CP v2

Tag: Google

  • „Apple“ nustebino rinkas: pajamų prognozė aukščiau lūkesčių, bet „iPhone“ skaičiai suklupo

    „Apple“ nustebino rinkas: pajamų prognozė aukščiau lūkesčių, bet „iPhone“ skaičiai suklupo

    „Apple“ pateikė geresnę, nei tikėjosi analitikai, einamojo laikotarpio pajamų prognozę, o bendrovės rezultatai investuotojams pasiuntė aiškų signalą: paklausa „iPhone“ ir „Mac“ išlieka stipri, nors ne visi rodikliai buvo idealūs. Po ataskaitos paskelbimo bendrovės akcijos papildomoje prekybos sesijoje kilo apie 3 proc.

    Finansiniais rezultatais „Apple“ pranoko tiek pardavimų, tiek pelno vienai akcijai lūkesčius. Vis dėlto „iPhone“ pajamos šįkart buvo silpnesnės nei prognozuota, ir tai tapo vieninteliu reikšmingu rodikliu, kuris nepateisino rinkos lūkesčių.

    Per ketvirtį „Apple“ gavo apie 103,4 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo maždaug 1,87 euro pelno vienai akcijai. Bendros pajamos per metus išaugo apie 17 proc., o bendrasis pelningumas siekė 49,3 proc., viršydamas analitikų prognozes.

    „Apple“ valdyba taip pat patvirtino papildomą maždaug 93 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą ir paskelbė 0,25 euro dividendą akcijai, kuris padidintas 4 proc. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip signalas, kad bendrovė pasitiki pinigų srautais ir tolesniu stabilumu.

    Kas augo sparčiausiai?

    Didžiausią dėmesį prikaustė segmentai, kurie augo virš lūkesčių. „Mac“ pajamos viršijo prognozes, o paslaugų verslas, apimantis prenumeratas, mokėjimus ir debesijos sprendimus, išlaikė dviženklį augimą ir toliau gerino bendrą pelningumą.

    Paslaugų pajamos per metus augo apie 16 proc. Šis segmentas investuotojams svarbus dėl didesnių maržų ir santykinai mažesnio cikliškumo, palyginti su įrenginių pardavimais, kurie labiau priklauso nuo atnaujinimo bangų ir vartotojų nuotaikų.

    Regioniniu požiūriu išsiskyrė Didžiosios Kinijos rinka, kur pardavimai augo, o tai svarbu, nes ši kryptis yra viena didžiausių „Apple“ po Amerikos ir Europos. Tuo pat metu bendrovė didino investicijas į tyrimus ir plėtrą, kurios augo gerokai sparčiau nei pajamos.

    Atminties trūkumas ir kainų spaudimas

    Bendrovė pripažino, kad tiekimo grandinės ribojimai, ypač susiję su atminties komponentais, išlieka. „Apple“ vadovybė perspėjo, kad atminties kainos artimiausiu laikotarpiu gali reikšmingai didėti, o tai darys spaudimą sąnaudoms.

    Ši tendencija siejama su pasauliniu atminties lustų poreikio šuoliu, kurį skatina duomenų centrai ir sparčiai augantis DI pritaikymas. Panašų sąnaudų didėjimą pastaruoju metu minėjo ir kitos technologijų bendrovės, investuojančios į infrastruktūrą.

    „Bendradarbiavimas su „Google“ vyksta gerai, esame patenkinti ir tuo, ką darome kartu, ir tuo, ką kuriame savarankiškai“, – sakė Timas Cookas.

    DI kryptis ir vadovų pokyčiai

    Rinka atidžiai stebi ir strateginius pokyčius, nes „Apple“ šį ketvirtį su investuotojais bendravo jau po pranešimo apie vadovų kaitą: ilgametis vadovas Timas Cookas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų. Nuo rugsėjo 1 dienos jį turėtų pakeisti Džonas Ternusas, o T. Cookas taps vykdomuoju valdybos pirmininku.

    Vienas svarbiausių klausimų artimiausiam laikotarpiui yra „Apple“ DI strategija. Bendrovė anksčiau paskelbė apie partnerystę su „Google“, kad „Siri“ būtų paremtas „Gemini“ modeliu, tačiau taip pat pabrėžia, kad lygiagrečiai vysto ir savus sprendimus.

    „Mūsų laukia neįtikėtinas kelrodis, ir tai yra įdomiausias metas per mano 25 metų karjerą „Apple“, kai kuriame produktus ir paslaugas“, – sakė Džonas Ternusas.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausi ketvirčiai „Apple“ bus svarbūs dėl kelių veiksnių: vartotojų įrenginių paklausos, paslaugų augimo tempo, komponentų kainų ir to, kaip greitai DI funkcijos taps apčiuopiama pajamų bei ekosistemos augimo dalimi.

  • Android Auto pagaliau išspręs erzinančią bėdą: žadintuvą valdysite tiesiai automobilio ekrane

    Android Auto pagaliau išspręs erzinančią bėdą: žadintuvą valdysite tiesiai automobilio ekrane

    Android Auto skirta tam, kad vairuotojai galėtų saugiau valdyti pagrindines telefono funkcijas automobilio multimedijoje: skambučius, navigaciją ir muziką. Tačiau kai kurios kasdienės užduotys iki šiol vis dar pririštos prie telefono ekrano.

    Viena ryškiausių spragų ilgą laiką buvo žadintuvai. Jei važiuojant suveikdavo žadintuvas, daugeliu atvejų jį nutildyti ar sustabdyti reikėdavo paimti telefoną į rankas, o tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga.

    Dabar situacija gali pasikeisti. Programos kodo analizėje, atliekamoje su Android Auto 16.8.161804 versija, pastebėta požymių, kad žadintuvo langas ateityje gali atsirasti tiesiai automobilio ekrane.

    Numatoma, kad žadintuvas būtų rodomas kaip įprastas pranešimas su dviem aiškiais pasirinkimais: atidėti ir sustabdyti. Tokia logika atkartotų tai, ką vartotojai mato telefone, tik būtų pritaikyta didesniam automobilio ekranui ir valdymui vairuojant.

    Kol kas neaišku, kada funkcija bus įjungta visiems vartotojams, nes vien kodo užuominos dar nereiškia greito paleidimo. Vis dėlto tai rodo, kad „Google“ sprendžia praktinę problemą, kuri ypač aktuali žmonėms, naudojantiems kelis žadintuvus ar priminimus rytais.

    Šis pokytis pasirodo tuo metu, kai Android Auto apskritai intensyviai atnaujinama. Platformoje plečiamas balso asistavimo funkcionalumas, diegiami nauji sprendimai ryšio ir pranešimų srityje, o vartotojai vis dažniau tikisi, kad automobilio ekrane bus galima atlikti daugiau užduočių nepertraukiant dėmesio nuo kelio.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad bet kokios funkcijos, mažinančios poreikį liesti telefoną vairuojant, prisideda prie saugumo. Jei žadintuvo valdymas iš tiesų persikels į Android Auto sąsają, tai bus nedidelė, bet kasdienybėje labai juntama naujovė.

  • „Google“ tyliai ruošia didelį „Android Auto“ pokytį: ekrane atsiras valdikliai ir naujos galimybės

    „Google“ tyliai ruošia didelį „Android Auto“ pokytį: ekrane atsiras valdikliai ir naujos galimybės

    „Android Auto“ pastaraisiais mėnesiais sparčiai keičiasi, o viena laukiamiausių naujovių, panašu, jau arti finišo. Remiantis viešai pasiekiamo „Android Auto“ programos kodo analize, „Google“ toliau vysto funkciją, kuri leistų automobilio ekrane naudoti pagrindinio ekrano valdiklius.

    Iki šiol „Android Auto“ daugeliui vairuotojų atrodė gana minimalistinis: navigacija, skambučiai, žinutės ir kelios muzikos programos. Tačiau „Google“ kryptingai plečia sistemą, siekdama, kad ji taptų patogesnė kasdienėms situacijoms, ypač trumpoms kelionėms mieste.

    Kaip galėtų veikti valdikliai?

    Naujausi požymiai aptikti „Android Auto“ 16.8 versijoje, kur funkcija esą įvardijama kaip car widgets. Valdiklių meniu struktūra primena tai, ką vartotojai mato „Android“ telefone ar planšetėje, su siūlomų valdiklių skiltimi ir naršymu pagal programėles.

    Taip pat pastebėta paieškos laukelio užuomina, kuri gali reikšti planus palaikyti didesnę valdiklių biblioteką. Praktikoje tai galėtų reikšti greitesnį priėjimą prie svarbiausios informacijos vienu bakstelėjimu, pavyzdžiui, orų, kalendoriaus ar kitų konteksto kortelių.

    Orų piktogramos ir kiti signalai

    Be valdiklių, kodo fragmentuose aptiktos ir naujos orų piktogramos, kurios leidžia spėti apie papildomą informacijos pateikimą automobilio ekrane. Tokie elementai dažniausiai kuriami ne vien dėl dizaino, o kaip būsimos funkcijos dalis.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus „Google“ pranešimas, o išankstiniai požymiai, matomi programos viduje. Tokie sprendimai kartais pasirodo viešai greitai, tačiau neretai funkcijos testuojamos ilgiau arba išleidžiamos tik daliai naudotojų.

    Kada tai gali pasirodyti?

    Tikslios datos kol kas nėra, tačiau tikėtina, kad „Google“ gali apie tai užsiminti „Google I/O“ renginyje, kuris tradiciškai vyksta gegužę. Kita reali tikimybė, kad funkcija pirmiausia pasirodys ribotame testavime ir tik vėliau bus plačiai įjungta per serverio pusės atnaujinimą.

    Jei valdikliai „Android Auto“ pasieks naudotojus, tai gali būti vienas ryškiausių patogumo atnaujinimų per pastaruosius metus. Vairuotojams tai reikštų mažiau žingsnių iki svarbios informacijos ir labiau suasmeninamą automobilio ekraną.

  • „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    Didžiausios pasaulio technologijų bendrovės – „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“ – paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus. Investuotojai vis atidžiau seka, kiek kainuoja DI ir debesijos plėtra, nes šios sritys tapo pagrindiniu augimo varikliu.

    Rinkose juntama įtampa dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir energijos kainų šuolių, todėl įmonių finansiniai pranešimai tampa svarbiu barometru. Technologijų sektorius demonstruoja, kad skaitmeninių paslaugų paklausa išlieka aukšta, tačiau sąnaudos sparčiai didėja.

    Tarp paskelbusiųjų išsiskyrė „Google“ valdanti „Alphabet“: įmonės pelnas per metus šoktelėjo 81 proc., o stiprūs debesijos rezultatai po pranešimo kilstelėjo akcijų kainą papildomoje prekyboje. Rinkos vertė vėl priartėjo prie rekordinių aukštumų.

    „Alphabet“ augimą tempė reklama ir debesija

    „Alphabet“ pranešė per sausio–kovo laikotarpį uždirbusi 57,6 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus suma siekė gerokai mažiau. Pajamos augo iki 101,1 mlrd. eurų ir taip pat viršijo analitikų lūkesčius.

    Tradicinis variklis išliko skaitmeninė reklama: pajamos iš jos per metus padidėjo 16 proc., o tai buvo jau ketvirtas ketvirtis iš eilės, kai augimas viršijo 10 proc. Tokia dinamika rodo, kad paieškos reklama ir toliau atspari rinkos svyravams.

    Didžiausią pagreitį demonstravo „Google Cloud“ padalinys, kurio pajamos šoktelėjo 63 proc. iki 18,4 mlrd. eurų. Debesijos paklausą didino DI sprendimų diegimas versle ir viešajame sektoriuje, o tai padeda „Alphabet“ pateisinti agresyvias investicijas į infrastruktūrą.

    Po rezultatų paskelbimo „Alphabet“ akcijos papildomoje prekyboje brango daugiau nei 7 proc. Investuotojai teigiamai įvertino signalą, kad DI išlaidos kol kas verčiasi į spartesnį debesijos augimą, nors ilgalaikis investicijų atsiperkamumas lieka atvira tema.

    „Meta“ ir „Microsoft“: rezultatai geri, bet investicijos kelia klausimų

    „Meta“ taip pat pranoko prognozes: grynasis pelnas augo iki 24,6 mlrd. eurų, o pajamos – iki 51,8 mlrd. eurų. Vis dėlto dalį rinkos nuvylė didėjanti planuojamų investicijų kartelė, nes bendrovė plečia DI infrastruktūrą ir samdo talentus.

    „Mes turėjome svarbų ketvirtį – mūsų programėlėse matome stiprų pagreitį ir pristatėme pirmąjį modelį iš „Meta Superintelligence Labs“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Bendrovė taip pat signalizavo apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama perskirstyti kaštus DI plėtrai. Toks derinys – augančios pajamos ir didėjančios kapitalo išlaidos – tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl investuotojai išlieka jautrūs bet kokiems išlaidų plano pokyčiams.

    „Microsoft“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 23 proc. iki 29,2 mlrd. eurų, o pajamos kilo iki 76,3 mlrd. eurų. Įmonė pabrėžė, jog paklausą palaiko debesijos ir DI paslaugos, tačiau kartu rinką neramina ženkliai didinamos kapitalo išlaidos duomenų centrams.

    „Amazon“: debesija vėl greitėja

    „Amazon“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 27,9 mlrd. eurų grynojo pelno, o pardavimai išaugo iki 167 mlrd. eurų. Didžiausią teigiamą įspūdį paliko tai, kad „Amazon Web Services“ pajamų augimas pagreitėjo – tai buvo sparčiausias tempas per keliolika ketvirčių.

    „Amazon“ investicijos į DI, robotiką, puslaidininkius ir palydovines technologijas investuotojams yra dvilypis signalas: jos žada ilgalaikį pranašumą, bet trumpuoju laikotarpiu reiškia spaudimą pelningumui. Įmonės vadovas Andy Jassy akcentuoja, kad šios išlaidos orientuotos į ilgalaikę grąžą.

    Bendras keturių bendrovių paveikslas rodo vieną aiškią tendenciją: DI ir debesija tampa svarbiausiu konkurenciniu lauku, tačiau pergalės kaina auga. Artimiausiais ketvirčiais rinkos dėmesys kryps ne tik į pajamas, bet ir į tai, ar investicijų mastas nepradės riboti pelno augimo.

  • „Alphabet“ didina DI išlaidas, bet investuotojai ploja: skaičiai rodo, kad tai atsiperka

    „Alphabet“ didina DI išlaidas, bet investuotojai ploja: skaičiai rodo, kad tai atsiperka

    „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė itin stiprius pirmojo ketvirčio rezultatus ir rinkai pasiuntė aiškią žinutę: nors investicijos į DI infrastruktūrą auga, verslo rodikliai kol kas tik gerėja. Po ataskaitos bendrovės akcijos pabrango, nes viršyti tiek pajamų, tiek pelno lūkesčiai sustiprino pasitikėjimą pasirinkta kryptimi.

    Bendrovė pranešė, kad pirmąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 22 proc. ir pasiekė apie 102 mlrd. eurų. Pelnas akcijai taip pat išaugo ženkliai, o tai investuotojai sieja ne vien su augimu, bet ir su sąnaudų kontrole bei gerėjančiomis maržomis.

    Kur „Alphabet“ uždirba daugiausia

    Didžiausią įtaką rezultatams turėjo paieškos, prenumeratų ir debesijos veiklos. Nors kai kuriose srityse, pavyzdžiui, dalyje „YouTube“ reklamos segmentų, fiksuotas kuklesnis tempas, tai buvo daugiau nei kompensuota kitų padalinių šuoliu.

    Ypač išsiskyrė „Google Cloud“: pajamos iš debesijos paslaugų augo 48 proc., o veiklos pelnas šiame segmente pašoko daugiau nei tris kartus. Rinkai tai svarbus signalas, nes debesijos verslas ilgą laiką buvo vertinamas kaip sritis, kurioje pelningumas atsiskleidžia vėliau, kai mastas pasiekia kritinį tašką.

    DI investicijos didės dar labiau

    Vadovybė investuotojams akcentavo, kad DI skaičiavimo resursų paklausa yra rekordinė tiek viduje, tiek išorėje. Tai reiškia dideles ir ilgalaikes išlaidas duomenų centrams, lustams bei energijos infrastruktūrai, tačiau bendrovė tvirtina matanti aiškų ryšį tarp šių investicijų ir augančių paslaugų apimčių.

    „Matome precedento neturinčią DI skaičiavimo resursų paklausą tiek bendrovės viduje, tiek tarp klientų“, – sakė finansų direktorė Anat Ashkenazi.

    „Alphabet“ nurodė, kad į kapitalo išlaidas dabar įtraukia ir su duomenų centrų bei energijos infrastruktūros sprendimais susijusias investicijas, todėl pilnų 2026 metų kapitalo išlaidos turėtų siekti apie 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat perspėjo, kad 2027 metais šis skaičius, tikėtina, dar didės.

    Kas rodo, kad DI jau duoda grąžą

    Rinka jautriai reaguoja į dideles technologijų bendrovių išlaidas, tačiau „Alphabet“ atveju investuotojai, panašu, yra linkę suteikti daugiau laiko, nes mato apčiuopiamus rezultatus. Bendrovė teigia, kad DI patirtys prisidėjo prie rekordinių paieškos užklausų apimčių, o vartotojų DI produktų pasiūla augina įsitraukimą.

    Tarp ryškiausių krypčių minima „Gemini“ ekosistema, įmonė taip pat pabrėžia spartėjančią „Google Cloud“ paklausą ir didesnius sandorius su stambiais klientais. Šalia to investuotojų dėmesį traukia bendrovės technologinis pagrindas, įskaitant nuosavus lustus, naudojamus DI užduotims, ir toliau vystomą autonominio vairavimo projektą „Waymo“.

    Šie signalai svarbūs platesniame kontekste: pasaulinėje rinkoje tęsiasi DI infrastruktūros varžybos, kuriose lyderiai konkuruoja ne tik modelių kokybe, bet ir skaičiavimo pajėgumais, energijos prieinamumu bei duomenų centrų plėtra. „Alphabet“ rezultatai rodo, kad bent kol kas investuotojai yra pasirengę toleruoti didesnes išlaidas, jei pajamų ir pelno augimas išlieka įtikinamas.

  • „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Meta“ ir „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pranešė toliau didinsiančios investicijas į DI infrastruktūrą. Vis dėlto rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po ataskaitos šoktelėjo, o „Meta“ smuko.

    Skirtumą investuotojai pirmiausia aiškina tuo, kaip bendrovės gali paversti DI išlaidas apčiuopiama grąža. „Google“ turi didelį debesijos verslą „Google Cloud“, todėl DI infrastruktūra gali būti monetizuojama tiesiogiai, parduodant skaičiavimo pajėgumus ir paslaugas.

    Tuo metu „Meta“ neturi analogiško, didelio masto debesijos padalinio, todėl jos DI investicijų grąža labiau priklauso nuo reklamos verslo: didesnio vartotojų įsitraukimo, tikslesnio taikymo ir efektyvesnio reklamos pirkimo. Toks modelis rinkai dažnai atrodo sunkiau pamatuojamas trumpuoju laikotarpiu.

    Milijardai infrastruktūrai ir lustams

    Abi bendrovės didina kapitalo išlaidų planus, nes DI lenktynėse daugiausia kainuoja duomenų centrai, energija ir pažangūs lustai. Pastaraisiais metais rinką papildomai veikia aukštos našumo atminties ir kitų komponentų pasiūlos ribotumas, kuris kelia kainas ir verčia įmones iš anksto rezervuoti pajėgumus.

    „Alphabet“ atnaujino 2026 metų kapitalo išlaidų gaires iki 180–190 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat signalizavo, kad 2027 metais išlaidos gali dar reikšmingai didėti, nes DI paklausa auga tiek vartotojų produktuose, tiek verslo sprendimuose.

    „Meta“ kapitalo išlaidų planą kilstelėjo iki 125–145 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 116–135 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad tam įtakos turi brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams.

    Kodėl „Google“ lengviau pagrįsti išlaidas

    „Google“ DI infrastruktūrą parduoda per „Google Cloud“ ir gali remtis ilgalaikiais užsakymais, kurie suteikia daugiau matomumo pajamoms. Be to, „Alphabet“ vysto nuosavus „Tensor Processing Units“ lustus, kurie padeda mažinti priklausomybę nuo brangių rinkoje dominuojančių GPU ir optimizuoti kaštus dideliuose klasteriuose.

    „Yra milžiniška paklausa ir DI sprendimams, ir DI infrastruktūrai, įskaitant didelį susidomėjimą mūsų GPU pasiūlymais bei TPU“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Investuotojams tai svarbu, nes debesijos verslas leidžia DI išlaidas „paversti“ klientų sutartimis, o lustų strategija suteikia daugiau kontrolės tiekimo grandinėje. Tokia kombinacija rinkoje dažnai vertinama kaip aiškesnis kelias į pelningumą.

    „Meta“ statymas: grąža per reklamą

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas rezultatus lydėjusiuose komentaruose pabrėžė, kad didelės DI investicijos, jo vertinimu, ilgainiui didina vartotojų įsitraukimą ir kuria daugiau vertės reklamuotojams. Tačiau rinka paprastai reikalauja įrodymų, kad tokia grąža bus tvari ir greitai atsispindės maržose.

    „Pastarųjų metų tendencija gana aiški: kuo labiau pageriname įsitraukimą žmonėms ir vertę reklamuotojams, tuo didesnę grąžą matome“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    „Meta“ taip pat investuoja į nuosavo silicio kryptį ir plečia skaičiavimo bazę, kad galėtų treniruoti naujus DI modelius ir kurti produktus vartotojams bei verslams. Vis dėlto investuotojai kol kas atsargiai vertina, kada šie produktai taps reikšmingu naujų pajamų šaltiniu, o ne tik sąnaudų eilute.

  • „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ programoje „Photos“ pristatė naują funkciją „Wardrobe“, kuri žada priartinti seną popkultūros svajonę: iš nuotraukų automatiškai sudėlioti drabužių katalogą ir leisti pasimatuoti derinius virtualiai. Sprendimas pirmiausia pasirodys vasarą „Android“ įrenginiuose, o vėliau turėtų pasiekti ir „iOS“ naudotojus.

    Funkcija veiks pasitelkiant DI, kuris analizuos jūsų nuotraukas ir atpažins dažniausiai dėvimus drabužius bei aksesuarus. Sistema išskirs atskirus elementus ir sudės juos į kategorijas, pavyzdžiui, viršutinius drabužius, kelnes, sijonus ar papuošalus, kad vėliau juos būtų galima patogiai peržiūrėti.

    Tuomet naudotojas galės susikurti aprangos derinį ir pasirinkti „Try it on“ režimą, kad derinys būtų uždėtas ant jūsų nuotraukos. Taip pat numatytos galimybės išsisaugoti derinius ateičiai, dalintis jais su draugais ir kurti nuotaikų lentas, kurios dažnai naudojamos planuojant įvaizdį ar apsipirkimą.

    Tokio tipo idėjos rinkoje pasirodo ne pirmą kartą, tačiau iki šiol daugelis sprendimų strigo ties vartotojo pastangomis ir patogumu. Dalis stiliaus planavimo programėlių prašydavo žmogaus pačiam fotografuoti kiekvieną drabužį, ranka kurti skaitmeninę spintą ir tik tada dėlioti derinius, o tai daugeliui tapdavo kliūtimi nuolatiniam naudojimui.

    Anksčiau bandyta ir su aparatine įranga: „Amazon“ 2017 metais pristatė „Echo Look“, kuris fotografuodavo žmogų ir siūlydavo stiliaus patarimus. Vis dėlto įrenginys sulaukė kritikos dėl sudėtingo naudojimo mažose erdvėse ir privatumo klausimų, o 2020 metais buvo nutrauktas, todėl daliai pirkėjų liko neveikiantis produktas.

    „Google“ atvejis išsiskiria tuo, kad „Wardrobe“ integruojama į jau plačiai naudojamą nuotraukų paslaugą, todėl teoriškai gali sumažėti trintis: nereikia atskirai fotografuoti kiekvieno rūbo ar kurti katalogo nuo nulio. Kita vertus, būtent čia natūraliai kyla ir jautriausias klausimas dėl privatumo, nes funkcijai reikės analizuoti asmenines nuotraukas ir iš jų ištraukti detales apie jūsų išvaizdą bei įpročius.

    Kol kas „Google“ skelbia, kad „Wardrobe“ bus nemokama „Photos“ funkcija, o jos sėkmę lems ne pažadai, o realus tikslumas: ar DI gebės patikimai atpažinti drabužius skirtingose nuotraukose, atskirti panašius modelius ir korektiškai pritaikyti derinius ant žmogaus atvaizdo. Jei tai pavyks, „Wardrobe“ gali tapti vienu praktiškiausių bandymų sujungti kasdienę nuotraukų galeriją ir stiliaus planavimą.

  • „Google“ „Gemini“ pagaliau kuria dokumentus už jus: nauja funkcija pakeis darbą su failais

    „Google“ „Gemini“ pagaliau kuria dokumentus už jus: nauja funkcija pakeis darbą su failais

    „Google“ atnaujino „Gemini“ ir suteikė funkciją, kuri daugybei naudotojų gali sutaupyti nemažai laiko: nuo šiol DI įrankis gali ne tik pateikti atsakymus, bet ir sugeneruoti paruoštus atsisiųsti failus.

    Iki šiol, pabaigus idėjų rinkimą ar tyrimą, dažniausiai tekdavo rankiniu būdu kopijuoti tekstą į kitą programą arba naudotis integruotu eksportu į „Docs“. Dabar „Gemini“ leidžia šį žingsnį apeiti ir pateikti rezultatą kaip failą.

    Nuo PDF iki skaičiuoklių

    Nauja funkcija leidžia „Gemini“ sugeneruoti įvairių formatų dokumentus, įskaitant PDF, „Microsoft Word“ ir „Excel“ failus, taip pat „Google“ „Docs“, „Sheets“ ir „Slides“.

    Be to, galima gauti ir techniniams ar specifiniams poreikiams skirtus formatus, pavyzdžiui, CSV, LaTeX, paprastą tekstą, RTF ar „Markdown“. Praktikoje tai reiškia mažiau taisymų, formatavimo ir perrašinėjimo po to, kai atsakymas jau parengtas.

    Kaip tai veikia?

    „Gemini“ nereikalauja atskiro naujo mygtuko: pakanka užklausoje nurodyti, kokio formato failo norite. Tada įrankis sugeneruoja dokumentą, kurį galima atsisiųsti į įrenginį arba, priklausomai nuo formato, išsaugoti „Drive“.

    Toks veikimo principas ypač patogus, kai reikia greitai parengti dalinimuisi skirtą medžiagą, pavyzdžiui, vieno puslapio santrauką PDF formatu, projekto aprašą „Word“ dokumente ar biudžeto lentelę „Excel“ faile.

    Kodėl tai svarbu kasdieniam darbui

    Vienas didžiausių DI įrankių trukdžių kasdienėse užduotyse buvo paskutinis etapas: atsakymą dar reikėdavo perkelti į dokumentą ir pritaikyti realiam naudojimui. Tiesioginis failų generavimas mažina šią trintį ir padeda greičiau pereiti nuo idėjos prie rezultato.

    „Google“ skelbia, kad naujos eksporto galimybės jau prieinamos „Gemini“ programėlės naudotojams visame pasaulyje, o funkcija veikia ir „Gemini“ versijoje internete.

  • „YouTube“ atvėrė funkciją visiems: vaizdas vaizde dabar nemokamai veikia visame pasaulyje

    „YouTube“ atvėrė funkciją visiems: vaizdas vaizde dabar nemokamai veikia visame pasaulyje

    „YouTube“ pradėjo pasaulinį vaizdo vaizde (PiP) režimo platinimą visiems naudotojams, todėl ši funkcija nebeapsiriboja vien „Premium“ prenumeratoriais. Iki šiol nemokamas PiP daugiausia buvo prieinamas tik daliai regionų, o kitur naudotojai jo laukė metų metus.

    PiP leidžia žiūrėti vaizdo įrašą mažame plaukiojančiame lange, kai tuo pačiu metu naudojamos kitos programėlės. Tai ypač patogu naršant internete, atsakinėjant į žinutes ar el. laiškus, kai nenorima nutraukti peržiūros.

    Visgi yra svarbi sąlyga: nemokamas PiP taikomas tik ilgesniam, ne muzikiniam turiniui. Kitaip tariant, muzikos vaizdo įrašams bei daliai su muzika susijusio turinio šis režimas gali būti neprieinamas, priklausomai nuo licencijavimo ir „YouTube“ taisyklių.

    Norint įjungti funkciją, „YouTube“ programėlėje reikia atsidaryti nustatymus ir įsitikinti, kad PiP leidimas aktyvus. Tada pakanka pradėti žiūrėti vaizdo įrašą ir sumažinti programėlę, o vaizdas turėtų persikelti į mažą langą, kurį galima perkelti, keisti jo dydį arba uždaryti.

    Toks pokytis rodo, kad „YouTube“ vis aktyviau konkuruoja dėl dėmesio mobiliajame telefone, kur daugėja daugiafunkcio naudojimo įpročių. Naudotojams tai reiškia paprastesnę kasdienę patirtį, tačiau kartu išlieka skirtingi apribojimai muzikiniam turiniui ir daliai „Premium“ funkcijų, tokių kaip atsisiuntimai ar papildomos peržiūros galimybės.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.