Tag: Geležinkeliai

  • Lenkai ruošiasi rugpjūčio šturmui: „PKP Intercity“ leis dvigubus „Pendolino“ traukinius

    Lenkai ruošiasi rugpjūčio šturmui: „PKP Intercity“ leis dvigubus „Pendolino“ traukinius

    Artėjantis ilgas rugpjūčio savaitgalis Lenkijoje tradiciškai reiškia išaugusį keleivių srautą geležinkeliuose. Vežėja „PKP Intercity“ skelbia pasirengimą piko dienoms ir žada daugiau reisų bei ilgesnius sąstatus populiariausiuose maršrutuose.

    Bendrovės planuose rugpjūčio 13–17 dienomis – iki 560 reisų per parą. Tai būtų vienas didžiausių dienos pasiūlos lygių šį sezoną, todėl dalis traukinių bus sustiprinti papildomais vagonais, kad keleiviams rečiau tektų ieškoti alternatyvų.

    Kai kurie maršrutai gaus ypač ilgus sąstatus, kuriuose numatyta po 14 vagonų. Iš viso ilgojo savaitgalio laikotarpiui „PKP Intercity“ ketina sustiprinti 46 sąstatus, pasitelkdama 184 papildomus vagonus, kad būtų galima priimti daugiau keleivių vienu metu.

    Dvigubi „Pendolino“ – retas sprendimas

    Didžiausią dėmesį traukia planas rugpjūčio 13–15 dienomis į reisus išleisti dvigubus „Pendolino“ sąstatus. Tokie sujungti traukiniai gali talpinti daugiau nei 800 keleivių, o jų ilgis siekia apie 400 metrų, todėl tai itin pastebimas sprendimas Lenkijos geležinkeliuose.

    „PKP Intercity“ pabrėžia, kad situaciją stebės realiu laiku ir neatmeta galimybės papildomai stiprinti atskirus reisus, jei užpildymas viršys prognozes. Praktikoje tai reiškia, kad keleivių srautų valdymas bus derinamas pagal paklausą konkrečiuose maršrutuose ir konkrečiomis valandomis.

    Kodėl tai daroma tik kartais?

    „PKP Intercity“ eksploatuoja 20 ED250 tipo „Pendolino“ traukinių, tačiau dvigubas jų sujungimas naudojamas retai. Toks sprendimas paprastai taikomas tik išskirtinėmis dienomis, dažniausiai per šventinius ar ilgus savaitgalius, kai kelionių šalies viduje būna daugiau.

    Dvigubi sąstatai leidžia greičiau padidinti pasiūlą nekeičiant tvarkaraščių ir nepridedant daug naujų reisų, tačiau reikalauja infrastruktūrinio suderinamumo ir tikslaus planavimo. Dėl to vežėjai tokį variantą renkasi kaip trumpalaikę priemonę piko apkrovoms suvaldyti, o ne kasdienę praktiką.

  • Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Kas įvyko statybose?

    Po Alpėmis ties Brennerio perėja pasiektas vienas svarbiausių Brennerio bazinio tunelio statybų etapų – sujungtos dvi pagrindinės tunelio atšakos. Proveržis įvyko maždaug 1 400 metrų gylyje, kai Austrijos pusės darbai susijungė su Italijos puse.

    Šis momentas reiškia, kad projektas iš dviejų anksčiau atskirtų statybos zonų pereina į vientisą tunelio sistemą. Tokie sujungimai yra kritiniai, nes leidžia tiksliai patikrinti geodezinius suderinimus ir spartinti kitus įrengimo darbus.

    Vienas didžiausių Europos projektų

    Brennerio bazinis tunelis bus apie 55 kilometrų ilgio, o kartu su Insbruko aplinkkelio tuneliais sudarys maždaug 64 kilometrų sistemą. Tai bus dviejų bėgių geležinkelio tunelis, kuriame eismas vyks po vieną kryptį kiekvienu bėgiu.

    Projektas laikomas strategiškai svarbia TEN-T Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus dalimi, siekiančia sustiprinti krovinių ir keleivių vežimą geležinkeliais per Alpes. Tikslas – mažinti kelių apkrovą, triukšmą ir taršą viename intensyviausių Europos tranzito maršrutų.

    Kada atidarymas ir kokie greičiai?

    Statytojai skelbia, kad kasimo darbai yra užbaigti maždaug 90 proc., tačiau iki pilnos eksploatacijos dar laukia įrengimo etapas. Didžiausia dalis darbų persikelia į bėgių klojimą, elektros tiekimą, ryšio, signalizacijos, gaisrinės saugos ir ventiliacijos sistemas.

    Planuojama, kad keleiviniai traukiniai tunelyje galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai judės lėčiau. Oficialiai nurodoma projekto atidarymo data – iki 2032 metų, nors tokio masto infrastruktūroje terminus dažnai lemia įrengimo, testavimo ir sertifikavimo darbai.

    Numatoma bendra projekto vertė siekia apie 10,5 mlrd. eurų. Ši investicija vertinama kaip ilgalaikė priemonė didinti geležinkelių pralaidumą ir patikimumą tarp Austrijos ir Italijos, ypač krovinių pervežime.

    Europoje ilgiausiu geležinkelio tuneliu išlieka Šveicarijoje esantis Gotardo bazinis tunelis, atidarytas 2016 metais ir siekiantis apie 57 kilometrus. Vis dėlto Brennerio bazinis tunelis laikomas vienu svarbiausių naujų projektų, galinčių iš esmės pakeisti susisiekimo logistiką per Alpes.

  • Lenkija ruošiasi 320 km/h traukiniams: dėl PKP Intercity KDP varžosi visi keturi gigantai

    Lenkija ruošiasi 320 km/h traukiniams: dėl PKP Intercity KDP varžosi visi keturi gigantai

    Prasideda esminis konkurso etapas

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity pradėjo kitą svarbų etapą procese, kuriuo siekiama įsigyti naujus itin didelio greičio KDP traukinius. Po pirminės paraiškų patikros į tolesnes derybas ir techninį derinimą buvo pakviesti visi keturi dalyviai.

    Toks sprendimas reiškia, kad šiame etape aiškaus favorito nėra, o konkurencija išlieka atvira. Pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu, kai tiekėjai gali teikti savo sprendinius, o užsakovas tikslina reikalavimus pagal realias rinkos galimybes.

    Kas varžosi dėl užsakymo

    PKP Intercity pranešė, kad toliau varžysis keturi tiekėjai: „PESA“ su „Hitachi“, „Alstom“, „Siemens“ ir „Talgo“. Tai vieni didžiausių Europos geležinkelių pramonės vardų, turintys patirties tiek kuriant naujus riedmenis, tiek juos prižiūrint visą eksploatacijos ciklą.

    Planuojamas kontraktas apimtų ne tik traukinių pristatymą, bet ir jų techninę priežiūrą iki 30 metų. Praktikoje tai dažnai tampa lemiamu kriterijumi, nes vežėjams svarbi ne vien pirkimo kaina, bet ir patikimumas, atsarginių dalių tiekimas bei remonto kaštai per visą laikotarpį.

    Reikalavimai: 320 km/h, daugiau kaip 400 vietų

    Vežėjas planuoja įsigyti mažiausiai 20 KDP traukinių, kurių projektinis greitis būtų ne mažesnis nei 320 km/h. Kiekvienas sąstatas turėtų pasiūlyti ne mažiau kaip 402 sėdimas vietas, o maksimalus traukinio ilgis neturėtų viršyti 202 metrų.

    Pagal iškeltus techninius kriterijus naujieji traukiniai turės būti pritaikyti darbui keliuose elektros sistemų standartuose: 3 kV nuolatinės srovės ir 25 kV 50 Hz bei 15 kV 16 2/3 Hz kintamosios srovės. Taip pat numatoma, kad kėbulas būtų gaminamas iš aliuminio, nes tai leidžia mažinti masę ir energijos sąnaudas.

    PKP Intercity skaičiuoja, kad pirmieji du traukiniai galėtų būti pristatyti praėjus maždaug penkeriems metams po sutarties pasirašymo. Jei kontraktas būtų sudarytas 2027 metais, pirmųjų sąstatų realus pasirodymas maršrutuose galėtų būti siejamas su kito dešimtmečio pradžia.

    „Į kitą etapą pereina visi keturi pasiūlymų teikėjai“, – pranešė PKP Intercity.

    Numatoma, kad traukiniai pirmiausia būtų skirti naujajai vadinamajai Y linijai, kuri turėtų sujungti keturis iš penkių didžiausių Lenkijos miestų. Kartu vežėjas signalizuoja apie platesnes ambicijas: KDP sąstatai galėtų būti naudojami ir kitose trasose, įskaitant Centrinę magistralę, o ateityje svarstomi ir tarptautiniai reisai.

    Be bazinio užsakymo, svarstoma ir papildomų traukinių pirkimo galimybė pagal opciją. Tokiu atveju pristatymų laikotarpis galėtų būti ilgesnis nei 9 metai, o galutinis traukinių skaičius priklausytų nuo infrastruktūros projektų pažangos ir finansavimo sprendimų.

  • Prezidentūra dėl CPK: siūloma grįžti prie pirminio plano, o valdžios veiksmai kelia nerimą

    Ką prezidentas siūlo dėl CPK?

    Lenkijos prezidento kanceliarija artimiausiomis savaitėmis ketina į Prezidentūrą pakviesti suinteresuotas puses aptarti per pastaruosius metus prezidento parlamentui teiktus įstatymų projektus. Pirmasis konferencijų ciklo renginys skirtas Centraliniam komunikacijos uostui (CPK) ir tolesniems projekto sprendimams.

    Valstybės sekretorius Prezidento kanceliarijoje ir prezidento kabineto vadovas Pawelas Szefernakeris pabrėžė, kad nuo CPK projekto krypties priklausys ne tik konkreti investicija, bet ir platesnė Lenkijos ekonomikos bei transporto sistemos raida. Pasak jo, prezidento pozicija išlieka aiški: CPK turi būti įgyvendinamas kaip strateginis nacionalinis projektas.

    Kritika dėl apimčių mažinimo

    P. Szefernakeris teigė, kad prezidento iniciatyva paremta pilietiniu projektu, kurį, pasak jo, ankstesniais sprendimais ignoravo valdantieji, nors jį palaikė daugiau kaip 200 000 pasirašiusiųjų. Prezidento pateiktame variante siūloma CPK įgyvendinti pirminiu mastu, nesiimant, jo žodžiais, esminių karpymų.

    Pagrindinis Prezidentūros akcentas yra siekis išvengti infrastruktūros sumažinimo oro uosto dalyje ir drastiško geležinkelių tinklo apkarpymo. P. Szefernakerio vertinimu, viešojoje erdvėje pasirodanti informacija rodo sistemingą projekto apimčių mažinimą ir terminų slinkimą, o tai kelia nerimą dėl strateginio tikslo išlaikymo.

    Kodėl CPK laikomas strateginiu?

    Prezidento aplinkos atstovas pabrėžė, kad CPK sumanymas apima ne vien naują didelės pralaidos oro uostą, bet ir transporto tinklo pertvarką, kurios dalis yra greitesni geležinkelių ryšiai. Tokia koncepcija siejama su ambicija sutrumpinti kelionių laiką tarp didžiųjų miestų ir pagerinti susisiekimą regionuose.

    Anot P. Szefernakerio, viena svarbiausių projekto dalių yra transporto atskirties mažinimas, kai kai kurios teritorijos turi ribotas galimybes patogiai pasiekti didžiuosius centrus. Jo teigimu, būtent todėl prezidentas ragina vertinti CPK ne kaip atskirą statybą, o kaip ilgalaikę mobilumo ir konkurencingumo programą.

    „Vietoje dinamiškos statybos ir gerų žinių girdime apie terminų stūmimą ir projekto apkarpymą“, – sakė Pawelas Szefernakeris.

    Jis taip pat kritikavo, kad, jo vertinimu, daug dėmesio skiriama įvaizdiniams pokyčiams, tokiems kaip pavadinimų ar vizualinės tapatybės keitimas, tačiau tai nekuria apčiuopiamos pažangos pačiame projekte. Prezidento kanceliarija signalizuoja, kad artimiausios diskusijos Prezidentūroje turėtų padėti aiškiau apsibrėžti politinę kryptį ir sprendimų tempą.

  • „PKP Intercity“ ruošiasi rekordui: 2026–2027 tvarkaraštyje žada iki 600 traukinių per dieną

    „PKP Intercity“ ruošiasi rekordui: 2026–2027 tvarkaraštyje žada iki 600 traukinių per dieną

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ šį sezoną jau fiksuoja rekordinį reisų skaičių: vasaros piko metu kasdien kursuoja iki 560 traukinių. Bendrovė tikisi, kad augantis keleivių srautas leis iki metų pabaigos priartėti prie simbolinės 100 mln. kelionių ribos.

    Dar ambicingesni planai numatomi 2026–2027 metų tvarkaraštyje, kuris turėtų įsigalioti gruodį. Pasak bendrovės vadovybės, vasaros sezono įkarštyje per parą galėtų būti vykdoma apie 600 reisų, tai būtų maždaug 40 daugiau nei dabartiniu laikotarpiu.

    Kur daugės reisų?

    Planuojama stiprinti komercinių maršrutų pasiūlą, ypač ten, kur keleivių paklausa nuosekliai auga. Tarp minimų krypčių yra papildomos traukinių poros iš Varšuvos į Ščeciną per Poznanę, taip pat nauji EIC reisai Varšuva–Vroclavas per Čenstakovą ir Opolę.

    Didesnis dažnis numatomas ir maršrute Krokuva–Trimiestis, kuris vasarą tradiciškai sulaukia itin didelio susidomėjimo. Vis dėlto dalis planų siejama su infrastruktūros ribojimais, nes kai kuriuose mazguose pralaidumas piko metu tampa kritiniu veiksniu.

    Kodėl planus gali stabdyti realybė?

    Platesniam tvarkaraščiui reikės ne tik daugiau įgulų, bet ir papildomo riedmenų parko. „PKP Intercity“ pabrėžia, kad be laiku gaunamų naujų vagonų ir lokomotyvų ambicingas augimas būtų sunkiai įgyvendinamas, o dalies užsakymų pristatymai vėluoja.

    Dėl to bendrovė ieško tarpinių sprendimų ir į parką įtraukia naudotą techniką, kad galėtų išlaikyti reisų skaičių. Tokia praktika geležinkelių rinkoje nėra neįprasta, tačiau ji kelia papildomų iššūkių priežiūrai ir patikimumui.

    Kitas jautrus klausimas yra punktualumas. Pastaruoju metu dalis reisų susiduria su vėlavimais, o vienas iš veiksnių siejamas su kai kurių vagonų eksploataciniais ribojimais, dėl kurių tenka mažinti maksimalų greitį iki 150 kilometrų per valandą.

    Vežėjas teigia, kad tvarkaraštyje vėlavimų rizika bus vertinama konservatyviau, o korekcijos turėtų padėti sumažinti trikdžių poveikį. Keleiviams tai reikštų realistiškiau suplanuotus kelionės laikus, tačiau kartu ir išbandymą, ar plėtra neatsirems į riedmenų bei infrastruktūros „lubas“.

  • Nauja geležinkelio linija ir kelias į Lenkijos CPK: Vyriausybė pritarė projektui

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino projektą, kuriuo numatoma išplėsti susisiekimo infrastruktūrą prie planuojamo Centrinio transporto mazgo CPK. Pagrindinis tikslas – sukurti patogesnį ir greitesnį susisiekimą su nauju oro uostu bei šalia planuojamomis verslo zonomis.

    Projekte numatytas Varšuvos priemiestinio geležinkelio WKD linijos pratęsimas nuo Grodzisko Mazovieckio iki CPK. Dokumente akcentuojama, kad patikimas viešasis transportas į oro uostą ir šalia esančias ekonominės veiklos teritorijas gali tapti svarbiu veiksniu pritraukiant investuotojus ir kuriant darbo vietas.

    Valdžios teigimu, priemiestinis geležinkelis leistų pasiekti CPK maždaug per 20–30 minučių, o toks laiko intervalas laikomas reikšmingu įmonių vietos pasirinkimui. Kartu numatyta modernizuoti Grodzisk Mazowiecki Radońska stotį, atnaujinti aplinkines teritorijas ir techninę WKD bazę.

    Be geležinkelio, planuojamas ir naujas kelių sprendinys – alternatyva autostradoms ir esamam srautų pasiskirstymui tarp Varšuvos ir būsimo oro uosto. Projekte numatyta atlikti techninį, ekonominį ir aplinkosauginį vertinimą, kuris turėtų atsakyti, ar racionaliau tiesti visiškai naują trasą, ar plėsti ir rekonstruoti valstybinį kelią Nr. 92 bei įrengti aplinkkelius Teresinui, Błonie ir Ożarów Mazowiecki.

    Investicijų sąraše taip pat numatytas Guzów aplinkkelis ir papildomi kelių ryšiai, siejami su CPK krovinių ir logistikos zona Cargo City. Pabrėžiama, kad kelių tinklas aplink Varšuvą turi būti suderintas taip, kad perimtų dalį tranzito ir sumažintų spūstis pagrindiniuose įvažiavimuose.

    Dar vienas plane įvardytas ruožas – kelias tarp mazgo prie CPK terminalo ir Žyrardówo, kuris, kaip teigiama, turėtų perimti dalį eismo iš A2 atkarpų bei kitų iki šiol naudojamų maršrutų atvykstant iš pietinės pusės. Skelbiama, kad galutinius sprendimus dėl įgyvendinimo Vyriausybė planuoja priimti trečiąjį šių metų ketvirtį.

  • Lenkijoje į bėgius grįžta retro traukinys „PKP Intercity“: paskelbė naujas kryptis vasarai

    Lenkijoje į bėgius grįžta retro traukinys „PKP Intercity“: paskelbė naujas kryptis vasarai

    Lenkijos geležinkelių vežėjas „PKP Intercity“ šiemet mini 25 metų jubiliejų ir ta proga į maršrutus sugrąžina retro sąstatą IC Nieśpieszny. Bendrovė paskelbė rugpjūčio tvarkaraštį: traukinys planuojamas visais savaitgaliais iki pat vasaros atostogų pabaigos, o vietų skaičius jame ribotas.

    Pirmieji šio sezono važiavimai numatyti nuo liepos 31 dienos, o iki rugpjūčio 2 dienos imtinai sąstatas kursuos pagal vežėjo skelbiamas kryptis. Tokie trumpi, savaitgaliniai reisai pasirinkti tam, kad retro traukinį galėtų išbandyti kuo daugiau keliautojų skirtinguose regionuose.

    Kitą savaitgalį, rugpjūčio 7–9 dienomis, IC Nieśpieszny turėtų važiuoti maršrutais iš Varšuvos į Bydgoščę ir Tčevo kryptimi. Mėnesio viduryje planuojami reisai į Pšemyslį, Žešuvą, Krokuvą, Sandomiežą, Krynicą-Zdrój ir Kielcus.

    Priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį, rugpjūčio 21–23 dienomis, numatytos kryptys į Vroclavą, Žaliąją Gūrą, Poznanę ir Tarnowskie Góry. Nuo rugpjūčio 23 dienos vežėjas taip pat planuoja reisus maršrutu Varšuva Główna–Vroclavas Główny, o dalis kelionių vyks per Čenstochovą ar Kutną.

    Retro sąstatas buvo rengiamas kelis mėnesius, o atnaujinimo darbai vyko „PKP Intercity“ dirbtuvėse Remtrak Libišuve, netoli Opočnos. Traukinį sudaro istoriniai 1 klasės 112Ag bei 2 klasės 111Ag ir 111As vagonai, keleiviams numatytas ir restorano vagonas WARS.

    Traukinio priekyje važiuoja legendinė EP05-23 lokomotyva, o kai kuriuose reisuose naudojamos ir EP09, EP07 bei EP08 serijos. Vežėjas nurodo, kad maksimalus greitis siekia iki 120 kilometrų per valandą, tačiau pagrindinis šio projekto tikslas yra ne greitis, o kelionės patirtis ir geležinkelių paveldo pristatymas.

    Bilietai platinami oficialiais vežėjo kanalais, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus rekomenduojama planuoti iš anksto. Tokie retro reisai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni Europoje, nes keliautojai ieško lėtesnių, patirtimi paremtų kelionių, o vežėjai tuo pačiu stiprina ryšį su istorija ir prekės ženklu.

  • Greitojo geležinkelio tunelis į Vokietiją brangsta: čekai spaudžia kainą, lenkai renkasi 3 maršrutus

    Čekijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl vieno ambicingiausių regiono geležinkelio projektų – greitojo geležinkelio tunelio po Rūdavais, kuris turėtų sujungti Prahą ir Drezdeną. Premjeras Andrejus Babišas viešai suabejojo projekto kaina ir davė signalą statybų sektoriui, kad tunelis negali virsti nevaldomai brangstančiu valstybės užsakymu.

    Šis tunelis laikomas kertine planuojamos greitojo geležinkelio linijos dalimi tarp Čekijos ir Vokietijos. Numatyta maždaug 30 kilometrų atkarpa, iš kurios apie 12 kilometrų driektųsi Čekijos teritorijoje, o likusi dalis – Vokietijoje. Projektas siejamas su platesniu Europos transporto koridorių stiprinimu ir krovininio srauto perkėlimu nuo labiausiai apkrautų ruožų.

    Tunelio idėja – greitesnės kelionės

    Pagal planą, tuneliu keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti iki 200–230 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Skaičiuojama, kad kelionė tarp Ústí nad Labem ir Drezdeno sutrumpėtų iki maždaug 24 minučių, o tai reikštų patrauklesnius maršrutus ne tik regiono keleiviams, bet ir tarptautiniams srautams tarp Prahos, Berlyno bei kitų Vakarų Europos miestų.

    Planuojama, kad infrastruktūra būtų pritaikyta intensyviam eismui – iki maždaug 150 traukinių per dieną. Greta tunelio svarstomi ir papildomi sprendimai: naujas terminalas Ústí nad Labem Centre ir su juo susietų linijų modernizavimas, kad naujas koridorius veiktų kaip vientisa sistema.

    Kainos klausimas tapo politiniu

    Didžiausia įtampa kyla dėl sąmatų. Čekijos viešojoje erdvėje minima, kad bendra projekto vertė gali siekti apie 9 milijardus eurų, o Čekijos dalis – maždaug 2 milijardus eurų. Premjero retorika rodo ne tiek norą atsisakyti idėjos, kiek siekį priversti būsimus rangovus ir projektų valdytojus pagrįsti kainodarą bei sumažinti riziką, kad strateginė investicija taps itin pelningu, bet mokesčių mokėtojams nepalankiu kontraktu.

    Čekijos diskusijose dažnai akcentuojama, kad stambūs statybų projektai šalyje kartais kainuoja brangiau nei Vakarų Europoje. Tam įtakos turi ilgos procedūros, sudėtingas reguliavimas, ribota konkurencija, taip pat korupcijos ir perteklinių maržų rizikos, todėl valdžia ieško būdų, kaip pirkimus padaryti konkurencingesnius.

    ES parama gali padengti didelę dalį

    Svarbi projekto dalis – finansavimo modelis. Tunelis yra tarpvalstybinė infrastruktūra, todėl teoriškai gali pretenduoti į didelį Europos Sąjungos finansavimą, siejamą su TEN-T tinklo plėtra. Kai kuriais atvejais tokio tipo projektams gali būti skiriama iki 85 proc. parama, tačiau tai priklauso nuo atitikties kriterijams, pasirengimo lygio ir konkurencijos su kitais prioritetais.

    Net ir turint reikšmingą paramos potencialą, Čekijos politinė žinutė išlieka aiški: projektas turi atsipirkti visuomenine nauda, o jo kaina turi atitikti realias technines ir ekonomines prielaidas. Todėl tęsiami parengiamieji darbai, įskaitant tyrimus ir koordinavimą su Vokietijos institucijomis.

    Lenkija ir Vokietija svarsto tris kryptis

    Tuo metu Lenkija ir Vokietija taip pat ieško sprendimų, kaip sukurti greitesnį geležinkelio ryšį, kuris leistų konkurencingai keliauti tarp Varšuvos ir Berlyno bei toliau į Vakarus. Skirtingai nei Čekijos atveju, čia nėra kalnų tunelio iššūkio, tačiau kertiniu techniniu ir planavimo klausimu tampa Oderos upės kirtimas ir suderinimas su esama infrastruktūra.

    2026 metų vasarį Lenkijos ir Vokietijos transporto ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai įvertinti trijų greitojo geležinkelio koridorių potencialą. Tarp svarstomų krypčių minimos Varšuva–Poznanė–Berlynas, Varšuva–Vroclavas–Lipskas–Frankfurtas prie Maino ir Varšuva–Vroclavas–Praha–Miunchenas.

    Natūraliausia ašimi laikoma Varšuva–Lodzė–Poznanė–Berlynas, nes ji siejasi su Lenkijoje planuojama greitojo geležinkelio linija, dažnai vadinama Y. Vis dėlto viena iš problemų – dabartiniai planai Y ašį labiau užbaigia ties Poznane, o ne iki pat sienos, todėl reikėtų papildomų sprendimų dėl tęsinio, sienos kirtimo vietos ir vokiškos dalies modernizavimo.

    Šiuo metu traukiniu tarp Varšuvos ir Berlyno kelionė trunka kiek daugiau nei penkias valandas, o atstumas siekia apie 570 kilometrų. Būtent todėl tiek Čekijos, tiek Lenkijos ir Vokietijos projektai vertinami ne vien kaip transporto investicijos, bet ir kaip regiono konkurencingumą, logistiką bei mobilumą keičiantys sprendimai, kurių sėkmę galiausiai nulems kaina, terminai ir tarpvalstybinis suderinamumas.

  • Porto Polska projektas: savininkai turi 30 dienų perduoti sklypus, CPK žada 5 proc. priedą

    Pirmieji savanoriški perdavimai

    Į bendrovę „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK), įgyvendinančią Porto Polska projektą, jau pateko pirmieji pareiškimai dėl savanoriško nekilnojamojo turto perdavimo teritorijoje, kuriai pritaikytas lokalizacinis sprendimas. Pasak CPK, gauta 62 pareiškimai, apimantys 101 sklypą.

    Bendras šių sklypų plotas siekia 28,5 hektaro. CPK nurodo, kad savanoriškai perdavę turtą savininkai gali gauti papildomą 5 proc. kompensacijos priedą prie nustatytos išmokos.

    30 dienų terminas ir ką jis reiškia

    CPK akcentuoja, kad tokį pareiškimą savininkas gali pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie lokalizacinį sprendimą įteikimo. Sprendimui suteiktas skubaus vykdymo statusas, todėl procedūros dėl leidimų ir pasirengimo darbams gali vykti greičiau.

    Vis dėlto pats lokalizacinis sprendimas, kaip pabrėžia projekto vykdytojai, automatiškai nereiškia, kad iš karto pradedamas priverstinis turto paėmimas. Perėmimas šiuo keliu galimas tik tada, kai sprendimas įgyja galutinę teisinę galią.

    Kiek žemės jau įsigyta

    Teritorija, kurią apima lokalizacinis sprendimas vadinamajam rytiniam mazgui, sudaro 212 hektarų. CPK teigia, kad per savanoriškų įsigijimų programą jau įsigyta 85,2 hektaro, tai yra beveik 40 proc. šiai daliai reikalingo ploto.

    Pasak bendrovės, tolesni pareiškimai bus vertinami nuosekliai, pagal pateikimo laiką ir dokumentų pilnumą. Projekto tikslas yra kuo daugiau sandorių užbaigti susitarimo keliu, mažinant teisinių ginčų riziką.

    Kur planuojamas rytinis mazgas

    Rytinėje būsimo oro uosto pusėje planuojamas transporto mazgas apimtų geležinkelio ir kelių infrastruktūrą. Numatyta, kad jis būtų vystomas Mazovijos vaivadijoje, Grodzisko apskrityje, Baranuvo ir Grodzisko Mazovieckio savivaldybėse.

    Porto Polska programa apima ne tik naujo nacionalinio oro uosto statybas, bet ir didelio greičio geležinkelių tinklą, kelių infrastruktūrą aplink oro uostą, logistikos centrą bei vadinamąjį Airport City. Projektas siejamas ir su regiono plėtros priemonėmis, kurios turėtų paskatinti naujas investicijas ir darbo vietas.

  • Vokiški vagonai jau veža PKP Intercity keleivius, bet naujų teks palaukti iki lapkričio

    Vokiški vagonai jau veža PKP Intercity keleivius, bet naujų teks palaukti iki lapkričio

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity šių metų pradžioje pradėjo į riedmenų parką įtraukti naudotus vagonus iš Vokietijos. Sandoris numatė 50 vienetų iš Deutsche Bahn, o pirmieji paruošti eksploatacijai į reisus išvažiavo kovo mėnesį.

    Šiuo metu reguliariuose maršrutuose jau dirba 23 vagonai. Likusieji turėtų būti išleidžiami palaipsniui, nes prieš pradedant vežti keleivius jie pritaikomi vežėjo standartams ir atliekami reikalingi techniniai darbai.

    Įsigyti vagonai yra DB Fernverkehr tipo, jų konstrukcija pritaikyta važiavimui iki 200 kilometrų per valandą greičiu. Dauguma jų pagaminti apie 1984 metais, tačiau 1998–2004 metais buvo iš esmės modernizuoti, todėl jų techninės galimybės ir komforto lygis yra aukštesnis nei rodo amžius.

    PKP Intercity šiuos vagonus papildomai aprūpino keleiviams svarbia įranga: veikia belaidis internetas ir įrengta oro kondicionavimo sistema. Tokie atnaujinimai leidžia greičiau padidinti pasiūlą populiariuose maršrutuose, kol vyksta naujų traukinių pirkimai ir gamyba.

    Vežėjas taip pat planuoja dalyvauti dar viename procese, kuriame Deutsche Bahn ketina parduoti beveik 100 naudotų vagonų. Iš pradžių PKP Intercity svarstė paraišką teikti maždaug liepos viduryje, tačiau terminas buvo pratęstas iki lapkričio pabaigos, todėl sprendimų ir realių pristatymų teks palaukti.

    Tuo pačiu PKP Intercity atsisakė idėjos pirkti dviaukščius vagonus iš Austrijos, nes po apžiūrų jie neatitiko kokybės reikalavimų. Dviaukščių vagonų iš Vokietijos įsigijimas taip pat neplanuojamas, nors tokiais riedmenimis domisi kiti Lenkijos rinkos dalyviai, tarp jų ir Polregio.