atitikties vertinimą, teiginių tikrinimą, ženklinimo peržiūras ir dokumentaciją rinkos įvedimui.

    Pasak bendrovės, sistema remiasi nuosava reguliacine duomenų baze, apimančia pagrindines pasaulio rinkas, įskaitant Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas, Kiniją, Pietų Korėją, Japoniją ir Lotynų Ameriką. „Certo“ taip pat naudoja DI agentus, kurie lygina produkto informaciją su reguliaciniais reikalavimais, įmonių politikomis ir mažmenininkų standartais, pateikdami atsekamas išvadas ir nuorodas į panaudotą reguliacinį pagrindimą.

    „Sukūrėme „Certo“, nes matėme, kad reguliacinės komandos skęsta augančiuose reikalavimuose, o jų realiam darbui pritaikytų įrankių trūksta. Mūsų platforma leidžia įvertinti produktą visose tikslinėse rinkose per minutes, o ne per dienas, su pilnu atsekamumu ir aiškiai pagrįstomis reguliacinėmis išvadomis“, – sakė „Certo“ vadovas ir bendraįkūrėjas Bastien Deliège-Coste.

    „Mes nepradėjome nuo produkto ir tik po to ieškojome klientų. Pradėjome nuo reguliacinių komandų darbo eigos: sėdėjome kartu, aiškinomės, kaip jos iš tikrųjų tikrina produktus, ir technologiją kūrėme aplink šią realybę. Todėl įsidiegimas buvo greitas, nes platforma atitinka jų darbo būdą“, – sakė „Certo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Jean Duquenne.

    Kam bus naudojamos investicijos?

    „Certo“ nurodo, kad platforma jau naudojama grožio sektoriaus grupių, specializuotų prekių ženklų, mažmenininkų ir vartojimo prekių įmonių Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Investicija turėtų padėti plėsti reguliacinę aprėptį skirtingose rinkose, spartinti produkto funkcijų kūrimą ir auginti komercines komandas Europoje bei Jungtinėse Valstijose.

    Augant reguliacinių reikalavimų apimčiai, tokie sprendimai tampa aktualūs ne tik didiesiems gamintojams, bet ir vidutinėms įmonėms, siekiančioms greičiau įeiti į naujas rinkas. Nors DI įrankiai žada efektyvumą, praktikoje lemiamas veiksnys išlieka audituojamumas ir aiškus pagrindimas, nes būtent to dažniausiai reikalauja tiek priežiūros institucijos, tiek partneriai prekybos grandinėje.

  • Švedų „Tonada“ išeina iš slaptumo: DI muziką parduotuvėms remia Vercel vadovas ir Last.fm bendraįkūrėjas

    Švedų „Tonada“ išeina iš slaptumo: DI muziką parduotuvėms remia Vercel vadovas ir Last.fm bendraįkūrėjas

    Švedijoje įkurta platforma „Tonada“ oficialiai išeina iš slaptumo režimo ir pristato sprendimą, skirtą mažmenai ir svetingumo sektoriui: realiuoju laiku generuojamą foninę muziką, kuri pritaikoma konkrečiai vietai ir prekės ženklui.

    Projektą remia keli žinomi technologijų industrijos veikėjai, tarp jų Vercel vadovas Guillermo Rauch ir muzikos platformos Last.fm bendraįkūrėjas Michael Breidenbrücker. „Tonada“ teigia, kad jų tikslas yra modernizuoti sritį, kurioje iki šiol dažnai vyrauja atsitiktinumas ir vieną kartą sudarytas grojaraštis, kartojamas mėnesiais.

    Kas yra „Tonada“ ir ką ji žada

    „Tonada“ įkūrė Juan Manuel Serruya, anksčiau vadovavęs inžinerijos darbams „Spotify“, ir Jonathan Andersson, dirbęs pardavimų vadovu „Wolt“. Kompanija sako kurianti DI generuojamos muzikos variklį, kuris kartu su klientu apibrėžia vadinamąją garsinę tapatybę ir pagal ją sukuria originalių kūrinių katalogą.

    Anot „Tonada“, toks modelis leidžia įmonei turėti unikalų skambesį, o ne naudoti tą patį licencijuotą grojaraštį, kurį gali girdėti ir kaimyninėje vietoje. Kompanija taip pat akcentuoja, kad generuojami kūriniai kuriami konkrečiam klientui, todėl katalogas esą gali būti valdomas ir naudojamas be autorinių atlygių mokėjimo už kiekvieną atkūrimą.

    Muzika, kuri reaguoja į situaciją

    Platforma siekia integruotis su sistemomis, kurios jau veikia fizinėse erdvėse, pavyzdžiui, kasos sprendimais ar pirkėjų srautų rodikliais. Papildomai įvertinami tokie veiksniai kaip paros laikas, oras ar vietiniai renginiai, kad muzika prisitaikytų prie realios situacijos konkrečioje lokacijoje.

    Kompanija atkreipia dėmesį į tyrimuose aptariamą ryšį tarp muzikos tempo ir pirkėjų elgsenos, teigdama, kad tempas gali reikšmingai paveikti pardavimus. Nors konkretūs efektai skirtingose kategorijose gali skirtis, mažmenai tai svarbu dėl paprastos priežasties: foninė muzika formuoja apsipirkimo tempą, nuotaiką ir suvokiamą aplinkos kokybę.

    Ko tikisi investuotojai

    „Dešimtmečius atmosfera buvo labiausiai neįinžinerinta fizinio pasaulio dalis. Prekės ženklai turi TVS svetainei, kasos sistemą atsiskaitymui, CRM klientams, bet neturi nieko, kas valdytų, kaip jų erdvės iš tikrųjų jaučiasi“, – sakė „Tonada“ bendraįkūrėjas ir vadovas Juan Manuel Serruya.

    „Kuriame infrastruktūros sluoksnį tarp DI generuojamo garso ir kiekvienos fizinės erdvės. Muzika yra pirmasis paviršius, bet ne paskutinis“, – pridūrė jis.

    „Tonada“ teigia jau turinti mokančių klientų Skandinavijoje, DACH regione ir Singapūre, o sprendimas taikomas restoranams, viešbučiams, naktiniams klubams ir mažmeninei prekybai. Investicijos suma neatskleidžiama, tačiau tarp investuotojų minimi RTP Global, „Karaoke Club“, taip pat a16z skautų tinklo atstovai ir keli technologijų produktų vadovai.

    Rinkoje, kur foninė muzika dažnai sprendžiama licencijomis ir standartiniais grojaraščiais, „Tonada“ stato ant personalizacijos ir automatikos. Jei integracijos su realaus pasaulio duomenimis veiks patikimai, tokie sprendimai gali tapti ne tik rinkodaros, bet ir operaciniu įrankiu, leidžiančiu valdyti klientų patirtį taip pat sistemingai, kaip valdomi kainodaros ar lojalumo sprendimai.

  • „Voxmind“ pritraukė apie 640 000 eurų: „Microsoft“ ir AWS traukiasi, balso biometrikai atsiveria niša

    „Voxmind“ pritraukė apie 640 000 eurų: „Microsoft“ ir AWS traukiasi, balso biometrikai atsiveria niša

    Londone įsikūręs balso biometrikos ir „deepfake“ aptikimo startuolis „Voxmind“ užbaigė ikipradinį finansavimo etapą ir pritraukė apie 640 000 eurų. Raundui vadovavo „Ascension Ventures“, taip pat prisidėjo verslo angelai ir Kembridžo investuotojų tinklo nariai.

    Investicija skelbiama tuo metu, kai įmonių autentifikavimo rinka patiria pokytį: didieji debesijos tiekėjai atsitraukia nuo dalies balso biometrikos paslaugų. Dėl to organizacijos, kurios rėmėsi tokiomis priemonėmis, ieško alternatyvų, ypač augant balsu paremtų sukčiavimo schemų rizikai.

    Didžiųjų debesijų spragos efektas

    „Microsoft“ pranešė 2025 metų rugsėjį išjungsianti „Azure Speaker Recognition“. Tuo metu AWS nurodė, kad „Voice ID“ palaikymas baigsis 2026 metų gegužę, o tai reiškia, kad dvi iš trijų didžiųjų debesijos bendrovių traukiasi iš šios nišos.

    Toks poslinkis ypač jautrus kontaktų centrams, telekomunikacijų bendrovėms, įrangos gamintojams ir finansų sektoriui, kur balso kanalai vis dar plačiai naudojami klientų identifikavimui. Kartu didėja spaudimas diegti sprendimus, kurie gebėtų atskirti tikrą žmogaus balsą nuo dirbtinai sugeneruotų klastočių.

    Kaip veikia „Voxmind“ sprendimas

    „Voxmind“ įkurta 2024 metų sausį. Bendrovė teigia sukūrusi patentavimo procese esantį fonemų dažnio išgavimo variklį, kuris analizuoja žmogaus balso aparato biomechaniką ir fizinius signalo požymius, labiau susijusius su anatomija nei su kalba.

    Pasak įmonės, toks metodas leidžia sprendimą pritaikyti įvairioms kalboms, o „deepfake“ aptikimas pasiekia 99,8 proc. tikslumą per trumpiau nei 3 sekundes. „Voxmind“ taip pat pabrėžia, kad sprendimas gali veikti su mažesniais resursais, jam nereikia vaizdo plokštės, o kai kuriais scenarijais jis gali būti diegiamas be nuolatinės debesijos jungties.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Startuolis nurodo, kad sprendimas numato kelis diegimo kelius: įrenginyje veikiantį SDK įrangos gamintojams, integracijas kontaktų centrų ir vieningų komunikacijų platformoms bei debesijos API įmonėms ir finansinių technologijų sektoriui. Bendrovė taip pat teigia jau turinti OEM susitarimą su vienu komunikacijų aparatinės įrangos tiekėju, kad jos balso biometrikos modulis būtų integruotas į įmonių IP telefonus.

    Gautas kapitalas, pasak „Voxmind“, bus skirtas komercinei plėtrai finansų, telekomunikacijų ir kontaktų centrų segmentuose, sprendimo optimizavimui veikimui galiniuose įrenginiuose bei ISO 27001 sertifikavimui. Įmonė mini aštuonių mėnesių terminą šiam saugumo standartui įgyvendinti.

    „Mes kūrėme šiai architektūrai dar prieš atsirandant spragai: fizika paremtas, įrenginyje veikiantis sprendimas, diegiamas bet kur. Dabar mūsų tikslas yra tą spragą užpildyti“, – sakė „Voxmind“ įkūrėjas ir vadovas Jai Keerthi.

    „Balsas yra paskutinė nešifruota įmonių saugumo riba, o generatyvusis dirbtinis intelektas kardinaliai pakėlė rizikos kartelę. „Voxmind“ fizika paremtas metodas, diegimas įrenginyje ir jau turimas OEM pėdsakas suteikia struktūrinį pranašumą, kurį labai sunku atkartoti“, – sakė „Ascension Ventures“ atstovas Toyosi Ogedengbe.

  • „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    Prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių vertės A serijos investiciją, kuri, pagal įprastą konvertavimą, sudaro apie 18 mln. eurų. Investicijai vadovavo „Singular“, prisidėjo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    Naujas finansavimo etapas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio ankstyvosios stadijos raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi 8 mln. JAV dolerių, tai yra apie 7 mln. eurų. Taip bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė maždaug 25 mln. eurų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    „Lucis“ įkurta 2025 metais, o jos tikslas yra pateikti žmogui duomenimis paremtą, ilgalaikę sveikatos vaizdo analizę. Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biožymenų, apimančių medžiagų apykaitą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei maistinių medžiagų lygį.

    Gauti rezultatai sujungiami su medicininiu kontekstu ir ilgalaikiais pokyčių duomenimis, o DI paremtas pagalbininkas pateikia personalizuotas įžvalgas. Rekomendacijos apima mitybą, papildų vartojimą, gyvenimo būdo korekcijas ir pakartotinius tyrimus.

    Svarbus platformos akcentas yra klinikinė priežiūra: rekomendacijos peržiūrimos gydytojų, kad vartotojas gautų ne tik skaičius, bet ir aiškų veiksmų planą. Bendrovės teigimu, taip siekiama priartinti prevenciją prie kasdienio įpročio, o ne palikti ją kaip retą patikrą.

    Ką rodo ankstyvi duomenys

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 10 000 vartotojų, o tarp tų, kurie atliko šešių mėnesių pakartotinius tyrimus, 75 proc. pagerino bent tris biožymenis nenaudodami vaistų. Taip pat daugiau nei 80 proc. pasirinko kartoti tyrimus, kas rodo ilgalaikį įsitraukimą.

    „Lucis“ pateikia ir kitą įžvalgą: pirminiame testavime net 99,9 proc. vartotojų turėjo bent vieną rodiklį, kuris nepateko į optimalius intervalus. Tai išryškina dažną prevencijos problemą, kai rizikos signalai lieka nepastebėti, kol neatsiranda simptomų.

    Plėtra ir partnerystės Europoje

    Šiuo metu „Lucis“ dirba apie 20 žmonių komanda, o klinikinę kryptį palaiko medicinos taryba ir daugiau nei 10 gydytojų tinklas. Bendrovė taip pat yra sudariusi partnerystes su laboratorijų grupėmis, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Pasak įmonės, iki 2026 metų pabaigos planuojama plėtra į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, toliau investuojant į personalizaciją, ilgalaikę stebėseną ir klinikinį saugumą. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą prevencine medicina, kai skaitmeniniai įrankiai padeda rizikas identifikuoti anksčiau ir nuosekliau stebėti pokyčius.

    „Mokslo jau pakanka, tačiau trūksta sistemos, kuri veiktų iki pasirodant simptomams“, – sakė „Lucis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Europos prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungs klinikinį patikimumą su DI masteliu“, – sakė „Singular“ vienas iš įkūrėjų Jeremy Uzan.

  • Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų rinkoje praėjusią savaitę fiksuotas aktyvus investicijų tempas: per daugiau nei 65 finansavimo sandorius pritraukta virš 1,1 mlrd. eurų. Be investicijų etapų, rinkoje užfiksuota daugiau nei 5 įvykiai, susiję su įsigijimais, susijungimais, pasitraukimais ar derybomis.

    Didžiausias kapitalo srautas krypo į kosmoso sektorių, kuris surinko apie 420 500 000 eurų. Antroje vietoje pagal pritrauktas sumas buvo programinė įranga su maždaug 283 600 000 eurų, o trečią vietą užėmė finansų technologijos, pritraukusios apie 134 400 000 eurų.

    Pagal šalis pirmavo Suomija, kurioje per savaitę pritraukta apie 301 800 000 eurų. Toliau rikiavosi Jungtinė Karalystė su maždaug 242 600 000 eurų ir Vokietija, kurioje investicijos siekė apie 202 900 000 eurų.

    Tokia dinamika rodo, kad investuotojai toliau ieško augimo galimybių srityse, kuriose aiškiai matomas technologinis proveržis ir komercializavimo potencialas. Kosmoso sprendimai išlieka vienu ryškiausių traukos centrų, o programinės įrangos ir finansų technologijų segmentai palaiko stabilų sandorių srautą.

    Tuo pat metu rinkoje daugėja signalų, kad sandorių struktūra tampa pragmatiškesnė: daugiau dėmesio skiriama pajamų tvarumui, kainodarai ir realiam pritaikymui. DI sprendimai išlieka svarbia produktų dalimi, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o aiškius veiklos rodiklius ir įgyvendinimą.